Administracinio nusižengimo byla
Nr. A5.-2847-1100/2020
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02560-2020-8
Procesinio sprendimo kategorija 6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2020 m. spalio 5 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis,
sekretoriaujant Rasai Glovickytei-Liobienei, Gražinai Puškarovaitei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui N. B.,
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Darbo inspekcija) Vilniaus skyriaus vyriausiajam darbo inspektorei Virginijai Šileikienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje N. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Teismo nustatytos aplinkybės
N. B., būdama UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) vadove, esant darbo sutarties požymiams, M. K. leido dirbti nuo 2020 m. liepos 17 d. iki 2020 m. liepos 30 d. apie tai nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (toliau – „Sodra“) ne vėliau kaip vieną dieną iki numatytos darbo pradžios.
N. B. šiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalies bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
N. B. teismo posėdžio metu pripažino kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo. Paaiškino, kad bendrovė ieškojo vairuotojo, paskambino M. K. ir sakė, kad gali padėti. UAB (duomenys neskelbtini) pasirašė darbo sutartį, tačiau minėtas asmuo negrąžino jos. Įdarbinus M. K., jam buvo pervestas avansas, mokėta už degalus, tačiau baigęs darbą jis neatsiliepė telefonu. Buhalterės buvo paprašyta įforminti M. K. įdarbinimą, tačiau ji nepadarė to. Tai buvo klaida, nes nebuvo ketinimo slėpti minėto asmens įdarbinimą. Žino, kad „Sodrai“ reikia pranešti dieną prieš darbuotojo darbo pradžią. Anksčiau nebuvo panašių atvejų.
N. B. administracinio nusižengimo protokole nurodė, kad pripažįsta padariusi administracinį nusižengimą ir gailisi (b. l. 1).
Nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 0583-0321 užfiksuota, kad 2020 m. rugsėjo 8 d. darbo inspektoriai atliko patikrinimą įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) ir nustatė, kad tarp įmonės direktorės N. B. ir M. K. buvo pasirašyta 2020 m. liepos 17 d. darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią M. K. buvo priimtas dirbti (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. liepos 17 d., jam nustatytas minimalus darbo užmokestis padaugintas iš 1,655 koeficiento, mokamas kiekvieno mėnesio 10 ir 25 dienomis. M. K. darbo pradžią patvirtina pridėti dokumentai, t. y. banko sąskaitos išrašai, jog UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. liepos 21 d. M. K. pervedė 500 Eur už kurą, 2020 m. rugpjūčio 24 d. pervedė 250 Eur avansą, 2020 m. liepos 27 d. pervedė 250 Eur už kurą, 2020 m. liepos 29 d. pervedė 300 Eur už kurą ir 2020 m. rugpjūčio 7 d. pervedė 750 Eur atlyginimą ir dienpinigius. „Sodros“ duomenimis, M. K. nebuvo įtrauktas į UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų sąrašą iki pat 2020 m. rugpjūčio 27 d., duomenys apie jo įdarbinimą atsirado pavėluotai. Apie M. K. įdarbinimą įmonėje nuo 2020 m. liepos 17 d. „Sodra“ informuota 2020 m. rugpjūčio 26 d. pranešimu apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią. Patikrinimo metu įmonė pateikė dokumentus (įmonės 2020 m. liepos mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštį, darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį), įrodančius, kad M. K. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 17 d. iki 2020 m. liepos 30 d., už kurį gavo darbo užmokestį ir dienpinigius (b. l. 2–3).
N. B. 2020 m. rugsėjo 8 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad M. K. UAB (duomenys neskelbtini) turėjo dirbti nuo 2020 m. liepos 17 d. iki 2020 m. liepos 30 d. Darbo sutartį ji įdavė vairuotojui, kad nuvežtų M. K. pasirašyti ir atiduotų atgal, nes jo nebuvo Lietuvoje. Atlikęs darbą M. K. nelaukė darbuotojų, paliko atrakintą automobilį ir pabėgo. Savaitę laiko jis neatsiliepė, neperdavė kortelės duomenų ir pasirašytos darbo sutarties. Po savaitės paskambino pats reikalaudamas darbo užmokesčio. Po skambučio jam buvo sumokėta tiek, kiek tartasi, pretenzijų M. K. dėl sumos neturėjo. Gavę pranešimą iš Valstybinės darbo inspekcijos, pastebėjo, kad M. K. duomenys nebuvo pateikti „Sodrai“. N. B. nurodė, kad nurodymą dėl M. K. įdarbinimo ir išdarbinimo siuntė buhalterijai, tačiau jie teigia nieko negavę. M. K. dirbo nuo 2020 m. liepos 20 d. iki 2020 m. liepos 30 d. Gailisi dėl to, jog nepateikė duomenų apie M. K. „Sodrai“ (b. l. 4).
Iš darbo sutarties tarp M. K. ir UAB (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. K. įmonėje buvo įdarbintas vairuotoju nuo 2020 m. liepos 17 d. (b. l. 6).
Byloje esantys bankinių pavedimų išrašai patvirtina, kad M. K. buvo pervesta 500 Eur už kurą, 250 Eur už kurą, 250 Eur avansas, 300 Eur už kurą, 750 Eur atlyginimas ir dienpinigiai (b. l. 7–9).
„Sodros“ duomenimis, UAB (duomenys neskelbtini) apdraustųjų sąraše nėra M. K. (b. l. 11). M. K. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. liepos 17 d. iki 2020 m. liepos 30 d. (b. l. 13).
Iš pranešimo apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) duomenis apie M. K. „Sodrai“ pateikė 2020 m. rugpjūčio 26 d. (b. l. 16).
Susirašinėjimo žinutėse yra užfiksuota, kad M. K. pylėsi kurą iš jam pervestų pinigų (b. l. 27– 34).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą.
UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
DK 42 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.
Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad N. B. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą. N. B. teismo posėdžio metu sutiko su padarytu administraciniu nusižengimu, išsamiai paaiškino jo padarymo aplinkybes. Be to, N. B. neteisėtus veiksmus patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai: nelegalaus darbo aktas Nr. NDA 0583-0321, N. B. rašytinis paaiškinimas, byloje esančios susirašinėjimo žinutės, darbo sutartis tarp M. K. ir UAB (duomenys neskelbtini), duomenys iš „Sodros“. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių nelegalaus darbo aktą Nr. NDA 0583-0321 surašiusi vyriausioji darbo inspektorė V. Šileikienė, tiesiogiai dalyvavusi patikrinime, būtų suinteresuota rašytiniame dokumente nurodyti tikrovę neatitinkančias aplinkybes ar apkalbėti N. B., tuo labiau kad šiuos rašytinius įrodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, taip pat jie iš esmės atitinka administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus.
Byloje nustatyta, kad N. B. bylai reikšmingu laiku buvo UAB (duomenys neskelbtini) vadove. 2020 m. rugsėjo 8 d. atliekant patikrinimą UAB (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad tarp įmonės direktorės N. B. ir M. K. buvo pasirašyta 2020 m. liepos 17 d. darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią M. K. buvo priimtas dirbti vairuotoju nuo 2020 m. liepos 17 d. M. K. darbo pradžią patvirtina pridėti dokumentai, t. y. banko sąskaitos išrašai, jog UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. liepos 21 d. M. K. pervedė 500 Eur už kurą, 2020 m. rugpjūčio 24 d. pervedė 250 Eur avansą, 2020 m. liepos 27 d. pervedė 250 Eur už kurą, 2020 m. liepos 29 d. pervedė 300 Eur už kurą ir 2020 m. rugpjūčio 7 d. pervedė 750 Eur atlyginimą ir dienpinigius. „Sodros“ duomenimis, M. K. nebuvo įtrauktas į UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų sąrašą iki pat 2020 m. rugpjūčio 27 d., duomenys apie jo įdarbinimą atsirado pavėluotai. Apie M. K. įdarbinimą įmonėje nuo 2020 m. liepos 17 d. „Sodra“ informuota 2020 m. rugpjūčio 26 d. pranešimu apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią. Patikrinimo metu įmonė pateikė dokumentus (įmonės 2020 m. liepos mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštį, darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį), įrodančius, kad M. K. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 17 d. iki 2020 m. liepos 30 d., už kurį gavo darbo užmokestį bei dienpinigius (b. l. 2–3).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu pripažino, kad M. K. buvo įdarbintas UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju nuo 2020 m. liepos 17 d., tačiau „Sodrai“ duomenys apie minėtą asmenį laiku nebuvo pateikti. Iš byloje esančių bankinių pavedimų kopijų ir nuotraukų matyti, kad M. K. gavo pinigus kurui, kurį pylėsi į darbui naudojamą sunkiasvorę transporto priemonę, taip pat gavo darbo užmokestį. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad M. K. buvo darbintas UAB (duomenys neskelbtini) , atliko darbo funkcijas minėtos įmonės naudai. Kita vertus, byloje nėra duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini), įdarbinus M. K. nuo 2020 m. liepos 17 d., teisės aktų tvarka pranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą. Tokią išvadą patvirtina objektyvus įrodymas – 2020 m. rugpjūčio 27 d. „Sodros“ duomenys apie UAB (duomenys neskelbtini) apdraustųjų sąrašą, kuriame M. K. nėra (b. l. 11). Tai, kad M. K. įdarbinimas buvo praneštas „Sodrai“ vėliau, nešalina bendrovės direktorės N. B. atsakomybės.
Teismas daro išvadą, kad pagal administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes N. B. nesilaikė DK 42 straipsnio 2 dalyje, UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos asmenų įdarbinimo tvarkos ir darbdaviui kylančių pareigų, todėl ji padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
IV. Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai
ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta bauda užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Teismų praktikoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnį (kuris atitinka ANK 34 straipsnio 6 dalį), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013). Kartu pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018).
N. B. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su asmens darbu ir socialinėmis teisėmis. Pagal bylos duomenis, negalima daryti išvados, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kryptingai siekė padaryti šį administracinį nusižengimą, nesilaikė minėtos pareigos turėdama išankstinių neteisėtų tikslų. N. B. paaiškinimai, kad dėl jo įdarbinimo nurodymas buvo siųstas į bendrovės buhalteriją, tačiau dėl neapdairumo duomenys „Sodrai“ nebuvo pateikti laiku, nėra paneigti. Taigi N. B. administracinis nusižengimas yra padarytas ne tyčine, o neatsargia kaltės forma. Byloje nėra duomenų, kad dėl tokio administracinio nusižengimo padarymo atsirado kokių nors itin neigiamų pasekmių, juolab UAB (duomenys neskelbtini), sužinojusi apie nustatytą pažeidimą, iškart pateikė „Sodrai“ reikalingus duomenis. Pagal bylos duomenis, nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) su M. K. visiškai atsiskaitė, t. y. jam sumokėjo darbo užmokestį ir dienpinigius, pervedė pinigus už kurą. M. K. dirbo neilgą laiką UAB (duomenys neskelbtini)– dvi savaites. Atsižvelgtina ir į tai, kad N. B. bendradarbiavo su Darbo inspekcijos darbuotojais atliekant patikrinimą, t. y. pateikė visus reikalingus dokumentus, davė paaiškinimus. Byloje nenustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bandė trukdyti institucijai tinkamai ištirti administracinį nusižengimą. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos rūšies ir dydžio, būtina įvertinti N. B. asmenybę. N. B. dirba, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis anksčiau neteista, bausta administracine tvarka už nešiurkščius KET pažeidimus, įmonės metinio finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimą, tačiau dauguma paskirtų baudų sumokėtos, dauguma administracinių nuobaudų nebegalioja (b. l. 36–41). Ji pirmą kartą traukiama administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą. Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad N. B. linkusi nesilaikyti įstatymų. Priešingai, jos padarytas administracinis nusižengimas laikytinas labiau atsitiktinio pobūdžio. Be to, N. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji pripažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Kaip minėta, ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas minimalus baudos dydis yra 1000 Eur. Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias N. B. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir jos asmenybę, jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat atsižvelgdamas į protingumo ir teisingumo principus, daro išvadą, kad net ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos minimalios baudos paskyrimas šiuo atveju pažeistų administracinės nuobaudos paskirtį, būtų neproporcingas padarytam administraciniam nusižengimui ir N. B. asmenybei. Todėl yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui mažesnę baudą, nei ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta minimali bauda, t. y. 700 Eur
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 95 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
N. B. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirti jai 700 Eur (septynių šimtų eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20122335977.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Darius Lukaitis