KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 18 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Larisos Šimanskienės ir Danutės Žvinklytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo daugiabučio namo savininkų bendrija „Vyturys“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.        Ginčo esmė

1.       Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės 3 286,73 Eur turtinės žalos atlyginimo; 109,41 Eur kompensacinių palūkanų; 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2019 m. sausio 18 d. prie (duomenys neskelbtini), lūžus medžiui buvo apgadinta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykio metu transporto priemonė buvo apdrausta transporto priemonių draudimu (kasko), įvykis pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė apskaičiavo ir išmokėjo draudėjai 3 286,73 Eur draudimo išmoką. Dėl kilusios žalos atsakingas asmuo – atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė, kuriai pagal Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 15 straipsnio 1 dalį numatyta želdynų savininkų ir valdytojų pareiga išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus. Medis, nuvirtęs ant ieškovės apdraustos transporto priemonės, augo savivaldybės patikėjimo teise valdomame žemės sklype. Ieškovė siuntė pretenziją atsakovei, ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta. Todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo.   

2.       Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė atsiliepimu į ieškovės ieškinį su pareikštu ieškiniu nesutiko, teismo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad iš ieškovės pateiktų duomenų nėra aišku, kokioje tiksliai vietoje buvo apgadintas automobilis ir kur augo nuvirtęs medis, todėl neaišku, kas yra tikrasis atsakovas. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T2-353 „Dėl teritorijos tarp Taikos pr., Debreceno g., Šilutės pl. ir Statybininkų pr. detaliojo plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas detalusis planas su konkretiems daugiabučiams priskirtų konkrečių teritorijų ribomis. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. T2-185 „Dėl Klaipėdos miesto tvarkymo ir Švaros taisyklių patvirtinimo“ nustatyta miesto teritorijų priežiūros tvarka, atsakingi asmenys. Vadovaujantis minėtų švaros taisyklių 3.3, 3.7 ir 8.2 papunkčiais, 5 ir 6 punktais, konkretaus daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objekto valdytojas / prižiūrėtojas yra tikrasis atsakovas. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo, aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintų Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių nuostatos dėl savivaldybių teisių ir pareigų, susijusių su jų teritorijose esančių želdynų ir želdinių priežiūra, nėra aiškintinos taip, kad bet kokia žala, atsiradusi dėl netinkamos želdynų ir želdinių priežiūros, nepriklausomai nuo žemės sklypo, kuriame jie yra, nuosavybės formos ar valdymo, turi būti atlyginama iš savivaldybės biudžeto.

3.       Trečiasis asmuo daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – DNSB) „Vyturys“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, jame nurodė, kad į bylą trečiuoju asmeniu yra įtraukta nepagrįstai, kadangi jokia forma ir veiksmais nėra atsakinga už žalą, kurios atlyginimą ieškovė nori prisiteisti iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės. Atkreipia dėmesį į tai, kad iš byloje pateiktų valstybės įmonės Registrų centro duomenų matyti, kad žemės plotai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), kuriuose galėjo augti ant automobilio užkritęs medis, nėra suformuoti kaip atskiri žemės sklypai. Ginčo teritorijos žemės sklypas (sklypai) priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei, o tai reiškia, kad būtent Klaipėdos miesto savivaldybė privalėjo rūpintis nuvirtusio medžio priežiūra, jo tinkamumo toliau augti nustatymu ir atitinkamai gydymu ar pašalinimu. Tiek Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme, tiek Lietuvos Respublikos želdynų įstatymą įgyvendinančiose taisyklėse yra aiškiai įtvirtinta bendroji savivaldybių pareiga rūpintis ir tinkamai prižiūrėti savivaldybės teritorijoje esančioje valstybinėje ar savivaldybei priskirtoje žemėje augančius medžius. Žemė apie daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini), nėra suformuota kaip atskiras žemės sklypas. Žemės sklypas namo gyventojams (bendrijai) nepriklauso nuosavybės teise. Minėta žemė nėra priskirta šio namo naudojimui ir priežiūrai, todėl bendrojo naudojimo objektų administratorius, t. y. DNSB „Vyturys“, neatsako už konkrečių medžių priežiūrą, namo administratoriui nekyla ir negali kilti atsakomybė atlyginti žalą, padarytą dėl kitų subjektų netinkamo veikimo ar neveikimo.

II.        Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. spalio 9 d. sprendimu ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės 3 286,73 Eur turtinės žalos atlyginimo; 109,41 Eur kompensacinių palūkanų; 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos (3 396,14 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 569,63 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei AB „Lietuvos draudimas“.

5.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes ir remdamasis teisės aktais, reglamentuojančiais atsakovės teises ir pareigas vykdant jai pavestas funkcijas, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių priežiūrą atsakingos vietos savivaldos institucijos, t. y. atsakovė, kadangi žemė prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), patikėjimo teise yra valdoma valstybės ir savivaldybės; žemės sklypas nėra suformuotas ir perduotas valdyti daugiabučio namo bendrijai, jokia sutartis dėl žemės nuomos nėra sudaryta ir įregistruota.

6.       Spręsdamas klausimą dėl civilinės atsakomybės sąlygų, pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad pastaroji nevykdė jai teisės aktų nustatytų pareigų – prižiūrėti ir, esant reikalui, šalinti valstybiniame žemės sklype augančius medžius pagal Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintų Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių nuostatas, dėl šių atsakovės pareigų nevykdymo ieškovei kilo 3 286,73 Eur žala. Atsakovė kilusios žalos dydžio neginčija. Dėl to nusprendė, kad ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo tenkintinas.

7.       Teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktika, formuojamą dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, į tai, kad, ieškovei pareikalavus atlyginti žalą, atsakovė per protingą terminą žalos neatlygino, nusprendė, kad ieškovei iš atsakovės priteistinos kompensuojamosios palūkanos. Taip pat priteistinos įstatymo numatyto dydžio (5 proc.) procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 1 ir 2 dalys).

III.        Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atmesti. Taip pat priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.                      Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos ir nepagrįstai įrodinėjimo pareigą perkėlė atsakovei. 

8.2.                      Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, o ieškovė nepateikė įrodymų, kokioje tiksliai vietoje augo automobilį apgadinęs nuvirtęs medis. Taip pat nesiaiškino aplinkybių, ar ieškovė buvo sudariusi civilinės atsakomybės draudimo sutartis su daugiabučių namų administratoriais, ar administratoriai buvo gavę ieškovės reikalavimą atlyginti žalą.

8.3.                      Pirmosios instancijos teismas pažeidė specialiųjų ir bendrųjų teisės normų taikymo nagrinėjamam ginčui principus. Teigia, kad nagrinėjamu atveju nepaneigtas atsakovės imperatyvus reglamentavimus, kurio pagrindu daugiabučiams priskirtose teritorijose esančių želdinių priežiūros pareiga perkelta administratoriams.

8.4.                      Teigia, kad byloje nėra jokių duomenų apie želdinį, kuris nulūžęs apgadino automobilį: kokia jo būklė, nulūžimo priežastis. Nepateikta jokių vertinimų, kaip ir kokie atsakovės veiksmai / neveikimas turėjo įtakos tam, kad medis nugriuvo. Neaišku, kodėl atsakovei kilo pareiga rūpintis visais mieste augančiais želdiniais, jeigu nugriuvęs medis augo vienam iš daugiabučių priskirtoje ir administratoriaus administruojamoje teritorijoje, pagal galiojantį želdinių priežiūros reglamentavimą Klaipėdos savivaldybėje.

8.5.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė kompensuojamąsias palūkanas, kurios savo esme kildinamos iš sutartinių, o ne iš deliktinių santykių.

9.       Trečiasis asmuo DNSB „Vyturys“ atsiliepimu į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1.                      Mano, kad apeliantės teiginiai, kad teismas nesiaiškino, o ieškovė nepateikė duomenų dėl nuvirtusio ir automobilį apgadinusio medžio; kad nukrypo nuo teismų praktikos ir įrodinėjimo pareigą perkėlė atsakovei, nepagrįsti. Mano, kad apeliacinis skundas grindžiamas deklaratyviais teiginiais. Vien faktas, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje priėmė atsakovei nepalankų sprendimą, nereiškia, kad teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus ar neišsamiai išnagrinėjo bylą.

9.2.                      Pažymėjo, kad teisės aktais įtvirtinta savivaldybių pareigą tinkamai prižiūrėti želdinius ir želdynus. Tais atvejais, kai vietos savivaldos institucijos nevykdo ar netinkamai vykdo teisės aktuose įtvirtintą pareigą prižiūrėti želdynus ar želdinius, šioms kyla pareiga atlyginti trečiųjų asmenų patirtus nuostolius. Pareiga prižiūrėti valstybiniame žemės sklype augančius medžius pagal pirmosios instancijos teismo aptartas įstatymų nuostatas kyla tik atsakovei, kadangi žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), patikėjimo teise valdomas valstybės ir savivaldybės; sklypas nėra perduotas valdyti administratoriui, jokia sutartis su administratoriumi dėl žemės nuomos nėra sudaryta.

9.3.                      Teigia, kad byloje pateikti DNSB „Vyturys“ prašymai leisti kirsti ar genėti medžius prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Aplinkos kokybės skyriaus leidimai patvirtina, kad DNSB „Vyturys“ negalėjo savarankiškai priimti sprendimų šalinti medžius. Tai reiškia, kad išimtinę ginčo teritorijoje esančių želdinių priežiūrą vykdė atsakovė, todėl ji ir yra atsakinga už kilusią žalą.

9.4.                      Pažymėjo, kad kompensuojamosios palūkanos laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos. Todėl mano, kad ir delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo.

9.5.                      Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo ginčą ir priėmė teisingą sprendimą. Tenkinti atsakovės apeliacinio skundo nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.        Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

11.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

12.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. sausio 18 d. prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), lūžus medžiui buvo apgadinta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė pagal remonto sąmatą apskaičiavo ir išmokėjo draudėjai 3 286,73 Eur draudimo išmoką. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T2-353 „Dėl teritorijos tarp Taikos pr., Debreceno g., Šilutės pl. ir Statybininkų pr. detaliojo plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas detalusis planas su konkretiems daugiabučiams priskirtų konkrečių teritorijų ribomis. Teritorija, kurioje augo lūžęs medis, buvo priskirta DNSB „Vyturys“.

13.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl civilinės deliktinės atsakomybės taikymo valstybinės žemės sklypo, kuriame augo medis, valdytojui (atsakovei) ir pareigos atlyginti turtinę žalą, padarytą nuvirtus medžiui, ieškovei subrogacijos tvarka.

14.       Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino faktinių aplinkybių, kurioje konkrečioje vietoje stovėjo nuvirtęs ir automobilį apgadinęs medis, ir kuriam iš daugiabučių namų administratoriui kyla pareiga atlyginti kilusią žalą, kadangi želdinių priežiūrą savivaldybė pagal galiojančius savivaldybės tarybos sprendimus yra perdavusi vykdyti administratoriams.

15.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje nustatyta valdžios institucijų atsakomybė už jų neteisėtais veiksmais padarytą žalą yra viena iš deliktinės civilinės atsakomybės rūšių, jos pagrindinė funkcija – nukentėjusiojo nuostolių kompensavimas, siekiant grąžinti jį į ankstesnę, iki žalos atsiradimo buvusią padėtį. CK 6.263 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokių elgesio standartų, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, taikoma ir viešajai civilinei atsakomybei, kurios subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė ar savivaldybė. Šis atsakomybės subjekto išskirtinumas lemia jos taikymo griežtumą, t. y. viešajai atsakomybei nustatyti reikalingos tik trys civilinės atsakomybės sąlygos: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atlikti neteisėti veiksmai (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymas (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimas (neteisėtas veikimas), 2) asmens patirta žala ir 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejantis priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-717/2009; 2010 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010; kt.).

16.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad medis, kuris nulūžo ir taip padarė žalą, augo valstybei (savivaldybei) priskirtoje teritorijoje. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad vietos savivaldos institucijos tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus. Savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas yra savarankiška savivaldybių funkcija (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punktas). Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 10 straipsnyje konkrečiai išvardytos savivaldybėms priskirtos pareigos želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo ir kūrimo srityje. Pagal šio straipsnio 1 dalį savivaldybės, vykdydamos želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, želdinių veisimo valdymą, be kita ko, vykdo savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių būklės stebėseną (1 punktas), želdynų ir želdinių būklės, želdynų kūrimo, naujų želdinių veisimo vidaus kontrolę (8 punktas), sprendžia medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo, gydymo klausimus (12 punktas), išduoda leidimus saugotinų medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui, genėjimui, persodinimui ar kitiems želdynų ir želdinių tvarkymo darbams (13 punktas). Vykdydamos medžių ir krūmų priežiūros darbus, savivaldybės privalo vadovautis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintomis Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėmis (Taisyklių 3 punktas). Taisyklių 1 punkte nurodyta, kad medžių ir krūmų priežiūra, be kitų darbų, apima medžių ir krūmų genėjimą, o 44 punkte įtvirtinta pareiga organizuoti ir tokius priežiūros darbus – patikrinti, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, juos pašalinti. Taigi savivaldybės teritorijoje augančių medžių priežiūra yra savarankiška savivaldybių funkcija, kurios įgyvendinimas detaliai reglamentuotas teisės aktų. Tokia pareiga yra aiškiai reglamentuota ir už jos nevykdymą bei dėl to atsiradusią žalą, esant kitoms civilinės atsakomybės sąlygoms, kyla civilinė atsakomybė.

17.       Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta dėl savivaldybių kompetencijos želdynų priežiūros srityje ir konstatuota, jog tai yra savarankiška savivaldybių funkcija, reiškianti, kad vietos savivaldos institucijos atsakingos už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių priežiūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2013).

18.       Teisėjų kolegija mano, kad savivaldybės teritorijoje augančių medžių priežiūra yra savivaldybių funkcija. Minėtuose teisės aktuose yra detaliai nustatyta, kokius veiksmus, siekdama užtikrinti želdynų ir želdinių apsaugą bei tvarkymą, turi atlikti savivaldybės administracija. Tokia pareiga yra aiškiai reglamentuota ir už jos nevykdymą bei dėl to atsiradusią žalą, esant kitoms civilinės atsakomybės sąlygoms, kyla civilinė atsakomybė. Tokios pačios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2013, kurioje nurodė, kad net ir tais atvejais, kai dėl konkretaus želdinio, nagrinėjamoje byloje – medžio, grėsmės aplinkiniams pašalinimo į savivaldybę nesikreipia joks asmuo, savivaldybės pareiga išlieka užtikrinti tinkamą želdinių priežiūros kontrolę. Tai gali būti sutartinis dalykas tarp savivaldybės ir konkretaus privataus fizinio ar juridinio asmens, kuris įsipareigoja tam tikru laiku atlikti visų jo teritorijoje esančių želdinių patikrą ir apie želdinių būklę informuoti savivaldybę. Jeigu tokia sutartinė prievolė nėra nustatyta, tai nesuponuoja mažesnės savivaldybės atsakomybės už jos teritorijoje esančių želdinių priežiūrą (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1207-450/2017).

19.       Apeliantė neginčija savo pareigos vykdyti želdynų ir želdinių būklės stebėseną, kaip numato teisės aktai, nurodyti šios nutarties 16 ir 17 punktuose. Tačiau teigia, kad ne bet kokia žala, atsiradusi dėl netinkamos želdynų ir želdinių priežiūros, nepriklausomai nuo žemės sklypo, kuriame jie yra, nuosavybės formos ar valdymo, turi būti atlyginama iš savivaldybės biudžeto. Pažymėjo, kad daugiabučiams priskirtose teritorijose esančių želdinių priežiūros pareiga perkelta administratoriams pagal galiojančius savivaldybės tarybos sprendimus.

20.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. T2-185 „Dėl Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“ nustatyta miesto teritorijų priežiūros tvarka ir už tai atsakingi asmenys. Minėtų Taisyklių 5 punktas numato, kad asmenys privalo užtikrinti švarą ir tvarką tvarkomose teritorijose veikdami patys arba sudarydami teritorijos tvarkymo paslaugų sutartis, arba per bendrojo naudojimo objektų valdytojus. Bendrojo naudojimo objekto valdytojas, vadovaudamasis šių Taisyklių 3.3 papunkčio apibrėžimu, 7 punktu ir Savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinta daugiabučiams gyvenamiesiems namams priklausančių faktiškai naudojamų teritorijų ribų ir plotų nustatymo tvarka, apskaičiuoja daugiabučiam gyvenamajam namui priklausantį faktiškai naudojamą teritorijos plotą ir jį įrašo į namo bendrojo naudojimo objektų aprašą ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šių Taisyklių įsigaliojimo dienos (6 punktas). Vienas iš numatytų privalomai atliekamų darbų yra teritorijoje esančių želdinių (medžių, krūmų, vejų, gėlynų) tvarkymas vadovaujantis Klaipėdos miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisyklėmis ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintais teisės aktais. Želdiniai turi būti tvarkomi taip, kad jie neužstotų pastatų numerių, gatvių pavadinimų lentelių ir techninių eismo reguliavimo priemonių, neblogintų matomumo ir nekeltų pavojaus eismo dalyviams ir nekliudytų pėsčiųjų bei transporto priemonių eismui (8.2 papunktis).

21.       Taip pat nustatyta, kad daugiabučiams gyvenamiesiems namams priklausančių faktiškai naudojamų teritorijų ribos ir plotai nustatomi pagal teritorijų planavimo dokumentus (Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 13 d. įsakymo Nr. AD1-2394 „Dėl daugiabučiams gyvenamiesiems namams priklausančių faktiškai naudojamų teritorijų ribų ir plotų nustatymo tvarkos“ 1.1.1 papunktis). Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T2-353 „Dėl teritorijos tarp Taikos pr., Debreceno g., Šilutės pl. ir Statybininkų pr. detaliojo plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas detalusis planas su konkretiems daugiabučiams priskirtų konkrečių teritorijų ribomis.

22.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nutarties 20 ir 21 punktuose nurodytą teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju daugiabučių gyvenamųjų namų teritorijose esančių želdinių (medžių) priežiūra, tvarkymas pavestas atlikti bendrojo naudojimo objektų valdytojui – daugiabučio gyvenamojo namo administratoriui. Pavestos funkcijos turi būti atliekamos vadovaujantis Klaipėdos miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisyklėmis ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintais teisės aktais. Tačiau, kaip teisingai teigia apeliantė, iš byloje pateiktų duomenų nėra aišku, kurioje konkrečioje vietoje, kurio daugiabučio gyvenamojo namo faktiškai naudojamoje teritorijoje nuvirto medis ir kuriam iš administratorių kyla atsakomybė atlyginti žalą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, kad teritorija, kurioje augo lūžęs medis, buvo priskirta DNSB „Vyturys“, tačiau nesprendė dėl jos atsakomybės nagrinėjamu atveju. Pirmosios instancijos teismas netyrė visų reikšmingų aplinkybių sprendžiant dėl tinkamo subjekto, kuriam taikytina civilinė deliktinė atsakomybė, nesivadovavo anksčiau minėtais teisės aktais.

23.       Kaip minėta, savivaldybei teisės aktai nustato atsakomybę už miesto želdinių priežiūros organizavimą ir vykdymą, pareigą užtikrinti, kad jos valdomoje teritorijoje augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Nagrinėjamu atveju minėtos pareigos vykdymą savivaldybė perdavė daugiabučių gyvenamųjų namų administratoriams. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad šalia daugiabučių gyvenamųjų namų, esačių (duomenys neskelbtini), teritorijos yra priskirtos daugiabučių namų savininkų bendrijoms (4 eksplikacija). Tačiau iš pateiktų įrodymų nėra galimybės nustatyti, kurio daugiabučio gyvenamojo namo teritorijoje augo lūžęs medis. Automobilio savininkė įvykio vietą nurodo (duomenys neskelbtini), ieškovė – (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnų pranešime nurodyta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), kiemo galas. Šiuo atveju skundžiamame teismo sprendime civilinė deliktinė atsakomybė taikyta atsakovei nepagrįstai, neišsiaiškinus visų teisiškai reikšmingų aplinkybių civilinei deliktinei atsakomybei taikyti.

24.       Taigi, nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas privalėjo taip pat nustatyti ir įvertinti apeliantės nurodytas aplinkybes, trečiaisiais asmenimis į bylos nagrinėjimą įtraukiant daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) administratorius, ir ginčo teisiniam santykiui taikytinus teisės aktus (CPK 3 straipsnis), taip pat įvertinti, ar ieškinys pareikštas tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti (CPK 45 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

25.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teismas iš dalies netinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykiams taikytinos teisės nustatymą sprendžiant dėl deliktinės atsakomybės taikymo tinkamam subjektui. Nustatyti pažeidimai yra esminiai, galėję turėti įtakos priimant neteisėtą procesinį sprendimą, todėl sudarantys pagrindą jį naikinti (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

26.       Panaikinusi pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, įvertinusi tai, kad ginčo santykiams taikytinos teisės, jos turinio nustatymas yra susijęs su naujų nustatytinų faktinių aplinkybių ir teiktinų įrodymų apimtimi, naujų trečiųjų asmenų įtraukimu į bylos nagrinėjimą, kurių teisėms ir teisėtiems interesams gali turėti įtakos teismo sprendimas, o nustačius ginčo santykiams taikytinos teisės turinį pagal jį ginčas turėtų būti visa apimtimi arba didžiąja dalimi sprendžiamas iš naujo, suteikiant galimybę šalims pasinaudoti teise į gynybą, į apeliaciją, teisėjų kolegija nusprendžia, kad byla turi būti perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27.       Apeliacinės instancijos teismui nutarus perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, šalių bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliekamas spręsti teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu (CPK 93 straipsnis).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos                                                                         Giedrė Seselskytė

                                                                                Larisa Šimanskienė

                                                                                Danutė Žvinklytė