Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13363-2022-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.5.5; 3.2.4.11; 3.2.6.1; 3.2.6.10
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gruodžio 16 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis,
sekretoriaujant Kristinai Pečiukaitienei,
dalyvaujant ieškovei Ž. T.-D. ir jos atstovui advokatui Aleksandr Gončarko,
atsakovės UAB ,,JP interjero studija" atstovei advokatei Agatai Staševskajai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. T.-D. ieškinį atsakovei UAB ,,JP interjero studija"dėl baudos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovėpateikė ieškinį, kuriuo prašėpriteisti ieškovės naudai iš atsakovės 20 000 Eurbaudos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodo, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta 2022-04-21 Preliminarioji turto pirkimo-pardavimo sutartis (toliau – ir preliminari sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo parduoti butą, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – butas), o ieškovė įsipareigojo butą nupirkti. Pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis (toliau – ir pagrindinė sutartis) turėjo būti sudaryta iki 2022-07-01. Ieškovė pagal preliminarios sutarties 5.1 punktą2022-04-22 atsakovei sumokėjo 20 000 Eur. Pagrindinė sutartis iki 2022-07-01 nebuvo sudaryta. Atsakovė atsisakė ieškovei parduoti butą ir grąžino ieškovei 2022-04-22 sumokėtus 20 000 Eur. Ieškovės vertinimu, atsakovė nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, todėl atsakovė, vadovaujantis preliminarios sutarties 5.1, 6.2 punktais ieškovei privalo sumokėti 20 000 Eur baudą.
Atsakovė pateikė atsiliepimą-priešieškinį, kuriuo prašo atmesti ieškinį dalyje dėl 10 000 Eur netesybų priteisimo; tenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimus, sumažinant ieškovei mokėtinų netesybų dydį iki 10 000 Eur.Nurodė, kad pirminis preliminarios sutarties variantas buvo geranoriškai koreguojamas, atsižvelgiant į ieškovės prašymus. Pirminiame preliminarios sutarties variante tiek ieškovei, tiek atsakovei buvo numatytos vienodos sankcijos tuo atveju, jeigu dėl jų kaltės nebūtų sudaryta pagrindinė buto pirkimo – pardavimo sutartis. Ieškovės sutuoktinio prašymu bei atsakovės geros valios dėka, brokeris pakoregavo preliminarios sutarties 6 dalies nuostatas išimtinai ieškovės naudai, t.y. numatė išlygą, kad atsakovė grąžina ieškovei jos sumokėtą avansą, jei ieškovė negautų banko paskolos ir pateiktų raštišką įrodymą. Atsakovės atžvilgiu jokių išlygų nebuvo numatyta, kas iškreipė preliminarios sutarties šalių lygiateisiškumo principą ir suteikė ieškovei prioritetą kitos sutarties šalies – atsakovės atžvilgiu. 2022 m. gegužės mėnesį šalyje pradėjus itin sparčiai augti infliacijos lygiui (lyginant 2022 m. balandžio ir gegužės mėnesius, infliacijos lygis padidėjo daugiau kaip dviem procentais), atsakovės vienintelė akcininkė ir direktorė, vadovaudamasi išimtinai įmonės interesais, dėl ne nuo jos valios priklausančių aplinkybių, buvo priversta persvarstyti sprendimą dėl buto pardavimo, kadangi toks sandoris įmonei būtų nuostolingas ir akivaizdžiai pažeistų atsakovės interesus. Atsakovė paaiškino, kad sudarant preliminarią sutartį, atsakovė planavo, pardavusi butą, investuoti pinigines lėšas į įmonės plėtrą ir naujų projektų įgyvendinimą, tačiau visuotinai yra pripažįstama ir žinoma, kad prasidėjęs ir užsitesęs karas Ukrainoje itin neigiamai palietė statybos ir projektavimo sektorių, kuris atsakovės, kaip interjero dizaino studijos verslą liečia tiesiogiai dėl medžiagų trūkumo ir pakilusių medžiagų kainų, dėl ko šis sektorius išgyvena ne pačius geriausius laikus ir nežinomybę dėl ateities. Atitinkamai nuo 2022 m. gegužės mėnesio šalyje pradėjus sparčiai didėti infliacijos lygiui, atsakovei tapo itin rizikinga parduoti jos vardu turimą butą ir laikyti pinigines lėšas banko sąskaitoje, nes pagal ekonomistų prognozes tai grėsė piniginių lėšų nuvertėjimu, kas sukeltų atsakovei tiesiogius nuostolius, dėl ko įmonė galėtų patirti finansnius sunkumus. Taigi, pasikeitus situacijai rinkoje ir atsakovei atsisakius naujų investicinių projektų, atsakovės akcininkė ir direktorė neturėjo kitos išeities, kaip tik priimti sprendimą geranoriškai kreiptis į ieškovę su prašymu abipusiu šalių susitarimu nutraukti preliminarią sutartį ir, atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, pusiau sumažinti pagal preliminarią sutartį mokėtiną baudą.
Teismo posėdyje ieškovė, jos atstovas ir atsakovės atstovė rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas G. V. (nekilnojamojo turto brokeris)nurodė: jis atstovavo atsakovę; atsakovė pasiūlė pardavimo ir preliminarios sutarties sąlygas; ieškovė kreipėsi į jį norėdama pirkti butą; jis negali tiksliai įvardinti priežasties, kodėl atsakovė nusprendė neparduoti buto.
Ieškinys tenkintinas.Priešieškinys atmestinas
Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2022-04-21 buvo sudaryta Preliminarioji turto pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovė įsipareigojo parduoti butą, adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovė įsipareigojo šį butą nupirkti už 220 000 Eur. Pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2022-07-01. Ieškovė pagal preliminarios sutarties 5.1 punktą 2022-04-22 atsakovei sumokėjo 20 000 Eur. Pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartisiki 2022-07-01 nebuvo sudaryta. Atsakovė atsisakė ieškovei parduoti butą ir grąžino ieškovei 2022-04-22 sumokėtus 20 000 Eur.
Ieškovės vertinimu, atsakovė nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, todėl atsakovė, vadovaujantis preliminarios sutarties 5.1, 6.2 punktais ieškovei privalo sumokėti 20 000 Eur baudą. Atsakovė neginčija ieškovės teisės į netesybas, tačiau nurodo, kad prašoma priteisti bauda yra nepagrįstai didelė, todėl prašo ją sumažinti iki 10 000 Eur.
Preliminarios sutarties 5.1, 6.2 punktais šalys susitarė, kad jeigu iki preliminarios sutarties 3.1 punkte nustatyto termino pabaigos (2022-07-01) pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis nebus sudryta dėl atsakovės kaltės, atsakovė turi sumokėti ieškovei 20 000 Eur baudą, kuri laikoma minimaliais ieškovės nuostoliais.
Taigi byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad atsakovė neįvykdė sutartinės prievolės pagal preliminarią sutartį (nepardavė buto ieškovei) ir dėl ieškovės teisės į baudą. Nagrinėjamu atveju spręstinas ginčas dėl baudos dydžio pagrįstumo preliminarios sutarties neįvykdymo atveju.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles.
Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.163 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktika, aiškinanti materialiosios teisės normas, reglamentuojančias preliminariosios sutarties institutą, yra pakankamai išplėtota. Joje konstatuota, kad preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 15 punktas).
Už sutarties pažeidimą taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, kuri atsiranda tada, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis).
Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Šalių teisė susitarti dėl netesybų bei dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).
Formuodamas teismų praktiką, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika.).
Taigi bendroji netesybų priteisimo taisyklė – jos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą jas atlyginti nereikia įrodinėti. Tačiau kartu kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tam tikrais atvejais kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius – jeigu skolininkas pareiškia reikalavimą mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Tokiais atvejais kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013; 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013; 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016; kt.).
Tokiems atvejams, kai sutartyje nustatytos netesybos yra neprotingo dydžio, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs teismo teisę mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti.
Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius ir kt., tačiau netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).
Nagrinėjamu atveju atsakovė atsiliepimo-priešieškinio reikalavimą sumažinti netesybas argumentuoja nurodydama, kad preliminarią sutartį atsakovė turėjo nutraukti dėl neigiamų pokyčių atsakovės verslo srityje; kad visų netesybų priteisimas reikštų ieškovės nepagrįstą praturtėjimą bei prieštarautų bendriesiems teisės principams.
Įvertinęs nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių visetą, teismas neįžvelgia pagrindo preliminarioje sutartyje nustatytas ir ieškovės prašomas priteisti netesybas laikyti per didelėmis, neproporcingomis, prieštaraujančiomis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei šalių interesų pusiausvyrai, todėl nėra pagrindo jas mažinti.
Šią išvadą teismasgrindžia toliau aptariamais argumentais ir aplinkybėmis.
Pirma, atsakovė pagal preliminarią sutartį prievolės visiškai neįvykdė – nepardavė ieškovei buto. Tai reiškia, kad atsakovės veiksmai (neveikimas) dėl pagrindinės sutarties nesudarymo sudarė sąlygas ieškovės atžvilgiu kilti maksimalioms neigiamoms pagrindinės sutarties nesudarymo pasekmėms, o tai pagrindžia ieškovės teisę reikalauti maksimalaus dydžio baudos pagal preliminarią sutartį.
Antra, ieškovė yra vartotoja (fizinis asmuo), kuri preliminarią sutartį sudarė prisijungimo būdu pagal atsakovėsparengtą projektą, o atsakovė – juridinis asmuo, verslininkė, kuri kaip savo srities profesionalas, atstovaujama kito savo srities profesionalo – nekilnojamojo turto brokerio,prieš prisiimdama įsipareigojimus pagal preliminarią sutartį galėjo ir privalėjo įvertinti jų teisinę reikšmę, įskaitant jų atitiktį protingumo ir sąžiningumo principams bei šalių interesų pusiausvyraiir jų nesilaikymo pasekmes. Šias aplinkybes vertinant sutarties šalių pusiausvyros aspektu, pažymėtina, kad atsakovė, reikalaudama mažinti priteistiną baudą, turėtų įrodyti, kad atsakovė dėl objektyvių priežasčių negalėjo tinkamai įvertinti preliminarios sutarties nuostatų teisinės reikšmės ir jų nesilaikymo pasekmių (pavyzdžiui, buvo tyčia suklaidinta dėl apgaulės ir pan). Tačiau byloje duomenų apie tai nėra (CPK 178.) Atkreiptinas atsakovės dėmesys į tai, kad preliminarios sutarties sudarymo metu jau egzistavo atsakovės nurodytos priežastys dėl kurių ji atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį (karas Ukrainoje, neigiamos ateities ekonominės prognozės) ir atsakovė apie jas žinojo. Nepaisant to, atsakovė prisiėmė įsipareigojimą dėl baudos sumokėjimo ieškovei preliminarios sutarties neįvykdymo atveju, tačiau po topareiškė reikalavimą šį įsipareigojimą pakeisti. Ši aplinkybė vertintina kaip nepateisinamas atsakovės kaip verslininkės nerūpestingumas, ir nesąžiningumas ieškovės kaip vartotojos atžvilgiu. Tokio verslininko elgesio pasekmės (galimi finansiniai nuostoliai ir pan.) negali būti perkeltos vartotojui. Atsakovės nurodytos atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį priežastys yra globalaus masto, todėl jos turėjo ir tebeturi neigiamos įtakos ne tik atsakovės, bet ir ieškovės finansinei padėčiai ir elgsenai. Taigi šiuo požiūriu ieškovė ir atsakovė yra iš esmės lygiavertėse situacijose. Objektyviai tiksliai apskaičiuoti kiek ir kaip kiekvieną iš ginčo šalių individualiai paveikė infliacija, karas Ukrainoje, neigiamos ateities ekonominės prognozės nėra įmanoma, todėl baudos mažinimas, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė veikė kaip stipresnioji sutarties šalis (juridinis asmuo, verslininkas, paruošęs sutarties projektą, atstovaujamas nekilnojamojo turto brokerio) reikštų nepagrįstą sutarties šalių interesų pusiausvyros išbalansavimą ieškovės nenaudai.
Trečia, atsakovės argumentus apie tai, kad visos baudos priteisimas ieškovei reikštų ieškovės nepagrįstą praturtėjimą, paneigia ieškovės pateikti dokumentai, paaiškinimai bei skaičiavimai, iš kurių matyti, kad atsakovės atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį, lėmė tam tikrus ieškovės turtinius ir neturtinius praradimus – stresas, naujo nekilnojamojo turto objekto paieškos ir pirkimas(už didesnę kainą įsigytas įvairiais aspektais (plotas, statybos metai, lokacija) prastesnis butas, nei ketintas įsigyti iš atsakovės), prarastos planuotos nuomos pajamos. Šios aplinkybės, pirmiau minėtų aplinkybių kontekste leidžia daryti išvadą, kad ieškovė įrodė dėl atsakovės atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį patirtus tikėtinus savo nuostolius ir jų pagrįstumą. Pažymėtina, kad pagal pirmiau aptartą teismų praktiką reikalavimą dėl netesybų priteisimo pareiškusi šalis, kitai šaliai ginčijant netesybų dydį, privalo įrodyti nustolius, kurie yra tikėtini, o ne faktiškai patirti ar tiksliai apskaičiuoti,ir tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį.
Ketvirta, atsakovės nurodytos priežastys, dėl kurių ji apsisprendė atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį suponuoja išvadą, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta ne dėl objektyvių – nuo atsakovės valios nepriklausančių – priežasčių (kitos preliminariosios sutarties šalies neteisėti veiksmai, faktinės aplinkybės, kurių atsiradimo rizikos nėra prisiėmusi sutarties šalis, ir pan.), o dėl subjektyvių t.y. atsakovei įvertinus, kad pagrindinės sutarties sudarymas atsakovei bus finansiškai nenaudingas, atsižvelgiant į neigiamus pokyčius atsakovės verslo srityje.Kita vertus, galima teigti, jog atsakovė sprendimą atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį priėmė nusprendusi, kad atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį yra atsakovei finansiškai naudingesnis nei buto pardavimas, net ir esant įsipareigojimui sumokėti 20 000 Eur baudą ieškovei. Toks elgesys vertintinas kaip įprastos verslo rizikos įvertinimas ir prisiėmimas, paremtas pragmatiška verslo logika, o ne situacija, kuri galėtų turėti įtakos sutarties šalies atsakomybės už sutarties neįvykdymą mastui. Kaip minėta pirmiau, dėl karo Ukrainoje atsakovės verslo srityje atsiradę neigiami pokyčiai ir jų prognozės jau egzistavo preliminarios sutarties sudarymo metu ir šį preliminarios sutarties sudarymo rizikos faktorių atsakovė galėjo ir privalėjo tinkamai įvertinti, o jeigu neįvertino, tai elgėsi nerūpestingai ir dabar privalo prisiimti tokio elgesio pasekmes. Pagal teismų praktiką toks atsisakymas įvykdyti preliminarią sutartį (ne dėl objektyvių priežasčių) yra nepagrįstas ir sudaro pagrindą kilti civilinei atsakomybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-378/2021).
Penkta, preliminariojoje sutartyje nustatyta bauda nesudarė 10 proc. ketinamo parduoti turto kainos. Teismų praktikoje netesybų dydis, neviršijantis 10 proc. sutarties kainos pripažįstamas užtikrinančiu šalių interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų įgyvendinimą (Lietuvos Apeliacinio Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-707-302/2020).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinys tenkintinas visiškai – ieškovei iš atsakovės priteistina 20 000 Eur bauda, o priešieškinys atmestinas.
Ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2022-06-15) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Ieškovei iš atsakovės priteistinos 2 749 Eur bylinėjimosi išlaidos (450 Eur žyminis mokestis ir 2299 Eur už advokato teisinę pagalbą (CPK 93 straipsnio 1 dalis)).
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje (13,44 Eur) priteistinos iš atsakovės valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priešieškinį atmesti.
Priteisti ieškovei Ž. T.-D., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB ,,JP interjero studija", į.k.300574674, 20 000 Eur (dvidešimties tūkstančių eurų) baudą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (20 000 Eur) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2022-06-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 749 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų keturiasdešimt devynių eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti valstybės naudaiiš atsakovės UAB ,,JP interjero studija", į.k.300574674, 13,44 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokant šią sumą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Sumokėjus šią sumą būtina teismui pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Audrius Žiedelis