Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-612-763/2019
Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00074-2019-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
6.1; 21.9.10; 21.14.9
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2019 m. balandžio 1 d.
Švenčionys
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Rimvydas Petrauskas,
sekretoriaujant Rūtai Lazauskienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. G.,
institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą – Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus atstovui R. T.,
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaunas, dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi,
patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 str. 1 d.
Teismas
n u s t a t ė :
G. G., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, įm. kodas (duomenys neskelbtini), 2019 m. vasario 27 d. 10.30 val. Žilvičių g. 18, Švenčionėlių m., Švenčionių r., leido dirbti R. O. nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas. Tokiais savo veiksmais G. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
Valstybinės darbo inspekcijos atstovas R. T. teismo posėdyje protokole suformuluotą G. G. kaltinimą palaikė ir nurodė, kad 2019 m. vasario 27 d. 10.30 val. atliekamo patikrinimo, kartu su darbo inspektoriais V. Ž. ir T. V., metu statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) Švenčionių r., pastolių demontavimo darbus vykdė V. G. ir I. G., ir R. O., kuris krovė pastolių elementus į krovininį automobilį. visi asmenys nurodė dirbantys UAB „(duomenys neskelbtini)“. Patikrinus Fondo valdybos duomenis, nustatyta, kad tarp asmenų UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustų socialiniu draudimu R. O. nerasta, tai yra apie darbuotojo priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios, nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Darbo inspekcija sprendė, kad padarytas nusižengimas, todėl surašė įmonės vadovui G. G. administracinio nusižengimo protokolą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. G. kaltę padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą pripažino visiškai, paaiškino įvykio aplinkybes, kad prieš aptariamą dieną, su protokole nurodytu darbuotoju pasirašė darbo sutartį ir kitą dieną jis buvo nuvežtas su kitais darbuotojais į darbų objektą Švenčionėliuose. Nurodė, kad buhalterei buvo duotas pavedimas įforminti jo darbo santykius ir pranešti Sodrai, tačiau buhalterė pa miršo pateikti pranešimą. Dėl padaryto nusižengimo gailėjosi. Prašė, jie būtų paskirta nuobauda baudą, jos mokėjimą išdėstyti 5 mėnesių terminui. Nurodė, kad esantis sunkioje materialinėje padėtyje.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ANK 95 straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-2358/2009, Nr. N575-745/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013). Pagal DK 93 straipsnį darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.
Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad yra įrodyti visi nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyvieji požymiai, t. y. nustatyta, jog 2019 m. vasario 26 d. nuo 10 val. 00 min. R. O. pagal susitarimą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu G. G., realiai dirbo G. G. vadovaujamos bendrovės naudai montuotoju ir atliko darbines funkcijas, t. y. patikrinimo metu krovė pastolių elementus į krovininį automobilį, sudarius rašytinę darbo sutartį, tačiau nustatyta tvarka nepranešus apie jo įdarbinimą VSDFV administravimo įstaigai.
G. G. kaltė dėl padaryto nusižengimo įrodyta jo prisipažinimu teismo posėdžio metu ir rašytiniu paaiškinimu, nelegalaus darbo tyrimo aktu, pavedimu atlikti patikrinimą (b.l. 11), R. O. paaiškinimu, V. G. paaiškinimu, raštais dėl informacijos pateikimo, darbo sutartimi, VSDF informacinės sistemos duomenimis ir kita bylos medžiaga.
DK 99 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad darbdavio pareiga užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Ši norma, sistemiškai vertinant su DK 98 straipsnio 3 dalimi, įtvirtinančia, jog darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka, suponuoja išvadą, kad neteisėtas leidimas dirbti objektyviai pasireiškia ne tiesioginiu nurodymu darbuotojui pradėti dirbti nelegaliai, tačiau darbdavio neužtikrinimu, jog būtų dirbama sudarius darbo sutartį. Šis teisės normų aiškinimas atitinka ir teismų praktiką, kurioje suformuota, kad, pažeidimas, numatytas ANK 95 straipsnyje, gali būti padaromas tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo. Asmuo, būdamas bendrovės vadovu ar jo įgaliotu asmeniu, turi imtis tinkamų priemonių ne tik sudaryti darbo sutartį su darbuotojais, tačiau ir kontroliuoti, kad įmonės darbus atliktų tik joje tinkamai įdarbinti asmenys, o atsakingi darbuotojai tinkamai atliktų savo pareigas ir norminių aktų nustatyta tvarka laiku pateiktų VSDFV teritoriniam skyriui duomenis apie asmens darbo pradžią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-61-2014).
Nagrinėjamu atveju matyti, kad R. O. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nors ir esant sudarytai 2019-02-26 darbo sutarčiai, tačiau apie jo įdarbinimą VSDFV Kauno skyriui buvo pranešta tik po patikrinimo, o ne vieną dieną prieš jam pradedant dirbti, todėl tokia jo veikla įmonėje pripažintina nelegaliu darbu. R. O. 2019 m. vasario 27 d. paaiškinime nurodė, kad dirbti pradėjo 2019-02-26 montuotoju, į objektą atvyko dirbti 2019-02-27.
Pažeidėjo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs teisės pažeidimą ir gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas administracinę nuobaudą G. G., teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, į tai, kad yra pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pažeidėjo asmenybę, į tai, kad byloje negauta duomenų, kad G. G. praeityje būtų baustas už analogiškų pažeidimų padarymą, kad R. O. dirbo nelegaliai, tačiau su juo tuo metu jau buvo sutaryta Darbo sutartis (2019-02-26), šiuo metu jis priimtas dirbti įstatymų nustatyta tvarka. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus G. G. ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą.
ANK 675 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), skirdami baudą, atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Pažeidėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis dirba, gauna nedidelį darbo užmokestį, todėl jam prašant paskirta 1000 Eur bauda išdėstoma 5 mėnesių laikotarpiui, mokant po 200 eurų kas mėnesį.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 str. 1 d., 635, 636 straipsniais, 675 str. 3 d., teismas
n u t a r i a :
pripažinti, kad G. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 1000 Eur (vieno tūkstančio Eur) dydžio bauda.
Išdėstyti G. G. paskirtos 100 Eur dydžio baudos mokėjimą dalimis penkių mėnesių laikotarpiui:
iki 2019-05-01 sumokėti 200 Eur (du šimtus Eur);
iki 2019-06-01 sumokėti 200 Eur (du šimtus Eur);
iki 2019-07-01 sumokėti 200 Eur (du šimtus Eur);
iki 2019-08-01 sumokėti 200 Eur (du šimtus Eur);
iki 2019-09-01 sumokėti 200 Eur (du šimtus Eur), paskirtą baudą sumokant į valstybės biudžetą (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM (VMI prie FM), įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT247300010112394300, esanti banke „Swedbank“, AB, Banko kodas 73000, įmokos kodas 1001, mokėjimo nurodyme laukelyje „Unikalus mokėtojo kodas“ nurodant pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) 19098810989.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.
Teisėjas Rimvydas Petrauskas