Civilinės bylos Nr.2-550-375/2015
Teisminio proceso Nr.2-69-3-24159-2014-8
(S)
Procesinio dokumento kategorijos: 34.5.; 116.1.;

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Irena Poderienė, sekretoriaujant Gintarei Mačiulaitytei, dalyvaujant pareiškėjui D. R., nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui R. R. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. R. pareiškimą suinteresuotam asmeniui R. R. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir
n u s t a t ė :
pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog R. R. a.k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio B. R. a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 1996-10-02, priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Pareiškimas grindžiamas tuo, jog 2010-07-28 mirė pareiškėjo ir suinteresuoto asmens R. R. motina R. R.. Jie kreipėsi į notarų biurą dėl pavedėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau 2012-05-16 Kauno miesto 9-ojo notarų biuro notarė D.Krikštolaitytė priėmė nutarimą, kuriuo atsisakė išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į motinos R. R. turtą motyvuojant tuo, kad 1996-09-30 mirus R. R. sutuoktiniui, o pareiškėjo ir suinteresuoto asmens tėvui B. R. nebuvo užvesta paveldėjimo byla ir nebuvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, įregistruotą pergyvenusio sutuoktinio vardu. Tik nustačius nuosavybės dalis notarė galės išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą į motinos turtą, būtina nustatyti juridinį faktą, jog ji po sutuoktinio B. R. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama turtą valdyti.
Iki pat savo sutuoktinio mirties R. R. gyveno kartu name, adresu Mimozos g.17 Kaune. Jie gyveno santuokoje, vedė bendrą ūkį. Motina tėvą prižiūrėjo, juo rūpinosi, jam mirus jį palaidojo. Po tėvo mirties motinai liko visi jo asmeniniai ir jiems bendrai priklausantys daiktai, namų apyvokos daiktai, buitinė technika, baldai. Taip pat liko nekilnojamasis turtas, kuris priklausė jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Po tėvo mirties motina rūpinosi bendrąja jungtine nuosavybe priklausančiu turtu: pati jį valdė ir išlaikė, mokėjo mokesčius.
Suinteresuotas asmuo R. R. į posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką pranešta. Prašo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, jog su pareiškimu sutinka ir patvirtina visas pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes. Nurodo, jog po tėvo B. R. mirties 1996-10-02 nei motina, nei jie, vaikai, į notarų biurą dėl paveldėjimo nesikreipė. Tačiau motina R. R. po tėvo mirties rūpinosi jiems bendrai priklausančiu turtu, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo. Motinai atiteko visis asmeniniai B. R. daiktai, buitinė technika, baldai ir kt.
Pareiškimas tenkintinas.
Nustatyta, jog 2010- 07-28 mirė pareiškėjo ir suinteresuoto asmens R. R. motina R. R. (9, 11, 12, 13 b.l.). R. R. sutuoktinis, o pareiškėjo ir suinteresuoto asmens tėvas B. R. mirė 1996-09-30 (10 b.l.). Paveldėjimo byla po jo mirties užvesta nebuvo (14 b.l.). Po motinos R. R. mirties pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo kreipėsi į Kauno miesto 9 - ąjį notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo į motinos R. R. turtą (22, 23 b.l.), tačiau 2012-05-16 nutarimu notarė Dalytė Krikštolaitytė šį liudijimą išduoti atsisakė motyvuodama jog „ mirus abiems sutuoktiniams įpėdiniams negalima išduoti nuosavybės teisės liudijimo, nustatančio sutuoktinių nuosavybės dalių dydį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nes tai nenumato įstatymas“. Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjas ir kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ( CPK 445 str.).
Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui - į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą ( t.y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui apreiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 str.2 d.). Tačiau jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam plikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Pagal CK 5.51 str. 1 d. nuostatas įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu ( valdo, naudoja, ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.;). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje.
Pareiškėjo nurodytas aplinkybes , jog tėvo B. R. mirties jo ir suinteresuoto asmens motina R. R. faktiškai priėmė sutuoktinio palikimą , nes ir toliau gyveno šeimai priklausančioje namų valdoje, naudojosi ten esančiais baldais ir namų apyvokos daiktais, šį turtą prižiūrėjo, remontavo, mokėjo mokesčius patvirtino atsiliepime ir suinteresuotas asmuo R. R. bei posėdyje apklaustos liudytojos O. R. M.ir A. G. ( CPK 178, 186, 189 str.). Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – įmokos už teikiamas komunalines paslaugas (dujas, elektrą - 26 -60 b.l.) taip pat patvirtina, jog pareiškėjo motina R. R. po savo sutuoktinio B. R. mirties turtą valdė, naudojo , prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savu t.y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjo B. R. turtą nuosavybės teise, todėl pareiškimas tenkintinas kaip visiškai pagrįstas ir įrodytas ( CK 5.50, 5.51 str., (duomenys neskelbtini) str. 1p., 444 str. 2 d. 8 p., 446 - 448 str.).
Vadovaudamasis LR CPK 259,260, 263-270 , 448 str. teismas n u s p r e n dž i a:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. R. a.k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio B. R. a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 1996-10-02, palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turtintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.