Administracinė byla Nr. I1-9145-780/2022
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01995-2022-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 37.2; 55.1.1; 55.1.3
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gruodžio 22 d.
Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Ramūnas Šarka,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas
nustatė:
Pareiškėjas I. G. kreipėsi į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 8 000 Eur ir 5 procentus metinių palūkanų (b. l. 1-3).
Nurodė, kad LAVL teko gydytis 2022 m. vasario mėnesį (tikslaus laikotarpio nepamena), nuo 2022-06-08 iki 2022-06-10 ir nuo 2022-07-01 iki 2022-07-04. Visais šiais laikotarpiais buvo grubiai pažeidžiamos jo teisės. Kiekvieną kartą atvykus į LAVL buvo uždaromas į laikino sulaikymo kamerą (toliau - ir LSK), kurioje nebuvo tualeto ir vandens, buvo laikomas ilgiau nei 3 val., tas pats buvo ir prieš išvykstant, kas reiškia, kad 6 kartus buvo daryti pažeidimai. Sergantys asmenys LSK buvo uždaromi į perpildytas kameras, t. y. po 10-14 žmonių, o suoliukų pakako tik 6-8 asmenims, todėl tekdavo stovėti ar gulėti ant purvinų grindų, buvo tvanku, sunku kvėpuoti. Kadangi tualeto nebuvo, o pareigūnai buvo užsiėmę atliekamomis kratomis, tekdavo kentėti. 2022-07-01 atvykus pareiškėjas LSK buvo laikomas su tuberkulioze sergančiu asmeniu. Kratos buvo atliekamos grubiai pažeidžiant žmogaus teises, kadangi kratų metu buvo pilnai išrengiamas, kratų kambario durys buvo atviros ir jį matydavo kiti asmenys. Atvykus į LAVL nėra išduodami higienos reikmenys. Teko gyventi be tualetinio popieriaus, dantų pastos ir kt. Nurodytais laikotarpiais pareiškėjas buvo apgyvendintas palatose Nr. 305, 205 ir 206. Pareiškėjo įsitikinimu buvo pažeistas jam priklausantis minimalus gyvenamasis plotas. Palatose gyveno dviese ar trise, vienam asmeniui turi tekti 7 kv. m. Be to, nei vienoje patalpoje nebuvo užuolaidų ir stalų.
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas (b. l. 16-21). Nurodė, kad Priėmimo skyriaus laukiamųjų patalpų ploto normos asmenims – nenustatomos. Ligoninės personalas visuomet reaguoja į tokius suimtųjų (nuteistųjų) prašymus ir pagal poreikį suimtieji (nuteistieji) būna nuvedami į tualetus, suteikiamas priėjimas prie geriamo vandens bei suteikiamos kitos reikiamos paslaugos. Suimtųjų (nuteistųjų) laikymo trukmė laikino sulaikymo kameroje priklauso nuo objektyvių aplinkybių, tokių kaip atvykstančių ar išvykstančių suimtųjų (nuteistųjų) skaičiaus, atliekamų kratų ir gydytojo apžiūrių laiko. Kratos atlikimo tvarką detalizuoja Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija. Vadovaujantis Instrukcijos 144.1 papunkčiu suimtiesiems (nuteistiesiems) visuminė krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos. Kratas ir apžiūras atlieka laisvės atėmimo vietų ir Kalėjimų departamento priežiūros ir kitų tarnybų pareigūnai. Kratas ir apžiūras atliekantys pareigūnai privalo būti reiklūs suimtiesiems ir nuteistiesiems, korektiški, nežeminti jų orumo, negadinti šių asmenų daiktų. Kratų ir apžiūrų metu gali būti naudojamos techninės ir specialiosios priemonės. Suimtojo (nuteistojo) krata – suimtojo (nuteistojo) drabužių, avalynės, turimų daiktų ir kūno apieška, siekiant patikrinti, ar jis neturi daiktų, nenumatytų suimtiesiems (nuteistiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašuose. (Instrukcijos 142 p.). Instrukcijos 145 papunktis nurodo, kad prieš atliekant visuminę asmens kratą pasiūloma atiduoti daiktus, nenumatytus suimtiesiems (nuteistiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašuose. Po to nurodoma suimtajam (nuteistajam) paeiliui nusiimti galvos apdangalą, nusiauti avalynę, nusirengti drabužius iki apatinių drabužių. Visi turimi daiktai įdėmiai apžiūrimi ir apčiupinėjami. Ypatingas dėmesys atkreipiamas į drabužio siūles, apykaklę, pamušalą. Prireikus įtartinos drabužių vietos praduriamos yla, siūlės išardomos. Avalynė apžiūrima iš išorės ir vidaus. Suimtajam (nuteistajam) nurodoma pakelti rankas ir plačiai išžergti kojas. Kratą atliekantis pareigūnas kratą atlieka nuosekliai, apčiupinėdamas suimtojo (nuteistojo) kūną iš viršaus į apačią, o paskui apsukęs nuteistąjį – iš apačios į viršų. Suimtojo (nuteistojo) kūnas apčiupinėjamas per baltinius (prireikus, kūnas apžiūrimas). Apžiūrimi rankų ir kojų tarpupirščiai, ausys, medicininiai raiščiai, protezai. Įtaręs, kad suimtasis (nuteistasis), kuriam atliekama visuminė krata, gali turėti ginklą ar bandys užpulti, kratą atliekantis asmuo nurodo jam atsistoti taip, kad būtų užtikrintas atliekančio kratą asmens saugumas. Kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad suimtasis (nuteistasis) su savimi turi narkotinių ar psichotropinių medžiagų ar kitų daiktų, kurie gali būti nusikalstamų veikų darymo įrankiai ar priemonės, suimtajam (nuteistajam) gali būti atlikta kūno ertmių apžiūra. Sprendimą atlikti suimtojo (nuteistojo) kūno ertmių apžiūrą nutarimu priima įstaigos direktorius, kai jo nėra – vyriausiasis specialistas budinčiajai pamainai ar jį pavaduojantis pataisos pareigūnas. Suimtojo (nuteistojo) kūno ertmių apžiūrą atlieka asmens sveikatos priežiūros tarnybos medicinos specialistas.
Pareiškėjui ginčui aktualiu laikotarpiu atvykus ir išvykstant iš Ligoninės, prieš jam darant visuminę asmens kratą, buvo siūloma atiduoti draudžiamus daiktus, kaip tai numato Instrukcijos 145 punkto nuostatos, taip pat buvo surašyti suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolai Nr. PS-2353, PS-2596, PS-9461, P- 9554, PS-10768, P-10890, kuriuose yra Pareiškėjo parašai, kad pretenzijų neturi.
Pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje Slaugos ir palaikomojo skyriaus Nr. 305 vienam asmeniu teko 9,8 kv. m. bei sanitarinis mazgas. Konsultacijos ir diagnostikos skyriaus gyvenamojoje patalpoje Nr. 205 vienam asmeniu teko 6,92 kv. m. bei sanitarinis mazgas. Konsultacijos ir diagnostikos skyriaus gyvenamojoje patalpoje Nr. 206 vienam asmeniu teko 9,3 kv. m. bei sanitarinis mazgas. Pareiškėjui ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2022-02-18 iki 2022-02-23, patikrinus Paciento laikino materialinio buitinio aprūpinimo kortelę, nustatyta, kad 2022-02-18 Ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje poreikio gauti tualetinį popierių ir muilą pareiškėjas neišreiškė, todėl šie reikmenys nebuvo išduoti. Prašymą išduoti kitus higienos reikmenis Pareiškėjas pateikė 2022-02-18, kuris registre užregistruotas 2022-02-22 (Nr.6-337). Patikrinus pareiškėjo mokumą bei atlikus kitas privalomas procedūras, kaip tai nustatyta Ligoninėje laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos apraše, higienos reikmenys Pareiškėjui buvo išduoti per 3 darbo dienas nuo prašymo užregistravimo registre dienos. Pareiškėjui atvykus 2022-06-08 patikrinus Paciento laikino materialinio buitinio aprūpinimo kortelę, nustatyta, kad 2022-06-08 Ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje buvo išduota pižama, čiužinys, antklodė, pagalvė patalynės komplektas, tualetinis popierius, o poreikio gauti muilą Pareiškėjas neišreiškė, todėl šis nebuvo išduotas. Prašymą išduoti kitus higienos reikmenis Pareiškėjas pateikė 2022-06-09, prašymas įvykdytas ir tai atžymėta Ligoninės Dokumentų valdymo sistemoje (DVS). Pareiškėjui atvykus 2022-07-01 patikrinus Paciento laikino materialinio buitinio aprūpinimo kortelę, nustatyta, kad 2022-07-01 Ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje buvo išduota pižama, čiužinys, antklodė, pagalvė patalynės komplektas, tualetinis popierius, o poreikio gauti muilą Pareiškėjas neišreiškė, todėl šis nebuvo išduotas. Prašymų išduoti kitus higienos reikmenis Pareiškėjas nepateikė. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, dėl kurių galėjo atsirasti kokios nors neigiamos jam pasekmės, yra nepagrįstos. Pareiškėjas, nepateikia jokių duomenų, kitaip neįrodo skunde nurodytų aplinkybių, kurios turi būti įrodytos, kad tam tikri Pareiškėjo skunde minimi įstaigos trūkumai tiesiogiai įtakojo šį besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes.
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 8 000 Eur neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui I. G. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – LAVL), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį dėl netinkamų kalinimo sąlygų LAVL.
Pareiškėjas neturtinės žalos kilimo priežastimi skunde nurodė šiuos pagrindus: 1) dėl netinkamo laikymo laikino sulaikymo kameroje (nebuvo užtikrintas vanduo, tualetas, perpildyta patalpa, laikomas su sergančiu tuberkulioze, laikomas ilgiau nei 3 val.); 2) dėl netinkamai atliekamų kratų; 3) dėl higienos reikmenų neužtikrinimo; 4) dėl vienam asmeniui tenkančio per mažo ploto palatose; 5) dėl palatose užuolaidų ir stalų nebuvimo.
Dėl civilinės atsakomybės sąlygų
Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar LAVL, jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti (kokios teisės normos buvo pažeistos), taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iš esmės analogiška nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. E. Ž. Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra pasisakęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000-10-26 sprendimas byloje K. prieš Lenkiją, 30210/96, 2001-07-24 sprendimas V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (EŽTT 2001-04-21 sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95).
Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LVAT 2007-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 p., 25 str., 56 str. 4 d., 67 str., 71 str.).
Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, svarbu įvertinti ir nustatyti, ar atsakovės atstovo (pareigūnų) veiksmuose (neveikime) yra deliktinės atsakomybės požymių, ar šie veiksmai (neveikimas) tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą, dėl kurios būtų būtina priteisti neturtinę žalą.
Dėl netinkamų sąlygų laikino sulaikymo kameroje
Pareiškėjas I. G. neturtinės žalos atsiradimą siejo su tuo, jog jam atvykus į LAVL, jis būdavo laikomas LSK daugiau nei 3 val., LSK būdavo perpildytos; jose trūkdavo oro; tekdavo stovėti, nes sėdimų vietų buvo mažiau nei kameroje esančių asmenų; dėl užimtumo pareigūnai nenuvesdavo pareiškėjo į tualetą ar atsigerti vandens.
Atsakovės atstovė nurodė, jog galiojantys teisės aktai nereglamentuoja laikinojo sulaikymo patalpų įrengimo. Suimtųjų (nuteistųjų) laikymo trukmė šiose patalpose priklauso nuo objektyvių aplinkybių. LVAL laikinojo sulaikymo kamerose laikomi asmenys pagal poreikį nuvedami į tualetus, jiems suteikiamas priėjimas prie geriamojo vandens.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau - Higienos norma HN 134:2015), patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, 11.2 punktas nustato, kad laikinojo sulaikymo patalpa – tai specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietą, policijos įstaigą ar teismą pristatytiems asmenims laikinai (ne ilgiau kaip 5 valandas) laikyti.
Pareiškėjas nurodo, kad laikino sulaikymo kameroje jis buvo laikomas daugiau nei tris valandas, kas leidžia daryti išvadą, kad nebuvo viršyta 5 valandų trukmė ir nebuvo pažeistas Higienos normos 11.2 p.
Dėl kitų netinkamų laikymo sąlygų LSK teismas sprendžia, kad LAVL nepateikė tinkamų įrodymų, paneigiančių I. G. nurodytas aplinkybes apie laikino sulaikymo kamerų perpildymą, nesudarytas galimybes pasinaudoti tualetu ir priėjimu prie vandens. Atsakovė atskirdama į pareiškėjo argumentus dėl laikino sulaikymo nepateikė jokių objektyvių rašytinių duomenų, patvirtinančių, kokioje konkrečiai laikino sulaikymo patalpose, konkrečiu ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo patalpintas, koks konkrečios LSK plotas, kiek konkrečiai vietų joje įrengta ir kiek joje buvo asmenų pareiškėjo patalpinimo momentu. Atsakovė tik deklaratyviai teigia, kad pažeidimų nepadarė.
Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovė nepaneigė pareiškėjo argumentų dėl perpildytų LSK. Taip pat nepaneigė ir kitų pareiškėjo nurodytų netinkamų laikino sulaikymo sąlygų (ne)buvimo. Teismo vertinimu, atsakovės atstovė taip pat nepateikė duomenų apie ginčo laikotarpiu laikino sulaikymo kamerose užtikrintą naudojimąsi tualetu ir priėjimu prie vandens.
Konstatavus, kad LAVL nepateikė tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis patvirtintų duomenų, galinčių paneigti pareiškėjo teiginius, daroma išvada, kad teisės į orias laikymo laikino sulaikymo kamerose sąlygas pažeidimai nustatyti.
Dėl netinkamai atliekamų kratų
Pareiškėjas tvirtino, kad neturtinę žalą sukėlė tai, kad patalpos, kurioje būdavo atliekamos pilnos asmens kratos, durys būdavo praviros, todėl nuogą pareiškėją matydavo koridoriumi vaikščiojantys asmenys, be to, kratose dalyvaudavo LAVL Ūkio skyriuje dirbantys nuteistieji.
Kratų ir apžiūrų atlikimo bendrosios nuostatos įvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijoje, patvirtintoje Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – Instrukcija). Instrukcijoje apibrėžtas kratų laisvės atėmimo vietose tikslas (148 punktas); nurodyta, jog kratas ir apžiūras atlieka laisvės atėmimo vietų ir Kalėjimų departamento priežiūros ir kitų tarnybų pareigūnai, kratas ir apžiūras atliekantys pareigūnai privalo būti reiklūs suimtiesiems ir nuteistiesiems, korektiški, nežeminti jų orumo, negadinti šių asmenų daiktų (149 punktas).
Teismas vertina, kad pareiškėjo skundo teiginiai apie pažeidžiant teisės aktų reikalavimus atliekamas kratas yra abstraktūs ir deklaratyvaus pobūdžio. Pareiškėjas nenurodė konkrečių atvejų, kada kratos buvo atliekamos, nepateikė kitokių įvykių aplinkybėms nustatyti reikšmingų duomenų bei duomenų, kad dėl, pareiškėjo teigimu, kratą reglamentuojančių teisės pažeidimų būtų kreipęsis į LAVL administraciją.
Vadovaujantis Instrukcijos 144.1 papunkčiu suimtiesiems (nuteistiesiems) visuminė krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos. Instrukcijos 145 papunktis nurodo, kad prieš atliekant visuminę asmens kratą pasiūloma atiduoti daiktus, nenumatytus suimtiesiems (nuteistiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašuose. Po to nurodoma suimtajam (nuteistajam) paeiliui nusiimti galvos apdangalą, nusiauti avalynę, nusirengti drabužius iki apatinių drabužių. Visi turimi daiktai įdėmiai apžiūrimi ir apčiupinėjami. Ypatingas dėmesys atkreipiamas į drabužio siūles, apykaklę, pamušalą. Prireikus įtartinos drabužių vietos praduriamos yla, siūlės išardomos. Avalynė apžiūrima iš išorės ir vidaus <...>.
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjui ginčui aktualiu laikotarpiu atvykus ir išvykstant iš LAVL, prieš jam darant visuminę asmens kratą, buvo siūloma atiduoti draudžiamus daiktus, kaip tai numato Instrukcijos 145 punkto nuostatos, taip pat buvo surašyti suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolai Nr. PS-2353, PS-2596, PS-9461, P- 9554, PS-10768, P-10890, kuriuose yra pareiškėjo parašai, kad pretenzijų neturi.
Remiantis tuo, kas nurodyta, daroma išvada, kad pareiškėjo teiginiai apie ginčo laikotarpiu atliktų jo asmens pilnų kratų neteisėtumą atmetami kaip nepagrįsti bylos duomenimis.
Dėl higienos priemonių
Pareiškėjas nurodė, kad neturtinę žalą sukėlė ir tai, kad atvykus į LAVL, laiku neišduodavo jam priklausančių higienos priemonių.
Nuo 2017 m. sausio 1 d. taikomo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 4 punkte nustatyta, kad pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų šepetėlis ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml)), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas šiame punkte nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi; vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprūpinami tik esant Aprašo 5 punkte nustatytoms sąlygoms. Aprašo 1 priede „Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo normos“, pagal kurį, laisvės atėmimo vietose laikomiems vyrams vieną kartą per mėnesį išduodamas 100 g tualetinio muilo, 3 tualetinio popieriaus ritinėliai, 1 dantų šepetėlis bei 4 vienetai skutimosi peiliukų, kartą per du mėnesius – dantų pasta, bei kartą per 3 mėnesius 400 g skalbimo miltelių ir dezodorantas arba antiperspirantas. Aprašo 4 ir 5 punktai numato, jog higienos reikmenys, avalynė, drabužiai išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui. Remiantis Aprašo 13 punktu, nuteistasis laikomas nemokiu, kai per mėnesį iki prašymo jį aprūpinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos reikmenimis pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos (nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 924 patvirtintas 38 Eur bazinės socialinės išmokos dydis, taigi 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio yra 19 Eur) dydžio pinigų sumą. Ligoninėje laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo 10 punktas nustato, kad pacientui prašant, neatsižvelgiant jis mokus, ar ne, Ligoninės priėmimo – skubios pagalbos skyriuje nedelsiant pasirašytinai išduodami būtiniausi asmens higienoje naudojami reikmenys (tualetinis popierius (1 ritinėlis) ir muilas (100 g).
Atsakovės atstovės pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas į LAVL atvyko 2022-02-18. Pareiškėjas atvykęs į LAVL neišreiškė prašymo dėl būtiniausių higienos priemonių jam suteikimo, todėl iš Paciento laikino materialinio buitinio aprūpinimo kortelės 2022-02-18 matyti, kad pareiškėjui neišduotas tualetinis muilas ir tualetinis popierius (b. l. 42). Pareiškėjas 2022-02-22 pateikė LAVL skundą, kuriame jis prašo paaiškinti, dėl kokių priežasčių jam neišduotos būtinosios higienos priemonės. Iš bylos duomenų galima suprasti, kad pareiškėjas yra teikęs 2022-02-22 kitą prašymą dėl higienos priemonių išdavimo. Iš Paciento laikino materialinio buitinio aprūpinimo kortelės 2022-02-22 matyti, kad pagal šį prašymą pareiškėjui išduotas 1 – tualetinis muilas, 3 tualetinio popieriaus (ritinėliai), dantų šepetukas (vnt.), dantų pasta, 4 skutimosi peiliukai ir 1 dezodorantas (antiperspirantas).
Į LAVL pareiškėjas atvyko 2022-06-08 (b. l. 28). Iš Paciento laikino materialinio buitinio aprūpinimo kortelės 2022-06-08 matyti, kad pareiškėjui išduota pižama, čiužinys, antklodė, pagalvė, patalynė, tualetinio popieriaus ritinėlis ir daiktadėžė (b. l. 44). 2022-06-09 pareiškėjas pateikė LAVL direktoriui prašymą išduoti jam skutimosi peiliukų, muilą, pažastinį, dantų šepetuką, dantų pastą ir tualetinį popierių (b. l. 39). Šis prašymas LAVL gautas ir registruotas 2022-06-09 Nr. 6-1082. Iš DVS sistemos duomenų bazės matyti, kad sistemoje įregistruoto dokumento pastabose nurodyta ,,išduota“, kas leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjui 2022-06-09 prašyme nurodyti daiktai išduoti.
Į LAVL pareiškėjas atvyko 2022-07-01. Pareiškėjas 2022-07-01 pateikė atsakovei skundą, kuriame pareiškėjas dėsto aplinkybes dėl nesaugių kalinimo sąlygų LSK kartu su tuberkulioze sergančiu asmeniu. Iš byloje esančios Paciento laikino materialiojo aprūpinimo kortelės 2022-07-01 matyti, kad pareiškėjui buvo išduoti pižama, čiužinys, antklodė, pagalvė, patalynė, tualetinis popierius ir daiktadėžė. Pareiškėjas prašymo dėl kitų higienos priemonių jam pateikimo nebuvo išreiškęs.
Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, kad byloje nagrinėjamo ginčo laikotarpiu atsakovės atstovė pažeidė teisės normas, reglamentuojančias higienos priemonių išdavimą, ir neišdavė higienos priemonių kai pareiškėjas jų prašė.
Dėl kalinimo patalpų (plotų)
Pareiškėjas nurodė, kad jam būnant apgyvendinant palatose Nr. 305, 205 ir 206 buvo pažeistas vienam nuteistajam tenkantis minimalus gyvenamas plotas.
Atsakovė nurodė, kad laikotarpiu nuo 2022-02-18 iki 2022-02-23 pareiškėjas gyveno palatoje Nr. 305, laikotarpiu nuo 2022-06-08 iki 2022-06-10 – palatoje Nr. 205 ir laikotarpiu 2022-07-01 iki 2022-07-04 palatoje Nr. 206.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-02-05 įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 2.4. punktas numato, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose (išskyrus socialinės globos ir priežiūros sektoriaus patalpas – 5 kv. m.) plotas turi būti ne mažesnis kaip 7 kv. m vienam žmogui.
Iš pateiktos 2022-10-13 pažymos Nr. 8-3895 matyti (b. l. 48), kad palatos Nr. 205 plotas 13,85 kv. m., joje 2 miegamosios vietos, kas reiškia, kad vienam nuteistajam teko 6,92 kv. m. ir sanitarinis mazgas. Patalpos Nr. 305 plotas yra 19,61 kv. m., joje 2 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam teko 9,8 kv. m. ir sanitarinis mazgas, ir palatos Nr. 206 plotas yra 18,70 kv. m., todėl vienam nuteistajam tenkantis gyvenamas plotas 9,30 kv. m. ir sanitarinis mazgas.
Iš nurodytos pažymos duomenų akivaizdu, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2022-06-08 ir 2022-06-10 gyvenant LAVL palatoje Nr. 205, vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas nors ir nežymiai, tačiau akivaizdžiai neatitiko nustatyto minimalaus gyvenamojo ploto kriterijaus.
Nors galiojantys teisės aktai nenumato, jog į minimalią pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčią tekti gyvenamųjų patalpų ploto normą turi būti neįskaičiuojamas gyvenamosiose patalpose esančių baldų užimamas plotas, tačiau, šiuo atveju, nustačius gyvenamojo ploto normos pažeidimą, konstatuotina, kad kameroje buvę baldai gyvenamųjų patalpų erdvę atitinkamai dar mažino, tokiu būdu dar labiau apribodami judėjimo laisvę ir sukeldami papildomą diskomfortą.
Dėl patalpinimo į laikino sulaikymo kamerą su sergančiu tuberkulioze
Ligoninėje visi atvykę suimtieji ir nuteistieji skirstomi ir laikomi laikino sulaikymo kamerose, atsižvelgiant į jų amžių, sveikatos būklę ir kitas asmenines savybes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - ir LR BVK) 70 straipsnio ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio nuostatomis. Atvykusių į Ligoninę pacientų izoliavimas vykdomas, vadovaujantis Ligoninės direktoriaus 2021 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-208 patvirtintų Nuteistųjų (suimtųjų), laikomų Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, vidaus tvarkos taisyklių (toliau - ir Taisyklės) 79 punktu: „Ligoninėje pacientams, sergantiems ar įtariamiems, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamomis ligomis, taikomos Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo, Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, asmenys, turėję sąlytį, ar šių ligų sukėlėjų nešiotojai turi būti hospitalizuojami, izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai, sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 278, Epidemiologinio režimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiant medicinos pagalbą sergantiems tuberkulioze ir išskiriantiems tuberkuliozės mikobakterijas asmenims, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 407 ir kitų teisės aktų nuostatos“. Nurodytos nuostatos leidžia daryti išvadą, kad laikino sulaikymo kamerose esantys asmenys yra suskirstyti pagal tam tikrus kriterijus, o pavojingomis ir užkrečiamomis ligomis sergantys asmenys turi būti izoliuojami nuo kitų suimtųjų ir/ar nuteistųjų.
Pareiškėjas nurodo, kad 2022-07-01 atvykus į LAVL, laikino sulaikymo kameroje, buvo laikomas kartu su tuberkulioze sergančiu asmeniu ,,F.“.
Atsakovė neneigė, kad pareiškėjo nurodytas asmuo 2022-07-01 buvo kartu su pareiškėju patalpintas į LSK, tačiau pažymėjo, kad šis asmuo neserga užkrečiama tuberkuliozės forma. Atsakovė, atskirsdama į nurodytą aplinkybę, teismui pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad 2022-07-01 LSK kartu su pareiškėju buvo patalpintas asmuo, kuriam buvo diagnozuota Infiltracinė plaučių tuberkuliozė L1/L1-TM, kas reiškia, kad pacientas į aplinką neišskiria tuberkuliozės M. bakterijos ir aplinkinių negali užkrėsti oro lašeliniu būdu. Iš pateiktų tuberkulioze sergančio ir su pareiškėju 2022-07-01 LSK buvusio asmens Stacionarinės tuberkuliozės ligos istorijos Nr. 2022/14 matyti, kad pacientas serga Infiltracine plaučių tuberkuliozės forma (b. l. 61), šis asmuo vykdavo į teismo posėdžius (b. l. 62), kas reiškia, kad asmens tuberkuliozės forma nebuvo užkrečiama ir neturinti pavojaus kitų asmenų sveikatai ir/ar gyvybei. Byloje pateiktas LAVL atsakymas į siuntimą patvirtina, kad I. G. nenustatyti tuberkuliozei būdingi požymiai (b. l. 110).
Esant nurodytos aplinkybės nėra jokio pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus nurodytu aspektu.
Dėl inventoriaus LAVL palatose
Pareiškėjas nurodo, kad palatose Nr. 305, 205 ir 206 nebuvo užuolaidų ir stalų.
Atsakovė į bylą pateikė ginčo patalpų fotonuotraukas, iš kurių matyti, kad ginčo patalpose yra stalai su suolais. Kai kuriose patalpose yra iš užuolaidos. Be to, pastebėtina, kad pareiškėjas aplinkybę dėl užuolaidų nebuvimo tik abstrakčiai nurodo, tačiau niekaip nepagrindžia, kad užuolaidos palatose privalo būti, kad užuolaidų nebuvimas konkrečiu laikotarpiu jam sukėlė neigiamas pasekmes ir dvasinius išgyvenimus.
Esant nurodytos aplinkybės nėra jokio pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus dėl inventoriaus neužtikrinimo.
Dėl bylos baigties
Apibendrinant teismui nekyla pagrįstų abejonių, kad dėl byloje nustatytų pažeidimų, pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. jis patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir E. Ž. Teisių Teismo praktikoje (E. Ž. Teisių Teismo 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į patalpą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009), tačiau nustatant padarytos žalos dydį, privalu atsižvelgti į bylos aplinkybes.
Teismui nustačius, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu dėl netinkamų gyvenimo sąlygų, t. y. pažeidus teises į orias laikymo laikino sulaikymo kamerose sąlygas ir laikotarpiu nuo 2022-06-08 ir 2022-06-10 neužtikrinus minimalaus gyvenamojo ploto, spręstina, jog nustatytų aplinkybių kumuliatyvus veikimas suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos Laisvės atėmimo vietų ligoninėje ginčo laikotarpiu sudarė prielaidas patirti pareiškėjui tam tikrų neigiamų išgyvenimų, sukėlė jam dvasines kančias, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniu (ABTĮ 56 str.).
Teismas, vadovaudamasis aptartais CK 6.250 straipsnyje ir teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinęs pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį (vienam nuteistajam nepakankamas gyvenamasis plotas palatose, sergantiems asmenims neužtikrintas priėjimas prie vandens, naudojimasis tualetu, per mažas plotas LSK), trukmę ir mastą, atsižvelgus į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, į tai, jog nėra duomenų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą, administracinėje byloje nėra pateikta ir nustatyta duomenų, jog dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, daro išvadą, kad pareiškėjui priteistina 50 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma, kuri yra proporcinga ir pakankama pareiškėjo neigiamiems išgyvenimams kompensuoti.
CK 6.210 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų skaičiavimo termino pradžia nustatyta CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, kuri numato, kad prievolės skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Remiantis LVAT praktika tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.), 5 procentų dydžio metinės palūkanos yra priteisiamos (žr. LVAT 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-3550/2011). Procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant pareiškėjo, reikalaujančio atlyginti žalą, prašymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (žr. LVAT 2009-05-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-73/2009, 2010-12-02 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010).
Pareiškėjas prašo priteisti procesines palūkanas nuo iškeltos teisme bylos iki visiško sprendimo įvykdymo. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas prašydamas priteisti jam neturtinę žalą, į teismą kreipėsi 2022 m. rugpjūčio 23 d. (išsiųstas skundas teismui, spaudas ant voko), o teisme byla iškelta 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartimi (pareiškėjo skundas priimtas).
Atitinkamai, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2022 m. rugsėjo 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Likusieji skundo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir E. Ž. Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą ( LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui I. G. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 50 Eur (penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti pareiškėjui I. G. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo sprendimu priteistą 50 Eur sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugsėjo 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Likusią skundo dalį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.
Teisėjas Ramūnas Šarka