Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-49-278/2012
Teisėja Virginija Svirplienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-06947-2011-3
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
121.14; 122.2; 122.3; 122.4; 128.11
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. sausio 12 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjos 2011 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7820-452/2011 pagal pareiškėjos J. Š. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui Sauliui Ramanauskui, akcinei bendrovei (toliau – AB) „Ūkio bankas“ dėl antstolio veiksmų ir,
n u s t a t ė :
pareiškėja J. Š. prašė panaikinti 2011-10-03 antstolio Sauliaus Ramanausko patvarkymą Nr. 0102/11/02337 dėl dviejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini) , įkainojimo 90 000 Lt suma, įpareigojant antstolį minėtą butą įkainoti 100 000 Lt. Nurodė, kad antstolis butą įkainojo vadovaudamasis išieškotojo nuomone, neįvertino buto bendro stovio, vidaus įrangos ir lokalizacijos, tai, jog butas yra daugiabučio, renovuoto namo pirmame aukšte, tinkamas komercinei veiklai.
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja 2011 m. lapkričio 22 d. nutartimi antstolio S. Ramanausko 2011 m. spalio 28 d. patvarkymą dėl atsisakymo patenkinti skundą paliko nepakeistą. Teismas nurodė, kad areštuodamas skolininko turtą antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Konstatavo, jog 2011-10-28 patvarkymu antstolis yra paskyręs ekspertizę ir ją pavedė atlikti UAB korporacijai „Matininkai“, todėl atlikus ekspertizę, skolininkas CPK 682 str. 2 d. nustatytu terminu galės reikšti prieštaravimus dėl ekspertizės išvados. Nurodė, kad antstolis nepažeidė CPK 681 straipsnio nuostatų, nustatančių areštuoto turto įkainojimą, todėl antstolio patvarkymą laikė teisėtu ir pagrįstu.
Atskiruoju skundu pareiškėja J. Š. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjos 2011 m. lapkričio 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad antstolis dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) , įkainojo 90 000 Lt suma, įvertinęs tik išieškotojo nuomonę, tačiau neįvertino dviejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini) bei daugiabučio namo bendro stovio, buto vidaus įrangos ir kt.. Mano, jog namo buvimo vieta, tai jog jis yra renovuotas, yra patrauklioje vietoje didina namo ir buto vertę, kuri yra didesnė nei statistinė dviejų kambarių buto vertė. Be to, patvarkyme nėra duomenų apie tai, kokiais kriterijais ir šaltiniais vadovaujantis antstolis nustatė turto rinkos vertę. Teigia, jog tik išieškotojo nuomonės dėl turto rinkos vertės nustatymo išklausymas ir vadovavimasis nustatant dviejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini) , rinkos vertę, pažeidžia vykdymo proceso šalių lygiateisiškumo principus. Mano, kad buto vertė yra 100 000 Lt. Nurodo, kad bute gyvena trys nepilnamečiai vaikai, todėl bet kokie vykdymo veiksmai turi būti atliekami įvertinus nepilnamečių vaikų interesus.
Atskirasis skundas atmestinas.
Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ir nutarimo privalomumas principas. Šis principas įgyvendinamas ir antstoliui vykdant teismo sprendimą. Antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija ir pardavimo teisėtumo sąlyga, nes varžytynėse kaina negali būti nustatinėjama šalių susitarimu, todėl antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008). Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, proporcingumo ir interesų derinimo principų laikymąsi turto vertės nustatymo stadijoje užtikrina ir galimybė išieškotojui bei skolininkui išsakyti savo nuomonę dėl įkainojamo turto vertės, todėl antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Areštuodamas turtą, antstolis pirmiausia, t. y. prieš išklausydamas skolininko ir išieškotojo nuomones dėl turto vertės, turi nustatyti turto rinkos vertę, jam įstatymo suteiktomis priemonėmis išsiaiškinti, ar viešajame registre užfiksuota rinkos vertė atitinka šio turto rinkos vertę turto arešto akto surašymo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2008). Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus.
Byloje nustatyta, kad antstolis Saulius Ramanauskas 2011-09-24 vykdymui priėmė išieškotojo AB „Ūkio bankas“ pateiktą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-06-21 nutartį Nr. 2-2565-488/2011 dėl priverstinio J. Š. nuosavybės teise priklausančio, įkeisto turto - buto, esančio (duomenys neskelbtini) pardavimo, BVŠĮ „Lauviluka“ neįvykdžius įsipareigojimų AB „Ūkio bankas“ (vykdomoji byla Nr. 0089/10/03881, b.l. 3-6). Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, kad apie priimtą vykdomąjį dokumentą informacija buvo siunčiama įkeisto turto savininkei J. Š. , Vaiko teisių apsaugos skyriui, tačiau pareiškėjai siųsti dokumentai savalaikiai nebuvo įteikti, apie dokumento priėmimą vykdymui antstolio informacija 2011-10-06 paskelbta laikraštyje „Panevėžio rytas“ ir tą pačią dieną įteikta pareiškėjai (vykdomoji byla, b.l. 6-12). Nustatyta, kad 2011-10-03 patvarkymu antstolis, įvertinęs išieškotojo AB „Ūkio bankas“ siūlymą, pareiškėjai priklausantį butą įkainojo 90 000 Lt. Minėtas patvarkymas J. Š. įteiktas 2011-10-06, kurį įteikiant, pareiškėja išreiškė nesutikimą su įvertinimu (vykd. byla, b.l. 17). Iš vykdomojoje byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad J. Š. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) , vidutinė rinkos vertė, 2007-09-18 vertinimo duomenimis, buvo 61 600 Lt (vykd. byla, b.l. 14-16). Minėti VĮ Registrų centras duomenys antstolio yra gauti 2011-09-28. Įvertinęs minėtus duomenis teismas daro išvadą, kad nustatant įkeisto turto rinkos vertę, antstolis vertino ne tik išieškotojo siūlymą, bet ir VĮ „Registrų centras“ turimus duomenis. Nesant kitų duomenų apie didesnę nei išieškotojo siūloma įvertinti įkeisto turto vertę, antstolis priėmė pagrįstą patvarkymą dėl turto įkainavimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog antstolis CPK 681 straipsnio nuostatų nepažeidė. Be to, iš vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, kad dėl buto rinkos vertės nustatymo antstolis S. Ramanauskas 2011-10-03 kreipėsi į UAB „Ober-Haus nekilnojamas turtas“ dėl buto įvertinimo. Iš pateiktos turto vertinimo ataskaitos matyti, kad butas (duomenys neskelbtini) buvo įvertintas iš išorės 77 000 Lt rinkos verte, kuri nustatyta su prielaida, kad vertinamo turto būklė yra gera (b.l. 20-49).
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis S. Ramanauskas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, 2011-10-28 patvarkymu J. Š. skundo dėl 2011-10-03 patvarkymo netenkino, paskyrė ekspertizę, kurią pavedė atlikti UAB korporacijai „Matininkai“, kurią atlikus ir pareiškėjai nesutinkant su įvertinimu, ji turės teisę CPK 682 str. 2 d. pagrindu pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvadų (b.l. 9-10).
CPK 510 straipsnio 2 dalis nustato, kad skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytą terminą ir pareiškėjo skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas. Jeigu antstolis patenkina skundo, jis priima patvarkymą, o atsisakius skundą tenkinti, skundas su vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontora. Minėta teisės norma nustato, jog antstoliui atsisakius tenkinti skundą, pareiškėjo skundą privalo išnagrinėti teismas. Iš ginčijamos nutarties matyti, jog antstoliui netenkinus skundo, pareiškėjos J. Š. skundą dėl 2011-10-03 patvarkymo teisėtumo išnagrinėjo teismas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, jog priimdamas 2011-10-03 patvarkymą antstolis įstatymo nuostatų nepažeidė, todėl nutartį atskirojo skundo motyvais naikinti nėra pagrindo. Tačiau padaręs teisingas išvadas, pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje nutarties dalyje suklydo, nurodydamas antstolio patvarkymo datą, todėl nutartis tikslintina.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu
n u t a r i a :
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjos 2011 m. lapkričio 22 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą, patikslinant, jog paliktinas nepakeistu antstolio Sauliaus Ramanausko 2011 m. spalio 3 d. patvarkymas.
Teisėja Birutė Valiulienė