Administracinė byla Nr. eI3-1861-596/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00041-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.3; 55.1.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 16 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. Ž. patikslintą skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui dėl raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT arba Tarnyba)           2019 m. gruodžio 3 d. raštą Nr.1SS-2324-(9.5.) (toliau – NŽT raštas) ; 2) panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. lapkričio 13 d. raštą Nr. 49SJ-318-(14.49.105) (toliau – ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus raštas); 3) įpareigoti NŽT atkurti pareiškėjai nuosavybę į žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), buvusio savininko B. J. turėtoje žemės valdos teritorijoje.

Nurodo, kad 2019 m. gruodžio 9 d. gavo skundžiamą NŽT 2019 m. gruodžio 3 d. NŽT raštą, kuriuo buvo nuspręsta palikti nenagrinėtu pareiškėjos 2019 m. lapkričio 26 d. skundą, nes, NŽT teigimu, nebuvo nurodytos naujos aplinkybės, dėl kurių keliamas klausimas, susijęs su nuosavybės teisių atkūrimu į buvusio žemės savininko B. J. Vilniaus mieste valdytą žemę, turėtų būti pakartotinai nagrinėjamas NŽT. Šias išvadas NŽT rašte grindžia tuo, kad situacija buvo ne kartą nagrinėta, tačiau tokie teiginiai yra be motyvų ir visiškai nepagrįsti bei neteisėti, kadangi nuo pat pirmojo rašto NŽT buvo teigiama, kad nagrinėti klausimą dėl leidimo J. Ž. atkurti nuosavybę į žemės sklypo dalį yra priskirta Vilniaus miesto savivaldybei, tačiau remiantis Seimo kontrolieriaus 2019 m. balandžio 30 d. sprendimu bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybės administracija) Miesto plėtros departamento (toliau – ir Savivaldybės administracijos MPD) 2019 m. rugpjūčio 16 d. raštu, kuriame aiškiai nurodoma, kad minėtą klausimą privalo nagrinėti NŽT, NŽT Vilniaus miesto skyriui buvo pateiktas pareiškėjos prašymas.

Ginčijamame NŽT Vilniaus miesto skyriaus rašte nurodyta, kad NŽT neturi teisinio pagrindo vertinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priimamų sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo, tačiau paaiškinta, kad, vadovaujantis pirmiau išdėstytomis Taisyklių 8 punkto nuostatomis, žemės sklypo plane išskiriant numatomas parduoti ar išnuomoti valstybinės žemės sklypo dalis, reikalingas kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti, ir nustatant šių dalių plotus, nėra išskiriama laisvos (neužstatytos) žemės, nepriskirtinos valstybės išperkamai žemei, dalis ir nėra nustatomas šios dalies plotas.

Paaiškina, kad jos prašymas atkurti nuosavybę į žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), buvusio savininko B. J. turėtoje žemės valdos teritorijoje, buvo pateiktas remiantis Savivaldybės administracijos MPD 2019 m. rugpjūčio 16 d. raštu, kuriame nurodyta, kad klausimas dėl leidimo J. Ž. atkurti nuosavybę į žemės sklypo dalį (tampant sklypo bendrasavininke), esančią valstybinės žemės patikėtinio NŽT valdomame žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso NŽT kompetencijai, todėl pareiškėjai nesuprantama, dėl ko NŽT Vilniaus miesto skyrius atsisakė atlikinėti veiksmus, priskirtinus NŽT kompetencijai. Teigia, kad NŽT be jokio pagrindo, formaliai nurodo, kad skundo nenagrinės, tačiau jokių paaiškinimų ir priežasčių nenurodo, kas leidžia daryti pagrįstas išvadas dėl NŽT rašto neteisėtumo.

Pažymi, kad analogiška situacija buvo susiklosčiusi dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame buvo tapatus (duomenys neskelbtini) inžinerinis statinys – automobilių stovėjimo aikštelė. Nuosavybės teisė į minėtą žemės sklypą buvo atkurta, todėl daro išvadą, kad nėra jokio teisėto pagrindo atsisakyti atkurti nuosavybės teisės į žemės sklypą po automobilių stovėjimo aikštele, nes jos buvimas nesudaro teisinio pagrindo neatkurti nuosavybės teisių.

Pareiškėja skunde dėsto aplinkybes, kurios buvo nurodytoje kitoje administracinėje byloje NŽT 2015 m. rugsėjo 2 d. teiktame atsiliepime ir teigia, kad būtent į 0,5785 ha laisvos valstybinės žemės dalį būtų galima atkurti nuosavybės teises pareiškėjai į buvusio savininko B. J. iki nacionalizacijos turėtą žemės valdą, nes šis valstybinės žemės plotas nėra išnuomotas ar užstatytas kokiais nors statiniais, todėl minimo ginčo žemės sklypo dalis yra laisva.

Nurodo, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2014 m. balandžio 24 d. atlikto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), faktinio naudojimo patikrinimo metu buvo surašyti  patikrinimo aktai Nr.49ŽN-113 ir Nr.49ŽN-114, kuriuose atlikta foto fiksacija, nustatyta, kad: žemės sklypas registruotas VĮ Registrų centras kadastriniais matavimais ir žemės sklypo plotas yra 2,0099 ha, kurio 1,4314 ha žemės plotas yra išnuomotas; žemės sklype esantis 0,5785 ha plotas priklauso Lietuvos Respublikai; buvusio savininko B. J. žemėvaldos ribose, kuri patenka į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), yra valstybinės neužimtos statiniais žemės, kurio plotas – 11,67 a, ir automobilių stovėjimo aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Teigia, kad patikrinimo metu konstatuota, jog ginčo žemės sklypo dalis, į kurią pretenduoja pareiškėja, yra laisva valstybinė žemė, kuri nėra užstatyta jokiais statiniais, be to, NŽT 2015 m. vasario 11 d. rašte Nr. 49SFN-127-(14.49.104.) patvirtino, kad niekada nėra išdavusi sutikimo statybai ar rekonstrukcijai atlikti šioje žemės sklypo dalyje (sklype (duomenys neskelbtini)), ji nėra niekam išnuomota. 2016 m. gegužės 11 d. buvo pakartotinai atliktas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), patikrinimas Nr. 49ZN-180, kuris patvirtino analogiškas aplinkybes, kaip ir nustatytas 2014 m. balandžio 24 d. atlikto patikrinimo metu.

Pažymi, jog vienintelis pagrindas, dėl kurio pareiškėjai buvo galima atsisakyti grąžinti žemės sklypą natūra, galėtų būti tai, kad žemės sklypas yra priskirtinas valstybės išperkamai žemei, tačiau šioje situacijoje žemės sklypo dalis nepriskirtina minėtai kategorijai.

Pareiškėja skundą grindžia Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 12 straipsnio 3 punktu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsniu, 8 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika.

Atsakovas NŽT Vilniaus miesto skyrius, tuo pačiu atstovaujantis ir NŽT, pateiktame atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad B. J. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemėvaldos ribos buvo nustatytos 2005 m. gegužės 10 d. vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktu Nr. 31/05/15-14. Buvęs žemės savininkas valdė 8 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), jo turėtos žemėvaldos ribos patenka į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas), dalį. 2,0099 ha žemės sklypą patikėjimo teise valdo NŽT, o jį nuomos pagrindu valdo asmenys, turintys jiems nuosavybės teise priklausančius statinius.

Pažymi, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius, gavęs Savivaldybės administracijos MPD 2019 m. rugpjūčio 16 d. raštą, atsakydamas į pareiškėjos į 2019 m. rugsėjo 12 d. prašymą dėl žemės sklypo dalies atkūrimo natūra, 2019 m. spalio 3 d. raštu nurodė, kad NŽT neatsisako pareiškėjai atkurti nuosavybės teises, tačiau kad tai galėtų padaryti, Tarnybai trūksta duomenų, todėl šis klausimas galės būti sprendžiamas, kai žemės sklypo naudotojai pateiks naudojamo žemės sklypo planą, kuriame būtų išskirtos esantiems pastatams eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir būtų nustatytas šių dalių plotas.    

Paaiškina, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius, reaguodamas į pakartotinį pareiškėjos       2019 m. spalio 8 d. prašymą iniciuoti žemės sklypo laisvos ir neišnuomotos žemės atidalijimą ir taip atkurti jai nuosavybės teises į žemės sklypo dalį, 2019 m. spalio 17 d. raštu, taip pat pakartotiniu 2020 m. sausio 15 d. raštu kreipėsi į Savivaldybės administraciją, prašydamas suteikti informaciją dėl galimybės žemės sklypą performuoti padalijimo būdu, suformuojant atskirą žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui. Kadangi Savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architektūros skyrius 2020 m. sausio 20 d. raštu NŽT Vilniaus miesto skyriaus neinformavo dėl galimybės žemės sklypą performuoti padalinimo būdu, jis šį raštą apskundė Savivaldybės administracijos direktoriui, o apie atliekamus veiksmus 2020 m. vasario 20 d. raštu informavo pareiškėjos atstovą.

Nurodo, kad sprendžiant klausimą dėl pareiškėjos 2019 m. lapkričio 26 d. prašymo laikymo pakartotiniu, turi būti nustatyta, ar pareiškėjos NŽT teikti skundai/prašymai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko B. J. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę, laikytini pakartotinais VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punkto prasme. Teigia, kad įvertinus pareiškėjos 2017 m. gruodžio 19 d. skundą (atsakymas pateiktas raštu Nr. lSS-499-(7.5.)), 2017 m. balandžio 24 d. skundą (atsakymas pateiktas raštu Nr. lSS-2224-(7.5.)), 2019 m. rugpjūčio 23 d. skundą bei Seimo kontrolieriaus 2019 m. rugpjūčio 29 d. rašte Nr. 4D-2019/1-1108/3D-2158 „Dėl skundo ir Seimo kontrolieriaus tarpininkavimo“ suformuluotus klausimus (atsakymas pateiktas raštu Nr. lSS-1948-(9.5.)), galima apibendrinti, kad visuose skunduose/prašymuose yra keliamas klausimas dėl galimybės pareiškėjai atkurti nuosavybės teises į žemės sklypo dalį. Akcentuoja, kad Seimo kontrolieriaus 2019 m. rugpjūčio 29 d. rašto Nr. 4D-2019/1-1108/3D- 2158 9.4 papunktyje buvo suformuluotas klausimas patvirtinti arba argumentuotai paneigti Savivaldybės administracijos rašte nurodytą aplinkybę „<...> nustatyti ar sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra laisvos (neužstatytos), nepriskirtinos valstybės išperkamai žemei, galima būtų tik Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriui nustačius sklype esantiems statiniams eksploatuoti tenkančias dalis“ (šio rašto 5 punktas); jeigu ši aplinkybė bus patvirtinta, informuoti, ar NŽT planuoja nustatyti žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančių statinių eksploatacijai reikalingas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis; jeigu ne, dėl kokių priežasčių bei kuo vadovaujantis“. Pažymi, tokį pat klausimą pareiškėja suformulavo tiek 2019 m. spalio 23 d. prašyme, tiek 2019 m. lapkričio 26 d. prašyme.

Atsakovai akcentuoja, kad pareiškėjai yra atsakyta į visus jos klausimus bei raštus, kaip ir dėl skunde keliamo klausimo dėl Savivaldybės administracijos MPD 2019 m. rugpjūčio 16 d. rašte nurodytų aplinkybių. Pakartotinai nurodo, kad NŽT pareiškėjai yra pateikusi įvairus pobūdžio prašymų, kuriais ji siekia iniciuoti žemės sklypo padalijimą (2019 m. spalio 8 d. prašymas), atkurti nuosavybės teises į žemės sklypo dalį, tampant žemės sklypo bendrasavininke (2019 m. spalio     23 d. prašymas), todėl NŽT, siekdama visapusiškai ir kompleksiškai išnagrinėti pareiškėjos prašymus, kreipėsi į Savivaldybės administraciją. Atsižvelgiant į tai, nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad NŽT neatlieka jai priskirtų funkcijų ar atsisako atlikti veiksmus, priskirtinus jos kompetencijai. Pažymi, kad nėra duomenų, jog visi aukščiau nurodyti administraciniai aktai būtų apskųsti, todėl daro išvadą, kad pareiškėja sutiko su NŽT priimtais sprendimais/raštais ir juose išdėstytomis aplinkybėmis. Atkreipia dėmesį, kad net ir pertvarkius žemės sklypą ar parengus planą teisės aktų nustatyta tvarka, tai nepaneigtų Savivaldybės administracijos kompetencijos nuosavybės teisių atkūrimo procese - patvirtinti natūra grąžinamo laisvos (neužstatytos) žemės sklypo planą ir jį atiduoti NŽT tam, kad būtų priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT 2019 m. gruodžio 3 d. rašto Nr.1SS-2324-(9.5.) ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. lapkričio 13 d. rašto Nr. 49SJ-318-(14.49.105) teisėtumo ir pagrįstumo bei Tarnybos įpareigojimo atkurti J. Ž. atkurti nuosavybę į žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), buvusio savininko B. J. turėtoje žemės valdos teritorijoje.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl šių faktinių aplinkybių: B. J. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemėvaldos ribos buvo nustatytos 2005 m. gegužės 10 d. vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktu Nr. 31/05/15-14; B. J. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 8,00 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini); iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko B. J. turėtos žemėvaldos ribos patenka į žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalį; 2,0099 ha žemės sklypą patikėjimo teise valdo NŽT, o jį nuomos pagrindu valdo asmenys, turintys jiems nuosavybės teise priklausančius statinius. 

Į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2017 m. balandžio 24 d. pareiškėja pateikė skundą NŽT vadovui, prašydama: 1) panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. balandžio 6 d. raštą Nr.49SF-970-(14.49.104.); 2) nagrinėjant pareiškėjos pareiškimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo žemės sklypą išspręsti tarp NŽT ir Savivaldybės administracijos MPD kilusį ginčą, remiantis LVAT 2017 m. vasario 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-35- 438/2017; 3) atkurti pareiškėjai nuosavybes teises į buvusio savininko B. J. turėtą žemę, esančią (duomenys neskelbtini), arba imtis priemonių, siekiant galutinai išspręsti susidariusį ginčą. Pareiškėja skunde nurodė, kad remdamasi LVAT 2017 m. vasario 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-35- 438/2017, 2017 m. vasario 27 d. prašymu pakartotinai prašė atkurti nuosavybę natūra valstybiniame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), toje žemės sklypo dalyje, kurioje buvo B. J. žemėvalda (duomenys neskelbtini), prašymą grįsdama tuo, kad minėtas sklypas suformuotas, laisvas, neužstatytas ir neišnuomotas, todėl nėra teisinių aplinkybių, kurių pagrdindu būtų galima atsisakyti atkurti nuosavybės teisę. Pažymėjo, kad atsakydama į pareiškėjos prašymą, NŽT 2017 m. balandžio 6 d. raštu tik priminė pareiškėjai apie buvusį susirašinėjimą bei Savivaldybės administracijos MPD pateiktą informaciją, tačiau NŽT Vilniaus miesto skyrius, nurodydamas susirašinėjimą, nesiėmė jokių veiksmų ir neatsakė į jos prašymo reikalavimus. Pareiškėja teiktame skunde, be kita ko, nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-7714-331/2015 NŽT 2015 m. rugsėjo 2 d. pateiktame atsiliepime pati nurodė, kad į 0,5785 ha laisvos valstybinės žemės dalį būtų galima pareiškėjai atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko B. J. iki nacionalizacijos turėtą žemės valdą, nes šis valstybinės žemės plotas nėra išnuomotas ar užstatytas kokiais nors statiniais, ši sklypo dalis yra laisva, o NŽT neturi jokių duomenų apie tai, kad minėtame žemės sklype būtų išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Pareiškėja teiktame skunde taip pat pažymėjo, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius ir Vilniaus miesto savivaldybė tarpusavyje dėl laisvos žemės buvimo/nebuvimo susirašinėjo tris kartus, laikotarpiais nuo 2014 m. gegužės 22 d., rugsėjo 12 d. ir spalio 20 d. iki 2014 m. birželio 26 d., rugsėjo 30 d. ir lapkričio 25 d., todėl iš šių raštų turinio matyti, kad tarp šių vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų buvo kilęs ginčas dėl jiems priskirtų pareigų ir funkcijų vykdymo nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo teisinių santykių srityje. Pareiškėjos teigimu, NŽT Vilniaus miesto skyrius, nagrinėdamas pareiškėjos pareiškimą dėl nuosavybės teisių jai atkūrimo į ginčo žemės sklypą, gali pasinaudoti teise į teisminę gynybą, kad būtų nustatyta tvarka išspręstas tarp šių dviejų viešojo administravimo subjektų kilęs ginčas.

Tarnyba, atsakydama į pareiškėjos 2017 m. balandžio 24 d. skundą, 2017 m. rugpjūčio     31 d. rašte Nr. 1SS-2224-(17.5.) „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė prašymo ir skundo nagrinėjimui aktualų teisinį reglamentavimą bei susirašinėjimą, vykusį tarp NŽT Vilniaus mieto skyriaus ir Savivaldybės administracijos direktoriaus. Rašte, be kita ko, buvo nurodyta, kad grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius, o vienas iš juridinių pagrindų NŽT priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui grąžinant žemę natūra (turėtoje vietoje) yra savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas - žemės sklypo planas su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje. Kadangi NŽT minėtas dokumentas nėra pateiktas, ji neturi teisės atkurti nuosavybės teises į žemę, kurios dalis patenka į valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Tarnyba rašte pažymėjo, kad Savivaldybės administracijos MPD 2016 m. birželio 15 d. raštu               Nr. A51-46491/16(2.14.2.12-MP8) „Dėl papildomų grąžintinų natūra žemės sklypų suprojektavimo prie (duomenys neskelbtini)“ NŽT Vilniaus miesto skyrių informavo, kad „likusi B. J. iki nacionalizacijos turėto žemės sklypo dalis, priskirta valstybės išperkamai žemei, nes užstatyta daugiabučiais gyvenamaisiais namais, visuomeninės paskirties (vaikų darželių statiniais), patenka į Vakarinio aplinkkelio bei (duomenys neskelbtini) gatvės ribas, taip pat patenka į pramoninio, gamybinio, komercinio ir infrastruktūros naudojimo būdo pastatų eksploatavimui naudojamą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)“, apie ką J. Ž. buvo informuota NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. liepos 25 d. ir 2016 m. rugpjūčio 29 d. raštais. NŽT 2017 m. rugpjūčio 31 d. rašte taip pat nurodė, kad duomenų apie laisvą ir neužstatytą (valstybės neišperkamą) žemę pažymėjimas kartografinėje medžiagoje ir laisvos (neužstatytos) žemės sklypų formavimas miestų teritorijose yra išskirtinai savivaldybės kompetencijai priskirta funkcija, todėl NŽT Vilniaus miesto skyrius paminėtais raštais kreipdamasis į Savivaldybės administraciją, atliko pagal kompetenciją priskirtus veiksmus.

Pareiškėja 2017 m. gruodžio 19 d. pateikė NŽT vadovui skundą dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. gruodžio 14 d. rašto dėl papildomo grąžintino žemės sklypo suprojektavimo žemės sklype (duomenys neskelbtini), kuriuo prašė įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių priimti valinį sprendimą atkurti nuosavybės teises į B. J. turėtą žemę, esančią (duomenys neskelbtini), o nesant galimybių, remiantis LVAT 2017 m. vasario 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr.A-35-438/2017, kreiptis į teismą su reikalavimu Vilniaus miesto savivaldybės administracijai atlikti nuo jos priklausančius veiksmus, kad būtų atkurta nuosavybė pareiškėjai. Pareiškėjos teigimu, NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. gruodžio 14 d. raštas, kuriuo ji buvo informuota apie Savivaldybė administracijos MPD 2017 m. gruodžio 5 d. raštą, neišsprendžia situacijos iš esmės. Pareiškėja skunde nurodė, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius dar 2014 m. balandžio 24 d. atliko žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), faktinio naudojimo patikrinimą, kurio metu buvo nustatyta, kad žemės sklypas registruotas VĮ “Registrų centras” kadastriniais matavimais; žemės sklypo plotas yra 2,0099 ha, kurio tik 1,4314 ha yra išnuomota; žemės sklype esantis 0,5785 ha plotas priklauso Lietuvos Respublikai ir yra laisvas ir neišnuomotas. Pažymėjo, kad 2016 m. gegužės 11 d. pakartotinai atlikus minėto žemės sklypo patikrinimą, buvo nustatytos analogiškos aplinkybės, kaip ir nustatytos 2014 m. balandžio 24 d. patikrinimo metu. Pareiškėjos teigimu, yra akivaizdu, kad Vilniaus miesto savivaldybė jau seniai suformavo žemės sklypą, o išnuomotas plotas siekia tik tiek, kiek reikia žemės sklype esantiems statiniams eksploatuoti, dalis žemės sklypo patenka į buvusią B. J. žemėvaldą, kuri yra laisva ir neužstatyta. Pareiškėja skunde, be kita ko, nurodė, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius, nagrinėdamas pareiškėjos pareiškimą dėl nuosavybės teisių jai atkūrimo į ginčo žemės sklypą, gali pasinaudoti teise į teisminę gynybą, kad būtų nustatyta tvarka išspręstas tarp viešojo administravimo subjektų (tarp NŽT Vilniaus mieto skyriaus ir Savivaldybės administracijos) kilęs ginčas.

NŽT, atsakydama į pareiškėjos 2017 m. gruodžio 19 d. skundą, 2018 m. kovo 13 d. rašte Nr. 1SS-499-(7.5.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ priminė pareiškėjai, kad NŽT 2017 m. išnagrinėjo jos skundą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir atsakė 2017 m. rugpjūčio 31 d. raštu. NŽT rašte taip pat nurodė skundo nagrinėjimui aktualų teisinį reglamentavimą, pagal kurį Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius, o įgaliotas teritorinio skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, grąžinant natūra turėtoje vietoje piliečiams, priima gavęs savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą žemės sklypo planą ir žemės sklypo kadastrinių matavimų, nustatant ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, bylą. Tarnyba rašte pažymėjo, jog Savivaldybės administracijos MPD 2017 m. gruodžio   5 d. rašte Nr. A51-85151/17(2.14.2.12-MP8), be kita ko, nurodė, kad apie tai, kad likusi B. J. turėta žemė priskirta valstybės išperkamai žemei, NŽT Vilniaus miesto skyrius buvo informuotas 2014 m. birželio 26 d., 2014 m. rugsėjo 30 d., 2014 m. lapkričio 25 d., 2016 m. birželio 15 d., 2017 m. balandžio 21 d. raštais. NŽT informavo pareiškėją, kad duomenų apie laisvą ir neužstatytą (valstybės neišperkamą) žemę pažymėjimas kartografinėje medžiagoje ir laisvos (neužstatytos) žemės sklypų formavimas miestų teritorijose yra išskirtinai savivaldybės kompetencijai priskirta funkcija, todėl NŽT neturi teisinio pagrindo vertinti Savivaldybės administracijos priimamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigoti šią instituciją suformuoti grąžintiną natūra laisvą (neužstatytą) žemės sklypą buvusio savininko B. J. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytoje žemėje. NŽT nurodė, kad tuo atveju, jei pareiškėja mano, jog Savivaldybės administracija, priskirdama buvusio savininko B. J. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę valstybės išperkamai žemei, pažeidė jos teises ar interesus, įstatymų nustatyta tvarka ji turi teisę kreiptis į teismą. NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą padarė išvadą, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius pirmiau paminėtais raštais kreipdamasis į Savivaldybės administraciją atliko pagal kompetenciją priskirtus veiksmus.

Pareiškėja 2019 m. balandžio 23 d. skundu „Dėl nusikalstamo neveikimo sprendžiant užgrobtos žemės atlaisvinimą“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių (toliau – Seimo kontrolierius), nurodydama, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius 2014 m. balandžio 24 d. surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-114, kuriame buvo konstatuotas valstybinės žemės užėmimas sklype (duomenys neskelbtini), t. y. konstatuota, kad po 2013 m. pastatyta tvora, kuri stovi iki skundo pateikimo, o ją pastatęs asmuo nenubaustas. Pareiškėja taip pat nurodė, kad 2016 m. gegužės 12 d. vėl buvo surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-180, kuriame nurodyta, kad užgrobtoje žemėje jau fiksuoti konteineriai ir automobiliai. Pareiškėja skunde Seimo kontrolieriaus prašė įpareigoti NŽT imtis kuo skubesnių veiksmų atlaisvinant užgrobtą valstybinę žemę ir nubausti kaltus asmenis, kurie jau 5 metus pelnosi iš neteisėtos veiklos. Pareiškėjos skundas Seimo kontrolieriaus 2019 m. balandžio 26 d. raštu pagal kompetenciją buvo persiųstas nagrinėti NŽT, kurį išnagrinėjusi Tarnyba pareiškėjai atsakė 2019 m. gegužės 28 d. raštu                       Nr. 1SS-1016-(9.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“. NŽT šiame rašte nurodė, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius 2017 m. liepos 18 d. raštu Nr. 49SFN-1624-(14.49.104.) „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėją, be kita ko, informavo, jog Vilniaus miesto skyrius „<...> siekdamas nustatyti ir tinkamai įvertinti visas, su administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimu susijusias aplinkybes ir pažeidimo sudėtį, pakvietė asfaltuotos aikštelės (unikalus Nr. 1099-7010-2074) savininką <...> į Skyrių dėl galimo administracinio teisės pažeidimo išaiškinimo ir/ar administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo. Atvykęs į Skyrių <...> pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad asfaltuota aikštelė įgyta 2010 metais, įsigijimo metu tvora jau buvo pastatyta, todėl jis nėra tvoros statytojas, bei pateikė tai įrodančius dokumentus. <...> Skyrius nesurašė administracinio nusižengimo protokolo, nes nėra nusižengimo sudėties - nenustatytas pažeidėjas.“ NŽT raštu informavo pareiškėją, kad, įvertinus NŽT Vilniaus miesto skyriaus veiksmus, susijusius su pažeidėjo nustatymu ir jo patraukimu administracinėn atsakomybėn, padarė išvadą, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius nesivadovavo Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 563 straipsnio nuostatomis ir nesiėmė visų veiksmų dėl objektyvaus, visapusiško ir išsamaus administracinio nusižengimo tyrimo atlikimo, todėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas yra įpareigotas užtikrinti, kad iki 2019 m. birželio  29 d. būtų atlikta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo valstybinė kontrolė, o nustačius pažeidimus, būtų imtasi priemonių jiems pašalinti. Pareiškėjai nurodyta, kad apie atliktus veiksmus ir priimtus sprendimus ji bus informuota atskiru NŽT Vilniaus miesto skyriaus raštu.

Pareiškėja NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjui 2019 m. birželio 27 d. pateiktame rašte nurodė, kad NŽT jau du kartus – 2014 m. balandžio 24 d. ir 2016 m. gegužės 12 d. – atliko žemės sklypo (duomenys neskelbtini) patikrinimus. Kadangi pirmojo patikrinimo metu žemės sklype tvoros nebuvo, prašė įvertinti, kas ir kodėl slepia šiuos faktus bei teikia jai melagingus atsakymus, nurodydama konkretų asmenį, kuris, pareiškėjos teigimu, be pagrindo nuomoja užgrobtą valstybinę žemę ir gauna pajamas už automobilių, konteinerių ir statybos pastolių saugojimo paslaugas.

NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2019 m. rugsėjo 6 d. raštu                                                            Nr. 49SFN-2883-(14.49.104) informavo pareiškėją, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius 2019 m. birželio 28 d. atliko žemės sklypo (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo patikrinimą vietoje ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-607-(14.48.81). Nurodė, kad patikrinimo metu užfiksuota, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), yra naudojamas pagal nustatytą paskirtį ir būdą, yra aptvertas tvoromis, tvora pastatyta už žemės sklypo ribos, užimamas valstybinės žemės plotas – 62,96 m2, tvora pastatyta už asfaltuotos aikštelės ribų (1121 kv. m). Pareiškėja buvo informuota, kad atsakomybė už 2019 m. birželio 28 d. nustatytą žemės naudojimo tvarkos pažeidimą yra numatyta ANK 110 straipsnio 1 dalyje, todėl žemės sklypo naudotojas 2019 m. rugsėjo 4 d. raštu yra iškviestas atvykti į NŽT Vilniaus miesto skyrių dėl galimo pažeidimo (nusižengimo) aplinkybių išsiaiškinimo, pažeidėjo nustatymo ir administracinio teisės nusižengimo protokolo pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį surašymo.

Pareiškėja 2019 m. rugpjūčio 22 d. skundu „Dėl nusikalstamo neveikimo sprendžiant užgrobtos valstybinės žemės atlaisvinimą ir nuolatinio Viešojo administravimo įstatymo pažeidinėjimo“ kreipėsi į Seimo kontrolierių, prašydama įpareigoti NŽT imtis veiksmų, atlaisvinant užgrobtą valstybinę žemę ir nubausti kaltus asmenis, kurie jau 5 metus pelnosi iš neteisėtos veiklos, bei laikytis Viešojo administravimo įstatymo ir tinkamai atsakinėti į gaunamus raštus. Nurodė, kad NŽT, kaip institucija atsakinga už valstybinės žemės naudojimą, per ankstesnius 5 metus nesugebėjo atlaisvinti užgrobtos valstybinės žemės ir nubausti kaltų asmenų, bei tinkamai informuoti pranešėjus apie atliekamus veiksmus. Teigia, jog NŽT dangsto nusikalstamą skunde nurodyto asmens veiklą. Pareiškėjos skundas Seimo kontrolieriaus 2019 m. rugpjūčio 29 d. raštu pagal kompetenciją buvo persiųstas nagrinėti NŽT, kurį išnagrinėjusi Tarnyba pareiškėjai atsakė 2019 m. spalio 11 d. raštu Nr. 1SS-1948-(9.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“. NŽT rašte nurodė, jog NŽT Vilniaus miesto skyrius 2019 m. rugsėjo 6 d. rašte                                        Nr. 49SFN-2883-(14.49.104.) „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėjai yra pateikęs informaciją apie NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. birželio 28 d. atliktą žemės sklypo (kadastro                Nr. 0101/0038:28), esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo patikrinimą ir jo metu nustatytas aplinkybes, taip pat informavo pareiškėją, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje šiuo metu yra atliekamas tyrimas dėl žemės sklypo dalies naudojimo, nesudarius jos nuomos sutarties ir galimo savavališko jos naudojimo, pastačius tvorą, sudėjus pastolius, naudojant ją automobilių statymui. Rašte buvo nurodytas pareiškėjos skundo nagrinėjimui aktualus teisinis reglamentavimas ir dar kartą paaiškinta, kad Savivaldybės administracijos MPD 2017 m. gruodžio 5 d. rašte Nr. A51-85151/17(2.14.2.12-MP8), adresuotame NŽT Vilniaus miesto skyriui, be kita ko, pažymėjo, kad apie tai, jog likusi                          B. J. turėta žemė priskirta valstybės išperkamai žemei, NŽT Vilniaus miesto skyrius buvo informuotas 2014 m. birželio 26 d., 2014 m. rugsėjo 30 d., 2014 m. lapkričio 25 d., 2016 m. birželio 15 d., 2017 m. balandžio 21 d. raštais, taip pat, kad Vilniaus miesto savivaldybė atliko visus veiksmus, susijusius su laisvos (neužstatytos) žemės plotų nustatymu ir grąžintinų natūra žemės sklypų suprojektavimu B. J. iki nacionalizacijos turėtos žemėvaldos ribose, be to „<...> nuosekliai laikosi savo pozicijos dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir žemės grąžinimo natūra į valstybinės žemės nuomos sutarčių pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, kurioje įrengta eksploatuojama automobilių stovėjimo aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dalį <...>. NŽT rašte nurodė pareiškėjai, kad, kaip jau buvo nurodyta NŽT 2018 m kovo 13 d. rašte, ji, manydama, jog kad Savivaldybės administracija, priskirdama buvusio savininko B. J. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę valstybės išperkamai žemei, pažeidė jos teises ar interesus, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą. Paaiškino, kad žemės sklypo plane išskiriant numatomas parduoti ar išnuomoti valstybinės žemės sklypo dalis, reikalingas kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti, ir nustatant šių dalių plotus, nėra išskiriama laisvos (neužstatytos) žemės, nepriskirtinos valstybės išperkamai žemei, dalis ir nėra nustatomas šios dalies plotas.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2019 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. A51-78105/19(2.14.2.12.E-MP8) „Dėl leidimo atkurti nuosavybės teises į žemę (duomenys neskelbtini)“ (toliau – Savivaldybės administracijos MPD 2019 m. rugpjūčio 16 d. raštas), atsakė pareiškėjai į jos 2018 m. rugpjūčio 26 d. prašymą leisti atkurti nuosavybę į žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), buvusio savininko B. J. turėtos žemės valdos teritorijoje, persiųstą Seimo kontrolieriaus 2019 m. liepos 3 d. raštu. Savivaldybės administracijos MPD 2019 m. rugpjūčio 16 d. raštu informavo pareiškėją, kad valstybinės žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) suformuotas ir išnuomotas sklype esančių pastatų (duomenys neskelbtini), 8B, 8C, 8D, 8E, 4, 6 bei inžinerinių statinių, įregistruotų Nekilnojamojo turto registre, eksploatavimui, o šį žemės sklypą patikėjimo teise valdo NŽT. Rašte pažymėjo, kad pareiškėja ir NŽT Vilniaus miesto skyrius apie nuosavybės teisių į buvusio savininko B. J. turėtą žemę atkūrimą buvo informuoti 2014 m. birželio 26 d., 2014 m. liepos 23 d., 2015 m. vasario 9 d., 2015 m. gegužės 6 d., 2016 m. birželio 15 d., 2017 m. balandžio 21 d. raštais. Pareiškėjai buvo paaiškinta, kad sprendimų priėmimas dėl piliečių nuosavybės teisių į žemę atkūrimo priklauso ne savivaldybės administracijos, bet valstybinės žemės patikėtinio - NŽT kompetencijai, taip pat paaiškinta, kad nustatyti, ar sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra laisvos (neužstatytos) žemės, nepriskirtinos valstybės išperkamai žeme, galima būtų tik NŽT Vilniaus miesto skyriui nustačius sklype esantiems statiniams eksploatuoti tenkančias dalis.

Pareiškėja 2019 m. spalio 23 d. NŽT pateikė prašymą „Žemės atkūrimo J. Ž. esančiam (duomenys neskelbtini), buvusio savininko B. J. turėtoje žemės valdos teritorijoje“ dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuri patenka į buvusio savininko B. J. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemės sklypą. Pareiškėja prašyme nurodė, jog buvo gautas Savivaldybės administracijos MPD 2019 m rugpjūčio 16 d. raštas, kurio rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad klausimas dėl leidimo J. Ž. atkurti nuosavybę į žemės sklypo dalį (tampant sklypo bendrasavininke), esančią valstybinės žemės patikėtinio NŽT valdomame žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso NŽT kompetencijai. Pažymėjo, kad šis raštas buvo priimtas reaguojant į Seimo kontrolieriaus raštą, kuriuo Savivaldybės administracija buvo įpareigota pateikti pareiškėjai objektyviais duomenimis pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, kuriame būtų išreikšta aiški Savivaldybės administracijos pozicija dėl galimybės suprojektuoti natūra grąžintiną žemės sklypą. Prašyme atkreipė dėmesį, kad NŽT, 2015 m. kovo 31 d. teikdama atsiliepimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, jame išsakė aiškią savo poziciją, kad žemės sklypas turi būti atkurtas pareiškėjai. Pažymėjo, jog dar 2014 m. balandžio 24 d. patikrinimo aktu konstatuota, kad ginčo žemės sklypo dalis, į kurią pretenduoja pareiškėja, yra laisva valstybinė žemė, kuri nėra užstatyta jokiais statiniais, taip pat kad 2015 m. vasario 11 d. rašte Nr. 49SFN-127- (14.49.104.) NŽT patvirtino, kad niekada nėra išdavusi sutikimo statybai ar rekonstrukcijai atlikti šioje žemės sklypo dalyje, sklype (duomenys neskelbtini), ši sklypo dalis nėra niekam išnuomota. Atkreipė dėmesį, kad 2016 m. gegužės 11 d. pakartotinai buvo atliktas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), patikrinimas Nr.49ZN-180, kuris patvirtino analogiškas aplinkybes, kaip ir 2014 m. balandžio 24 d. aktai. Pareiškėja skunde nurodė, kad remiantis nurodytu bei VĮ Registrų centras duomenimis, matyti, kad: ginčo žemės sklypas išnuomotas dalinai, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plotas yra 2,0099 ha; išnuomoto žemės sklypo dalį sudaro tik 1,4314 ha; laisvos ir neišnuomotos valstybinės žemės plotas yra 0,5785 ha, todėl vieninteliu pagrindu, dėl kurio pareiškėjai buvo galima atsisakyti grąžinti žemės sklypą natūra, būtų tai, kad žemės sklypas priskirtinas valstybės išperkamai žemei, tačiau šioje situacijoje prašomas žemės sklypo dalis nepriskirtina minėtai kategorijai.

NŽT Vilniaus miesto skyrius 2019 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. 49SJ-318-(14.49.105.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ išnagrinėjo NŽT persiųstą nagrinėti pareiškėjos 2019 m. spalio 23 d. prašymą  ir paaiškino, kad į pareiškėjos keliamus klausimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo NŽT   išnagrinėjo ir atsakė 2019 m. spalio 11 d. raštu Nr. 1 SS-1948-(9.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“. Taip pat pakartotinai informavo, kad: NŽT Vilniaus miesto skyrius 2019 m. rugsėjo 6 d. rašte     Nr. 49SFN-2883-(14.49.104.) „Dėl informacijos pateikimo“ jau yra pateikęs informaciją apie         2019 m. birželio 28 d. atliktą žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0038:28), esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo patikrinimą ir jo metu nustatytas aplinkybes; skundžiame Tarnybos rašte taip pat nurodyta, kad Savivaldybės administracijos MPD 2017 m. gruodžio 5 d. rašte, be kita ko, pažymėta apie tai, kad apie likusią B. J. turėtą žemę, priskirtą valstybės išperkamai žemei, Vilniaus miesto savivaldybė NŽT Vilniaus miesto skyrių informavo 2014 m. birželio 26 d., 2014 m. rugsėjo 30 d., 2014 m. lapkričio 25 d., 2016 m. birželio 15 d., 2017 m. balandžio 21 d. raštais; Savivaldybės administracijos MPD 2017 m. gruodžio 5 d. rašte nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė atliko visus veiksmus, susijusius su laisvos (neužstatytos)  žemės plotų nustatymu ir grąžintinų natūra žemės sklypų suprojektavimu B. J. iki nacionalizacijos turėtose žemėvaldos ribose ir „<...> nuosekliai laikosi savo pozicijos dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir žemės grąžinimo natūra į valstybinės žemės nuomos sutarčių pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, kurioje įrengta eksploatuojama automobilių stovėjimo aikštelė (unikalus Nr. 1099-7010-2074), dalį <...>“. NŽT Vilniaus miesto skyrius ginčijamame 2019 m. lapkričio 13 d. rašte taip pat nurodė, kad duomenų apie laisvą ir neužstatytą (valstybės neišperkamą) žemę pažymėjimas kartografinėje medžiagoje ir laisvos (neužstatytos) žemės sklypų formavimas miestų teritorijose yra išskirtinai savivaldybės kompetencijai priskirta funkcija, todėl Tarnyba neturi teisinio pagrindo vertinti Savivaldybės administracijos priimamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigoti šią instituciją suformuoti grąžintiną natūra laisvą (neužstatytą) žemės sklypą buvusio savininko B. J. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytoje žemėje. NŽT skundžiamame rašte paaiškino pareiškėjai, kad žemės sklypo plane išskiriant numatomas parduoti ar išnuomoti valstybinės žemės sklypo dalis, reikalingas kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti, ir nustatant šių dalių plotus, nėra išskiriama laisvos (neužstatytos) žemės, nepriskirtinos valstybės išperkamai žemei, dalis ir nėra nustatomas šios dalies plotas.

Pareiškėja 2019 m. lapkričio 26 d. pateikė Tarnybai skundą „Dėl 2019-11-23 rašto   Nr. 49SJ-318-(14.49.105.) panaikinimo“, prašydama panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. lapkričio 13 d. raštą ir atkurti pareiškėjai nuosavybę į žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), buvusio savininko B. J. turėtoje žemės valdos teritorijoje. Nurodė, kad su NŽT Vilniaus miesto skyriaus raštu nėra pagrindo sutikti, kadangi prašymas pareiškėjai atkurti nuosavybę į žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), buvusio savininko B. J. turėtoje žemės valdos teritorijoje, buvo pateiktas remiantis Savivaldybės administracijos MPD 2019 m. rugpjūčio 16 d. raštu, kuriame nurodoma, kad klausimas dėl leidimo J. Ž. atkurti nuosavybę į žemės sklypo dalį (tampant sklypo bendrasavininke), esančią valstybinės žemės patikėtinio NŽT valdomame žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso NŽT kompetencijai, todėl šiuo atveju svarstyti, kodėl NŽT Vilniaus miesto skyrius atsisakė atlikinėti veiksmus, priskirtinus NŽT kompetencijai, nėra suprantama. Pažymi, kad VĮ „Registrų centras“ išraše Nr. 1/27324 nurodyta, kad žemės sklypo plotas 2,0099 ha, 1,4314 ha žemės ploto išnuomota, žemės sklype esantis 0,5785 ha plotas priklauso Lietuvos Respublikai. Skunde nurodo, kad pareiškėjai privalo būti atkurta nuosavybė nurodytame žemės sklype, pažymėta taškais, o po automobilių aikštele esanti žemė turi būti atkurta su sąlyga dėl nuomos. Atkreipia dėmesį, kad 2014 m. balandžio 24 d. patikrinimo aktu konstatuota, kad ginčo žemės sklypo dalis, į kurią pretenduoja pareiškėja, yra laisva valstybinė žemė, kuri nėra užstatyta jokiais statiniais.

Tarnyba pareiškėjos 2019 m. lapkričio 26 d. skundą dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus       2019 m. lapkričio 13 d. rašto panaikinimo išnagrinėjo, priimdama 2019 m. gruodžio 3 d. raštą Nr. 1SS-2324-(9.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“. Skundžiamame rašte Tarnyba nurodė, kad: 1) NŽT Vilniaus miesto skyrius skundžiamu 2019 m. lapkričio 13 d. raštu į pareiškėjos keliamą klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio žemės savininko B. J. Vilniaus mieste valdytą žemę pareiškėjai atsakė tinkamai taikydamas teisės aktų nuostatas, raštas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, motyvuotas, pasirašytas įgalioto asmens, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo; 2) pareiškėjos keliamą klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio žemės savininko B. J. Vilniaus mieste valdytą žemę Tarnyba nagrinėjo ne kartą ir atsakė 2017 m. rugpjūčio 31 d., 2018 m. kovo 13 d., 2019 m. gegužės 28 d., 2019 m. spalio 11 d. raštais, todėl, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja 2019 m. lapkričio 26 d. skunde nenurodė naujų aplinkybių, dėl kurių minėtas klausimas turėtų būti Tarnyboje nagrinėjamas iš naujo, vadovaudamasi VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatomis, nutarė pareiškėjos skundą palikti nenagrinėtu.

Nesutikdama su NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. lapkričio 13 d. raštu ir Tarnybos 2019 m. gruodžio 3 d. raštu, pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama šiuos raštus panaikinti. Pareiškėja teismui pateiktame skunde iš esmės nurodo nesutinkanti su Tarnybos skundžiamo rašto argumentais, jog jos prašymas, teiktas NŽT Vilniaus skyriui, buvo grindžiamas analogiškomis aplinkybėmis, kaip ir jos anksčiau teikti prašymai dėl nuosavybės teisių į buvusio žemės savininko B. J. Vilniaus mieste valdytą žemę atkūrimo, ir teigia, kad buvo  nurodytos naujos aplinkybės – dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimtas Seimo kontrolieriaus 2019 m. balandžio 30 d. sprendimas bei Savivaldybės administracijos MPD 2019 m. rugpjūčio 16 d. raštas, kuriuose nurodyta, kad klausimą dėl leidimo pareiškėjai atkurti nuosavybės teises į žemės sklypo dalį privalo nagrinėti NŽT. Pareiškėjos teigimu, Tarnyba neatliko jokių realių veiksmų, siekdama tinkamai ir pagrįstai išnagrinėti susiklosčiusią situaciją, o jos priimtas raštas prieštarauja VAĮ 8 straipsnio nuostatoms, gero administravimo ir atsakingo valdymo principams.

Pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2–6 dalių nuostatas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai, išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Šis teisinis reglamentavimas reiškia, kad šiai ginčų kategorijai yra nustatyta privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka, o NŽT yra išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.

Kaip minėta, byloje nustatyta, kad pareiškėja 2019 m. spalio 23 d. pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuri patenka į buvusio savininko B. J. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemės sklypą, kurį išnagrinėjęs NŽT Vilniaus skyrius priėmė ginčijamą 2019 m. lapkričio 13 d. raštą. Pareiškėja, nesutikdama su šiuo raštu, 2019 m. lapkričio 26 d. pateikė skundą Tarnybai, prašydama panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. lapkričio 13 d. raštą ir atkurti pareiškėjai nuosavybę į žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), buvusio savininko B.J. turėtoje žemės valdos teritorijoje, dėl kurio Tarnyba priėmė ginčijamą 2019 m. gruodžio 3 d. raštą. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjos inicijuota nuosavybės teisių atkūrimo procedūra atitiko Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2–5 dalių nuostatas, nustatančias privalomą išankstinę ginčų nagrinėjimo tvarką.

Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad skundų nagrinėjimo tvarką tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90 buvo patvirtintos Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklės (toliau – ir Taisyklės), kurių 8 punkte, be kita ko, nustatyta, kad skundai, su kuriais tas pats asmuo kreipiasi į Tarnybą tuo pačiu klausimu, nenagrinėjami, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios skundo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio sprendimo pagrįstumu. Taisyklių 30 punktas nustato, kad atsižvelgiant į skundo turinį ir keliamus reikalavimus, Tarnybos direktorius priima vieną (ar kelis, jei skunde keliami du ir daugiau reikalavimų) iš sprendimų: 1) skundą (ar dalį jame iškeltų reikalavimų) atmesti kaip nepagrįstą (30.1 papunktis); 2) panaikinti (visą ar iš dalies) teritorinio padalinio priimtą sprendimą (30.2 papunktis); 3) panaikinti (visą ar iš dalies) teritorinio padalinio priimtą sprendimą ir priimti naują sprendimą (30.3 papunktis); 4) pakeisti teritorinio padalinio priimtą sprendimą (30.4 papunktis); 5) įpareigoti teritorinį padalinį atlikti tam tikrus veiksmus, susijusius su skunde keliamų reikalavimų įgyvendinimu (30.5 papunktis).

VAĮ 14 straipsnio 5 dalyje numatyti pagrindai, kuriais viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjami tiek prašymai, kurie yra pagrindas teikti administracines paslaugas, iš jų – ir vykdyti administracinę procedūrą (VAĮ 2 str. 14 d., 15 str. 1 d. 6 p.), nesusijusią su asmens teisių ar teisėtų interesų gynimu, tiek skundai, kurie yra pagrindas pradėti administracinę procedūrą dėl viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padaryto asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimo (VAĮ 2 str. 15 d., 19 str. 1 d.). Prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą (VAĮ 14 str. 5 d. 4 p.).

Taigi iš paminėto teisinio reglamentavimo matyti, kad Tarnyba, gavusi suinteresuoto asmens skundą dėl teritorinio skyriaus sprendimo (rašto), nagrinėtino išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, panaikinimo, turi teisę tokio skundo nenagrinėti (jeigu nustatoma, kad tas pats asmuo kreipiasi į Tarnybą tuo pačiu klausimu ir nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios skundo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio sprendimo pagrįstumu) arba jį nagrinėti iš esmės ir priimti vieną iš Taisyklių 30 punkte nurodytų galimų sprendimo rūšių.

Iš skundžiamo Tarnybos 2019 m. gruodžio 3 d. rašto turinio matyti, kad jis susideda ir dviejų savarankiškių dalių: 1) rašto dalyje “Dėl Vilniaus miesto skyriaus 2019-11-13 rašto             Nr. 49SJ-318-(14.49.105.) panaikinimo” nurodoma, kad įvertinus skundžiamo NŽT Vilniaus miesto skyriaus rašto turinį nustatyta, kad teritorinis skyrius pareiškėjai atsakė tinkamai taikydamas teisės aktų nuostatas, skundžiamas raštas atitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatas – yra pagrįstas objektyviais duomenimis, motyvuotas, pasirašytas įgalioto asmens, todėl naikinti minėto rašto nėra teisinio pagrindo; 2) rašto dalyje „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko B. J. Vilniaus mieste valdytą žemę“ nurodyta, kad pareiškėjos keliamas klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio žemės savininko B. J. Vilniaus mieste valdytą žemę Tarnyba nagrinėjo ne kartą ir atsakė 2017 m. rugpjūčio 31 d., 2018 m. kovo 13 d., 2019 m. gegužės 28 d., 2019 m. spalio 11 d. raštais, todėl, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja 2019 m. lapkričio 26 d. skunde nenurodė naujų aplinkybių, dėl kurių minėtas klausimas turėtų būti Tarnyboje nagrinėjamas iš naujo, vadovaudamasi VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatomis, nutarta pareiškėjos skundą palikti nenagrinėtu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pažymėjęs, kad VAĮ  8 straipsnyje reglamentuotos imperatyvaus pobūdžio normos, suponuojančios normos adresatui – viešojo administravimo subjektui – privalomą elgesio modelį priimant individualius administracinius aktus (žr. pvz., LVAT 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1230/2012; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015).

LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 taip pat yra pažymėjęs, kad „Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. pvz., LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756‑450/2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556‑15/2010).

Taigi VAĮ 8 straipsnyje yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui (žr. pvz., LVAT 2010 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010). Be to, LVAT savo praktikoje yra nurodęs, jog VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje individualiam teisės aktui nustatyti reikalavimai laikytini gero administravimo principo atspindžiu (žr. pvz., LVAT 2010 m. balandžio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-737/2010; 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-47/2014; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje   Nr. A-2760-492/2015). Gero viešojo administravimo principas įpareigoja viešojo administravimo subjektą, priimant sprendimą, jame nurodyti faktinių aplinkybių bei teisės normų, kurių pagrindu priimtas sprendimas, visumą (žr. pvz., LVAT 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą administracinėje byloje  Nr. A444-878/2013).

Atsižvelgdama į skundžiamo Tarnybos rašto turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jis yra prieštaringas, nenuoseklus ir neaiškus, kadangi Tarnyba priėmė pareiškėjos prašymą, jį išnagrinėjo iš esmės ir pagrindinio pareiškėjos skundo reikalavimo dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus rašto panaikinimo netenkino, t. y. priėmė Taisyklių 30.1 papunktyje nurodytą sprendimą (raštą), o dėl išvestinio skundo reikalavimo – nuosavybės teisių į žemės sklypo dalį atkūrimo, kuris galėtų būti nagrinėjamas ir dėl jo sprendžiama tik panaikinus ar atitinkamai pakeitus teritorinio skyriaus sprendimą (raštą), vadovaudamasi VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, nutarė jį palikti nenagrinėtu kaip tapatų, pareiškėjai skunde nenurodžius naujų aplinkybių. Teisėjų kolegijos vertinimu, Tarnyba nepagrįstai pareiškėjos keliamą reikalavimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo vertino kaip savarankišką, o ne išvestinį reikalavimą, kadangi būtent šiuo klausimu buvo priimtas skundžiamas teritorinio skyriaus raštas, kuris, Tarnybai išnagrinėjus skundą, nebuvo panaikintas. Tarnybai vertinant, kad pareiškėjos keliamas klausimas dėl nuosavybės teisių pareiškėjai atkūrimo yra pateiktas pakartotinai, šiuo aspektu pirmiausiai turėjo būti įvertintas skundžiamas teritorinio skyriaus raštas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas, priimdama nagrinėti iš esmės pareiškėjos skundą ir pradėdama administracinę procedūrą dėl teritorinio skyriaus sprendimo (rašto) teisėtumo ir pagrįstumo patikros, turėjo priimti administracinės procedūros sprendimą, atitinkantį VAĮ 8 straipsnio reikalavimus: turėjo patikrinti pareiškėjos skunde nurodytus konkrečius faktus ir nurodyti nustatytų duomenų atitiktį/neatitiktį konkretiems teisės aktų reikalavimams padaryti išvadas dėl pareiškėjos teisių pažeidimo buvimo/nebuvimo. Individualių administracinių aktų priėmimas – teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, todėl privalo būti grindžiamas faktais ir teisės normomis. Tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą ir teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). Iš skundžiamo Tarnybos rašto turinio matyti, kad šių reikalavimų nebuvo laikomasi, nes jame apsiribota tik abstraktaus pobūdžio teiginiais apie ginčijamo NŽT Vilniaus miesto skyriaus rašto atitiktį taikytinų teisės aktų ir VAĮ 8 straipsnio nuostatoms, tačiau nebuvo atliktas joks faktinių aplinkybių tyrimas ir jų atitinkamas kvalifikavimas. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas Tarnybos raštas neatitinka VAĮ 8 straipsnyje įtvirtinto motyvuotumo ir aiškumo imperatyvų, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme, tai yra pagrindas ginčijamą sprendimą panaikinti, o pareiškėjos skundą tenkinti iš dalies – Tarnybos raštą panaikinti ir įpareigoti Tarnybą iš naujo spręsti klausimą dėl pareiškėjos 2019 m. lapkričio 26 d. skundo „Dėl 2019-11-23 rašto Nr. 49SJ-318-(14.49.105.) panaikinimo“ nenagrinėjimo ar jo išnagrinėjimo iš esmės, priimant sprendimą, atitinkantį VAĮ       8 straipsnio reikalavimus.

Atsižvelgiant į tai, kad Tarnybai gali egzistuoti faktinės ir teisinės priežastys (pagrindai) palikti pareiškėjos skundą dėl teritorinio skyriaus rašto panaikinimo nenagrinėtu, tiek šį skundą nagrinėti iš esmės, teismui panaikinus skundžiamą Tarnybos raštą, išvestiniai pareiškėjos skundo reikalavimai dėl NŽT skyriaus rašto panaikinimo ir NŽT įpareigojimo atlikti veiksmus - atkurti pareiškėjai nuosavybę į žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), buvusio savininko           B. J. turėtoje žemės valdos teritorijoje, šioje administracinėje byloje iš esmės nenagrinėtini, kadangi teismas dėl NŽT Vilniaus skyriaus rašto teisėtumo ir pagrįstumo ir įpareigojimo atlikti atitinkamus veiksmus, susijusius su nuosavybės teisių pareiškėjai atkūrimu, galėtų spęsti tik tuomet, kai pareiškėjos skundas dėl NŽT Vilniaus skyriaus rašto būtų priimtas ir išnagrinėtas Tarnyboje išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka iš esmės, pastarajai priėmus motyvuotą ir VAĮ 8 straipsnio reikalavimus atitinkantį sprendimą dėl keliamo ginčo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir          133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos J. Ž. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. gruodžio     3 d. raštą Nr.1SS-2324-(9.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo spręsti klausimą dėl pareiškėjos J. Ž. 2019 m. lapkričio 26 d. skundo „Dėl 2019-11-23 rašto Nr. 49SJ-318-(14.49.105.) panaikinimo“.

Likusioje dalyje pareiškėjos skundą palikti nenagrinėtu.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos                                              Violeta Petkevičienė

       Jolita Rasiukevičienė

                                                                                                            Eglė Žulytė-Janulionienė