Administracinė byla Nr. A261-329/2013

Teisminio proceso numeris Nr. 3-61-3-00096-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija 16.6.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. T. ir atsakovo Visagino priešgaisrinės gelbėjimo valdybos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. T. skundą atsakovams Visagino priešgaisrinei gelbėjimo valdybai, Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybės tarnybos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės įmonei Ignalinos atominė elektrinė dėl įsakymų panaikinimo, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas R. T. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Visagino priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – ir Visagino PGV, atsakovas) viršininko 2011 m. sausio 18 d. įsakymą I-17 „Dėl Organizacinio skyriaus vyresniojo specialisto pareigų panaikinimo“; 2) panaikinti Visagino PGV viršininko 2011 m. birželio 6 d. įsakymą „Dėl R. T. atleidimo iš pareigų“; 3) įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėją į Organizacinio skyriaus vyresniojo specialisto pareigas; 4) priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį ir nepanaudotų atostogų kompensaciją už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Teismo posėdyje 2012 m. rugsėjo 10 d. pareiškėjas patikslino skundą (t. II, b. l. 92), atsisakė reikalavimo grąžinti jį į tarnybą į Visagino PGV Organizacinio skyriaus vyr. specialisto pareigas, nes manė, kad jam nebus sudarytos tinkamos darbo sąlygos, prašė priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką, išeitinę kompensaciją ir nepanaudotų atostogų kompensaciją. Kiti reikalavimai liko nepakeisti.

Pareiškėjas paaiškino, kad iki 2010 m. dirbo Utenos apskrities viršininko administracijoje karjeros valstybės tarnautojo pareigose. Likvidavus apskritis, pareiškėjas dirbo Visagino PGV, nuo 2010 m. rugpjūčio 11 d. Personalo skyriaus vyresniojo specialisto pareigose, vėliau, nuo 2010 m. rugsėjo 3 d., Organizacinio skyriaus vyresniojo specialisto pareigose. Pareiškėjas 2011 m. birželio 6 d. atleistas pagal Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą, panaikinus pareigybę. Pagal VTĮ 43 straipsnio 2 dalį, nuo 2011 m. birželio 7 d. pareiškėjui, kaip buvusiam karjeros valstybės tarnautojui atleistam iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo, 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos Vyriausybės nustatyta tvarka Valstybės tarnybos departamentas galėjo siūlyti tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Per nurodytą laikotarpį pareiškėjui jokios pareigos nebuvo pasiūlytos. Pasibaigus 6 mėnesių terminui (praėjo 7 dienos), pareiškėjas Valstybės tarnybos departamento interneto tinklapyje 2011 m. gruodžio 14 d. pastebėjo skelbimą, kad Visagino PGV įsteigta karjeros valstybės tarnautojo pareigybė, kurios charakteristika, paskirtis, reikalavimai, funkcijos, pavaldumas iš esmės tokie pat kaip buvusios pareigybės, kurioje pareiškėjas dirbo iki ją panaikinant. Todėl manė, kad Visagino PGV 2011 m. sausio 18 d. Organizacinio skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės panaikinimas buvo apsimestinis, siekiant atleisti pareiškėją iš valstybės tarnybos. Ir ankstesniame, ir dabartiniame Organizacinio skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų vykdymas įstaigoje yra būtinas, jų atlikimas niekada nebuvo nutrauktas. Pareigybei naikinti nebuvo svarbių ekonominių, technologinių priežasčių ar svarbių priežasčių dėl įstaigos struktūrinių pertvarkymų. Tos pačios pareigybės įsteigimas rodo, kad svarbių darbo organizavimo pakeitimų taip pat nedaroma.

Atsakovas Visagino priešgaisrinė gelbėjimo valdyba atsiliepime (t. I, b. l. 49-54) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad Visagino PGV steigėjas yra Vidaus reikalų ministerija, o ministras visas steigėjo teises perdavė PAGD prie VRM. PAGD prie VRM direktoriaus 2010 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. I-220 patvirtintų Visagino PGV nuostatų 5 punkte nurodyta, kad Visagino PGV veikla finansuojama iš Lietuvos Respublikos biudžeto ir specialios svarbių objektų apsaugos paramos lėšų, t. y. iš VĮ Ignalinos atominės elektrinės (toliau – ir VĮ IAE) lėšų. Todėl PAGD prie VRM, tvirtindamas Visagino PGV pareigybių sąrašą, nurodo, kiek ir kurios pareigybės yra finansuojamos iš objekto sąmatos, vadovaujantis su VĮ IAE pasirašyta sutartimi, kuri yra sudaroma kasmet. Šios sutarties 2 priedas, t. y. Visagino PGV etatų, išlaikomų iš specialios svarbių objektų apsaugos programos lėšų, sąrašas, yra neatskiriama jos dalis. Lietuvai vykdant stojimo į Europos Sąjungą sutartyje numatytus įsipareigojimus, VĮ IAE 2009 m. gruodžio 31 d. visiškai nutraukė elektros energijos gamybą. Tačiau jos veiklą reglamentuojantys įstatymai įpareigojo įmonę užtikrinti branduolinę, radiacinę, taip pat ir priešgaisrinę saugą. Tam tikslui VĮ IAE jau iš IAE eksploatavimo nutraukimo fondo Visagino PGV skiria lėšas, kuri tiesiogiai vykdo sutartyje numatytus įsipareigojimus. Nutraukus VĮ IAE eksploataciją, 2010 ir 2011 metais, sudarydama su PAGD sutartį, IAE mažino Visagino PGV iš objekto išlaikomų pareigybių skaičių (2010 m. – 39, 2011 m. – 9), įsipareigodama padengti tik tiesiogines su sutartyje numatytų įsipareigojimų vykdymu susijusias išlaidas, atitinkamai mažiau skyrė lėšų šioms pareigybėms finansuoti. Pareigybių skaičius, nutraukus IAE veiklą, buvo mažinamas ir pačioje įmonėje.

VĮ IAE ir PAGD prie VRM 2011 m. sausio 13 d. pasirašė IAE gaisrinės saugos paslaugos pirkimo sutartį Nr. 10Sp-7(13.67). Šios sutarties 2 priede buvo pateiktas Visagino PGV etatų, išlaikomų iš specialiosios svarbių objektų apsaugos programos lėšų, sąrašas. Vadovaudamasis šia sutartimi PAGD prie VRM direktorius, o ne Visagino PGV viršininkas, 2011 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 1-17 patvirtino Visagino PGV keičiamų pareigybių sąrašą, kuriuo buvo naikinamos 8 pareigybės, finansuojamos iš objekto sąmatos, iš kurių viena buvo Visagino PGV Organizacinio skyriaus vyresniojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojo B lygio 8 kategorijos) pareigybė. Todėl pareiškėjo teiginys, kad pareigybės panaikinimas buvo apsimestinis, yra subjektyvi pareiškėjo nuomonė, nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Visų pareigybių panaikinimas buvo susijęs su 2011 m. sausio 13 d. IAE gaisrinės saugos paslaugos pirkimo sutartimi Nr. 10Sp-7(13.67). Visagino PGV struktūriniai pertvarkymai yra realūs ir jie vykdomi mažinant pareigybių skaičių: 2010 m. sausio 1 d. Visagino PGV buvo 162 pareigybės, 2010 m. rugpjūčio 1 d. – 160, 2011 m. vasario 1 d. – 152, 2011 m. liepos 1 d. – 151 pareigybė. Pareiškėjui dirbant, skyriuje buvo 4 pareigybės, šiuo metu skyriuje yra 3 pareigybės. Sumažintas pareigybių, vykdančių personalo administravimo funkcijas, skaičius. Skyriuje toms pačios funkcijos pavestos mažesniam darbuotojų skaičiui.

Tobulinant Visagino PGV valdymą ir organizacinę struktūrą ir atsižvelgiant į numatomą finansavimą 2012 m., PAGD prie VRM direktoriaus 2011 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. I-310 buvo patvirtintas Visagino PGV keičiamų pareigybių sąrašas, kuriuo buvo panaikintos dvi tuo metu buvusios laisvos ugniagesių gelbėtojų (statutinių valstybės tarnautojų) pareigybės ir įsteigtos Finansų ir planavimo skyriaus ir Organizacinio skyriaus vyresniųjų specialistų (karjeros valstybės tarnautojų) pareigybės. Ir naikinamos, ir steigiamos pareigybės yra finansuojamos iš valstybės biudžeto, bendras iš biudžeto finansuojamų pareigybių skaičius išliko tas pats – 39. Visagino PGV viršininko 2011 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. I-202 patvirtinti įsteigtų pareigybių aprašymai. Nustatant valstybės tarnautojo pareigybei priskiriamas funkcijas, buvo atsižvelgta į valstybės tarnautojo pareigybės paskirtį, bendrąsias ir/ar specialiąsias veiklos sritis, taip pat į struktūrinių padalinių funkcijas. Skirtumas yra tas, kad naujos pareigybės paskirtis yra vykdyti Visagino PGV su dokumentų rengimu, tvarkymu ir apskaita susijusias funkcijas, o pareiškėjo eitų pareigų – vykdyti Visagino PGV su personalo administravimu susijusias funkcijas, bendra yra tai, kad priskirta kontroliuoti ir rengti dokumentus, susijusius su viešaisiais pirkimais, dalyvauti viešųjų pirkimų komisijų darbe. Atitinkamai skiriasi ir veiklos sritis – dokumentų valdymas, archyvo tvarkymas ir personalo valdymas. Iš esmės skiriasi pareigybės funkcijos ir jos yra susijusios su įstaigoje gautų ir siunčiamų dokumentų registravimu, dokumentų rengimu, tvarkymu, apskaita ir saugojimu. Panaikintos pareigybės didesnė dalis funkcijų buvo susijusi su personalo administravimu. Remiantis Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1098. Visagino PGV už personalo administravimą ir dokumentų valdymą yra atsakingas vienas ir tas pats padalinys – Organizacinis skyrius. Nėra atskiro struktūrinio padalinio, atsakingo už viešuosius pirkimus, todėl Organizaciniam skyriui taip pat yra pavesta vykdyti kai kurias su viešaisiais pirkimais susijusias funkcijas. Todėl šios pareigybės priklauso tam pačiam skyriui. Naujai įsteigtas pareigas einantiems karjeros valstybės tarnautojams yra nustatyti ne tokie pat reikalavimai, kaip teigia pareiškėjas. Visagino PGV viršininko 2011 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. I-202 patvirtintos pareigybės aprašyme yra reikalavimai turėti ne mažesnę kaip 1 metų darbo patirtį viešųjų pirkimų, dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos priešgaisrinės saugos srityje, mokėti naudotis Centrine viešųjų pirkimų informacine sistema, mokėti dirbti su darbo laiko apskaitos žiniaraščiais finansų valdymo ir apskaitos sistemoje. Tokie reikalavimai nebuvo keliami pareiškėjo pareigybei. Taigi, buvo įsteigta ne ta pati pareigybė, o visai kita pareigybė. Pareiškėjo pareigybė yra panaikinta, todėl neįmanomas pareiškėjo grąžinimas į jo užimtas pareigas. Atleidus pareiškėją iš pareigų, jam buvo sumokėta dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Todėl į tai turėtų būti atsižvelgiama, priteisiant pareiškėjui išmokas už priverstinės pravaikštos laiką.

Atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime (t. II, b. l. 1-5) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindė tais pačiais motyvais kaip ir Visagino priešgaisrinė gelbėjimo valdyba.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės tarnybos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą (t. I, b. l. 46-48) prašė skundą tenkinti.

Paaiškino, kad nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti atitinkamos pareigybės panaikinimo faktą, t. y. ar naikinamos pareigybės pagrindinės funkcijos ir paskirtis išlieka toliau, ar jų realiai atsisakoma ir ši pareigybė tampa nebereikalinga. Valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimas, kaip valstybės tarnautojo atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindas, yra tik tada, kai, panaikinus pareigybę, faktiškai nebeatliekama konkrečių valstybės tarnautojui priskirtų funkcijų visuma, apibūdinanti panaikintą pareigybę. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-3199/2011, 2010 m. vasario 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-247/2010, 2005 m. gruodžio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A2-1791/2005. Pareiškėjo panaikinta pareigybė ir vėliau įsteigtos Organizacinio skyriaus vyresniojo specialisto (B lygio 8 kategorijos) pareigos praktiškai identiškos. Nors naujai pareigybei buvo priskirti nauji specialieji reikalavimai (turėti ne mažesnę nei 1 metų patirtį viešųjų pirkimų, dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos priešgaisrinės saugos srityje) ir funkcijos (registruoja siunčiamus, gautus dokumentus, juos paskirsto; tvarko korespondenciją), tai neįrodo pareigybės panaikinimo pagrįstumo. Organizacinio skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės aprašymas rodo, kad pareigybės funkcijos išliko iš esmės tokios pat, kokios buvo nustatytos 2010 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1-108 patvirtintame pareigybės aprašyme. Pareiškėjas iki pareigybės panaikinimo atliko personalo tvarkymo, viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo funkcijas, t. y. tokias funkcijas, kurios yra priskirtos valstybės tarnautojui ir be kurių įstaigos veikla neįsivaizduojama. Tai pasitvirtino, nes, panaikinus pareiškėjo užimamą pareigybę, buvo įsteigta nauja valstybės tarnautojo pareigybė. Pagal Valstybės tarnybos registro duomenis, iki 2011 m. sausio 18 d. Visagino PGV administracijos struktūra buvo sudaryta iš 11 etatų, iš jų Organizaciniame skyriuje buvo 3 etatai: skyriaus vedėjo (A lygio 11 kategorijos), vyresniojo specialisto (B lygio 8 kategorijos) ir specialisto (darbuotojas pagal darbo sutartį). Po 2011 m. sausio 18 d. Visagino PGV administracijos struktūra sudaryta iš 10 etatų, iš jų organizaciniame skyriuje buvo 2 etatai: skyriaus vedėjo (A lygio 11 kategorijos) ir specialisto (darbuotojas pagal darbo sutartį). Daro išvadą, kad pareiškėjo pareigybė nebuvo realiai panaikinta, jo funkcijos išliko ir buvo realiai vykdomos. Visagino PGV struktūros pakeitimai buvo fiktyvūs, siekiant pagrįsti konkretaus asmens atleidimą ir tarnybos. Be to, pagal Viešųjų pirkimų įstatymą su viešaisiais pirkimais susijusių funkcijų negalėjo atlikti pagal darbo sutartį dirbantis darbuotojas, todėl akivaizdu, kad pareiškėjo pareigybė, kuriai buvo priskirtas tokių funkcijų vykdymas, negalėjo būti panaikinta. Niekam daugiau iš valstybės tarnautojų Visagino PGV tos funkcijos nebuvo priskirtos. Pareiškėjo pareigybės panaikinimas buvo fiktyvus, kadangi tais pačiais biudžetiniais metais pareigybė buvo panaikinta ir tais pačiais biudžetiniais metais iš esmės atkurta tokia pati pareigybė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Ignalinos atominė elektrinė atsiliepime (t. I, b. l. 82) nurodė, kad Visagino PGV yra pavaldi ir atskaitinga PAGD prie VRM, todėl VĮ Ignalinos atominė elektrinė negalėjo ir negali įtakoti skunde išdėstytų argumentų.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Panaikino Visagino priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko 2011 m. birželio 6 d. įsakymą „Dėl R. T. atleidimo iš pareigų“ Nr. 2TE-35 ir laikė, kad pareiškėjas R. T. atleistas iš Visagino priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Organizacinio skyriaus vyresniojo specialisto pareigų teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo datos. Priteisė pareiškėjui R. T. iš Visagino priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2011 m. birželio 6 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, iš priteistinos sumos atimant gautą išeitinę išmoką 4 271,24 Lt ir priverstinės pravaikštos metu gautą darbo užmokestį 10 334,10 Lt. Kitus pareiškėjo reikalavimus atmetė.

Teismas nurodė, kad pareigybių skaičiaus nustatymą reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 5 ir 6 dalis. Šių normų pagrindu Vyriausybė kiekvienais metais tvirtina visoms valstybės įstaigoms didžiausią leistiną valstybės tarnautojų pareigybių skaičių. Pareigybių skaičius 2011 metams buvo patvirtintas 2010 m. lapkričio 10 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1561 (su pakeitimais). Nei nurodytos VTĮ normos, nei Vyriausybės nutarimai nenumato, kad nurodytas didžiausias valstybės tarnautojų pareigybių skaičius gali būti viršytas, kai jos finansuojamos iš kitų šaltinių. VTĮ 8 straipsnio 5 dalyje nustatyta išimtis, kad šis didžiausias leistinas pareigybių skaičius netaikomas darbuotojams, gaunantiems darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos finansinės paramos, tačiau nenurodoma, kad tai gali būti valstybės tarnautojai (pasakyta – darbuotojai). Todėl finansavimo sąlygų pasikeitimas negali būti vertinamas kaip teisėtas pagrindas atleisti valstybės tarnautoją. Todėl teismas padarė išvadą, kad, vertinant aplinkybę, ar pareiškėjo pareigybė realiai buvo panaikinta, negali būti vertinami tos pareigybės finansavimo šaltiniai, t. y. teismas vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostata, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Nei viename įstatyme nenumatyta, kad pareigybės gali būti naikinamos dėl jų finansavimo nutraukimo, kai įstaiga nėra likviduojama. Šiuo atveju Visagino PGV nebuvo likviduojama, nustatyta, kad įstaiga buvo reorganizuojama nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. Departamento direktoriaus 2010 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. 1-220, tačiau šis reorganizavimas su pareiškėjo pareigybės panaikinimu nesusijęs. Atsakovai nurodo vienintelę pareigybės panaikinimo priežastį – ji nustojo būti finansuojama iš IAE sąmatos. Šis argumentas nagrinėjamam ginčui jokios teisinės reikšmės neturi, juo labiau, kad tais pačiais metais atsirado galimybė Organizaciniame skyriuje vėl įsteigti karjeros valstybės tarnautojo pareigybę, finansuojamą iš valstybės biudžeto. Atsakovai nenurodo, kad pareigybė buvo panaikinta dėl to, kad įstaigai daugiau nereikėjo pareiškėjo atliekamų funkcijų.

Šiuo atveju teismas nekvestionavo Visagino PGV teisės atlikti organizacinius pertvarkymus, nepaisant to, ar jie atlikti dėl finansavimo nutraukimo ar dėl būtinumo pertvarkyti įstaigos struktūrą. Tačiau buvo tiriamas klausimas, ar pareiškėjo eitos pareigybės panaikinimas buvo susijęs ne su tuo, kad išnyko būtinumas atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, o buvo susijęs tik su tuo, kad pareiškėjas būtų atleistas, vėliau atkuriant tą pačią pareigybę ir tas pačias funkcijas praėjus 6 mėnesiams, kai pareiškėjui galėjo būti pasiūlyta ta pati pareigybė be konkurso per Valstybės tarnybos departamentą (jis buvo rezerve). Nustatyta, kad pareigybės funkcijos vėl buvo atkurtos, jos dar papildytos funkcijomis, kurias iki tol vykdė darbuotojas pagal darbo sutartį (dokumentų tvarkymas), į jas konkurso būdu perkeltas darbuotojas, dirbęs panašų darbą pagal darbo sutartį.

Visagino PGV viršininkas 2011 m. kovo 10 d. raštu Nr. 4-818 (t. I, b. l. 182) pranešė pareiškėjui, kad Visagino PGV nėra laisvų lygiaverčių ar viena pakopa žemesnių pareigų, kurias pareiškėjas galėtų eiti atsižvelgiant į jo turimą išsilavinimą ir kvalifikaciją. Iš pateiktų pareigybių sąrašų (Visagino PGV darbo užmokesčio ir pareigybių pokyčių lentelės, t. I, b. l. 132-163) matyti, kad laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 18 d. iki 2011 m. birželio 6 d. buvo laisvos pareigybės: Organizacinio skyriaus vedėjo (aukštesnis lygis ir kategorija nei pareiškėjo), Finansų ir planavimo skyriaus vedėjo (taip pat), kitos pareigybės ne karjeros valstybės tarnautojo. Šie duomenys patvirtina, kad nebuvo galimybės pareiškėjui pasiūlyti lygiaverčių karjeros valstybės tarnautojo pareigų ar žemesnių pareigų.

Nustatė, kad pareiškėjas iki atleidimo iš darbo vykdė dvejopo pobūdžio funkcijas – personalo valdymo dokumentacijos tvarkymas, darbas su įslaptinta dokumentacija ir viešųjų pirkimų organizavimas. Tačiau pareigybės aprašyme esantys specialieji reikalavimai buvo išmanyti ir dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos taisykles, dokumentų saugojimo ir saugyklų įrengimo taisykles (6.2. punktas). Pareigybės aprašyme nurodyta, kad tas pareigas užimantis valstybės tarnautojas vykdo ir kitus skyriaus vedėjo ir Visagino PGV vadovybės nenuolatinio pobūdžio pavedimus (7.12 punktas). Organizacinio skyriaus specialisto pareigybės (darbas pagal darbo sutartį), buvusios per pareiškėjo įspėjimo laikotarpį iki tol, kol ši pareigybė buvo panaikinta 2012 m. gruodžio 19 d., paskirtis buvo vykdyti su dokumentų rengimu, tvarkymu bei apskaita susijusias funkcijas. Panaikinus šią pareigybę, vėl įsteigta vyresniojo specialisto pareigybė su veiklos sritimi – įstaigos dokumentų tvarkymas, kita veikla išliko iš esmės ta pati, kaip ir buvusi pareiškėjo veiklos sritis. T. y. pareigybių skaičius Visagino PGV Organizaciniame skyriuje 1-a pareigybe sumažėjo 2011 m. panaikinus pareiškėjo pareigybę, vėliau įsteigus panašią pareigybę, bet panaikinus specialisto, dirbančio pagal darbo sutartį pareigybę. Todėl iš esmės galima teigti, kad 2011 m. ir 2012 m. pradžioje buvo panaikinta ne pareiškėjo karjeros valstybės tarnautojo pareigybė, bet specialisto, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybė. Karjeros valstybės tarnautojo pareigybė Organizaciniame skyriuje sugrąžinta dar Visagino PGV viršininko 2011 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. I-202 (t. I, b. l. 75). Iš esmės laikotarpyje nuo pareiškėjo atleidimo iki 2011 m. lapkričio 9 d. buvo panaikinta jo užimama karjeros valstybės tarnautojo pareigybė, o nuo 2012 m. sausio 19 d. panaikinta specialisto pareigybė, ir nuo šios datos iš naujo atsiradusią valstybės tarnautojo pareigybę užėmė asmuo, laimėjęs konkursą. Realiai 2011 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 1-202 sugrąžinta karjeros valstybės tarnautojo B lygio 8 kategorijos pareigybė.

Departamento direktoriaus 2011 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. 1-310 „Dėl Visagino priešgaisrinės gelbėjimo valdybos keičiamų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ numatyta Visagino PGV įsteigti vyresniojo specialisto karjeros valstybės tarnautojo pareigybę, B lygio, 8 kategorijos (t. I, b. l. 170, abi pusės, II t., b. l. 6-7). Dėl šios pareigybės įsteigimo Visagino PGV kreipėsi į Departamentą 2011 m. spalio 28 d. raštu Nr. 4-677 (t. II, b. l. 8) ir pateikė projektą (t. II, b. l. 9), kuris ir buvo patvirtintas minėtu Departamento įsakymu. Visagino PGV viršininko 2011 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 1-202 (t. I, b. l. 75, 171, 173) patvirtinama steigiama Organizacinio skyriaus vyresniojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojo, lygis B, kategorija 8) pareigybė. Taigi, praėjus 5 mėnesiams ir 3 dienoms nuo pareiškėjo atleidimo dienos (2011 m. birželio 6 d.), atkuriama pareigybė, kurios aprašymas nežymiai skiriasi nuo pareiškėjo eitos pareigybės aprašymo, pareigybė pradėta atkurti Visagino PGV veiksmais dar 2011 m. spalio 28 d. (t. II, b. l. 8), t. y. kiek daugiau nei po 4 mėnesių nuo pareiškėjo atleidimo. Pareiškėjas tuo metu dar buvo įrašytas į valstybės tarnybos rezervą. Nurodoma, kad šios pareigybės veiklos sritis yra dokumentų valdymas (pavadinta – bendroji veiklos sritis), archyvo tvarkymas, viešieji pirkimai. Taigi vietoje personalo valdymo ir su viešaisiais pirkimais susijusių funkcijų, numatytas bendras įstaigos dokumentų valdymas, o veiklos sritis viešųjų pirkimų srityje nesikeitė palyginus su pareiškėjo eitomis iki atleidimo pareigomis, taip pat nesikeitė iš esmės ir reikalavimai dėl personalo dokumentų tvarkymo ir archyvavimo, ši veiklos sritis, kaip matyti iš naujai įsteigtos pareigybės funkcijų (7.1. punktas) – rengti teisės aktų projektus ir kitus dokumentus personalo veiklos klausimais, yra ir kitų funkcijų, susijusių su personalo reikalų tvarkymu (susijusios su darbu su įslaptinta informacija, darbo laiko apskaitos žiniaraščių tvarkymu). Dalis šių funkcijų liko ir iš naujo įsteigtoje pareigybėje. Kuri dalis personalo reikalų tvarkymo funkcijų buvo perduota kuriam nors kitam darbuotojui, atsakovas nepaaiškino, įrodymų neteikė, todėl pagal esamą pareigybės aprašymą yra pagrindas manyti, kad naujai atkurtas pareigas užimantis valstybės tarnautojas tvarkys ir personalo reikalus. Specialieji reikalavimai išsilavinimo srityje nesikeitė. Atsirado specialusis reikalavimas dėl darbo patirties – būtina turėti ne mažesnę kaip 1 metų darbo patirtį viešųjų pirkimų, dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos priešgaisrinės saugos srityje. Tuo pačiu ir dėl teisės aktų išmanymo – reikalaujama išmanyti teisės aktus (taisykles), reglamentuojančius dokumentų rengimą, tvarkymą ir apskaitą. Šis reikalavimas buvo ir tos pareigybės, kurią ėjo pareiškėjas, aprašyme. Taip pat yra reikalavimas gebėti savarankiškai organizuoti, planuoti ir atlikti savo veiklą, rengti metodinius ir norminius dokumentus šios pareigybės kompetencijos klausimais. Tuo pačiu yra pasikeitimai dėl funkcijų – atsiranda reikalavimas kontroliuoti Valdybos struktūrinių padalinių darbą dokumentų rengimo srityje, sudaryti dokumentų bylas, vykdyti antspaudų apskaitą ir pan. Šiai pareigybei užimti buvo paskelbtas konkursas (Visagino PGV viršininko 2011 m. gruodžio 27 d. įsakymas Nr. 1-228, t. I, b. l. 174), 2012 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 2TE-2 į šias pareigas po konkurso paskirta G. K. (t. I, b. l. 176).

Pareiškėjui dar dirbant, Organizacinio skyriaus nuostatai nustatė tris pagrindines veiklos sritis – dokumentų tvarkymas, viešieji pirkimai ir personalo reikalų tvarkymas. Visagino PGV teismui patvirtino, kad šie nuostatai nebuvo keičiami, kad galioja Visagino PGV viršininko 2010 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 1-104 patvirtinti nuostatai. Paaiškino, kad nuostatai nebuvo keičiami, nes PAGD prie VRM direktoriaus 2011 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. I-310 patvirtinus Visagino PGV keičiamų pareigybių sąrašą ir įsteigus naują Organizacinio skyriaus vyresniojo specialisto pareigybę šio skyriaus pagrindiniai uždaviniai ir funkcijos nesikeitė (2012 m. gegužės 28 d. raštas Nr. 4-284, t. II, b. l. 46a). Taigi atsakovas patvirtino, kad skyriaus uždaviniai ir funkcijos nesikeitė, taip pat patvirtino ir tai, kad skyriui buvo reikalinga vieno karjeros valstybės tarnautojo pareigybė, nes tik ją sugrąžinus, skyrius galėjo tinkamai įgyvendinti savo uždavinius ir vykdyti funkcijas.

Įvertinęs tai, kad Visagino PGV Organizacinio skyriaus nuostatai nesikeitė nuo 2010 m. rugsėjo 1 d., o taip pat įvertinęs pareiškėjo eitos pareigybės aprašymą bei 2011 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. I-202 įsteigtos pareigybės aprašymą, teismas padarė išvadą, kad didžioji dalis pareiškėjo vykdytų funkcijų išliko, jos buvo atkurtos, kitos naujai įkurtos pareigybės funkcijos, susijusios su įstaigos dokumentų tvarkymu, taip pat netiesiogiai buvo numatytos pareiškėjo eitos pareigybės aprašyme, nes jam buvo keliamas reikalavimas išmanyti Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus norminius aktus, reglamentuojančius ne tik valstybės tarnybos ir darbo santykius, ne tik viešuosius pirkimus, įslaptintos informacijos administravimą, bet ir teisės aktų, dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos taisykles, dokumentų saugojimo ir saugyklų įrengimo taisykles. Naujai įsteigtoje pareigybėje pastarasis reikalavimas buvo detalizuotas ir pareigybės funkcijose. Reikalavimas turėti ne mažesnę kaip 1 metų darbo patirtį viešųjų pirkimų, dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos priešgaisrinės saugos srityje (specialusis reikalavimas) yra aiškiai dirbtinis, pritaikytas konkrečiam asmeniui, nes dokumentų rengimas, tvarkymas ir apskaita, viešųjų pirkimų dokumentų rengimas bet kurioje valstybės tarnybos srityje yra vienodas. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo eita pareigybė buvo panaikinta ne realiai, o tik laikinai, tam, kad būtų galimybė atleisti pareiškėją, o po kiek daugiau nei 4 mėnesių Visagino PGV ėmėsi šios pareigybės atkūrimo. Tai reiškia, kad pareiškėjas iš pareigų buvo atleistas neteisėtai ir nepagrįstai.

Skundžiamas Departamento 2011 m. sausio 18 d. įsakymas Nr. 1-17 (t. I, b. l. 67-69) tik sudarė prielaidas Visagino PGV priimti atitinkamus sprendimus, kurie sukėlė teisines pasekmes ir valstybės tarnautojams. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad šiuo PAGD prie VRM įsakymu buvo pažeistos karjeros valstybės tarnautojo pareigas ėjusio pareiškėjo teisės ir teisėti interesai, kuriuos reglamentuoja VTĮ. Šiuo įsakymu nebuvo sprendžiama dėl karjeros valstybės tarnautojų, nebuvo tvirtinami jų ar kitų darbuotojų pareigybių aprašymai, nesprendžiama dėl atleidimo iš valstybės tarnybos. Todėl, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundo reikalavimas dėl šio įsakymo teisėtumo ginčijimo, netenkintas.

Šiuo atveju laikyta, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos, nes pareiškėjas į jo eitas pareigas negali būti grąžintas, kadangi pats nepageidauja būti sugrąžintas į eitas pareigas – jam bus sudarytos nepalankios sąlygos.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas negalėjo būti atleistas iš pareigų pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą, pareiškėjo reikalavimas dėl Visagino PGV viršininko 2011 m. birželio 6 d. įsakymo Nr. 2TE-35 panaikinimo tenkintas, tačiau pareiškėjas laikomas atleistu teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo datos.

Šiuo atveju teismas, įvertinęs teismų praktiką, sprendė, jog nagrinėjamu atveju, pareiškėjui priteisiant vidutinį darbo užmokestį už pravaikštos laiką pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 297 straipsnio 4 dalį, turi būti atsižvelgiama į tai, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 2 d. iki 2012 m. liepos 2 d. dirbo, todėl pareiškėjui priteistina vidutinio darbo užmokesčio suma už priverstinės pravaikštos laiką atitinkamai mažintina. Pareiškėjui priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, tačiau atskaičius pareiškėjo gautą išeitinę išmoką už du mėnesius, t. y. 4 271,24 Lt (Visagino PGV 2011 m. birželio 6 d. pažyma apie darbą įstaigoje (įmonėje) Nr. 4-487, skirta Utenos teritorinės darbo biržos Zarasų skyriui, t. I, b. l. 8, ir 2012 m. rugsėjo 5 d. pažyma apie išeitinę išmoką Nr. 28-104, t. II, b. l. 89), ir darbo užmokesčio sumą, kurią pareiškėjas gavo dirbdamas IĮ „Aterma“ nuo 2012 m. sausio 2 d. iki 2012 m. liepos 2 d., t. y. 10 334,10 Lt (SoDros pažyma, t. II, b. l. 78).

III.

Pareiškėjas R. T. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. sprendimą toje dalyje, kurioje kalbama apie jam priteistos sumos apskaičiavimą, ir priteisti iš Visagino PGV išeitinę išmoką, kuri išplaukia iš DK 297 straipsnio 3 ir 4 dalių bei VTĮ 41 straipsnio 2 dalies, priteisti iš Visagino PGV vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2011 m. birželio 6 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, iš priteistinos sumos neatimant priverstinės pravaikštos metu gauto darbo užmokesčio (10 334,10 Lt).

Apeliaciniame skunde (t. II, b. l. 127-129) nurodoma, kad:

1. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad darbo sutartis su pareiškėju yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. Teismas manė, kad nauja išeitinė išmoka pareiškėjui nepriklauso, nes jis ją jau gavo. Tačiau teismas, apskaičiuodamas pareiškėjui priteistą sumą, kažkodėl atėmė jo gautą išeitinę išmoką. Toks išeitinės išmokos atėmimas iš priteistos sumos būtų teisingas tokiu atveju, jeigu teismas būtų pareiškėjui priteisęs išeitinę išmoką, kuri atsiranda taikant DK 297 straipsnio 3 ir 4 dalis, apskaičiuojant išeitinę išmoką pagal Valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalį.
2. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teismų praktiką (2012 m balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2004/2012) dėl atleidimo iš darbo be darbuotojo kaltės darbuotojo teisė užsidirbti kitame darbe, imantis savarankiškos veiklos ar verslo, paprastai nebūna suvaržyta, nors darbuotojas dėl neteisėto atleidimo iš darbo patiria nuostolių ir nepatogumų. Dėl priteistino vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą dydį sumažinimo, atsižvelgiant į pareiškėjo gautas pajamas priverstinės pravaikštos metu labai aiškiai pasisakė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija (2012 m. liepos 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2748/2012). Teismo teisė sumažinti Darbo kodekso 297 straipsnio 3 dalyje numatytas sumas, tačiau šių sumų mažinimas gali būti laikomas pagrįstu tik esant išskirtinėms aplinkybėmis, iš kurių būtų aišku, kad priteistos kompensacijos (vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laikotarpį) dydis aiškiai prieštarauja teisingumo principui, yra iš esmės neproporcingas arba sukelia sunkių neigiamų padarinių darbdaviui (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2012; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2011; 2011 m kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2011). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad šiuo metu galiojančios redakcijos Darbo kodekso 297 straipsnio 3 ar 4 dalyse numatytų išmokų dydžio mažinimas nurodytu pagrindu galėtų reikšti sankcijos taikymą už tai, kad neteisėtai atleistas iš darbo ir negaunantis darbo užmokesčio darbuotojas įsidarbino darbo ginčo nagrinėjimo laikotarpiu. Todėl vien šiuo pagrindu priteistinos sumos už priverstinės pravaikštos laikotarpį nėra mažintinos (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2008; 2010 m. liepos 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2010). Šios bendrosios kompetencijos teismų praktikos yra laikomasi ir administraciniuose teismuose (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-l134/2009; 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-3614/2011). Todėl priverstinės pravaikštos metu gautos su darbo santykiais susijusios pajamos neturėjo būti atimtos iš pareiškėjui priteistos už priverstinę pravaikštą sumos. Tai pažeidžia jo, kaip atleisto iš darbo be paties kaltės, teisę užsidirbti kitame darbe, imantis savarankiškos veiklos ar verslo.

Atsakovas Visagino Priešgaisrinė gelbėjimo valdyba pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. sprendimą ir palikti galioti Visagino PGV viršininko 2011 m. birželio 6 d. įsakymą „Dėl R. T. atleidimo iš pareigų“.

Apeliaciniame skunde (t. II, b. l. 117-123) nurodoma, kad:

1. VTĮ nereglamentuoja pareigybių panaikinimo pagrindų ir tvarkos. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 5 ir 6 dalimis ir sprendė, kad finansavimo sąlygų pakeitimas negali būti vertinamas kaip teisėtas pagrindas atleisti valstybės tarnautoją. Tuo tarpu skundžiamu Departamento įsakymu nebuvo keičiamos Visagino PGV pareigybių finansavimo sąlygos, o buvo naikinamos 8 pareigybės, 2011 m. sausio 13 d. Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės gaisrinės saugos paslaugos pirkimo sutarties Nr. 10Sp-7 (13.67) pagrindu. Bendroji viešojo administravimo subjekto kompetencija struktūros nustatymo atžvilgiu yra reglamentuota Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 11 straipsnyje. Sistemiškai įvertinus VAĮ 11 straipsnio 2 dalies ir VAĮ 11 straipsnio 1 dalies nuostatas, matyti, kad viešojo administravimo subjekto struktūros tvarkymas – tai vidaus administravimo veiklos forma, kuria ne tik užtikrinamas viešojo administravimo subjekto savarankiškas funkcionavimas, bet ir jam priskirtų viešojo administravimo funkcijų įgyvendinimas. Kiekvienas viešojo administravimo subjektas, spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius, turi diskrecijos teisę, nepažeisdamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų, veikti (inter alia tvarkyti savo struktūrą) tokiu būdu, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku ir tinkamai, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų viešojo administravimo principų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-340/2011, 2012 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2348/2012). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netyrė, ar Departamento įsakymas Nr. 1-17 priimtas pagal kompetenciją, ar neperžengta vadovo diskrecijos teisė, kuri naudojama, siekiant efektyviai įgyvendinti institucijai priskirtas funkcijas.
2. Teismas netenkino pareiškėjo reikalavimo dėl Departamento įsakymo Nr. 1-17 panaikinimo, kadangi šiuo įsakymu (kuriuo buvo panaikintos 8 Visagino PGV pareigybės, iš jų 1 Organizacinio skyriaus vyresniojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojo B lygio, 8 kategroijos) pareiškėjo R. T. iki atleidimo užimtos pareigos) nebuvo pažeistos karjeros valstybės tarnautojo pareigas ėjusio pareiškėjo teisės ir teisėti interesai, kuriuos reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas. Darytina išvada, kad Departamento direktoriaus įsakymas Nr. 1-17 neprieštarauja teisės aktams, yra teisėtas ir galiojantis, sudaręs prielaidas Visagino PGV priimti atitinkamus sprendinius, t. y. atleisti valstybės tarnautojus, kurių pareigybės buvo panaikintos minėtu įsakymu. Vadinasi ir pareigybių panaikinimas yra teisėtas. Todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad Visagino PGV viršininko 2011 m. birželio 6 d. įsakymas Nr. 2TE-35 „Dėl R. T. atleidimo iš pareigų“ negali būti naikintinas.
3. Priimdamas sprendimą, teismas neįvertino Visagino PGV struktūrinių pertvarkymų realumo, todėl neteisingai išsprendė bylą. Byloje yra duomenys apie tai, kad Visagino PGV pertvarkymai buvo vykdomai mažinant pareigybių skaičių (2010 m. sausio 1 d. Visagino PGV buvo 162 pareigybės. 2010 m. rugpjūčio 1 d. – 160, 2011 m. vasario 1 d. – 152, 2011 m. liepos 1 d. – 151 pareigybė, taip pat byloje pateikti duomenys apie pareigybių išlaikomų iš objekto skaičiaus sumažėjimą: nuo 2010 m. sausio 1 d. buvo sumažintas 39, o 2011 metais – 9) struktūriniai pokyčiai buvo vykdomi, atsižvelgiant į skiriamą finansavimą bei imantis priemonių, kurios leistų racionaliai naudoti turimus išteklius, optimaliai paskirstyti funkcijas ir patobulinti Visagino PGV veiklą. Teismo sprendime neatsižvelgta į tą aplinkybę, kad mažėjant Visagino PGV darbuotojų skaičiui, realiai buvo sumažintas pareigybių, vykdančių personalo administravimo funkcijas, skaičius. Todėl pareiškėjo pareigų panaikinimas negali būti sietinas „tik su tuo, kad pareiškėjas būtų atleistas“.
4. Teismas nevertino Visagino PGV 2012 m. balandžio 26 d. raštu Nr. 4-236 „Dėl įrodymų pateikimo“ pateiktų įrodymų, patvirtinančių Organizacinio skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės panaikinimo pagrįstumą. Konkrečiai 2010 m. gruodžio 6 d. VĮ IAE rašto Nr. ĮS-6621 (14.229) „Dėl gaisrinės saugos paslaugų pirkimo“ 4.8 punkte pateikiamas sprendimo dėl šios, taip pat ir Finansų ir planavimo skyriaus specialisto pareigybės (ji buvo panaikinta nuo 2011 m. liepos 1 d.) panaikinimo argumentas, t. y. sumažėjęs Visagino PGV etatų skaičius. Vadovaujantis gaisrų gesinimą ir gelbėjimo darbų atlikimą reglamentuojančiais teisės aktais, siekiant užtikrinti deramą VĮ IAE objektų saugumą, 2010 m. gruodžio 23 d. Departamento raštu Nr. 9.4.-3484(8.7.) „Dėl gaisrinės saugos užtikrinimo VĮ Ignalinos atominėje elektrinėje“ buvo pritarta VĮ IAE pasiūlymui panaikinti būtent šias dvi pareigybes, Finansų ir planavimo skyriaus specialisto pareigybės panaikinimą nukeliant 2011 m. liepos 1 d.
5. Teismas nepagrįstai sutapatino 2011 m. sausio 18 d. panaikintą Organizacinio skyriaus vyresniojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojo, B lygio, 8 kategorijos) pareigybę ir 2011 m. lapkričio 8 d. įsteigtą Organizacinio skyriaus vyresniojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojo, B lygio, 8 kategorijos) pareigybę, kadangi šių pareigybių veiklos sritys yra skirtingos, o personalo valdymas ir dokumentų valdymas yra netapačios sąvokos. Panaikintos vyresniojo specialisto pareigybės funkcijos buvo perduotos likusioms Organizacinio skyriaus pareigybėms. Taip pat teismui 2012 m. birželio 19 d. raštu Nr. 4-310 buvo pateiktas šio skyriaus vyresniojo specialisto (statutinio valstybės tarnautojo, B lygio, 8 kategorijos) pareigybės aprašymo, patvirtinto Visagino PGV viršininko 2011 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 1-66, kopija, iš kurio matyti, kad 2011 m. sausio 18 d. panaikintos Organizacinio skyriaus vyresniojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojo, B lygio, 8 kategorijos) pareigybės funkcijos susijusios su personalo valdymu (Organizacinio skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Visagino PGV viršininko 2010 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1-108, 7.1 - 7.7 punktai) buvo perduotos Organizacinio skyriaus vyresniajam specialistui (statutiniam valstybės tarnautojui). Todėl teismo teiginys, kad naujai atkurtas pareigas užimantis valstybės tarnautojas tvarkys ir personalo reikalus yra tik prielaida, bet ne įrodyta aplinkybė. Remiantis Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 685 (toliau – ir Metodika), įsteigus naują pareigybę Visagino PGV viršininkas turėjo diskrecijos teisę spręsti, kokius reikalavimus, atsižvelgiant į jam priskirtas funkcijas, turi atitikti asmuo, pretenduojantis užimti Organizacinio skyriaus vyresniojo specialisto pareigybę. Metodikos nuostatos dėl valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir įvertinimo yra taikomos tik laisvoms ir steigiamoms naujoms valstybės tarnautojų pareigybėms, kas nagrinėjamu atveju buvo padaryta - Visagino PGV viršininkas nustatė reikalavimus, Departamento 2011 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. 1-310 „Dėl Visagino PGV keičiamų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ įsteigtai, Organizacinio skyriaus vyresniojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojo, B lygio, 8 kategorijos) pareigybei. Buvusios pareigybės panaikinimas ir naujų funkcijų naujai įsteigtai pareigybei priskyrimas laikytinas realiu buvusios pareigybės panaikinimu, net ir tais atvejais, kuomet naujoji pareigybė, nors yra tokios pat kategorijos kaip ir panaikintoji, tačiau savo paskirtimi, funkcijomis skiriasi, negali būti laikoma tapačia, kadangi tai lemia atsakovo – darbdavio įstaigos – struktūros pakeitimai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3380/2011).
6. Teismas netiksliai įvertino Visagino PGV pareigybių skaičiaus mažėjimą. Teiginys „2011 m. vasario 1 d. – 152, 2011 m. liepos 1 d. – 151 pareigybė“ paimtas iš konteksto kalbat apie pareigybių skaičiaus mažėjimą laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. liepos 1 d., todėl neatspindi faktinio Visagino PGV pareigybių skaičiaus sumažėjimo 2011 metais, t. y. pareigybių skaičius buvo mažinamas: 2011 m. sausio 18 d. 8 pareigybės: 1 vyriausiojo specialisto (darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį), 1 Organizacinio skyriaus vyresniojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojo, B lygio, 8 kategorijos), 4 Komandos budinčios pamainos ugniagesių gelbėtojų (statutinių valstybės tarnautojų, C lygio 2 kategorijos), 1 Komandos budinčios pamainos dispečerio (statutinio valstybės tarnautojo, C lygio 2 kategorijos), 1 Komandos budinčios pamainos jaunesniojo specialisto (statutinio valstybės tarnautojo, C lygio 4 kategorijos) ir 2011 m. liepos 1 d. 1 pareigybė (Finansų ir planavimo skyriaus specialisto (darbuotojo, dirbančios pagal darbo sutartį).
7. Byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad pareiškėjas R. T. turi ne mažesnę kaip 1 metų darbo patirtį viešųjų pirkimų, dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos srityje, taip pat, kad moka dirbti su darbo laiko apskaitos žiniaraščiais finansų valdymo ir apskaitos sistemoje. Pareiškėjas iki darbo Visagino PGV dirbo Utenos apskrities viršininko administracijoje Tarptautinio bendradarbiavimo ir ryšių su visuomene vedėjo pareigose, kurios nėra sietinos su dokumentų tvarkymu ir apskaita. O teiginys, kad „darbas su dokumentais jam yra žinomas“ nėra pakankamas, padaryti išvadai, kad jis turi darbo patirtį dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos srityje. Kadangi pareiškėjas neatitiko Organizacinio skyriaus vyresniojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojo B lygio, 8 kategorijos) pareigybės aprašyme, patvirtintame Visagino PGV viršininko 2011 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 1-202, nustatytų specialiųjų reikalavimų (turėti ne mažesnę kaip 1 metų darbo patirtį viešųjų pirkimų, dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos priešgaisrinės saugos srityje, mokėti dirbti su darbo laiko apskaitos žiniaraščiais finansų valdymo ir apskaitos sistemoje), todėl nebuvo objektyvaus pagrindo pasiūlyti pareiškėjui šių pareigų.
8. Teismas neapskaičiavo konkrečios pareiškėjui priteistinos sumos. Be to, nurodė priteisti iš Visagino PGV vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2011 m. birželio 6 d., tačiau pareiškėjas R. T. iš valstybės tarnybos buvo atleistas 2011 m. birželio 6 d., t. y. ši diena buvo paskutinė darbo diena, už kurią jam buvo išmokėtas darbo užmokestis, todėl antrą kartą mokėti darbo užmokestį už tą pačią dieną nėra teisėto pagrindo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės tarnybos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašė jį atmesti bei pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo už priverstinę pravaikštą.

Atsiliepime (t. II, b. l. 144-147) nurodoma, kad:

1. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM įsakymo Nr. 1-17 „Dėl Visagino priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigybių sąrašo patvirtinimo ir kai kurių Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus įsakymų pripažinimo netekusiais galios“ dalis, kuria nuspręsta atsisakyti R. T. pareigybės, turėtų būti naikinama ar atitinkamai keičiama. Kita vertus, Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 8 dalies 1 punktas nustato, kad Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus ir sąrašus tvirtina valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose – valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovai. Tai reiškia, kad Visagino priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigybių sąrašus turėjo tvirtinti Visagino priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas, o ne Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius. Atsižvelgiant i tai, galima taip pat daryti išvadą jog pareiškėjo R. T. atžvilgiu galėjo būti taikomi tik Visagino priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko įsakymai. Todėl taip pat galima teigti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, priimdamas sprendimą nenaikinti įsakymo Nr. 1-17 elgėsi teisingai ir motyvuotai.
2. Pareiškėjo pareigybė buvo panaikinta 2011 m. sausio 18 d. ir vėliau įsteigtos Organizacinio skyriaus vyresniojo specialisto (B lygio 8 kategorijos) pareigos, t. y. praktiškai identiškos pareigos pareiškėjo turėtoms pareigoms. Nors naujai įsteigtai pareigybei buvo priskirti nauji specialieji reikalavimai (turėti ne mažesnę nei 1 metų patirtį viešųjų pirkimų, dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos priešgaisrinės saugos srityje), funkcijos (registruoja siunčiamus, gautus dokumentus, juos paskirsto; tvarko korespondenciją), tačiau neįrodo pareigybės panaikinimo pagrįstumo. Kaip galima spręsti iš Organizacinio skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo, pareigybės funkcijos išliko iš esmės tapačios, bei paskirtis nebuvo pakeista, kas ir buvo numatyt atsakovo 2010 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1-108 patvirtintame pareigybės aprašyme. Pareiškėjas R. T. iki pareigybės panaikinimo atliko tokias funkcijas kaip personalo tvarkymas, viešųjų pirkimų organizavimas ir vykdymas. T. y. tokias funkcijas, kurios yra priskirtinos valstybės tarnautojui, ir be kurių įstaigos veikla neįsivaizduojama. Kas ir vėliau pasitvirtino – panaikinus pareiškėjo užimamą pareigybę, VPGY buvo įsteigta nauja valstybės tarnautojo pareigybė. Visi atsakovo argumentai dėl Visagino priešgaisrinės gelbėjimo valdybos struktūrinių pakeitimų yra nereikšmingi šioje byloje, nes visi atsakovo veiksmai susiję su R. T. pareigybės panaikinimu buvo nerealūs ir fiktyvūs, siekiant atleisti iš pareigų „nepageidaujamą asmenį“. Taigi, pareiškėjo pareigybė nebuvo realiai panaikinta, jos funkcijos išliko ir buvo realiai vykdomos. Tokie VPGV struktūros pakeitimai buvo fiktyvūs, siekiant pagrįsti konkretaus asmens atleidimą iš tarnybos. Todėl Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies bei 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymo prasme pareiškėjo užimama pareigybė negali būti pripažinta panaikinta.
3. Pirmosios instancijos teismas, išspręsdamas ginčą iš esmės ir pagal DK 297 straipsnio 4 dalį priteisdamas darbuotojui (pareiškėjui) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, privalo apskaičiuoti ir priteisti darbuotojui (ieškovui) konkrečią vidutinio darbo užmokesčio sumą už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo jo (darbuotojo) atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo, taip pat privalo priteisti darbuotojui (ieškovui) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo teismo sprendimo priėmimo iki jo (sprendimo) įvykdymo dienos, kartu nurodydamas duomenis, reikšmingus vidutiniam darbo užmokesčiui už šį priverstinės pravaikštos laikotarpį apskaičiuoti. Konkrečią darbuotojui (ieškovui) išieškotino vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laikotarpį, buvusį po teismo sprendimo priėmimo (jeigu toks laikotarpis buvo), sumą apskaičiuoja antstolis vykdymo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-290/2005). Taip pat atsakovas teisingai nurodo, kad teismo sprendime turėtų būti nurodyta, kad vidutinis darbo užmokestis už pravaikštos laiką pradedamas skaičiuoti nuo 2011 m. birželio 7 d., o ne nuo 2011 m. birželio 6 d., iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės tarnybos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė priimti naują sprendimą, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu ir remiantis byloje esančiomis aplinkybėmis.

Atsiliepime (t. II, b. l. 152-153) nurodoma, kad:

1. Remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika dėl DK 297 straipsnio 3 ir 4 dalių taikymo, pagal kurią išaiškino, kad šiose teisės normose nurodytų išmokų dydžiai ir laikotarpis yra nustatyti įstatymo, kuriame nenurodyta jokios galimybės šias išmokas mažinti dėl to, jog darbuotojas po neteisėto atleidimo įsidarbino kitoje darbovietėje ir ten gauna darbo užmokestį. Siekimas sumažinti aptariamas išmokas ne įstatymo pagrindu reikštų darbuotojo teisių ir garantijų, įtvirtintų įstatyme, pažeidimą. Išmokų mažinimas dėl to, kad darbuotojas po neteisėto atleidimo dirba kitoje darbovietėje ir ten gauna darbo užmokestį, reikštų nepagrįstą darbdavio atleidimą nuo jo materialinės atsakomybės, atsiradusios įstatymo pagrindu. Darbuotojui tai galėtų reikšti ne ką kita, kaip materialinės sankcijos taikymą. Įstatymuose neribojama darbuotojo teisės neteisėto atleidimo atveju įsidarbinti kitur ir gauti darbo užmokestį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2009, 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2010). Dėl atleidimo iš darbo be darbuotojo kaltės darbuotojo teisė užsidirbti kitame darbe, imantis savarankiškos veiklos ar verslo, paprastai nebūna suvaržyta, nors darbuotojas dėl neteisėto atleidimo iš darbo patiria nuostolių ir nepatogumų. Taikant turtinę sankciją darbdaviui, reikia atsižvelgti į tai, ar darbuotojo atleidimo aplinkybės ir pagrindai netrukdė jam turėti kitų pajamų, ar per atleidimo laiką kol vyko ginčas, darbuotojas tokių pajamų turėjo, ar jam dėl atleidimo iš darbo buvo priteista neturtinė žala sudarytiems nepatogumams atlyginti, ar ginčas dėl atleidimo iš darbo teisme buvo nagrinėjamas operatyviai. Taigi, teismas, atsižvelgdamas į byloje esančias aplinkybes bei remdamasis savo vidiniu įsitikinimu, turėtų priimti sprendimą – išskaičiuoti jo gautas pajamas per priverstinės pravaikštos laikotarpį iš kompensacijos už priverstinę pravaikštą ar ne. Atsižvelgiant į tai, paliekama šį klausimą spęsti teismui savo nuožiūra.
2. DK 297 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam šio Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Teismų praktikoje tokia išeitinė išmoka suprantama ne kaip darbo užmokestis, bet kaip viena iš garantinio pobūdžio išmokų rūšių, kurios tikslas yra užtikrinti tam tikrą laiką minimalias gyvenimo lėšas darbuotojui, netekusiam darbo ne dėl nuo jo valios priklausančių priežasčių. Ši išmoka yra susijusi ne su esama, bet su ankstesne darbo veikla, ir negali būti prilyginama darbo užmokesčiui (arba darbo pajamoms). Tai, kad išeitinė išmoka pareiškėjui buvo mokama lygiomis dalimis per 2 mėnesius, apibrėžia ne tokios išmokos paskirtį, bet tik laikotarpį, kuriuo iš darbo atleistam bei nedirbančiam asmeniui užtikrinamos pragyvenimo lėšos negaunant darbo pajamų. Valstybės tarnybos įstatyme (tuo metu galiojusi redakcija) nustatyta, kad tokios išmokos mokėjimas nutraukiamas, jei asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas. Ši įstatymo nuostata iš dalies taip pat patvirtina, kad įstatymų leidėjas išeitinės išmokos mokėjimą sieja su darbinės veiklos nevykdymu, tuo pačiu ir su negavimu darbo pajamų. Atsižvelgiant į tai, kad R. T. per išeitinės išmokos mokėjimo laikotarpį neįsidarbino valstybės tarnyboje, jam paskirta išeitinė išmoka turėtų būti paliekama, jos iš priteistinos sumos už priverstinę pravaikštą neatimant.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Ignalinos atominė elektrinė atsiliepime į apeliacinius skundus (t. II, b. l. 148-149) nurodo, kad Visagino PGV yra pavaldi ir atskaitinga PAGD prie VRM, todėl VĮ Ignalinos atominė elektrinė negalėjo ir negali įtakoti skunde išdėstytų argumentų, negali būti laikomas trečiąja suinteresuota šalimi.

Atsakovas Visagino priešgaisrinė gelbėjimo valdybas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (t. II, b. l. 156-157) nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė iš priteistino vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką atimti gautą išeitinę išmoką. Pareiškėją atleidus iš pareigų, jam Valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyta tvarka buvo išmokėta iki pareigybės panaikinimo jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, atsižvelgiant į pareiškėjo stažą įstaigoje, t. y. dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka 4 271,24 Lt. Priteistinų lėšų dydžio nustatymas ir priteisimas, neatsižvelgiant į išeitinės išmokos forma darbuotojui jau išmokėtas lėšas, neatitiktų pažeistų darbo teisių gynimo būdo, tikslų, nes reikštų, kad kompensuojama yra didesniu mastu, nei darbuotojas būtų uždirbęs, jeigu nebūtų pažeista jo teisė dirbti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A492-1806/2012 pažymėjo, kad jeigu darbdavys, atleisdamas darbuotoją iš darbo, jau yra sumokėjęs Darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatytą išmoką, teismui pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu bei taikant Darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalį, antrą kartą Darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta išmoka nebepriteisiama. Atsižvelgiant į tai, kad išeitinė išmoka jau buvo išmokėta, todėl ji pareiškėjui neturėtų būti priteisiama.

Atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimuose į apeliacinius skundus (t. II, b. l. 156-164) išdėstė tuos pačius motyvus kaip ir Visagino priešgaisrinė gelbėjimo valdyba.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjo R. T. atleidimo iš Visagino priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Organizacinio skyriaus vyresniojo specialisto pareigų Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (panaikinus jo pareigybę).

Pareiškėjo manymu, jo pareigybė panaikinta fiktyviai, nesant tam jokio objektyvaus pagrindo, todėl jis neteisėtai atleistas iš eitų karjeros valstybės tarnautojo pareigų.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2010 m. rugpjūčio 11 d. dirbo Visagino PGV Personalo skyriaus vyresniuoju specialistu, nuo 2010 m. rugsėjo 3 d., pertvarkius įstaigos struktūrą, pareiškėjas dirbo Organizacinio skyriaus vyresniuoju specialistu (t. I, b. l. 8, 55). 2011 m. sausio 18 d. pareiškėjui pasirašytinai buvo įteiktas 2011 m. sausio 18 d. įspėjimas Nr. 4-36 dėl pareigybės panaikinimo (t. I, b. l. 70). Įspėjime buvo nurodyta, kad PAGD prie VRM direktoriaus 2011 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 1-17 jo pareigybė yra panaikinama. Atleidimo data buvo nukelta vadovaujantis VTĮ 43 straipsnio 1 dalimi. Per įspėjimo laikotarpį pareiškėjas 2011 m. kovo 10 d. raštu Nr. 4-278 buvo informuotas, kad Visagino PGV nėra laisvų lygiaverčių ar žemesnių pareigų, kurias jis galėtų užimti atsižvelgiant į turimą kvalifikaciją (t. I, b. l. 6). Per įspėjimo laikotarpį neperkėlus į kitas pareigas, Visagino PGV viršininko 2011 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 2TE-35 pareiškėjas 2011 m. birželio 6 d. buvo atleistas iš pareigų vadovaujantis VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu (t. I, b. l. 71). Praėjus 6 mėnesiams (po 7 dienų), 2011 m. gruodžio 14 d. pareiškėjas Valstybės tarnybos internetiniame tinklapyje pamatė, kad yra skelbiamas konkursas Visagino PGV Organizacinio skyriaus vyresniojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojo) pareigoms užimti (t. I, b. l. 9-10).

Tokį organizacinį (struktūrinį) Visagino PGV pasikeitimą atsakovai grindžia pareigybių finansavimo aplinkybėmis. Nurodė, kad pareiškėjo pareigybė, į kurią jis buvo paskirtas 2010 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 2TE-48, buvo finansuojama pagal 2009 m. gruodžio 31 d. sutartį su VĮ Ignalinos atomine elektrine Nr. 10Sp-922(13.7) (t. I, b. l. 56-61). Paaiškino, kad Departamentas, tvirtindamas Visagino PGV pareigybių sąrašą, nurodo, kiek ir kurios pareigybės yra finansuojamos iš VĮ Ignalinos atominės elektrinės (IAE) sąmatos, vadovaujasi sutartimi su IAE, kuri sudaroma kasmet, o šios sutarties priedas yra Visagino PGV etatų, išlaikomų IAE, sąrašas. 2011 metais, sudarydama sutartį, IAE sumažino Visagino PGV finansuojamų pareigybių skaičių. Atsižvelgiant į šias sutartis, PAGD prie VRM direktoriaus 2011 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 1-17 patvirtintas PGV pareigybių sąrašas, panaikintos 8 pareigybės, finansuojamos iš IAE sąmatos, tarp jų ir PGV Organizacinio skyriaus vyresniojo specialisto (pareiškėjo) pareigybė.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog bendroji viešojo administravimo subjekto kompetencija struktūros nustatymo atžvilgiu yra reglamentuota Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnyje (vidaus administravimas). Šio straipsnio 1 dalyje sakoma, jog vidaus administravimo tikslas – užtikrinti, kad viešojo administravimo subjektas galėtų tinkamai atlikti viešojo administravimo funkcijas. Viešojo administravimo įstaigos administracijos struktūrą nustato viešojo administravimo įstaigos vadovas ar viešojo administravimo įstaigos steigėjas, vadovaudamiesi įstatymais ar jų pagrindu priimtais teisės aktais ir atsižvelgdami į nustatytus viešojo administravimo įstaigos tikslus ir uždavinius, strateginius ar metinius veiklos planus ir patvirtintą valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių (VAĮ 11 str. 2 d.). Sisteminis šių normų aiškinimas suponuoja išvadą, kad viešojo administravimo subjekto struktūros tvarkymas – tai vidaus administravimo veiklos forma, kuria ne tik užtikrinamas viešojo administravimo subjekto savarankiškas funkcionavimas, bet ir jam priskirtų viešojo administravimo funkcijų įgyvendinimas. Taip pat pažymėtina, kad kiekvienas viešojo administravimo subjektas, spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius, turi diskrecijos teisę, nepažeisdamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų, veikti (inter alia tvarkyti savo struktūrą) tokiu būdu, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku ir tinkamai, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų viešojo administravimo principų (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimus administracinėse bylose Nr. A556-904/2008, Nr. A662-684/2010, Nr. A62-340/2011, Nr. A662-3380/2011).

Nagrinėjamos bylos kontekste, vertinant Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2011 m. sausio 18 d. įsakymo Nr. 1-17 teisėtumą ir pagrįstumą, bei atsižvelgiant į atsakovų nurodytą šio įsakymo priėmimo pagrindą – finansavimo sumažėjimą, svarbu nustatyti, ar iš tikrųjų ir kokiu dydžiu sumažėjo Visagino PGV personalo (žmogiškųjų resursų) finansavimas iš VĮ Ignalinos atominės elektrinės, t. y. svarbių objektų apsaugos paramos lėšų. Nors pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nekvestionuoja atsakovo teisės atlikti organizacinius pertvarkymus, bei nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, iš kokių lėšų finansuojamos pareigybės, o skundžiamu įsakymu buvo pertvarkyta tik Visagino PGV struktūra, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjo teisės ir teisėti interesai galimai buvo pažeisti, t. y. jis galimai neteisėtai atleistas iš valstybės tarnybos, būtent dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus sprendimo panaikinti pareiškėjo pareigybę, o šį sprendimą įtakojo, atsakovo teigimu, finansavimo sumažėjimas. Todėl nagrinėjamoje byloje svarbu išsiaiškinti, ar priežastys, dėl kurių atsakovas nusprendė panaikinti pareiškėjo pareigybę, buvo realios, ne fiktyvios ir pakankamos ginčijamam sprendimui priimti. Ir nors administracinių teismų praktikoje (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3085/2012, 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2891/2012, 2012 m. liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2692/2012 ir kt.), sprendžiant ginčus dėl atleidimo iš tarnybos dėl pareigybės panaikinimo, remiamasi ABTĮ 3 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus, tačiau nagrinėjamu atveju, sprendžiant ginčijamų įsakymų teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, kaip minėta, svarbu nustatyti priežastis, dėl kurių šie įsakymai buvo priimti ir kurios atsakovų įvardijamos kaip ekonominės.

Atsakovas, Visagino priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, kartu su atsiliepimu į pareiškėjo skundą pateikė 2009 m. gruodžio 31 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Visagino m. ir Ignalinos AE apsaugai išlaikymo sutartį Nr. 10Sp-922(13.7) bei 2011 m. sausio 13 d. VĮ Ignalinos atominės elektrinės gaisrinės saugos paslaugos pirkimo sutartį Nr. 10Sp-7(13.67) su priedais – Visagino PGV etatų (pareigybių), išlaikomų iš specialios svarbių objektų apsaugos programos lėšų, sąrašais atitinkamai 2010 ir 2011 metams (t. I, b. l. 56-66). Šios sutartys numato, jog VĮ Ignalinos atominė elektrinė skiria lėšas Visagino PGV, kad ši, esant būtinybei, gesintų gaisrus, likviduotų galimas avarijas ir jų pasekmes bei vykdytų valstybinę priešgaisrinę priežiūrą Ignalinos atominėje elektrinėje. Šiam tikslui įgyvendinti, sutarties prieduose, kurie yra neatskiriama sutarties dalis, numatyti VĮ Ignalinos atominės elektrinės pastatų ir statinių, priklausančių priešgaisrinei apsaugai, sąrašas, minėtas Visagino PGV etatų (pareigybių), išlaikomų iš specialios svarbių objektų apsaugos programos lėšų, sąrašas, Visagino PGV atitinkamų metų sąmata, planuojamas kuro poreikis, lėšų eksploatacinėms medžiagoms poreikis, lėšų poreikis automobilių techninei priežiūrai, remontui ir draudimui. Atsakovo pateiktuose 2010 ir 2011 metų Visagino PGV etatų (pareigybių), išlaikomų iš specialios svarbių objektų apsaugos programos lėšų, sąrašuose numatytos konkrečios pareigybės, išlaikomos iš VĮ IAE lėšų bei bendras pareigybių skaičius. Nors pagrindinėse sutartyse numatyta bendra sutarties suma (atitinkamai 2010 metams – 5 682 500 Lt, 2011 metams – 4 981 100 Lt), tačiau iš jų nėra aišku, kiek konkrečiai lėšų VĮ IAE skyrė konkrečiai personalo išlaikymui. Atsakovas nepateikė kitų minėtų sutarčių priedų, kuriuose būtų įvardytos konkrečios pinigų sumos personalo finansavimui ir iš kurių būtų galima nustatyti, kokiu dydžiu šios lėšos (finansavimas) būtent personalui 2011 metais, lyginant su 2010 metais (ginčo santykiams aktualus laikotarpis) kito (kaip teigia atsakovas – sumažėjo). Šių aplinkybių nenustatė ir reikiamų duomenų nesurinko ir pirmosios instancijos teismas.

Atsakovai taip pat nurodo, jog pareiškėjo pareigybė buvo finansuojama būtent iš VĮ IAE lėšų, o joms sumažėjus – panaikinta. Iš minėtų Visagino PGV išlaikymo iš VĮ IAE lėšų sutarčių bei jų priedų vienareikšmiškos išvados, jog būtent pareiškėjo pareigybė (Visagino PGV Organizacinio skyriaus vyresniojo specialisto) buvo išlaikoma iš VĮ Ignalinos atominės elektrinės, t. y. svarbių objektų apsaugos paramos lėšų, padaryti negalima. 2009 m. gruodžio 31 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Visagino m. ir Ignalinos AE apsaugai išlaikymo sutarties Nr. 10Sp-922(13.7) priede Visagino PGV etatų (pareigybių), išlaikomų iš specialios svarbių objektų apsaugos programos lėšų, sąraše 2010 metams nurodytos konkrečios pareigybės, išlaikomos iš objekto lėšų, tačiau tarp jų pareiškėjo pareigybė nenumatyta. Šiame sąraše numatyta tik Personalo grupės vyresniojo specialisto karjeros valstybės tarnautojo pareigybė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjas nuo 2010 m. rugpjūčio 11 d. dirbo Visagino PGV Personalo skyriaus vyresniuoju specialistu, o nuo 2010 m. rugsėjo 3 d., pertvarkius įstaigos struktūrą, pareiškėjas įdarbintas Organizacinio skyriaus vyresniuoju specialistu (t. I, b. l. 8, 55). Taigi, 2010 metais pareiškėjas dirbo tiek Visagino PGV Personalo skyriaus vyresniuoju specialistu, tiek Organizacinio skyriaus vyresniuoju specialistu, todėl negalima vienareikšmiškai pasakyti, jog 2010 metais jo pareigybė buvo finansuojama iš objekto lėšų, kadangi iš objekto lėšų tais metais buvo finansuojama tik Personalo grupės vyresniojo specialisto karjeros valstybės tarnautojo pareigybė. 2011 m. sausio 13 d. VĮ Ignalinos atominės elektrinės gaisrinės saugos paslaugos pirkimo sutarties Nr. 10Sp-7(13.67) priede Visagino PGV etatų (pareigybių), išlaikomų iš specialios svarbių objektų apsaugos programos lėšų, sąraše 2011 metams nei Personalo grupės (skyriaus), nei juo labiau Organizacinio skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės nebenumatytos. Atsakovas, remdamasis finansavimo sumažėjimo argumentu, nurodo tik bendrą pareigybių, finansuojamų iš objekto lėšų, skaičių: 2010 metais – 121 pareigybė (t. I, b. l. 61), o 2011 metais – 112 pareigybių (t. I, b. l. 66). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog nei minėti sutarčių priadai, nei bendras pareigybių, finansuojamų iš objekto lėšų, skaičius neatspindi to fakto, jog būtent pareiškėjo pareigybė buvo finansuojama iš VĮ IAE lėšų ir, joms sumažėjus, turėjo būti panaikinta. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, šių aplinkybių teismas taip pat neišsiaiškino ir jų nevertino.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl tam tikros institucijos diskrecijos projektuoti savo vidinę organizacinę struktūrą bei teismo galių kvestionuoti atliktus pakeitimus, savo praktikoje (pvz., nutartys administracinėse bylose Nr. A756-346/2011, Nr. A492-1954/2012) taip pat vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktais išaiškinimais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. balandžio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007 ir kitose yra pažymėjęs, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo yra įgalintas tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs, ar nėra fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti darbo sutarties nutraukimą su konkrečiu darbuotoju. Atsižvelgiant į tai, administracinių teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, jog atleidimo iš tarnybos dėl pareigybės panaikinimo ginčo atvejais teismas pirmiausia turi ištirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar yra realiai įvykęs valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimo faktas, ar išliko funkcijos arba jų dalis, kurias atliko atleidžiamas tarnautojas, ar keičiant administracijos struktūrą buvo laikytasi nustatyto teisinio reglamentavimo, inter alia ir Valstybės tarnybos įstatymo bei Darbo kodekso nuostatų (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-247/2010, 2011 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-674/2011, 2012 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-421/2012, 2012 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-348/2012, 2012 m. gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1428/2012, 2012 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2348/2012 ir kt.). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog konkrečių struktūrinių pertvarkymų, kaip svarbios priežasties nutraukti tarnybos santykius, realumas nustatomas ir pagal tai, kad dėl struktūrinių pertvarkymų tarnautojas negali atlikti funkcijų, nes tokios funkcijos ar jų dalis darbovietėje iš viso neatliekamos arba joms atlikti užtenka mažiau darbuotojų (žr. pvz. 2012 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2146/2012).

Nuo 2010 m. rugpjūčio 18 d. Visagino PGV Organizaciniame skyriuje buvo 4 pareigybės: vedėjo (karjeros valstybės tarnautojo), vyresniojo specialisto (statutinio valstybės tarnautojo), vyresniojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojo) bei specialisto (pagal darbo sutartį) (t. I, b. l. 177-179). Ginčijamu PAGD direktoriaus 2011 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 1-17, panaikinus pareiškėjo pareigybę (vyresniojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojo)), Organizaciniame skyriuje liko 3 pareigybės: vedėjo (karjeros valstybės tarnautojo), vyresniojo specialisto (statutinio valstybės tarnautojo) bei specialisto (pagal darbo sutartį). PAGD direktoriaus 2011 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. 1-310 „Dėl Visagino priešgaisrinės gelbėjimo valdybos keičiamų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ įsteigta Visagino PGV Organizacinio skyriaus vyresniojo specialisto karjeros valstybės tarnautojo pareigybė, B lygio, 8 kategorijos (t. I, 170-171; t. II, b. l. 6-7). 2012 m. sausio 2 d. konkursą į šias naujas pareigas laimėjo G. K., kuri anksčiau ėjo Visagino PGV Organizacinio skyriaus specialisto (pagal darbo sutartį) pareigas (t. I, b. l. 174-176). Palyginęs buvusios pareiškėjo pareigybės, naujai įsteigtos Visagino PGV Organizacinio skyriaus vyresniojo specialisto karjeros valstybės tarnautojo pareigybės bei Visagino PGV Organizacinio skyriaus specialisto (pagal darbo sutartį) pareigybės aprašymus, pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, jog didžioji dalis pareiškėjo vykdytų funkcijų išliko, jos buvo atkurtos vėliau įsteigus analogišką pareigybę; kitos naujai įsteigtos pareigybės funkcijos, susijusios su įstaigos dokumentų tvarkymu, taip pat netiesiogiai buvo numatytos pareiškėjo eitos pareigybės aprašyme, nes jam buvo keliamas reikalavimas išmanyti Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus norminius aktus, reglamentuojančius ne tik valstybės tarnybos ir darbo santykius, ne tik viešuosius pirkimus, įslaptintos informacijos administravimą, bet ir teisės aktus dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos taisykles, dokumentų saugojimo ir saugyklų įrengimo taisykles. Teismas taip pat teisingai nustatė, jog reikalavimas turėti ne mažesnę kaip 1 metų darbo patirtį viešųjų pirkimų, dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos priešgaisrinės saugos srityje (specialusis reikalavimas) yra dirbtinis, pritaikytas konkrečiam asmeniui, nes dokumentų rengimas, tvarkymas ir apskaita, viešųjų pirkimų dokumentų rengimas bet kurioje valstybės tarnybos srityje yra vienodas, todėl padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo eita pareigybė buvo panaikinta ne realiai, o tik laikinai, tam, kad būtų galimybė atleisti pareiškėją. Tačiau pirmosios instancijos teismas nevisiškai ištyrė bylos aplinkybes dėl kai kurių pareiškėjo vykdytų funkcijų, t. y. viešųjų pirkimų bei personalo tvarkymo, panaikinimo būtinumo, ir neišsprendė klausimo, ar po pareiškėjo pareigybės panaikinimo šios funkcijos arba jų dalis išliko, ar tokios funkcijos ar jų dalis iš viso nebebuvo atliekamos arba joms atlikti užteko mažesnio darbuotojų skaičiaus, kas konkrečiai šias funkcijas atliko po pareiškėjo atleidimo.

Dėl pareiškėjui priteistinos kompensacijos už galimai neteisėtą atleidimą iš tarnybos pažymėtina, kad siekiant maksimaliai apsaugoti neteisėtai atleisto iš darbo (tarnybos) darbuotojo (tarnautojo) teises ir interesus, įstatymo nustatytos papildomos jo teisių garantijos neteisėto atleidimo iš darbo (tarnybos) atveju (DK 297 str. 3, 4 d., įstatymo redakcija, galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.). Jei teismas, nagrinėdamas bylą dėl atleidimo iš darbo (tarnybos) pripažinimo neteisėtu, nustato, jog darbuotojo (tarnautojo) atleidimas iš darbo (tarnybos) neteisėtas, tai kiekvienu atveju privalo išspręsti neteisėto atleidimo iš darbo padarinių klausimą, atsižvelgiant į tai, kuris iš DK 297 straipsnio 3 ir 4 dalyje numatytų darbuotojo (tarnautojo) teisių gynimo būdų konkrečiu atveju taikomas, privalo priteisti jam įstatymo nurodytas išmokas, nepaisant to, yra pareikštas toks prašymas ar ne. Jeigu darbuotojas grąžinamas į pirmesnį darbą, jam priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (DK 297 str. 3 d.). Jeigu darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, jam priteisiama DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinė išmoka ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (DK 297 str. 4 d.). Teismai, parinkdami vieną iš šių alternatyvių darbuotojo (tarnautojo) teisių gynimo būdų, turi savo pasirinkimą argumentuotai pagrįsti ir siekti, kad priimtu sprendimu būtų užtikrinta darbuotojų (tarnautojų) teisių apsauga ir įvykdytas socialinis teisingumas, šie teisių gynimo būdai yra skirti pirmiausia darbuotojų (tarnautojų) interesams ginti. Be to, DK 297 straipsnio 3 dalies nuostata įtvirtina darbuotojo (nagrinėjamu atveju – valstybės tarnautojo) pažeistų teisių gynimo būdą, skirtą kompensuoti darbuotojui kylančius neigiamus padarinius dėl jo neteisėto atleidimo iš darbo. Tokia kompensacija atlieka socialinę funkciją, saugo darbuotojus (įskaitant ir valstybės tarnautojus) nuo pajamų netekimo ir veikia prevenciškai darbdavius (nagrinėjamu atveju – viešojo administravimo institucijų vadovus), kad jie neteisėtai neatleidinėtų darbuotojų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2748/2012).

Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kad teismas, priteisdamas pagal DK 297 straipsnio 3 dalį vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką turi išskaityti darbuotojo (tarnautojo) gautą išeitinę išmoką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-3178/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-290/2005). Tačiau, kaip jau buvo minėta, kokias kompensacijas ir kokio dydžio priteisti sprendžia tas teismas, kuris nagrinėja klausimą dėl neteisėto darbuotojo (tarnautojo) atleidimo iš darbo (tarnybos). Be to, Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama teismo teisė sumažinti DK 297 straipsnio 3 dalyje numatytas sumas, o šių sumų mažinimas gali būti laikomas pagrįstu tik esant išskirtinėms aplinkybėms, iš kurių būtų aišku, kad priteistos kompensacijos (vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laikotarpį) dydis aiškiai prieštarauja teisingumo principui, yra iš esmės neproporcingas arba sukelia sunkių bei neigiamų padarinių darbdaviui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2012; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2748/2012 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas kompensacijos už galimai neteisėtą pareiškėjo atleidimą klausimą, savo sprendime turėtų konkrečiai nurodyti kompensacijos rūšį ir dydį, o tam nagrinėjamu atveju būtina surinkti daug naujų įrodymų.

Taigi, tik nustačius visas anksčiau minėtas faktines aplinkybes gali būti padarytos tinkamos išvados dėl pareiškėjo R. T. atleidimo iš valstybės tarnybos pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą pagrįstumo ir teisėtumo. Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 ir 86 straipsniai įpareigoja pirmosios instancijos teismą išnagrinėti bylą visapusiškai ir objektyviai, surinkti ir ištirti bylai svarbius įrodymus bei priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Kadangi pirmosios instancijos teismas minėtų įstatymo reikalavimų nesilaikė, sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 ir 2 p., 142 str. 1 d.). Teisėjų kolegija pabrėžia, jog šiuo atveju naikintinas visas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kadangi išvestiniai reikalavimai, t. y. panaikinti Visagino PGV viršininko 2011 m. birželio 6 d. įsakymą „Dėl R. T. atleidimo iš pareigų“ bei priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį ir nepanaudotų atostogų kompensaciją už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, gali būti išsprendžiami tik tinkamai išsprendus pagrindinį reikalavimą – panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus 2011 m. sausio 18 d. įsakymo 1-17 „Dėl Visagino priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigybių sąrašo patvirtinimo ir kai kurių Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymų pripažinimo netekusiais galios“ priedo „Visagino priešgaisrinės gelbėjimo valdybos keičiamų pareigybių sąrašas“ dalį dėl Organizacinio skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės panaikinimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo R. T. ir atsakovo Visagino priešgaisrinės gelbėjimo valdybos apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                         Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas