Civilinė byla Nr. e2A-1042-866/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32819-2019-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 9 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės (toliau AB) „Klaipėdos energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Baltas parkas“ dėl skolos už šilumos energiją priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „Klaipėdos energija“ prašė priteisti iš atsakovės UAB „Baltas parkas“ 918,05 Eur skolos, 12,04 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė sekančias aplinkybes.
1.1. UAB „Baltas Parkas“ nuo 2011-10-13 nuosavybės teise priklauso kūrybinės dirbtuvės su parduotuvės patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje.
1.2. Su UAB „Baltas Parkas“ atskira rašytinė energijos pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta, tačiau kūrybinės dirbtuvės su parduotuvės patalpomis yra prijungtos prie energijos tiekimo tinklų, todėl sutartis laikoma sudaryta.
1.3. UAB „Baltas Parkas“ nemokėjo už suvartotą šilumos energiją, jo skola už laikotarpį nuo 2017-10 mėn. iki 2019-08 mėn. yra 918,05 Eur. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos 1995-01-26 įstatymo Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalį, ieškovė yra skolinga taip pat ir 12,04 Eur delspinigių, taikant 0,02 proc. delspinigių dydį, juos skaičiuojant ne daugiau kaip už 6 mėnesius.
2. Atsakovė UAB „Baltas parkas“ atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimu už akių ieškovės AB „Klaipėdos energija“ ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Baltas parkas“ 918,05 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 109,56 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje teimas ieškovės ieškinį atmetė. Teismas padarė sekančias išvadas.
3.1. Ieškovė tiekia centralizuotą šilumos energiją negyvenamajai patalpai, esančiai adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kuri nuosavybės teise nuo 2011 m. priklauso atsakovei. Nors tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudaryta rašytinė šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau laikytina, kad šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis su ja buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais nuo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų, o tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip sutartiniai teisiniai santykiai dėl energijos pirkimo-pardavimo.
3.2. Atsakovė privalėjo savo sutartinę prievolę vykdyti tinkamai ir laiku apmokėti už patiektą šilumos energiją. Byloje nesant duomenų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove už suvartotą šilumos energija, ieškovės reikalavimas laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas, priteisiant ieškovei iš atsakovės 918,05 Eur skolos.
3.3. Ieškovė prašo priteisti delspinigius iš juridinio asmens. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos 1995-01-26 įstatymas Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ taikomas fizinių asmenų atžvilgiu, ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo atmestinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Ieškovas AB „Klaipėdos energija“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-30 sprendimo už akių dalį, kuria atmestas reikalavimas dėl delspinigių priteisimo, ir dėl šio ieškinio reikalavimo priimti naują sprendimą – priteisti AB „Klaipėdos energija“ naudai iš UAB ,,Baltas Parkas“ 12,04 Eur delspinigių ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistų delspinigių nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-11-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei padidinti AB „Klaipėdos energija“ naudai iš UAB „Baltas Parkas“ priteistą pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų sumą iki 111 Eur; priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodė sekančius argumentus.
4.1. Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių – tiekėjo ir pastato savininko-šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko-buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai.
4.2. Pagal teismų praktiką, šilumos tiekimo sutartis pagal patvirtintas standartines sąlygas konkliudentiniais veiksmais yra sudaroma ne tik su buitiniu vartotoju, bet ir su juridiniu asmeniu. Aiškinimas, jog juridiniai asmenys neturi mokėti delspinigių, reikštų kad nesąžiningai besielgiantys juridiniai asmenys, kurie nesudaro šilumos tiekimo sutarties pagal individualiai aptartas sąlygas, galėtų išvengti netesybų mokėjimo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
7. Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimo už akių, kuriuo buvo iš dalies tenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos už tiektą šilumos energiją priteisimo. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo nuspręsta nepriteisti iš atsakovės 12,04 Eur delspinigių pagal Lietuvos Respublikos 1995-01-26 įstatymą Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“.
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovė tiekia centralizuotą šilumos energiją negyvenamajai patalpai, esančiai adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kuri nuosavybės teise nuo 2011 m. priklauso atsakovei. Ieškovės pateiktoje mokesčių apskaičiavimo pažymoje nurodyta, kad atsakovės skola už nuo 2017 m. spalio mėnesio iki 2019 m. rugpjūčio mėnesio tiektą šilumos energiją yra 918,05 Eur. Taip pat atsakovei paskaičiuoti 12,04 Eur delspinigiai, už laikotarpį nuo 2019-03-01 iki 2019-08-31.
9. Šilumos energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuoja bendrosios visų rūšių energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančios CK normos (6.383–6.391 straipsniai) ir specialiosios normos: Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas ir jį įgyvendinantys teisės aktai – šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinės sąlygos ir kt.
10. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, šilumos pirkimo–pardavimo sutartys sudaromos ar keičiamos laikantis standartinių sąlygų. Standartinės sąlygos galioja šilumos pirkimo–pardavimo sutartims tiek, kiek jos neprieštarauja šalių individualiai aptartoms sąlygoms ir imperatyvioms įstatymų nuostatoms (Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 2 dalis).
11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių – tiekėjo ir pastato savininko-šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko-buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009).
12. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, kurios reglamentuoja šilumos vartotojų ir kitų šilumos ūkio subjektų ir karšto vandens vartotojų bei karšto vandens tiekėjų tarpusavio santykius, teises, pareigas ir atsakomybę, susijusius su šilumos ir karšto vandens gamyba, perdavimu, tiekimu ir vartojimu. Taisyklių 26 punkte nustatyta, kad šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartys laikomos sudarytomis ar pakeistomis pagal teisės akte (Taisyklių 1 priedo 15 punktas) nurodytas standartines sąlygas, išskyrus šalių individualiai aptartas sąlygas. Taisyklių 27 punkte nustatyta, kad standartinės sąlygos šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims galioja iki šalys individualiai susitaria dėl šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygų. Standartinės sąlygos galioja šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims tiek, kiek jos neprieštarauja šalių individualiai aptartoms sąlygoms ir imperatyvioms įstatymų nuostatoms. Šalių individualiai aptartos sąlygos negali pažeisti buitinių šilumos vartotojų teisių ir teisėtų interesų (Taisyklių 28 punktas). Taisyklių 8 priedo 24 punkte nustatyta, kad karšto vandens vartojimo pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytu terminu neatsiskaičius už suvartotą karštą vandenį, buitiniam karšto vandens vartotojui gali būti skaičiuojami iki 0,02 procento dydžio delspinigiai (konkretus delspinigių dydis nustatomas sutartyje) nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Karšto vandens tiekėjas raštu informuoja buitinį karšto vandens vartotoją apie delspinigių susidarymą, nurodo jų dydį ir susidarymo priežastį.
13. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-09-12 įsakymu Nr. 1-173 patvirtintas Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašas, kuris reglamentuoja buitinių šilumos vartotojų bei šilumos tiekėjų tarpusavio šilumos pirkimo–pardavimo santykius, teises, pareigas, atsakomybę. Aprašo 5 punkte nustatyta, kad šilumos pirkimo–pardavimo sutartis su buitiniais šilumos vartotojais pagal šį aprašą laikoma sudaryta nuo buitinio šilumos vartotojo šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos tinklų dienos. Aprašo 6 punkte nustatyta, kad iki to laiko, kol bus sudaryta sutartis pagal individualiai aptartas sąlygas, šilumos tiekėjo ir buitinio šilumos vartotojo tarpusavio santykiai grindžiami, vadovaujantis šiuo aprašu nustatytomis sąlygomis. Nuo 2018-01-01 galiojančios redakcijos Aprašo 371 punktas nustatė, jog nustatytu terminu neatsiskaičius už suvartotą šilumos energiją, buitiniam šilumos vartotojui gali būti skaičiuojami iki 0,02 proc. delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną (konkretus delspinigių dydis nustatomas sutartyje). Šilumos tiekėjas raštu informuoja buitinį šilumos vartotoją apie delspinigių susidarymą, nurodo jų dydį ir susidarymo priežastį.
14. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog vartotojo šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos tinklų faktas yra vienodai (nors ir skirtingais teisiniais pagrindais) teisiškai reikšmingas tiek tiekėjo ir buitinio vartotojo teisiniams santykiams, tiek tiekėjo ir nebuitinio vartotojo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017).
15. Šiuo atveju rašytinė energijos tiekimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, tačiau šalių valia išreikšta konkliudentiniais veiksmais, todėl tarp šalių yra susiklostę energijos tiekimo vartojimo santykiai. Sutartinių santykių buvimą patvirtina faktinė situacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2004-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2004). Abiejų šalių valia – teikti ir gauti šiluminę energiją, realizuota konkliudentiniais veiksmais. Ieškovas užtikrino atsakovo patalpų šildymą, atsakovas priėmė ir naudojosi šilumos energija, pretenzijų ieškovui neturėjo. Tai įrodo, kad ieškovas tinkamai vykdė savo įsipareigojimus, todėl atsakovas privalėjo laiku sumokėti už gautą šiluminę energiją.
16. Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnyje yra numatytos sąlygos, kurios privalomos sudarant šilumos pirkimo–pardavimo sutartis. Tarp privalomų sutarties sąlygų nurodytos šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą. Tai rodo, kad sudarant šilumos tiekimo sutartis privaloma numatyti ir atsakomybę už įsipareigojimų nevykdymą, t. y. numatyti netesybas.
17. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). Konstatuotina, jog atsakovui nevykdant prievolės laiku sumokėti už gautą šiluminę energiją, atsakovui galėjo būti skaičiuojami delspinigiai.
18. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra nepagrįstas, kadangi Lietuvos Respublikos 1995-01-26 įstatymas Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“, kurio pagrindu ieškovas iš atsakovo reikalavo delspinigių, atsakovui, kaip juridiniui asmeniui, negali būti taikomas.
19. Šiuo atveju sutiktina, jog Lietuvos Respublikos 1995-01-26 įstatymas Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ juridiniams asmenims negali būti taikomas, todėl priteisti ieškovo prašomus 0,02 proc. dydžio delspinigius, kurie sudaro 12,04 Eur, vadovaujantis šiuo įstatymu nebuvo teisinio pagrindo. Tačiau pažymėtina, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Įstatymą, taikomą byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas parenka savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016).
20. Byloje nesant ginčo, kad ieškovė savo pareigą patiekti šildymą atsakovės patalpoms įvykdė tinkamai, tačiau atsakovei nevykdant savo pareigos tinkamai ir laiku atsiskaityti už suvartotą šilumos energiją, ieškovė turi teisę į delspinigių priteisimą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, sprendęs, jog ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo negali būti grindžiamas Lietuvos Respublikos 1995-01-26 įstatymu Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“, turėjo taikyti Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių ir energetikos ministro 2012-09-12 įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo nuostatas, reglamentuojančias paslaugų teikėjo teisę reikalauti iš paslaugų gavėjo mokėti iki 0,02 procento dydžio delspinigius už suteiktas paslaugas (patiektą karštą vandenį ir šilumą) nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną.
21. Pagal ieškovės pateiktą delspinigių skaičiavimą, matyti, kad ji neviršija Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių ir energetikos ministro 2012-09-12 įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo nuostatų reikalavimus, apskaičiuotino delspinigių dydžio, todėl ieškinio reikalavimas dėl 12,04 Eur delspinigių priteisimo tenkintina, šioj dalyje teismo sprendimą pakeičiant (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
22. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
23. Ieškovė pirmosios instancijos teisme už ieškinio pateikimą sumokėjo 21 Eur žyminį mokestį ir turėjo 90 Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidų, viso patyrė 111 Eur bylinėjimosi išlaidų. Patenkinus 100 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos pilna apimtimi iš atsakovės (CPK 93, 98 straipsniai).
24. Ieškovė už apeliacinio skundo pateikimą sumokėjo 15 Eur. Patenkinus apeliacinė skundą, šios išlaidos taip pat priteistinos iš atsakovės.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
n u t a r i a :
ieškovės UAB „Klaipėdos energija“ apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimą už akių pakeisti.
Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės UAB „Baltas parkas“, juridinio asmens kodas 302497582, 918,05 Eur (devynis šimtus aštuoniolika eurų 05 ct) skolą, 12,04 Eur (dvylika eurų 4 ct) delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (930,09 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-11-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 111 Eur (vieną šimtą vienuolika eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Klaipėdos energija“, juridinio asmens kodas 140249252.“
Priteisti ieškovei UAB „Klaipėdos energija“, juridinio asmens kodas 140249252, iš atsakovės UAB „Baltas parkas“, juridinio asmens kodas 302497582, 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėja Asta Pikelienė