Nr. DOK-1689

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02795-2023-9

                                                       (S) 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2024 m. balandžio 20 d. paduotu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Avantus“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 22 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 22 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimas tenkinti ieškinį dėl skolos priteisimo, peržiūrėjimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė sutarčių aiškinimą reglamentuojančias teisės normas, netinkamai vadovavosi teismų praktika šiuo klausimu, todėl netinkamai kvalifikavo šalių susiklosčiusius santykius. Teismas, laikydamas, kad šalis siejo tęstinio pobūdžio atlygintinų paslaugų teikimo santykiai, neanalizavo sutarčių turinio, nevertino šalių tarpusavio elgesio, nesigilino, kas dalyvavo sudarant tokius susitarimus, kas ir kokias pareigas prisiėmė, nepasisakė, kas žodinės sutarties sudarymo atveju laikytina pakankamu informavimu apie tai, jog paslaugų nebereikia. Be to, teismas netinkamai taikė CK 6.716 straipsnio normą, reglamentuojančią atlygintinų paslaugų sutartis, ir nepagrįstai įpareigojo atsakovę atlyginti už paslaugas, kurių ji neužsakė ir kurių atsakovės naudai ieškovė realiai nesuteikė. Atlygintinų paslaugų sutarties vykdymas grindžiamas kliento interesų prioriteto principu, todėl teismas turėjo analizuoti tokių paslaugų atitiktį teisės normų reikalavimams, taip pat kliento interesų prioritetui.

Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, netinkamai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą. Ieškovei nepateikus duomenų, patvirtinančių faktą, kad gavo užsakymą ir tinkamai jį atliko, iš esmės iš atsakovės buvo reikalaujama įrodyti, jog užsakymo nebuvo. Šiuo atveju ieškovės teikta PVM sąskaita faktūra nėra tinkamas įrodymas įrodyti paslaugų suteikimo faktą – šalis, teigianti, kad realiai teikė paslaugas, privalo jas pagrįsti taip, kaip to reikalauja CK 6.722 straipsnio norma. Teismas neįvertino įrodymų visumos, t. y. rėmėsi faktu, kad ieškovė įtraukė į savo apskaitą ginčo sąskaitą faktūrą, tačiau nevertino fakto, jog atsakovė tokios sąskaitos į savo apskaitą neįtraukė. Teismas nepašalino prieštaravimų tarp kitų byloje esančių įrodymų.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su šiais kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nurodomais argumentais nepagrindžiama, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir pažeidė skunde įvardytas teisės normas, kad dėl to galėjo būti netinkamai išspręsta byla, nukrypta nuo teismų praktikos skunde įvardijamų teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimu. Kasaciniu skundu nenurodoma teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui. Dėl to atrankos sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami klausimai nepagrindžiami tokiais teisiniais argumentais, kurie patvirtintų esant CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus pagrindus peržiūrėti bylą kasacine tvarka. 

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). 

Atsisakius priimti kasacinį skundą, atsakovei grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis.

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui.

Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Avantus“ (j. a. k. 304493077) 41 (keturiasdešimt vieną) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. balandžio 19 d. UAB Urbo banko mokėjimo nurodymu Nr. 2173. 

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                                                Andžej Maciejevski 

                                                                                                            Algirdas Taminskas 

                                                                                                            Agnė Tikniūtė