Civilinė byla Nr. e2S-1777/852/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04130-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.10

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo D. J. ieškinį atsakovei J. K. (J. K.) dėl skolos priteisimo.

Teismas 

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas D. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei J. K. (J. K.) dėl 54 542,92 Eur skolos (atlyginimo pagal 2007 m. vasario 23 d. teisinių paslaugų sutartį), 1 232,28 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 4 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškovo D. J. patikslintą ieškinį, pareikštą atsakovei J. K. tenkino iš dalies. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 30 d. nutartimi sprendimą pakeitė iš dalies – patikslintą ieškinį patenkino visiškai ir priteisė ieškovui iš atsakovės 54 542,92 Eur skolos, 1 232,28 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, 3 009,05 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovo patirtų pirmosios instancijos teisme, 1 342 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovo patirtų apeliacinės instancijos teisme.

2.       2021 m. balandžio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas atsakovės prašymas dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. nutarties įvykdymo išdėstymo. Atsakovė nurodė, kad teismo priteista suma yra labai didelė ir šiuo metu atsakovė neturi tiek lėšų, kad galėtų visiškai atsiskaityti su ieškovu. Tam, kad atsakovė galėtų įvykdyti teismo nutartį, atsakovė privalėtų parduoti dalį savo nekilnojamojo turto, todėl prašė teismo priteistą sumą ir palūkanas išdėstyti vieneriems metams, mokant lygiomis penkiomis dalimis, pirmą mokėjimą paskiriant 2021 m. gegužės 20 d.

3.       Atsiliepime į atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ieškovas prašė atsakovės  prašymą atmesti ir priteisti iš atsakovės 242 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas nurodė, kad atsakovė teismo posėdžio metu prisipažino, jog turi tiek lėšų, kad galėtų ieškovu skolą grąžinti iš karto. Be to, Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovė turi daug nekilnojamojo turto.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi atsakovės prašymas dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. nutarties vykdymo išdėstymo patenkintas, išdėstant vykdymą vieneriems metams ir įpareigojant atsakovę J. K. sumokėti atsakovui D. J. priteistą įsiskolinimą tokiomis dalimis: 1) iki 2021 m. gegužės 20 d. – 12 025,25 Eur; 2) iki 2021 m. rugpjūčio 19 d. – 12 025,25 Eur; 3) iki 2021 m. lapkričio 18 d. – 12 025,25 Eur; 4) iki 2022 m. vasario 17 d. – 12 025,25 Eur; 5) iki 2022 m. gegužės 19 d. – 12 025,25 Eur ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteisto sumos (55 775,20 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5.       Teismas nurodė, kad iš atsakovės pateiktų duomenų apie jos finansinę padėtį matyti, jog atsakovės gautos pajamos per 2020 metus sudarė 8 418,81 Eur; nuo 2021 m. atsakovei mokama 260 Eur pašalpa, atsakovei nustatytas 45 procentų darbingumas. Pats atsakovės veiklos pobūdis (gido paslaugų teikimas) patvirtina, kad šalyje įvestas karantino režimas turėjo neigiamą poveikį atsakovės gaunamoms pajamoms. Nurodytos aplinkybės apie atsakovės finansinę padėtį sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovei padengti iš karto 60 126,25 Eur sumą būtų pernelyg sudėtinga. Ieškovo akcentuojama aplinkybė, kad atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė turinti santaupų atsiskaityti su ieškovu už suteiktas teisines paslaugas nepaneigia pirmiau padarytos išvados. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2020 m. gruodžio mėnesį vykusio teismo posėdžio metu atsakovė nurodė turinti santaupų atsiskaityti už ieškovo suteiktas teisines paslaugas, t. y. padengti 54 000 Eur sumą, tuo tarpu Vilniaus apygardos teismo nutartimi, kurią prašoma išdėstyti, priteista suma yra didesnė – 60 126,25 Eur. Be to, nuo pirmiau atsakovės nurodytos aplinkybės apie turimas santaupas iki šio prašymo nagrinėjimo dienos yra praėjęs tam tikras laiko tarpas; per šį laikotarpį pagal pateiktus duomenis atsakovės pajamos buvo labai mažos (260 Eur). Atsakovė nurodo šiuo metu neturinti galimybių iš karto padengti visos priteistos sumos; siekiant atsiskaityti su ieškovu reikalinga parduoti dalį nekilnojamojo turto.

6.       Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas neįrodinėjo, jog atsakovės prievolės vykdymas dalimis ypatingai pažeistų ieškovo teises ar kad skubus visos skolos atgavimas jam yra gyvybiškai svarbus. Išdėsčius teismo nutarties vykdymą, viena vertus, atsakovei būtų sudarytos prielaidos gera valia sumokėti skolą, kita vertus,  ieškovo interesai nebūtų iš esmės pažeisti, nes atsakovė sumokėtų 5 procentų dydžio procesines palūkanas, būtų išvengta priverstinio išieškojimo išlaidų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7.       Ieškovas D. J. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutarties, kuriame prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti atsakovės J. K. prašymą dėl Vilniaus apygardos 2021 m. kovo 30 d. sprendimo išdėstymo. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

7.1.                      Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas ar išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Nustačius, kad atsakovo dabartinė finansinė padėtis leidžia įvykdyti visą sprendimą iš karto arba paaiškėjus, kad dabartinė atsakovo padėtis yra bloga bei ateityje ji nepagerės, teismas netenkina atsakovo prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, nepaisant to, kokia yra ieškovo turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011 ir kt.).

7.2.                      Atsakovė bylos nagrinėjimo metu ne kartą nurodė, kad gali iš karto sumokėti visą sumą nors ir teismo posėdžio dieną, o 2020 m. gruodžio 10 d. pasirašė susitarimą su ieškovu, kuriame įsipareigojo sumokėti ieškovui 57 000 Eur tą pačią dieną.

7.3.                      Tarp priteistos sumos (60 126,25 Eur) ir 57 000 Eur yra tik vos daugiau nei 6000 Eur, t. y. suma, kuri nėra itin didelė, atsižvelgiant į atsakovės valdomą turtą. Be to, jeigu atsakovė pripažino, kad gali sumokėti 54 000 Eur, teismas galėjo išdėstyti 6000 Eur sumą.

7.4.                      Atsakovė nepateikė bankų ar kitų finansinių įstaigų sąskaitų išrašų, iš kurių būtų galima nustatyti jos turimas pajamas banko sąskaitose. Atsakovė nepateikė informacijos apie transporto priemones, vertybinius popierius, indėlius finansinėse įstaigose, kaupiamuosius draudimus, kitą kilnojamąjį turtą. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro, atsakovė valdo net tris butus Vilniuje, vieną butą Druskininkuose, 5 didelės vertės žemės sklypus Vilniaus mieste. Akivaizdu, kad bent du butai yra nuomojami tretiesiems asmenims ir atsakovė gauna reguliarias pajamas. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo su istorija matyti, kad atsakovė nuosavybės teise valdė ir daugiau nekilnojamojo turto objektų, kuriuos perleido pagal pirkimo–pardavimo sutartis, t. y. gavo pajamas už šį turtą.

7.5.                      Per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo atsakovė net dalimis nemėgino dengti savo įsiskolinimo, kas rodo, kad net ir išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, atsakovė neketina geranoriškai mokėti iš jos priteistos sumos. Atsakovė ilgą laiką (nuo 2018 metų) vengė geranoriškai vykdyti prievolę, nors pati pripažino ir prievolės faktą, ir jos dydį. Toks atsakovės elgesys tiesiog rodo atsakovės piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis.

7.6.                      Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad norėjo parduoti sklypus, į kuriuos ieškovo suteiktų teisinių paslaugų dėka buvo atkurtos nuosavybės teisės, tačiau ieškovas jai trukdė tai padaryti. Taigi sprendimo vykdymas, realizuojant atsakovei priklausantį turtą, įgyvendintų jos pačios ketinimus. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad per mėnesį po teismo sprendimo priėmimo būtų bandžiusi realizuoti jai priklausantį kurį nors nekilnojamojo turto objektą.

7.7.                      Teismas nepasisakė dėl ieškovo atsiliepime į prašymą pateiktų argumentų, kad prašymas dėl sprendimo išdėstymo pateiktas pavėluotai, t. y. jau po teismo sprendimo įsiteisėjimo, vykdomojo rašto išdavimo ir jo pateikimo vykdymui. Ieškovas vykdomąjį dokumentą vykdyti antstoliui pateikė 2021 m. kovo 31 d. Vykdomoji byla pradėta 2021 m. balandžio 1 d. 9.07 val. (laikas matyti iš elektroninio parašo).

7.8.                      Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nurodė, kad, atsižvelgiant į priverstinio vykdymo tikslus ir ypatumus, prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą ar jį atidėti pateikimas ribojamas. CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl toks prašymas be apribojimų gali būti pateiktas teismui iki priverstinio vykdymo pradžios (vykdomojo dokumento pateikimo ir priėmimo vykdyti momento), o vėlesnis tokio prašymo pateikimas galimas tik išimtiniais atvejais. Sąlygos, kurioms esant galėtų būti sprendžiami CPK 284 straipsnyje nurodyti klausimai net ir pradėjus priverstinius teismo sprendimo vykdymo veiksmus, teisėjų kolegijos vertinimu, turėtų būti siejamos su aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos skolininkui bylos nagrinėjimo metu, atsirado tik po teismo sprendimo įsiteisėjimo bei yra nulemtos objektyvių priežasčių (pvz., sunki skolininko liga, netikėtas pajamų šaltinio ne dėl skolininko kaltės praradimas, turto netekimas dėl ne nuo jo valios priklausančių priežasčių – gaisras, vagystė ir pan.). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad CPK 284 straipsnio normas aiškinant taip, kad jos suteikia skolininkui neribotą galimybę kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ir tuo atveju, kai prašomas išdėstyti teismo sprendimas jau yra vykdomas priverstinai, ne tik prieštarautų aptartiems proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principams, bet ir sudarytų sąlygas galimai piktnaudžiauti tokia procesine teise, t. y. bet kuriuo momentu įsiterpti į vykdymo procesą ir jį sustabdyti (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1439-943/2020).

8.       Atsakovė J. K. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo atmesti ieškovo D. J. atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

8.1.                      Teismo pose?dz?iai, kuriuose atsakovė teigė galinti atsiskaityti su ieškovu iš karto, vyko tuo metu, kai nebuvo paskelbtas antras karantinas ir atsakovės finansine? pade?tis buvo geresne?.  De?l pasauli? ir Lietuva? uz?klupusios pandemijos, atsakove?s finansinė padėtis pablogėjo. Atsakove?s santaupos per karantina? sumaz?e?jo ir yra nepakankamos, kad s?iai dienai atsakove? gale?tu? i?vykdyti visa? sprendima? is? karto.

8.2.                      Atsakove? teismui yra siuntusi medicininiu? is?ras?u? dokumentus, kuriuose nurodyta, kad atsakovei nustatytas galvos smegenu? infarktas, todėl atsakove? teismo pose?dz?io metu gale?jo pasakyti ne realias savo galimybes, bet galvodama apie optimistines savo finansine?s pade?ties vertinima?. Atsakove? negali sumoke?ti visos priteistos sumos.

8.3.                      Atsakove? pajamu? is? nekilnojamojo turto negauna, nes viename bute gyvena ji, o kituose jos vaikai. Parduoti nekilnojamąjį turtą s?iuo metu akivaizdz?iai nenaudinga, nes visiems asmenims yra z?inoma, jog nekilnojamojo turto kainos kyla bei pardavus, kad ir dali? turto, i?sigyti kita? tinkama? gyvenimui bu?tu? gerokai sude?tingiau.

8.4.                      Atsakove? pagal Vilniaus miesto apylinke?s teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutarti? pirma? moke?jima? yra pilnai įvykdžiusi. Teismui palikus galioti Vilniaus miesto apylinke?s teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutarti?, ieškovo interesai nebus paz?eisti, nes jis atgaus teismuose priteista? suma? bei priteistas procesines palu?kanas nuo priteistos sumos iki pilno atsiskaitymo su ieškovu. Priteista suma yra nemaz?a bei palu?kanos per metus laiko yra pakankamos ieškovo teise?tu? interesu? uz?tikrinimas, t. y. atgauti i?siskolinima? bei tinkamo dydz?io netesybas.

8.5.                      Vilniaus apygardos teismo nutartis i?siteise?jo 2021 m. kovo 30 d., o ieškovui vykdomasis ras?tas buvo is?duotas 2021 m. kovo 31 d. Visiems Lietuvos piliec?iams yra z?inoma, jog Lietuvoje veikiantys bankai, vadovaudamiesi pinigu? plovimo prevencija, gane?tinai daz?nai uz?laiko didesnes nei des?imties tu?kstanc?iu? euru? sumas, tode?l vykdomasis ras?tas ieškovui gale?jo bu?ti is?duotas ne po maz?iau nei paros, nuo nutarties paskelbimo, o uz? maz?iausiai septynių dienu?, t. y. akivaizdz?iai protingo ir sa?z?iningo termino, per kuri? skolininkas gale?tu? i?vykdyti savo prievole? apmoke?ti priteistas sumas. Tode?l Vilniaus miesto apylinke?s teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartis, kuria atsakovei buvo is?de?styti moke?jimai pagal Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. nutarti?, yra teise?ta bei pagri?sta ir nepaz?eidz?ia ieškovo interesu?.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas tenkino atsakovės prašymą dėl priimto sprendimo vykdymo išdėstymo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

10.       Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. CPK 284 straipsnyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. 

11.       Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

12.       Lietuvos apeliacinio teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl toks prašymas be apribojimų gali būti pateiktas teismui iki priverstinio vykdymo pradžios (vykdomojo dokumento pateikimo ir priėmimo vykdyti momento), o vėlesnis tokio prašymo pateikimas galimas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1439-943/2020). Iš teismų informacinės sistemos Liteko nustatyta, kad vykdomasis raštas apeliantui (ieškovui) išduotas 2021 m. kovo 31 d. ir antstolio A. B. kontoroje priimtas vykdyti 2021 m. balandžio 1 d. patvarkymu Nr. S-21-42-382. Atsakovė prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo pateikė teismui per elektroninių paslaugų portalą 2021 m. kovo 31 d. 17 val. 9 min. Taigi, laikytina, kad atsakovė prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo pateikė iki priverstinio vykdymo pradžios.

13.       Atsakovė pirmosios instancijos teismo prašė išdėstyti priimto sprendimo įvykdymą, leidžiant priteistą 60 126,25 Eur sumą sumokėti per penkis kartus. Pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymą tenkino, leisdamas atsakovei priimtu sprendimu priteistą sumą sumokėti per penkis kartus iki 2022 m. gegužės 19 d., t. y. šiek tiek daugiau nei per metus laiko. Atsakovė prašymą grindė priteista didele suma ir negalėjimu iš karto atsiskaityti su apeliantu pagal priimtą teismo sprendimą. Papildomuose paaiškinimuose teismui atsakovė nurodė, kad 2018 m. patyrė smegenų insultą, jai nustatytas 45 procentų lygio darbingumas, dėl pandemijos ir taikomų karantino ribojimų atsakovės gaunamos pajamos sumažėjo ir jas sudaro 260 Eur išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui, taip pat neturi jokių vertybinių popierių, transporto priemonių, kaupiamųjų draudimų.

14.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išdėstė priimto sprendimo įvykdymą. Nors atsakovės pateikti duomenys patvirtina, kad ji 2018 m. patyrė smegenų insultą, neteko 55 procentus darbingumo lygio, 2020 m. gavo 8 418,81 Eur pajamų, šiuo metu gauna 260 Eur išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui, tačiau atsakovė nepateikė teismui duomenų apie bankuose ar kitose kredito įstaigose turimas pinigines lėšas – išrašus, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad atsakovės gaunamos išmokos yra vienintelės jos pajamos (CPK 178 straipsnis).

15.       Tikėtina, kad dėl atsakovės ligos, pasaulyje kilusios pandemijos ir dėl jos taikytų ribojimų valstybėje atsakovė, teikianti gidės paslaugas, patyrė neigiamų pasekmių, tačiau pirmą kartą karantino pradžia Lietuvoje buvo paskelbta nuo 2020 m. kovo 16 d., atsakovė savo įsipareigojimų nevykdė jau gerokai iki tol (bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2020 m. gruodžio mėnesį vykusio teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino, kad apie sumą, kurią turi sumokėti apeliantui už jo teiktas teisines paslaugas žinojo 2018 m.), taip pat atsakovė nemokėjo jokių įmokų net po apelianto kreipimosi į teismą dienos – 2020 m. vasario 12 d.

16.       Atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2020 m. gruodžio mėnesį vykusio teismo posėdžio metu patvirtino, kad su 54 542,92 Eur skola sutinka. Taip pat paaiškino, kad norėjo atsiskaityti su apeliantu dar 2018 m. ir ketino tą padaryti, kai baigsis gido teikiamų paslaugų sezonas (atsakovė tuo metu labai daug ir ilgai dirbdavo, o baigus darbą, kredito įstaiga jau nebedirbdavo), todėl atsakovė uždelsė atsiskaityti su apeliantu, vėliau patyrė smegenų insultą, buvo sanatorijoje. Pažymėtina, kad atsakovė ne tik neginčijo apelianto prašomos priteisti skolos, bet ir teigė turinti reikiamą pinigų sumą – atsakovės tėvų jai dovanotus pinigus, tik prašė nepriteisti palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų, kadangi pagrindinė skola ir taip didelė. Aplinkybės, kad atsakovė neginčijo skolos ir teigė turinti reikiamą sumą kredito unijos sąskaitoje, tačiau beveik trejus metus savo valia nemokėjo apeliantui jokių įmokų ir tik teismo sprendimu priteisus skolą bei priimtą teismo sprendimo vykdymą išdėsčius sumokėjo apeliantui 12 025,25 Eur, nesudaro pagrindo atsakovės argumentus dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo vertinti kaip pagrįstus.

17.       Apeliantas 2021 m. balandžio 14 d., teisme gautame atsiliepime į atsakovės prašymą dėl priimto teismo sprendimo vykdymo išdėstymo nurodė, kad atsakovė po to, kai apeliantas kreipėsi į teismą su ieškiniu, buvo raštu įsipareigojusi atsiskaityti su apeliantu per vieną dieną, tačiau neatsiskaitė, o su prašymu išdėstyti priimtą teismo sprendimą nepateikė jokių duomenų apie bankuose ar kitose kredito įstaigose turimas lėšas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. nutartimi atsakovei pasiūlyta pateikti jos prašyme nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Nors atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teisme dėl ligos optimistiškai vertino savo galimybes atsiskaityti su apeliantu, tačiau nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių duomenų apie banko ar kitose kredito įstaigose turimas sąskaitas, kurios paneigtų, ar patvirtintų, kad atsakovė turėjo / neturėjo ar turi / neturi lėšų, reikalingų atsiskaityti su apeliantu pagal priimtą teismo sprendimą (CPK 178 straipsnis). 2021 m. gegužės 31 d. apeliacinės instancijos teismui apelianto pateikti duomenys – antstolio A. B. 2021 m. gegužės 26 d. pažymą apie informacijos suteikimą, kurioje nurodyta, kad antstolis A. B., vykdydamas Vilniaus apygardos teismo nutartį 2021 m. kovo 30 d. nutartį, 2021 m. gegužės 24 d. nurašė nuo atsakovės sąskaitos 58 873, 81 Eur skolai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 314 straipsnis) įrodo, kad atsakovė turi reikiamą pinigų sumą sprendimui įvykdyti ir paneigia atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytas aplinkybes, kad atsakovė pirmosios instancijos teismo posėdyje nesugebėjo įvertinti realios savo finansinės padėties.

18.       Kritiškai vertintini ir atsakovės argumentai, kad ji turi nekilnojamojo turto (kelis žemės sklypus, kelis butus), tačiau šiuo metu jai neapsimoka jų parduoti, o apeliantas per metus laiko atgaus skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, todėl tai nepažeis jo interesų. Šios aplinkybės rodo neigiamą atsakovės požiūrį į sutartinių įsipareigojimų vykdymą ir apelianto teisėtą lūkestį, kad teismo pripažinta teisė būtų įgyvendinta nedelsiant.

19.       CPK 646 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą, todėl atsakovės argumentas, kad pagal Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartį, kuri įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis), negalėjo būti išduotas vykdomasis raštas, atmestinas kaip nepagrįstas.

20.       Esant nustatytoms aplinkybėms, sutiktina su apelianto argumentais, kad, skirtingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, priteistos sumos išdėstymas nagrinėjamu atvejų neatitinka apelianto ir atsakovės teisėtų interesų pusiausvyros, atsakovė neįrodė sąlygų, būtinų CPK 284 straipsnyje įtvirtintam išimtinio sprendimo vykdymo išdėstymo institutui taikyti (CPK 178 straipsnis). Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovės prašymas dėl priimto sprendimo vykdymo išdėstymo atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu). 

Dėl baudos skyrimo

21.       2021 m. gegužės 31 d. apeliantas pateikė prašymą skirti atsakovei 1 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų priteistos baudos paskiriant apelianto naudai. Apeliantas nurodė, kad antstolio raštas apie išieškotą iš atsakovės skolą įrodo, kad atsakovė turėjo pinigines lėšas savo sąskaitoje, tačiau piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis, nepagrįstai vengdama vykdyti sprendimą, teikė teismui akivaizdžiai nepagrįstus prašymus dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ir netgi žinodama, kad nuo jos sąskaitos yra nurašytos piniginės lėšos, teikė teismui prašymą sustabdyti išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje.

22.       2021 m. liepos 7 d. atsakovė pateikė atsiliepimą į apelianto prašymą dėl baudos skyrimo, kuriame prašo atmesti apelianto pras?yma? de?l baudos skyrimo ir prašo skirti bauda? ies?kovui. Atsakovė nurodė, kad antstolis jau išieškojo daugiau pinigų nei priteista teismo sprendimu, todėl ji patiria nuostolius. Be to, mano, kad apeliantas neturi teisės prašyti skirti atsakovei baudą.

23.       Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą gali būti pripažįstamas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Prašymas skirti baudą pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas gali būti nagrinėjamas bet kurios instancijos teisme.

24.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 5 straipsnio 1 dalis nustato, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Be to, pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Oruva” ir Ko” v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius, bylos Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Varta“ v. BUAB „Natūralios sultys“, bylos Nr. 3K-3-94/2010).

25.       Sutiktina su apelianto argumentu, kad atsakovė nepateikė teismui banko ar kitų kredito įstaigų sąskaitų išrašų, tokiu būdu neatskleidė teismui, jog turi pakankamai lėšų teismo sprendimui įvykdyti. Vis dėlto, net ir turėdama antstolio nurašytas lėšas, atsakovė turi teisę prašyti išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje nėra teisinio pagrindo konstatuoti akivaizdų atsakovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Prašymas sustabdyti išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. 

26.       Kaip visiškai nepagrįstas, netenkintinas atsakovės prašymas skirti apeliantui baudą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

28.       Apeliantas sumokėjo 484 Eur (242 Eur už atsiliepimo į atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo parengimą ir 242 Eur už atskirojo skundo parengimą) advokato pagalbos išlaidų. 2021 m. liepos 7 d. atsiliepime į apelianto prašymą dėl baudos skyrimo atsakovė prašo nepriteisti apeliantui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų, motyvuodama, kad visa skola jau yra išieškota, tačiau tokios išimties įstatymas nenumato.

29.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir prie jo pridėtus priedus sprendžia, kad išlaidos atitinka Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija). Dėl to, atsižvelgiant į tai, kad panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį, apelianto atskirojo skundo reikalavimai tenkinami visiškai, apeliantui iš atsakovės priteistina 484 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

        Ieškovo atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartį panaikinti ir atsakovės J. K. (J. K.) prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo atmesti.

Priteisti apeliantui D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės J. K. (J. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 484 (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Netenkinti šalių prašymų dėl baudų skyrimo.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                        Andrius Verikas