Civilinė byla Nr. e2A-1442-861/2023

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00941-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.3.; 3.3.1.20

                        (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. liepos 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Mikonienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Novus turtas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „ALBE ALLIANCE“ ieškinį atsakovei UAB „Novus turtas“ dėl avanso grąžinimo ir atsakovės UAB „Novus turtas“ priešieškinį ieškovei UAB „ALBE ALLIANCE“ dėl nuostolių priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 30 000 Eur avansą, 6 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso pastatas - verslo centras, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuriame esančias patalpas (sandėliavimo/gamybines ir administracines) atsakovė nuomoja. Ieškovė susipažinusi su atsakovės skelbimu dėl išnuomojamų pastate esančių biuro ir sandėliavimo patalpų (558 kv. m biuro ir 1188 kv. m sandėliavimo) susisiekė su atsakove dėl galimybės išsinuomoti patalpas. Šalių derybos dėl patalpų nuomos vyko tiek žodžiu, tiek raštu. Derybų metu atsakovė paprašė ieškovės atlikti avansinį mokėjimą. Ieškovei buvo pateikta atsakovės parengta patalpų nuomos sutartis. Ieškovė, susipažinusi su sutartyje pateiktomis patalpų nuomos sąlygomis, pateikė sutartį įvertinti ir savo teisininkams. Sutartis su eile ieškovės atliktų sutarties sąlygų korekcijų, 2022 m. kovo 3 d. elektroniniu paštu buvo išsiųsta atsakovei susipažinimui/derinimui. Iškilus klausimui dėl avansinės sumos dydžio, atsakovė nurodė, kad avanso suma bus paskaičiuota pagal derinamą sutartį (sutarties 4.8. punktas). Kadangi sutartis šalių nebuvo suderinta, ieškovė nesutiko, kad avansinė suma būtų skaičiuojama pagal sutartį ir paaiškino atsakovei, jog avansas neturėtų būti skaičiuojamas pagal sutartį, kadangi skaičiuojant avansą tokiu būdu susidaro didelė suma, o vadovaujantis sutarties sąlygomis, nuomojamos patalpos turėtų būti atlaisvintos ir ieškovei perduotos ne iškart po sutarties pasirašymo, o tik 2022 m. birželio mėnesį. Nepaisant to, atsakovė 2022 m. kovo 3 d. išrašė ieškovei išankstinę sąskaitą Nr. 220001, 65 340 Eur dydžio sumai. Ieškovė, pagrįstai tikėdamasi, kad sutartis tarp šalių bus suderinta ir pasirašyta, 2022 m. kovo 10 d. bankiniu pavedimu sumokėjo atsakovei 30 000 Eur avansinį mokėjimą, toliau laukdama atsakovės pozicijos/atsakymo dėl ieškovės atsakovei 2022 m. kovo 3 d. išsiųsto ieškovės derinto/koreguoto sutarties varianto. Atsakovė į ieškovės pateiktas pastabas dėl sutarties sąlygų koregavimo neatsižvelgė ir jokio atsakymo ieškovei nepateikė, atitinkamai atsakovės pasirašyta ir ieškovei 2022 m. kovo 14 d. siųsta sutartis (jos sąlygos) nebuvo šalių suderinta, šiuo atveju atsakovės parengta ir pasirašyta sutartis nebuvo šalių bendro susitarimo rezultatas, ieškovė neprivalėjo sudaryti jos valios ir lūkesčių neatitinkančios sutarties. Ieškovės vertinimu, atsakovė, siekdama išskirtinai jai palankių sutarties sąlygų, taip pat reikalaudama iš ieškovės papildomai sumokėti 35 340 Eur dydžio sumą, elgėsi nesąžiningai, kas lėmė visišką ieškovės nepasitikėjimą atsakove. Ieškovė, reaguodama į atsakovės 2022 m. kovo 14 d. elektroninį laišką dėl avanso primokėjimo ir sutarties pasirašymo elektroniniu paštu (2022 m. kovo 14 d.) paaiškino atsakovei, kad nebemato galimybių toliau pratęsti šalių bendradarbiavimą, taip pat paprašė sugrąžinti atsakovei sumokėtą 30 000 Eur sumą. Atsakovė ieškovės sumokėtos 30 000 Eur sumos negrąžino.

3.       Atsakovė UAB „Novus turtas“ pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nors ieškovė delsė pasirašyti nuomos sutarties egzempliorių, tačiau tiek žodžiu, tiek ir raštu savo elektroniniuose laiškuose aiškiai išreiškė ir nedviprasmiškai patvirtindavo, kad patalpas tikrai nuomosis. Todėl šalys pradėjo ne tik ruoštis nuomos sutarties vykdymui, tačiau realiai ją pradėjo vykdyti. Atsakovė ieškovės pavedimu pradėjo organizuoti reklaminės medžiagos gamybą bei įrengimą ant pastato fasado ir pastato viduje (rodyklės, nuorodos, bendrovės pavadinimai informacinėse lentelėse, ant durų ir t. t.). 2022 m. vasario 7 d. elektroniniu laišku ieškovės bendrovės direktorė B. S. atsiuntė atsakovei failą - UAB „ALBA ALLIANCE" logotipą, skirtą reklamos gamybai. Atsakovė su reklamos gamintoju UAB „Reclamo" pasirašė 2022 m. vasario 7 d. sutartį dėl ieškovės reklamos pagaminimo ir įrengimo. Atsakovė ieškovės prašymu organizavo patalpų atnaujinimą/einamąjį remontą. Ieškovė prašė surasti galimybę sandėliuoti savo turtą anksčiau laiko, atsakovė ieškovės prašymu laikinai, t. y. iki kol pradės naudotis patalpomis pagal nuomos sutartį (2022 m. birželio 20 d.), ieškovės patogumui atlaisvino ir užleido savo pačios naudotas sandėliavimo patalas, adresu (duomenys neskelbtini), kurias laikinai ieškovei išnuomojo už simbolinę kainą pagal šalių pasirašytą 2022 m. vasario 1 d. nuomos sutartį. Atsakovė savo naujam biurui, adresu (duomenys neskelbtini), užsakė projektavimo darbus, už kuriuos rangovui (projektuotojui) MB „Undo studija" sumokėjo 50 procentų avansą, t. y. 8 470 Eur. Ieškovė 2022 m. kovo 10 d. sumokėjo atsakovei 30 000 Eur dalį avanso pagal nepasirašytą nuomos sutarties projektą bei atsakovės pateiktą 2022 m. kovo 3 d. išankstinę sąskaitą Nr. 220001 (paskirtis - depozitas pagal sutartį) tokiu būdu patvirtindama šalių susitarimą dėl nuomos santykių. Taigi kaip matyti, šalių derybos buvo toli pažengusios. Nors nuomos sutartis, kurioje buvo detaliai aptartos visos nuomos santykių sąlygos, pasirašyta ir nebuvo, tačiau pats susitarimas dėl nuomos santykių buvo akivaizdžiai pasiektas dar tuomet, kai ieškovė akceptavo atsakovės pateiktą 2022­ m. sausio 26 d. komercinį pasiūlymą su esminėmis nuomos sąlygomis. Vėliau ieškovė savo veiksmais aiškiai ir kelissyk patvirtino susitarimą dėl nuomos sutarties sudarymo, o rašytinės nuomos sutarties sąlygų derinimas šalims buvo tik formalumas, dėl kurio visų derybų metu nebuvo kilę jokių keblumų. Ieškovei išsiuntus nuomos sutarties projektą ir negavus jokių komentarų arba klausimų, atsakovė teiravosi ieškovės, kokios yra tokio delsimo priežastys. Į atsakovės biurą atvykęs ieškovės atstovas nurodė kol kas negali pasirašyti nuomos sutarties, kadangi ieškovė derasi su esamu nuomotoju „Technopolis" verslo centre dėl tuo metu ieškovės sudarytos sutarties nutraukimo be netesybų. Atsakovė paaiškino, kad tuo atveju, jeigu pasirašys sutartį, ją registruos VĮ „Registrų centras". Išviešinti nuomos sutartį atsakovė būtų privalėjusi, kadangi yra sudariusi kredito sutartį su Lietuvos Centrine Kredito Unija (kuriai yra įkeitusi pastatą), remiantis kuria visos sutartys privalo būti registruojamos tuoj pat po jų pasirašymo, t. y. per penkias darbo dienas. Todėl šalių susitarimu vietoj sutarties pasirašymo ieškovė turėjo sumokėti visą avansą, kuris turėjo užtikrinti ieškovės įsipareigojimų įvykdymą pagal nepasirašytą nuomos sutartį. Atsakovė teigė, kad ieškovė nepagrįstai nurodo, jog nuomos sutartis buvo nepasirašyta neva dėl to, kad šalims nepavyko suderinti sutarties sąlygų. Toli pažengusių derybų nutrūkimą ir nuomos sutarties nesudarymą lėmė ne objektyvios priežastys, tačiau nepateisinamas ieškovės pozicijos pasikeitimas, kurį, tikėtinai, nulėmė geopolitiniai įvykiai, susiję su rizikingomis valstybėmis, su kuriomis dirba ieškovė. Vien ta aplinkybė, kad nebuvo pasirašyta sutartis, savaime nereiškia, kad tarp šalių nebuvo susiklostę jokių teisinių santykių, ir, juo labiau, nereiškia, kad šalys neįgyja jokių teisių ar nėra saistomos pareigų. Šalims pradėjus derybas dėl tam tikros sutarties sudarymo, tarp jų susiklosto ikisutartiniai santykiai. Derybų metu šalių susitarimas dėl nuomos santykių ir esminių sutarties sąlygų buvo pasiektas, o liko nesuderintos tik fakultatyvios sutarties sąlygos. Ieškovė nutraukė derybas paskutinėje derybų stadijoje, kuomet tik beliko formalizuoti susitarimą pasirašant nuomos sutartį. Atžsivelgiant į ieškovės prašymą, atsakovė visą derybų laikotarpį ne tik nenuomojo patalpų kitiems asmenims, tačiau, laikydamasi sąžiningos dalykinės praktikos, pašalino patalpų nuomos skelbimą iš www.aruodas.lt, atsisakė kitų galimų potencialių nuomininkų pasiūlymų. Be to, atsakovė patyrė nuostolių, kadangi atlaisvindama patalpas ieškovei pati sudarė nuomos sutartį su UAB „Paupio turtas", taip pat patyrė išlaidų priešlaikiniam patalpų atnaujinimui, reklamos išlaidų. Ieškovės veiksmai ikisutartinių santykių metu užsitikrinant pirmumo bei išimtinę teisę nuomotis patalpas bei užkertant galimybę jas nuomoti kitiems subjektams, o vėliau be jokios svarbios priežasties atsisakant sudaryti nuomos sutartį, pažeidė atsakovės teisėtus lūkesčius ir interesus bei laikytini nesąžiningais. Atsakovės negautos pajamos, skaičiuojant pagal šalių suderintą nuomos kainą už šį laikotarpį sudaro 30 000 Eur (18 000 Eur x 3 mėn. : 90 d. x 50 d.), t. y. lygiai tiek, kiek ieškovė sumokėjo atsakovei avanso. Be negautų pajamų atsakovė taip pat patyrė kitų nuostolių (susijusių su ieškovės interesų užtikrinimui užsakytomis paslaugomis, atsakovės išlaidomis nuomai ir t. t.). Ieškovės pervesta pinigų suma, kuri šalių buvo vadinama įvairiai - avansu/užstatu/depozitu, akivaizdžiai turi užtikrinamąją funkciją, kadangi iš derybų metu vykusių pokalbių žodžiu ir elektroniniais laiškais galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių išreikštą bendrą ketinimą dėl atsakomybės už žodžiu sutartų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma.

4.       Ieškovė pateiktu dubliku pažymėjo, kad atsakovės atsikirtimai į ieškinį yra grindžiami ne konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, bet išimtinai atsakovės subjektyvia nuomone ir interpretacijomis, aplinkybės, kuriomis remiasi atsakovė, neatitinka tikrovės. Atsiliepime teigiama, kad 2022 m. sausio 26 d. vykusio šalių susitikimo metu ieškovė reikalavo pašalinti patalpų nuomos skelbimą iš www.aruodas.lt, tačiau ieškovė tokio reikalavimo nereiškė. Atsakovės teiginiai, jog sutarties sąlygų derinimo klausimas buvo tik formalumas visiškai neatitinka ieškovės valios, kuri, kaip ir nurodyta ieškinyje, atsakovės parengtą sutarties projektą perdavė įvertinti savo teisininkams ir su eile pastabų/komentarų sutarties sąlygoms, pateikė susipažinti/derinti atsakovei. Tai, kad ieškovei susipažinus su atsakovės pateiktu komerciniu pasiūlymu, ieškovės derinimui buvo pateiktas sutarties projektas, nesudaro prielaidos teigti, jog sutartis šalių buvo pradėta realiai vykdyti. Būtent pati atsakovė kreipėsi į ieškovę, prašydama pateikti įmonės logotipą reklamos gamybai. Kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių, atsakovė nuomos sutarties projektą ieškovei išsiuntė 2022 m. vasario 3 d., minėta reklamos gamybos sutartis atsakovės buvo sudaryta praėjus tik 4 dienoms nuo sutarties išsiuntimo ieškovei, t. y. net nesulaukus ieškovės pastabų/pasiūlymo sutarties sąlygoms. Susipažinus su atsakovės pateikta reklamos gamybos 2022 m. vasario 7 d. paslaugų sutartimi, sudaryta su UAB „Reclamo“, matyti, kad paslaugų suteikimo data 2022 m. gegužės 31 d. (1.3 punktas), už paslaugas atsiskaitoma per 10 darbo dienų nuo PVM sąskaitos faktūros pateikimo dienos (2.2 punktas). Paslaugų sąmata, pagrindžianti neadekvačią paslaugų kainą, prie sutarties nepridėta. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad reklamos gamybos paslaugos atsakovei apskritai būtų suteiktos ir atsakovė už jas atsiskaitė. Net ir tuo atveju, jei tokie įrodymai būtų pateikti, jokio priežastinio ryšio tarp ieškovės ir atsakovės su paslaugų teikėju sudarytos sutarties nėra, kadangi ieškovė dėl šių paslaugų nesitarė, o patalpos pagal derinamą sutarties projektą po sutarties sudarymo turėjo būti atlaisvintos ir perduotos ieškovei tik nuo 2022 m. birželio 1 d. Atsiliepime taip pat klaidingai teigiama, neva atsakovė ieškovės prašymu organizavo patalpų atnaujinimą/einamąjį remontą. Ieškovė jokių prašymų atsakovei dėl patalpų atnaujinimo ir/ar remonto nėra teikusi. Priešingai, ieškovės vertinimu, nuomojamos patalpos atrodė itin geros būklės ir jokie remonto darbai jose nebuvo reikalingi. Atsakovė yra pateikusi 2022 m. vasario 11 d. rangos sutartį, sudarytą su UAB „Dopima“, kuria rangovas įsipareigojo atlikti patalpų remonto ir valymo darbus vadovaujantis sutarties prieduose nustatytomis sąlygomis, tačiau kyla abejonių dėl šios sutarties teisėtumo, tikėtina, kad sutartis yra fiktyvi, sudaryta atgaline data, tam, kad pagrįsti atsakovės neva patirtas išlaidas. Ši rangos sutartis sudaryta praėjus 8 dienoms nuo sutarties išsiuntimo ieškovei, t. y. net nesulaukus ieškovės pastabų/pasiūlymo sutarties sąlygoms. Sutarties pirmame punkte nurodyta, kad rangovas įsipareigoja atlikti patalpų remonto ir tvarkymo darbus ne turto savininko (užsakovo) nuosavybės teise valdomose patalpose pagal pridedamą konkrečią schemą/planą, o nuomininko UAB „Albe Alliance“ 1 ir 2 aukšto nuomojamose patalpose. Kaip matyti, šios sutarties sudarymo metu sutartis buvo dar tik pateikta derinti ieškovei. Ieškovės vertinimu, sutarties 1 punktas tyčia taip suformuluotas, siekiant pateikti, jog sutartis sudaryta UAB „Albe Alliance“ naudai. Prie sutarties kaip priedas pridėta lokalinė sąmata, kurioje nepateiktas objekto adresas, sienų remontas ir dažymas emulsiniais dažais įvertintas 7 505,38 Eur, už kv. m 25,02 Eur, o tai visiškai neatitinka rinkos kainos ir įprastai kainuoja apie 10 Eur už 1 kv. m. Į bylą nepateikta įrodymų, kad ši sutartis būtų įvykdyta ir atsakovė būtų sumokėjusi rangovui sąmatoje nurodytą 17 275, 44 Eur sumą. Atsakovė su UAB „Angle36” pasirašė 2022 m. vasario 9 d. pirkimo - pardavimo sutartį dėl šviestuvų įsigijimo, taip pat su UAB „Fiat Lux“pasirašė 2022 m. vasario 10 d. rangos sutartį dėl elektros - montavimo darbų. Ieškovė teigė, kad tarp šalių susitarimo dėl šviestuvų keitimo patalpose niekada nebuvo. Atsakovė 2022 m. vasario 10 d. su UAB „Fiat Lux“ sudarė rangos sutartį, vėlgi, sutartį sudarė praėjus tik 7 dienoms nuo sutarties išsiuntimo ieškovei, t. y. net nesulaukus ieškovės pastabų/pasiūlymo dėl sutarties sąlygų. Vadovaujantis sutarties 4 straipsnio 1 punktu, rangovas įsipareigoja darbus objekte pradėti 2022 m. gegužės 31 d. 18.00 val. ir užbaigti iki 2022 m. birželio 1 d. 7.00 val., t. y. tuo pačiu metu kai patalpose kitas rangovas atlieka sienų įdaužų remontą ir sienų dažymą, šis rangovas atlieka elektros montavimo darbus ir keičia/įrengia patalpose šviestuvus ant dažomų sienų. Ieškovės vertinimu, šios aplinkybės tik dar labiau pagrindžia ieškovės poziciją, kad atsakovės į bylą pateiktos sutartys yra fiktyvios, sudarytos jau tarp šalių kilus ginčui, tam, kad atsakovė pagrįstų neva patirtus nuostolius, kuriuos, kaip teigia, įskaitė į prašomą grąžinti avansą. Į bylą nepateikta įrodymų, kad sutartis būtų įvykdyta ir atsakovė būtų realiai atsiskaičiusi pagal šią sutartį, t. y. patyrusi išlaidų, o sutartis savo turiniu yra praktiškai identiška aukščiau aptartai 2022 m. vasario 11 d. rangos sutarčiai, sudarytai su UAB „Dopima“. Atsakovei priklausančiose patalpose adresu (duomenys neskelbtini), atsakovė vykdo gamybinę veiklą, o apie 70 procentų patalpų yra tuščios ir neišnuomotos, todėl atsakovės teiginiai, kad neva atsakovė ieškovės naudai atlaisvino savo naudojamas patalpas visiškai neatitinka tikrovės. Pati atsakovė priėmė sprendimą savo naudojamą biurą išnuomoti ieškovei, todėl atsakovės teiginiai neva dėl ieškovės atsakovė susirado naujas biuro patalpas yra visiškai nepagrįsti. Ieškovė nėra niekaip susijusi su atsakovės įsipareigojimais, kylančiais iš patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), 2022 m. vasario 21 d. nuomos sutarties. Atsakovės ieškovei pateiktas komercinis pasiūlymas nėra ir negali būti prilyginamas nei preliminarios, nei pagrindinės nuomos sutarties sudarymui. Nagrinėjamu atveju patalpų nuomos sutartis pasirašyta (sudaryta) nebuvo. Kaip matyti, sutartimi ieškovė ketino prisiimti pakankamai didelius įsipareigojimus, todėl pasirašinėti sutartį aklai, jos neanalizavus, būtų visiškai neprotinga. Šiuo klausimu ieškovė kreipėsi į teisininkus tam, kad šie įvertintų sutarties sąlygas, pateiktų pastabas ir/ar atliktų korekcijas. Atsakovė apie tai, kad sutartis yra pateikta derinti teisininkams, ieškovės buvo informuota. Jei, kaip teigia atsakovė, ieškovės pastabos buvo mažareikšmės, nėra aišku, kodėl atsakovė nepakoregavo sutarties pagal ieškovės pastabas/pasiūlymus, atsakovė jokio atsakymo į ieškovės pastabas nepateikė, bet atsiuntė pasirašymui savo pasirašytą pirminį sutarties variantą. Pagal ginčo sutarties sąlygas, patalpų nuomos termino pradžia ir patalpų perdavimo ieškovei diena turėjo būti nuo 2022 m. birželio 1 d., nes patalpos buvo išnuomotos tretiesiems asmenims. Nėra aišku, kokiu pagrindu atsakovė skaičiuoja ieškovei ginčo patalpų nuomos mokestį (kurį įvardina kaip nuostolius) už derybų laikotarpį, kai šios patalpos ieškovei nebuvo perduotos ir ieškovė šiomis patalpomis nesinaudojo. Nepagrįsti atsakovės teiginiai, jog ieškovės pervesta pinigų suma, kuri šalių buvo vadinama įvairiai - avansu/užstatu/depozitu, akivaizdžiai turi užtikrinamąją funkciją, kadangi iš derybų metu vykusių pokalbių žodžiu ir elektroniniais laiškais galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių išreikštą bendrą ketinimą dėl atsakomybės už žodžiu sutartų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Jokia preliminari sutartis ir/ar koks kitas susitarimas, kuriame būtų aptartos netesybos, tarp šalių nebuvo sudarytas ir ieškovė jokia forma nėra/nebuvo įsipareigojusi mokėti baudos tuo atveju, jei sutartis nebūtų sudaryta.

5.       Atsakovė pateiktu tripliku paaiškino, kad ieškovė dublike, atsikirsdama į atsakovės atsiliepimą, pateikia selektyvius argumentus į atskirus atsakovės argumentus, kurie iš esmės nutolę nuo atsakovės išdėstytos pozicijos ir ginčo esmės. Atsakovė sutinka, jog nesant sudarytos sutarties šalims neatsiranda ir prievolės jos vykdyti, dėl ko ikisutartinių santykių metu šalies sumokėtas avansas neatlieka mokėjimo paskirties ir turi būti grąžinamas. Tačiau atsakovė savo nesutikimą grąžinti ieškovei jos sumokėtą avansą kildina ne iš nesudarytos sutarties, o iš ikisutartinės civilinės atsakomybės, kuri ieškovei turėtų būti taikoma dėl sąžiningumo pareigos pažeidimo derybų dėl nuomos sutarties sudarymo metu. Šiuo atveju ieškovės nesąžiningumas pasireiškė tuo, kad ieškovė be jokios objektyvios priežasties nutraukė šalių toli pažengusias derybas. Tai, kad šalių derybos buvo toli pažengusios, patvirtina intensyviai vykęs šalių elektroninis susirašinėjimas, iš kurio matyti, kad pats susitarimas dėl nuomos sutarties sudarymo jau buvo pasiektas, o kitų sutarties sąlygų derinimas buvo tik formalumas. Ieškovė akceptavo atsakovės pateiktą 2022 m. sausio 26 d. komercinį pasiūlymą su esminėmis nuomos sąlygomis, o visą mėnesį kol ieškovė delsė atsiųsti pastabas dėl sutarties sąlygų vyko ne tik šalių derybos dėl sutarties sąlygų ar sutarties pasirašymo fakto, tačiau atliekami veiksmai, susiję su nuomos sutarties vykdymu ar pasiruošimu ją vykdyti. Atsakovės atstovų M. D. ir T. K. siųsti du 2022 m. sausio 26 d. elektroniniai laiškai, po kurių išsiuntimo tarp šalių toliau intensyviai vyko derybos dėl ateities nuomos santykių patvirtina, kad ieškovė buvo informuota, kad jos prašymas dėl skelbimo pašalinimo yra įvykdytas (kartu ieškovei buvo išsiųsta ekrano nuotrauka apie pakeistą skelbimo statusą - „Išnuomota"). Šalių susirašinėjimas patvirtina ir tai, kad būtent ieškovės iniciatyva atsakovė iš UAB „Reclamo" užsakė reklamos gamybos paslaugas. Vien jau pats faktas, kad ieškovė 2022 m. vasario 7 d. elektroniniu laišku atsiuntė reklaminei medžiagai reikalingus failus ir išreiškė valią reklamos gamybai, sudaro pagrindą išvadai, kad ir ieškovė atliko veiksmus, susijusius su būsimų nuomos teisinių santykių vykdymu, kas patvirtina, kad šalių derybos buvo toli pažengusios. Nors nuomos sutartis, kurioje buvo detaliai aptartos visos nuomos santykių sąlygos, pasirašyta ir nebuvo, tačiau pats susitarimas dėl nuomos santykių buvo akivaizdžiai pasiektas dar tuomet, kai ieškovė akceptavo atsakovės pateiktą 2022 m. sausio 26 d. komercinį pasiūlymą su esminėmis nuomos sąlygomis. Pats susitarimas dėl nuomos santykių ir esminių sutarties sąlygų buvo pasiektas, o liko nesuderintos tik fakultatyvios sutarties sąlygos. Pirmąjį nuomos sutarties projektą atsakovė išsiuntė ieškovei dar 2022 m. vasario 3 d., o ieškovė pirmąsias pastabas pateikė tik 2022 m. kovo 3 d., t. y. po mėnesio. Net ir avansą ieškovė mokėjo nepasirašytos sutarties pagrindu, o svarbiausia - jau po to, kai ieškovė buvo gavusi nuomos sutarties projektą, kurio sąlygos neva neatitiko ieškovės interesų. Akivaizdu, jog tuo atveju, jeigu sutarties projekto sąlygos iš esmės būtų nepriimtinos, ieškovė, kaip verslininkė, nebūtų toliau tęsusi derybų dėl sutarties vykdymo. Toli pažengusias derybas bei ieškovės deklaruotus ketinimus, dėl kurių atsakovei atsirado teisėti ir pagrįsti lūkesčiai dėl nuomos sutarties sudarymo patvirtina ir tai, kad atsakovė ieškovės prašymu sudarė galimybę laikinai, t. y. iki 2022 m. birželio 30 d., kol ieškovė pradės naudotis patalpomis pagal nuomos sutartį (2022 m. birželio 1 d.), naudotis kitomis sandėliavimo patalpomis, adresu (duomenys neskelbtini), kurias laikinai ieškovei išnuomojo už simbolinę kainą pagal šalių pasirašytą 2022 m. vasario 1 d. nuomos sutartį. Visiškai nepagrįsti ieškovės teiginiai, jog atsakovė šių patalpų ieškovei neužleido, kadangi apie 70 procentų šių patalpų neva buvo tuščios ir neišnuomotos. Ieškovė avansą sumokėjo jau po to, kai 2022 m. kovo 3 d. išsiuntė atsakovei koreguotą sutarties projektą, iš ko galima spręsti, kad sutarties korekcijos ieškovei nebuvo esminės, buvo derintinos. Šios aplinkybės patvirtina, kad viso derybų proceso metu ieškovė sudarė atsakovei teisėtą lūkestį dėl nuomos sutarties sudarymo. Anot ieškovės, atsakovė neturėjo būtino poreikio savo poreikiams nuomotis kitas patalpas ir kad tokį sprendimą priėmė savo rizika ir t. t. Tačiau aplinkybės apie tai, kokie yra atsakovės poreikiai vykdant ūkinę ir komercinę veiklą, nėra ir negali būti ieškovės interesų sritimi ir, juo labiau, šios bylos nagrinėjimo dalyku. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad nuomos sutartis buvo nepasirašyta neva dėl to, kad šalims nepavyko suderinti sutarties sąlygų. Teigia, jog iš ieškovės 2022 m. kovo 3 d. atsiųsto nuomos sutarties projekto matyti, kad ieškovės pastabos yra mažareikšmės, neesminės. Atsakovė ne kartą raštu prašė nurodyti, dėl kokių gi sutarties sąlygų ieškovė nesutinka, taip pat siūlė tęsti derybas dėl nuomos sutarties pasirašymo, tačiau ieškovė į atsakovės siūlymus nereagavo, o iš karto kreipėsi į teismą.

6.       Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 126 129,19 Eur patirtų nuostolių. Nurodė, kad atsakovė, pagrįstai tikėdamasi, kad ieškovė nuomosis atsakovės patalpas, atsisakė nuomoti patalpas kitam potencialiam nuomininkui – „TOKK GRUPP" OU. Remiantis tarp atsakovės ir „TOKK GRUPP" OU vykusiomis derybomis, patalpos turėjo būti išnuomotos nuo 2022 m. vasario 1 d. penkerių metų laikotarpiui, vieno mėnesio sandėlio nuomos kaina (sandėliavimo ir biuro patalpų) - 13 900 Eur + PVM. Atsakovei ginčo patalpas kitam nuomininkui UAB „J&C Aero" pavyko išnuomoti tik nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. Todėl per laikotarpį nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 1 d. ieškovė iš potencialaus nuomininko „TOKK GRUPP" OU negavo pajamų už 7 mėnesius, kas sudaro 97 300 Eur. Atsakovė, užleisdama ieškovei savo patalpas, savo poreikiams išsinuomojo kitas patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), dėl kurių su UAB „Paupio turtas" buvo sudaryta 2022 m. vasario 21 d. patalpų nuomos sutartis penkerių metų laikotarpiui. Kadangi ieškovė nepagrįstai nutraukė įvykusias derybas, atsakovei tapo ekonomiškai nenaudinga nuomotis kitas patalpas, todėl į naujas patalpas atsakovė taip ir nepersikėlė. Nuomininkas UAB „Paupio turtas" jokių sutarties sąlygų nepažeidė, todėl nėra teisinių pagrindų nutraukti nuomos sutartį su UAB „Paupio turtas". Todėl atsakovė su UAB „Paupio turtas" susitarė, kad atsisakyti nuomos santykių atsakovė galės tik tuo atveju, jeigu į savo išsinuomotas patalpas suras kitą nuomininką. Iki to laiko atsakovė moka UAB „Paupio turtas" nuomos mokestį bei dengia komunalinių paslaugų išlaidas už patalpas, kuriomis faktiškai net nesinaudoja. Nors patalpas ieškovė iš atsakovės turėjo nuomoti nuo 2022 m. birželio 1 d., tačiau atsižvelgiant į tai, jog atsakovei reikėjo laiko persikraustyti į naujas patalpas bei paruošti (sutvarkyti) ginčo patalpas ieškovei, nuomos terminas pagal nuomos sutartį, sudarytą su UAB „Paupio turtas", buvo numatytas nuo 2022 m. gegužės 2 d. Už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės iki rugpjūčio mėn. (imtinai) atsakovė už patalpų nuomą sumokėjo 20 129,19 Eur (4 909,56 Eur + 5 073,21 Eur + 5 073,21 Eur + 5 073,21 Eur). Be to, atsakovė savo naujam biurui, adresu (duomenys neskelbtini), užsakė projektavimo darbus, už kuriuos rangovui (projektuotojui) MB „Undo studija" sumokėjo 8 470 Eur.

17.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčo šalis siejo ikisutartiniai santykiai (CK 6.163 straipsnis). Nustatė, kad ginčo šalys derėjosi (tarėsi) dėl ginčo patalpų nuomos, derino pozicijas sutarties sąlygų, procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu šalys patvirtino, jog jas siejo ikisutartiniai santykiai (CPK 12, 178 straipsniai).

18.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo šalys apie pusantro mėnesio vedė derybas dėl negyvenamųjų patalpų nuomos. Ieškovė 2022 m. kovo 10 d. pervedė atsakovei 30 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama – išankstinis mokėjimas Nr. 220001. Ieškovė prašė minėtą sumą, nesudarius nuomos sutarties, grąžinti. Atsakovė su reikalavimu nesutiko, teigdama, kad ji turi būti įskaityta kaip atsakovės patirti nuostoliai. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovę ir atsakovę siejo ikisutartiniai santykiai.

19.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvoje įtvirtinta dalinė (ribota) apeliacija, apibrėžiama kaip pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir (ar) pagrįstumui neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 306 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-220-687/2016, 36 punktas). Tokia išvada darytina atsižvelgiant į apeliacinio skundo turinį reglamentuojančių CPK 306 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktų normas, taip pat į šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, CPK 312 straipsnyje įtvirtintą draudimą apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

20.       Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teisme yra patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas pagal pateikto apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 1 dalis), patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas, neperžengdamas pareikšto ieškinio ribų, remdamasis šalių pateiktais ir teismo ištirtais įrodymais, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar pagal nustatytas faktines aplinkybes teisingai pritaikė įstatymą (įskaitant šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimą). Todėl bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme pagal tokius reikalavimus, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, neatitiktų CPK 306 straipsnyje įtvirtinto apeliacijos modelio, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje).

21.       Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, nustatęs faktines aplinkybes, kurios rodo suderintos šalių valios pasiekimą dėl esminių nuomos sutarties sąlygų, teigia, jog teismas privalėjo tinkamai teisiškai šias aplinkybes kvalifikuoti – konstatuoti buvus sudarytą patalpų nuomos sutartį. Vertina, jog byloje esantys įrodymai yra pakankami nustatyti ne tik nuomos sutarties sudarymo faktą (kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius santykius kaip nekilnojamojo turto nuomos sutartį), bet ir nustatyti nuomos sutarties turinį. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka.

22.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad abi šalys pripažino, jog rašytinė nuomos sutartis nebuvo sudaryta. Išanalizavus į bylą pateiktus šalių susirašinėjimo el. laiškus nustatyta, kad 2022 m. kovo 3 d. 9:00 elektroniniame laiške B. S. rašė, jog „su sutartimi manau dar kažkiek užtruksime, tai pasitarkite ir gal išrašykite mums avansinę sąskaitą kol kas užstatui“, į ką 2022 m. kovo 3 d. 9:44. M. D. atsako „Mane A. informavo, kad užtruksime šiek tiek ilgiau su parašais, bet galime paleisti avansą, kad būtų visiems ramu, nes mūsų avanso taip pat laukia naujo ofiso savininkai. Šiandien bus išrašyta s. f. ir ją T. atsiųs“. Minėtas susirašinėjimas patvirtina, kad pervestas avansas atliko įrodomąją funkciją (susitarimui sudaryti sutartį ateityje). Apeliantė deklaratyviai teigia, jog atsakovės ieškovei siųstame komerciniame pasiūlyme esančios sąlygos, kurį gavusi ieškovė patvirtino, jog patalpas tikrai nuomosis, turi būti laikytinos šalių sudarytos nuomos sutarties turinio dalimi. Be to, kadangi šalys apsikeitė pasiūlymais dėl rašytinės nuomos sutarties turinio (rašytiniais nuomos sutarties projektais), visos nuomos sutarties sąlygos, kurios buvo priimtinos abiem šalims taip pat atspindi suderintą (vienodą) šalių valią ir patvirtina žodžiu sudarytos nuomos sutarties turinį.

23.       Liudytojų parodymai yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 189 straipsnis). Pagal įrodymų vertinimo taisykles nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (CPK 185 straipsnio 2 dalis). Įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo teismo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-75-701/2019).

24.       Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus skundo argumentus, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė sutartis.

25.       Byloje esantys duomenys patvirtina, jog šalys sutarties iki galo nebuvo suderinusios, vyko derybos, kurios baigėsi nesėkmingai – šalims nesusitarus. Atsakovė ieškovei pateikė savo parengtą nuomos sutarties projektą, kurį ieškovė išsiuntė teisininkų įvertinimui. Tą patvirtina ir liudytojas A. S., kuris nurodė, jog patalpos patiko, todėl susitikimo metu ieškovės atstovai išreiškė norą nuomotis patalpas. Buvo aišku, kad tai bus galima padaryti tik nuo birželio, nes patalpos buvo užimtos. Ieškovės atstovai paprašė atsiųsti sutarties projektą. Atsakovė atsiuntė, ieškovė išsiuntė projektą su pastabomis. Nustatyta, jog sutarties projektas su korekcijomis/pastabomis 2022 m. kovo 3 d. buvo išsiųstas atsakovei, kuri į sutarties korekcijas nereagavo. Ieškovės teigimu, iš atsakovės šiuo klausimu apskritai nebuvo gauta jokio atsakymo. Laikotarpiu kai atsakovei buvo išsiųstas nuomos sutarties projektas su ieškovės pastabomis tarp šalių vyko derybos (tiek raštu, tiek žodžiu) dėl ieškovo mokėtinos avanso sumos, dėl kurio dydžio nebuvo susitarta. Nustatyta, jog nuo 2022 m. sausio 26 d., kai ieškovei el. paštu buvo pateiktas patalpų nuomos pasiūlymas, iki ieškovės atsisakymo toliau tęsti derybas buvo praėję 1,5 mėnesio, patalpos ieškovei pagal sutartį turėjo būti perduotos nuo 2022 m. birželio 1 d., šalys nebuvo sutarusios, iki kada turi būti pasirašyta nuomos sutartis. Atsižvelgiant į tai, jog šalys nebuvo iki galo suderinusios nuomos sutarties sąlygų, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog derybos buvo toli pažengusios, taip pat, jog buvo sudaryta žodinė sutartis.

26.       Apeliantė nesutinka su teismo išvada, jog ieškovei nesumokant prašomos 60 000 Eur avanso sumos turėjo teisę nutraukti derybas bei atnaujinti kitų nuomininkų patalpoms paiešką. Teigia, jog elgdamasi tokiu būdu, atsakovė būtų pažeidusi bendradarbiavimo pareigą, be pakankamo pagrindo nutraukusi šalių pasiektą susitarimą. Be to, nuostatos dėl avanso sumokėjimo termino nebuvo šalių tiksliai aptartos, todėl komunikacijos nutraukimas būtų nepateisinamas skubotumas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su tokiais argumentais. Kaip parodė liudytojas A. S., ieškovė sumokėjo 30 000 Eur, nes niekada neįsipareigojo sumokėti visos depozito sumos. Atsakovė reikalavo sumokėti visą depozito sumą – 60 000 Eur. 2022 m. kovo 14 d. ieškovės atstovė parašė laišką, kuriame apibūdino visą situaciją. Pažymėjo, kad negautas atsakymas dėl kovo 7 d. išsiųstų sutarties projekto pastabų. Paaiškino, kad M. D. norėjo 60 000 Eur depozito, tačiau pagal susitarimą ieškovė sumokėjo 30 000 Eur. Liudytojo teigimu, derybos nutrūko dėl atsakovės atstovo reikalavimo sumokėti papildomą 30 000 Eur avansą, atsakovės atsisakymo derinti sutarties nuostatas pagal ieškovės pastabas. Apeliantė deklaratyviai nurodo, jog ieškovės pateiktos sutarties korekcijos buvo mažareikšmės. Atsakovė į ieškovės pateiktas sutarties korekcijas/pastabas nereagavo ir bylos nagrinėjimo metu negalėjo paaiškinti, dėl kokių priežasčių nederino sutarties.

27.       Dėl avanso dydžio pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nors atsakovės atstovas M. D. 2022 m. kovo 3 d. elektroniniame laiške B. S. rašė, kad „pagal sutartį depozitas sudaro 65 430 Eur. Galime daryti taip, kad dabar 50 proc., ir prieš atsikeliant į patalpas likę 50 proc.“, taigi sutiko, kad ieškovas sumokėtų tik pusę jų nurodyto avanso, tačiau ieškovas toliau buvo raginamas sumokėti visą avanso sumą. Apeliantės teigimu, apeliantė tik teiravosi, kada bus sumokėta likusi avanso dalis. Pažymėtina, jog nepasirašius nuomos sutarties, ieškovė neturėjo pareigos mokėti avansą, kuris pagal šalių derintos sutarties 4.8 punktą turėjo būti sumokėtas per penkias dienas po sutarties pasirašymo. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2022 m. kovo 4 d. 8:31 M. D. užklausė B. S. „koks sprendimas dėl užstato mokėjimo pagal paskutinį laišką“. 2022 kovo 4 d. 8:48 B. S. atsakė, kad „kol kas nėra sprendimo, pirmadienį praneš“. 2022 m. kovo 7 d. 10:23 B. S. elektroniniu laišku užklausė M. D., „ar tiktų dabar 20 tūkst. Eur depozitas“. 2022 m. kovo 7 d. 11:57 M. D. pranešė B. S., kad „A. žadėjo šiandien užsukti 15:30 pas mane, mes aptarsime susidariusią situaciją su sutartimi ir depozitu. Tada bus aišku, kaip judame toliau. Kol kas 20K pavedimo daryti nereikia“. 2022 m. kovo 14 d. 12:37 T. K. išsiuntė B. S. elektroninį laišką, kuriame pranešė siunčiantis pakartotinai sąskaitą už depozitą (65 340 Eur) ir banko išrašą su mokėjimu (30 000 Eur), prašė informuoti, kada galima sulaukti pavedimo už likusią depozito sumą (35 340 Eur). Taip pat pridėjo pasirašytą sutartį. 2023 m. kovo 14 d. B. S. 2:10 pranešė T. K., kad „kovo 3 d. siuntė sutartį su juristo žymomis, bet tai jau neturi reikšmės, nes šiandien buvo siųstas laiškas M.“. Į šį laišką T. K. atsako: „Ar teisingai Jus supratau – Jūs norite nutraukti susitarimą ir atsisakyti patalpų nuomos“. Liudytoju apklaustas M. D. parodė, kad turėjo būti arba pasirašyta sutartis ir sumokėta pusė depozito, arba sumokėta visa suma depozito (60 000 Eur). Nesutiktina su apeliantės argumentais, jog atidėdamos sąlygų dėl užstato dydžio ir sumokėjimo termino derinimą, šalys savo veiksmais parodė, jog ši sąlyga nėra tiek svarbi, jog lemtų apsisprendimą dėl nuomos sutarties sudarymo ar nesudarymo. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, jog užstato dydis ir sumokėjimo terminas buvo svarbus ieškovei. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė norėjo sumokėti tik pusę atsakovės pageidaujamos sumos. Atsakovei reikalaujant sumokėti visą avanso sumą, ieškovė atsisakė toliau tęsti derybas. Apeliantės deklaratyvūs teiginiai, jog iš šalių komunikacijos matyti neabejotinas įsitikinimas, jog sutartis bus vykdoma ir yra deramasi nebe dėl pačios nuomos sutarties sudarymo, o dėl atskirų fakultatyvių jos sąlygų, neturinčių įtakos sutarties galiojimui, atmestini kaip nepagrįsti. Nėra pagrindo sutikti ir su apeliantės argumentais, jog ieškovė elgėsi nesąžiningai.

28.       Apeliantės teigimu, nuostata dėl išankstinio įspėjimo apie nutraukimą termino (9 mėnesiai) šalių buvo suderinta, buvo pasiekta vieninga šalių valia. Teigia, jog nesant atsakovės, kaip nuomotojos, pareigų pažeidimo iš esmės, ieškovė turėjo galimybę teisėtai nutraukti sutartį anksčiausiai nuo 2022 m. gruodžio 14 d. (suėjus 9 mėnesių įspėjimo terminui). Atsakovė turėtų gauti pinigų sumą, atitinkančią nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 1 dienos (kai ieškovė turėjo įsikelti į nuomojamas patalpas), iki 2022 m. gruodžio 14 dienos. Taip pat teigia, jog teismas klaidingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusį teisinį santykį, Teismas klaidingai vertino ir depozito (kurį šalys taip pat vadino ir avansu, užstatu) reikšmę ir funkciją. Pagal šalių suderintas nuomos sutarties nuostatas, užstatas atliko tiek mokėjimo, tiek užtikrinimo funkciją. Atsakovei pasiūlius tokias nuomos sutarties sąlygas dėl užstato pobūdžio (Sutarties projekto 4.8-4.11 punktai), ieškovė dėl jų pastabų neturėjo, todėl laikytina, jog jos šalių buvo suderintos. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka.

29.       Atsakovė byloje teikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 70 299,19 Eur nuostolių, patirtų dėl ieškovės atsisakymo sudaryti nuomos sutartį. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė laikėsi pozicijos, kad ieškovas nepagrįstai nutraukė toli pažengusias derybas ir nuostolių priteisimą grindė iš ikisutartinių santykių kylančia civiline atsakomybe. Apeliaciniame skunde atsakovė atsikirtimus dėl avanso grąžinimo ir reikalavimą atlyginti nuostolius grindžia ne ikisutartinius teisinius santykius reglamentuojančiomis teisėmis normomis, tačiau nurodo, jog tarp šalių buvo sudaryta žodinė patalpų nuomos sutartis, kurią ieškovė, atsisakydama pasirašyti atsakovės parengtą nuomos sutarties projektą, nepagrįstai nutraukė, dėl ko ieškovei turi būti taikoma už sutarties nevykdymą taikoma civilinė teisinė atsakomybė. Atsakovės argumentai, jog ieškovė, atlikdama dalinį užstato mokėjimą, paskirtyje nurodė „išankstinis mokėjimas“, ir tai patvirtina, jog užstatas atliko mokėjimo funkciją, atmestini kaip nepagrįsti. Apeliantės teigimu, ieškovė ne kartą tiek žodžiu, tiek raštu patvirtino, kad patalpas nuomosis, naudojosi su tuo susijusia atsakovės suteikta ženklia nuolaida kitoms laikinoms patalpoms, nusiuntė atsakovei savo logotipą, kad atsakovė pagal jį gamintų reklamą patalpose, atsakovė pašalino patalpų nuomos skelbimą ir nutraukė kitas vykusias derybas dėl patalpų nuomos. Iš nurodytų šalių veiksmų neabejotinai matyti, jog dėl įsipareigojimo vykdyti nuomos sutartį yra sutarta ir šalys aiškiai komunikavo, jog yra derinamas tik nuomos sutarties tekstas.  Kaip jau minėta, įvertinus byloje esančius duomenis, šalių ir liudytojų paaiškinimus, pritariant pirmosios instancijos teismo argumentams, šalis siejo ikisutartiniai santykiai. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai, jog šalys buvo sudariusios žodinę sutartį, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

30.       Apeliantė nurodo, kad naują nuomininką pavyko rasti tik nuo 2022 m. rugsėjo 1 d., tačiau apeliantė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kada ir kokių veiksmų ėmėsi naujo nuomininko paieškoms ir ar tai buvo daroma nedelsiant po nutrūkusių derybų. Pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, jog liudytojų teigimu, ginčo patalpos buvo labai paklausios, ypatingai gerai įrengtos sandėliavimo patalpos, todėl ieškovei 2022 m. kovo 14 d. pranešus apie atsisakymą nuomotis patalpas, atsakovė galėjo jas išnuomoti kitam nuomininkui anksčiau nei nuo 2022 m. rugsėjo 1 d.

31.       Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantė nuostolių atlyginimo iš ieškovės reikalavimą grindė kitų juridinių asmenų UAB „Novus group“ ir UAB „Paupio turtas“ sudaryta patalpų nuomos sutartimi, sąskaitomis ir mokėjimais. Nuomos sutartis, kuria atsakovė grindė nuostolius, buvo sudaryta ne su UAB „Novus turtas“ (atsakove). UAB „Paupio turtas“ išrašytos sąskaitos faktūros už patalpų nuomą ir komunalinius patarnavimus buvo išrašytos būtent UAB „Novus group“, kurias ir apmokėjo UAB „Novus group“. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.

32.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė byloje patyrė 9 196,34 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau atsakovė nurodo, kad byla nėra itin sudėtinga, nėra sprendžiami nauji ar itin komplikuoti teisės aiškinimo ar taikymo klausimai, teismo posėdžiuose ieškovę atstovavo tik advokato padėjėja, todėl 8 376,15 Eur dydžio atstovavimo išlaidos už advokato padėjėjos suteiktas teisines paslaugas yra ženkliai per didelės.

33.       CPK 93

34.       Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžius, atsižvelgia į Rekomendacijose įtvirtintus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes; taikytiną užpraėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių) ir Rekomendacijose nustatytus koeficientus (Rekomendacijų 2, 7 – 8 punktai).

35.       Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliante. Byloje pateikti kvitai patvirtina, kad ieškovė patyrė nurodytą sumą išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Apeliantės argumentai, jog teismo posėdžiuose ieškovę atstovavo tik advokato padėjėja, todėl bylinėjimosi išlaidos ženkliai per didelės, atmestini kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog ieškovė UAB „ALBE ALLIANCE“ į bylą pateikė advokato Vido Rudoko ir advokato padėjėjos Linos Grebliauskaitės teisinės pagalbos paslaugų - darbų ataskaitas ir sąskaitas, iš kurių matyti, jog patyrė 8 376,15 Eur atstovavimo išlaidų (su PVM). Bylos nagrinėjimo metu buvo atliekama daug procesinių veiksmų, ruošiama procesinių dokumentų ir dalyvaujama teismo posėdžiuose, todėl vertintina, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidų suma yra pagrįsta ir įrodyta.

36.       Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų ribų, įvertinusi kilusio ginčo sudėtingumą ir apimtį, atsakovės apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai paskirstytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nusprendžia, kad jais nepagrindžiamas civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, nuostatų pažeidimas ar nukrypimas nuo rekomenduojamų užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą dydžių (CPK 93, 98 straipsniai). Atsižvelgiant į tai nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

37.       Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020).

38.       Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Ieškovė (apeliantė), nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina byloje esančius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, kad teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neteikia pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga.

39.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).

40.       Iš esmės tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai, tiek ir juos atitinkantys paaiškinimai pagrindžia, jog pirmosios instancijos teismo atliktas byloje įrodymų vertinimas teisingas, paremtas tinkamu ir visapusišku įrodymų dėl faktinės situacijos įvertinimu. Pažymėtina, jog apeliantė, keldama apeliacinės instancijos teisme klausimą dėl netinkamo įrodymų įvertinimo, nepagrindė ir nenurodė, kurie byloje esantys įrodymai paneigia pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas (CPK 178 straipsnis).

41.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, kuris nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, argumentuotai pateikdamas tik pagrindines išvadas dėl ginčo dalyko, kurios teikia pagrindą pripažinti, jog bylos esmė iš tikrųjų atskleista, o ją atskleidus tinkamai aiškintos ir taikytos byloje aktualios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2021).

Dėl žyminio mokesčio permokos grąžinimo

42.       Apeliaciniame skunde atsakovė prašo priimti nutartį dėl žyminio mokesčio permokos grąžinimo. Atsakovės prašymas tenkintinas.

43.       CPK

44.       Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas tokio dydžio žyminis mokestis: 1) turtiniuose ginčuose – nuo ieškinio sumos: iki trisdešimt tūkstančių eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų; nuo didesnės kaip trisdešimt tūkstančių eurų sumos iki vieno šimto tūkstančių eurų – devyni šimtai eurų plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios trisdešimt tūkstančių eurų; nuo didesnės kaip vieno šimto tūkstančių eurų sumos – du tūkstančiai trys šimtai eurų plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios vieną šimtą tūkstančių eurų. Bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti penkiolikos tūkstančių eurų; 2) ginčuose dėl sutarčių modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.) – dviejų šimtų eurų, išskyrus ginčus dėl sutarčių turtinio pobūdžio nuostatų modifikavimo. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose); turtiniuose ginčuose už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos. Pagal aptariamo straipsnio 7 dalį šiame straipsnyje nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai.

45.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio reikalavimų padidinimas ar sumažinimas ir (ar) naujų arba papildomų įrodymų, patikslinančių reikalavimo apimtį, pateikimas yra ne tas pats, kas ieškinio dalyko pakeitimas, nes tai skirtingos ir savarankiškos procesinės teisės, sukeliančios skirtingus teisinius padarinius. Keičiant ieškinio dalyką, šis ieškinio elementas pakinta, o sumažinant ar padidinant ieškinio reikalavimus, tik sumažėja ar padidėja ieškinio dalyko apimtis, bet ieškinio dalykas nesikeičia, nes išlieka tas pats materialusis teisinis reikalavimas. Procesinė galimybė tikslinti (didinti ar mažinti) ieškinio reikalavimus ne tik užtikrina dispozityvumo ir rungtyniškumo principų įgyvendinimą, bet ir yra būtina operatyvaus, koncentruoto bei ekonomiško bylos išnagrinėjimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-150-687/2020).

46.       Esant procesinei situacijai, kuomet ieškovas pasinaudojo teise sumažinti ieškinio reikalavimo apimtį (CPK 42 straipsnio 1 dalis), nekeičiant ieškinio dalyko, žyminio mokesčio grąžinimo klausimas turėtų būti sprendžiamas CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta tvarka.

47.       Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog atsakovė sumokėjo 1 921 Eur žyminį mokestį bei 2023 m. sausio 11 d. pateikė pareiškimą dėl priešieškinio dalyko sumažinimo. Tokiu atveju mokėtino žyminio mokesčio dydis sudaro 1 279 Eur (CPK 81 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, atsakovei grąžintina 642 Eur žyminio mokesčio dalis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

48.       Taigi teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad dalis žyminio mokesčio turi būti grąžinta atsakovei, patikslintina pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta priteista bylinėjimosi išlaidų suma.

Dėl procesinės bylos baigties

49.       Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

50.       Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

51.       Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantei neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

52.       Ieškovė prašė priteisti jos patirtas 1 089,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su apeliacinėje instancijoje teiktomis teisinėmis paslaugomis, pateikė atstovavimo išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Teismas, įvertinęs tai, kad prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, taip pat atsižvelgęs į ginčo sudėtingumą teisės taikymo bei faktinių aplinkybių požiūriu, rengtų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, sprendžia, jog prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma yra pagrįsta, todėl atmetus atsakovės apeliacinį skundą priteistina iš jos ieškovės naudai (CPK 93 straipsnis).

53.       Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš apeliantės (atsakovės) nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5,00 Eur dydžio (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

apeliantės (atsakovės) UAB „Novus turtas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Patikslinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šią sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Grąžinti UAB „Novus turtas“, į. k. 300146620, 642 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už priešieškinį, 2022 m. rugsėjo 7 d. mokėjimo nurodymu Nr. 184, užduoties kodas ZL01748.

Priteisti ieškovei UAB „ALBE ALLIANCE“, į. k. 302519776, iš atsakovės UAB „Novus turtas“, į. k. 300146620, 1 089,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Donata Kravčenkienė

Ramunė Mikonienė

Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė