(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 11 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Kazio Kailiūno ir Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Irgita“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo                        2017 m. liepos 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1207-657/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Irgita“ ieškinį atsakovėms Kauno miesto savivaldybei, Kauno miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Kauno gatvių apšvietimas“ dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. birželio 14 d. sprendimo Nr. T-318 panaikinimo ir sutarties pripažinimo negaliojančia.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Irgita“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. T-318; pripažinti negaliojančia    2016 m. birželio 28 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ sudarytą miesto želdinių, miškų, miško parkų priežiūros ir tvarkymo paslaugų pirkimo sutartį.

2.       Nurodė, kad ieškovei laimėjus konkursą Kauno miesto savivaldybės administracija su                  UAB „Irgita“ 2014 m. kovo 18 d. sudarė Miesto želdinių, miškų, miško parkų priežiūros ir tvarkymo paslaugų pirkimo sutartį Nr. SR-0406 (toliau ir – sutartis Nr. 1), kuri galiojo iki      2017 m. kovo 18 d. Kauno miesto savivaldybės taryba 2016 m. birželio 14 d. priėmė sprendimą Nr. T-318 (toliau ir – sprendimas), kuriuo nustatė UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ miesto želdinių, miškų, miško parkų priežiūros ir tvarkymo paslaugų įkainius bei pritarė, kad su UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ būtų sudaryta sutartis dėl miesto želdinių, miškų, miško parkų priežiūros ir tvarkymo paslaugų pirkimo pagal priede nustatytus įkainius. Kauno miesto savivaldybės administracija ir UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ 2016 m. birželio 28 d. sudarė miesto želdinių, miškų, miško parkų priežiūros ir tvarkymo paslaugų pirkimo sutartį (toliau ir– sutartis Nr. 2).

3.       Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Irgita“ sutarties Nr. 1 pagrindu tik ieškovė turi teisę teikti želdinių priežiūros ir tvarkymo paslaugas Kauno mieste. Sutarties Nr. 1 galiojimo laikotarpiu joks kitas asmuo neturi teisės teikti analogiškų paslaugų Kauno mieste be atskiros viešųjų pirkimų procedūros. Šiuo atveju ta apimtimi, kuria paslaugos neužsakomos pas ieškovę ir perduodamos atsakovei UAB „Kauno gatvių apšvietimas“, ieškovė negauna pajamų ir patiria nuostolius. Sprendimu buvo suteikta privilegija UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ ir diskriminuojama UAB „Irgita“ bei kiti ūkio subjektai, teikiantys analogiškas paslaugas. Kauno miesto savivaldybė savo kontroliuojamai UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ vienašališkai nustatė paslaugų teikimo įkainius, kurie neatitinka rinkos sąlygų; nustatytų įkainių dydžiai yra tiesiogiai susieti su UAB „Irgita“ teikiamų paslaugų įkainiais, sumažinant juos keliais eurais. Įkainiai yra nustatyti dirbtinai, siekiant pateisinti vidaus sandorio poreikį ir siekiant monopolizuoti rinką – perimti šią paslaugų teikimo sritį iš teisėtos konkurso laimėtojos UAB „Irgita“.

4.       Ieškovės teigimu, Kauno miesto savivaldybė, suteikdama privilegiją vienam ūkio subjektui, pažeidė ne tik Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – KĮ) 4 straipsnio 2 dalyje garantuojamą ūkio subjektų sąžiningos konkurencijos laisvę, bet ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus viešųjų pirkimų principus bei viešųjų pirkimų esmę. Nagrinėjamu atveju nėra sąlygų sudaryti vidaus sutartį, atitinkančią VPĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, Kauno miesto savivaldybė neturėjo jokio teisinio pagrindo sudaryti vidaus sutartį. Ginčo sutartis turi būti pripažinta negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, kadangi ji prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms. Sutartis turi būti pripažinta negaliojančia CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu, kadangi prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai – pažeidžia Konstitucijoje ir Konkurencijos įstatyme įtvirtintą sąžiningos konkurencijos laisvę.

5.       Atsakovės Kauno miesto savivaldybė ir Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovė nenurodė, kaip konkrečiai sprendimas ir sutartis pažeidžia jos teises. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Kauno miesto savivaldybės administracija nevykdo 2014 m. kovo 18 d. sutarties, neteikia ieškovei užsakymų ar kad užsakymų skaičius ir kiekis ženkliai sumažėjo.

6.       Atsakovės taip pat nurodė, kad ginčijami sprendimas ir sutartis nepažeidžia ieškovės teisių ir teisėtų interesų, o ieškovė nėra asmuo, kuriam įstatymų suteikta teisė ginti viešąjį interesą. Kadangi ieškovei teisinių pasekmių nei sprendimas, nei sutartis nesukelia, ieškinys yra paduotas asmens, kuris neįrodė savo teisinio suinteresuotumo, todėl jis turi būti atmestas. Nė vienas teisės aktas nenumato, kad galiojant viešųjų pirkimų sutarčiai, perkančioji organizacija negali sudaryti daugiau jokių sutarčių dėl panašių paslaugų, tik didesnės apimties, kokia nenumatyta pirmoje sutartyje, pirkimo, esant poreikiui. Sprendimas ir sutartis yra priimti laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą. VPĮ 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos išimties taikymas tiksliai taip, kaip numatyta įstatyme, negali būti laikomas sąžiningos konkurencijos principo pažeidimu. Sutartis su ieškove yra tinkamai vykdoma, ieškovei nebuvo apribota teisė dalyvauti naujai skelbtame viešajame konkurse, kurį ji ir laimėjo.

7.       KĮ 3 straipsnio 17 dalies prasme, Kauno miesto savivaldybė ir jos 100 proc. kontroliuojama įmonė UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ sudaro vieną subjektą. Dėl šios priežasties Kauno miesto savivaldybės sprendimo pavesti savo įmonei želdinių priežiūros paslaugų teikimą teisinė ir faktinė esmė yra ta, jog Kauno miesto savivaldybė nusprendė šią savarankišką funkciją teikti pati. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punktą savivaldybių įmonių teikiamų paslaugų kainas nustato savivaldybės taryba. Nesudarant su jais vidaus sandorio bus apribota savivaldybės galimybė tinkamai vykdyti Vietos savivaldos įstatyme numatytas savivaldybėms priskirtas funkcijas. UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ įkainiai yra ekonomiškai pagrįsti ir jie skiriasi nuo UAB „Irgitos“ šiai dienai taikomų želdinių priežiūros įkainių. Kauno miestas, galėdamas nusipirkti analogiškas paslaugas už mažesnę kainą, užtikrina viešą interesą, nes yra taupomi Kauno miesto savivaldybės biudžeto pinigai ir sudaromos galimybės prižiūrėti daugiau plotų.

8.       Atsakovė UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ yra savivaldybės įsteigta ir 100 proc. kontroliuojama įmonė. Pagrindinis bendrovės tikslas užtikrinti Kauno miesto savivaldybei priskirtų viešųjų paslaugų tinkamą teikimą. UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ daugiau nei 80 procentų pardavimo pajamų gauna iš veiklos, skirtos Kauno miesto savivaldybės pavestoms funkcijoms atlikti. Atsižvelgus į šią aplinkybę bei Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą nuostatą, 2016 m. birželio 28 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ sutarties Nr. 2 sudarymas teisės aktų nuostatų nepažeidė. Ši sutartis nepažeidė ir ieškovės turtinių teisių bei interesų, kylančių iš UAB „Irgita“ su Kauno miesto savivaldybės administracija sudarytos sutarties. Pastarąja sutartimi Kauno miesto savivaldybės administracija nėra įsipareigojusi visas sutartyje numatytas paslaugas pirkti išimtinai tik iš ieškovės, todėl negali būti laikytini pagrįstais ieškovės teiginiai dėl jos negautų pajamų ir patirtų nuostolių. UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ turi tiek kompetenciją bei kvalifikaciją, tiek techninius pajėgumus bei žmogiškuosius resursus sudarytai sutarčiai vykdyti. Jokių pretenzijų dėl įsipareigojimų pagal sudarytą sutartį vykdymo iki šiol negauta. Bendrovės organizacinės veiklos ypatumai, turima materialinė bazė bei personalas suteikia galimybę Kauno miesto želdinių, miškų, miško parkų priežiūros ir tvarkymo paslaugas atlikti ne tik operatyviau, bet ir pigiau nei jas atlieka ieškovė.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Kauno apygardos teismas 2017 m. liepos 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.

10.       Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovė UAB Kauno gatvių apšvietimas“ yra 100 proc. savivaldybės kontroliuojama įmonė, kuri per paskutinius finansinius metus    (2015 m.) 93 proc. pajamų gavo iš veiklos, skirtos atsakovės (Kauno miesto savivaldybės kaip perkančiosios organizacijos) poreikiams tenkinti ir funkcijoms atlikti. Kadangi kompetentinga institucija duodama sutikimą vidaus sandoriui patikrina ir įvertina aplinkybių, leidžiančių taikyti vidaus sandorio išimtį, buvimą, tai reiškia, kad tokių aplinkybių buvimo paneigimo įrodinėjimo pareigos prezumpcija perkeliama ieškovei UAB „Irgita“, t. y. pareiga nuo sutikimo gavimo momento įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, leidžiančių sudaryti vidaus sandorį, tenka tai ginčijančiam subjektui, o būtent ieškovei.

11.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė, teigdama, kad vidaus sandoriu buvo suteikta privilegija vienam ūkio subjektui, kad ji neteko pajamų dėl sudaryto vidaus sandorio, kad yra pažeidžiamos KĮ 4 straipsnio nuostatos, nurodė abstraktaus pobūdžio teiginius, nepaaiškindama ir nenurodydama, kuo, jos manymu, ginčijamas tarybos sprendimas ar sudaryta sutartis pažeidžia draudimą teikti privilegijas ar diskriminaciją atskiriems ūkio subjektams, taip pat nenurodė, kuo jos manymu, yra pažeidžiamos jos Konkurencijos įstatymo ginamos teisės, t. y. nepateikė jokių įrodymų savo reikalavimams pagrįsti. 

12.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, taip pat sprendė, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybės taryba, priimdama ginčijamą sprendimą, ir atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija, sudarydama vidaus sandorį su UAB „Kauno gatvių apšvietimas“, nepažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei Konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

13.       Apeliaciniame skunde UAB „Irgita“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 19 d. sprendimą ir ieškinį patenkinti – panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. T-318 ir pripažinti negaliojančia 2016 m. birželio 28 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ sudarytą miesto želdinių, miškų, miško parkų priežiūros ir tvarkymo paslaugų pirkimo sutartį; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1.                      Teismas netinkamai taikė KĮ 4 straipsnio 2 dalį. Teismas privalėjo nustatyti esmines aplinkybes, susijusias su KĮ 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma ir šio draudimo taikymo išimtis suformuluotas Konstitucinio Teismo justicijos (2015 m. kovo 5 d. Konstitucinio Teismo nutarime Nr. KT9-N5/2015 „Dėl Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (2002 m. liepos 1 d. redakcija) 30 straipsnio 4 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai). Tik nustačius išimtį sudarančių aplinkybių visumą, vidaus sandorio sudarymas būtų pateisinamas.

13.2.                      Galiojant 2014 m. kovo 18 d. Miesto želdinių, miškų, miško parkų priežiūros ir tvarkymo paslaugų pirkimo sutarčiai su ieškove, ieškovei iš esmės tinkamai vykdant savo įsipareigojimus pagal sutartį, nebuvo jokios būtinybės sudaryti vidaus sandorį su UAB „Kauno gatvių apšvietimas“. Ieškovė nuo 2014 m. kovo 18 d. nepertraukiamai, prieinamai ir kokybiškai teikė paslaugas, ir nebuvo jokių aplinkybių galėjusių nulemti sutarties nutraukimą.

13.3.                      Tarybos sprendimas ir ginčo sutartis tiesiogiai ir akivaizdžiai diskriminuoja UAB „Irgita“, nes šiam ūkio subjektui nebuvo suteikta jokių galimybių konkurencinėmis sąlygomis dalyvauti dėl papildomų miesto želdinių, miškų, miško parkų priežiūros ir tvarkymo paslaugų užsakymų. Kauno miesto savivaldybės administracija vienašališkai ne konkurso tvarka ir kitomis ne konkurencinėmis sąlygomis nusprendė dalį miesto želdinių, miškų, miško parkų priežiūros ir tvarkymo paslaugų perduoti jos kontroliuojamam ūkio subjektui UAB „Kauno gatvių apšvietimas“. Tai buvo padaryta šiurkščiai pažeidžiant KĮ 4 straipsnio 2 dalį.

13.4.                      Sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams prieštarauja teismo teiginiai, kad pareikštos pretenzijos duoda pagrindą manyti, kad UAB „Irgita“ atlieka paslaugas nekokybiškai ir ateityje jas atliks nekokybiškai dėl to, savivaldybei pagrįstai iškilo būtinybė sudaryti vidaus sandorį. Jokių įrodymų apie tai, kad ieškovė dėl pretenzijų buvo įspėjamas žodžiu byloje nėra.

13.5.                      Atsakovė iki Tarybos sprendimo priėmimo ir ginčo sutarties sudarymo, neatliko jokių veiksmų tam, kad įsitikintų, jog vidaus sandoris su UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ yra objektyviai būtinas, pateisinamas tuo, kad mieste bus užtikrinta paslaugų teikimo gera kokybė, prieinamumas, nepertraukiamumas. Nebuvo jokių pasitarimų, derybų ar bendravimo su ieškove.

13.6.                      Ekonominis kriterijus paprastai negali būti išimtį pateisinantis faktorius. UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ tarifai yra vienašališkai primesti kontroliuojančio subjekto organo – Tarybos, nepaisant jokių ekonominių dėsnių bei logikos. Šie tarifai neturi jokio racionalaus pagrindimo, jie dirbtinai sumažinti lyginant su ieškovės tarifais, vien siekiant formalaus savo veiksmų pateisinimo, be to, tikėtina tokie tarifai UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ yra nuostolingi, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė.

13.7.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą teisės normą ir dėl to priėmė neteisėtą teismo sprendimą. Ginčo atveju nebuvo jokių pateisinamų sąlygų sudaryti vidaus sandorį, atitinkantį VPĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Šios teisės normos pažeidimas yra išvestinis iš konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies pažeidimo, t. y. konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies pažeidimas sąlygojo šios normos pažeidimą.

13.8.                      Kauno miesto savivaldybė, suteikdama privilegiją vienam ūkio subjektui, taip pat pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pagrindinius pirkimo principus: lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo, o taip pat VPĮ paskirtį ir viešųjų pirkimų turinį bei esmę. Viešojo konkurso laimėtojas, su kuriuo sudaroma pirkimo sutartis, įgyja išskirtines teises pirkimo sutartyje nustatytomis sąlygomis teikti paslaugas, dėl kurių buvo vykdomas viešasis pirkimas.

13.9.                      Skundžiamu sprendimu teismas netinkamai, pažeisdamas CPK 178 straipsnio reikalavimus, paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims ir nustatė, kad ieškovei tenka pareiga įrodyti ne tik konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies pažeidimą sudarančių aplinkybių visumą, bet ir tai, kad vidaus sandoris nepatenka į išimtinius atvejus.

13.10.                      Teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 185 straipsnis). Faktines aplinkybes, kad ieškovė UAB „Irgita“ ne visada teikė paslaugas kokybiškai, tinkamai ir laiku, dėl to buvo ne kartą įspėta žodžiu ir vėliau raštu, teismas nustatė nesivadovaudamas byloje surinktais įrodymais, o remdamasis atsakovų procesiniuose dokumentuose išdėstytais teiginiais, dėl to teismo padarytos išvados neatitinka byloje surinktų įrodymų.

13.11.                      Ieškovė šioje byloje sumokėjo žyminio mokesčio daugiau negu numato įstatymai. Ji reiškia du reikalavimus – panaikinti sprendimą ir pripažinti sandorį negaliojančiu. Pirmasis reikalavimas yra akivaizdžiai neturtinis, todėl jam taikytinas CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas 41 Eur žyminis mokestis. Ginčijamas sandoris – paslaugų sutartis yra turtinio pobūdžio. CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas nustato, kad ieškinio suma bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nustatoma pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija. Ieškovas nereikalauja grąžinti jokių piniginių lėšų, neprašo taikyti restitucijos, todėl ieškovės reikalavimas nors ir yra turtinio pobūdžio, tačiau ieškinio suma šiuo atveju sudaro 0 Eur, todėl šis reikalavimas negali būti apmokestinamas pagal spėjamą sandorio sumą. Teismas netinkamai taikė CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktą, nustatydamas žyminio mokesčio dydį, ir dėl to buvo neteisingai nustatyta ieškinio suma.

13.12.                      Teismas neturėjo teisės vadovautis ieškovei nežinomo ir byloje nesančio sandorio suma, kadangi šioje byloje ginčijamas kitas sandoris. Teismas vadovavosi prielaida, teigdamas, kad internete paskelbtas sandoris ir šioje byloje ginčijamas sandoris pagal laikotarpį ir paslaugas yra panašaus pobūdžio, todėl jų apimtis yra panaši. Teismas pažeidė žyminio mokesčio nustatymo tvarką reglamentuojančiais teisės normas, numatytas CPK 80-86 straipsniuose (pažeidimas pasireiškia tuo, kad teismas neturi teisės vadovautis interneto straipsniais nustatydamas žyminio mokesčio dydį), netinkamai taikė CPK 177 straipsnį (pažeidimas pasireiškia tuo, kad teismas vadovavosi byloje nesančiu įrodymu, bei tuo, kad straipsnis internete negali būti laikomas įrodymu), o taip pat CPK 263 straipsnį (teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis). Todėl ieškovei turėjo būti sugrąžintas visas permokėtas 1 817 Eur dydžio žyminis mokestis.

13.13.                      Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo analogiškoje byloje (2016 m. kovo 29 d. LVAT nutartis Nr. A-347-552/2016 ir Lietuvos apeliacinis teismo 2016m. gegužės 3d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-627-302/2016) nustatytomis bylos nagrinėjimo taisyklėmis, nukrypo nuo tokių bylų nagrinėjimo praktikos ir dėl to, sprendimas šioje byloje negali būti paliktas galioti.

14.       Ieškovės UAB „Irgita“ atstovas advokatas Domas Pakėnas 2020 m. sausio 10 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-494-469/2019, 2019 m. gruodžio 17 d. priėmė nutartį, kurioje buvo konstatuota, jog nors įstatymiškai tiesiogiai neįtvirtintas aiškus draudimas dėl to paties pirkimo objekto sudaryti kelias viešojo pirkimo sutartis, tačiau viešųjų pirkimų reguliavimas, jo nuostatomis skatinama ir užtikrinama ūkio subjektų konkurencija iš esmės suponuoja vieno laimėtojo išrinkimo, o ne kelių kontrahentų koegzistavimo mechanizmą. Atsižvelgiant į tai, sudaryta sutartis Nr. 2 dėl tokių pačių paslaugų teikimo Kauno mieste tiesiogiai pažeidžia ieškovės interesus, nes yra atimama dalis paslaugų teikimo.

15.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovės Kauno miesto savivaldybė ir Kauno miesto savivaldybės administracija prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1.                      Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai nustatė, kad įrodyti, jog nebuvo aplinkybių, leidžiančių sudaryti vidaus sandorį, tenka tai ginčijančiam subjektui, o būtent ieškovei. Išvada pagrįsta tuo, kad ieškovei nėra suteikta teisė ginčyti viešąjį interesą, todėl reikšdama ieškinį dėl Tarybos sprendimo ir sutarties panaikinimo, ieškovė privalo įrodyti, kad šiais dokumentais yra pažeidžiami jos interesai. Byloje esantys dokumentai įrodo, kad jokie ieškovės interesai, galimybė ir teisė konkuruoti atitinkamoje rinkoje pažeisti nebuvo. Sutartis Nr. 1 su ieškove vykdoma nuosekliai, netgi teikiant didesnės apimties užsakymus nei iki vidaus sandorio sudarymo.

15.2.                      Teismas pagrįstai nustatė, jog atsižvelgus į visą bylos kontekstą KĮ 4 straipsnio 2 dalies nuostatos nebuvo pažeistos. Ieškovė neįrodė, jog Tarybos sprendimas ir Sutartis teikia privilegijas ar diskriminuoja ieškovę, nes nurodyti dokumentai buvo priimti laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, gavus Viešųjų pirkimo tarnybos sutikimą. Sutartis su ieškove nėra nutraukta, sustabdyta ar nevykdoma, dėl ko ieškovei tektų varžytis rinkoje dėl paslaugų teikimo, priešingai ji buvo tinkamai įvykdyta ir ieškovė dalyvavo naujai paskelbtame viešajame konkurse dėl želdinių priežiūros Kauno mieste.

15.3.                      Teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė savo argumentų dėl būtinybės sudaryti sutartį su UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ nebuvimo neįrodė. Priešingai, atsakovių pateikti įrodymai (Paslaugų teikimo sutarčių nuostatos, pretenzijos, Tarybos sprendimo aiškinamasis raštas ir sprendimas, UAB „Irgita“ teikiamų užsakymų apimtys, 2017 m. vasario 1 d. viešojo pirkimo protokolas) vienareikšmiškai patvirtina vidaus sandorio sudarymo būtinybę ir tai, kad jokios ieškovės teisės nebuvo pažeistos ir teisė konkuruoti apribota nebuvo.

15.4.                      Nepagrįsti ieškovės argumentai, jog kitas asmuo negali teikti analogiškų paslaugų Kauno mieste, nes joks teisės aktas nenumato, kad galiojant viešųjų pirkimų sutarčiai negali būti sudaroma kita paslaugų teikimo sutartis, esant poreikiui.

15.5.                      Ieškovė nurodydama, jog dėl atsakovių veiksmų patiria nuostolius, nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų. Savivaldybės įmonė UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ yra ne pelno siekianti įmonė, todėl nepagrįsti ieškovės argumentai, jog UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ įkainiai yra ekonomiškai nepagrįsti.

15.6.                      Pirmosios instancijos teismas vadovavosi tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tiek Konstitucinio teismo praktika, tačiau tik tame kontekste, kiek jis aktualus šiai bylai.

16.       Atsakovių Kauno miesto savivaldybė ir Kauno miesto savivaldybės administracija atstovas advokatas Karolis Kačerauskas 2020 m. sausio 10 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, jog šioje byloje nustatytos aplinkybės reikšmingai skiriasi nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-494-469/2019, 2019 m. gruodžio 17 d. nutartyje nustatytų aplinkybių, nes šioje byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad sudarius Sutartį Nr. 2, ieškovės teisės, kylančios iš sutarties Nr. 1, buvo įtakotos. ESTT sprendime ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pateikti išaiškinimai patvirtina, kad sutartis Nr. 2, buvo sudaryta laikantis imperatyviųjų teisės normų nepažeidžiant KĮ 4 straipsnio 2 dalyje, VPĮ 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų reikalavimų sąžiningai konkurencijai.

17.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ prašė Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1.                      Ieškovė nepagrįstai nurodo, jog kad Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas ir Kauno miesto savivaldybės administracijos ir AB „Kauno gatvių apšvietimas“ sudaryta sutartis Nr. 2 pažeidė Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ginčijamas tarybos sprendimas buvo priimtas įvertinus, kokią įtaką jis turės ar galėtų turėti ieškovės galimybėms toliau teikti paslaugas pagal Sutartį Nr. 1, nesuteikė privilegijų, išimtinių ir specialiųjų teisių UAB „Kauno gatvių apšvietimui“, dėl ko ieškovė turėtų pasitraukti iš rinkos, patirtų nuostolius, užtikrino paslaugų nepertraukiamumą, nediskriminavo ir neribojo ūkio subjektų konkurencijos. 

17.2.                      Atsakovių sudaryta sutartis Nr. 2, neprieštaravo galiojančiam teisiniam reglamentavimui ir teisės aktų nuostatų nepažeidė, nes Viešųjų pirkimų tarnyba duodama sutikimą vidaus sandoriui patikrinusi ir įvertinusi aplinkybes, leidžiančias taikyti vidaus sandorio išimtį, davė sutikimą sudaryti sutartį Nr. 2.

17.3.                      Ieškovė apeliaciniame skunde nenurodo jokių naujų argumentų, kurie buvo nurodyti pateiktame ieškinyje, taip pat ieškovė savo teiginius įrodinėja hipotetiniais samprotavimais.

18.       Atsakovės UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ atstovė advokatė Laura Ziferman 2020 m. sausio 10 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, jog 2019 m. gruodžio 17 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-494-469/2019 vadovaudamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) 2019 m. spalio 3 d. prejudiciniu sprendimu byloje Nr. C-285/18. Kasacinės instancijos teismo nutarties ir joje suformuotos praktikos patvirtina, kad tarybos sprendimas ir sutartis Nr. 2 nepažeidė KĮ 4 straipsnio 2 dalies ar kitų teisės normų, taip pat nepažeidė jokių konkrečių ieškovės realiai turimų teisėtų interesų ir visiškai atitinka vidaus sandorio sudarymui teisės aktų ir teismų praktikos keliamus reikalavimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

20.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl pripažinimo, jog perkančioji organizacija sudarydama vidaus sandorį su savo įsteigta ir kontroliuojama įmone nepažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, bei KĮ 4 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, kad viešojo administravimo subjektams, įgyvendinant pavestus uždavinius, draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Skundžiamu sprendimu teismas nusprendė, jog Kauno miesto savivaldybės priimtas sprendimas ir sudarytas vidaus sandoris su jai priklausančia įmone, neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis) ar viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

21.       Bylos duomenimis nustatyta, jog 2014 m. vasario 5 d. protokolu Nr. 32-16-6 Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešojo pirkimo komisija paskelbė Kauno miesto želdinių, miškų, miško parkų priežiūros ir tvarkymo paslaugų pirkimo supaprastintą atvirą konkursą, kurio laimėtoja buvo pripažinta apeliantė UAB „Irgita“.

22.       2014 m. kovo 18 d. atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija ir apeliantė sudarė Miesto želdinių, miškų, miško parkų priežiūros ir tvarkymo paslaugų pirkimo sutartį                  Nr. SR-0406. Sutarties galiojimo trukmė – 36 mėnesiai, kuri turėjo baigtis 2017 m. kovo 18 d. Sutarties 7.9 punkte nustatyta, kad sutarties 1 priede yra nurodyti maksimalūs perkamų paslaugų kiekiai, o užsakovas neįsipareigoja pirkti visų nurodytų paslaugų ir kiekių. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir ieškovės su atsakove 2014 m. kovo 18 d. pasirašytos sutarties 5 punkte. Sutartyje (6 punkte) ir konkurso sąlygose (7.10 punkte) taip pat numatyta, kad, kai paslaugų gavėjui reikalingos paslaugos viršija nurodytus maksimalius paslaugų kiekius, bus vykdomas atskiras pirkimas Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.

23.       Viešųjų pirkimų tarnyba 2016 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. 4S-1394 sutiko, jog Kauno miesto savivaldybės administracija Miesto želdinių, miškų ir miško parkų priežiūros ir tvarkymo paslaugų pirkimą vykdytų VPĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytu būdu, sudarant sutartį su UAB „Kauno gatvių apšvietimas“.

24.       2016 m. gegužės 27 d. atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija ir apeliantė sudarė Miesto želdinių, miškų, miško parkų priežiūros ir tvarkymo papildomų paslaugų pirkimo sutartį                  Nr. SR-0459. Sutartis galiojo iki 2017 m. kovo 18 d.

25.       2016 m. birželio 14 d. Kauno miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. T-318 kuriuo nusprendė: 1) Nustatyti UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ miesto želdinių, miškų, miško parkų priežiūros ir tvarkymo paslaugų įkainius; 2) Pritarti, kad su UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ būtų sudaryta sutartis dėl miesto želdinių, miškų, miško parkų priežiūros ir tvarkymo paslaugų pirkimo pagal priede nustatytus įkainius.

26.       2016 m. birželio 28 d. Kauno miesto savivaldybės administracija ir UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ sudarė miesto želdinių, miškų, miško parkų priežiūros ir tvarkymo paslaugų pirkimo sutartį. 

27.       Apeliantė UAB „Irgita“ kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti neteisėtu Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. T-318, ir pripažinti negaliojančia Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ sudarytą miesto želdinių, miškų, miško parkų priežiūros ir tvarkymo paslaugų pirkimo sutartį. Apeliantė tokį reikalavimą grindė tuo, kad tarybos priimtas sprendimas pažeidžia KĮ 4 straipsnio 2 dalies ir VPĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, todėl tarp atsakovių sudaryta sutartis Nr. 2, sudaryta sprendimo pagrindu, yra negaliojanti CK 1.80 straipsnio 1 dalies ir 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu.

28.       Atsakovės su apeliantės reikalavimais nesutiko, tvirtino, jog tarybos sprendimas ir sudaryta sutartis Nr. 2, neprieštaravo imperatyvioms įstatymų nuostatoms, remiantis Viešųjų pirkimo tarnybos 2016 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. 4S-1394.

29.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, apeliantė, neįrodė, jog sudarytu vidaus sandoriu buvo suteikta privilegija vienam ūkio subjektui teikti paslaugas, tokiu būdu pažeidžiant KĮ 4 straipsnio nuostatas. Taip pat teismas vertino, jog atsakovė Kauno miesto savivaldybės taryba, priimdama ginčijamą sprendimą, ir atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija, sudarydama vidaus sandorį su UAB „Kauno gatvių apšvietimas“, nepažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei KĮ 4 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, kad viešojo administravimo subjektams, įgyvendinant pavestus uždavinius, draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, aukščiau nurodyti atsakovių priimtas sprendimas ir sudarytas sandoris neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis) ar viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnio 1 dalis).

30.       Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi sustabdė šios civilinės bylos nagrinėjimą, iki bus išnagrinėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla                             Nr. e3K-3-494-469/2019 (buvęs bylos Nr. e3K-3-120-469/2018) pagal atsakovių Kauno miesto savivaldybės ir Kauno miesto savivaldybės administracijos kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1207-657/2017 peržiūrėjimo. Teismas vertino, jog tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir Lietuvos Aukščiausiame Teisme nagrinėjamos kitos civilinės bylos yra prejudicinis ryšys, susijęs su teisės aiškinimo ir taikymo klausimais ir nesustabdžius bylos iki bus išspręsta byla Lietuvos Aukščiausiame Teisme, atsirastų prieštaringų sprendimų priėmimo, nevienodo faktinių aplinkybių vertinimo ir KĮ 4 straipsnio, VPĮ 3 straipsnio 1 dalies ir 10 straipsnio 5 dalies aiškinimo rizika

31.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sprendė ginčą tarp ieškovės UAB „Irgita“ ieškinį atsakovėms Kauno miesto savivaldybei, Kauno miesto savivaldybės administracijai, UAB „Kauno švara“ dėl savivaldybės tarybos sprendimo panaikinimo ir sutarties pripažinimo negaliojančia.

32.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. balandžio 18 d. kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ESTT) dėl prejudicinio sprendimo priėmimo. ESTT 2019 m. spalio 3 d. priėmė prejudicinį sprendimą byloje Irgita, C-285/18 (toliau – Prejudicinis sprendimas), kuriuo nusprendė:

32.1.                      Kad pirkimo procedūra buvo pradėta dar galiojant Direktyvai 2004/18, bet sutartis sudaryta po šios direktyvos panaikinimo, t. y. po 2016 m. balandžio 18 d., patenka į Direktyvos 2014/24 taikymo sritį, jeigu perkančioji organizacija klausimą dėl to, ar privalėjo iš anksto skelbti konkursą viešojo pirkimo sutarčiai sudaryti, galutinai išsprendė po šios datos.

32.2.                      Pagal Direktyvos 2014/24 12 straipsnio 1 dalį nedraudžiama nacionalinės teisės nuostata, kurioje valstybė narė vidaus sandorio sudarymą, be kita ko, sieja su sąlyga, kad viešojo pirkimo sutarties sudarymas neleistų užtikrinti teikiamų paslaugų kokybės, jų prieinamumo ar nepertraukiamumo, jeigu etape iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo pasirenkant konkretų paslaugų teikimo būdą paisoma vienodo požiūrio, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.

32.3.                      Direktyvos 2014/24 12 straipsnio 1 dalis, siejama su skaidrumo principu, turi būti aiškinama taip, kad valstybių narių taikomos vidaus sandorių sudarymo sąlygos turi būti įtvirtintos konkrečiose ir aiškiose pozityviosios viešųjų pirkimų teisės normose, kurios turi būti pakankamai prieinamos, o jų taikymas – numatomas, kad būtų išvengta bet kokio savivalės pavojaus, o tai nagrinėjamu atveju turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

32.4.                      Vidaus sandorio, kuris tenkina Direktyvos 2014/24 12 straipsnio 1 dalies a–c punktuose nustatytas sąlygas, sudarymas nėra pats savaime atitinkantis Europos Sąjungos teisę.

33.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gruodžio 17 d. priėmė nutartį, kuria suformulavo tokias teisės aiškinimo taisykles:

33.1.                      perkančiosios organizacijos su savo kontroliuojamais subjektais vidaus (in house) sandorį gali sudaryti tik tokiu atveju, jei tokia jų teisė tiesiogiai įtvirtinta VPĮ; Lietuvos įstatymų leidėjas pagal Direktyvą 2014/24 turi šių sandorių reguliavimo diskreciją;

33.2.                      visi materialieji ir procedūriniai įstatymo leidėjo siekiami taikyti vidaus sandorių sudarymo reikalavimai, nepriklausomai nuo to, ar jie nustatyti vykdant iš Europos Sąjungos teisės kylančias pareigas, ar naudojantis vidaus teisinio reguliavimo teise, turi būti aiškiai, tiksliai, nedviprasmiškai ir suprantamai įtvirtinti viename teisės akte – VPĮ.

34.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vertino, jog ginčo vidaus sandoris nepažeidė imperatyviųjų teisės normų (CK 1.78 straipsnio 1 dalis), nes ginčo vidaus sandorio metu konkrečiose ir aiškiose pozityviosios viešųjų pirkimų teisės normose nebuvo įtvirtinta papildomų tokių sutarčių sudarymo privalomų sąlygų lyginant su Teckal kriterijais, tačiau ginčijamas vidaus sandoris pažeidė UAB „Irgita“ teises, jos teisėtus lūkesčius į nenutrūkstamą ir vientisą sudarytos viešojo paslaugų pirkimo sutarties vykdymą. Teismas nustatė, jog dėl vieno pirkimo objekto negali būti sudarytos kelios viešojo pirkimo sutartys, nes VPĮ nenustatyta tokia galimybė.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo

35.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. birželio 14 d. sprendimo Nr. T-318, kuriuo nustatė UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ miesto želdinių, miškų, miško parkų priežiūros ir tvarkymo paslaugų įkainius bei pritarė, kad su UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ būtų sudaryta sutartis dėl miesto želdinių, miškų, miško parkų priežiūros ir tvarkymo paslaugų pirkimo pagal priede nustatytus įkainius. Apeliantė UAB „Irgita“ teigimu, minėtu sprendimu Kauno miesto savivaldybės taryba pažeidė KĮ 4 straipsnio ir VPĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes suteikė privilegiją UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ teikti paslaugas Kauno miesto teritorijoje. Atsakovai tvirtina, jog Kauno miesto savivaldybės taryba minėtą sprendimą priėmė vadovaudamasi VPĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatomis, todėl jis negali būti pripažintas neteisėtu. 

36.       Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio  4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Vienodos teismų praktikos formavimą užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, pasisakydamas dėl teismo precedento reikšmės, yra pažymėjęs, kad konstitucinė teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) teismų praktikai, t. y. analogiškos bylos turi būti sprendžiamos taip pat.

37.       Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad teismas teisės normas aiškina ir taiko ne iš anksto, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo    2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2014).

38.       Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma; pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi, t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje       Nr. 3K-3-137/2011).

39.       Apeliantė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti 2016 m. birželio 14 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-318, nes jis prieštarauja KĮ 4 straipsnio 2 daliai, VPĮ 10 straipsnio 5 daliai, taip pat prašė pripažinti šio tarybos sprendimo pagrindu sudarytą sutartį tarp Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ negaliojančia CK 1.80 straipsnio 1 dalies bei CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindais. Kitoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-494-469/2019, kurią išnagrinėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ieškovė UAB „Irgita“ kreipėsi su ieškiniu, prašydama panaikinti 2016 m. gegužės 3 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-207, nes jis prieštaravo KĮ 4 straipsnio 2 daliai, VPĮ 10 straipsnio 5 daliai, taip pat prašė pripažinti šio tarybos sprendimo pagrindu sudarytą sutartį (vidaus sandorį) tarp Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Kauno švara“ negaliojančia CK 1.80 straipsnio 1 dalies bei CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindais. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje nagrinėjamoje byloje yra teisinis pagrindas atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nes šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės yra panašios jau išnagrinėtoje civilinėje byloje                            Nr. e3K-3-494-469/2019.

40.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gruodžio 17 d. nutartyje pažymėjo, jog dėl vieno pirkimo objekto negali būti sudarytos kelios viešojo pirkimo sutartys. VPĮ taip pat nenustatyta tokios galimybės (išimtis nustatyta tik dėl preliminariųjų sutarčių). Nors įstatyme priešingų nuostatų nėra, t. y. tiesiogiai neįtvirtintas aiškus draudimas dėl to paties pirkimo objekto sudaryti kelias viešojo pirkimo sutartis, tačiau viešųjų pirkimų reguliavimas, jo nuostatomis skatinama ir užtikrinama ūkio subjektų konkurencija iš esmės suponuoja vieno laimėtojo išrinkimo, o ne kelių kontrahentų koegzistavimo mechanizmą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio  29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-469/2017 29, 30 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

41.       Vidaus sandorio sudarymo galimybes ir sąlygas nustato VPĮ 10 straipsnio 5 dalis, kurioje apibrėžta, kad VPĮ reikalavimai netaikomi pirkimams, jeigu perkančioji organizacija sudaro sutartį su atskirą juridinio asmens statusą turinčiu subjektu, kurį ji kontroliuoja kaip savo pačios tarnybą ar struktūrinį padalinį ir kuriame ji yra vienintelė dalyvė (arba įgyvendina valstybės ar savivaldybės, kaip vienintelės dalyvės, teises ir pareigas), ir jeigu kontroliuojamas subjektas ne mažiau kaip 80 proc. pardavimo pajamų per paskutinius finansinius metus (arba per laiką nuo subjekto įsteigimo dienos, jeigu subjektas vykdė veiklą mažiau kaip vienus finansinius metus) gauna iš veiklos, skirtos perkančiosios organizacijos poreikiams tenkinti ar perkančiosios organizacijos funkcijoms atlikti. Pirkimas šioje dalyje nurodytu būdu gali būti pradedamas tik gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą.

42.       Byloje esančiais duomenimis UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ yra atskirą juridinio asmens statusą turintis subjektas ir jį Kauno miesto savivaldybė kontroliuoja kaip savo struktūrinį padalinį – jai priklauso 100 proc. bendrovės akcijų. 2016 m. vasario 24 d. Pažymos dėl 2015 m. UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ gautų pajamų iš veiklos skirtos savivaldybės poreikiams tenkinti ar funkcijoms atlikti duomenimis bendrovė 93 proc. pardavimo pajamų per 2015 m. gavo iš veiklos skirtos Kauno miesto savivaldybės poreikiams tenkinti. Remdamasi šiais duomenimis Viešųjų pirkimų tarnyba 2016 m. balandžio 28 d. sprendė, jog nėra pagrindo nesutikti, kad Perkančioji organizacija įsigytų reikalingas miesto želdinių, miškų ir miško parkų priežiūros ir tvarkymo paslaugas Kauno mieste VPĮ 10 straipsnio 5 dalyje nurodytu būdu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad tokiu būdu nėra pažeidžiamas KĮ 4 straipsnio 2 dalyje reikalavimas.

43.       Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius duomenis nustatė, kad 2014 m. kovo 18 d. miesto želdinių, miškų ir miško parkų priežiūros ir tvarkymo paslaugų pirkimo sutarties, sudarytos su UAB „Irgita“ priede bei 2016 m. birželio 28 d. miesto želdinių, miškų ir miško parkų priežiūros ir tvarkymo paslaugų pirkimo sutarties, sudarytos su UAB „Kauno gatvių apšvietimas“, priede nustatyti įkainiai skiriasi. Sutarties su UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ priede nustatyti įkainiai yra mažesni už apeliantės UAB „Irgita“. Tačiau vien ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas sudaryti vidaus sandorį, jei nėra kitų aplinkybių, kurios pagrįstų tokio sandorio sudarymo objektyvų būtinumą.

44.       Analizuojant UAB „Irgita“ bei Kauno miesto savivaldybės sudarytą 2014 m. kovo 18 d. paslaugų pirkimo sutartį, matyti, jog šalys susitarė, kad paslaugų gavėjas neįsipareigojo pirkti visų Sutarties priede nurodytų paslaugų ar jų kiekio (Sutarties 5 punktas). Tačiau toje pačioje Sutartyje buvo numatyta, kad tuo atveju, kai paslaugų gavėjui reikalingos paslaugos viršys nurodytus maksimalius paslaugų kiekius, bus vykdomas atskiras pirkimas VPĮ nustatyta tvarka (Sutarties 6 punktas).

45.       Taip pat pažymėtina, jog 2016 m. gegužės 25 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos viešojo pirkimo komisijos posėdžio protokolo Nr. 32-16-35 (1) duomenimis, atsakovė nutarė su apeliante UAB „Irgita“ pasirašyti miesto želdinių, miškų ir miško parkų priežiūros ir tvarkymo papildomų paslaugų pirkimo sutartį Nr. SR-0459, kuri buvo sudaryta 2016 m. gegužės 27 d. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą bei panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-318 bei pripažinti negaliojančia 2016 m. birželio 28 d. tarp Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ sudarytą miesto želdinių, miškų, miško parkų priežiūros ir tvarkymo paslaugų Kauno mieste paslaugų teikimo sutartį     Nr. SR-0778 pripažinti negaliojančia, kaip pažeidžiančius KĮ 4 straipsnio 2 dalies nuostatas, VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus VPĮ principus (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.81 straipsnio 1 dalis).

46.       Ginčo, kad miesto želdinių, miškų ir miško parko priežiūros ir tvarkymo paslaugų kiekiai, kuriuos Kauno miesto savivaldybės administracija užsakinėjo iš ieškovės, sutarties su UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ sudarymo metu, nepasiekė maksimalių kiekių, byloje nėra. Paneigus aplinkybę, kad sutartis su UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ buvo sudaryta dėl žymiai padidėjusio paslaugų poreikio, nekyla abejonių, kad Kauno miesto savivaldybės administracija sudarė sutartį su savo kontroliuojama įmone tam nesant objektyvaus poreikio. Tokiu būdu Kauno miesto savivaldybės administracija suteikė privilegijas savo kontroliuojamai bendrovei, dėl to galėjo atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje (Kauno miesto želdinių ir želdynų tvarkymo rinkoje) konkuruojantiems ūkio subjektams.

47.       Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad savivaldybė, norėdama pasiremti KĮ 4 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtimi, privalo įrodyti, kad ji vykdė konkrečiame Lietuvos Respublikos įstatyme pakankamai aiškiai įtvirtintą reikalavimą (įpareigojimą) pavesti savo įsteigtai bendrovei, įmonei ar organizacijai teikti miesto želdinių, miškų ir miško parkų priežiūros ir tvarkymo paslaugas atitinkamoje teritorijoje. Pažymėtina, kad ir nurodytoje VPĮ 10 straipsnio 5 dalyje, kuria remiasi atsakovai, numatyta galimybė esant tam tikroms sąlygoms sudaryti vidaus sandorius taip pat nereiškia, kad neturi būti paisoma KĮ 4 straipsnyje numatytų konkurencijos apsaugos reikalavimų.

48.       Sutiktina, kad nagrinėjamu atveju teoriškai egzistavo galimybė sudaryti vidaus sandorį (VPĮ 10 straipsnio 5 dalis), tačiau Kauno miesto savivaldybė savo įsteigtai įmonei galėjo pavesti tik tokiu atveju, jeigu įstatymų nustatyta tvarka atlikusi viešą miesto želdinių, miškų ir miško parkų priežiūros ir tvarkymo paslaugą teikiančių įmonių atranką, būtų nustačiusi, kad nėra kitų asmenų, galinčių teikti viešą paslaugą, arba tokią paslaugą teikiant kitiems asmenims nebūtų užtikrinamas šios viešosios paslaugos nuolatinis teikimas, gera kokybė, prieinamumas. Kaip jau ir buvo konstatuota, nagrinėjamu atveju Kauno miesto savivaldybė neįrodė, kad ji, atlikusi viešą paslaugą teikiančių įmonių atranką, būtų nustačiusi, jog Kauno mieste nėra kitų asmenų, galinčių teikti viešą želdinių, miškų ir miško parkų priežiūros ir tvarkymo paslaugą, už konkurencingą kainą, todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju Kauno miesto savivaldybė neįrodė, kad turėjo teisę, remdamasi VPĮ 10 straipsnio 5 dalimi, diskriminuoti Kauno miesto želdinių, miškų ir miško parkų priežiūros tvarkymo rinkoje veikiančius ūkio subjektus ar jų grupes.

49.       Nurodytų argumentų kontekste darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. T-318 pripažino nepažeidžiančiu KĮ 4 straipsnio ir VPĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas. Tuo pačiu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog buvo neteisėtai sudaryta 2016 m. birželio 28 d. miesto želdinių, miškų ir miško parkų priežiūros ir tvarkymo paslaugų teikimo sutartis Nr. SR-0778, tarp atsakovių.

50.       Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kad sprendimas pavesti teikti viešąsias paslaugas būtent UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ buvo objektyviai būtinas (pvz., kilus realiai grėsmei šių paslaugų teikimo nepertraukiamumui, kokybei ir prieinamumui). Atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai nepateikus duomenų, kad prieš pavesdama UAB „Irgita“ teikti aptariamas viešąsias paslaugas, ji būtų kokiu nors būdu vertinusi kitų atitinkamoje rinkoje veikiančių ūkio subjektų galimybes užtikrinti šių paslaugų prieinamumą, gerą kokybę ir nepertraukiamumą, vien atsakovės deklaratyvūs teiginiai, kad reikėjo užtikrinti viešosios paslaugos teikimo nepertraukiamumą bei kokybę, negali būti pakankamu pagrindu riboti konkurenciją. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas reglamentuojančias viešuosius pirkimus dėl vidaus sandorio sudarymo, pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias taisykles, netinkamai bei neatidžiai ištyrė byloje esančius įrodymus, tokiu būdu priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą, todėl jis naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieškinį tenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties, žyminio mokesčio bylinėjimosi išlaidų

51.       Apeliantės vertinimu pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieškinio sumą bei žyminio mokesčio dydį, kurį ji sumokėjo paduodama ieškinį teismui. Apeliantė pareiškė du reikalavimus – panaikinti sprendimą ir pripažinti sandorį negaliojančiu. Pirmasis reikalavimas (panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. T-318) yra neturtinis, kuris, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktu, įkainotas 41 Eur žyminiu mokesčiu (aktuali straipsnio redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d.). Antrasis ieškinio reikalavimas (pripažinti negaliojančia 2016 m. birželio 28 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ sudarytą miesto želdinių, miškų, miško parkų priežiūros ir tvarkymo paslaugų sutartį yra turtinio pobūdžio, tačiau bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais žyminis mokestis nustatomas pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija (CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas.). Šiuo atveju ieškovė prašydama pripažinti tarp atsakovių sudarytą sandorį restitucijos taikyti neprašė.

52.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atribodamas turtinius ginčus nuo neturtinių, 2011 m. gegužės 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011, yra konstatavęs, kad jeigu ieškinyje ieškovas reiškia reikalavimą, kurio patenkinimo atveju jam tiesiogiai priteisiamas turtas (lėšos, akcijos, daiktas, kt.), toks ieškinys kvalifikuotinas kaip turtinis. Jeigu ieškiniu ieškovas neprašo priteisti jam lėšų ar kito turto, ieškinys yra tik susijęs su turtiniu reikalavimu (turtu) ir jo patenkinimo atveju ieškovui nepriteisiama turto, toks ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis. Atsižvelgiant į nustatytą aplinkybę, ieškovės reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu yra neturtinis, todėl remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktu už šį reikalavimą ieškovė turėjo sumokėti 41 Eur dydžio žyminį mokestį (aktuali straipsnio redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d.).

53.       Apeliantė už antrąjį ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančia 2016 m. birželio 28 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ sudarytą miesto želdinių, miškų, miško parkų priežiūros ir tvarkymo paslaugų sutartį, sumokėjo 1 858 Eur žyminio mokesčio, reikšdama ieškinį pirmosios instancijos teismui, taip pat pateikdama apeliacinį skundą sumokėjo 1 817 Eur žyminį mokestį.

54.       Teisėjų kolegija atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasi CPK 80 straipsnio      1 dalies 7 punktu (procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos), konstatuoja, kad už ieškinį bei atitinkamai už apeliacinį skundą (CPK 80 straipsnio 4 dalis) apeliantės mokamas žyminis mokestis sudaro 61,50 Eur. Todėl apeliantei grąžintinas už ieškinį permokėtas 1 796,50 Eur žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat apeliantei grąžintinas už apeliacinį skundą permokėta 1755,50 Eur žyminio mokesčio dalis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas ((aktuali straipsnio redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d.)).

55.       Apeliacinį skundą patenkinus, apeliantė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 123 Eur žyminis mokestis, 2 613,60 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, pirmosios instancijos teisme ir 1 621,40 Eur– apeliacinės instancijos teisme. Teismui pateikti dokumentai (sąskaitos, atliktų darbų išklotinės, mokėjimo nurodymai) įrodo, kad apeliantė UAB „Irgita“ pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose iš viso patyrė 4 358 Eur bylinėjimosi išlaidų, nustatytų maksimalių dydžių. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ maksimalaus dydžio reikalavimus, įvertinusi tai, jog prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija rekomenduojamų dydžių, sprendžia, jog apeliantei iš atsakovių lygiomis priteistina po 2 179 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :        

Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. T-314.

2016 m. birželio 28 d. tarp Kauno miesto savivaldybės ir UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ sudarytą miesto želdinių, miškų ir miško parkų priežiūros ir tvarkymo paslaugų teikimo sutartį       Nr. SR-0778 pripažinti negaliojančia.

Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Irgita“ (juridinio asmens kodas 135277442) permokėtą žyminio mokesčio sumą – 1 796,50 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus devyniasdešimt šešis eurus 50 ct) (sumokėta 2017 m. vasario 2 d. mokėjimo nurodymu Nr. 86).

Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Irgita“ (juridinio asmens kodas 135277442) už apeliacinį skundą permokėtą žyminio mokesčio sumą – 1 755,50 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt penkis eurus, 50 ct) (sumokėta 2017m. rugpjūčio 9 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1492).

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Irgita“ (juridinio asmens kodas 135277442) iš Kauno miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 111106319), Kauno miesto savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188764867) ir uždarosios akcinės bendrovės „Kauno gatvių apšvietimas“ (juridinio asmens kodas 132684155) po 2 179 Eur (du tūkstančius šimtą septyniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Teisėjai                                                                Romualda Janovičienė

                                                                                Kazys Kailiūnas

                                                                        Danguolė Martinavičienė