Civilinė byla Nr. e2-1308-943/2020

        Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00340-2020-7

        Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.; 3.4.1.9.

        (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „HSC Baltic” ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Hidrum“.

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „HSC Baltic” pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė: 1) pripažinti neteisėtu bei panaikinti atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. birželio 9 d. sprendimą dėl pasiūlymo atmetimo; 2) įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybės administraciją pripažinti, kad ieškovės UAB „HSC Baltic“ pasiūlymas atitinka viešojo pirkimo Nr. 481331 „Tarptautinius reikalavimus atitinkančios irklavimo trasos, sporto paskirties inžinerinio ir kitos paskirties inžinerinių statinių Lampėdžio ežere, Kauno m. statybos darbai“ sąlygų reikalavimus ir įtraukti ieškovės UAB „HSC Baltic“ pasiūlymą į viešojo pirkimo pasiūlymų eilę; 3) priteisti iš atsakovės ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybės administraciją sustabdyti pirkimo procedūras ir nesudaryti pirkimo sutarties iki galutinio teismo sprendimo priėmimo, o pirkimo sutarčiai esant sudarytai, sustabdyti jos vykdymą. Ieškovė nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų pažeistas viešasis interesas, apribotos galimybės ieškovei ginti pažeistas teises. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra vienintelė efektyvi priemonė užtikrinti būsimo sprendimo įvykdymą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Kauno apygardos teismas 2020 m. birželio 18 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. 

4.       Teismas, įvertinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes, sprendė, kad ieškovė preliminariai pagrindė ieškinį procesine prasme – išdėstė ieškinio faktinį pagrindą, nurodė savo argumentus, pateikė prie ieškinio atitinkamus dokumentus, kurie, jos manymu, patvirtina pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė akivaizdžių duomenų, kad pagal ieškovės pareikštus reikalavimus negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas. Atsižvelgiant į tai, teismas laikė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas.

5.       Pasisakydamas dėl antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistavimo, teismas nustatė, kad atsakovė vykdo atvirą konkursą (supaprastintą pirkimą) „Tarptautinius reikalavimus atitinkančios irklavimo trasos, sporto paskirties inžinerinio ir kitos paskirties inžinerinių statinių Lampėdžio ežere, Kauno m. statybos darbai“ (pirkimo Nr. 481331). Pirkimo objektą sudaro tarptautinius reikalavimus atitinkančios irklavimo trasos, sporto paskirties inžinerinio ir kitos paskirties inžinerinių statinių Lampėdžio ežere, Kauno m. statybos darbų pirkimas. Teismas sprendė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, perkančioji organizacija galėtų toliau vykdyti pirkimo procedūras, jas baigti ir sudaryti viešojo pirkimo sutartį, todėl šiuo atveju egzistuoja ir kitas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – grėsmė, kad ieškovei galimai palankus teismo sprendimas nebus įvykdytas. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju vykdomas pirkimas yra susijęs su viešojo intereso įgyvendinimu, tačiau tai savaime nereiškia, kad šiam interesui turi būti besąlygiškai suteikiamas prioritetas kito viešojo intereso – visuomenės intereso, kad viešieji pirkimai būtų vykdomi skaidriai ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų – atžvilgiu. Teismas nustatė, kad byloje nėra pateikta duomenų, sudarančių pagrindą teigti, kad skubiai neatlikus tarptautinius reikalavimus atitinkančios irklavimo trasos, sporto paskirties inžinerinio ir kitos paskirties inžinerinių statinių Lampėdžio ežere, Kauno m. statybos darbų, kiltų akivaizdi ir neištaisoma žala, susijusi su viešuoju interesu, kitais svarbiais konstituciniais gėriais. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad šioje byloje prioritetas teiktinas viešųjų pirkimų siekiui ‑ atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją laikytis lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų, pirkimu dirbtinai neriboti konkurencijos, atsakovės lėšas naudoti racionaliai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

6.       Atskirajame skunde atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.       Vien tai, jog ieškovė neatitiko pirkimo sąlygų 2.5.2.3. punkte nustatytų kvalifikacinių reikalavimų (kitaip tariant, ieškovės turima techninė įranga neatitiko pirkimo reikalavimų), reiškia, kad ieškovės pasiūlymas pirkime buvo atmestas teisėtai ir pagrįstai, o ieškinys yra nepagrįstas.

6.2.       Jeigu ieškovei atsirastų kokių nors nuostolių (nors, atsakovės įsitikinimu, tokiems nuostoliams kilti nėra jokio pagrindo), ieškovė turėtų realią galimybę išsireikalauti šių nuostolių atlyginimą. Ieškovei palankaus sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas tik tuo atveju, jeigu ieškovė neturėtų galimybės išsireikalauti žalos, patirtos dėl tariamai neteisėtų atsakovės sprendimų, atlyginimo. Savivaldybė yra finansiškai pajėgi institucija ir nėra pagrindo teigti, kad ji būtų nepajėgi atlyginti ieškovei jos patirtos žalos.

6.3.       Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeidžia viešąjį interesą bei proporcingumo, ekonomiškumo ir efektyvumo principus. Pirkimu siekiama įsigyti tarptautinius reikalavimus atitinkančios irklavimo trasos, sporto paskirties inžinerinio ir kitos paskirties inžinerinių statinių Lampėdžio ežere, Kauno mieste statybos darbus. Todėl pirkimo įgyvendinimas yra ypač reikšmingas, kadangi projektu siekiama sukurti modernų aktyvaus sporto ir poilsio traukos centrą profesionaliems Lietuvos sportininkams ir visai Kauno bendruomenei bei miesto svečiams.

6.4.       Skubiai neužbaigus pirkimo procedūrų kiltų akivaizdi ir neištaisoma žala viešajam interesui – būtų prarastas 2 mln. Eur finansavimas pirkimo darbams atlikti. Taip nutikus viso projekto įgyvendinimas galėtų žlugti arba būtų atidėtas neapibrėžtam laikui. Be to, projektas yra finansuojamas valstybės lėšomis pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 2020 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. 458 „Dėl lėšų skyrimo“, kuris yra susijęs su ekonomikos skatinimo plano įgyvendinimu (šiuo nutarimu paskirstytos valstybės lėšos yra tikslingai nukreiptos į ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano įgyvendinimą), todėl skirtas lėšas yra būtina panaudoti skubiai – per šiuos 2020 m. (tai yra viena iš finansavimo sąlygų). Siekiant įgyvendinti Vyriausybės nutarimą, tarp Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei atsakovės 2020 m. birželio 4 d. buvo pasirašytas „Susitarimas Nr. SR1258 dėl 2020 m. kovo 4 d. finansavimo sutarties Nr. S-394 pakeitimo“. Būtent susitarime ir yra numatyta, jog projektas turi būti įvykdytas iki 2020 m. gruodžio 3 d., kitaip nepanaudotas lėšas atsakovė privalės grąžinti. Atsakovės įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nėra jokių galimybių pakeisti susitarimą dėl skirto valstybės finansavimo (kadangi lėšos yra skirtos greitam panaudojimui per šiuos 2020 m.), o taikant laikinąsias apsaugos priemones ir įvertinus galimą bylos nagrinėjimo trukmę, atsakovė nespės net pradėti Lampėdžių irklavimo bazės statybos darbų iki 2020 m. gruodžio 3 d.

2.       Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė UAB „HSC BALTIC” teismo prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

7.1.       Nagrinėjamu atveju prioritetiškai turėtų būti siekiama pirkimo procedūrų teisėtumo ir racionalaus pirkimui skirtų lėšų panaudojimo, o ne tik operatyvaus pirkimo procedūrų vykdymo. Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nėra niekaip susijęs su tuo, kad sportininkai negali treniruotis Lampėdžių ežere, kadangi, kaip matyti iš atskirojo skundo argumentų (gendančio sportininkų inventoriaus), šios aplinkybės yra susiklosčiusios žymiai anksčiau, tad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas neturi tam įtakos. Neaišku, kokių konkrečiai ir kada tiksliai suplanuotų pradėti organizuoti ir teikti sporto paslaugų nebus galima teikti dėl iki 5 mėnesių užsitęsusių pirkimo procedūrų.

7.2.       Nėra pagrindo teigti, kad būtent dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimai būtų prarastas Vyriausybės nutarimu skirtas valstybės finansavimas. Atsakovė visų pirma paskelbė pirkimą, o tik jo vykdymo metu buvo priimtas minėtas nutarimas dėl finansavimo skyrimo, t. y. pirkimo paskelbimo metu atsakovė nežinojo, kad bus gautas nutarime nurodytas finansavimas. Tai reiškia, kad pirkimas buvo padėtas vykdyti ne dėl to, kad nutarimu buvo skirtas finansavimas, o dėl to, kad šis pirkimas buvo planuotas (metiniame pirkimo plane nurodyta, kad numatoma pirkimo pradžios data 2020 m. I ketv. – 2020 m. II ketv.) ir galimai dėl pasirašytos finansavimo sutarties (2020 m. kovo 4 d. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir atsakovė pasirašė finansavimo sutartį Nr. S-394, kurios sąlygos nėra žinomos, nes dokumentas nėra pateiktas byloje), tikėtina, kad taip pat buvo susitarta dėl atitinkamo finansavimo. Be to, pirkimo sąlygose atsakovė nebuvo nurodžiusi reikalavimo įvykdyti pirkimo sutartį (atlikti darbus) iki 2020 m. gruodžio 3 d. Pirkimo sąlygose taip pat nebuvo nurodyta, kad iki 2020 m. gruodžio 3 d. pirkimo laimėtojas turės įvykdyti tokią dalį darbų, kuri būtų lygi 2 mln. Eur. Pirkimo sąlygose buvo nustatytas bendras pirkimo sutarties terminas – 22 mėnesiai, darbų atlikimo terminas – 13 mėnesių. Tai reiškia, kad net ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, nėra jokių objektyvių galimybių darbus įvykdyti iki 2020 m. gruodžio 3 d.

7.3.       Vyriausybės patvirtintas ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planas buvo priimtas, įskaitant, bet neapsiribojant, skatinti ekonomiką, tačiau tai nereiškia, kad perkančiosios organizacijos gali vykdyti pirkimus, vertinti tiekėjų pasiūlymus, nesilaikant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme nustatytų reikalavimų.

3.       Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo UAB „Hidrum“ teismo prašo atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

8.1.       Atsakovės pateiktas 2020 m. birželio 4 d. susitarimas pagrindžia, kad Vyriausybė atsakovei yra skyrusi 2 000 000 Eur dydžio finansavimą Lampėdžių irklavimo bazės Kaune trasos įrengimo darbams, kuris turi būti panaudotas iki 2020 m. gruodžio 3 d. Finansavimo panaudojimas yra siejamas ne su pirkimo sutarties įvykdymo pabaiga, o su Lampėdžių irklavimo bazės Kaune trasos įrengimo darbų įvykdymu, t. y. iki 2020 m. gruodžio 3 d. termino yra finansuojami Lampėdžių irklavimo bazės Kaune trasos įrengimo darbai, jų dalis.

8.2.       Jei šioje proceso stadijoje laikinosios apsaugos priemonės būtų panaikintos, atsakovė nors ir nespėtų įsisavinti viso Vyriausybės skirto finansavimo – 2 000 000 Eur, didžioji dalis finansavimo dar galėtų būti įsisavinta – apytiksliai apie 1 940 000 Eur. Taigi, būtų prarasta nedidelė dalis finansavimo (apie 60 000 Eur). Vis tik, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų panaikintos, tai atsakovė prarastų visą arba didžiąją dalį Vyriausybės skirto finansavimo, kadangi objektyviai neliktų laiko įgyvendinti bent dalį sutarties iki galutinio finansavimo įsisavinimo termino, t. y. 2020 m. gruodžio 3 d.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

        Dėl papildomų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo

5.       Atsakovė kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė 2020 m. birželio 4 d. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir atsakovės susitarimą Nr. SR1-258 dėl 2020 m. kovo 4 d. finansavimo sutarties Nr. S-394 pakeitimo, 2019 m. gruodžio 13 d. Lietuvos irklavimo federacijos raštą Kauno sporto mokyklai „Bangpūtys“ dėl irklavimo bazės Kaune, Kauno sporto mokyklos „Bangpūtys“ 2020 m. birželio 22 d. raštą Nr. 6-66, nuotraukas iš 2020 m. birželio 19 d. įvykio vietos.

6.       CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

7.       Atsižvelgiant į byloje sprendžiamo klausimo pobūdį ir jo išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme procesinę formą (rašytinis procesas) bei tvarką (nepranešus apeliantei), taip pat siekiant teisingai išspręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą ir nustatyti, ar tikrai yra (buvo) susiklosčiusios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymui, taip pat atsižvelgiant į byloje vyraujantį viešąjį interesą, apeliacinės instancijos teismas priima atsakovės su skundu teikiamus rašytinius įrodymus. Šie rašytiniai įrodymai buvo išsiųsti ieškovei kartu su atskiruoju skundu, o tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovei šių dokumentų turinys yra žinomas.

8.       2020 m. rugpjūčio 19 d. teisme gauti atsakovės rašytiniai paaiškinimai. Pažymėtina, kad draudimas pateikti naujus įrodymus turėtų būti suprantamas ir kaip draudimas pateikti rašytinius paaiškinimus. Rašytiniai paaiškinimai negali būti apeliacinio (atskirojo) skundo ar atsiliepimo į jį papildymas, jų paskirtis – reaguoti į pasikeitusią situaciją po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju atsakovė, jau pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kurie pagal savo turinį laikytini atskirojo skundo papildymu. Todėl rašytinių paaiškinimų pateikimas apeliacinės instancijos teismui taip pat negali būti pagrindas apeiti CPK 314 straipsnyje numatytą apribojimą. Atsižvelgęs į tai apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovės rašytinius paaiškinimus.

        Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (ne)pagrįstumo

9.       Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Nesant nors vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.

10.       Apeliantė nesutikimą su skundžiama nutartimi, grindžia tuo, kad ieškovės ieškinys yra preliminariai nepagrįstas vien todėl, jog ieškovė neatitiko pirkimo sąlygų 2.5.2.3. punkte nustatytų kvalifikacinių reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiekėjo atitiktis pirkimo sąlygose nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams ir perkančiosios organizacijos veiksmų (ne)teisėtumo įvertinimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje akcentavo nenustatęs, kad ieškinys būtų prima facie nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės teisingai įvertino klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes. Ieškovė savo reikalavimus tikėtinai pagrindė, teismui buvo pateikti duomenys, kad yra grėsmė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė negalėtų dalyvauti pirkimo konkurse, kad vėlesnis pažeistų teisių gynimas galėtų būti neadekvačiai apsunkintas. Tačiau nuo tokio pirmosios instancijos teismo atlikto preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimo situacija yra iš esmės pasikeitusi.

11.       Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimo atsiranda ir tuomet, kai ieškovui nepalankus teismo sprendimas yra priimtas po teismo nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu priėmimo, nors toks sprendimas dar neįsiteisėjo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-799-302/2019; 2019 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-937-790/2019; 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1465-236/2019; 2020 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-76-330/2020 ir kt.).

12.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad civilinė byla pirmosios instancijos teisme jau yra išnagrinėta, Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1644-924/2020 ieškovės ieškinys yra atmestas. Skundo nagrinėjimo metu minėtas teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, ieškovė yra pateikusi apeliacinį skundą, tačiau remiantis pirmiau nurodyta teismų praktika egzistuoja pagrįstos abejonės dėl galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimo šioje byloje ir išnyksta pagrindas konstatuoti, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus, kuriuos išsprendus netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi, nepasitvirtinus pirmajai būtinai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai yra teisinis pagrindas panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. 

13.       Teismas viešųjų pirkimų bylose, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi vadovautis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu (CPK 4237 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą akcentavo, kad viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-415/2016; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2083/2014). Taigi kiekvienu atveju bylą nagrinėjantis teismas turi spręsti, kurio viešojo intereso aspekto neužtikrinimas padarytų didesnės žalos – (kuo skubesnis) konkrečių prekių ar / ir paslaugų, reikalingų visuomenei, įsigijimas ar konkretaus privataus asmens interesų užtikrinimas lygiomis galimybėmis dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose bei visuomenės poreikis racionaliai ir skaidriai panaudoti biudžeto lėšas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1907/2014). Teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.), turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas dėl to gali siekti prisiteisti negautas pajamas. Pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, be kita ko, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018).

14.       Apeliacinės instancijos teismas neprieštarauja pirmosios instancijos teismo išvadai, kad aptariamu atveju prioritetas turėtų būti teikiamas viešojo intereso, sietino su pirkimo procedūrų teisėtumu, užtikrinimui, tačiau remiantis pirmiau nutartyje atliktu vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – preliminaraus ieškinio pagrįstumo, vertinimu, sąlyga dėl viešojo intereso sudėtinių dalių konkuravimo tampa nereikšminga. Teisiškai nebereikšmingais nagrinėjamos bylos procesiniam rezultatui teismas laiko ir kitus atskirojo skundo argumentus, todėl plačiau dėl jų nepasisako.

15.       Taigi, nesant vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinųjų sąlygų, atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės –

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „HSC Baltic” prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. 

Teisėja                                                                              Egidija Tamošiūnienė