Civilinė byla Nr. 3K-3-76-701/2015
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01768-2012-2
Procesinio sprendimo kategorija 30.6; 45.10 30.6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. vasario 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Antano Simniškio (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB SPV-30 kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 10 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB SPV-30 ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiasis asmuo UAB „Naujininkų ūkis“, dėl privatizavimo viešo konkurso registracijos mokesčio ir pradinio įnašo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovų 100 000 Lt (28 962 Eur) pradinio įnašo, 500 Lt (144,81 Eur) registracijos mokesčio ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė apie jai nuosavybės teise priklausančio UAB „Naujininkų ūkis“ akcijų paketo privatizavimą viešo aukciono būdu, įvyksiantį 2012 m. balandžio 12 d. Akcijų paketo pradinė pardavimo kaina buvo 6 900 000 Lt (1 998 378,13 Eur). 2012 m. balandžio 11 d. ieškovas sumokėjo 500 Lt (144,81 Eur) registracijos mokestį ir 100 000 Lt (28 962 Eur) pradinį įnašą, pateikė paraišką dalyvauti viešame aukcione, siūlydamas 7 400 000 Lt (2 143 188,14 Eur) kainą. Ieškovas pateikė savo pasiūlymą atsižvelgdamas į privatizavimo dokumentuose nurodytus duomenis. Ieškovas buvo pripažintas viešo aukciono laimėtoju, 2012 m. gegužės 14 d. buvo pasirašytas privatizavimo objekto viešo aukciono protokolas, 2012 m. birželio 4 d. suderintas sutarties projektas. Ieškovo atstovams buvo leista patikrinti privatizuojamos įmonės būklę. Tikrinant įmonės būklę UAB „Naujininkų ūkis“ pateikė ieškovui 2012 m. balandžio 2 d. nepriklausomo auditoriaus išvadą dėl 2011 m. gruodžio 31 d. metinių finansinių ataskaitų rinkinio. Pagal audituotą balansą nuosavas kapitalas 2010 m. buvo 617 540 Lt (178 851,95 Eur), 2011 m. – 260 324 Lt (75 395,04 Eur), o UAB „Naujininkų ūkis“ privatizavimo prospekte nurodyta, kad nuosavas kapitalas 2010 m. buvo 1 391 665 Lt (403 054,04 Eur), o 2011 m. rugsėjo 30 d. – 1 362 978 Lt (394 745,71 Eur). Taigi įmonės nuosavas kapitalas iš tikrųjų buvo apie 1 102 654 Lt (319 350,67 Eur) (30 proc.) mažesnis, nei paskelbta privatizavimo prospekte. Akcininkų nuosavybės dalis vietoj 34,5 proc. pagal pateiktus prospekte duomenis iš tikrųjų buvo tik 7 proc. Pagal audituotą pelno (nuostolio) ataskaitą UAB „Naujininkų ūkis“ grynasis pelnas (nuostolis) 2010 m. buvo -70 154 Lt (-20 318 Eur), 2011 m. – 270 433 Lt (78 322,81 Eur), o privatizavimo prospekte grynasis pelnas (nuostolis) 2010 m. buvo 25 358 Lt (7344,18 Eur), 2011 m. rugsėjo 30 d. – 28 689 Lt (8308,91 Eur). Taigi UAB „Naujininkų ūkis“ pelningumas buvo mažesnis 168 628 Lt (48 838,04 Eur). Nuosavo kapitalo pokytis tiesiogiai keičia įmonės vertę, o esamas pelningumas turi įtakos ateities pinigų srautams, todėl toks nuostolių padidėjimas mažina įmonės vertę. Bendras UAB „Naujininkų ūkis“ vertės skirtumas, lyginant su prospekte pateiktais duomenimis, – 2 226 840 Lt (644 937,44 Eur), o tai yra 30 proc. pasiūlytos kainos. Ieškovo nuomone, bendra įmonės akcijų vertė sumažėja 2 226 840 Lt (644 937,44 Eur), todėl ji galėtų būti lygi 5 173 160 Lt (1 498 250,70 Eur). Kadangi pagal audituotą balansą 2011 m. nuosavas kapitalas iš viso buvo 260 324 Lt (75 395,04 Eur), įstatinis kapitalas – 1 121 291 Lt (324 748,32 Eur), t. y. UAB „Naujininkų ūkis“ nuosavas kapitalas buvo mažesnis už 1/2 dalį įstatinio kapitalo, tai reikalingi arba papildomi akcininkų įnašai nuostoliams padengti, arba privalomas įstatinio kapitalo mažinimas, pertvarkymas ar likvidavimas (Akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnio 3 dalis). Taip pat UAB „Naujininkų ūkis“ įsiskolinimo UAB „VSA Vilnius“ (perėmėjas UAB „VAATC“) mokėjimas išdėstytas iki 2014 m. rugsėjo 30 d. Taigi įmonei trūko apyvartinių lėšų einamosioms skoloms padengti, tačiau ši informacija nebuvo atskleista privatizavimo prospekte. UAB „Naujininkų ūkis“ 2012 m. kovo 23 d. pateikė Vilniaus miesto savivaldybei raštą, kuriame nurodė, kad privatizavimo prospekte pateiktos finansinės ataskaitos yra neteisingos, kad dėl neteisingų duomenų pateikimo atsiradęs skirtumas gali siekti 1 000 000 Lt (289 620,02 Eur); UAB „Naujininkų ūkis“ direktorius atšaukė savo parašus bei tvirtinimus, nurodė, kad būtina nutraukti įmonės privatizavimą arba jį sustabdyti. Vilniaus miesto savivaldybė neatskleidė ieškovui šios jai žinomos esminės informacijos, kuri turi įtakos privatizuojamo akcijų paketo kainai. 2012 m. birželio 12 d. Vilniaus miesto savivaldybės privatizavimo komisija pritarė 100 proc. UAB „Naujininkų ūkis“ akcijų paketo pirkimo–pardavimo sutarties projektui. 2012 m. birželio 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodė ieškovui, kad UAB „Naujininkų ūkis“ akcijų paketo pirkimo–pardavimo sutartis turi būti pasirašyta iki 2012 m. liepos 3 d., to nepadarius, bus laikoma, kad privatizavimo objektas neparduotas, o privalomas įmokėti pradinis įnašas ir registracijos mokestis negrąžinami. 2012 m. birželio 28 d. ieškovas pateikė atsakovams pretenzijas, į jas atsakovai neatsakė. UAB „Naujininkų ūkis“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta. Atsakovai sprendimo, kad privatizavimo objektas laikomas neparduotu, nepriėmė, kitu būdu ieškovo neinformavo, sumokėtų sumų negrąžino. Kadangi UAB „Naujininkų ūkis“ akcijų paketo pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovų kaltės, tai jie privalo grąžinti ieškovui sumokėtą pradinį įnašą ir registracijos mokestį.
Byloje nustatyta, kad 2012 m. balandžio 12 d. buvo vykdomas UAB „Naujininkų ūkis“ 11 212 akcijų pardavimas, vienos akcijos nominali vertė nustatyta 100 Lt, akcijų paketo pradinė pardavimo kaina – 6900 Lt (1998,38 Eur), nurodyta, kad akcijų paketas neskaidomas. Vilniaus miesto savivaldybės privatizavimo komisija 2012 m. vasario 14 d. posėdyje nutarė pritarti Vilniaus miesto savivaldybės 2012 m. kovo ir balandžio mėn. privatizavimo programoms, parduodant privatizavimo objektus viešo aukciono būdu ir nustatant pradines pardavimo kainas ir privatizavimo sąlygas. Buvo nuspręsta parduoti UAB „Naujininkų ūkis“ akcijų paketą už pradinę 6 900 000 Lt (1 998 378,13 Eur) kainą, nustatytą atsižvelgiant į turto vertintojo UAB „Inreal“ atliktą UAB „Naujininkų ūkis“ 100 proc. akcijų paketo vertinimą, pagal kurį šio objekto rinkos vertė pajamų požiūriu turto vertinimo dieną – 2011 m. lapkričio 2 d. – buvo 4 550 000 Lt (1 317 771,08 Eur). Informaciniame privatizavimo biuletenyje buvo paskelbta nurodyto objekto privatizavimo programa, pradinė kaina, taip pat kad dokumentų dalyvauti aukcione registracijos pradžia – 2012 m. balandžio 10 d., o pabaiga – 2012 m. balandžio 12 d., kitos privatizavimo sąlygos. 2012 m. balandžio 11 d. ieškovas pateikė paraišką dalyvauti privatizavimo viešame aukcione, nurodydamas, kad, pripažinus jį viešo aukciono laimėtoju, įsipareigoja už privatizuojamą objektą sumokėti 7 400 000 Lt (2 143 188,14 Eur), kad sumokėjo 100 000 Lt (28 962 Eur) pradinį įnašą bei 500 Lt (144,81 Eur) registracijos mokestį. 2012 m. balandžio 12 d. įvykusiame UAB „Naujininkų ūkis“ akcijų privatizavimo viešame aukcione ieškovas paskelbtas laimėtoju. 2012 m. gegužės 14 d. su viešo aukciono laimėtoju pasirašytas privatizavimo objekto viešo aukciono protokolas. 2012 m. gegužės 24 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija informavo ieškovą, kad parengė privatizavimo pirkimo–pardavimo sutarties projektą, jį prašė suderinti iki 2012 m. birželio 4 d., informavo, kad, nesuderinus sutarties projekto, bus laikoma, jog ieškovas atsisakė pirkti privatizavimo objektą ir jis neparduotas, o sumokėtas pradinis įnašas ir registracijos mokestis nebus grąžinami. 2012 m. birželio 4 d. ieškovas ir Vilniaus miesto savivaldybė suderino sutarties projektą. 2012 m. birželio 14 d. Vilniaus miesto savivaldybė informavo ieškovą, kad 2012 m. birželio 12 d. Vilniaus miesto savivaldybės privatizavimo komisija pritarė sutarties projektui, ir nurodė, kad ji turi būti pasirašyta ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo tada, kai privatizavimo komisija pritaria sutarties projektui, įspėjo apie sutarties nepasirašymo teisines pasekmes. 2012 m. birželio 28 d. ieškovas pareiškė atsakovams pretenziją, prašydamas sumažinti UAB „Naujininkų ūkis“ akcijų paketo kainą dėl to, kad parduodamos įmonės finansinė būklė neatitinka nurodytos privatizavimo prospekto dokumentuose. Byloje nėra duomenų, kad ši pretenzija buvo patenkinta.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovui iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 100 500 Lt (29 106,81 Eur) ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo patikslinto ieškinio priėmimo teisme dienos (2012 m. lapkričio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3010 Lt žyminio mokesčio. Dėl ieškinio dalyko pakeitimo teismas konstatavo, kad ieškovas turi tokią teisę po to, kai byla jau paskirta nagrinėti teismo posėdyje; tai neužvilkino bylos nagrinėjimo, nes šalys procesiniais dokumentais buvo tam pasirengusios (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 141 straipsnio 1 dalis). Dėl pradinio įnašo ir registracijos mokesčio grąžinimo teismas rėmėsi Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo (toliau – ir Privatizavimo įstatymas) 9 straipsnio 1 dalimi, 10 straipsnio 4 dalies 3 punktu, Privatizavimo objektų parengimo privatizuoti taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1427, (toliau – ir Privatizavimo objektų parengimo privatizuoti taisyklės) 48.2 punktu. Teismas nustatė, kad informuojant apie privatizuojamą objektą buvo nurodyta, jog UAB „Naujininkų ūkis“ 2010 m. nuosavas kapitalas buvo 1 391 665 Lt (403 054,04 Eur), 2011 m. rugsėjo 30 d. – 1 362 978 Lt (394 745,71 Eur). 2010 m. įmonės grynasis pelnas (nuostoliai) buvo nurodytas 25 358 Lt (7344,18 Eur), 2011 m. rugsėjo 30 d. – (28 689 Lt) (8308,91 Eur). Prieš viešą aukcioną – 2012 m. balandžio 2 d. – buvo baigtas UAB „Naujininkų ūkis“ finansinis auditas, pagal jį nustatyta, kad bendrovės 2010 m. nuosavas kapitalas buvo 617 540 Lt (178 851,95 Eur), 2011 m. – 260 324 Lt (75 395,04 Eur). Skirtumas tarp prospekte nurodyto ilgalaikio turto vertės pagal buhalterinį balansą ir audito metu nustatytosios yra daugiau nei 10 proc. Teismas sprendė, kad taikant analogiją dėl parduodamo nekilnojamojo turto skelbiamų duomenų neatitikties faktinei padėčiai privatizavimo programa turėjo būti stabdoma ir sudaroma nauja. Tikroji padėtis UAB „Naujininkų ūkis“ valdybai buvo žinoma, nes bendrovės direktorius 2012 m. kovo 23 d. raštu Nr. S2–405 prašė spręsti klausimą dėl informavimo apie būtinybę stabdyti ar nutraukti įmonės privatizavimą iki bus nustatyta tikroji įmonės finansinė padėtis. Nei Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatyme, nei Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatuose, patvirtintuose Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1503 (toliau – ir Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatai, Viešo aukciono nuostatai), nėra nurodyta, kad informacija apie privatizuojamą objektą gali skirtis nuo realiai esamos padėties. Pagal CK 6.420 straipsnio 1 dalį įtvirtinta, kad pardavėjas gali nustatyti pradinę parduodamo daikto kainą arba bet kokias kitas aukciono sąlygas, tačiau nepaskelbtos aukciono sąlygos negali būti panaudotos prieš aukciono dalyvius, išskyrus atvejus, kai aukciono vedėjas šias sąlygas paskelbė aukciono dalyviams prieš gaudamas pasiūlymą. Taigi aplinkybė, kad tikroji parduodamų akcijų paketo bendrovės finansinė padėtis buvo prastesnė, negu skelbta, lemia išvadą, jog daiktas buvo parduodamas su paslėptais trūkumais. Teismo vertinimu, šalinant nusipirkto turto privatizavimo būdu trūkumus (neatitiktį privatizavimo programoje ir informacijoje nurodytiems duomenims) taikomos bendrosios CK normos. Teismas rėmėsi CK 6.334 straipsnio 4 dalimi, nurodė, kad parduodant daiktus informuoti apie jo tikrąją faktinę padėtį yra pardavėjo pareiga, kuri, kaip ir atsakomybė už jos neįvykdymą, negali būti perkelta pirkėjui. Todėl negali būti laikoma, kad pirkėjas privalo išsiaiškinti, ar daiktas atitinka informaciją, pateikiamą pardavėjo apie parduodamą daiktą. Tikslios informacijos pateikimo pareiga pardavėjui yra reglamentuota ir Privatizavimo objektų parengimo privatizuoti taisyklėse. Esant skelbtos informacijos apie parduodamą objektą ir tikrosios jo padėties neatitikčiai, pirkėjas įgyja teisę CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties.
Teismas konstatavo, kad privatizavimo dokumentuose ir audito išvadoje nurodyti finansinės UAB „Naujininkų ūkis“ skirtumai yra esminiai, nes lemia parduodamų akcijų pradinę kainą. Naujai skelbtas aukcionas šią aplinkybę patvirtina, nes ankstesnio akcijų UAB „Naujininkų ūkis“ paketo kaina buvo 6 900 000 Lt (1 998 378,13 Eur), o 2013 m. sausio 4 d. paskelbto viešo aukciono būdu parduodamo akcijų paketo pradinė kaina yra 4 550 000 Lt (1 317 771,08 Eur). 2012 m. balandžio 11 d. ieškovas sumokėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijai 100 000 Lt (28 962 Eur) pradinį įnašą už UAB „Naujininkų ūkis“ perkamas akcijas ir 500 Lt (144,81 Eur) registracijos mokestį, todėl ieškovas turėjo teisę reikalauti grąžinti sumokėtas lėšas ir nutraukti sutartį. Kadangi aplinkybės išaiškėjo dar nepasirašius sutarties, tai atsakovui lieka pareiga grąžinti 100 000 Lt (28 962 Eur) dėl esminių parduodamo daikto trūkumų ir 500 Lt (144,81 Eur), nes dėl jo kaltės buvo paskelbta klaidinanti informacija apie parduodamą daiktą.
Pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešojo aukciono būdu nuostatų 39 punktą viešo aukciono laimėtojui pasirašius privatizavimo objekto viešo aukciono protokolą, jei laimėtojas iki nustatyto laiko nesuderina pirkimo–pardavimo sutarties projekto, šitaip atsisakydamas pirkti objektą, laikoma, kad objektas neparduotas, o privalomas įmokėti pradinis įnašas ir registracijos mokestis viešo aukciono laimėtojui negrąžinami. Teismo vertinimu, ši norma taikoma tik tada, kai laimėtojas atsisako pasirašyti sutartį nesant priežasčių, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte, t. y. kai sutartis nepasirašoma dėl pirkėjo kaltės. Teismas konstatavo, kad atsakovų argumentai dėl to, kad ieškovo atstovas yra atstovavęs UAB „Naujininkų ūkis“ interesams, sprendimui įtakos neturi. CK 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu priteistinos ir procesinės palūkanos.
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 15 d. papildomu sprendimu priteisė ieškovui iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2500 Lt (724,05 Eur) išlaidų advokato pagalbai atlyginti.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal atsakovų apeliacinius skundus, 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 30 d. sprendimą ir 2013 m. gegužės 15 d. papildomą sprendimą, ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo 3100 Lt (897,82 Eur) žyminio mokesčio valstybei ir 2178 Lt (630,79 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo UAB „Naujininkų ūkis“. Teisėjų kolegija rėmėsi Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 15 straipsniu, nurodė, kad informaciniame privatizavimo biuletenyje buvo paskelbta, jog pradinė privatizuojamo objekto kaina yra 6 900 000 Lt (1 998 378,13 Eur); tokia kaina nustatyta atsižvelgiant į atlikto turto vertinimo 2011 m. lapkričio 2 d. duomenis, vadovaujantis privatizavimo viešo aukciono būdu tikslais. Ieškovas šios privatizavimo sąlygos neginčijo, su tokia pradine privatizavimo objekto kaina sutiko, savo valią išreiškė dalyvaudamas viešame aukcione. Informaciniame privatizavimo biuletenyje buvo aiškiai nurodyta, kad duomenys apie parduodamą objektą – UAB „Naujininkų ūkis“ akcijų paketą – skelbiami pagal 2011 m. rugsėjo 30 d. įmonės balansą, kad pirkėjas turi pareigą patikrinti ir įvertinti privatizuojamos bendrovės būklę (finansinės atskaitomybės, kreditorių įsiskolinimų, debitorinių įsiskolinimų ir kitus įmonės dokumentus) iki įmonės akcijų paketo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo; Vilniaus miesto savivaldybė neprisiims atsakomybės už jokius informacijos apie bendrovės būklę neatitikimus bei netikslumus ir rizikos dėl galbūt neteisingų duomenų (6 punktas). Be to, buvo nurodyta, kad su bendrovės dokumentais galima susipažinti bendrovės buveinėje. Informacijoje apie privatizuojamą objektą nurodyta, kad objekto 2011 m. rugsėjo 30 d. finansiniai dokumentai (balansas, pelno ir nuostolių ataskaita) nėra audituoti (16 punktas), UAB „Naujininkų ūkis“ prospekto skyriuje apie įmonės finansinę būklę nurodyta, kad yra pateikta 2012 m. balandžio 2 d. nepriklausomo auditoriaus išvada dėl 2011 m. gruodžio 31 d. metinių finansinių ataskaitų rinkinio.
Teisėjų kolegija vadovavosi Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad byloje nenustatyta, jog skelbiant informaciją, susijusią su įmonės finansiniais duomenimis, buvo pažeisti imperatyvieji reikalavimai, kad egzistavo specialiuosiuose teisės aktuose nustatyti pagrindai stabdyti privatizavimo programos vykdymą. Savivaldybė, paskelbdama duomenis apie privatizuojamą objektą, laikėsi įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytos tvarkos, pateikė trumpą privatizuojamo objekto charakteristiką, nurodė, kad duomenys paskelbti vadovaujantis įmonės 2011 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenimis. 2012 m. balandžio 2 d. nepriklausomo auditoriaus išvada, kurioje nustatytus įmonės finansinius duomenis ieškovas lygino su paskelbtaisiais, surašyta dėl UAB „Naujininkų ūkis“ 2011 m. gruodžio 31 d. finansinių dokumentų rinkinio, t. y. dėl visų 2011 m., o skelbiant viešą aukcioną, vadovautasi trijų ketvirčių įmonės finansiniais duomenimis, kurie, be to, nebuvo audituoti, ir apie tai ieškovas, kaip potencialus pirkėjas, buvo informuotas įstatymo nustatyta tvarka. Taigi vien tas faktas, kad skiriasi privatizavimo dokumentuose ir auditoriaus išvadoje nurodyti įmonės finansinės būklės duomenys, nesudaro pagrindo pripažinti, kad savivaldybė nepaskelbė dalies aukciono sąlygų, todėl jos negali būti panaudotos prieš aukciono dalyvius (CK 6.420 straipsnis).
Teisėjų kolegija nurodė, kad, vykdant savivaldybei nuosavybės teise priklausančio objekto privatizavimą viešo aukciono būdu, tarp šalių susiklosto ikisutartiniai teisiniai santykiai, kai yra pareiškiama paraiška dėl dalyvavimo viešame aukcione ir iki asmuo pripažįstamas (arba ne) viešo aukciono laimėtoju, nes nuo to momento yra pripažįstama, kad tarp šalių yra sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau jai įforminti įstatymas tam tikrais atvejais nurodo kelis etapus (kaip ir nagrinėjamu atveju). Vien savivaldybės, kaip pardavėjo, elgesio vertinimas nėra pakankamas tam, kad tinkamai atskleistų visumą kilusiam ginčui tinkamai išnagrinėti aplinkybių, nes abi šalys tiek ikisutartiniuose, tiek sutartiniuose santykiuose saistomos tam tikrų teisių ir pareigų (CK 6.154, 6.163 straipsniai). Šiuo atveju ieškovas, matydamas duomenis, paskelbtus informaciniame privatizavimo biuletenyje, ir elgdamasis kaip atidus ir rūpestingas asmuo, turėjo pasidomėti ne tik šiame dokumente nurodytais duomenimis apie privatizuojamą objektą, bet ir išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su privatizuojamu objektu, tam, kad laisva valia priimtų sprendimą – dalyvauti ar ne sudarant privatizavimo sandorį. Pateikdamas paraišką dalyvauti viešame aukcione ieškovas patvirtino, kad susipažino su privatizavimo objektu, sąlygomis ir tai, kad su jomis sutiko. Teisėjų kolegija nurodė, kad informacinis biuletenis pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalį turi būti paskelbiamas ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki paraiškų registravimo pradžios. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis iki paraiškos padavimo neturėjo galimybės susipažinti su privatizuojamo objekto finansiniais dokumentais, kurie buvo pateikti UAB „Naujininkų ūkis“ prospekte, taip pat išanalizuoti nepriklausomo auditoriaus atliktą išvadą dėl įmonės finansinės padėties. Savo teiginio, kad su įmonės dokumentais ieškovui buvo leista susipažinti tik pasirašius viešo aukciono protokolą, ieškovas nepagrindė įrodymais (CPK 178 straipsnis). Tai, kad ieškovas įsisteigė 2012 m. balandžio 10 d., o kitą dieną pateikė paraišką dalyvauti viešame aukcione, negali būti vertinama kaip pateisinanti tokį neatidų ieškovo, kaip verslo subjekto (paprastai jam keliami didesni atidumo ir rūpestingumo standartai), elgesį aplinkybė. Priešingai, toks elgesys patvirtina, kad ieškovas aiškiai išreiškė savo valią dalyvauti organizuojamame viešame aukcione jame paskelbtomis sąlygomis ir jį laimėjęs sudaryti privatizuojamo objekto pirkimo–pardavimo sutartį. UAB SPV-30 atstovas advokatas A. A. , įgaliotas atstovauti šiai įmonei pateikiant dokumentus dalyvauti viešame aukcione, buvo šios įmonės vienintelis akcininkas, jis atstovavo UAB „Naujininkų ūkis“ civilinėse bylose. Šios aplinkybės patvirtina ieškovo galimą nesąžiningumą, išreiškiant valią dalyvauti viešame aukcione paskelbtomis sąlygomis.
Pagal CK 6.420 straipsnio 1 dalį paskelbtos aukciono sąlygos saisto oferentą ir kiekvienas aukciono dalyvis gali pagrįstai tikėtis, kad pateiktas pasiūlymas yra galiojantis ir teisingas. Nors teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad aukciono santykiuose oferentui tenka padariniai dėl paskelbtų netikslių aukciono sąlygų, nepriklausomai nuo to, dėl kieno kaltės – paties oferento ar kitų asmenų – tai atsitiko; pastaroji aplinkybė negali turėti įtakos vertinant aukcioną ir jo rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Modesta“ v. AB „Spauda“, bylos Nr. 3K-3-501/2006). Teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pirkėjui negali tekti pareiga išsiaiškinti, ar daiktas atitinka pardavėjo pateikiamą informaciją apie parduodamą daiktą. Pardavėjo paskelbtos aukciono sąlygos nebuvo ginčijamos įstatymo nustatyta tvarka, ieškovas su jomis sutiko, be to, nėra pagrindo jų pripažinti netiksliomis, nes pardavėjas jas paskelbė vadovaudamasis turimais finansiniais duomenimis apie UAB „Naujininkų ūkis“. Vėliau audituotame įmonės balanse nurodytų duomenų apie įmonės finansinę padėtį skirtumas nereiškia, kad atsakovai šių sąlygų nepaskelbė, todėl negali būti pripažinti kaip pažeidę pareigą parduoti tinkamos kokybės daiktą (CK 6.334 straipsnis). Teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovas neįgijo teisės susigrąžinti sumokėtą pradinį įnašą ir registracijos mokestį, nes dėl jo paties kaltės nebuvo sudaryta privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutartis. Aplinkybių, kad atsakovai pažeidė Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatyme, Viešo aukciono nuostatuose įtvirtintą pareigą pateikti tikslias aukciono sąlygas, nenustatyta (Viešo aukciono nuostatų 44 punktas), todėl pirmosios teismas nepagrįstai taikė išimtį iš bendros taisyklės, t. y. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti 3000 Lt išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:
1. Dėl nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos dėl CK 6.420 straipsnio taikymo. Kasatorius nurodo CK 6.420 straipsnio 1 dalį, kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Molesta“ v. AB „Spauda“, bylos Nr. 3K-3-501/2006; 2007 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Artapolas“ v. Utenos rajono savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-78/2007; 2008 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Pagirių šiltnamiai“ v. UAB ,,Nada Focus“, bylos Nr. 3K-3-225/2008), pagal kurią pardavėjas yra atsakingas už aukcione parduodamo turto charakteristikų netikslumus, o ne pirkėjas privalo išsiaiškinti, ar daiktas atitinka paskelbtą informaciją. Be to, pardavėjas negali remtis tuo, kad netikslūs duomenys atsirado ne dėl jo kaltės arba kad teisės aktai nenurodo paskelbtų aukciono sąlygų tikslinimo tokiais atvejais.
2. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Teisėjų kolegija netinkamai vertino bylos įrodymus – su prospektu negalėjo būti pateikta 2012 m. balandžio 2 d. auditoriaus išvada, nes ji dar nebuvo surašyta. UAB „Naujininkų ūkis“ prospekto skyriuje apie įmonės finansinę būklę nuoroda į auditoriaus išvados pateikimą klaidingai sutapatinta su 2012 m. balandžio 2 d. audito išvada. Su prospektu buvo pateikta kita, ankstesnė, audito išvada. Kasatorius pažymi, kad paraiškų pateikimo pradžia buvo 2012 m. balandžio 10 d., taigi informacinis privatizavimo biuletenis buvo paskelbtas ne vėliau kaip likus 30 dienų iki šios dienos (Privatizavimo objektų parengimo privatizuoti taisyklių 47 punktas). Informaciniame privatizavimo biuletenyje buvo nurodyta informacinio leidinio (prospekto) įsigijimo tvarka, vadinasi, paskelbiant informacinio privatizavimo biuletenį prospektas jau buvo parengtas. Prospekte nurodyta jo parengimo data – 2011 m., todėl 2012 m. balandžio 2 d. auditoriaus išvada negalėjo būti pateikta su 2011 m. prospektu. Be to, UAB „Naujininkų ūkis“ prospekto skyriuje apie finansinę būklę pateikti finansiniai duomenys pagal 2009 m., 2010 m. ir 2011 m. rugsėjo 30 d. balansus. 2012 m. balandžio 2 d. auditoriaus išvada buvo surašyta dėl 2011 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų rinkinio, o prospekte nenurodyta, kad auditoriaus išvadoje analizuotas 2011 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų rinkinys. Prospekte neįvardyta, kokia konkrečiai auditoriaus išvada pateikiama su prospektu, todėl teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad su prospektu pateikta būtent 2012 m. balandžio 2 d. auditoriaus išvada dėl 2011 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų rinkinio, o ne auditoriaus išvada dėl 2009–2010 m. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, nustatė, kad prospekte skelbta informacija apie įmonės finansinę būklę iš esmės skyrėsi nuo 2012 m. balandžio 2 d. auditoriaus išvadoje pateiktų duomenų. Kasatorius nurodo kasacinio teismo praktiką įrodymų vertinimo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Č. ir kt. v. UAB „Parex lizingas“, bylos Nr. 3K-3-471/2006; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. O. v. G. V. , bylos Nr. 3K-3-305/2012; kt.). Kasatoriaus nuomone, teisėjų kolegijos išvados neatitinka įrodymų turinio, nurodytos aplinkybės neužfiksuotos prospekte ir pagal logikos dėsnius negali būti teisingos.
3. Dėl paskelbtų duomenų klaidingumo ir reikšmingumo kainai. Teisėjų kolegijos išvada, kad nėra pagrindo pripažinti, jog buvo paskelbtos neteisingos viešo aukciono sąlygos, prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis). Nors privatizavimo prospekte skelbti 2011 m. rugsėjo 30 d. duomenys, o 2011 m. audituotos finansinės atskaitomybės duomenys 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau duomenys reikšmingai ir iš esmės skyrėsi. Vien per IV finansinių metų ketvirtį tokie skirtumai negalėjo atsirasti. Akivaizdu, kad duomenys buvo neteisingi ir 2011 m. rugsėjo 30 d., nes buvo reikšmingai pakeisti net ir 2010 m. duomenys (UAB „Naujininkų ūkis“ pelningumas iš tikrųjų yra reikšmingai mažesnis). Vilniaus miesto savivaldybė, kaip akcininkė, šiems pakeitimams pritarė, pakeisti finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti ir įregistruoti Juridinių asmenų registre. 2010 m. duomenys buvo paskelbti privatizavimo dokumentuose, šie duomenys turėjo reikšmės aukciono dalyviams vertinant privatizuojamos įmonės būklę; vertinant įmonės vertę yra svarbūs jos veiklos rodiklių pokyčiai. Po 2012 m. balandžio 2 d. auditoriaus išvados 2010 m. duomenys buvo iš esmės pakeisti (sumažinti). Net ir laikant, kad 2011 m. rugsėjo 30 d. neaudituoti duomenys galėjo sumažėti per IV finansinių metų ketvirtį, nepaneigiama aplinkybė, kad privatizavimo dokumentuose buvo paskelbti neteisingi 2010 m. finansiniai duomenys. Šie duomenys turėjo įtakos kasatoriui siūlant kainą. Iš privatizavimo dokumentuose skelbtų duomenų buvo matyti, kad 2010 m. įmonė veikė pelningai, turėjo daug nuosavo kapitalo, tačiau po aukciono rezultatų paskelbimo nuvykus į bendrovę susipažinti su įmonės dokumentais iš kasatoriui pateiktos 2012 m. balandžio 2 d. auditoriaus išvados paaiškėjo, kad įmonė, už kurią kasatorius pasiūlė 7 400 000 Lt (2 143 188,14 Eur) kainą, jau 2010 m. veikė nuostolingai, o 2011 m. pabaigoje jos turimas nuosavas kapitalas buvo tik 260 324 Lt (75 395,04 Eur). Nepripažįstant įmonės finansinių duomenų neatitikties realiai būklei paslėptu trūkumu (CK 6.420 straipsnio 1 dalis), būtų pažeisti bendrieji protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principai. Nesąžininga ir neteisinga parduoti įmonę neatskleidžiant, kad jos nuosavas kapitalas yra 2 ar 5 kartus mažesnis ir kad jau antri metai ji veikia nuostolingai. Teisėjų kolegija akcentavo, kad kasatorius neginčijo pradinės kainos. Tačiau kasatorius savo 7 400 000 Lt (2 143 188,14 Eur) kainą pasiūlė vadovaudamasis neteisingais duomenimis apie įmonės finansinę būklę (vertę); sutiko su nustatyta pradine kaina nežinodamas, kad įmonės vertė iš tiesų yra daug mažesnė, nei buvo skelbta informaciniame privatizavimo biuletenyje, todėl toks sutikimas negali turėti teisinės reikšmės. Kasatoriaus valia pirkti privatizavimo objektą už 7 400 000 Lt (2 143 188,14 Eur) kainą buvo su trūkumais – kasatorius buvo suklaidintas dėl objekto tikrosios finansinės padėties. Tiek vertintojai, atlikdami UAB „Naujininkų ūkis“ akcijų paketo vertinimą, tiek Vilniaus miesto savivaldybės privatizavimo komisija, nustatydama akcijų paketo pradinę pardavimo kainą, vadovavosi neteisingais duomenimis, nes jiems buvo pateikti neteisingi UAB „Naujininkų ūkis“ finansinės atskaitomybės dokumentai. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad vėliau organizuoto naujo 2013 m. sausio 15 d. viešo aukciono 4 550 000 Lt (1 317 771,08 Eur) pradinė pardavimo kaina taip pat patvirtina, kad neteisinga informacija buvo reikšminga objekto kainos nustatymui.
4. Dėl momento, iki kada pirkėjas privalo patikrinti aukcione parduodamos įmonės būklę. Informacinio privatizavimo biuletenio 6 punkte buvo nurodyta, kad pirkėjas turi pareigą patikrinti ir įvertinti privatizuojamos bendrovės būklę (finansinės atskaitomybės, kreditorių įsiskolinimų, debitorinių įsiskolinimų ir kitus įmonės dokumentus) iki įmonės akcijų paketo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo dienos, o ne iki paraiškos dalyvauti aukcione dienos, todėl teisėjų kolegijos išvada, kad pirkėjas tai turėjo padaryti iki valios dalyvauti aukcione išreiškimo, yra nepagrįsta. Pirkėjas turi teisėtą lūkestį pasitikėti informaciniame privatizavimo biuletenyje ir prospekte skelbiamomis dalyvavimo viešame aukcione sąlygomis. Teismui išaiškinus pirkėjo pareigą susipažinti su visais įmonės dokumentais iki kito momento, nei buvo nurodyta informaciniame biuletenyje, nepagrįstai pakeistos paskelbtos dalyvavimo aukcione sąlygos. Kasatoriaus teigimu, jis elgėsi tiksliai pagal paskelbtas sąlygas – iki paraiškos dalyvauti aukcione pateikimo susipažino su informaciniame privatizavimo biuletenyje paskelbtais duomenimis ir informaciniu leidiniu (prospektu), o iki sutarties pasirašymo dienos patikrino ir įvertino privatizuojamos bendrovės būklę, nuvykęs į bendrovės buveinę. Taigi paaiškėjus skelbtų duomenų neatitikčiai faktinei būklei, kasatorius pagrįstai nepasirašė privatizavimo sutarties. Informacinio privatizavimo biuletenio 6 punkte nurodomos sąlygos patikrinti įmonės būklę iki sutarties pasirašymo neįvykdymo pasekmės: Vilniaus miesto savivaldybė neprisiims atsakomybės už jokius informacijos apie bendrovės būklę neatitikimus bei netikslumus ir rizikos dėl galbūt neteisingų duomenų. Aiškinant sistemiškai su pirmąja 6 punkto dalimi, akivaizdu, kad momentas, nuo kurio Vilniaus miesto savivaldybė nebeprisiima rizikos dėl duomenų apie bendrovės būklę neatitikimo, yra pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymas. Vadinasi, pirkėjas, nesutikdamas prisiimti atsakomybės dėl paaiškėjusių įmonės būklės netikslumų, negali pasirašyti pirkimo–pardavimo sutarties, nes taip patvirtintų, kad sutinka pirkti įmonę, nepaisydamas to, kad jos tikroji būklė neatitinka dokumentuose nurodytos būklės. Momentui, iki kada pirkėjas turi pareigą patikrinti privatizuojamos bendrovės būklę, nustatyti neturi reikšmės tai, kad perkant viešo aukciono būdu pirkimo–pardavimo sutartis laikoma sudaryta nuo viešo aukciono laimėtojo paskelbimo. Informacinio privatizavimo biuletenio 6 punkte vartojama sąvoka „sutarties pasirašymo“, o ne „sutarties sudarymo“ (CK 1.9 straipsnis).
5. Dėl pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie viešo aukciono būdu parduodamą daiktą. Pažeista Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis, netaikytas sąžiningumo principas. Pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį imperatyviai nurodoma, kad privatizavimo objekto valdytojas Vyriausybės nustatyta tvarka privalo pateikti dokumentus ir kitą informaciją apie privatizavimo objektą potencialiems pirkėjams. Privatizavimo objekto valdytojo pareiga negali būti perkelta aukciono dalyviui, t. y. iš jo negali būti reikalaujama pačiam ieškoti nepaskelbtos galbūt reikšmingos informacijos apie objektą. Aukciono dalyvis turi teisėtą lūkestį tikėti, kad paskelbta privatizavimo informacija yra teisinga, neprivalo dėti papildomų pastangų ir išteklių, kad patikrintų paskelbtos informacijos teisingumą. Tokios pareigos perkėlimas aukciono dalyviams, kurie dar net nėra laimėję aukciono, būtų neproporcingas ir neprotingas. Formalus viešo aukciono organizavimo taisyklių nepažeidimas negali būti vertinamas kaip pateisinamas ir sąžiningas elgesys. Kasatorius nurodo kasacinio teismo praktiką sąžiningumo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Z. v. S. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-44/2011). Sąžiningumo principas draudžia apgaulingą ir klaidinantį elgesį, piktnaudžiavimą šalies turimais duomenimis. Kasatoriaus nuomone, negali būti laikomas sąžiningu atsakovo elgesys, kai, vykstant viešo aukciono procedūroms, sužinojęs apie anksčiau paskelbtų duomenų neatitiktį faktinei situacijai (UAB „Naujininkų ūkis“ pateikė Vilniaus miesto savivaldybei tai patvirtinantį 2012 m. kovo 23 d. raštą), naujai paaiškėjusių duomenų neatskleidė aukciono sąlygose, neinformavo aukciono dalyvių (CK 6.158 straipsnis). Vilniaus miesto savivaldybė neatskleidė šios jai žinomos esminės informacijos, kuri daro įtaką privatizuojamo akcijų paketo vertei ir mokėtinai kainai. Kasatorius pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybė turi privatizavimo aukciono būdu ir sutarčių sudarymo patirties.
6. Dėl įstatymo analogijos taikymo. Savivaldybės turto privatizavimą viešo aukciono būdu reglamentuoja Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatai. Jais nereglamentuota ginčo santykiams aktuali situacija, kai paskelbiami neteisingi aukciono duomenys, todėl bylos atveju taikytina įstatymo analogija (CK 1.8 straipsnio 1 dalis). Privatizuojant valstybės turtą turi būti vadovaujamasi CK 1.5 straipsnio 1 dalies nuostata, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, CK 2.36 straipsnio 1 dalies nuostata, kad valstybė ir jos institucijos yra civilinių teisinių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai, taip pat CK 6.158 straipsnio nuostata, kad kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. VĮ Turto fondas, bylos Nr. 3K-7-470/2006). Kasatoriaus nuomone, pradinio įnašo negrąžinimas pirkimo–pardavimo sutarties nepasirašant dėl pardavėjo kaltės pažeistų nurodytus principus. Kasatorius, remdamasis Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 23 d. nutarimu, kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. VĮ Valstybės turto fondas, bylos Nr. 3K-7-470/2006; teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. I. P. , bylos Nr. 3K-3-95/2011), nurodo, kad šiuo atveju turi būti vadovaujamasi CK. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pagal įstatymo analogiją taikė ir Privatizavimo objektų parengimo privatizuoti taisyklių 48.2 punktą, pagal kurį jeigu nuo objekto privatizavimo programos paskelbimo informaciniame privatizavimo biuletenyje nurodytojo objekto ilgalaikio materialaus turto balansinė likutinė vertė pasikeičia ne daugiau kaip 10 proc., Turto fondas šiuos duomenis patikslina ir paskelbia nekeisdamas privatizavimo terminų. Jeigu šio turto balansinė likutinė vertė pasikeičia daugiau kaip 10 proc., objekto privatizavimo programa turi būti nustatytąja tvarka sustabdyta ir sudaryta nauja. Nustatant pareigą sustabdyti privatizavimo programą, jei privatizuojamo turto likutinė vertė iš esmės pasikeičia, siekta išvengti turto pardavimo neteisinga kaina. Toks reglamentavimas nustatytas tiek dėl pirkėjo interesų (kad nenusipirktų turto už didesnę kainą, jeigu vertė sumažėjusi), tiek dėl pardavėjo interesų (kad neparduotų turto už mažesnę kainą, jeigu vertė padidėjusi). Civiliniuose santykiuose galioja priešpriešinių įsipareigojimų proporcingumo taisyklė, t. y. laikoma, kad sandoris nesąžiningas, jeigu vienos šalies įvykdymas pagal sandorį gerokai viršija kitos šalies to sandorio įvykdymą (CK 6.67 straipsnio 4 punktas). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skirtumas tarp prospekte nurodyto ilgalaikio turto vertės pagal 2011 m. rugsėjo 30 d. buhalterinį balansą ir privatizavimo metu atlikto audito nustatytos, buvo daugiau nei 10 proc., todėl privatizavimo programa turėjo būti stabdoma ir sudaroma nauja. Kadangi UAB „Naujininkų ūkis“ akcijų paketo pirkimo–pardavimo sutartis nepasirašyta dėl atsakovų kaltės, paaiškėjus esant paskelbtai neteisingai informacijai, tai kasatoriaus sumokėtos lėšos atsakovų įgytos be teisinio pagrindo, todėl grąžintinos (CK 6.237 straipsnis).
7. Dėl kasatoriaus nesąžiningumo dalyvaujant viešame aukcione. Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatų 29(l)–29(4) punktuose išvardyti kriterijai, kuriais remiantis pirkėjas gali būti pripažįstamas nepatikimu. Jeigu aplinkybė, kad potencialus pirkėjas yra neseniai įregistruotas Juridinių asmenų registre, būtų laikoma pagrindu pripažinti pirkėją nepatikimu, aukciono organizatorius būtų galėjęs tai padaryti. Aukciono organizatoriui ši aplinkybė buvo atskleista, tačiau kasatorius nebuvo pripažintas nepatikimu. Kasatorius remiasi Advokatūros įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, nurodo, kad advokatas komiso sutartinių santykių pagrindu (CK 6.780 straipsnis) savo vardu, bet kliento pavedimu ir interesais (siekiant skubiau įregistruoti) įsteigė UAB SPV-30. 2012 m. balandžio 10 d. įmonė buvo įregistruota. 2012 m. balandžio 11 d. advokatas pasirašė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kuria perleido visas UAB SPV-30 akcijas UAB „Facilities Management“. Advokatų kontoros, kurioje praktikuoja advokatas A. A. , atstovavimas UAB „Naujininkų ūkis“ bylose nebuvo susijęs su jos privatizavimu. Atstovavimo civilinėse bylose metu advokatui nebuvo atskleista aplinkybių, susijusių su UAB „Naujininkų ūkis“ finansine būkle ar privatizavimo sąlygomis, todėl advokatas šioje situacijoje neįžvelgė interesų konflikto, juolab kad nei UAB SPV-30, nei UAB „Facilities Management“ su UAB „Naujininkų ūkis“ neturi jokių santykių. Šiuo atveju advokatas klientams atstovavo ne tuo pačiu klausimu (Lietuvos advokatų etikos kodekso 3.1 punktas), todėl jo ankstesnis atstovavimas UAB „Naujininkų ūkis“ nesusijusiose su privatizavimu civilinėse bylose negali būti vertinamas kaip kasatoriaus nesąžiningumą patvirtinanti aplinkybė. Teismo argumentas dėl kasatoriaus galimo nesąžiningumo, išreiškiant valią dalyvauti viešame aukcione, yra prielaida, neturinti racionalaus paaiškinimo, nes nėra prasminga sumokėti ir prarasti 100 000 Lt (28 962 Eur) pradinį įnašą neturint ketinimų pirkti akcijų paketo.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo kasacinį skundą atmesti ir apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodomi šie argumentai:
1. Dėl paslėptų trūkumų. Atsakovo nuomone, kasatorius nurodo kasacinio teismo praktiką, suformuotą civilinėse bylose, kurių faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėjamos bylos. Šiuo atveju reikėtų atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje A. K. v. VĮ Valstybės turto fondas, bylos Nr. 3K-3-511/2003, išaiškinimus. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija pagrįstai nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dalis paskelbtų aukciono sąlygų – informacija, susijusi su UAB „Naujininkų ūkis“ turtine padėtimi, yra neteisinga, todėl objektas parduotas su paslėptais trūkumais (CK 6.334 straipsnis). Teisėjų kolegija nustatė, kad duomenys apie parduodamą objektą – UAB „Naujininkų ūkis“ akcijų paketą – buvo skelbiami pagal 2011 m. rugsėjo 30 d. įmonės balansą, taip pat kad pirkėjas turi pareigą patikrinti ir įvertinti privatizuojamos bendrovės būklę (finansinės atskaitomybės, kreditorių įsiskolinimų, debitorinių įsiskolinimų ir kitus įmonės dokumentus) iki įmonės akcijų paketo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo dienos; Vilniaus miesto savivaldybė neprisiims atsakomybės už jokius informacijos apie bendrovės būklę neatitikimus bei netikslumus ir rizikos dėl galbūt neteisingų duomenų (6 punktas); su bendrovės dokumentais galima susipažinti bendrovės buveinėje. Informacijoje apie privatizuojamą objektą nurodyta, kad objekto 2011 m. rugsėjo 30 d. finansiniai dokumentai (balansas bei pelno ir nuostolių ataskaita) nėra audituoti (16 punktas).
2. Dėl prisiimtos rizikos. Kasatorius nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje AB „Modesta“ v. AB „Spauda“, bylos Nr. 3K-3-501/2006, išaiškinimais, nes bylų faktinės aplinkybės nesutampa. Teisėjų kolegija pagrįstai nurodė, kad nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pirkėjas neturi pareigos aiškintis, ar daiktas atitinka informaciją, kuri apie jį pateikiama pardavėjo. Paskelbtos aukciono sąlygos nebuvo ginčijamos įstatymo nustatyta tvarka, t. y. kasatorius su jomis sutiko, be to, nėra pagrindo jų pripažinti netiksliomis, nes pardavėjas jas paskelbė vadovaudamasis turimais finansiniais duomenimis apie UAB „Naujininkų ūkis“. Vėliau audituotame įmonės balanse nurodytų duomenų apie įmonės finansinę padėtį skirtumas nereiškia, kad atsakovai šių sąlygų nepaskelbė, todėl negali būti pripažinti kaip pažeidę pareigą parduoti tinkamos kokybės daiktą (CK 6.334 straipsnis). Aplinkybė, kad ieškovas įsisteigė 2012 m. balandžio 10 d., o jau kitą dieną pateikė paraišką dalyvauti viešame aukcione dėl ginčo privatizuojamo objekto, negali būti vertinama kaip neatidų kasatoriaus, kuris yra verslo subjektas (paprastai jam keliami didesni atidumo ir rūpestingumo standartai), elgesį pateisinanti aplinkybė. Priešingai, toks kasatoriaus elgesys tik patvirtina, kad jis aiškiai išreiškė savo valią dalyvauti viešame aukcione paskelbtomis sąlygomis ir jį laimėjęs sudaryti privatizuojamo objekto pirkimo–pardavimo sutartį. Savivaldybė, paskelbdama duomenis apie privatizuojamą objektą, laikėsi teisės aktų nustatytos tvarkos, pateikė trumpą privatizuojamo objekto charakteristiką, nurodė, kad duomenys paskelbti vadovaujantis įmonės 2011 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenimis. Teisėjų kolegija pagrįstai nurodė, kad 2012 m. balandžio 2 d. nepriklausomo auditoriaus išvada, kurioje nustatytus įmonės finansinius duomenis ieškovas lygino su paskelbtais, surašyta dėl UAB „Naujininkų ūkis“ 2011 m. gruodžio 31 d. finansinių dokumentų rinkinio, t. y., dėl visų 2011 m., o skelbiant viešą aukcioną, vadovautasi trijų ketvirčių įmonės finansiniais duomenimis, kurie nebuvo audituoti, apie tai kasatorius buvo informuotas. Taigi vien tas faktas, kad įmonės finansinės būklės duomenys, nurodyti privatizavimo dokumentuose ir auditoriaus išvadoje, skiriasi, nesudaro pagrindo pripažinti, kad savivaldybė nepaskelbė dalies aukciono sąlygų, todėl jos negali būti panaudotos prieš aukciono dalyvius (CK 6.420 straipsnis). Atsakovas sutinka su teisėjų kolegijos argumentais dėl kasatoriaus pareigos pasidomėti ir išsiaiškinti visas aplinkybes, susijusias su privatizuojamu objektu. Kasatoriaus aiškinimas, kad jis įmonės būklę patikrino ir neatitikimus išsiaiškino iki sutarties pasirašymo, yra siauras, nesudarantis pagrindo tenkinti jo reikalavimų. Pirkėjas laisva valia apsisprendžia dalyvauti ar ne aukcione, sprendžia dėl kainos. Jei kainą siūlo ir dalyvauja aukcione neįvertinęs visų esminių aplinkybių, akivaizdu, kad prisiima riziką.
3. Dėl įrodymų vertinimo. Informaciniame privatizavimo biuletenyje buvo aiškiai nurodyta, kad duomenys apie objektą skelbiami pagal 2011 m. rugsėjo 30 d. įmonės balansą. Be to, nurodyta, kad balansai yra neaudituoti. Teisėjų kolegija proceso teisės normų nepažeidė.
4. Dėl kainos nustatymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka nenagrinėja fakto klausimų. Teisėjų kolegija pagrįstai nustatė, kad pardavėjas objekto kainą nustatė atsižvelgdamas į turto vertinimo 2011 m. lapkričio 2 d. duomenis, vadovaudamasis privatizavimo objekto viešo aukciono būdu tikslais. Kasatorius kainos neginčijo, su pradine privatizavimo objekto kaina sutiko, šią savo valią išreiškė dalyvaudamas viešame aukcione. Atsakovo teigimu, akcijų paketo vertinimas atliekamas atsižvelgiant ne tik į veiklos srautus, turimą turtą, bet ir į rinkos pokyčius ir situaciją. Nustatydama parduodamo objekto kainą privatizavimo komisija turi neribotą teisę spręsti dėl pradinės objekto kainos dydžio (Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 6 straipsnio 2 dalis). Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. 443 patvirtintoje Vilniaus miesto savivaldybės turto privatizavimo tvarkoje nurodyta, kad pradinė privatizavimo objekto kaina nustatoma atsižvelgiant į vertinimo metu nustatytą šio objekto labiausiai tikėtiną vertę rinkoje (16 punktas). Teisės aktuose nėra įtvirtinto imperatyvo, kad nustatyta pradinė objekto pardavimo kaina privalo neviršyti turto vertintojų nurodytos tikėtinos turto vertės rinkoje. Turto vertinimas yra tik vienas iš vertės nustatymo kriterijų, tačiau galutinį sprendimą dėl objekto pradinės kainos priima savivaldybės turto privatizavimo komisija. Pardavėjas, siekdamas tenkinti viešąjį interesą, nustato turto pardavimo pradinę kainą, kuri, be jokios abejonės, gali būti daug didesnė nei nustatytoji turto vertintojų. Viešo aukciono esmė – didžiausios galimos sumos už privatizuojamą objektą gavimas. Tai lemia ir privatizavimo komisijos įgaliojimų apimtį, sprendžiant dėl pradinės objekto pardavimo kainos.
5. Dėl įstatymo analogijos taikymo. Kasatorius neįrodė atsakovų kaltės dėl sutarties nepasirašymo. Kasatoriaus akcentuojamos Privatizavimo objektų parengimo privatizuoti taisyklės nereglamentuoja ginčo santykių. Pradinio įnašo ir registravimo mokesčio grąžinimo klausimus reglamentuoja Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatai, kuriuose nurodyti atvejai, kai pradinis įnašas ir registracijos mokestis gali būti grąžinami (15, 32 punktai), nurodyti jų negrąžinimo atvejai (31, 39, 44 punktai). Nagrinėjamoje byloje nebuvo reiškiamas reikalavimas dėl privatizavimo programos vykdymo sustabdymo ar nutraukimo. Kasatorius dalyvavo viešo aukciono procedūrose, pasirašė protokolą, suderino pirkimo–pardavimo sutarties projektą; teisme reiškė reikalavimą dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta (pradinio ieškinio reikalavimas). Pirmosios instancijos teismas be pagrindo taikė Privatizavimo objektų paregimo privatizuoti taisykles ir sprendė, ar buvo pagrindas stabdyti arba nutraukti privatizavimo programos vykdymą. Atsakovo nuomone, analogijos taikymas nagrinėjamu atveju negalimas. Šiuo atveju taikytini Viešo aukciono nuostatai, kurių 44 punkte nustatyta, kad jeigu šiame punkte nurodytu laiku viešo aukciono laimėtojas neatvyksta pasirašyti sutarties, laikoma, kad privatizavimo objektas neparduotas, o privalomas įmokėti pradinis įnašas ir registracijos mokestis viešo aukciono laimėtojui negrąžinami.
6. Dėl kasatoriaus nesąžiningumo. UAB SPV-30 atstovas advokatas, kuris buvo įgaliotas atstovauti šios įmonės interesams teikiant dokumentus į viešą aukcioną, buvo šios įmonės vienintelis akcininkas. Šis asmuo taip pat atstovavo UAB „Naujininkų ūkis“ civilinėse bylose. Tai patvirtina ieškovo galimą nesąžiningumą išreiškiant valią dalyvauti viešame aukcione jame paskelbtomis sąlygomis. Nors kasatorius nebuvo pripažintas nepatikimu atsižvelgiant į Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatus, UAB SPV-30 įsteigimo laikas ir aplinkybės turi esminę reikšmę vertinant kasatoriaus sąžiningumą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl privatizavimą viešo aukciono būdu vykdančio subjekto pareigos paskelbti teisingą informaciją apie parduodamą objektą
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas taikomas pagal jo 1 straipsnyje įtvirtintą taisyklę: šis įstatymas nustato valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sąlygas ir tvarką, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus šioje srityje tiek, kiek to nereglamentuoja kiti šio turto valdymo ir (ar) naudojimo bei (ar) disponavimo juo įstatymai. Valstybės ir savivaldybių turtas, kaip viešosios nuosavybės teisės objektas, turi būti naudojamas tik siekiant patenkinti tam tikrus viešuosius interesus, o teisės normos, reglamentuojančios valstybės ir savivaldybių turto perleidimą, turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Domus Perfecta“ v. UAB vaistinė „Širdažolė“, bylos Nr. 3K-3-263/2005; 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sigma Telas“ ir kt. v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-416/2005; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Artapolas“ v. UAB „Autoreikmuo“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-237/2011; kt.).
Viešojo intereso egzistavimą valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo srityje atskleidžia ir principai, išdėstyti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnyje: visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo principai, reiškiantys, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama rūpestingai, racionaliai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą ir maksimalią naudą visuomenei; viešosios teisės principas, reiškiantis, kad sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. L. R. , bylos Nr. 3K-3-286/2014).
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sąlygas ir tvarką, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus šioje srityje tiek, kiek to nereglamentuoja kiti šio turto valdymo ir (ar) naudojimo bei (ar) disponavimo juo įstatymai, nustato Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas (įstatymo redakcijos, galiojusios vykusio viešo aukciono metu, t. y. nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d., 1 straipsnis). Šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas kitų subjektų nuosavybėn gali būti perduodamas jį privatizuojant pagal įstatymus. Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimą reglamentuoja Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymas (nagrinėjamos bylos atveju aktuali įstatymo 2009 m. rugpjūčio 4 d. redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 1 d.). Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalį valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančios akcijos ir kitas turtas kitų asmenų nuosavybėn gali būti perleistas pagal šį įstatymą, jei kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Privatizavimo įstatymo 13 straipsnyje, nustatančiame privatizavimo būdus, kaip vienas tokių būdų nurodytas viešas aukcionas (1 dalies 2 punktas). Viešo aukciono samprata ir turtas, kurį galima privatizuoti šiuo būdu, atskleisti Privatizavimo įstatymo 15 straipsnyje. To paties įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad Vyriausybės nutarimai privatizavimo klausimais, priimti vadovaujantis šiuo ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, yra privalomi valstybės bei privatizavimo institucijoms. Privatizavimo įstatymo pagrindu priimtas Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimas Nr. 1503 (galiojęs šioje byloje aktualaus viešo aukciono metu), kuriuo patvirtinti Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatai, reglamentuojantys tokių aukcionų organizavimą ir vykdymą. Taigi savivaldybė, skelbdama ir vykdydama viešą aukcioną, turėjo laikytis procedūrų, nustatytų tiek Privatizavimo įstatyme, tiek ir Viešo aukciono nuostatuose.
Privatizavimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas privatizavimo objekto valdytojas Vyriausybės nustatyta tvarka privalo pateikti dokumentus ir kitą informaciją apie privatizavimo objektą Valstybės turto fondui ar (ir) potencialiems pirkėjams. Privatizavimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatytas reikalavimas, kad objekto privatizavimo programoje turi būti pateikta trumpa privatizavimo objekto charakteristika (įstatinis kapitalas, valstybei ar savivaldybei tenkančių akcijų nominali vertė, įstatinio kapitalo rentabilumas, gamybos apimtis ar metinė apyvarta, darbuotojų skaičius, pagrindinės veiklos pobūdis, geografinė padėtis, informacija apie valstybės ar savivaldybės kontroliuojamos įmonės produkcijos ar paslaugų dalį rinkoje ir trečiųjų asmenų teises į tokią įmonę). Privatizavimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Informaciniame privatizavimo biuletenyje turi būti viešai paskelbta privatizavimo objekto privatizavimo programa (1 punktas), valstybės (savivaldybės) kontroliuojamos įmonės, kurios akcijos yra parduodamos, ir kito turto, kuris yra privatizuojamas, apžiūros laikas (3 punktas) ir kt., 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija apie privatizavimo objektą Informaciniame privatizavimo biuletenyje turi būti paskelbta ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki paraiškų ar kitų privatizavimo dokumentų dėl dalyvavimo privatizavime priėmimo pradžios. Nurodytos nuostatos buvo įtvirtintos ir Viešo aukciono nuostatų 8, 9 punktuose. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šis specialiųjų įstatymo normų nustatytas reglamentavimas koreliuoja su CK 6.420 straipsnio 1 dalimi, kad esmines pardavimo sąlygas pardavėjas turi nurodyti jau skelbdamas aukcioną, t. y. aukciono sąlygose. CK 6.163 straipsnio 4 dalyje taip pat nurodyta, kad šalys privalo atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarčiai sudaryti. Taigi, kai daiktas (nagrinėjamos bylos atveju – uždarosios akcinės bendrovės akcijos) parduodamas aukciono būdu, pagrindinės pirkimo–pardavimo sąlygos nustatomos aukciono sąlygose, ir šios sąlygos teisiškai saisto pirkėją ir pardavėją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. L. R. , bylos Nr. 3K-3-286/2014). Be to, kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.420 straipsnio nuostatas, yra nurodęs, kad įstatymo įpareigojama skelbiant aukcioną atskleisti visas aukciono sąlygas ir nustatoma, kad nepaskelbtos sąlygos negali būti panaudotos prieš aukciono dalyvius (CK 6.420 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme nustatytą reglamentavimą paskelbtos aukciono sąlygos saisto oferentą ir kiekvienas aukciono dalyvis gali pagrįstai tikėtis, kad pateiktas pasiūlymas yra galiojantis ir teisingas. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.420 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė skirta aukciono dalyvių interesams nuo aukciono rengėjų „siurprizinių“ sutarties sąlygų apsaugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Molesta“ v. AB „Spauda“, bylos Nr. 3K-3-501/2006; 2007 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Artapolas“ v. Utenos rajono savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-78/2007). O oferentas (pardavėjas) negali remtis aplinkybe dėl netikslių aukciono sąlygų, netinkamu pasirengimu aukcionui ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Pagirių šiltnamiai“ v. UAB ,,Nada Focus”, bylos Nr. 3K-3-225/2008).
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012 m. balandžio 12 d. buvo organizuojamas UAB „Naujininkų ūkis“ 11 212 akcijų pardavimas. Vilniaus miesto savivaldybės privatizavimo komisija 2012 m. vasario 14 d. posėdyje nutarė pritarti Vilniaus miesto savivaldybės 2012 m. kovo ir balandžio mėn. privatizavimo programoms, nuspręsta parduoti UAB „Naujininkų ūkis“ akcijų paketą už pradinę 6 900 000 Lt (1 998 378,13 Eur) kainą, nustatytą atsižvelgiant į turto vertintojo UAB „Inreal“ atliktą „Naujininkų ūkis“ 100 proc. akcijų paketo vertinimą, pagal kurį šio objekto rinkos vertė pajamų požiūriu turto vertinimo dieną – 2011 m. lapkričio 2 d. – buvo 4 550 000 Lt (1 317 771,08 Eur). Informuojant apie privatizuojamą objektą potencialius pirkėjus buvo nurodyta, kad 2010 m. UAB „Naujininkų ūkis“ nuosavas kapitalas buvo 1 391 665 Lt (403 054,04 Eur), 2011 m. rugsėjo 30 d. – 1 362 978 Lt (394 745,71 Eur). 2010 m. įmonės grynasis pelnas (nuostoliai) buvo nurodytas 25 358 Lt (7344,18 Eur), 2011 m. rugsėjo 30 d. – (28 689 Lt) (8308,91 Eur). Prieš 2012 m. balandžio 12 d. viešą aukcioną, 2012 m. balandžio 2 d., buvo baigtas UAB „Naujininkų ūkis“ finansinis auditas, pagal jį nustatyta, kad 2010 m. bendrovės nuosavas kapitalas buvo 617 540 Lt (178 851,95 Eur), 2011 m. – 260 324 Lt (75 395,04 Eur). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skirtumas tarp prospekte nurodyto ilgalaikio turto vertės pagal buhalterinį balansą ir audito metu nustatytosios yra daugiau nei 10 proc. Teisėjų kolegija, vertindama nurodytus duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Naujininkų ūkis“ tikroji finansinė padėtis neatitiko informacijoje apie privatizuojamą objektą pateiktų duomenų. Ši aplinkybė savivaldybei buvo (turėjo būti) žinoma, nes tai patvirtina iki viešo aukciono atlikta audito išvada bei UAB „Naujininkų ūkis“ direktoriaus 2012 m. kovo 23 d. raštas Nr. S2-405, kuriame pateikta informacija apie būtinybę stabdyti ar nutraukti įmonės privatizavimą iki bus nustatyta tikroji įmonės finansinė padėtis. Šiame rašte abejojama 2010 m. audito ataskaita, šios abejonės, be kita ko, pasitvirtino atlikus finansinį auditą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas išvadai, kad asmenys, dalyvavę viešame aukcione, įvertinę skelbiamą informaciją, savo poreikius ir atitinkamai savo galimybes, negalėjo tinkamai suformuoti savo valios įsigyti akcijas, apsvarstyti ir pasiūlyti tinkamos kainos už privatizuojamas akcijas, nes faktiškai neturėjo realių duomenų apie parduodamą objektą. Taigi teisėjų kolegija laiko pagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad privatizavimo dokumentuose paskelbti neatitinkantys tikrovės duomenys apie bendrovės finansinę padėtį turėjo reikšmės aukciono dalyviams vertinant privatizuojamos įmonės būklę. Iš privatizavimo dokumentuose skelbtų duomenų buvo matyti, kad 2010 m. įmonė veikė pelningai (25 358 Lt – 7344,18 Eur), turėjo nemažai nuosavo kapitalo (1 391 665 Lt – 403 054,04 Eur). Kasatoriaus teigimu, po aukciono rezultatų paskelbimo nuvykus į bendrovę susipažinti su įmonės dokumentais iš pateiktos 2012 m. balandžio 2 d. auditoriaus išvados paaiškėjo, kad įmonė, už kurią jis pasiūlė 7 400 000 Lt (2 143 188,14 Eur) kainą, jau 2010 m. veikė nuostolingai (70 154 Lt – 20 318 Eur), o 2011 m. pabaigoje jos turimas nuosavas kapitalas buvo tik 260 324 Lt (75 395,04 Eur), turėjo 270 433 Lt (78 322,81 Eur) nuostolių. Teisėjų kolegija nelaiko pagrįstu apeliacinės instancijos teismo argumento, kad pats kasatorius, elgdamasis kaip atidus ir rūpestingas asmuo, turėjo pasidomėti ne tik informaciniame privatizavimo biuletenyje nurodytais duomenimis apie privatizuojamą objektą, bet ir išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su privatizuojamu objektu, tam, kad laisva valia priimtų sprendimą – dalyvauti ar ne sudarant privatizavimo sandorį. Minėta, kad būtent pardavėjas esmines pardavimo sąlygas turi nurodyti jau skelbdamas aukcioną, t. y. aukciono sąlygose privalo atskleisti žinomą ir teisingą informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarčiai sudaryti, ko nagrinėjamos bylos atveju nepadaryta. Teisėjų kolegijos vertinimu, savivaldybės administracija turėjo pareigą dar prieš organizuodama viešą aukcioną nustatyti realią įmonės finansinę padėtį ir ją paskelbti. Tačiau net ir sužinojusi, kad paskelbta informacija apie įmonę neatitinka tikrovės, savivaldybė neinformavo apie tai viešo aukciono dalyvių, toliau vykdė viešą aukcioną. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad UAB „Naujininkų ūkis“ prospekto 6 punktu patvirtinta, jog prospekte pateikta informacija atitinka tikrovę ir nėra nutylėtų faktų. Teisėjų kolegija laiko nereikšmingu apeliacinės instancijos teismo akcentuotą faktą, kad byloje nenustatyta, jog su įmonės dokumentais kasatoriui buvo leista susipažinti tik pasirašius viešo aukciono protokolą. Pagal skelbtą informaciją pirkėjui buvo nustatyta pareiga patikrinti ir įvertinti privatizuojamos bendrovės būklę (finansinės atskaitomybės, kreditorių įsiskolinimų, debitorinių įsiskolinimų ir kitus įmonės dokumentus) iki įmonės akcijų paketo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo dienos, nurodant, kad savivaldybė neprisiims atsakomybės už jokius informacijos apie bendrovės būklę neatitikimus bei netikslumus ir rizikos dėl galbūt neteisingų duomenų. Bylos duomenimis, kasatorius, iki akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo sužinojęs duomenis apie esamą bendrovės būklę, pareiškė pretenziją atsakovams. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, kasatoriaus veiksmai atitiko paskelbto viešo aukciono sąlygas. Be to, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrindė savo išvados, kaip kasatoriaus nesąžiningumą galėjo lemti tai, kad ieškovo vienintelis akcininkas ir atstovas viešame aukcione – advokatas yra atstovavęs UAB „Naujininkų ūkis“ interesams civilinėse bylose. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks faktas – kasatoriaus nesąžiningumas – byloje neįrodytas (CPK 178, 185 straipsniai). Kitokia išvada darytina įvertinus atsakovų veiksmus, t. y. klaidingos informacijos apie bendrovę, kurios akcijos yra parduodamos viešo aukciono būdu, paskelbimas ir viešo aukciono tolesnis vykdymas, žinant, kad ta informacija neatitinka tikrovės, vertintini kaip nesąžiningi atsakovų veiksmai pirkėjo atžvilgiu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad privatizavimo santykių specifika, jog valstybės turtas būtų parduotas kuo palankiausiomis sąlygomis, nulemia tai, kad, privatizuojant valstybės turtą, turi būti vadovaujamasi ne tik privatizavimą reglamentuojančiais specialiaisiais aktais – Privatizavimo įstatymu, Viešo aukciono nuostatais, bet iš privatizavimo santykių atsiradusiems padariniams turi būti taikomos ir CK nuostatos: CK 1.5 straipsnio 1 dalies nuostata, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, CK 2.36 straipsnio 1 dalies nuostata, kad valstybė ir jos institucijos yra civilinių teisinių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai, taip pat CK 6.158 straipsnio nuostata, kad kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. VĮ Turto fondas, bylos Nr. 3K-7-470/2006; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. I. P. , bylos Nr. 3K-3-95/2011; kt.). Dėl nurodytų priežasčių nagrinėjamo ginčo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad savivaldybės ir jos administracijos elgesys, organizuojant ir vykdant privatizuojamų akcijų viešą aukcioną, buvo sąžiningas, todėl yra pagrindas spręsti ir pasisakyti dėl viešame aukcione laimėjusio pirkėjo teisės atsisakyti sudaryti sutartį ir reikalauti grąžinti pradinį įnašą bei registracijos mokestį.
Dėl CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo nagrinėjamu atveju
Privatizuojamų viešame aukcione savivaldybei priklausančių akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių akcijų paketų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas, jos nepasirašymo nustatytu terminu padariniai reglamentuoti Viešo aukciono nuostatų 34–47 punktais (6.1 punktas). Viešo aukciono nuostatų 34 punkte nustatyta, kad privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutartis – tai sutartis (pavyzdinė sutarties forma pateikta 4 priede) tarp Turto fondo (savivaldybės administracijos padalinio), kuris veikia atstovaudamas valstybei (savivaldybei), ir potencialaus pirkėjo; šia sutartimi Turto fondas (savivaldybės administracijos padalinys) įsipareigoja perduoti privatizavimo objektą potencialaus pirkėjo – viešo aukciono laimėtojo – nuosavybėn, o šis įsipareigoja sumokėti sutartyje nurodytą pinigų sumą ir (ar) įvykdyti kitus sutartyje nurodytus įsipareigojimus. Pagal Viešo aukciono nuostatų 39, 44 punktus Turto fondas (savivaldybės administracijos padalinys) parengia pirkimo–pardavimo sutarties projektą, viešo aukciono laimėtojui pasirašius privatizavimo objekto viešo aukciono protokolą; suderintą pirkimo–pardavimo sutarties projektą Turto fondas (savivaldybės administracijos padalinys) turi pateikti svarstyti privatizavimo komisijai, kuriai pritarus šiam projektui Turto fondas (savivaldybės administracijos padalinys) per 3 darbo dienas informuoja potencialų pirkėją, laimėjusį viešą aukcioną, kad jis turi atvykti pasirašyti privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutarties; sutartis turi būti pasirašyta ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo tada, kai privatizavimo komisija pritarė sutarties projektui; jeigu šiame punkte nurodytu laiku viešo aukciono laimėtojas neatvyksta pasirašyti sutarties, laikoma, kad privatizavimo objektas neparduotas, o privalomas įmokėti pradinis įnašas ir registracijos mokestis viešo aukciono laimėtojui negrąžinami. Šiomis Viešo aukciono nuostatų normomis nagrinėjamos bylos atveju rėmėsi tiek atsakovai, atsisakydami grąžinti ieškovui sumokėtą pradinį įnašą ir registracijos mokestį, tiek apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs kasatoriaus kaltę dėl nesudarytos akcijų pirkimo–pardavimo sutarties. Šioje nutartyje jau nurodyta, kad tokia apeliacinės instancijos teismo išvada yra nepagrįsta, taip pat pripažintas tinkamu pirmosios instancijos teismo atliktas faktinių aplinkybių vertinimas konstatuojant atsakovų nesąžiningą elgesį atliekant privatizavimo procedūras, t. y. pateikiant neteisingą informaciją apie privatizavimo objektą potencialiems pirkėjams. Minėta, kad dėl tokių atsakovų veiksmų kasatorius neturėjo realios galimybės tinkamai nuspręsti dėl dalyvavimo viešame aukcione ir pasiūlyti, jo manymu, įmonės finansinę būklę atitinkančią akcijų kainą. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovai neturėjo teisės Viešo aukciono nuostatų 44 punkto pagrindu atsisakyti grąžinti kasatoriui jo įmokėtą pradinį įnašą ir registracijos mokestį, šiam atsisakius pasirašyti akcijų pirkimo–pardavimo sutartį. Teisėjų kolegija pažymi, kad nei Privatizavimo įstatymas, nei Viešo aukciono nuostatai nereglamentuoja situacijos, kada privatizavimą vykdantis subjektas neatskleidžia ketinantiems dalyvauti viešame aukcione potencialiems pirkėjams teisingos informacijos, turinčios esminę reikšmę sutarčiai sudaryti; tokie veiksmai pagal privatizavimą reglamentuojančias teisės normas yra neleistini, todėl traktuotini kaip teisės aktų nuostatų pažeidimas (Privatizavimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdama į šios bylos faktines aplinkybes, teisėjų kolegija, remdamasi CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuoja, kad kasatorius turėjo teisę atsisakyti sudaryti akcijų pirkimo–pardavimo sutartį ir reikalauti grąžinti jam sumokėtą pradinį įnašą bei registracijos mokestį. Nors šios bylos atveju akcijų pirkimo–pardavimo sutartis šalių dar nebuvo pasirašyta, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CK 6.305 straipsnio 2 dalies nuostatas, į tai, kad viešas aukcionas jau buvo įvykęs, kasatorius buvo paskelbtas jo laimėtoju, laiko pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą susiklosčiusiems šalių teisiniams santykiams taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą, pagal kurį jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Remiantis kasacinio teismo praktika, jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Pasaulio žuvys“ v. AB ,,Senoji Baltija“, bylos Nr. 3K-3-593/2012). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytus duomenis, laiko pagrįsta pirmosios instancijos išvadą, kad, esant skelbtos informacijos apie parduodamą objektą ir realios jo padėties neatitikčiai, kasatorius, kaip pirkėjas, įgijo teisę CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu reikalauti grąžinti jo sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties.
Nurodytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus (CPK 185 straipsnis) ir taikė materialiosios teisės normas, todėl yra pagrindas panaikinti šio teismo priimtą sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei papildomą sprendimą (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis).
Kiti kasacinio skundo argumentai vertintini kaip teisiškai nereikšmingi ir neturintys įtakos apskųsto teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Kasatorius kasaciniu skundu prašo priteisti patirtas 3000 Lt (868,86 Eur) išlaidas advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti bei kitas bylinėjimosi išlaidas, pateikė jas patvirtinančius įrodymus. Iš bylos duomenų matyti, kad kitos kasatoriaus patirtos bylinėjimosi išlaidos, neatsižvelgiant į tas, kurių priteisimo klausimas išspręstas paliekamais galioti pirmosios sprendimu ir papildomu sprendimu, yra 1500 Lt (434,43 Eur) advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti ir 2258 Lt (653,96 Eur) žyminio mokesčio, sumokėto paduodant kasacinį skundą. Kasatoriaus prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti atitinka CPK 98 straipsnio, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, 7, 8.11, 8.12 punktų nuostatas. Atsižvelgiant į šios bylos išnagrinėjimo kasaciniame teisme rezultatą, spręstina, kad sprendimas priimtas kasatoriaus naudai, todėl kasatoriaus prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas ir jo naudai iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priteistina 1957,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 10 d. sprendimą panaikinti. Palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 30 d. sprendimą ir 2013 m. gegužės 15 d. papildomą sprendimą.
Priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (j. a. k. 188710061) 1957,25 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus penkiasdešimt septynis Eur 25 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovo UAB SPV-30 (j. a. k. 302760745) naudai.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Birutė Janavičiūtė
Antanas Simniškis
Donatas Šernas