Civilinė byla Nr. e2-529-933/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00272-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.4.3.2.1.3; 3.4.3.2.2.1; 3.4.3.4

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Burundis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei A JUSTICE bankroto bylą, civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Burundis“ pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei A JUSTICE.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Burundis“ prašė iškelti atsakovei UAB A JUSTICE bankroto bylą, nemokumo administratorių skirti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nustatyta tvarka.

2.       Pareiškime nurodė, kad atsakovės skola pareiškėjai UAB „Burundis“ sudaro 377 614,80 Eur pagal 2022 m. birželio 3 d. ir 2022 m. liepos 13 d. sudarytas sutartis bei tuo pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Pareiškėja 2022 m. spalio 27 d. ir 2023 m. vasario 8 d. išsiuntė atsakovei įspėjimus dėl nemokumo (bankroto) bylos iniciavimo, kuriais įspėjo atsakovę, kad negrąžinus 377 614,80 Eur skolos, ieškovė kreipsis dėl atsakovės nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo. Atsakovės vienintelė akcininkė A. P., gavusi ieškovės įspėjimą dėl 377 614,80 Eur skolos grąžinimo su įspėjimu dėl bankroto bylos iniciavimo, 2022 m. lapkričio 22 d. priėmė sprendimą likviduoti įmonę. Ieškovės vertinimu, toks atsakovės sprendimas yra nesąžiningas. Šiuo atveju egzistuoja visos sąlygos pripažinti, kad atsakovė yra nemoki – atsakovė nevykdo ir negali laiku vykdyti turtinių prievolių, neturi turto, kurio pakaktų kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti bei nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 13 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą atsakovei UAB A JUSTICE.

4.       Teismas nustatė, kad tarp pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikusios UAB „Burundis“ ir atsakovės UAB A JUSTICE kilo ginčas dėl to, ar ieškovė tinkamai laikėsi teisminės nemokumo procedūros inicijavimo tvarkos, taip pat dėl ieškovės reikalavimo teisės į atsakovę pagrįstumo ir bankroto bylos iškėlimo sąlygų, įtvirtintų JANĮ 21 straipsnyje, (ne)buvimo.

5.       Teismas kritiškai įvertino atsakovės argumentus, kad pranešimų išsiuntimas registruotu laišku, per paslaugų teikėjus, negali būti pripažintas tinkamu privalomos nemokumo proceso inicijavimo tvarkos laikymuisi. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog per pasiuntinių paslaugų teikėjus juridiniam asmeniui jo buveinės adresu išsiųstas pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos. Kita vertus, konkrečiu atveju susiklostė išskirtinė situacija, kuomet vienintelė bendrovės akcininkė priėmė sprendimą likviduoti atsakovę bei šį sprendimą išviešino 2022 m. lapkričio 22 d. Pareiškėja kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą su istorija, datuojamą 2022 m. gruodžio 21 d., kuris patvirtina, kad prieš siunčiant pakartotinį 2023 m. vasario 8 d. pranešimą, pareiškėjai buvo žinoma apie atsakovės statuso pasikeitimą į „likviduojama“ bei likvidatoriaus G. A. paskyrimą, todėl teismas sutiko su atsiliepimo į pareiškimą argumentu, jog pareiškėja turėjo pareigą, reaguodama į likvidatoriaus paskyrimą, išsiųsti pranešimą ir šiam asmeniui.

6.       Teismas nusprendė, kad byloje pateiktų aplinkybių visuma sudaro pagrindą UAB „Burundis“ vertinti kaip potencialią atsakovės kreditorę. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad nėra skolinga už pagal byloje pateiktas pirkimo–pardavimo sutartis. Teismas pastebėjo, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovė nesutinka su skola ieškovei, neužkerta kelio UAB „Burundis“ realizuoti savo teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos skolininkei iškėlimo.

7.       Teismas kritiškai vertino ieškovės argumentus dėl Estijos bendrovės OU Everwelle įtraukimo į atsakovės kreditorių sąrašą. Nors Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-1570-803/2023 ir priėmė 2022 m. gruodžio 27 d. preliminarų sprendimą, tačiau jis, atsakovei UAB A JUSTICE pateikus prieštaravimus dėl priimto preliminaraus sprendimo, nėra įsiteisėjęs. Teismas nustatė, kad civilinės bylos Nr. e2-1570-803/2023 nagrinėjamas tebevyksta ir galutinis procesinis sprendimas nurodytoje byloje dar nėra priimtas.

8.       Teismas nusprendė, kad pareiškėjos argumentai dėl negalimumo išieškoti debitorines skolas yra deklaratyvaus pobūdžio, nes pareiškėja nepateikė įrodymų, paneigiančių atsakovės galimybes atgauti debitorines skolas. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad atsakovės debitoriai yra susijusios įmonės bei nesant duomenų, jog debitoriai akivaizdžiai neketina įvykdyti savo prievolių atsakovei, tai nesudaro pagrindo išvadai, kad debitorinės skolos yra beviltiškos.

9.       Teismas pažymėjo, kad atsakovė yra likviduojama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.106 straipsnyje nustatytais juridinių asmenų likvidavimo pagrindais. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 73 straipsnio, reglamentuojančio bendrovės likvidavimą, 13 dalyje nustatyta, kad likviduojama bendrovė pirmiausia turi atsiskaityti su bendrovės kreditoriais, laikantis CK nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės (CK 2.113 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad atsakovės likvidavimo procedūros būtų ginčijamos ar akivaizdžiai neteisėtos. Ieškovė, kaip potenciali atsakovės kreditorė, turi teisę reikalauti savo finansinio reikalavimo patenkinimo atsakovės likvidavimo procedūroje. Teismas nusprendė, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo daryti išvadą, jog atsakovė yra nemoki JANĮ 2 straipsnio 7 dalies prasme, todėl nėra pagrindo jai iškelti bankroto bylą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

10.       Pareiškėja UAB „Burundis“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 13 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

10.1.                      Teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą dėl atsakovės debitorių mokumo perkėlė pareiškėjai. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą. Atsakovės likvidatorius nepateikė teismui: duomenų apie debitorių reikalavimų sumų įvykdymo terminus; duomenų, kad su atsakove susijusios įmonės UAB „Ollus“, UAB „Remakas“, UAB „Krekingo nafta“, „A4TL LTD“, kurių pagal atsakovės likvidatoriaus pateiktą teismui debitorių sąrašą skolos yra didžiausios, bei kiti debitoriai yra mokūs, kad vykdo atsiskaitymus su atsakove (mokėjimo pavedimo nuorašus) ir / arba suderinimo aktus, susitarimus dėl mokėjimo atidėjimo ir pan.; duomenų apie kreditorių reikalavimų sumų įvykdymo terminus; atsakovės sąskaitų, įskaitant areštuotas sąskaitas, sąrašą.

10.2.                      Pagal atsakovės likvidatoriaus pateiktą 2023 m. kovo 10 d. balansą bendrovės turtas yra 1 773 174 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas 117 627 Eur, o trumpalaikis turtas 1 655 547 Eur, kurio didžioji dalis sudaro per vienerius metus gautinos sumos – 1 260 250 Eur. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai kreditoriams siekia 1 379 787 Eur, iš kurių 101 081 Eur mokestinė prievolė. Nors atsakovės įsiskolinimai neviršija įmonės balanse nurodyto turto, tačiau vien 1 260 250 Eur įmonės turto dalį sudaro per vienerius metus gautina suma. Vien tai, kad atsakovės likvidatorius nepateikė teismui debitorių sąrašo, iš kurio būtų galima nustatyti, kiek siekia pradelsti debitorių įsipareigojimai bei įrodymų, patvirtinančių galimybę atgauti debitorines skolas, negalima 2023 m. kovo 10 d. balanse nurodytų duomenų vertinti kaip patikimų. Be to, atsakovei nepateikus įrodymų apie konkrečių įmonės debitorių mokumą, teismas neturėjo pagrindo vertinti, kad išieškojimas iš jų yra realus. Teismų praktikoje išaiškinta, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais. Nesant byloje įrodymų, kad yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į realią bendrovės turto vertę. Teismas nevertino argumentų dėl Latvijos įmonės SIA Expressive, kuri turi 90 257,20 Eur skolą ir kuri nuo 2022 m. rugpjūčio 25 d. yra sustabdžiusi veiklą, bei duomenų apie tai, kad Latvijos Valstybinė mokesčių inspekcija 2023 m. kovo 6 d. yra priėmusi sprendimą nutraukti minėtos įmonės veiklą.

10.3.                      Teismas klaidingai nurodė, kad atsakovė neturi skolos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI). Panevėžio apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-10767-1056/2022 taikė laikinąsias apsaugos priemones kreditorės OU Everwelle naudai (turto arešto mastas siekia 1 105 386,41 Eur). VMI 2023 m. kovo 3 d. taikė turto areštą, kurio mastas 101 081 Eur.

10.4.                      Teismas nevertino nekilnojamojo turto vertės, kuris pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis vidutinėmis rinkos vertėmis siekia iš viso 537 Eur. Atsakovės turimu nekilnojamuoju turtu nėra ir negali būti užtikrintas finansinis interesas.

10.5.                      Teismas nepagrįstai teigia, kad šalys nesutaria dėl atsakovės skolos pagrįstumo. Į 2023 m. kovo 10 d. atsakovės balansą yra įtraukta ir pareiškėjos 377 614,80 Eur skola, dėl to konstatuotina, kad atsakovės likvidatorius pripažino egzistuojančią prievolę. Be to, atsakovės įsipareigojimai pagal 2022 m. birželio 3 d. ir 2022 m. liepos 13 d. sutartis bei išrašytas PVM sąskaitas faktūras yra pradelsti.

11.       Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimus į apeliantės skundo argumentus:

11.1.                      Pareiškėja neteisingai vertina, kad įrodinėjimo našta dėl bendrovės mokumo buvo perkelta būtent jai. Atsakovė pateikė visus aktualius (naujausius) finansinius-buhalterinius duomenis, nurodančius jos kreditorių ir skolininkų sąrašus ir jų reikalaujamas sumas, informaciją apie bendrovės turimą turtą bei jo vertę, kitus ūkinės ir finansinės būklės duomenis, galinčius turėti reikšmės pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo išnagrinėjimui. Teismas teisingai įvertino visumą aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų, o klausimas dėl bankroto bylos (ne)iškėlimo buvo išspręstas atsižvelgiant į šioje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Situacija dėl laikino likviduojamos bendrovės statuso buvo nulemta ne sunkios juridinio asmens finansinės būsenos, o bendrovės vadovo mirties fakto. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad vien pareiškėjos išskiriamos debitorinės skolos su susijusiomis įmonėmis negali būti pagrįstas bei teisėtas pagrindas juridinį asmenį pripažinti nemokiu.

11.2.                      Teismas teisingai nusprendė, kad bylos faktinių aplinkybių kontekste nėra pagrindo išvadai, jog debitorinių skolų susigrąžinti nėra galimybių. Atsakovė paneigė pareiškėjos cituojamą prezumpciją, kad nėra galimybių skolas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei, t. y. jog skolos yra beviltiškos.

11.3.                      Pavienis skolos VMI atsiradimas ir ginčas su OU Everwelle nepatvirtina bendrovės nemokumo būsenos. Arešto ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminarios priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo išieškojimo įvykdymą. Vertinant argumentus dėl Estijos bendrovės OU Everwelle, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 27 d. priėmė preliminarų sprendimą dėl skolos iš atsakovės priteisimo, tačiau šis sprendimas nėra įsiteisėjęs, nes tarp minėtos bylos šalių vyksta ginčai. Taigi, šio reikalavimo negalima įtraukti kaip pradelsto JANĮ 2 straipsnio 7 dalies taikymo prasme.

11.4.                      Negalima pripažinti, kad pareiškėjos nurodomos valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro vidutinės areštuoto turto rinkos vertės, kai vertė nustatoma masinio vertinimo metu, atspindi realią individualaus turto vertę.

11.5.                      Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad vien tai, jog atsakovė į debitorių ir kreditorių sąrašą įtraukė pareiškėją su 377 614,80 Eur skola, reiškia, kad atsakovė pripažino egzistuojančią prievolę. Bendrovės likvidatorius, patikrinęs bendrovės dokumentus, prekių geležinkelio važtaraščių su jų išsiuntimu ir (ar) gavimu nerado. Tokių dokumentų pareiškėja nepateikė ir teismui. Kreditorė savo reikalavimą į skolininkę įgyja pristačiusi prekes, o ne išrašytų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu.

11.6.                      Pareiškėja nesąžiningai piktnaudžiauja nemokumo procesu, jį panaudodama kaip siekį reikalauti, kad bendrovė atsiskaitytų pagal neegzistuojančią prievolę. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad esant ginčui dėl įsiskolinimo, asmuo, laikantis save kreditoriumi, turėtų siekti išspręsti ginčą individualioje civilinėje byloje, ir tik nepavykus išieškoti skolos, inicijuoti bankroto bylą savo skolininkui.

12.       Suinteresuotas asmuo ITOIL TRADE OÜ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjos atskirąjį skundą tenkinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB A JUSTICE tenkinti.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šios taisyklės taikomos ir nagrinėjant bylas pagal atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis).

14.       Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei atsisakyta iškelti bankroto bylą. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusiomis faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas nemokumo (bankroto) bylos iškėlimas.

15.       Nors pirmosios instancijos teismas priėmė ir ITOIL TRADE OÜ atsiliepimą į atskirąjį skundą, tačiau pažymėtina, kad šis subjektas nebuvo proceso dalyviu pirmosios instancijos teisme, todėl neturėjo procesinės teisės teikti atsiliepimo į atskirąjį skundą (CPK 302, 305, 338, 318 straipsniai, 317 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgus į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas ITOIL TRADE OÜ atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytų argumentų nevertina ir dėl jų nepasisako.

Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme

16.       Pareiškėja kartu su atskiruoju skundu pateikė 2023 m. balandžio 14 d. VĮ Registrų centro Turto arešto aktų registro išrašą apie atsakovės turtui taikytą areštą.

17.       Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 2023 m. balandžio 18 d. VMI pranešimą apie nesumokėtus mokesčius ir numatomą vykdyti išieškojimą bei 2021 m. vasario 10 d. Nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutarties išrašą.

18.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

19.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje keliamus klausimus ir jiems išspręsti svarbias aplinkybes, pateiktų įrodymų turinį ir sąsają su nagrinėjamu klausimu, atsižvelgęs į byloje esantį viešąjį interesą, priima ir vertina proceso dalyvių pateiktus įrodymus apeliacinėje instancijoje. Pateikti įrodymai yra reikšmingi teisingam ginčo išsprendimui, atsakant į klausimą – ar atsakovė yra (ne)moki.

Dėl pagrindo iškelti atsakovei bankroto bylą (ne)buvimo

20.       JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.

21.       Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-244-910/2023 19 punktas ir jame nurodyta praktika).

22.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

23.       Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Taip pat pažymima, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

24.       Pareiškimą nagrinėjantis teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar reikalinga pateikti papildomų įrodymų. Nemokumo procese teismas turi būti aktyvus ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą bei prireikus pareikalauti papildomų duomenų ir juos rinkti savo iniciatyva (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020). Kita vertus, teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo pareigos taisyklių taikymo ir proceso rungtyniškumo principo įgyvendinimo: sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent įmonė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).

25.       Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes atspindintys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022).

26.       Pirmosios instancijos teismas atsakovės mokumą konstatavo remdamasis 2022 m. kovo 10 d. ir 2022 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės dokumentais, Nekilnojamojo turto ir Kelių transporto priemonių registro duomenimis, VMI ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacija. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos argumentus dėl negalimumo išieškoti debitorines skolas bei nurodė, kad kreditoriaus kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laikytinas ultima ratio (liet. paskutine, kraštutine) gynybos priemone. Atsakovė yra šiuo metu likviduojama, todėl potenciali atsakovės kreditorė turi teisę reikalauti savo finansinio reikalavimo patenkinimo likvidavimo procedūroje. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigia, kad atsakovės finansinę būklę teismas įvertino formaliai, neatskleidė reikšmingų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas apeliantės (pareiškėjos) argumentus pripažįsta pagrįstais.

27.       ABĮ 73 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrovė gali būti likviduojama CK nustatytais juridinių asmenų likvidavimo pagrindais. Visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo likviduoti nemokią bendrovę (ABĮ 73 straipsnio 3 dalis). Tai yra, įmonės likvidavimo procedūra juridinių asmenų dalyvių sprendimu gali būti pradedama ir vykdoma tik įmonei esant mokiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-125-687/2019). Vykdomos atsakovės likvidavimo procedūros nedraudžia likviduojamai įmonei kelti bankroto bylą. Teismas, gavęs prašymą iškelti likviduojamai įmonei bankroto bylą, turėtų tokį prašymą nagrinėti vertindamas, ar įmonė yra moki, ar ji turi pakankamai turto atsiskaityti su kreditoriais bei koks yra pradelstų kreditoriams įsipareigojimų dydis, t. y. vertinti įmonės mokumą bendrais JANĮ įtvirtintais pagrindais. Paaiškėjus, kad bendrovė yra nemoki – iškelti jai bankroto bylą.

28.       Nagrinėjamu atveju pareiškėja turi teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB A JUSTICE. Ji yra nurodyta, kaip kreditorė, ir pačios atsakovės teiktame atsakovės kreditorių sąraše. Taigi, vien ta aplinkybė, kad atsakovė yra likviduojama įmonė, nėra pagrindas spręsti, jog pareiškėjos kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei yra paslėptas ginčijamos skolos išieškojimo būdas, ar kad pareiškėja turi teisę realizuoti savo reikalavimo teisę tik vykstančioje atsakovės likvidavimo procedūroje. Pareiškėjos prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo gavęs teismas turi tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, nuodugniai ištirti ir išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų (ne)moki.

29.       Iš atsakovės pateikto balanso ir Pelno (nuostolio) ataskaitos nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. kovo 10 d. duomenų matyti, kad į balansą įrašyto bendrovės turto vertė siekia 1 773 174 Eur. Šią sumą sudaro 117 627 Eur ilgalaikis turtas ir 1 655 547 Eur trumpalaikis turtas. Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekia 1 379 787 Eur ir ši suma apima per vienerius metus mokėtiną sumą ir kitus trumpalaikius įsipareigojimus. Nuosavas įmonės kapitalas siekė 393 387 Eur. Įmonės nuostoliai – 29 634 Eur, pardavimo pajamų nebuvo (0 Eur). Iš 2022 m. gruodžio 31 d. balanso ir Pelno (nuostolio) ataskaitos duomenų matyti, kad 2022 m. bendrovės turto vertė sudarė 1 918 206 Eur (ilgalaikis turtas – 117 627 Eur, trumpalaikis turtas – 1 800 579 Eur), mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekė 1 495 185 Eur ir ši suma apėmė per vienerius metus mokėtiną sumą ir kitus trumpalaikius įsipareigojimus. Nuosavas kapitalas siekė 423 021 Eur, įmonės nuostoliai – 487 756 Eur. 

30.       Iš į bylą pateikto atsakovės kreditorių sąrašo nustatyta, kad atsakovės įsipareigojimai kreditoriams siekia 1 179 649,08 Eur (į šį sąrašą įtraukta ir pareiškėja UAB „Burundis“ su 377 614,80 Eur reikalavimo suma), debitorių skolos yra 1 809 128,59 Eur (daugelis nurodytų subjektų yra užsienio subjektai).  

31.       Teismų praktikoje pažymėtina, kad debitorių įsiskolinimai – tai rizikinga trumpalaikio turto rūšis (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-466-798/2023). Preziumuotina, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015). Trumpalaikis turtas, kaip debitorių skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, kadangi šios lėšos yra trečiųjų asmenų disponavime ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, taigi, turtas šiai sumai turi būti eliminuotas iš bendros bendrovės turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1938/2014; 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015). Tai reiškia, kad, vertindamas bendrovės galimo nemokumo būklę ir analizuodamas iš debitorių gautinas sumas, teismas privalo įvertinti skolinių prievolių įvykdymo galimybę, ir tik pripažinus tikėtino skolų išieškojimo realumą, tokios gautinos sumos gali būti įskaičiuojamos į bendrovės turimo turto masę.

32.       Pareiškėja, teikdama 2023 m. kovo 30 d. rašytinius paaiškinimus į atsakovės atsiliepime nurodytas aplinkybes, išdėstė abejones dėl kai kurių debitorinių skolų galimo išieškojimo, tačiau pirmosios instancijos teismo tokios aplinkybės nebuvo įvertintos, ji prašė įpareigoti atsakovės likvidatorių į bylą pateikti atitinkamus dokumentus, kurie leistų visapusiškai įvertinti atsakovės finansines galimybes (žr. t. 1, 88-92 b. l.). Dar kartą primintina, kad būtent įmonė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020). Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantės argumentams, kad byloje nėra įrodymų dėl realios galimybės atgauti debitorių skolas, todėl debitorių skolos neturėtų būti įskaitomos į realią bendrovės turto vertę. Byloje nėra atsakovės pateiktų duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, kada yra atsiradusios įvardytos debitorių skolos, kokių veiksmų atsakovė ėmėsi skoloms, kurių sumokėjimo terminai yra suėję, išieškoti, nepateikta duomenų apie realias galimybes išsiieškoti skolas iš debitorių. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) pagal atsakovės teiktą sąrašą debitorinę skolą atsakovei turinčiai UAB Ollus Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1734-936/20023 yra iškelta bankroto byla, tačiau teismo nutartis dar nėra įsiteisėjusi, nes dėl jos paduotas atskirasis skundas. Nenustatyta, kad atsakovė būtų kreipusi į teismą dėl skolos išieškojimo iš savo įvardijamų debitorių. Be to, dauguma atsakovės debitorių yra užsienio įmonės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės argumentai dėl galimybių realiai išieškoti debitorines skolas laikytini deklaratyviais ir neįrodytais. Pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo ir nevertino atsakovės deklaruotų debitorinių skolų išieškojimo realumo, nesiaiškinta, kokių veiksmų ėmėsi ir apskritai ar ėmėsi atsakovė, siekdama išsiieškoti debitorines skolas. Pritartina apeliantei, kad teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą dėl atsakovės debitorių mokumo perkėlė pareiškėjai.

33.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, siekiant nustatyti bendrovės mokumą, vertinamas visų įsipareigojimų ir viso turimo turto santykis (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022 57, 58 punktus).

34.       Pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo ir nevertino atsakovės būsenos pagal kitą savarankišką nemokumo būsenos požymį – atsakovės laiku nevykdomų turtinių prievolių aspektu. Kaip minėta, juridinio asmens nemokumas taip pat sietinas su tokiais požymiais: juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Be to, iš viešai prieinamų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų (https://draudejai.sodra.lt/draudeju_viesi_duomenys/) matyti, kad bendrovėje yra įdarbintas 1 asmuo, bendrovės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui siekia 2 110,44 Eur. Skola VMI šios nutarties priėmimo dienos duomenimis (https://www.vmi.lt/evmi/asmenys-laiku-vykdantys-mokestinius-isipareigojimus-turintys-mokestine-nepriemoka) sudaro 37 725,47 Eur.

35.       Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, atlikdamas atsakovės mokumo situacijos analizę, ją atliko formaliai: neatsižvelgė į tai, kad didžioji dalis bendrovės turimo turto – trumpalaikis, nesiaiškino trumpalaikio turto sudėties, debitorinių skolų išieškojimo galimybių realumo ir kt. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jeigu teismo nutartis atsisakyti iškelti nemokumo bylą yra apskųsta, Lietuvos apeliacinis teismas, panaikinęs šią nutartį, negali priimti nutarties iškelti nemokumo bylą (JANĮ 25 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

36.       Įvertinęs skundžiamos nutarties turinį, atskirojo skundo argumentus, ištyręs bylos faktinius duomenis, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir bankroto bylos iškėlimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pirmosios instancijos teismas turėtų papildomai atkreipti dėmesį į nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus argumentus, iš naujo įvertinti atsakovės realią finansinę padėtį bei realias įmonės galimybes įvykdyti finansinius įsipareigojimus.

37.       Bylinėjimosi išlaidas, patirtas proceso dalyvių nagrinėjant bylą tiek pirmąja, tiek apeliacine instancija, paskirstys pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo, atsižvelgęs į galutinį rezultatą.

Lietuvos apeliacinis teismas

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei A JUSTICE perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas                                                                        Irmantas Šulcas