Administracinė byla Nr. AS8 –424/2007
Procesinio sprendimo kategorija 50.3.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. spalio 4 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Stasio Gagio (kolegijos
pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas) išnagrinėjo pareiškėjos E.P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos
administracinio teismo 2007 m. birželio 22 d. nutarties administracinėje byloje
pagal pareiškėjos E.P. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai
prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
Pareiškėja E.P.
su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė:
1) panaikinti
Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio
ministerijos (toliau – Nacionalinė mokėjimo agentūra) 2006 m. spalio 14 d.
sprendimą Nr.BR6-(11.13)-13281;
2) įpareigoti Nacionalinę
mokėjimo agentūrą išmokėti pagal pareiškėjos 2005 m. gegužės 30 d. paraišką
Nr.5-1009889653-A1-1 15475,19 Lt pagrindinę išmoką už 2005 metais deklaruotas
žemės ūkio naudmenas.
II.
Vilniaus
apygardos administracinis teismas 2007 m. birželio 22 d. nutartimi pareiškėjos
skundą paliko nenagrinėtu.
Teismas
konstatavo, kad byloje ištirti įrodymai patvirtina, jog pareiškėja dėl Nacionalinės
mokėjimo agentūros 2006 m. spalio 4 d. sprendimo Nr.BR6-(11.13)-13281 buvo
pateikusi skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai. Skunde Komisijai
pareiškėja pateikė tuos pačius reikalavimus kaip ir skunde teismui. Vyriausioji
administracinių ginčų komisija, išnagrinėjusi šį pareiškėjos skundą, 2006 m.
lapkričio 22 d. priėmė sprendimą Nr.2006/01-4R-289, kuriuo pareiškėjos skundo
nepatenkino. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog administracinių ginčų komisijų
priimti sprendimai sukelia ginčo šalimis atitinkamas teisines pasekmes
(Administracinių ginčų komisijos įstatymo 15, 16 straipsniai). Nagrinėjamu
atveju yra reikšminga aplinkybė, kad pareiškėja šioje byloje iškėlė tą patį
ginčą dėl kurio yra priimtas ir nenuginčytas administracinių ginčų komisijos
sprendimas.
Teismas
konstatavo, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 22
straipsnio 3 dalis nustato, kad įstatymo numatytais atvejais skundas (prašymas)
pirmiausiai turi būti paduodamas administracinių ginčų komisijai ar kitai
išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, po to skundas gali
būti paduodamas ir administraciniam teismui. To paties straipsnio 4 dalis
reglamentuoja, kad kitais atvejais skundas (prašymas) gali būti paduodamas
pasirinktinai: administracinių ginčų komisijai arba tiesiogiai administraciniam
teismui. Kadangi Nacionalinės mokėjimo agentūros priimtų sprendimų apskundimui
teisės aktai nenustato privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, todėl
skundas dėl šio administravimo subjekto priimtų sprendimų gali būti paduotas
pasirinktinai: administracinių ginčų komisijai arba tiesiogiai administraciniam
teismui. Tačiau jei pareiškėjas ginčo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros
priimto administracinio akto sprendimui pasirenka administracinių ginčų
komisiją (išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją) ir
nesutinka su jos priimtu sprendimu, tolesnėje skundų padavimo procedūroje jis
privalo laikytis tvarkos, kuria yra skundžiami teismui išankstinio ginčų
nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų sprendimui. Šią tvarką reglamentuoja
ABTĮ 32 straipsnis.
Todėl,
teismo nuomone, pareiškėja, kuri Nacionalinės mokėjimo agentūros 2006 m. spalio
4 d. sprendimo Nr.BR6-(11.13)-13281 apskundimui pasirinko neprivalomą
išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarką, nesutikdama su Vyriausiosios
administracinių ginčų komisijos 2006 m. lapkričio 22 d. sprendimu
Nr.2006/01-4R-289, turėjo ABTĮ 32 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais
ginčyti minėtos išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos
priimtą sprendimą. Kadangi pareiškėja nesilaikė minėtos jos pačios
pasirinktos ir įstatymu nustatytos ginčo nagrinėjimo tvarkos, teismas jos skundą
paliko nenagrinėtu.
III.
Atskiruoju
skundu pareiškėja E.P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio
teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartį ir nagrinėti jos pirmosios instancijos
teismui pateiktą skundą iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1.
Pareiškėjos teigimu, ji vadovaudamasi ABTĮ 32 straipsnio 1 punktu ir
nesutikdama su Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2006 m. lapkričio
22 d. sprendimu Nr. 2006/01-4R-289, kurį gavo 2006 m. lapkričio 24 d., 2006 m.
gruodžio 14 d. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą dėl
Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos minėto sprendimo. Taigi šiuo
atveju buvo laikomasi administracinio ginčo sprendimo eiliškumo, tvarkos ir
terminų pagal ABTĮ, buvo stengiamasi civilizuotai ir nevilkinant bylos
išspręsti ginčą su atsakovu.
2.
Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs jos
skundą, jį priėmė nagrinėti tuo metu jokių galimų ABTĮ pažeidimų nekonstatavo.
Be to, anot pareiškėjos jokie terminų ar tvarkos dėl skundų padavimo pirmajai
instancijai menamų pažeidimų klausimai nebuvo nagrinėti bylos svarstymo metu
(2007 m. birželio 12 d.)
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u
o j a:
IV.
Administracinių
bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 22 straipsnio 3 bei 4 dalys numato, kad
įstatymo numatytais atvejais skundas (prašymas) pirmiausiai turi būti
paduodamas administracinių ginčų komisijai ar kitai išankstinio ginčų
nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, po to skundas gali būti paduodamas
ir administraciniam teismui, tuo tarpu kitais atvejais skundas (prašymas) gali
būti paduodamas pasirinktinai: administracinių ginčų komisijai arba tiesiogiai
administraciniam teismui.
Nagrinėjamu
atveju pareiškėjos keliamam ginčui (dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos
Respublikos žemės ūkio ministerijos 2007 m. spalio 4 d. sprendimo Nr.
BR6-(11.13)-13281 panaikinimo) nebuvo nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo
nagrinėjimo tvarka, t. y. šis ginčas patenka į kategoriją ginčų, dėl kurių
skundas pareiškėjos pasirinkimu gali būti paduotas arba administracinių ginčų
komisijai, arba tiesiogiai teismui. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja
dėl nurodyto administracinio sprendimo panaikinimo kreipėsi į Vyriausiąją
administracinių ginčų komisiją, kuri 2006 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr.
2006/01-4R-289 pareiškėjos skundą atmetė. Tuo tarpu skundą teismui pareiškėja
pateikė 2006 m. gruodžio 14 d. (b.l.49) ir jame prašė panaikinti jau minėtą Nacionalinės
mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2006 m.
spalio 4 d. sprendimą Nr. BR6-(11.13)-13281 (b.l. 6). Pareiškėja skunde taip
pat nurodė, jog ji kreipiasi į Vilniaus apygardos administracinį teismą
nesutikdama su Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos išdėstytais
argumentais (b.l. 6). Pažymėtina, jog skundą teismui pareiškėja padavė
nepraleidusi ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino apskųsti Vyriausiosios
administracinių ginčų komisijos 2006 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr.
2006/01-4R-289, kadangi šį sprendimą ji gavo 2006 m. lapkričio 24 d. (b.l. 47),
o skundas teismui buvo paduotas 2006 m. gruodžio 14 d., t. y. per dvidešimt
dienų nuo skundžiamo sprendimo gavimo dienos.
Dėl
šių priežasčių konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja
nesilaikė jos pačios pasirinktos ir įstatymu nustatytos ginčo nagrinėjimo
tvarkos, yra nepagrįsta. Pareiškėja skunde pirmosios instancijos teismui
aiškiai nurodė, jog nesutinka ne tik su atsakovo 2007 m. spalio 4 d. sprendimu
Nr. BR6-(11.13)-13281, bet ir su ikiteisminės ginčo nagrinėjimo institucijos –
Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos - 2006 m. lapkričio 22 d.
sprendimu Nr. 2006/01-4R-289, - priimtu ikiteismine tvarka išnagrinėjus ginčą dėl
minėto atsakovo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjos skundas Vilniaus
apygardos administraciniam teismui buvo paduotas įstatymu nustatytu terminu –
per dvidešimt dienų nuo Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2006 m.
lapkričio 22 d. sprendimo Nr. 2006/01-4R-289 gavimo dienos. Todėl, teisėjų
kolegijos nuomone, nėra jokio teisinio pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjos
skundas turėjo būti paliktas nenagrinėtu dėl tos priežasties, kad ji nesilaikė
įstatymu nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (ABTĮ
103 straipsnio 1 punktas).
Vadovaujantis tuo,
kas išdėstyta, pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas, o Vilniaus apygardos
administracinio teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis panaikinama, perduodant
šiam teismui administracinę bylą pagal pareiškėjos E.P. skundą atsakovui
Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
dėl sprendimo panaikinimo nagrinėti iš naujo (ABTĮ 151 straipsnio 4 punktas).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu,
n u t a
r i a:
pareiškėjos E.P. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus
apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti
šiam teismui iš naujo nagrinėti administracinę bylą pagal pareiškėjos E.P.
skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos
žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Stasys Gagys
Birutė Janavičiūtė
Romanas Klišauskas