Bylos Nr. 1S-1124-383/2015
Proceso Nr. 1-53-1-00062-2014-5
Procesinio sprendimo kategorija:2.5.19.
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. birželio 23 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas, nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. R. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-05-20 nutarties, kuria atmestas nuteistojo J. R. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namų (toliau–Komisija) 2015-04-08 nutarimo, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą.
Teisėjas, išnagrinėjęs nuteistojo skundą ir susipažinęs su pateikta medžiaga,
n u s t a t ė :
J. R., nuteistas 2014-09-16 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d., 180 str. 2 d., 178 str. 1 d., 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., 641 str. - galutine bausmė 2 metams laisvės atėmimo. Bausmės pradžia - 2014-03-17, bausmės pabaiga - 2016-03-14.
2015-04-08 Komisijos priimtu nutarimu nutarta netaikyti nuteistajam J. R., lygtino paleidimo iš pataisos įstaigos, kadangi nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-05-20 nutartimi, atmestas nuteistojo J. R. skundas dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, jog nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistojo J. R. atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Šiuo atveju taikant lygtinį paleidimą būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas bei nepasiekti individualizuotos bausmės, kuri yra valstybės prievartos priemonė, tikslai.
Nuteistasis J. R. skundžia apylinkės teismo nutartį ir prašo ją panaikinti bei prašo panaikinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam ir taikyti lygtinį paleidimą. Skunde nurodė, kad nesupranta, kodėl jis charakterizuojamas blogai, tačiau pataisos namuose dirba be sargybos, nuteistojo manymu, tik turintis teigiamą charakteristiką asmuo yra paleidžiamas dirbti be jį prižiūrinčių pareigūnų. Nuteistojo teigimu, jis nėra linkęs sistemingai nusikalsti, sugeba atsisakyti alkoholio. J. R. teigimu, teismas atsižvelgė tik į neigiamas jo savybes, tačiau nevertino, kad nuteistais per bausmės atlikimo laikotarpį stengėsi pakeisti savo gyvenimo būdą ir to įrodymas - darbas laisvėje.
Nuteistojo J. R. skundas atmetamas.
Laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nebenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų (BVK 157 str. 1 d.).
Spręsdamas klausimą dėl J. R. lygtinio paleidimo, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dalį bei kitas reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu lygtinis paleidimas jam netaikytinas.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė nuteistojo J. R. skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, pagrįstai įvertino aplinkybių visetą ir atsižvelgė į tai, kad nuteistais anksčiau teistas 7 kartus, visos nusikalstamos veikos tyčinės, bausmę atlieka už vieną baigtą nesunkų ir pasikėsinimą padaryti vieną sunkų nusikaltimus, kuriuos padarė apsvaigęs nuo alkoholio, bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas ir neskatintas, pataisos namuose nesimoko, dirbti pradėjo tik artėjant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos terminui, papildomos reabilitacijos programose nuteistais nedalyvauja,
Įvertintina ir atsižvelgtina į tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta vidutinė nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys 75 balas vertinama kaip vidutinė (41-99 balai). Kriminogeniniai veiksniai: piktnaudžiavimas alkoholiu, išsilavinimo trūkumas, netinkamas elgesio modelio pasirinkimas, netinkamas pažįstamų rato pasirinkimas, nemokėjimas tvarkyti finansų. Pagrindiniai veiksniai galintys įtakoti nuteistojo nusikalstamą elgesį ateityje, tai ankstesni teisės pažeidimai, smurtinis elgesys jauname amžiuje, psichoaktyvių medžiagų (alkoholio) vartojimo problemos, gyvenimo stilius (laisvalaikį leisdavo beprasmiškai, vartodamas alkoholį), mąstymas ir elgesys (impulsyvumas, būdamas neblaivus praranda savikontrolę, padidėja agresyvumas, ne visada atpažįsta problemas ir pasirenka tinkamas strategijas joms spręsti). Tai, kad J. R. atliko įstatyme nustatytą bausmės dalį, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, planuoja išėjęs į laisvę įsidarbinti bei padėti šeimai ir kitos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, negali būti laikoma absoliučiu pagrindu nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.
Atkreiptina dėmesys ir į tai, jog nuteistajam praeityje tris kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai įtakos jo elgesiui nedarė, jis pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir toliau darė nusikalstamas veikas, tai rodo nuteistojo nenorą taisytis, jo asmenybės pavojingumą bei polinkį nusikalsti, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. Pažymėtina, jog taikant lygtinį paleidimą iš nuteistojo tikimasi, kad jis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikals, o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos turės ilgalaikį poveikį sustabdant asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, ko nagrinėjamu atveju negalima teigti.
Taip pat atsižvelgtina ir į tai, jog yra pakankamai didelė likusi neatlikta bausmės dalis (bausmės pabaiga 2016-03-14), todėl per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Atsižvelgtina ir į visuomenės interesą, kad pavojingas nusikalstamas veikas darantis asmuo būtų teisingai nubaustas ir turi atlikti tokią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nebenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad J. R. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o pačio nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų, teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.
Visa tai įvertinus, konstatuojama, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai atmetė J. R. skundą dėl Komisijos 2015-04-08 nutarimo, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, todėl keisti ar naikinti nuteistojo gynėjo skunde nurodytais argumentais skundžiamą teismo nutartį įstatyminio pagrindo nėra.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
n u t a r i a :
nuteistojo J. R. skundą atmesti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartį palikti galioti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.
Teisėjas Valdas Vitunskas