Administracinė byla Nr. ATP-788-648/2012

Teisminio proceso Nr.: 4-02-3-00448-2012-0

                                                Procesinio sprendimo kategorija: 39.1.; 39.2.; 45.4.4.;

45.4.5.; 45.4.7.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

         2012 m. birželio 27 d.

             Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutarimo, kuriuo L. J. pripažinta kalta, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 1241 str. 1 d., 1241 str. 2 d ir 126 str. 4 d. ir nubausta subendrinta 2000 (dviejų tūkstančių) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dviem metams,

n u s t a t ė :

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 3 d. nutarimu L. J. pripažinta kalta padariusi administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 1241 str. 1 d., 1241 str. 2 d ir 126 str. 4 d. už tai, kad 2012 m. sausio 28 d. apie 06.00 val., vairavo transporto priemonę – automobilį “Mercedes - Benz”, v. n. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į reguliuojamą (duomenys neskelbtini) gatvių Vilniuje sankryžą degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui, kirto ištisinę ženklinimo liniją ir įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, įtarus, kad vairavo būdama neblaivi, vengė neblaivumo patikrinimo, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 8, 18, 78.11., 169 p. p., 2 pr. 1.1 p.

L. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį ir priimti naują sprendimą, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla L. J. atžvilgiu būtų nutraukta, o nesant galimybės – sumažinti skirtą piniginę baudą ir netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Apeliante teigia, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė visų byloje esančių prieštaravimų. 2012 m. sausio 28 d. pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, savo tarnybiniame pranešime teigia, kad sustabdžius automobilį nuo L. J. sklido stiprus alkoholio kvapas. Medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 146 nustatyta, kad iškvepiamame ore iš uoslės sklinda neaiškus kvapas, konstatuojama, kad L. J. buvo orientuota, jos mąstymas nebuvo sutrikęs.

Pažymi, kad kartu su apeliante važiavusi pilietė A. M. nebuvo įrašyta į administracinio teisės pažeidimo protokolą kaip liudytoja, jos asmenybė nebuvo nustatyta ir ji nebuvo apklausta surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą. Pareigūno D. J. ir teigimu tai nebuvo padaryta, nes pareigūnai pamiršo ar nepagalvojo to padaryti, tuo tarpu pareigūno M. K. teigimu, pareigūnams iš karto buvo „viskas aišku“. Tai, pasak apeliantės, įrodo, kad liudytojų D. J. ir M. K. parodymai yra prieštaringi.

Apeliantė nurodo, kad pareigūnai D. J. ir M. K. L. J. atžvilgiu yra neobjektyvūs. Šią aplinkybę, pasak apeliantės, įrodo tai, kad praėjus nemažai laiko, ne vieną kartą būtent šie pareigūnai stabdydavo L. J. automobilį patikrinimui.

Pabrėžia, kad pareigūnų automobilyje turėjo praleisti labai daug laiko (apie 40 minučių). Pareigūnai teigia, kad L. J. automobilyje buvo agresyvi, ją teko raminti, tačiau apeliantė pažymi, kad protokolas dėl nepaklusnumo teisėtiems pareigūnų reikalavimams jai nebuvo surašytas. M. K. teigė, kad tiek laiko tarnybiniame automobilyje L. J. ir A. M. praleido dėl to, kad lauke tuo metu buvo šalta. Apeliantės teigimu, tokie pareigūnų parodymai vertintini kritiškai, kadangi pareigūnai vykdė savo funkcijas, o pašaliniai asmenys (A. M.) negalėjo būti tiek laiko jų tarnybiniame automobilyje, todėl, kad jokie procesiniai veiksmai nebuvo atliekami, keleivė nebuvo apklausta, jos asmenybė nebuvo nustatyta.

Apeliantė, pasiremdama Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktika nurodo, kad pareigūnai, surašydami administracinio teisės pažeidimo protokolą, neįrašė kartu buvusios keleivės kaip liudytojos ir nenustatė jos asmenybės ir toks administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas pažeidžiant Lietuvos Respublikos ATPK ir nusistovėjusią teismų praktiką.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d., apeliantė pažymi, kad būtina buvo apklausti ir medicininės priežiūros darbuotojus, kurie surašė apžiūros aktą. Apeliantė teigia, kad su apžiūros aktu ji nebuvo supažindinta, akte jos parašo nėra, taip pat nėra jos atsisakymo ištirti kraują motyvų. Pažymi, kad atsisakė išsitirti kraują dėl to, kad abejonių jai sukėlė sanitarinės sąlygos, be to ji turėjusi kraujo užkrėtimą dėl netinkamo procedūros atlikimo, todėl iki šiol jaučia baimę dėl tokių procedūrų atlikimo. Šią aplinkybę teisme patvirtino ir liudytoja A. M.. Esant tokioms aplinkybėms, policijos pareigūnai turėjo L. J. paaiškinti, kad kraujo tyrimą savo lėšomis galima pasidaryti ir kitoje sveikatos priežiūros įstaigoje. Apeliantė teigia, pati apie tai nepagalvojusi dėl tokios stresinės situacijos. Be to ji namie buvo palikusi vieną nepilnametį vaiką.

Pažymi, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, nei to reikia šiems tikslams pasiekti. Apeliantės teigimu, nesant objektyvių ir pakankamų įrodymų, jog ji administracinių teisės pažeidimų padarymo metu buvo neblaivi, pirmosios instancijos teismo skirta papildoma administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dviem metams, yra neproporcinga, neadekvati ir sukelianti sunkias pasekmes. Apeliantė dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo patirs sunkumus dėl savo darbo, dėl nepilnamečio vaiko.

Pabrėžia, kad niekada nebuvo bausta už transporto priemonės vairavimą neblaivi, jokių galiojančių administracinių nuobaudų neturi.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinio skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodoma, kad byloje surinktų įrodymų pakanka  pripažinti L. J. kalta dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo. Apeliacinio skundo teiginiai, kritikuojantys kaltinančius įrodymus, nesukelia abejonių, kad byloje surinkti faktiniai duomenys pakankami ir patikimi Kelių eismo taisyklių pažeidimo įrodymui, o L. J. parodymai vertintini kaip gynimosi taktika, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Pabrėžiama, kad Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. nuostatos turi būti taikomi tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Todėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius nemato poreikio tenkinti apeliaciniame skunde L. J. prašymą taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. nuostatas.

Pažymima, kad administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio administracinį teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstas išvadas, dėl kurių teisingumo nėra pagrindo abejoti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad L. J. kaltę jai padarius administracinius teisės pažeidimus visiškai patvirtina 2012 m. sausio 28 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas, pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 2 būrio patrulio D. J. tarnybinis pranešimas, šio pareigūno bei liudytojo policijos pareigūno M. K., liudytojos A. M. parodymai, duoti pirmos instancijos teismo posėdžio metu.

Nors administracinėn atsakomybėn patraukta L. J. savo kaltę dėl vairavimo esant neblaiviai neigė, jos nurodyti argumentai paneigti bylos medžiaga bei liudytojų D. J. bei M. K. parodymais. Liudytojas policijos pareigūnas M. K. apylinkės teismo posėdžio metu nurodė, kad pažeidimų padarymo dieną, apie 5 – 6 val. pastebėjo automobilį „Mercedes – Benz“, kuris, važiuodamas Ukmergės g. nuo Šeškinės g., degant raudonam šviesoforo signalui pravažiavo sankryžą, pasuko į dešinę, kirto ratu ašinę juostą bei važiavo priešingos krypties eismo juosta. Įtarus, kad transporto priemonę vairuoja galimai neblaivus asmuo, pareigūnai sustabdė automobilį, kurį vairavo L. J.. Vairuotoja buvo akivaizdžiai neblaivi. Pakvietus apeliantę į tarnybinį automobilį ir paprašius atlikti girtumo nustatymo testą, ji keletą kartų pabandė įpūsti oro į alkotesterį, tačiau dėl netinkamo alkotesterio naudojimo girtumo nustatymo testo atlikti nepavyko. Pareigūnai pasiūlė vairuotoją nuvežti į priklausomybės ligų centrą. Ji sutiko, vėliau atsisakė. Kadangi sutiko atlikti girtumo testą naudojant alkotesterį, ji buvo nuvežta į Vilniaus miesto 6 policijos komisariatą, kur jai buvo išaiškinta alkotesterio naudojimo tvarka, tačiau apeliantė vėl nesugebėjo tinkamai panaudoti alkotesterio, todėl buvo nuvežta į priklausomybės ligų centrą, kur pasitikrinti girtumą atsisakė. Liudytojo teigimu, L. J. sąmoningai alkotesterį naudojo netinkamai. Pareigūnai aiškino jai, kaip reikia naudoti alkotesterį, tačiau apeliantė į jį įpūsdavo nepakankamą kiekį oro, todėl girtumo nustatyti nebuvo įmanoma. Liudytojo policijos pareigūno D. J. parodymai sutapo su M. K. parodymais.

Liudytoja A. M., važiavusi automobiliu, kurį vairavo L. J., pirmos instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad apeliantė į alkotesterį pūtė šešis kartus, tačiau jis jokių rezultatų neparodė. Abi moterys pareigūnams mėgino paaiškinti, kad alkoholio kvapas sklinda nuo A. M., tačiau jie nenorėjo tuo tikėti ir vėliau surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Administracinėn atsakomybėn patraukta L. J. apylinkės teismo posėdžio metu paaiškino, kad alkoholio nevartojo, o pareigūnai galėjo jausti alkoholio kvapą, sklindantį nuo kartu automobiliu važiavusios A. M.. Teigė, kad tarnybiniame automobilyje pareigūnai davė alkotesterį ir liepė pūsti, ji taip ir padarė, tačiau alkotesteris jokių rezultatų neparodė. kai buvo nuvežta į priklausomybės ligų centrą, kraują duoti atsisakė, nes išsigando, kadangi anksčiau jai buvo užkrėstas kraujas.

Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. inter alia nustatyta atsakomybė už neblaivumo patikrinimo vengimą. L. J. keletą kartų nesėkmingai mėgino atlikti girtumo nustatymo testą alkotesteriu, vėliau buvo nuvežta į priklausomybės ligų centrą, kur atlikti tyrimus atsisakė. Tai, kad anot apeliantės, medicinos įstaigoje atlikti tyrimus ji išsigando dėl praeityje patirto kraujo užkrėtimo, nėra pateisinama priežastis vengti girtumo nustatymo procedūros, todėl jos parodymai vertinami kritiškai ir atmetami.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, pripažinus, kad pirmos instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, L. J. prašo sušvelninti jai paskirtą nuobaudą panaikinant jai paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, kadangi vairuotojo pažymėjimas jai reikalingas darbui, augina nepilnametį vaiką, kurį reikia nuvežti į mokyklą bei polikliniką.

Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-13-195/2011, ATP-23-195/2011).

Tokių aplinkybių šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nenustatyta. Tai, kad nubaustajai teisė vairuoti transporto priemones yra būtina pagal darbo pobūdį bei reikalinga nepilnametį vaiką nuvežti į mokyklą bei polikliniką, nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės nuobaudos neskyrimo klausimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. 1 d. nuostatomis. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, N62-3331/2011).

Pažymėtina, kad administracine nuobauda yra siekiama nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusius asmenis, auklėti juos, kad laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat sulaikyti tiek patį teisės pažeidėją, tiek ir kitus asmenis nuo naujų teisės pažeidimų padarymo (Lietuvos Respublikos ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama tiek nubaudimo, tiek prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Esant šioms aplinkybėms, panaikinti apylinkės teismo nutarimą dėl apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r ė :

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutarimą palikti nepakeistą ir L. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                                           Artūras Pažarskis