Civilinė byla Nr. 2A-34-485/2011;

Pirmos instancijos teismo teisėja Violeta Miceikienė;

procesinio sprendimo kategorijos: 42.11.5; 49; 34.3; 121.15.; 121.21.

(S)

             KAUNO APYGARDOS TEISMAS

            N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                  2011 m. liepos 04 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus ir Egidijaus Tamašausko,

sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, Irenai Nikolajenko,

dalyvaujant ieškovo A. J. atstovams I. J., advokatui Antanui Markūnui,

atsakovei D. I. J., jos ir atsakovių D. G., I. J. atstovui advokatui M.Veličkai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. J. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-69-540/2010 pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovėms D. I. J., V. G., I. J., tretiesiems asmenims notarėms G. P., D. M. dėl dovanojimo sutarties ir paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, turto perdavimo.

Kolegija n u s t a t ė:

ieškovas patikslintu ieškiniu (t. 1, b. l. 83-84) prašė pripažinti negaliojančiais ir panaikinti:

1. 1996-01-18 dovanojimo sutartį, reg. Nr. 1-146, patvirtintą Kauno rajono 1-ojo notaro biuro notarės G. P., kuria A. P. J. dovanojo R. J. gyvenamąjį namą lAlm, 89,83 kv.m., tvartą 2Jlp,buv.m, daržinę 3Jlb,buv.m, ūkio pastatą 4Jlm, ūkinį pastatą, perstatytą į garažą, 5Glb,buvusį 5Jlm, mūrinius ūkio pastatus 6Jl/p, 7Jl/p, 8Jl/p, mūrinę lauko virtuvę 9Jl/p su kiemo įrengimais, esančius (duomenys neskelbtini);
2. paveldėjimo teisės liudijimus, išduotus 2008 11 19 Kauno rajono 14-ojo notarų biuro notarės D. M., paveldėjimo teisės liudijimą Nr. GDM1-4065, kuriuo V. G., a.k (duomenys neskelbtini) ir I. J., a.k. (duomenys neskelbtini) paveldėjo po 3/8 dalis pastatų, ir paveldėjimo teisės liudijimą Nr.GDMl-4070, kuriuo D. I. J. paveldėjo 1/4 dalį tų pačių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), būtent, gyvenamojo namo lAlm.,  unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto 2Ilp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato daržinės 3Ilp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato klojimo 4Ilm., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato garažo 5Glb, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato 6Jlp, unik. Nr. (duomenys neskelbtini)., ūkinio pastato 7Jlp, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą 8Jlp, unik.Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvę 9Jlp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su kiemo įrengimais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
3. taikyti restituciją ir perduoti A. J. pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). - gyvenamąjį namą lAlm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą tvartą 211 m, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą daržinę 3Ilp , un.Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą klojimą 4Ilm., unik. Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą garažą 5G1 b, un.Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato 6Jlp, unik. Nr. (duomenys neskelbtini)., ūkinio pastato 7Jlp, unik.Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą 8Jlp, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvę 9Jlp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovas nurodė, jog kad pagal tėvų bendrą sutarimą, 1990-11-28 sutartimi tėvai savo sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) padovanojo ieškovui. Kadangi tuo metu ieškovo sveikata buvo prasta, buvo invalidas, tai sodybos dovanojimo dokumentus tvarkė brolis R. J.. 2008-09-22 ieškovas sužinojo, kad pastatų dovanojimo sutartis nebuvo įvykdyta, o 1996-01-18 buvo sudaryta kita dovanojimo sutartis, kuria sodyba buvo padovanota R. J.. Ieškovo nuomone, 1996-01-18 dovanojimo sutartis buvo sudaryta apgaulės būdu. Kad buvo sudaryta kita dovanojimo sutartis, A. J. sužinojo tik po brolio mirties, t.y. po 2008-07-14. Pagal 2008-11-18 paveldėjimo liudijimą, ginčo turto paveldėjo atsakovės.

Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 25 d. sprendimu (t. 2, b. l. 8-14) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovei D. I. J. 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų ir valstybei 144,74 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nustatė, kad 1990-11-28 buvo sudaryta sutartis, kuria A. P. J. dovanojo sūnui A. J. medinį apmūrytą gyvenamąjį namą su priestatu, medinius ūkio pastatus, kiemo įrengimus, esančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 4). Ieškovas į teismą kreipėsi tik po brolio R. J. mirties, kuris mirė 2008 m. liepos 14 d., nes tik po brolio mirties viena iš seserų ieškovui pasakė, kad sodyba A. J. nepriklauso, nes buvo perdovanota R. J.. Teismas nurodė, jog ginčo teisiniams santykiams taikytinos 1964 m. LR CK normos, t.y. CK 85 str., nes ginčo civiliniai teisiniai santykiai atsirado iki 2000 m. LR CK įsigaliojimo. Ginčijama dovanojimo sutartis sudaryta 1996-01-18. Ieškovas A. J. dėl 1996-01-18 dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia į teismą kreipėsi 2008 m. spalio 14 d. (b.l. 1), t.y. daugiau kaip po 12 m. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, darė išvadą, kad ieškovas, būdama atidus ir rūpestingas galėjo ir turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą nuo 1996 m., t.y. kada jis nuvyko į apylinkę pasiteirauti dėl žemės mokesčių ir ten jam buvo pasakyta, kad sodyba jam nepriklauso bei kad nuo 1994-1995 m. sodybą pradėjo prižiūrėti jo brolis R.. Teismas byloje nenustatė aplinkybių, kad ieškinio senaties terminas buvo sustabdytas ar nutrauktas, ieškovas neprašė termino atnaujinti, dėl to, atsakovėms prašant, taikė ieškinio senatį. Taip pat teismas nustatė, kad 1990-11-28, tiek 1996-01-18 dovanojimo sutartis sudarė tas pats asmuo, t.y. J. A. P., taip išreikšdamas savo valią ir antroji sutartis buvo sudaryta dėl to pačio nekilnojamojo turto, jį pirmam apdovanotajam A. J. neįregistravus įstatymų nustatyta tvarka ir neįgijus nuosavybės teises į padovanotą turtą. Teismas, remdamasis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, darė išvadą, kad 1990-11-28 J. A. P. (tėvui) ir J. A. (sūnui) sudarius dovanojimo sutartį, ji nebuvo tinkamai įregistruota, todėl pagal ją J. A. neįgijo nuosavybės teisės į minėtus pastatus, ką ir numatė teisinių santykių atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Lietuvos CK 281 str., kuriame buvo nurodyta, jog nekilnojamojo turto dovanojimo sutartis laikoma sudaryta nuo jos įregistravimo momento, o CK 149 str. buvo numatyta, jog jeigu sutartis, kuria perleidžiamas daiktas, turi būti įregistruojama, tai nuosavybės teisė atsiranda įregistravimo momentu. Kadangi sutartis nebuvo tinkamai įregistruota, todėl neteko juridinės galios, todėl J. A. P. 1996-01-18 sudarė naują minėtų pastatų dovanojimo sutartį, kuria pastatus padovanojo kitam savo sūnui J. R.. Teismas nurodė, jog byloje nėra surinkta absoliučiai jokių įrodymų, kad 1996-01-18 dovanojimo sutartis buvo sudaryta panaudojant apgaulę, todėl tuo pagrindu ieškinys laikytinas neįrodytu.

Ieškovas apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 16-17) prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu dėl šių motyvų:

1. sutarties sudarymo metu veikusi 1964 m. CK 255 str. redakcija numatė pastatų, esančių kaime, būtinumą registruoti tik apylinkės ūkinėse knygose. Įrašas sutartyje, kad ją reikia registruoti ir registro įstaigoje, negalėjo pakeisti įstatymo reikalavimo tą sutartį registruoti tik apylinkės knygoje. Pastatų registravimo instrukcija, priimta tik 1991-07-25, irgi negalėjo pakeisti įstatymo reikalavimo. Netiksli apylinkės ūkinių knygų kopija ir tų knygų originalas, apžiūrėtas 2010-02-18 teismo posėdyje, leidžia teigti, kad 1990-11-28 pastatų dovanojimo sutartis apylinkės ūkinėse knygose buvo įregistruota ir nuo tada ieškovas buvo tapęs tų pastatų savininku. Visuma įrodymų leidžia daryti išvadą, kad 1996-01-18 statinių (duomenys neskelbtini)dovanojimo sutartis buvo sudaryta apgaulės būdu ir yra pagrindas ją pripažinti negaliojančia tuo metu veikusio 1964 m. CK 57 str. pagrindu. Teismas nesivadovavo CPK 185 str. l d. nuostata, kad įrodymai vertinami remiantis visapusišku ir objektyviu visų įrodymų ištyrimu. Taip pat teismas nesilaikė Aukščiausiojo Teismo senato 2004-12-30 nutarimo Nr.51 14 p. nurodymų, kad įrodymai turi būti vertinami vadovaujantis ne tik formaliais kriterijais, bet ir logiška įrodinėjamų aplinkybių seka;
2. dokumentų tvarkymą ieškovas buvo patikėjęs broliui R. kadangi buvo neįgalus. Teismas galėjo suklysti dėl neteisingų duomenų apie ieškovo sveikatos būklę. Teismas nurodė, kad ieškovas yra praradęs tik 15 procentų darbingumo, tačiau iš tiesų ieškovas tėra darbingas 15 proc. Teismas nesilaikė teismų praktikos, suformuotos Aukščiausiojo Teismo senato 2002-12-20 nutarimo Nr.39, p .7,3 ir Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2007-03-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2007, kad, vertinant, ar asmuo buvo pakankamai atidus, taikytini ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai. Ieškovo ženklus neįgalumas leido ieškinio senaties pradžia laikyti seniūnijos dokumento gavimą 2008 m. rugsėjo mėn.

Ieškovės atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 27-28) prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

ieškovas nesutinka su apeliaciniu skundu dėl šių motyvų:

1. apeliantas nepagrįstai ir neteisingai apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes, liečiančias įrašus knygose, kadangi teismas pagrįstai, visapusiškai bei aiškiai ištyrė šiuos įrodymus nustatydamas jog, ieškovo pateikti teismui namų ūkio knygos išrašai buvo sumaišyti, klaidinantys ir nepilni. Tiriant šiuos įrodymus paaiškėjo, jog teismui buvo pateikta tik tie puslapių išrašai, kurie buvo naudingi ieškovui. Pastebėtina, jog išrašai pateikti teismui buvo iš dviejų lapų bei iš skirtingų puslapių (nors taip būti neturėjo), kas buvo naudinga apeliantui. Teismas tirdamas namų knygą išsiaiškino šias aplinkybes, o šios tariamos klaidos apeliantas bei jo atstovas paaiškinti negalėjo. Tuo tarpu apelianto argumentas, jog išbraukymus namų knygose galėjo padaryti asmenys suinteresuoti dovanojimo sutarties nebuvimu yra nepagrįstas neįrodytas todėl atmestinas;
2. nėra pateiktas joks dokumentas, patvirtinantis ieškovo nurodytas aplinkybes, jog R. J. atstovavo A. J. atliekant teisinius veiksmus susijusius su nekilnojamo turto registravimu. Be to apeliantas neteisingai nurodo, jog tik 2008-09-22 patikėjo, jog pastatai padovanoti broliui R. J.. Ši aplinkybė buvo nustatyta teismo, o būtent, jog dar 1997 metai apeliantas pats sužinojo, jog pastatai jam nepriklauso po to, kai negavo pranešimo apie žemės mokesčius ir nuvyko į apylinkę pasiteirauti dėl žemės mokesčių, kur ir buvo apie tai informuotas. Apelianto motyvas, jog jis 1996 metais buvo neįgalus bei turėjo ribotą galimybę suvokti realų pavojų savo teisėms į statinius, yra nepagrįstas. Apeliantas prieštarauja pats sau, kadangi apeliaciniame skunde teigia, jog 1989 12 18 buvo pripažintas visiškai nedarbingu, jam nustatytas 2 grupės invalidumas, kai tuo tarpu savo parodymuose teigia, jog iki 1994-1995 padėjo tėvams statyti ūkinius pastatus, dirbo žemę. Apeliantui darbingumas 15% nustatytas pagal pateiktą dokumentą nuo 2008-03-17 iki 2010-03-16, o pateiktos 1989 12 18 Lietuvos TSR Socialinio aprūpinimo ministerijos pažymos vertime nurodyta, jog tai yra pirminis patikrinimas, kuriuo nustatyta antra invalidumo grupė, bei šios išvados buvo teikiamos dėl darbo sąlygų ir pobūdžio. Šie dokumentai yra ištirti pirmos instancijos teismo bei naujos įrodomosios reikšmės neturi.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad 2010-02-25 Kauno rajono apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovėms D. I. J., V. G., I. J., tretiesiems asmenims notarėms G. P., D. M. dėl dovanojimo sutarties ir paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, turto perdavimo. Minėtos dienos teismo sprendimu ieškovo ieškinys buvo atmestas, iš jo priteista atsakovei D. I. J. 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų ir valstybei 144,74 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ( t. 2 , b. l. 8-14 ). Apeliantas ( ieškovas ) su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad  1990-11-28 dovanojimo sutartimi  A. P. J. padovanojo savo sūnui A. J. medinį apmūrytą gyvenamąjį namą su priestatu, medinius ūkio pastatus , kiemo įrengimus, esančius (duomenys neskelbtini) ( t. 1, b. l. 4 ). 1996-01-18 tas pats A. P. J. padovanojo savo sūnui R. J. gyvenamąjį namą su priestatu, mūrinį tvartą su priestatu, betono daržinę, medinį klojimą, betono garažą su priestatu, rūsiu, mūrinius ūkio pastatus, mūrinę lauko virtuvę bei kiemo įrengimus, esančius (duomenys neskelbtini). ( t. 1, b. l. 35 ). Atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiems ginčo teisiniams  santykiams taikė 1964 m. LR CK normas, nes ginčo civiliniai santykiai  atsirado iki 2000 m. LR CK  įsigaliojimo. Minėto CK 255 str. numatyta, kad gyvenamojo namo ar jo dalies pirkimo – pardavimo  ( dovanojimo ) sutartis būtų patvirtinta notariškai ir per tris  mėnesius  įregistruota  atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Kaimo vietovėje ši tvarka galiojo iki 1991-07-25, t. y. iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 297 patvirtintos Pastatų  , statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos įsigaliojimo. Pagal šią instrukciją pastatai, tiek kaimo , tiek ir miesto vietovėje buvo pradėti registruoti valstybiniuose inventorizavimo , projektavimo  ir paslaugų biuruose. Jeigu sandoris, kurio pagrindu buvo įsigyti pastatai , nebuvo įregistruotas, tai asmuo, valdantis pastatus neįregistruoto sandorio pagrindu, turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl nuosavybės teisės į pastatus įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, jeigu yra visos CK 4.68-4.71 str. nustatytos sąlygos ( CPK 2761-2764  str.).

Iš teismo posėdyje apžiūrėtos  (duomenys neskelbtini)ūkinės knygos 76-77 lapų įrašų matyti, kad pastatų , priklausiusių A. P. J., P., nuorodoje „ papildomos žinios“ yra įrašas „ Pastai priklauso J. A. P., P.“, jis nubrauktas ir sekantis įrašas „ 1996-01-18 Pastatai dovanoti sūnui R. J., Reg. Nr. 1-146 1996 01 18“ . Iš jau minėtos knygos  40-41 lapų įrašų matyti, kad buto, priklausančio I. J., esančio (duomenys neskelbtini),nuorodoje „ papildomos žinios“ yra įrašas „ Pastatai priklauso J. A. P., P.“, jis nubrauktas ir sekantis įrašas „ 1996 01 18 Pastatai padovanoti sūnui R. J., Reg. Nr. 1-146 1996 01 18“. Iš tos pačios knygos 40-41 lapų įrašų matyti, kad buto, priklausančio I. J., esančio(duomenys neskelbtini)., įrašuose, nuorodoje „ papildomos žinios“ yra įrašas „ Pagal dovanojimo sutartį pastatai priklauso J. A., A., Reg. Nr. 1-2765 1990 11 28“, tačiau jis nubrauktas ir yra sekantis įrašas „ 77 psl. sutartis negalioja, nes nepatvirtinta inv. biure“. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad 1990-11-28 tėvui A. P. J. ir sūnui A. J. sudarius dovanojimo sutartį, ji nebuvo tinkamai įregistruota, todėl pagal ją  ieškovas A. J. neįgijo nuosavybės teisės į minėtus pastatus, nes ši sutartis neįgijo juridinės galios.

Be to, apeliantas, prašydamas pripažinti negaliojančia ir panaikinti 1996-01-18 dovanojimo sutartį, savo reikalavimą grindė 1964 LR CK 57 str. Jame nustatyta, kad sandoris, sudarytas apgaulės , smurto ar grąsinimo įtakoje arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi , taip pat sandoris , kurį fizinis asmuo dėl susidėjusių sunkių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sau sąlygomis, gali būti teismine tvarka pripažįstamas negaliojančiu. . Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nėra surinkta jokių įrodymų, jog 1996-01-18 dovanojimo sutartis buvo sudaryta  apgaulės įtakoje. Kaip nustatyta, tiek 1990-11-28, tiek ir 1996-01-18 dovanojimo sutartis sudarė tas pats asmuo, t. y. A. P. J., taip išreikšdamas savo valią ir antroji dovanojimo sutartis buvo sudaryta dėl to paties nekilnojamojo turto, jį pirmam apdovanotajam A. J. neįregistravus įstatymų nustatyta tvarka  ir neįgijus nuosavybės teisių į padovanotą turtą.

Be to, pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovo ieškinį vadovavosi tuo, kad ieškovas praleido ieškininės senaties terminą ieškiniui paduoti. Lietuvos CK 84 str. 1 d. ( 1964 m. redakcija )  nustatė bendrą trejų metų ieškininės senaties terminą . Minėto kodekso 86 str. numatė, kad ieškininės senaties termino eiga prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos , atsakovės prašė teismo taikyti ieškinio senatį. Apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad jo darbingumas yra tik 15 procentų, todėl pirmosios instancijos teismas ieškinio senaties pradžią turėjo skaičiuoti nuo seniūnijos dokumento gavimo  2008 m.  rugsėjo mėn. Be to, jis visų dokumentų tvarkymą buvo patikėjęs savo broliui R.. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus pripažįsta nepagrįstais. Byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kad ieškovo brolis R. J. atstovavo jį atliekant teisinius veiksmus, susijusius su nekilnojamojo turto registravimu. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas galėjo ir turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą nuo 1996 m., t. y. kada jis pats nuvyko į apylinkę pasiteirauti dėl žemės mokesčių ir ten jam buvo paaiškinta, kad sodyba jam nepriklauso, o nuo 1994-0995 m. sodybą pradėjo prižiūrėti jo brolis R. J.. Gi kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas į teismą su savo ieškiniu kreipėsi tik 2008-10-14 ( t. 1, b. l. 1-2 )., t. y. jau praleidus nustatytą ieškinio senaties terminą. Nagrinėjant bylą nenustatyta, kad ieškinio senaties terminas buvo sustabdytas ar nutrauktas, pats ieškovas šio termino atnaujinti neprašė. Tokiu būdu, atsakovėms prašant taikyti ieškinio senatį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį prašymą tenkino, nes ieškovas praleido ieškininės senaties terminą. Lietuvos CK 90 str. ( 1964 m. redakcija ) numatyta, kad ieškininės senatie termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškiniui atmesti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad vien jau tai yra pagrindas ieškovo ieškiniui atmesti.

Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šią bylą, materialinių ir procesinių teisės normų nepažeidė, tinkamai vertino surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Todėl jo naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Tokiu būdu, apelianto apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.     

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. J. ( a. k. (duomenys neskelbtini) ) 1000 Lt  ( vieną tūkstantį litų ) už advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme D. I. J. ( a. k. (duomenys neskelbtini) ) naudai.

Kolegijos pirmininkas                                           Algirdas Remeika

Teisėjai                                                         Ramūnas Mitkus

Egidijus Tamašauskas