Civilinė byla Nr. eB2-625-440/2025

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00150-2025-2

Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.7; 3.2.3.2; 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.4.2.3.3; 3.4.3.7.3; 3.1.18.6

 (S)

                                      KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugpjūčio 27 d.           

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Jungtinės centrinės kredito unijos ir pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Husmontera“ atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Nemokumo administravimo paslaugos“ pareiškimus dėl uždarosios akcinės bendrovės „A kryptis“ kreditorių susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais dėl bankroto bylos iškėlimo ne teismo tvarka, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „A kryptis“ uždaroji akcinė bendrovė „Finansų gairės“, uždaroji akcinė bendrovė „Esila“, uždaroji akcinė bendrovė „EMD technologijos“, uždaroji akcinė bendrovė „Švyturys-Utenos alus“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Noviti“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Remantika“, uždaroji akcinė bendrovė „Palasta“.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Klaipėdos apygardos teisme gautas Jungtinės centrinės kredito unijos pareiškimas (skundas), panaikinti uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „A kryptis“ 2025 m. gegužės 12 d. kreditorių susirinkime priimtą sprendimą Nr. 1 dėl UAB „A kryptis“ nemokumo proceso ne teismo tvarka inicijavimo ir su šiuo sprendimu susijusius UAB „A kryptis“ bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka įgyvendinimo sprendimus Nr. 2 dėl įmonės nemokumo administratoriaus paskyrimo ir Nr. 3 dėl įgalinimų įmonės bankroto administratoriui suteikimo. Taip pat pareikštas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas dėl įmonės 2025 m. gegužės 12 d. kreditorių susirinkime priimtų sprendimų teisėtumo: 1) sustabdyti įmonės bankroto proceso ne teismo tvarka vykdymą; 2) uždrausti šaukti įmonės kreditorių susirinkimus; 3) uždrausti Įmonės kreditorių susirinkimui priimti sprendimus dėl įmonei priklausančio turto realizavimo ar perleidimo pagal bet kokius sandorius ar kitokio turto apsunkinimo; 4) uždrausti įmonės kreditorių susirinkimui tvirtinti įmonei priklausančio turto pardavimo kainą, pritarti įmonės turimų lėšų išmokėjimui kreditoriams ar administratoriui; 5) Nekilnojamojo turto registre įregistruoti žymą apie draudimą perleisti konkretų nurodytą turtą. Išreikalauti iš UAB „A kryptis“ ir / ar UAB „Esila“ visus dokumentus, pagrindžiančius UAB „Esila“ finansinį reikalavimą į UAB „A kryptis“, įskaitant, bet neapsiribojant, sutartis, sąskaitas, reikalavimo apskaičiavimo detalizaciją, atskirai išskiriant pagrindinę skolą ir palūkanas. Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Klaipėdos apygardos teisme gautas

3.       2025 m. liepos 18 d. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Ž. J. nutartimi civilinės bylos sujungtos į vieną, civilinę bylą Nr. eB2-628-440/2025 prijungiant prie civilinės bylos Nr. eB2-625-440/2025, paliekant bylos numerį eB2-625-440/2025, teisminio proceso numerį 2-57-3-00150-2025-2.

4.       Jungtinė centrinė kredito unija nurodė, kad UAB „A kryptis“ (toliau - ir įmonė, ir bendrovė) 2025 m. gegužės 12 d. sušaukė įmonės kreditorių susirinkimą. Susirinkime buvo svarstomas klausimas Nr. 1 dėl įmonės nemokumo proceso ne teismo tvarka inicijavimo ir kiti su įmonės bankroto proceso ne teismo tvarka vykdymo įgyvendinimu susiję sprendimai, t. y. sprendimas Nr. 2 dėl įmonės nemokumo administratoriaus paskyrimo ir Nr. 3 dėl įgalinimų įmonės bankroto administratoriui suteikimo. Nurodė, kad įmonės vadovas nesilaikė išankstinės ginčų dėl nemokumo bylos iškėlimo juridiniam asmeniui nagrinėjimo tvarkos. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 8 straipsnis ir 16 straipsnis reglamentuoja teisės kreiptis dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiradimo momentą ir nemokumo proceso inicijavimo, kai jį inicijuoja juridinio asmens vadovas, taisykles. Juridinio asmens vadovas nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą kreditoriams jų gyvenamosios vietos ar buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę (JANĮ 9 straipsnio 1 dalis.). Pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta neginčijama prievolė ir pažymima, jog tuo atveju, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą prievolė nebus įvykdyta, nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, kreditorius kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniu (JANĮ 9 straipsnio 2 dalis). Prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo juridiniam asmeniui dienos (JANĮ 9 straipsnio 3 dalis). JANĮ 9 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos dėl siūlymo sudaryti susitarimą dėl pagalbos ar priimti sprendimą bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka gali būti netaikomos, jeigu tenkinama kuri nors iš šių sąlygų: 1) anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos nevykdomas arba netinkamai vykdomas; 2) antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai (JANĮ 9 straipsnio 4 dalis). Teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo: 1) termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos; 2) kreditoriaus ar juridinio asmens pranešimo apie inicijuojamą nemokumo procesą įteikimo, jeigu anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas; 3) likvidatoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą kreditoriams įteikimo; 4) kreditoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą juridiniam asmeniui įteikimo, jeigu antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai (JANĮ 16 straipsnio 1 dalis). Juridinis asmuo, prieš sušaukdamas įmonės kreditorių susirinkimą, kuriame bus svarstomas klausimas dėl bankroto proceso ne teismo tvarka vykdymo, privalo įvykdyti JANĮ 8 straipsnyje nurodytus reikalavimus. Tik įvykdęs šiuos reikalavimus, juridinis asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo.

5.       UAB „A kryptis“ 2025 m. balandžio 18 d. išsiuntė pasiūlymą dėl įmonės nemokumo proceso ne teismo tvarka pradėjimo. Šiame pasiūlyme nurodė, kad tuo atveju, jeigu per 15 dienų terminą nuo šio pranešimo įteikimo dienos nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, juridinis asmuo kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo. Tame pačiame pranešime nurodė ir tai, jog nesudarius susitarimo dėl pagalbos, 2025 m. gegužės 12 d. bus šaukiamas kreditorių susirinkimas dėl bankroto proceso ne teismo tvarka pradėjimo. Toks įmonės pranešimas neatitinka JANĮ nustatyto reglamentavimo. JANĮ nesuteikia teisės vienu pranešimu įmonei kreiptis dėl susitarimo dėl pagalbos ir tuo pačiu pranešti apie įmonės kreditorių susirinkimo, kuriame bus svarstomas klausimas dėl bankroto proceso ne teismo tvarka pradėjimo, datą. Kreditoriams nėra suteikiama teisė apsvarstyti pagalbos suteikimo galimybes, nes įmonės likimas iš esmės jau yra nulemtas vadovo pasirinkimu, be to toks pasiūlymas kreditoriams yra klaidinantis ir prieštarauja JANĮ nuostatoms. Tik pasibaigus JANĮ 9 straipsnyje nurodytam laikotarpiui, vadovas, jeigu nebuvo sudarytas susitarimas dėl pagalbos, turi teisę pereiti prie kito etapo – šaukti susirinkimą dėl bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka. Dviejų etapų eiga, numatyta JANĮ yra privaloma. Toks procesas pažeidžia kreditorių teisę į tinkamą apsisprendimo laiką ir savo pozicijos suformavimą, sukelia pagrįstų abejonių dėl skaidrumo, sąžiningumo ir viso siekiamo inicijuoti proceso teisėtumo ir yra neteisėtas.

6.       Priimant skundžiamą sprendimą padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai. JANĮ 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka laikomas priimtu, jeigu jam pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip ¾ visų juridinio asmens turimų įsipareigojimų, įskaitant ir tuos, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę, sumos, esančios sprendimo priėmimo dieną. Įmonės 2025 m. gegužės 12 d. kreditorių susirinkimo protokole nurodyta, kad sprendimas inicijuoti įmonės nemokumo procesą ne teismo tvarka priimtas kreditoriams balsuojant „už“ 75,929 proc. visų įmonės kreditorių reikalavimų sumos ir „prieš“ – 23,843 proc. visų įmonės kreditorių reikalavimų sumos. Tačiau UAB „ Esila“ reikalavimo dydis yra nepagrįstas, nes neturi daugiau nei 2 mln. eurų reikalavimo teisės į įmonę, šios kreditorės reikalavimas buvo „dirbtinai išpūstas“.

7.       Pareiškėjas ir įmonė 2021 m. spalio 19 d. pasirašė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Kredito sutartis), kurios pagrindu įmonei buvo suteiktas 610 600 Eur dydžio kreditas. Įmonė ir pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 11 d. pasirašė susitarimą Nr. 1 dėl Kredito sutarties pakeitimo, kurio pagrindu įmonei suteikta bendra kredito suma buvo padidinta iki 783 600 Eur. Įmonė pagal Kredito sutartį turėjo teikti pareiškėjui duomenis apie įmonės finansinę padėtį. Įmonė pateikė pareiškėjui 2024 m. gruodžio 31 d. balansą ir jo detalizaciją. Remiantis balansu už 2024 m., nustatyta, kad įmonė turi 392 717 Eur dydžio ilgalaikius įsipareigojimus UAB „Esila“ ir 44 596 Eur skolą UAB „Esila“ kaip tiekėjai. Tai reiškia, jog bendras UAB „Esila“ reikalavimas įmonės atžvilgiu sudaro ne daugiau nei 437 313 Eur. Pagal įmonės kreditorių susirinkime pateiktą informaciją (kreditorių registracijos sąrašą) UAB „Esila“ reikalavimas yra nurodytas kaip sudarantis neva net 2 462 907,07 Eur. Per mažiau nei 4 mėnesius, UAB „Esila“ reikalavimas nuo 437 313 Eur, neva išaugo net penkis kartus ir padidėjo iki 2 462 907,07 Eur. Pagal Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 11.6.9, 11.7.1 ir susitarimo Nr. 1 prie Kredito sutarties 2.18.2.1.14 p., įmonė prieš sudarydama paskolos sutartį, turėjo pareigą apie tai informuoti pareiškėją ir gauti jo sutikimą, tačiau apie paskolos sutarties sudarymą įmonė nepranešė. Įmonė ir UAB „Esila“ 2023 m. liepos 7 d. pasirašė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Paskolos sutartis), kurioje nurodyta, kad UAB „Esila“ įsipareigoja per 3 metus perduoti įmonei 690 000 Eur dydžio paskolos sumą, o įmonė įsipareigojo suėjus paskolos sutartyje numatytam paskolos grąžinimo terminui, grąžinti UAB „Esila“ visą paskolos sumą ir sumokėti nustatyto dydžio palūkanas. Paskolos suma suteikiama 5 m. laikotarpiui. Pagal pateiktus įmonės duomenis nėra suprantama, kaip įmonės skola UAB „Esila“ per 5 mėnesius padidėjo papildomai net iki 2 462 907,07 Eur. Be to, remiantis UAB „Esila“ finansinės atskaitomybės dokumentais, kai 2023 m. tarp įmonės ir UAB „Esila“ buvo pasirašyta Paskolos sutartis, duomenys, kad įmonė tariamai yra skolinga UAB „Esila“ daugiau nei 2 mln. Eur nei įmonės, nei UAB „Esila“ finansinės atskaitomybės dokumentuose taip pat neatsispindi. Įvertinus tai, kad nėra įrodymų, jog UAB „Esila“ reikalavimas sudaro daugiau nei 2 mln. Eur, skundžiamas sprendimas buvo priimtas pažeidžiant JANĮ 11 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Atsižvelgus į pateiktus ir lentelėje nurodytus įmonės reikalavimus, laikant, jog UAB „Esila“ reikalavimas sudaro 437 313 Eur, t. y. toks, koks nurodytas įmonės balanse, skundžiamas sprendimas nebūtų buvęs priimtas, nes šiam sprendimui būtų pritarę tik 44,589 proc. visų kreditorių reikalavimų. Tai reiškia, jog sprendimas negalėjo būti priimtas ir turi būti panaikintas.

8.       Be to, JANĮ 12 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka, taikomos JANĮ nuostatos, reguliuojančios bankroto procesą teismo tvarka. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens nemokumas yra būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Įmonės finansiniai duomenys ir vykdoma veikla neįrodo įmonės nemokumo. Įmonė pagal 2024 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis yra moki. Įmonės įsipareigojimai kreditoriams (1 553 143 Eur) neviršija įmonės 2024 m. gruodžio 31 d. balanse apskaityto turto vertės (1 583 326 Eur). Ilgalaikio turto vertė yra ženkliai didesnė nei nurodyta balanse. Įmonės turtui nėra taikomi jokių institucijų areštai, įmonė nėra sustabdžiusi savo veiklos vykdymo ir toliau aktyviai ją vykdo.

9.       Be to, įmonės kreditorių susirinkimui nebuvo pateikti svarstyti vieni iš esminių klausimų, susijusių su įmonės bankroto procesu. Atitinkamai, kreditoriams nėra žinoma, nei koks atlyginimas bus paskirtas administratoriui, nei per kokius terminus įmonės valdymo organai perduos įmonės dokumentus ir turtą administratoriui ir pan. (JANĮ 12 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 57 straipsnio 1 dalis).

10.       Pareiškėjos BUAB „Husmontera“ nemokumo administratorė UAB „Nemokumo administravimo paslaugos“ nurodė, kad BUAB „Husmontera“ yra kreditorė UAB „A kryptis“ atžvilgiu. BUAB „Husmontera“ 2025 m. vasario 26 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1465-866/2025 yra iškelta bankroto byla, o nemokumo administratore paskirta UAB „Nemokumo administravimo paslaugos“. 2025 m. gegužės 12 d. vyko kreditorių susirinkimas, kurio metu priimtas sprendimas iškelti UAB „A kryptis“ bankroto bylą ne teismo tvarka, tačiau kreditorė apie šį susirinkimą nebuvo informuota, nebuvo pakviesta dalyvauti ir neturėjo galimybės išreikšti pozicijos, nors tuo metu teisme vyko ginčas dėl didelės skolos. BUAB „Husmontera“ yra reikšminga kreditorė – reikalavimai UAB „A kryptis“ atžvilgiu siekia daugiau nei 110 000 Eur. Dėl šios skolos 2024 m. buvo pareikštas ieškinys, kuris 2025 m. balandžio 1 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu buvo atmestas. Šis sprendimas (bylos Nr. e2-165-777/2025) apskųstas apeliacine tvarka. Mano, kad UAB „A kryptis“ pasirinkus bankroto bylą iškelti ne teismo tvarka galimai buvo siekta išvengti kreditorių įtraukimo. Tokiu būdu buvo pažeistos esminės procedūros ir kreditorės teisės, nustatytos JANĮ ir civilinio proceso kodekso normomis.

11.       Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepime į pareiškėjos Jungtinės centrinės kredito unijos skundą nurodė, kad remiantis 2025 m. II ketv. Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų preliminarių finansinių ataskaitų F4 2025 m. birželio 3 d. duomenimis, UAB „A kryptis“ Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui neskolinga. Prašo dėl pareiškėjos skundo spręsti teismo nuožiūra.

12.       UAB „Palasta“ atsiliepime į pareiškėjos Jungtinės centrinės kredito unijos skundą prašo pareiškėjos Jungtinės centrinės kredito unijos skundą tenkinti. Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pritaria pareiškėjo argumentui, kad UAB „A kryptis“ vadovas, inicijuodamas bankroto procesą ne teismo tvarka, nesilaikė JANĮ nustatytos privalomos procedūros. 2025 m. balandžio 18 d. įmonės kreditoriams išsiųstas pranešimas ne tik siūlė sudaryti susitarimą dėl pagalbos, bet tuo pačiu informavo, kad 2025 m. gegužės 12 d. bus šaukiamas kreditorių susirinkimas dėl sprendimo pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka. Be to, įmonės pranešime nurodyta, kad nesant susitarimo dėl pagalbos ar sprendimo dėl bankroto ne teismo tvarka, įmonė kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos. Tačiau šis formuluotė patvirtina, jog net ir pati įmonė tuo metu nebuvo apsisprendusi dėl savo teisinės padėties pobūdžio, t. y. ar ji laikytina nemokia, ar gyvybinga. Įmonės vadovas neturėjo teisės šaukti kreditorių susirinkimo, kol nepasibaigė įstatyme nustatytas terminas kreditoriams apsispręsti dėl pagalbos, ir nebuvo atmestos visos alternatyvos bankroto procesui. Todėl visos su šiuo susirinkimu susijusios pasekmės – sprendimai dėl bankroto proceso, administratoriaus paskyrimo ir įgalinimų suteikimo – yra priimti pažeidžiant įstatymą ir turi būti panaikinti kaip neteisėti.

13.       Sutinka su pareiškėjo argumentais dėl esminių procedūrinių pažeidimų – netinkamai apskaičiuoto balsavimo svorio, kad priimant sprendimą dėl bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, kurie tiesiogiai lėmė sprendimo neteisėtumą. UAB „Esila“ reikalavimo dydis nėra pagrįstas, o tai turėjo esminę reikšmę viso sprendimo teisėtumui. Be to, kreditorių susirinkimo protokole nurodyta UAB „Palasta“ reikalavimo suma – 61 668,87 Eur – neatitinka faktinio šios kreditorės reikalavimo dydžio, nes UAB „Palasta“ reikalavimo sumą sudaro 95 542,88 Eur (2025 m. gegužės 7 d. tarpusavio skolų suderinimo aktas). Dėl to keičiasi šio kreditoriaus kvalifikuota procentinė išraiška visų kreditorių reikalavimų atžvilgiu, kas turi tiesioginės įtakos sprendimo teisėtumui ir pritarimo daugumos skaičiavimui pagal JANĮ 11 straipsnio 3 dalį.

14.       Pareiškėjo skunde pagrįstai teigiama, kad įmonė skundžiamo sprendimo priėmimo metu nebuvo

nemoki. Sutinka su pareiškėjo argumentais, jog UAB „A kryptis“ neturėjo teisinio pagrindo inicijuoti bankroto proceso ne teismo tvarka, kadangi nebuvo nustatytas juridinio asmens nemokumas JANĮ 2 straipsnio 7 dalies prasme. Įmonės įsipareigojimai neviršijo jos turto vertės, o pradelsti mokėjimai buvo minimalūs ir trumpalaikiai. Be to, įmonė aktyviai tęsė ūkinę veiklą, vykdė projektus, valdė komercinį ženklą bei palaikė viešą komunikaciją. Šios aplinkybės taip pat paneigia faktinę nemokumo būklę. Sprendimo dėl bankroto proceso inicijavimo ne teismo tvarka priėmimas, nesant tokios būklės, prieštarauja imperatyvioms teisės normoms. Be to buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai organizuojant susirinkimą kreditorių susirinkimo metu.

15.       UAB „A Kryptis“ atsiliepime į BUAB „Husmontera“ nemokumo administratorės UAB „Nemokumo administravimo paslaugos“ skundą prašo BUAB „Husmontera“ skundą atmesti. Nurodė, kad UAB „Husmontera“ kreditorių susirinkimo dieną t.y. 2025 m. gegužės 12 d. nebuvo UAB „A kryptis“ kreditorius jokiai sumai, ir priešingai, 2025 m. balandžio 1 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-165-777/2025 pagrindu (kuris susirinkimo sušaukimo dieną buvo įsiteisėjęs ir privalomai vykdytinas, įsiteisėjo 2025 m. gegužės 2 d.), buvo debitorius net 5 372,40 Eur sumai (turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas). UAB „Husmontera“ informuoti apie šaukiamą kreditorių susirinkimą nebuvo prievolės, ir ji net jeigu ir būtų atvykusi į kreditorių susirinkimą balsavimo teisės šiame susirinkime neturėtų ir balsuoti negalėtų. Kreditorių susirinkimo dieną esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui kuriuo UAB „Husmontera“ ieškinys buvo atmestas visiškai, UAB „Husmontera nėra ir negali būti laikoma UAB „A kryptis“ kreditore jokiu aspektu, ir visiškai nepriklausomai nuo to, laiko UAB „Husmontera“ save kreditore ar nelaiko. Nebuvo galima žinoti, kad UAB „Husmontera“ bus iškelta nemokumo byla ir teismo paskirtas administratorius, ženkliai praleidęs procesinį terminą, pateiks teismui apeliacinį skundą, o teismas šį praleistą terminą atnaujins ir skundą priims nagrinėti. Be to, iš UAB „A kryptis“ 2025 m. gegužės 12 d. kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad už tai, kad UAB „A kryptis“ pradėti neteisminę nemokumo bylą balsavo kreditoriai, kurių reikalavimai pinigine išraiška sudaro net 2719324,60 Eur, taigi net hipotetinis UAB „Husmontera“ reikalavimas 110000 Eur sumai sudarytų tik 4 % nuo balsavusių už neteisminę bankroto procedūrą kreditorių reikalavimų (110000 Eur / 2719324,60 * 100). Taigi net ir turėdama finansinį reikalavimą nurodomai sumai BUAB „Husmontera“ niekaip negalėjo paveikti kreditorių priimto sprendimo.

16.       2025 m. gegužės 12 d. kreditorių susirinkimo protokolas yra priimtas laikantis JANĮ 11 straipsnio reikalavimų: kreditoriams pateiktas pasiūlymas dėl nemokumo bylos iškėlimo; sušauktas kreditorių susirinkimas; surinkti ¾ kreditorių, pritariančių įmonės nemokumui, balsų; teismuose nėra iškelta bylų ir nevyksta išankstinis ginčų nagrinėjimas ne teismo tvarka, į juridinio asmens turtą nėra nukreiptas išieškojimas pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus, nėra atliekamas mokestinis tyrimas ar mokestinis patikrinimas.

17.       Atsiliepime į UAB „A kryptis“ argumentus BUAB „Husmontera“ nemokumo administratorė papildomai nurodė, kad nors 2025 m. balandžio 1 d. Klaipėdos apygardos teismas sprendimu atmetė BUAB „Husmontera“ ieškinį prieš UAB „A kryptis“, sprendimas įsiteisėja tik po 30 dienų, jeigu per šį laikotarpį nėra pateiktas apeliacinis skundas. 2025 m. balandžio 18 d., t. y. dar nepasibaigus apskundimo terminui, UAB „A kryptis“ pateikė kreditoriams pasiūlymą dėl bankroto bylos inicijavimo ne teismo tvarka. Sprendimas dar nebuvo įsiteisėjęs, o ginčas tarp šalių dėl esamos prievolės tebeegzistavo. Dėl to BUAB „Husmontera“ reikalavimas buvo nei paneigtas galutinai, nei prarado aktualumą, todėl įmonė laikytina potencialiu kreditoriumi, turėjusiu būti informuotu apie inicijuojamą nemokumo procesą. UAB „A kryptis“ žinojo apie BUAB „Husmontera“ 2025 m. vasario 26 d. iškeltą bankrotą – informavimas turėjo būti adresuotas nemokumo administratoriui. Ši nutartis įsiteisėjo 2025 m. balandžio 10 d. ir buvo įregistruota Juridinių asmenų registre. Pagal JANĮ 11 straipsnio 3 dalį sprendimas laikomas priimtu tik tuo atveju, jeigu jam pritaria kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 3/4 visų juridinio asmens turimų įsipareigojimų. BUAB „Husmontera“ balsas, sudarantis 3,28 %, galėjo nulemti, jog palaikymo procentas būtų sumažėjęs žemiau būtinos 3/4 ribos, todėl jos dalyvavimas galėjo turėti lemiamos reikšmės priimtam sprendimui. Be to, „už” sprendimą balsavo UAB „A kryptis“ direktorius ir akcininkas A. K., turėdamas 7,159 % balsų. Tai reiškia, kad vienas iš vos dviejų kreditorių, balsavusių „už“, buvo tiesiogiai su įmone susijęs asmuo, turintis akivaizdų interesų konfliktą. Tokia situacija diskredituoja kreditorių valios tikrumą ir kelia pagrįstų abejonių dėl susirinkimo sprendimo skaidrumo ir teisėtumo. Prašo sustabdyti UAB „A kryptis“ pradėtą bankroto procesą ne teismo tvarka šios civilinės bylos nagrinėjimo laikotarpiui. Patenkinti 2025 m. gegužės 28 d. BUAB „Husmontera“ skunde išdėstytus reikalavimus.

18.       Jungtinė centrinė kredito unija pareiškė prašymą priimti UAB „A kryptis“, Jungtinės centrinės kredito unijos (toliau -ir Unija) ir UAB „Esila“ pasirašytą taikos sutartį ir ją patvirtinti taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. eB2-625-440/2025 nutraukti. Grąžinti Jungtinei centrinei kredito unijai 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio. Pateikė taikos sutartį, kurioje nurodyta, kad bendrovės 2025 m. gegužės 12 d. kreditorių susirinkimas (toliau – Kreditorių susirinkimas) sprendimu Nr. 1 (toliau – Sprendimas1) nusprendė inicijuoti bendrovės nemokumo (bankroto) procesą ne teismo tvarka. Kreditorių susirinkimo metu Unija balsavo prieš nutarimo projektą inicijuoti bendrovės nemokumo (bankroto) procesą ne teismo tvarka. Susirinkimo dienai bendrovė nurodė, kad Unijos reikalavimo dydis į bendrovę sudaro 783700 Eur, t.y. 21,882 proc. nuo visų bendrovės apskaičiuotų kreditorinių reikalavimų kreditorių susirinkimo dienai. Kreditorių susirinkimo metu UAB „Esila“ balsavo už nutarimo projektą inicijuoti bendrovės nemokumo (bankroto) procesą ne teismo tvarka. Susirinkimo dienai bendrovė nurodė, kad UAB „Esila“ reikalavimo dydis į bendrovę sudaro 2 462 907,07 Eur, t.y. 68,769 proc. nuo visų bendrovės apskaičiuotų kreditorinių reikalavimų kreditorių susirinkimo dienai. UAB „Esila“ savo 2 462 907,07 Eur reikalavimą į bendrovę kildina iš bendrovės ir UAB „Esila“ 2023 m. sausio 10 d. sudarytos jungtinės veiklos (bendradarbiavimo) sutarties (toliau – Jungtinės veiklos sutartis) ir 2023 m. liepos 7 d. Paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „Esila“ ir bendrovės teigimu, UAB „Esila“ lėšos mokėjimo pavedimais pervestos bendrovei pagal bendrovės ir UAB „Esila“ 2007m. liepos 7 d. Paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nuostatas, t.y. 428 259,66 Eur, buvo panaudotos UAB „Esila“ projekto, adresu (duomenys neskelbtini), vystymui, t.y. statybos rangos darbams finansuoti. Unija, nesutikdama su sprendimu ir UAB „Esila“  finansinio reikalavimo pagrįstumu, Klaipėdos apygardos teismui pateikė skundą dėl sprendimo panaikinimo. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. eB2-625-440/2025 pagal Unijos skundą, kuriuo Unija prašo panaikinti sprendimą bei su sprendimu susijusius kreditorių susirinkimo sprendimą Nr. 2 dėl bendrovės nemokumo administratoriaus paskyrimo ir sprendimą Nr. 3 dėl įgalinimų bendrovės nemokumo administratoriui suteikimo (toliau visi sprendimai bendrai vadinami sprendimai). Šalys siekia abipusių nuolaidų būdu išspręsti kilusius ginčus ir taikiai užbaigti civilinę bylą bei išspręsti nesutarimus (ginčus) dėl bendrovės nemokumo (bankroto) proceso ne teismo tvarka bei Sprendimų vykdymo.

19.       Šalys, veikdamos gera ir laisva valia, vadovaudamosi CK  LII skyriumi bei CPK 42 straipsnio 1 dalimi, 140 straipsnio 3 dalimi, 293 straipsnio 5 dalimi ir 294 straipsnio nuostatomis, tarpusavio bendradarbiavimo, supratimo ir geranoriškumo principais, abipusių nuolaidų bei kompromisų būdu nusprendė, jog tikslingiausia civilinę bylą pagal Unijos skundą užbaigti taikiai, sudarant taikos sutartį (toliau – taikos sutartis) toliau nurodomomis sąlygomis: UAB „Esila“ atsisako visų reikalavimų į bendrovę, kylančių iš 2023 m. sausio 10 d. Jungtinės veiklos (bendradarbiavimo) sutarties bei reikalavimo į palūkanas, delspinigius ar bet kokias kitas sumas išskyrus paskolos sumą pagal 2023m. liepos 7 d. Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys patvirtina, kad UAB „Esila“ reikalavimas į bendrovę yra ne daugiau kaip 428 259,66 Eur. Tikslus reikalavimas, neviršijantis 428 259,66 Eur sumos, bus pateiktas tvirtinti bendrovės nemokumo administratoriui ir bendrovės kreditorių surinkimui kaip tai numato JANĮ. UAB „Esila“ patvirtina, kad neturi jokių kitų reikalavimų į bendrovę, išskyrus ne daugiau kaip 428 259,66 Eur dydžio reikalavimą, kylantį iš 2023-07-07 paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu šalys patvirtina, kad nuo šios taikos sutarties pasirašymo visi bendrovės ir UAB „Esila“ sudaryti skolų suderinimo aktai, kuriuose bendrovės skola UAB „Esila“ buvo nurodyta didesnė nei 428 259,66 Eur, nesuteikia teisės UAB „Esila“ reikalauti iš bendrovės daugiau kaip 428 259,66 Eur sumos. Bendrovė patvirtina, kad jai nėra žinomi kiti kreditoriai nei tie, kurie buvo nurodyti bendrovės kreditorių susirinkimo protokole. Unija atsisako civilinėje byloje pateikto skundo reikalavimų panaikinti bendrovės kreditorių susirinkime priimtus sprendimus. Unija patvirtina, kad pritaria bendrovės nemokumo (bankroto) procesui ne teismo tvarka. Unija patvirtina, kad Unijos patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo atlygintos iki taikos sutarties pasirašymo. Šalys pareiškia ir patvirtina, jog neprašo priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų viena kitai. Tuo atveju, jeigu teismas patirtas bylinėjimosi išlaidas priteistų kitiems tretiesiems asmenims (ne taikos sutarties šalims), tokias išlaidas tretiesiems asmenims atlygina UAB „Esila“. Teismo patirtas išlaidas (jeigu tokių būtų) atlygina UAB „Esila“. Šalys patvirtina, kad neturi viena kitai pretenzijų, kurios susijusios su Unijos inicijuotu procesu dėl kreditorių susirinkimo metu priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais ir dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Šalys prašo panaikinti civilinėje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones nuo nutarties, kuria bus patvirtina ši taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos.  Šalys prašo grąžinti Unijai 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio. Šalys patvirtina, kad joms yra žinomos CPK 294 straipsnio 2 dalyje numatytos bylos nutraukimo pasekmės, t. y. kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Taikos sutartis atitinka tikruosius šalių ketinimus ir valią, todėl šalys teismo prašo patvirtinti taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti. Šalys įgalioja taikos sutartį pateikti Unijos atstovui. Šalys susitaria, sutinka bei prašo, kad taikos sutarties patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo klausimai būtų išspręsti rašytinio proceso tvarka, šalims nedalyvaujant. Šalys viena kitai pareiškia ir patvirtina, kad taikos sutartis sudaryta nenaudojant apgaulės, spaudimo, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais, visos Taikos sutarties sudarymo aplinkybės, esmė bei pasekmės šalims yra žinomos, priimtinos ir buvo individualiai aptartos. Šalys patvirtina, kad taikos sutartį perskaitė, suprato jos turinį. šalims yra išaiškintos taikos sutarties sudarymo pasekmės: rašytinis šalių pareiškimas apie tai, kad jos sudarė taikos sutartį, prijungiamas prie bylos; civilinė byla nutraukiama teismo nutartimi; nutartyje nurodomos teismo tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos. Šalims taip pat žinoma ir suprantama CK 6.985 straipsnio nuostatos, kur nustatyta, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio sprendimo (res judicata) ir priverstinai vykdytino dokumento galią. Šalys pareiškia, kad yra priimti visi būtini sprendimai, gauti leidimai bei sutikimai, reikalingi taikos sutarties pasirašymui. Asmenys, pasirašantys taikos sutartį, turi visus įgaliojimus ją pasirašyti bei prisiimti visus įsipareigojimus, numatytus taikos sutartyje. Šalys patvirtina ir garantuoja, kad nei taikos sutarties sudarymas, nei jos vykdymas neprieštarauja ir nepažeidžia jokių teismo, valstybinės ar vietos valdžios institucijų ar pareigūnų sprendimų, įsakymų, potvarkių ar teisėtų nurodymų, šalių kreditorių interesų. Šalys, pasirašydamos taikos sutartį, nepažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, bendrovės įstatų, bei įsipareigoja atlyginti visus nuostolius, kurie gali atsirasti, jeigu šiame punkte pateikta informacija yra neteisinga ar netiksli. Šalys pareiškia ir garantuoja, kad taikos sutartis nereguliuoja klausimų, susijusių su šalių teisiniu statusu ir teisnumu, viešąja tvarka ir klausimų, kuriuos reglamentuoja imperatyvios teisės normos, ji neprieštarauja imperatyvioms teisėms normoms, viešajai tvarkai ir / ar gerai moralei, taip pat nėra kitų aplinkybių, kurios galėtų būti teisinis pagrindas pripažinti taikos sutartį negaliojančia ir / ar niekine. Šalys taip pat pareiškia ir garantuoja, kad turi pilną teisnumą, teises ir įgalinimus pagal taikytinus įstatymus ir kitus teisės aktus, steigimo dokumentus ir sandorius, taikomus šaliai, sudaryti ir / ar įvykdyti taikos sutartį. Šalys aiškiai patvirtina, kad taikos sutartį pasirašė kaip dokumentą atitinkantį jų tikruosius ketinimus ir valią. Taikos sutartį taip pat pasirašo ir bendrovės nemokumo administratorius M. K., kuris patvirtina, kad yra susipažinęs su taikos sutarties sąlygomis ir joms pritaria. Visi kiti klausimai, kurie nėra aptarti taikos sutartyje, sprendžiami vadovaujantis CK ir kitais atitinkamais galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais. Taikos sutartis sudaroma lietuvių kalba, ir pasirašoma kvalifikuotais elektroniniais parašais.

20.       UAB „Palasta“ pareiškė prieštaravimus dėl taikos sutarties patvirtinimo. Prašo netvirtinti 2025 m. liepos 3 d. taikos sutarties, sudarytos tarp UAB „A kryptis“, Jungtinės centrinės kredito unijos, UAB „Esila“ ir nemokumo administratoriaus. Nustatyti, kad šios taikos sutarties sąlygos pažeidžia kitų kreditorių teises, prieštarauja viešajam interesui ir imperatyvioms įstatymų nuostatoms. Nurodė, kad sutartis pažeidžia trečiųjų asmenų, kitų kreditorių teises. Taikos sutartis nepaiso kitų bendrovės kreditorių interesų: joje neaptarti jų reikalavimai, tenkinimo tvarka, terminai ar pasekmės jų teisėms. Taikos sutartis nesuteikia jokio aiškumo dėl neteisminio bankroto proceso tęstinumo, proporcingumo ar bendros kreditorių masės lygiateisiškumo, todėl selektyviai sprendžiamos tik vienos kreditorės pretenzijos. Taikos sutartis keičia neteisminio bankroto proceso eigą kitų kreditorių atžvilgiu be jų valios, o tai prieštarauja CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Taikos sutartis prieštarauja viešajam interesui. Teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Bankroto bylos priskirtinos prie bylų, kuriose yra viešojo intereso, todėl tam, kad byloje šalys sąžiningai ir protingai naudotųsi procesinėmis teisėmis, teismui yra suteikta teisė kontroliuoti, kad šalys tinkamai įgyvendintų savo procesines teises. Teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, atsakovo pripažinimo ieškinio ir netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis).

21.       UAB „A Kryptis“ pateikė papildomus paaiškinimus, prašymą atmesti BUAB „Husmontera“ skundą. Nurodė, kad UAB „A Kryptis“ niekad ir jokia forma iki nemokumo bylos inicijavimo proceso pradžios t.y. iki 2025 m. balandžio 18 d., apie iškeltą nemokumo bylą nežinojo. 2025 m. balandžio 18 d. BUAB „Husmontera“ nebuvo kreditorė todėl JANĮ nustatyta tvarka ir terminais nebuvo informuota apie pradėtą nemokumo bylą ir teismo paskirtą nemokumo administratorių. UAB „Husmontera“ kreditorių susirinkimo dieną, t.y. 2025 m. gegužės 5 d. nebuvo UAB „A kryptis“ kreditorius jokiai sumai. Priešingai, 2025 m. balandžio 1 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-165-777/2025 pagrindu, kuris susirinkimo sušaukimo dieną buvo įsiteisėjęs ir privalomai vykdytinas, buvo debitorė net 5 372,40 Eur sumai, ir tai galutinai patvirtino Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. rugpjūčio 12 d. atmetęs BUAB „Husmontera“ apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. e2A-380-881/2025).

22.       BUAB „Husmontera“ nemokumo administratorė pateikė papildomus paaiškinimus. Nurodė, kad 2025 m. balandžio 18 d., kai atsakovas inicijavo nemokumo procedūrą, Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 1 d. sprendimo apskundimo terminas dar nebuvo pasibaigęs. Tai reiškia, kad BUAB „Husmontera“ buvo ginčijamas, bet ne eliminuotas kreditorius, todėl turėjo būti įtrauktas į procesą. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi atmetė BUAB „Husmontera“ apeliacinį skundą, tačiau įstatymas numato galimybę teikti kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Todėl kreditoriaus statuso klausimas nėra galutinai išspręstas.

23.       UAB „A kryptis“ pateikė papildomus paaiškinimus į UAB „Palasta“ prieštaravimus dėl taikos sutarties patvirtinimo. Nurodė, kad teismui su UAB „Palasta“ teiginiais nėra pagrindo sutikti ir netvirtinti iš esmės teisėtos, teisingos ir šalių valią atitinkančios taikos sutarties, kuria yra išsprendžiami visi pareiškėjo Jungtinė centrinė kredito unija skunde keliami reikalavimai. Ši taikos sutartis sprendė išskirtinai tarp šalių kylančius ginčus (skundo pagrindas ir dalykas), šiame procese dalyvavo šių materialinių teisinių santykių dalyvės. Šia sutartimi nebuvo sprendžiami jokie nemokumo byloje kylantys klausimai, galintys turėti ar turintys įtakos UAB „Palasta“ (ar bet kurio kito nemokumo byloje esančio kreditoriaus) teisėms ir teisėtiems interesams. UAB „Palasta“  savo prieštaravimuose iš viso neįrodinėjo ir nepateikė argumentų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad pagrindinis ir vienintelis taikos sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius šalių ketinimus privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo, šiuo konkrečiu atveju UAB „Palasta“ . Šiuo atveju dvi šalys, tarp kurių nebuvo UAB „Palasta“, susitarė dėl taikaus ginčo sureguliavimo pradėtoje civilinėje byloje ir tai yra teisėtas procesinis elgesys, kuris nepažeidžia ir objektyviai negali pažeisti trečiųjų šalių teisių ir teisėtų interesų. Be to, šalys šia taikos sutartimi susitarė ir dėl potencialaus teisminio ginčo išvengimo ateityje, kuomet UAB „Esila“ įsipareigojo ateityje (finansinių reikalavimų tvirtinimo procese) atsisakyti dalies savo turimo finansinio reikalavimo, kas taip pat iš esmės nepažeidžia ir objektyviai negali pažeisti trečiųjų šalių teisių ir teisėtų interesų. Prašo patvirtinti šalių pasirašytą taikos sutartį ir bylą šioje dalyje nutraukti.

24.       Proceso dalyviams apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta, kitų prašymų dėl pareikštų reikalavimų, paaiškinimų negauta.

Skundai  tenkintini

25.       JANĮ 55 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus. Taigi kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo sprendimo priėmimu, padarymo, galėjusių nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį, arba dėl materialiųjų aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyviųjų įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir (ar) bankrutuojančios įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-469/2022).

26.       JANĮ 55 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo sprendimą turi teisę teismui apskųsti šie asmenys: 1) kreditorius, balsavęs prieš kreditorių susirinkimo sprendimą; 2) kreditorių susirinkime nedalyvavęs kreditorius, jeigu nebuvo tinkamai apie jį informuotas; 3) nemokumo administratorius; 4) restruktūrizuojamas juridinis asmuo. 

27.       JANĮ 11 straipsnio 1 dalis nustato sąlygas, kurioms esant gali būti pradėtas bankroto procesas ne teismo tvarka. Bankroto proceso ne teismo tvarka pradėjimas yra sudarytas iš kelių etapų: kreditorių informavimo apie tokią galimybę ir kreditorių balsavimo kreditorių susirinkime. Pagal JANĮ 11 straipsnio 1 dalį bankroto procesas gali būti vykdomas ne teismo tvarka, jeigu nutarimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priėmimo dieną yra tenkinamos šios sąlygos: 1) teismuose nėra iškelta bylų ar nevyksta išankstinis ginčų nagrinėjimas ne teismo tvarka, kuriuose juridiniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; 2) į juridinio asmens turtą nėra nukreiptas išieškojimas pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus; 3) nėra atliekamas mokestinis tyrimas ar mokestinis patikrinimas Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu nėra tenkinamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, bankroto procesas gali būti vykdomas ne teismo tvarka tik tuo atveju, jeigu mokesčių administratorius, ieškovas ir (ar) išieškotojas sutinka (JANĮ 11 straipsnio 2 dalis). Nors ginčas sprendžiamas pagal JANĮ nuostatas, nagrinėjamoje byloje aktualūs kasacinio teismo išaiškinimai dėl neteisminio bankroto, susiję su anksčiau galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatomis.

28.       Teismų praktikoje, aiškinant sąlygas dėl bankroto ne teismo tvarka, pripažinta, kad jas nustatančios normos yra imperatyvios ir negali būti aiškinamos plečiamai (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-342-381/2020 26 punktas). Šios sąlygos siejamos ne su įmonės ūkinės veiklos laisve, o su valstybės pareiga efektyviai ginti nemokios, t. y. nebegalinčios vykdyti ūkinės veiklos, įmonės kreditorių interesus. Taip pat jomis užtikrinama, kad bankroto procesu ne teismo tvarka nebūtų piktnaudžiaujama ir jis būtų pradedamas griežtai laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų.

29.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bankroto procedūrų, vykdomų ne teismo tvarka, pagrindinis kriterijus yra ginčo tarp įmonės ir jos kreditorių nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302-313/2017). Pagrindinis kriterijus, atskiriantis teisminę bankroto procedūrą nuo neteisminės, yra ginčo tarp įmonės skolininkės ir jos kreditorių buvimo ar nebuvimo faktas. Apie bankroto procedūrų vykdymą ne teismo tvarka tikslinga kalbėti tada, kai bent jau bankroto bylos iškėlimo stadijoje nekyla ginčų, t. y. kai kreditoriai ir įmonės savininkai sutaria dėl galimybės bankroto procedūras atlikti patiems. Teisinių konfliktų egzistavimas, nepriklausomai nuo jų baigties, iš esmės nesuderinamas su bankroto procedūrų, vykdomų ne teismo tvarka, pobūdžiu ir tikslais, kadangi tarp įmonės savininkų ir kreditorių nėra reikiamo bendro sutarimo. Todėl siekiama užtikrinti, kad įmonės bankroto procedūra ne teismo tvarka būtų pradedama tik tada, kai tarp skolininko ir jo kreditorių nėra turtinių ginčų. Taip pat išaiškinta, kad turtinių reikalavimų ar išieškojimų ne ginčo tvarka nebuvimas svarbus ne pranešimų kreditoriams išsiuntimo metu, bet kreditorių susirinkime priimant nutarimą dėl įmonės bankroto ne teismo tvarka vykdymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-302-313/2017, 24 punktas). Bankroto procedūros, vykdomos ne teismo tvarka, tikslas – užbaigti įmonės veiklą ir patenkinti kreditorių reikalavimus bendru visų suinteresuotų asmenų sutarimu dėl nemokios įmonės finansinių problemų sprendimo būdų ir terminų, neinicijuojant įmonės ir jos kreditorių ginčo ir neįtraukiant į šią procedūrą teismo. Lietuvos apeliacinio teismo suformuotoje praktikoje yra pasisakyta, kad reikalavimas informuoti (potencialius) kreditorius apie ketinamą pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka reikšmingas dėl to, kad nebūtų paneigta bankroto, vykdomo ne teismo tvarka, esmė – bankroto procedūra ne teismo tvarka pradėti tik tada, kai tarp skolininko ir jo kreditorių nėra turtinių ginčų (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-631-934/2023).

30.       Byloje esantys duomenys patvirtina skunduose nurodytas faktines aplinkybes dėl bankroto ne teismo tvarka inicijavimo, pranešimo turinio, sušaukto kreditorių susirinkimo procedūros. Iš esmės ginčo dėl pareiškėjų nurodytų aplinkybių dėl pranešimo turinio, dėl BUAB „Husmontera“ neinformavimo nėra. Ginčas šioje dalyje kyla dėl BUAB „Husmontera“ tvirtinimo, kad 2025 m. balandžio 18 d., kai UAB „A Kryptis“ inicijavo nemokumo procedūrą, Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 1 d. priimto sprendimo apskundimo terminas dar nebuvo pasibaigęs, BUAB „Husmontera“ buvo ginčijamas, bet ne eliminuotas kreditorius, todėl turėjo būti įtrauktas į procesą. UAB „A Kryptis“ teigia priešingai, kad 2025 m. balandžio 1 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-165-777/2025 pagrindu, kuris susirinkimo sušaukimo dieną buvo įsiteisėjęs ir privalomai vykdytinas, UAB „A Kryptis“ neturėjo pareigos informuoti BUAB „Husmontera“ nes BUAB „Husmontera“ nėra UAB „A Kryptis“ kreditorė. Be to, BUAB „Husmontera“ dalyvavimas susirinkime nebūtų turėjęs jokios įtakos susirinkimo sprendimų priėmimui.

31.       Liteko duomenimis Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje e2-165-777/2025 UAB „Husmontera“ ieškinį UAB „A Kryptis“ dėl 121189,96 nuostolių ir palūkanų pareiškė 2024 m. vasario 20 d. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. balandžio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Byloje yra duomenys apie teismo sprendimo įsiteisėjimą 2025 m. gegužės 3 d. 2025 m. gegužės 26 d. BUAB „Husmontera“ apeliaciniu skundu prašė atnaujinti praleistą apeliacinio skundo pateikimo terminą ir priimti teikiamą apeliacinį skundą. Panaikinti 2025 m. balandžio 1 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teismas apeliaciniame skunde nurodytas apeliacinio skundo padavimo praleidimo priežastis (ir šias priežastis pagrindžiančius įrodymus) pripažino svarbiomis ir atnaujino terminą apeliaciniam skundui paduoti. 2025 m. rugpjūčio 12 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 1 d. sprendimas paliktas nepakeistas (Civilinės bylos Nr. e2A-380-881/2025). Teismo sprendimas įsiteisėjo 2025 m. rugpjūčio 12 d., duomenų apie kasacinį skundą byloje nėra. Taigi šiuo metu byloje esančiais duomenimis, esant priimtai Lietuvos apeliacinio teismo nutarčiai, nėra pagrindo spręsti, kad BUAB „Husmontera“ nurodytoje reikalavimų apimtyje yra UAB „A Kryptis“ kreditorė.

32.       Tačiau teismo vertinimu BUAB „Husmontera“ nemokumo administratorės argumentai pagrįsti tuo aspektu, kad nors 2025 m. balandžio 1 d. Klaipėdos apygardos teismas sprendimu atmetė BUAB „Husmontera“ ieškinį UAB „A kryptis“ ir sprendimas nebuvo įsiteisėjęs, UAB „A kryptis“ inicijuodama bankrotą ne teismo tvarka 2025 m. balandžio 18 d. dar nepasibaigus apskundimo terminui, esant ginčui tarp šalių dėl esamos prievolės pateikė kreditoriams, išskyrus UAB „Husmontera“, pasiūlymą dėl bankroto bylos inicijavimo ne teismo tvarka, taip pat tuo pačiu pranešimu inicijavo ir kreditorių susirinkimą 2025 m. gegužės 12 d. Nors konkrečiu atveju inicijuoto bankroto proceso eigoje susiklostė aplinkybės, kad BUAB „Husmontera“ ieškinio reikalavimai UAB „A kryptis“ atžvilgiu atmesti, UAB „A kryptis“ laikydamasi JANĮ nuostatų tiek dėl bankroto inicijavimo, tiek dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo turėjo įsivertinti, kad dėl priimto sprendimo gali būti paduotas apeliacinis skundas. Ir nors tuo metu, kai įvyko susirinkimas buvo duomenys apie teismo sprendimo įsiteisėjimą, esant nustatytoms konkrečioms aplinkybėms, teismo vertinimu, buvo pakankamas pagrindas BUAB „Husmontera“ laikyti potencialiu kreditoriumi, turėjusiu būti informuotu apie inicijuojamą nemokumo procesą. UAB „A kryptis“ argumentai apie tai, kad ji nežinojo apie BUAB „Husmontera“ 2025 m. vasario 26 d. iškeltą bankrotą, nepagrįsta. Nutartis civilinėje byloje eB2-1465-866/2025 dėl bankroto iškėlimo įsiteisėjo 2025 m. balandžio 10 d. ir buvo išviešinta Juridinių asmenų registre, be to ir dėl vykusio teisminio proceso UAB „A kryptis“ aplinkybės susijusios su teismo sprendimo apskundimu, šalies pasikeitimu iškėlus bankroto bylą negalėjo būti nežinomos. Teismo pažymėtina, kad UAB „A kryptis“ iš esmės laikosi nuomonės, kad BUAB „Husmontera“, esant konkrečioms aplinkybėms, tuo labiau esant šiuo metu priimtai Lietuvos apeliacinio teismo nutarčiai, nebuvo pagrindo ir šiuo metu nėra pagrindo laikyti potencialia kreditore. Be to, BUAB „Husmontera“ dalyvavimas kreditorių susirinkime nebūtų pakeitęs ginčijamo kreditorių susirinkimo sprendimo, nes pareiškėja neturi pakankamo balsų skaičiaus, kuris būtų galėjęs nulemti kitokio kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimą. 

33.       Remiantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika, sistemiškai aiškinant JANĮ 2 straipsnio 7 dalį, 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 8 straipsnio 2 dalį, 9 straipsnio 2 dalį darytina išvada, kad kreditoriumi laikomas asmuo, manantis, jog skolininkas laiku nevykdė jo turtinės prievolės. Nors kiekvienas asmuo, laikantis, kad įstatymu saugomos jo teisės ar teisėti interesai yra pažeidžiami, turi galimybę kreiptis į teismą dėl šių savo interesų gynybos ir pasirinkti, kokiomis teisinėmis priemonėmis ginti šias teises ir kokius reikalavimus teisme pareikšti (CK 1.137, 1.138 straipsniai, CPK 5 straipsnis), kreditorius teismui turi pateikti pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti, kad jis yra skolininko kreditorius. Konkrečiu atveju bankroto inicijavimo metu nebuvo pakankamo pagrindo nuspręsti, kad yra didelė tikimybė, jog BUAB „Husmontera“ nėra skolinga UAB „A kryptis“, kad ateityje priimti teismų sprendimai bus nepalankūs BUAB „Husmontera“. Be to pažymėtina, kad kreditorius, būdamas tinkamai informuotas ir nesutikdamas dėl bankroto proceso ne teismo tvarka, (turi teisę) gali inicijuoti teisminį ginčą, kuris iš esmės užkirstų kelią pradėti tokią bankroto procedūrą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-404-407/2021). 

34.       Neteisminiu bankrotu iš esmės siekiama užtikrinti, kad įmonės bankroto procedūra ne teismo tvarka būtų pradedama tik tada, kai tarp skolininko ir jo kreditorių nėra turtinių ginčų (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-404-407/2021). Nagrinėjamu atveju egzistavo turtinis ginčas, kuris užkertą kelią pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka. Bankroto, vykdomo ne teismo tvarka, proceso metu visi susitarimai ir klausimai sprendžiami kreditorių susirinkime bendru įmonės ir jos kreditorių sutarimu, todėl JANĮ kaip vieną iš sąlygų pradėti šią bankroto procedūrą išskiria ir pareigą tinkamai informuoti įmonės kreditorius, tame tarpe ir potencialų kreditorių, apie šios bankroto procedūros inicijavimą. Teismo vertinimu, esant nustatytoms aplinkybėms, vykus ginčui dėl galimo kreditorinio reikalavimo, nesant įsiteisėjusiam galutiniam sprendimui, UAB „A kryptis“ siekdama proceso dėl nemokumo bylos iškėlimo aiškumo, skaidrumo, turėjo pareigą informuoti BUAB „Husmontera“ apie ketinimą inicijuoti bankrotą ne teismo tvarka. Todėl yra pakankamas pagrindas išvadai, kad UAB „A kryptis“ JANĮ 8, 11 straipsniuose nustatytą pareigą įgyvendino netinkamai.

35.       Byloje ginčas kilo ir dėl to, kad kreditorių vertinimu UAB „Kryptis“ vadovas nesilaikė išankstinės ginčų dėl nemokumo bylos iškėlimo juridiniam asmeniui nagrinėjimo tvarkos. Akcentuojama, kad procesas dėl nemokumo buvo inicijuotas netinkamai. Pranešimo turinys neatitiko JANĮ 9 straipsnyje numatytų reikalavimų. Prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo juridiniam asmeniui dienos. Tačiau tuo pačiu pranešimu buvo pranešta ir dėl susirinkimo sušaukimo, kuriame sprendžiamas klausimas dėl bankroto proceso ne teismo tvarka. Pranešimas neatitinka JANĮ nustatyto reglamentavimo. JANĮ nesuteikia teisės vienu pranešimu įmonei kreiptis dėl susitarimo dėl pagalbos ir tuo pačiu pranešti apie įmonės kreditorių susirinkimo, kuriame bus svarstomas klausimas dėl bankroto proceso ne teismo tvarka pradėjimo, datą. Nebuvo pateikta informacija dėl įmonės nemokumo, turimi duomenys apie įmonės finansinę būklę nepatvirtina įmonės nemokumo, įmonė yra moki. Kreditorių susirinkimo protokole nurodyti duomenys dėl visų įmonės kreditorių reikalavimų sumos neatitinka turimų duomenų apie kreditorinių reikalavimų dydį. Pažeistas reikalavimas, kad priimant sprendimą dėl bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka reikalingas kreditorių, kurių reikalavimų suma sudaro ne mažiau nei ¾ visų juridinio asmens turimų įsipareigojimų, pritarimas (JANĮ 11 straipsnio 3 dalis). Šaukiant kreditorių susirinkimą, nebuvo laikomasi JANĮ reikalavimų, nes kreditorių susirinkime nebuvo nebuvo išrinktas kreditorių susirinkimo pirmininkas, nebuvo svarstomas klausimas dėl bazinio atlygio administratoriui nustatymo ir jo išmokėjimo tvarkos, nebuvo svarstomas klausimas dėl termino įmonės vadovui perduoti įmonės dokumentus ir turtą administratoriui nustatymo.

36.       JANĮ 8 straipsnis (nemokumo proceso inicijavimas, kai jį inicijuoja juridinis asmuo, vadovas) ir 16 straipsnis (teisės kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiradimas) reglamentuoja teisės kreiptis dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiradimo momentą ir nemokumo proceso inicijavimo, kai jį inicijuoja juridinio asmens vadovas, taisykles. Pažymėtina, kad tiek kreipiantis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo, tiek inicijuojant bankroto vykdymo ne teismo tvarka iš esmės taikomos tos pačios JANĮ nuostatos. Vadovui  inicijuojant nemokumo procesą pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta neginčijama prievolė ir pažymima, jog tuo atveju, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą prievolė nebus įvykdyta, nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, kreditorius kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniu (JANĮ 9 straipsnio 2 dalis). Prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo juridiniam asmeniui dienos (JANĮ 9 straipsnio 3 dalis). JANĮ 9 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos dėl siūlymo sudaryti susitarimą dėl pagalbos ar priimti sprendimą bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka gali būti netaikomos, jeigu tenkinama kuri nors iš šių sąlygų: 1) anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos nevykdomas arba netinkamai vykdomas; 2) antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai (JANĮ 9 straipsnio 4 dalis). Teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo: 1) termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos; 2) kreditoriaus ar juridinio asmens pranešimo apie inicijuojamą nemokumo procesą įteikimo, jeigu anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas; 3) likvidatoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą kreditoriams įteikimo; 4) kreditoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą juridiniam asmeniui įteikimo, jeigu antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai (JANĮ 16 straipsnio 1 dalis). Juridinis asmuo, prieš sušaukdamas įmonės kreditorių susirinkimą, kuriame bus svarstomas klausimas dėl bankroto proceso ne teismo tvarka vykdymo, privalo įvykdyti JANĮ 8 straipsnyje nurodytus reikalavimus. Tik įvykdęs šiuos reikalavimus, juridinis asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo.  JANĮ 47 straipsnis numato reikalavimus pranešimui apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, terminus, informacijos pateikimą, siūlomus darbotvarkės klausimus, sprendimų projektus ir kt. Pirmajame kreditorių susirinkime turi būti išrinktas kreditorių susirinkimo pirmininkas (JANĮ 48 straipsnis).

37.       Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad UAB „A kryptis“ 2025 m. balandžio 18 d. išsiuntė pasiūlymus dėl įmonės nemokumo proceso ne teismo tvarka pradėjimo. Nurodė, kad tuo atveju, jeigu per 15 dienų terminą nuo šio pranešimo įteikimo dienos nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, juridinis asmuo kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo. Tame pačiame pranešime nurodė ir tai, jog nesudarius susitarimo dėl pagalbos, 2025 m. gegužės 12 d. bus šaukiamas kreditorių susirinkimas dėl bankroto proceso ne teismo tvarka pradėjimo.  Pateikta informacija apie susirinkimą, kuris šaukiamas 2025 m. gegužės 12 d. 14 val.  Nurodyta kreditorių susirinkimo darbotvarkė: įmonės bankroto proceso ne teisme inicijavimas, įmonės nemokumo administratoriaus paskyrimas, įgalinimų įmonės administratoriui suteikimas, kiti einamieji klausimai, pridėtas balsavimo raštu biuletenis. Sutiktina su Jungtine centrine kredito unija, kad konkretus pranešimas neatitinka JANĮ nustatyto reglamentavimo. JANĮ nuostatos nenumato vienu pranešimu įmonei kreiptis dėl susitarimo dėl pagalbos ir tuo pačiu pranešti apie įmonės kreditorių susirinkimo, kuriame bus svarstomas klausimas dėl bankroto proceso ne teismo tvarka pradėjimo, datą. Pranešime nurodyta, kad UAB „Kryptis“ neuždirba pelno, sugeneruoja tik nuostolį, taip pat mažėja įmonės turto vertė, didėja turimi įsiskolinimai, todėl kreipiasi dėl proceso ne teismo tvarka pradėjimo. Taip pat nurodyta, kad šiuo metu susidarė sunki įmonės finansinė padėtis, kreditoriniai įsipareigojimai viršija įmonės balanse įrašytą turto vertę, todėl būtina inicijuoti nemokumo procesą. Sutiktina, kad iš vadovo pranešimo turinio nėra pakankami aišku kokio proceso bus siekiama, nes pagal JANĮ nurodoma, kad jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, juridinis asmuo kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo, tačiau tuo pačiu pasisakoma ir dėl bankroto ne teismo tvarka organizuojant kreditorių susirinkimą. Teismo vertinimu pranešimas neatitinka JANĮ reikalavimų, kelia abejonių dėl nepakankamos informacijos kreditoriams suteikimo, dėl proceso skaidrumo, teisėtumo.  Iš pranešimo apie kreditorių sušaukimą turinio nėra galimybės spręsti, kad kreditoriams buvo pateikta kokia tai informacija apie tai, kad įmonė yra nemoki  ir yra pagrindas inicijuoti bankroto procesą. Iš Jungtinės centrinės kredito unijos pateikto priedo prie balsavimo raštu biuletenio matyti, kad kreditorius nurodė, kad neturi informacijos apie įmonės finansinę padėtį, nėra pateikta kreditorių sąrašo, kreditorius neturi pagrindo svarstyti nei apie susitarimus dėl pagalbos, nei apie pritarimą siūlomam neteisminiam procesui. Taigi, teismo vertinimu, tik pasibaigus JANĮ 9 straipsnyje nurodytam laikotarpiui, vadovas, jeigu nebuvo sudarytas susitarimas dėl pagalbos, turi teisę šaukti susirinkimą dėl bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka. Šiuo atveju yra pagrindo nuspręsti, kad vadovas vadovaujantis JANĮ nuostatomis neturėjo teisės šaukti kreditorių susirinkimo, kol nepasibaigė įstatyme nustatytas terminas kreditoriams apsispręsti dėl pagalbos. Pranešimo turinys neatitiko JANĮ 9 straipsnyje numatytų reikalavimų. Procesas dėl nemokumo buvo inicijuotas netinkamai.

38.       Tokiai išvadai padaryti yra pagrindo ir dėl kitų nurodomų aplinkybių dėl kitų pažeidimų. JANĮ 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka laikomas priimtu, jeigu jam pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip ¾ visų juridinio asmens turimų įsipareigojimų, įskaitant ir tuos, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę, sumos, esančios sprendimo priėmimo dieną. Jungtinė centrinė kredito unija pateikė duomenis, kad 2025 m. gegužės 12 d. kreditorių susirinkimo sprendimas inicijuoti įmonės nemokumo procesą ne teismo tvarka priimtas kreditoriams balsuojant „už“ 75,929 proc. visų įmonės kreditorių reikalavimų sumos ir „prieš“ – 23,843 proc. visų įmonės kreditorių reikalavimų sumos. Tačiau UAB „Esila“ reikalavimo dydis yra nepagrįstas, nes neturi daugiau nei 2 mln. eurų reikalavimo teisės į įmonę, šios kreditorės reikalavimas buvo padidintas. Bendras UAB „Esila“ reikalavimas įmonės atžvilgiu sudaro ne daugiau nei 437 313 Eur. Taip pat pateikė argumentus patvirtinančius duomenis, UAB „Esila“ finansinės atskaitomybės dokumentus, kurių pagrindu kyla pagrįstų abejonių dėl UAB „Esila“ reikalavimo dydžio. Pagal UAB „A kryptis“ kreditorių susirinkime pateiktą informaciją, kreditorių registracijos sąrašą, UAB „Esila“ reikalavimas yra nurodytas kaip sudarantis 2 462 907,07 Eur. Byloje pateikti duomenys nėra pakankami, patvirtinantys, kad UAB „Esila“ iš tikrųjų turi 2 462 907,07 Eur dydžio reikalavimo teisę į UAB „A kryptis“ (CPK 178, 185 straipsniai). Teismas neturi pagrindo nesutikti su pareiškėjo Jungtinės centrinės kredito unijos argumentais (šios nutarties 6,7 punktai, bylos 23-77 b. l., 1t.). Tokiu atveju, įvertinus tai, kad sprendimas dėl bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka būtų priimtas, reikalingas kreditorių, kurių reikalavimų suma sudaro ne mažiau nei ¾ visų juridinio asmens turimų įsipareigojimų pritarimas yra pagrindo išvadai, kad sprendimas priimtas pažeidžiant JANĮ 11 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

39.       Kreditorės UAB „Palasta“ vertinimu dėl esminių procedūrinių pažeidimų – netinkamai apskaičiuoto balsavimo svorio priimant sprendimą dėl bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, kurie tiesiogiai lėmė sprendimo neteisėtumą. UAB „Esila“ reikalavimo dydis nėra pagrįstas, o tai turėjo esminę reikšmę viso sprendimo teisėtumui. Be to, kreditorių susirinkimo protokole nurodyta UAB „Palasta“ reikalavimo suma – 61 668,87 Eur – neatitinka faktinio šios kreditorės reikalavimo dydžio, nes UAB „Palasta“ reikalavimo sumą sudaro 95 542,88 Eur (2025 m. gegužės 7 d. tarpusavio skolų suderinimo aktas). Byloje pateikti duomenys, 2025 m. gegužės 7 d. tarpusavio skolų suderinimo aktas 95 542,88 Eur sumai, patvirtina UAB „Palasta“ nurodytas aplinkybes ( 2t., b.l. 123-150). Sutiktina su kreditore UAB „Palasta“, kad dėl nurodytų netikslių kreditinių reikalavimų keičiasi šio tiek kreditorės UAB „Esila“, tiek UAB „Palasta“ kvalifikuota procentinė išraiška visų kreditorių reikalavimų atžvilgiu, kas turi tiesioginės įtakos sprendimo teisėtumui ir pritarimo daugumos skaičiavimui pagal JANĮ 11 straipsnio 3 dalį.

40.       Nurodytas išvadas pagrindžia ir tai, kad šalių sudarytoje 2025 m. liepos 1 d. taikos sutartyje nurodoma apie tai, kad UAB „Esila“ atsisako visų reikalavimų į bendrovę, kylančių iš 2023 m. sausio 10 d. Jungtinės veiklos (bendradarbiavimo) sutarties bei reikalavimo į palūkanas, delspinigius ar bet kokias kitas sumas išskyrus paskolos sumą pagal 2023m. liepos 7 d. Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „Esila“ reikalavimas į bendrovę yra ne daugiau kaip 428 259,66 Eur. T.y. UAB „Esila“ patvirtina, kad neturi jokių kitų reikalavimų į bendrovę, išskyrus ne daugiau kaip 428 259,66 Eur dydžio reikalavimą, kylantį iš 2023m. liepos 7 d. paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini).

41.       Kreditorės Jungtinės centrinės kredito unijos vertinimu nei įmonės finansinės atskaitomybės duomenys, nei aktyviai vykdoma įmonės veikla nesudaro pagrindo teigti, jog įmonė yra nemoki ir jai keltina bankroto byla. Nepaisant pareiškėjos prašymo, įmonė nei vienam kreditoriui nepateikė konkrečios informacijos apie įmonę, jos tariamai blogą finansinę padėtį ir priežastis, dėl kurių įmonė neva laikytina nemokia. Tokios informacijos nepateikimas neabejotinai pažeidžia įmonės kreditorių interesus ir neleidžia kreditoriams priimti pagrįsto sprendimo dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, tuo labiau, kad pagal turimus duomenis apie įmonę, ji yra moki. Pareiškėjos vertinimu, įmonės finansiniai duomenys ir vykdoma veikla neįrodo įmonės nemokumo.

42.       JANĮ 12 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka, taikomos JANĮ nuostatos, reguliuojančios bankroto procesą teismo tvarka, išskyrus nuostatas dėl nemokumo administratoriaus atrankos ir teismo skiriamų procesinių baudų. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens nemokumas yra būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Pagal 2024 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis įmonė yra moki. Remiantis UAB „A kryptis“ 2024 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, 2023 m. įmonės turtą sudarė 1 468 769 Eur, iš jo ilgalaikis turtas – 1 025 495 Eur, o trumpalaikis turtas – 443 274 Eur. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2023 m. sudarė 1 332 628 Eur, iš kurių 241 487 Eur mokėjimo terminas yra 2028 m. liepos mėn. 2024 m. gruodžio 31 d. įmonės turtas padidėjo iki 1 583 326 Eur, iš jo ilgalaikis turtas padidėjo iki 1 190 820 Eur, o trumpalaikis turtas sudaro 392 506 Eur. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2024 m. gruodžio 31 d. sudarė 1 553 143 Eur. Taigi pagal pateiktus duomenis įsipareigojimai kreditoriams (1 553 143 Eur) neviršija įmonės 2024 m. gruodžio 31 d. balanse apskaityto turto vertės (1 583 326 Eur). Pranešime dėl nemokumo inicijavimo vadovas nurodė, kad įmonė yra nemoki, tačiau duomenų apie įmonės finansinę padėtį, mokumą nemokumo inicijavo metu duomenų nepateikta. Kreditorė akcentuoja ir tai, kad įmonės 2024 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyto ilgalaikio turto vertė yra ženkliai didesnė nei nurodyta balanse. Remiantis įmonei priklausančio turto (nebaigtos statybos (duomenys neskelbtini)) turto vertinimo ataskaita, sudaryta 2024 m. rugsėjo 12 d., įmonei priklausančio turto vertė yra didesnė (1t., b.l. 78-448). Įvertinus paaiškinimus, byloje pateiktus įrodymus nėra pagrindo padaryti neabejotiną išvadą, kad įmonė atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalies nuostatas, priešingai, pagal pateiktus duomenis labiau tikėtina, kad įmonė yra moki, nes UAB „A kryptis“ į bylą nepateikė duomenų, kurie paneigtų kreditorės nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus įmonės mokumo aspektu.

43.       Be to byloje pateikti duomenys ir dėl procedūrinių pažeidimų. Kreditorės argumentai šiuo aspektu pagrįsti. Bankroto ne teismo tvarka procese visi klausimai sprendžiami kreditorių susirinkime (JANĮ 12 straipsnio 1 dalis). Iš pateikto kreditorių susirinkimo matyti, kad kreditorių susirinkime nebuvo sprendžiami klausimai dėl termino, dėl įmonės vadovo įpareigojimo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui bendrovės turtą, finansinę atskaitomybę ir kitus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jos veikla bankroto bylos iškėlimo duomenimis. Nesprendžiama dėl kreditorių pareigos ir terminų pateikti finansinius reikalavimus nemokumo administratoriui. Byloje tarp šalių nekyla ginčo, kad kreditorių susirinkime nebuvo svarstomas klausimas dėl bazinio atlygio administratoriui nustatymo ir jo išmokėjimo tvarkos (JANĮ 77 straipsnio 2 dalis), kad įmonės kreditorių susirinkime nebuvo išrinktas kreditorių susirinkimo pirmininkas (JANĮ 48 straipsnio 1 d.), nebuvo svarstomas klausimas dėl termino įmonės vadovui perduoti įmonės dokumentus ir turtą administratoriui nustatymo. Tačiau iš kreditorių susirinkimo 2025m. gegužės 12 d. protokolo turinio matyti, kad nebuvo laikomasi JANĮ numatytų reikalavimų, įstatyme numatyti reikalavimai nebuvo įvykdyti, nors JANĮ nuostatos privalo būti vykdomos.  

Dėl taikos sutarties tvirtinimo

44.       Kreditorė Jungtinė centrinė kredito unija pateikė taikos sutartį prašydama ją patvirtinti, nurodydama, kad atsisako skundo, sutinka su nemokumo procesu ne teismo tvarka. (šios nutarties 19 punktas). Be kitų sąlygų nurodyta, kad sutarties šalys nusprendė, jog tikslingiausia civilinę bylą pagal Unijos skundą užbaigti taikiai, sudarant taikos sutartį nurodomomis sąlygomis: UAB „Esila“ atsisako visų reikalavimų į bendrovę, kylančių iš 2023 m. sausio 10 d. Jungtinės veiklos (bendradarbiavimo) sutarties bei reikalavimo į palūkanas, delspinigius ar bet kokias kitas sumas išskyrus paskolos sumą pagal 2023m. liepos 7 d. Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys patvirtina, kad UAB „Esila“ reikalavimas į bendrovę yra ne daugiau kaip 428 259,66 Eur. Tikslus reikalavimas, neviršijantis 428 259,66 Eur sumos, bus pateiktas tvirtinti bendrovės nemokumo administratoriui ir bendrovės kreditorių surinkimui kaip tai numato JANĮ. UAB „Esila“ patvirtina, kad neturi jokių kitų reikalavimų į bendrovę, išskyrus ne daugiau kaip 428 259,66 Eur dydžio reikalavimą, kylantį iš 2023-07-07 paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu šalys patvirtina, kad nuo šios taikos sutarties pasirašymo visi bendrovės ir UAB „Esila“ sudaryti skolų suderinimo aktai, kuriuose bendrovės skola UAB „Esila“ buvo nurodyta didesnė nei 428 259,66 Eur, nesuteikia teisės UAB „Esila“ reikalauti iš bendrovės daugiau kaip 428 259,66 Eur sumos. Bendrovė patvirtina, kad jai nėra žinomi kiti kreditoriai nei tie, kurie buvo nurodyti bendrovės kreditorių susirinkimo protokole. Unija atsisako civilinėje byloje pateikto skundo reikalavimų panaikinti bendrovės kreditorių susirinkime priimtus sprendimus. Unija patvirtina, kad pritaria bendrovės nemokumo (bankroto) procesui ne teismo tvarka.

45.       CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, atsakovo pripažinimo ieškinio ir netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad dispozityvumo principas ir iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sąlygų nėra absoliuti. Teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, t. y. bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti šalių pasiektos taikos sutarties sąlygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Teismas neturi atsisakyti tvirtinti šalių taikos sutarties, jeigu materialiojoje teisėje tų šalių teisės nevaržomos ir tokia sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių. Vertinant, ar yra viešasis interesas atsižvelgtina į tai, jog CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Laikantis šio principo, tuo atveju, kai šalių sudaryta taikos sutartimi pažeidžiamos kito asmens teisės, tokių teisių gynimas yra viešasis interesas, ir tokiu atveju taikos sutartis negali būti patvirtinta. Bankroto bylos priskirtinos prie bylų, kuriose yra viešojo intereso, todėl teismas neturi teisinio pagrindo priimti ieškinio atsisakymo ir patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-684/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-246-701/2019).

46.        Nepagrįsti UAB „A kryptis“ argumentai, kad taikos sutartis turi būti patvirtinta, nes šalys išsprendė išskirtinai tarp konkrečių šalių kylančius ginčus, kad taikos sutartimi kitų kreditorių interesai nepažeidžiami.  Kad šia sutartimi nebuvo sprendžiami jokie nemokumo byloje kylantys klausimai, galintys turėti ar turintys įtakos UAB „Palasta“ ar kitų kreditorių teisėms ir teisėtiems interesams. Akcentavo tai, kad  šalys šia taikos sutartimi susitarė ir dėl potencialaus teisminio ginčo išvengimo ateityje, kuomet UAB „Esila“ įsipareigojo ateityje (finansinių reikalavimų tvirtinimo procese) atsisakyti dalies savo turimo finansinio reikalavimo, kas taip pat iš esmės nepažeidžia trečiųjų šalių teisių ir teisėtų interesų.

47.       Minėta, kad JANĮ 55 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus. Nagrinėjamu atveju Jungtinės centrinės kredito unijos argumentai, byloje pateikti įrodymai patvirtino kreditorės nurodytas aplinkybes. Byloje nustatytų įrodymų pagrindu kreditorių susirinkimo sprendimai naikintini dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo sprendimo priėmimu, galėjusių nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį, taip pat dėl materialiųjų aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyviųjų įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis), kreditorių interesų, atsižvelgus į anksčiau nurodytus argumentus, JANĮ nuostatų pažeidimu. JANĮ bankroto ne teismo tvarka nustatančios normos yra imperatyvios ir negali būti aiškinamos siekiant palankių pasekmių, turi būti siekiama ir užtikrinama, kad bankroto procesu ne teismo tvarka nebūtų piktnaudžiaujama ir jis būtų pradedamas griežtai laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų.

48.       Sutiktina su UAB „Palasta“, kad šios taikos sutarties sąlygos pažeidžia kitų kreditorių teises, prieštarauja viešajam interesui ir imperatyvioms įstatymų nuostatoms, nepaisomi kitų bendrovės kreditorių interesų, joje neaptarti jų reikalavimai, tenkinimo tvarka, terminai ar pasekmės jų teisėms. Taikos sutartis nesuteikia jokio aiškumo dėl neteisminio bankroto proceso tęstinumo, proporcingumo ar bendros kreditorių masės lygiateisiškumo. Nors konkrečios šalys nurodytomis sąlygomis susitarė taikiai išspręsti ginčą, susitarė dėl UAB „Esila“ kreditorinio reikalavimo dydžio, kitų sąlygų, tačiau sudaryta taikos sutartimi nepaneigiami JANĮ nustatyti pažeidimai dėl bankroto inicijavimo ne teismo tvarka. Teismo vertinimu pateikta taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, todėl nėra teisinio pagrindo ją patvirtinti ir šiuo pagrindu civilinę bylą nutraukti (CPK 42 straipsnio 2 dalis). 

49.       Taigi, bankroto procesas ne teismo tvarka gali vykti tik esant konkrečioms įstatyme (JANĮ 11 straipsnio 1 dalyje) nustatytoms sąlygoms. Šios sąlygos yra imperatyvios ir negali būti aiškinamos siaurai. Teisės doktrinoje pažymima, kad pagrindinis JANĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų tikslas – užkirsti kelią piktnaudžiauti bankroto procesu, jų egzistavimas užtikrina, kad visi skolininko kreditoriai ginami vienodai, o jų nustatymas siejamas su valstybės pareiga kuo efektyviau ginti nemokios, t. y. nebegalinčios vykdyti ūkinės veiklos, įmonės kreditorių, taip pat ir jos darbuotojų, paties skolininko, valstybės institucijų interesus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-781/2022).

50.       Atsisakius tenkinti tarp Jungtinės centrinės kredito unijos, UAB „A kryptis“, UAB „Esila“ 2025 m. liepos 1 d. sudarytą taikos sutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo taikos sutartyje nurodytomis sąlygomis, tenkintini Jungtinės centrinės kredito unijos ir BUAB „Husmontera“ atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „Nemokumo administravimo paslaugos“ pareiškimai dėl UAB „A kryptis“ kreditorių susirinkimo sprendimų susirinkime pripažinimo negaliojančiais dėl bankroto bylos iškėlimo ne teismo tvarka. Teismo pažymėtina, kad proceso dalyviams buvo sudaryta galimybė pateikti atsiliepimus, papildomus duomenis, tačiau Jungtinė centrinė kredito unija nepateikė papildomų duomenų, nuomonės dėl pareikštų prieštaravimų ir prašymo netvirtinti taikos sutarties. Pateikdama taikos sutartį tvirtinti Unija nurodė, kad pagal sutarties sąlygas, sudarius taikos sutartį atsisako civilinėje byloje pateikto skundo reikalavimų panaikinti bendrovės kreditorių susirinkime priimtus sprendimus. Patvirtina, kad pritaria bendrovės nemokumo (bankroto) procesui ne teismo tvarka. Patvirtina, kad Unijos patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo atlygintos iki taikos sutarties pasirašymo. Taigi Jungtinės centrinė kredito unija netikslino savo pozicijos tokiu atveju, jei teismas atsisakytų tenkinti pateiktą taikos sutartį. Teismui atsisakius patvirtinti taikos sutartį nurodytomis sąlygomis, Unijos atsisakymo civilinėje byloje nuo pateikto skundo reikalavimų panaikinti bendrovės kreditorių susirinkime priimtus sprendimus, esant konkrečioms taikos sutarties sąlygoms, taip pat nėra teisinio pagrindo, todėl teismo sprendimas priimtinas atsižvelgus į pareikštus reikalavimus. Įvertinus visumą byloje nustatytų ir įvertintų aplinkybių, atsižvelgus į tai, kas išdėstyta anksčiau, yra pagrindas panaikinti UAB „A kryptis“ 2025 m. gegužės 12 d. kreditorių susirinkime 1-uoju, 2 – uoju  ir 3 – uoju darbotvarkės klausimu priimtus sprendimus.

51.       2025 m. birželio 2 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-625-440/2025 tenkintas pareiškėjo Jungtinės centrinės kredito unijos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas nutarė iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas dėl UAB „A kryptis“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2025 m. gegužės 12 d. kreditorių susirinkime priimtų sprendimų teisėtumo: 1) sustabdyti UAB „A kryptis“ bankroto proceso ne teismo tvarka vykdymą; 2) uždrausti šaukti įmonės kreditorių susirinkimus; 3) uždrausti įmonės kreditorių susirinkimui priimti sprendimus dėl įmonei priklausančio turto realizavimo ar perleidimo pagal bet kokius sandorius ar kitokio turto apsunkinimo; 4) uždrausti įmonės kreditorių susirinkimui tvirtinti įmonei priklausančio turto pardavimo kainą, pritarti įmonės turimų lėšų išmokėjimui kreditoriams ar administratoriui; 5) Nekilnojamojo turto registre įregistruoti žymą apie draudimą perleisti šį turtą: 1.1. 2015/2182 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). 1.2. Pastatą-gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). 1.3. Pastatą-gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). 1.4. Pastatą-gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). 1.5. Pastatą-gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). 1.6. Pastatą-gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). 1.7. Pastatą-gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). 1.8. Pastatą-gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). 1.9. Pastatą-gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). 1.10. Pastatą-gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). 1.11. Pastatą-gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). 1.12. Pastatą-gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). 1.13. Pastatą-gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). 1.14. Pastatą-gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). 1.15. Kitus inžinerinius statinius-kiemo aikštelę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 1.16. 13/14 dalis vandentiekio tinklų-vandentiekio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 1.17. 13/14 dalis nuotekų šalinimo tinklų-buitinių nuotekų tinklų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 1.18. 13/14 dalis nuotekų šalinimo tinklų-lietaus nuotekų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 13/14 dalis nuotekų šalinimo tinklų-lietaus nuotekų tinklų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

52.       Atsižvelgus į tai, kad 2025 m. gegužės 12 d. uždarosios akcinės bendrovės „A kryptis“  kreditorių susirinkime priimti nutarimai naikintini, nutarčiai įsiteisėjus panaikintinos taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

53.       Tenkinus skundą, Jungtinės centrinės kredito unijos 2025m. gegužės 27 d. sumokėtas 57 Eur žyminis mokestis priteistinas iš UAB „A kryptis“ (CPK 98 straipsnis). Kitų duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nepateikta.

 Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsniu, 290–291 straipsniais teismas

n u t a r i a :

        Atsisakyti tenkinti prašymus dėl 2025 m. liepos 1 d. tarp Jungtinės centrinės kredito unijos, uždarosios akcinės bendrovės „A kryptis“, uždarosios akcinės bendrovės „Esila“ sudarytos taikos sutarties patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo taikos sutartyje nurodytomis sąlygomis.

        Tenkinti Jungtinės centrinės kredito unijos ir bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Husmontera“ atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Nemokumo administravimo paslaugos“ pareiškimus dėl uždarosios akcinės bendrovės „A kryptis“ kreditorių susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais dėl bankroto bylos iškėlimo ne teismo tvarka.

          Panaikinti uždarosios akcinės bendrovės „A kryptis“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2025 m. gegužės 12 d. kreditorių susirinkime 1-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „A kryptis“ nemokumo proceso ne teismo tvarka inicijavimo“, 2 – uoju darbotvarkės klausimu „Dėl įmonės nemokumo administratoriaus paskyrimo“ ir 3 – uoju darbotvarkės klausimu „Dėl įgalinimų įmonės bankroto administratoriui suteikimo“ priimtus sprendimus.

         Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „A kryptis“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) Jungtinei centrinei kredito unijai, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 57 Eur (penkiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

         Nutarčiai įsiteisėjus panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 2 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, UAB „A kryptis“ bankroto administratoriui.

Teisėja                                                                                                Vilija Valantienė