Baudžiamoji byla Nr. 1-440-319/2020

   Procesinio dokumento Nr. 1-01-1-42593-2019-8

                                                            Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                  1.1.6.3.; 1.2.4.6.1.; 2.3.6.4.6.2

   (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 25 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Rimas Švirinas,

sekretoriaujant Danguolei Sabaitienei,

dalyvaujant prokurorei Neringai Kaminskienei,

kaltinamajam A. S., jo gynėjui advokatui Vytautui Kucevičiui, nukentėjusiajam N. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą

n u s t a t ė:

kad kaltinamasis A. S. 2019 m. spalio 5 d. apie 10:30 val., (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia smurtavo prieš N. P. sėdintį automobilyje ,,Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tai yra dešiniu kumščiu sudavė vieną smūgį N. P. į veido sritį, taip smurtaudamas nukentėjusiajam N. P. dėl muštinės žaizdelės ir kraujosruvos viršutinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimų viršutinėje lūpoje nežymiai sutrikdė sveikatą.

        Kaltinamasis A. S. teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltu prisipažino. Jis   parodė, kad 2019 m. spalio 5 d. (duomenys neskelbtini) bedirbant kieme, pamatė, kaip dideliu greičiu pravažiavo automobilis „Audi A4“, viršindamas greitį. Jis pasipiktino, kad tokiu greičiu soduose važinėja. Po kielių minučių paskambinęs sūnus pasakė, kad į jo automobilį vos neatsitrenkė kitas automobilis. Iš karto jis pagalvojo, kad gali būti tas pats automobilis, kuris pravažiavo dideliu greičiu. Pravažiuojant automobiliui pastebėjo, kad nėra priekinio bamperio, kaip ir techniškai netvarkingas. Sėdęs į savo automobilį atvažiavo į nurodytą vietą, kurioje stovėjo jo sūnus ir N. P.. Priėjęs iš kitos pusės automobilio nukentėjusiojo paklausė, kodėl važinėja dideliu greičiu. Iš nukentėjusiojo išgirdo necenzūrinių žodžių laviną, todėl iš pykčio stipriai ranka suėmė už nukentėjusiajam už džemperio ir sudavė smūgį į veidą, pataikė į lūpą, barzdos sritį. Vėliau šioje, nukentėjusiojo veido srityje pastebėjo veido patinimą. Jis iškvietė policijos pareigūnus ir pats bandė išsiaiškinti situaciją, nukentėjusiojo klausė, ar šis turi dokumentus, ar negėręs ir neapsirūkęs. Atvykę policijos pareigūnai nustatė nukentėjusiojo tapatybę, išsiaiškino, kad šis turi dokumentus. Policijos pareigūnams jis paaiškino, kad su nukentėjusiuoju įvyko konfliktas. Išlipus N. P. iš automobilio, jo atsiprašė už savo grubų elgesį, abu susitaikė ir išsiskirstė. Ikiteisminio tyrimo neprisipažino ir mano, kad dėl to padarė klaidą. Su nukentėjusiuoju susitaikė, atlygino šiam dalį žalos, dėl likusios dalies atlyginimo susitarė. Savo veiksmus vertina neigiamai, gailisi dėl padaryto nusikaltimo ir parašo baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

        Teisminio bylos nagrinėjimo metu taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnis)

Nukentėjusysis N. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. spalio 5 d. apie 10.30 val. važiavo į savo namus pro (duomenys neskelbtini). Jo namai yra (duomenys neskelbtini), tame pačiame kaime ir jis norėdamas pasiekti savo namus turi važiuoti pro (duomenys neskelbtini). Jo vairuojamo automobilio ,,Audi A4“ valst Nr. (duomenys neskelbtini) greitis buvo apie 30 km/h. Pro (duomenys neskelbtini) gyvenamąjį namą pravažiavo tokiu pačiu greičiu, galbūt net ir lėčiau, kadangi prie šio gyvenamojo namo, ant važiuojamosios kelio dalies yra padarytas dirbtinis kelio pakilimas, todėl dideliu greičiu jis važiuoti negalėjo, netgi turėjo susimažinti greitį. Šį dirbtinį kelio pakilimą padarė pats minėto gyvenamojo namo šeimininkas, kurį pažįsta iš matymo, kadangi jis gyvena tuose pačiuose (duomenys neskelbtini) soduose. Jam pravažiavus šį dirbtinį kelio pakilimą, prieš save jis matė, kad priekyje jo važiuoja automobilis ,,VW Passat“, juodos spalvos. Tikslių valstybinių numerių jis nepamina, tik atrodo, kad buvo raidės BAS. Pravažiavęs šį kalnelį jis šiek tiek padidino greitį iki 30 km/h greičiu, važiavo įjungęs antrą bėgį. Paskui minėtą automobilį ,,VW Passat“ jis važiavo iki sankryžos, kuri toliau veda į (duomenys neskelbtini). Privažiavę prie šios sankryžos, priekyje važiavęs automobilis sustojo ir nejudėjo. Automobilis tiesiog sustojo, jokių perspėjimo signalų įjungęs nebuvo. Jis nelabai suprato kas čia vyksta. Iš to automobilio išlipo vyriškis, kuriam galėjo būti apie 25-30 metų. Šis vyriškis buvo apsirengęs juodu megztiniu ir lyg sportinėmis kelnėmis. Šis vyriškis pradėjo eiti link jo automobilio, rankose jis nieko neturėjo. Priėjo jis prie jo vairuotojo pusės ir jis atidaręs langą paklausė kas nutiko. Šis vyriškis nieko jam neatsakė ir tiesiog pradėjo aiškinti kodėl jis važinėja pro jo namus. Jis suprato, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Jis taip pat ant jo šaukė, o jis jam nieko nesakė. Jis šaukdamas ant jo sugriebė rankomis jam už megztinio ir tokiu būdu laikė, jis fizinio skausmo nejautė. Kai šis vyriškis jį laikė, staiga pro priekines keleivio dureles įlipo kitas vyriškis, kurį jis atpažino, kad tai yra sodų gyventojas ir jis gyvena (duomenys neskelbtini). Šis įlipęs vyriškis iš karto jam sudavė dešinės rankos kumščiu į veidą bei pataikė į lūpą. Po šio suduoto smūgio jis jautė fizinį skausmą, jautė, kad po truputį tinsta lūpa. Tas vyriškis, kuris sudavė jam kumščiu, iš jo pradėjo reikalauti automobilio dokumentų bei vairuotojo pažymėjimo. Jis jam atsakė, kad tiesiog jam to pažymėjimo neduos, nes neprivalo, todėl vyriškis paskambino policijai. Tuo metu jaunesnis vyriškis stovėjo lauke. Kai iškvietė policijos pareigūnus, abu vyriškiai įsėdo į juodos spalvos ,,VW Passat“. Atvykęs policijos pareigūnų ekipažas jį nusivedė iki savo tarnybinio automobilio. Šiame tarnybiniame automobilyje jis buvo vienas su pareigūnu, kitas pareigūnas bendravo su minėtais asmenimis. Sėdėdamas tarnybiniame automobilyje jis pareigūnui pasakė, kad jam sudavė rankos kumščiu į veidą ir jo paklausė ar rašys pareiškimą, tačiau tuo metu jis nežinojo ką daryti ir pasakė, kad pagalvos. Tai sužinojęs pareigūnas išlipo iš tarnybinio automobilio ir paklausė vyriškių, kuris čia mušėsi. Ir būtent tas vyriškis, kuris jam sudavė smūgį patvirtino tą faktą, kad jis jam sudavė smūgį, tačiau dėl ko sudavė jis arba negirdėjo, arba nesakė. Vėliau pagalvojęs jis nusprendė parašyti pareiškimą, kadangi jo lūpa ištino, buvo padaryta lūpoje kraujuojanti žaizda. Jam sudavusį smūgį vyriškį jis atpažintų pagal bendrus veido bruožus, tamsius trumpus plaukus bei stambią nosies formą. Taip pat jis jį atpažintų dėl to, nes jis gyvena jo soduose todėl jis jį yra matęs ne pirmą kartą. Sužalojimas, kuris po įvykio jam atsirado kaklo kairėje pusėje galėjo atsirasti tada, kai įvykio dieną 2019 m. spalio 5 d. pirmas vyriškis jam sugriebė rankomis už megztinio, kadangi jis buvo sugriebęs jam netoli kaklo. Dėl šio sugriebimo jis fizinio skausmo nejautė. Nejautė, kad jam apdraskė kaklą, tik vėliau po įvykio kai buvo namuose jis pastebėjo, kad kaklo kairėje pusėje yra nubrozdinimai, kurių prieš įvykį tikrai nebuvo. Nukentėjusysis N. P. papildomos apklausos metu parodė, kad kai jį sugriebė pirmasis ir jaunesnis vyriškis už megztinio prie kaklo ir toliau ant jo šaukė, tada jis pagalvojo, kad jis jam gali trenkti ir tada jį sugriebė. Jis jam buvo sugriebęs už megztinio viena ranka ties kairiu pečiu, o kita ranka ties krūtine, o jis jam viena ranka ties kairiu pečio, o kita prie kaklo. Jie taip susikibę buvo apie minute laiko. Fizinio skausmo jam tai nesukėlė, jis jam taip pat negalėjo sukelti fizinio skausmo, nes sugriebęs buvo už drabužių. Jiems taip susikibus į jo automobilį įlipo jam jau žinomas asmuo - A.. Jis buvo įlipęs į automobilį nugara atsirėmęs į panele, keliais ant sėdynės. Kai A. įlipo į automobilį jis atsisuko galva į jį ir tada jis jam sudavė smūgį. A. jam sudavė savo dešiniu kumščių į lūpų sritį. Po šio smūgiu jie su jaunesniu vyriškiu iškarto vienas kitą paleido. Kai jam buvo suduotas smūgis, jis su jaunesniu vyriškiu buvo susikibę, tik iškarto po smūgio, jie vienas kitą paleido. Sužalojimą ant kaklo jis pastebėjo tik jau būdamas namuose, jis mano, kad jis atsirado dėl jaunesnio vyriškio veiksmų, kai jis mane buvo sugriebęs. Ant kaklo sužalojimo prieš įvykį tikrai nebuvo. A. jam sužalojimo ant kaklo tikrai negalėjo padaryti, kadangi jo smūgis buvo jam į veidą tai yra į lūpų sritį. Kiek suprato per patį įvykį ir po jo, kad jaunesnis vyriškis yra A. sūnus. Kadangi jam jaunesnis vyriškis skausmo nesukėlė ir jie kartu buvo susikibę jis jam pretenzijų jokių neturi, pareiškimo nerašys. Dėl kaklo sužalojimo kurį kaip mano jam padarė jaunesnis vyriškis pretenzijų neturi. Pretenzijų turi tik A. dėl jo suduoto smūgio jam. Dėl to jis pajautė fizinį skausmą, fizinį skausmą jautė apie septynias dienas. Byloje reikš civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 28-31, 32-34, 42-44, 45-48).

Iš akistatos protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis N. P. ir kaltinamasis A. S. pasiliko prie savo duotų parodymų. N. P. patvirtino, kad A. S. jam trenkė dešine ranka į lūpų sritį, dėl ko jam buvo sukeltas skausmas (t. 1, b. l. 37-41).

Liudytojas D. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2019 m. spalio 5 d. dirbo kartu su kolega A. P.. Minėtos dienos ryte, gavo budėtojo nurodymą nuvykti į (duomenys neskelbtini), dėl nesaugaus vairavimo. Atvykus į vietą rado stovinčius tris automobilius ir tris vyriškius. Tarp jų buvo pranešėjas su savo sūnumi ir asmuo dėl kurio kvietė policiją. Piliečio, dėl kurio buvo kviesta policija, automobilis buvo tarp tėvo ir sūnaus automobilių. Tokiu būdu jam buvo užtvertas kelias. Asmenų vardų ir pavardžių jis neatsimena. Ant piliečio, dėl kurio buvo kviesta policija, akivaizdžių ir matomų sužalojimų tuo metu nesimatė. Pats pilietis su savimi neturėjo vairuotojo pažymėjimo, todėl jis kartu su juo tarnybiniame automobilyje, tikrino duomenų bazę. Tikrinant, pokalbio meta pilietis paminėjo, kad buvo iš priekio ir galo sustabdytas ten buvusių asmenų, iš kurių vyresnysis atidaręs jo automobilio dureles ir jam sudavė vieną smūgį į veido sritį. Paklausus ar turės pretenzijų dėl sumušimo, jis jam atsakė, kad pagalvos, tačiau tuo metu pareiškimą rašyti atsisakė (t. 1, b. l. 81-83).

        Liudytojas A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. spalio 5 d. dirbo kartu su (duomenys neskelbtini) D. S.. Kelinta valanda neprisimena, bet tai buvo diena, kai iš AVPK operatyvaus padalinio budėtojo gavo pranešimą nuvykti į (duomenys neskelbtini), dėl asmens nesaugaus vairavimo. Asmenys susistabdė kitą asmenis, kuris pavojingai vairavo ir neturi vairuotojo pažymėjimo. Jiems nuvykus į įvykio vietą rado tris automobilius ir tris vyriškius. Asmenų pavardžių neprisimena. Tai buvo pranešėjas su sūnumi ir asmuo, dėl kurio kvietė policijos pagalbą. Automobiliai stovėjo vienas paskui kitą. Pranešėjo sūnaus automobilis stovėjo priekyje, sekantis buvo asmens dėl kurio kvietė policiją ir kitas automobilis pranešėjo. Pranešėjas jiems paaiškino, kad asmuo dėl kurio kvietė policija nesaugiai vairavo sodų bendrijos keliuke, kur greitis ribotas iki 30 km/h. Jie su kolega paprašė asmens, dėl kurio buvo kviesta policija pateikti dokumentus, asmuo pasakė, kad su savimi jų neturi, todėl D. S. su minėtu asmeniu nuėjo į tarnybinį automobilį asmens tapatybei nustatyti, o jis liko kieme su pranešėju ir jo sūnumi. Bendraujant su pranešėju, jis sakė, kad asmuo sodo bendrijoje dažnai nesaugiai vairuoja. Vėliau iš automobilio išlipęs D. S. paklausė pranešėjo ar jis sudavė asmeniui dėl kurio kvietė policiją. Pranešėjas atsakė, kad taip, nestipriai nesusilaikęs sudavė. Detaliau kaip sudavė pranešėjas nesakė. Asmuo, kuriam sudavė taip pat jam nesakė, jis daugiau bendravo su jo kolega. Vėliau pranešėjas su asmeniu, kuriam buvo iškviesta policija susitaikė, paspaudė rankomis. Dar karta buvo asmens, kuriam buvo iškviesta policija pasiteirauta ar rašys dėl sumušimo pareiškimą, tačiau jis atsisakė. Ant vaikino lūpos, kuriam buvo suduota matė mažą sužalojimą. Tiksliai jo apibūdinti negali, nes daug laiko praėjo, tačiau buvo mažas įdrėskimas ar kažkas panašaus. Asmuo, kuriam buvo suduota atsiprašė už savo vairavimą, o pranešėjas atsiprašė už suduotą smūgį, paspaudė rankomis, susitaikė ir jie su kolega išvažiavo į kitą pranešimą (t. 1, b. l. 92-95).

Liudytoja J. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. spalio 5 d., apie 14 val. ji su vyru V. P. ir jos motina B. K. grįžo į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini). Namuose buvo jos sūnus N. P. ir dukra L. P.. Jai kraunant iš automobili daiktus į kiemą išėjo jos sūnus N.. Ji pamatė, kad sūnus sužalotas, matė, kad jo lūpa ištinusi ir ant kaklo yra įdrėskimai. Paklausė sūnaus, kas jam nutiko. N. jai pasakojo, kad jis važiavo parsivežti pieno, kadangi ji jo buvo prieš tai paprašiusi. N. važiuojant į namus (duomenys neskelbtini) gatve, priešas jį važiavo kitas automobilis. N. sakė, kad minėtas automobilis pradėjo truputį greičiau važiuoti, o N. palaikydamas atstumą važiavo paskui. Tada tas automobilis staigiai sustojo, N. taip pat sustojo, sakė, kad mažai trūko, kad būtų atsitrenkęs į minėta automobilį. Vėliau iš galo privažiavo dar vienas automobilis. Kaip dabar jau žino iš galo prie N. privažiavo priešais stovinčio automobilio vairuotojo tėtis. Nei vieno iš minėtų asmenų nepažįsta, jų vardų ir pavardžių nežino. N. pasakojo, kad automobilių vairuotojai jį užsipuolė, kad jaunesnis vairuotojas (kurio automobilis buvo priešais N.) stovėdamas prie N. automobilio priekinių vairuotojo durelių ranką N. suėmė už drabužių, kadangi N. buvo atsidaręs langą, kažkur netoli kaklo, o šio vaikino tėtis, atsisėdo į priekinę keleivio sėdynę ir sudavė N. vieną smūgį į veido sritį, tai yra į lūpas. Jai atrodo N. sakė, kad smūgis buvo suduotas kumščiu. N. pasakojo, kad minėti asmenys reikalavo iš jo dokumentų, vėliau buvo atvažiavę policijos pareigūnai, tačiau jis pareiškimo nerašė. Ji mano, kad sūnus išsigando. Ji dar N. paklausė kodėl jis nerašė pareiškimo, nes jį sumušė, tačiau jis nežinojo. Po šio pasakojimo ji nusprendė nuvažiuoti pas minėtus asmenis paklausti kas nutiko, pagalvojo, kad jie apsipažino ir dėl to sumušė N.. N. žinojo, kur jie gyvena. Važiavo su N., L., V.ir mama B.. Jie nuvažiavo į N. parodytą vietą, tai buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Jiems atvažiavus prie šio namo ji pamatė, kad kieme yra vyriškis, todėl sustojo pasikalbėti, kodėl įvyko toks įvykis. Jai išlipus iš automobilio kieme buvęs vyriškis jau ėjo link jos. Ji jo paklausė kodėl jis sumušė jos sūnų, jis atsakė ar jūs žinote, kaip važinėja jūsų sūnus. Ji dar pasakė, kaip jis važinėja, kaip galima važinėti pro jo namus, kadangi prie jo namų yra du kalniukai ir ten niekaip greitai nepravažiuosi. Vyriškis jai daugiau nieko nepasakė tik, kad jos sūnus pasak jo kažkaip blogai važinėja. Ji dar pasakė vyriškiui, kad jis nedarys čia savo tvarkos ir minėjo, kad rašys pareiškimą. Tada ji nuėjo į savo automobilį ir išvažiavo. Ar tik ji viena buvo išlipus iš automobilio negali pasakyti, ji nematė, kad dar kas nors butų išlipęs į lauką, tačiau prie automobilio galėjo kas nors išlipti, bet jai kalbant su minėtu vyriškiu prie jos priėję niekas nebuvo. Nei prieš tai, nei po to tą dieną pro minėto vyriškio namą nevažinėjo. Asmeniškai minėto vyriškio nepažįsta, tada kai buvo sustojusi paklausti, kodėl sumušė jos sūnų, ji minėtą vyriškį matė pirmą kartą. Iš kitų kaimo gyventojų yra girdėjusi, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje gyvena vyriškis, kuriam kyla problemų, kad pro jo namą važinėja žmonės, tuo metu nežinojo apie kokį asmenį yra kalbama, tačiau dabar supranta, kad tikriausiai apie minėtą, tačiau negali garantuoti, nes tai tik kalbos kurias girdėjo. Daugiau su minėtu asmeniu nebendravo (t. 1, b. l. 86-89).

Liudytojas B. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sutinka duoti parodymus. Jam yra žinoma, kad įtariamasis yra jo tėtis. 2019 m. spalio 5 d., apie 10.00 val., išvažiavo iš namų, esančių (duomenys neskelbtini). Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve pastebėjo, kad iš galo dideliu greičiu atvažiuoja pilkos spalvos „Audi“ automobilis. Kokie buvo valstybiniai numeriai neatsimena. Galimai priekinių numerių nebuvo išviso. Prie jo priartėjęs automobilis pradėjo staigiai stabdyti. Privažiavus sankryžą sustojo, o „Audi" automobilis sustojo už jo. Jis išlipo iš savo automobilio ir priėjęs prie „Audi“ automobilio vairuotojo pusės atidarytą lango, pasilenkęs prie vairuotojo paklausė „kur taip laksto? ar žino, kad čia sodų teritorija?". „Audi“ automobilyje buvo tik vienas asmuo, apie 20 metų amžiaus, trumpų plaukų, apie 180 cm. ūgio, vidutinio kūno sudėjimo. Jis atsakė, kad pavartojo keiksmažodį ir pasakė dėl ko prie jo pristojo. Jis pasakė, kad čia yra siauros gatvės, vaikšto daug vaikų ir taip važinėti pavojinga. Jis jį suėmė už megztinio, sėdėdamas automobilyje. Tuomet ir jis jį suėmė už jo rūbų, vienas ant kito šaukė ir neužilgo paleido. Jis atsitraukė nuo jo automobilio ir paskambino tėčiui. Po kelių minučių atvažiavo jo tėtis. Jis priėjo prie „Audi“ automobilio iš keleivio pusės. Iš tos pusės langas taip pat buvo atidarytas. Jo tėtis prisilenkė prie vairuotojo ir paklausė „kur čia laksto kaip išprotėjęs ir ar išvis turi teises ir dokumentus?" „Audi“ vairuotojas pasakė kad jam leistų važiuoti. Tėtis paprašė vairuotojo parodyti dokumentus nes įtarė, kad asmuo jų neturi ir taip pat gal yra pavartojęs alkoholinių gėrimų. Taip pat pasakė, kad kvies policiją jei to vairuotojas nepadarys. Vairuotojas pasakė „eikit“. Tuomet tėtis perspėjo vairuotoją rinkti žodžius, nes kalba su vyresniu žmogumi ir suėmė jį už rūbų, galimai už jo megztinio. Vairuotojas pradėjo muistytis, kad jį paleistų ir ištrūko. Jie abu su tėčiu atsitraukė ir iškvietė policiją. Vėliau atvyko policija ir jį įsisodino į automobilį. Tėtis vairuotojui nesudavė. Kai pareigūnai patikrino vairuotoją jis išlipęs iš jų automobilio dar su jo tėčiu paspaudė rankas ir vienas kito atsiprašė (t. 1, b. l. 100-101).

Iš pranešimo matyti, kad nukentėjusysis N. P. 2019 m. spalio 5 d. kreipėsi į Alytaus apskrities VPK nurodydamas, kad 2019 m. spalio 5 d. apie 10.30 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) jam sudavė vieną smūgį (dešinės rankos kumščiu) į veido sritį iš matymo pažįstamas vyras (apie 50 metų amžiaus, gyv. (duomenys neskelbtini)). Dėl tokių vyro veiksmų jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 1).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., ties susikirtimu su (duomenys neskelbtini) gatve. Šalia šių gatvių susikirtimo yra namas, kurio adresas (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 17-18).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G881/2019 (06) nurodyta, kad N. P. padaryta muštinė žaizdelė ir kraujosruvos viršutinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimai viršutinėje lūpoje, kaklo kairėje pusėje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galima prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą t. 1, (b. l. 60).

Asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauka protokole, užfiksuota, kad nukentėjusysis N. P. atpažino A. S. kaip asmenį apie kurį jis davė parodymus, tai yra kad šis jam sudavė smūgį (t. 1, b. l. 70-74, 75-78).

Iš Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus rašto, matyti, kad 2019 m. spalio 5 d., 10.35.09 val. Centro informacinėje sistemoje užfiksuotas pranešimas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Pridedama įrašo kopija ( b. l. 104).

Kitų objektų apžiūros protokole su garso įrašo stenograma, užfiksuotas apžiūrėtas ir aprašytas garso įrašas gautas iš Bendrojo pagalbos centro. Nustatyta, kad 2019 m. spalio 5 d. skambino pranešėjas, kuris prisistatė A. S. ir nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje jaunuolis dideliu greičiu važinėja automobiliu ,,Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir konfliktuoja su pranešėju (t. 1, b. l. 105-107).
              Teismas, ištyręs ir įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus, daro išvadą, kad jie pakankami kaltinamojo A. S. kaltei pagrįsti.

BK 140 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų seikatos sutrikdymą.nesunkų sveikatos sutrikdymą. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamasis A. S., duodamas parodymus teisme, pripažino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jis konfliktavo su nukentėjusiuoju N. P. dėl asmeninio pobūdžio nesutarimų,– važiavimo gatve didesniu greičiu nei leistina ir dėl vos nesukeltos avarinės situacijos. Jis pripažino, kad konflikto metu tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, t. y. sudavė smūgį kumščiu šiam į veidą. Nukentėjusysis N. P. patvirtino, kad kaltinamasis smurtaudamas jam sudavė kumščiu į veidą ir dėl to jam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Aptarta specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai – muštinė žaizdelė ir kraujosruvos viršutinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimai viršutinėje lūpoje, kaklo kairėje pusėje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galima prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Byloje, įvertinus ir liudytojų D. S. ir J. P., bei iš dalies ir B. S. parodymus, įrodyta, kad kaltinamasis tyčia smurtavo prieš nukentėjusįjį N. P. dėl ko šiam atsirado minėti padariniai. Tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad kaltinamojo A. S. veiksmuose yra visi BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.

Kaltinamasis A. S. teisme prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, stengėsi sušvelninti kilusius padarinius, atlygino dalį žalos nukentėjusiajam N. P., šios aplinkybės pripažįstamos lengvinančiomis atsakomybę. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo A. S. gynėjas pateikė teismui rašytinį pareiškimą, kad jo ginamasis susitaikė su nukentėjusiuoju N. P., šis neturi pretenzijų kaltinamajam, dalį padarytos žalos atlygino, jie susitarė dėl likusios žalos atlyginimo tvarkos, todėl pritaikius BK 38 straipsnio nuostatas, prašė bylą kaltinamojo atžvilgiu nutraukti. Nukentėjusysis N. P. pilnai patvirtino šias aplinkybes, neprieštarauja bylos nutraukimui.

BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, 2) savo noru atlygino padarytą žalą arba susitarė dėl žalos atlyginimo, 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. S. padarė nesunkų nusikaltimą, dėl jo kaltę teisme visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailisi. Nors ikiteisminio tyrimo metu A. S. nurodė, kad jis kaltu neprisipažįsta, t. y. aiškino kumščiu smūgio nukentėjusiajam nesudavęs, tačiau neneigė, kad su nukentėjusiuoju vykusio konflikto metu buvo šiam sugriebęs už drabužių. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis pripažino, kad, aukščiau aptartomis aplinkybėmis, jis sudavė ranka vieną smūgį nukentėjusiajam į veidą, matė šio patinusį veidą. Taigi, kaltinamasis pripažino esmines veikos padarymo aplinkybes. Antra vertus, BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkto sąlyga nereikalauja visiško kaltės pripažinimo, kaip tai numatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte, kada sprendžiamas asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimas. Pagal teismų praktiką, kaltininko kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu neeliminuoja jo teisės tai padaryti baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-516-697/2015). Šiuo atveju teismas įvertina tai, kad kaltinamasis A. S. teisme pripažino kaltinimą visoje apimtyje, jis nuoširdžiai apgailestavo dėl savo veiksmų, atsiprašė nukentėjusiojo, stengėsi sušvelninti padarinius, atlygino dalį žalos, dėl likusios – susitarė, kas rodo kaltinamojo psichinį santykį su padaryta veika ir jos padariniais, t. y. kad jis pripažino savo kaltę ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Taigi, teismas sprendžia, kad BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta sąlyga yra nustatyta. A. S. teisiamas pirmą kartą, dirba, darbe išimtinai teigiamai charakterizuojamas (b. l. 112), turi pastovią gyvenamąją vietą. Psichikos-priklausomybių ligų kabineto įskaitoje neįrašytas (b. l. 162). Kaltinamasis baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 151-155). Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo kritišką požiūrį į savo veiksmus, elgesį po nusikaltimų padarymo, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamasis A. S. suvokė savo elgesio neatsakingumą ir ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl pripažintina, kad yra visos sąlygos atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. jam susitaikius su nukentėjusiuoju N. P., ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti (Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalis).

BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Šių priemonių paskyrimu siekiama įgyvendinti bausmės paskirtį, tame tarpe sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamojo kaltės formą (tyčia), siekdamas baudžiamosios atsakomybės individualizavimo, sprendžia, kad atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam A. S. tikslinga paskirti 5 MGL dydžio, t. y. 250 Eur (5 x 50 Eur) įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir nesuvaržys kaltinamojo interesų akivaizdžiai labiau, negu reikia pasiekti visuotinai svarbius bausmės tikslus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018).

Nukentėjusysis N. P. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo 5 195,29 Eur žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 58). Iš teismui pateikto susitarimo dėl žalos atlyginimo matyti, kad nukentėjusysis N. P. sumažino reikalavimą iki 800 Eur. Dalį žalos, 300 Eur, kaltinamasis atlygino savo noru, dėl likusios žalos atlyginimo tvarkos ir sąlygų nukentėjusysis ir kaltinamasis susitarė. Toks kaltinamojo ir nukentėjusiojo susitarimas patvirtintinas.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 304–307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

A. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Patvirtinti A. S. ir N. P. 2020 m. gegužės 6 d. susitarimą, pagal kurį A. S. įsipareigoja atlyginti (sumokėti) N. P. 500 Eur, lygiomis dalimis po 250 Eur per du mėnesius nuo šio susitarimo pasirašymo dienos, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 30 d.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti A. S. 5 MGL dydžio, t. y. 250,00 Eur įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Įmoka mokama pervedant lėšas į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą Luminor banke Nr. (duomenys neskelbtini), gavėjas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas 188604955, nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, mokėtojo vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens baudžiamojo poveikio priemonę –, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Išaiškinti, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (Baudžiamojo kodekso 74 straipsnio 2 dalis).

Išaiškinti A. S., kad:

1) jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas,

2) jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėjas Rimas Švirinas