Civilinė byla Nr. 3K-3-131-686/2017

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00231-2015-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.3.5.10; 1.3.6.4.1.1; 1.3.6.4.2; 1.3.6.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. R. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. R. ieškinį atsakovėms Alytaus miesto savivaldybei, Alytaus miesto biudžetinei įstaigai Alytaus miesto teatrui, trečiasis asmuo I. P., dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, neteisėto atleidimo iš darbo, grąžinimo į darbą, su darbo santykiais susijusių išmokų ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teatro vadovo pavaduotojo pareigų kaip konkursinių vertinimo, drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos, kompensacijos už priverstinę pravaikštą mažinimo kriterijų, neturtinės žalos atlyginimo.
2. Ieškovė prašė panaikinti Alytaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. T-213 paskirtą drausminę nuobaudą – pastabą, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus skyriaus darbo ginčų komisijos 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. DGKS-5535 (toliau – Komisijos sprendimas); pripažinti atleidimą iš teatro direktoriaus pareigų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą neteisėtu, panaikinti Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. T-357 ir grąžinti ją į teatro direktoriaus pareigas, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 100 000 Eur neturtinės žalos, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovė nurodė, kad nepagrįstai Tarybos 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimu skirta nuobauda, nes pažeista drausminės nuobaudos skyrimo procedūra: praleistas vieno mėnesio terminas nuo darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo darbdaviui dienos drausminei nuobaudai skirti; nepareikalauta prieš skiriant nuobaudą raštu pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo; sprendime dėl nuobaudos skyrimo nenurodytas vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas. Darbo ginčų komisija atsisakė nagrinėti ieškovės prašymą dėl nuobaudos skyrimo kaip nepriskirtiną jos kompetencijai. Toks atsisakymas nagrinėti prašymą nepagrįstas, nes darbdavio sprendimo dėl drausminės nuobaudos skyrimo apskundimas darbo ginčų komisijai yra privaloma ikiteisminė procedūra.
4. Savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. lapkričio 11 d. įsakymu sudaryta komisija neteisėta, nes komisija sudaryta neturint tam įgaliojimų, o komisijos 2014 m. gruodžio 5 d. išvadoje be pagrindo konstatuoti sutartinių įsipareigojimų pažeidimai. Be to, atsakovė pažeidė drausminės nuobaudos skyrimo procedūrą, už tą patį darbo drausmės pažeidimą taikė administracinę ir drausminę nuobaudas. Dėl neteisėto atleidimo iš darbo ieškovei buvo padaryta neturtinė žala, ieškovė patyrė nepatogumų, diskomfortą, dvasinių išgyvenimų, emocinę depresiją, sutriko jos sveikata, sumenko reputacija ir geras vardas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5. Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimu iš dalies tenkino ieškinio reikalavimus, panaikino Darbo ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus teritorinio skyriaus 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. DGK-5535; Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. T-357 dalį dėl darbo sutarties nutraukimo su ieškove pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą; pripažino, kad darbo sutartis su ja nutraukta pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą; kitą ieškinio dalį atmetė.  
6. Teismas nustatė, kad Tarybos 2013 m. spalio 31 d.  sprendimu Nr. T-230 ieškovė skirta teatro direktore, 2013 m. lapkričio 4 d. su ja sudaryta terminuota darbo sutartis; Tarybos 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. T-123 ieškovei DK 101 straipsnio 3 dalies pagrindu paskirta drausminė nuobauda – pastaba (dėl netinkamo pareigų vykdymo pervedant į direktoriaus pavaduotojo rinkodarai ir menui pareigas teatro darbuotoją); abejodama paskirtos nuobaudos pagrįstumu, ieškovė kreipėsi į darbo ginčų komisiją, tačiau ši 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimu atsisakė nagrinėti skundą kaip nepriskirtiną darbo ginčų komisijos kompetencijai; Tarybos 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T-357 paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą (kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas); darbo sutartis su ieškove nutraukta 2015 m. vasario 17 d.
7. Teismas sprendė, kad ieškovė, nesutikdama su Tarybos 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimu paskirta drausmine nuobauda – pastaba, turėjo teisę ir galėjo kreiptis į darbo ginčų komisiją, nes tai, jog darbdavys yra viešojo administravimo subjektas, nekeičia darbo santykių prigimties. Dėl to teismas pripažino neteisėtu darbo ginčų komisijos sprendimą atsisakyti nagrinėti ginčą.
8. Kadangi Alytaus miesto teatro steigėja (savininkė) yra Alytaus miesto savivaldybė, tai ieškovės darbdavys buvo Alytaus miesto savivaldybės taryba, kuriai pagal kompetenciją atstovauja ir pagal įgaliojimus veikia Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius. Dėl to svarbia teismas laikė aplinkybę, kada apie ieškovės darbo drausmės pažeidimą tapo žinoma Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui. Teismo nuomone, ne ieškovės 2014 m. rugpjūčio 7 d. rašte išdėstyti paaiškinimai dėl I. P. skyrimo į teatro direktoriaus pavaduotojos rinkodarai ir menui pareigas, bet 2014 m. rugpjūčio 21 d. komisijos išvados leidžia pripažinti ieškovės padaryto darbo drausmės pažeidimo faktą. Taigi Taryba 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimu skyrė drausminę nuobaudą nepažeisdama drausminės nuobaudos skyrimo termino.
9. Nei Tarybos reglamente, nei Alytaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Administracijos nuostatai) nuostatose nenustatyta tokio pobūdžio tyrimo komisijų darbo organizavimo tvarka. Atsakovės savivaldybės įsakymu sudaryta komisija nebuvo pasitvirtinusi veiklos reglamento, darbo organizavimo plano, tačiau tokios aplinkybės nepaneigia komisijos veiklos ir pateiktų išvadų teisėtumo.
10. Įvertinęs bylos aplinkybes ir drausminės nuobaudos skyrimo procedūros ypatumus, teismas pripažino, kad ieškovei buvo suteikta ir garantuota galimybė per protingą terminą pasiaiškinti ir nurodyti reikšmingas aplinkybes dėl konkretaus darbo drausmės pažeidimo, ji šia teise pasinaudojo, todėl jos teisės nebuvo pažeistos.
11. Tarybos sprendime Nr. T-213 nurodytas konkretus darbo drausmės pažeidimas, kuriuo pažeistos DK 101 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo (toliau – BĮĮ) ir jo įgyvendinamųjų bei lokalinių teisės aktų nuostatos, teikiama nuoroda į darbo drausmės pažeidimo tyrimo komisijos 2014 m. rugpjūčio 21 išvadas. Svarstant klausimą dėl drausminės nuobaudos – pastabos skyrimo tiek Tarybos 2014 m. rugpjūčio 28 d., tiek 2014 m. rugsėjo 19 d. posėdžiuose, ieškovė žinojo ir suprato drausminio pažeidimo esmę, teikė paaiškinimą. Atsižvelgiant į Tarybos sprendimų rengimo specifiką (svarstoma komitetuose, priedas sprendimo aiškinamasis raštas ir komisijos išvados), aplinkybė, kad nebuvo nurodytas konkretus vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas, nepaneigia priimto sprendimo turinio ir formos teisėtumo bei pagrįstumo.
12. Teismo vertinimu, ieškovės keliamas abejones dėl 2014 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu sudarytos komisijos procedūrinių pažeidimų tiriant darbo drausmės pažeidimą ir 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimo skiriant drausminę nuobaudą – pastabą iš esmės paneigia bylos duomenimis nustatytos ir įvertintos faktinės aplinkybės.
13. Taryba ieškovei skyrė drausminę nuobaudą – pastabą už tai, kad ji paskyrė asmenį į direktoriaus pavaduotojo rinkodarai ir menui pareigas be konkurso. Teatras yra savivaldybės biudžetinė įstaiga, kurios veiklą reglamentuoja specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymas (toliau – ir TKĮĮ), kuriame nustatyta, kad konkursinės yra tik įstaigos vadovo pareigos. Pagal teisės normų sisteminę analizę įstaigos vadovo pavaduotojo pareigos nėra konkursinės. Nesant imperatyvaus reikalavimo, įstaigos vadovas turi diskrecijos teisę spręsti dėl darbuotojų priėmimo būdo ir tvarkos. Ieškovė, vadovaujamoje įstaigoje įsteigusi direktoriaus pavaduotojo rinkodarai ir menui pareigybę, kaip priėmimo į darbą būdą pasirinko viešą konkursą, nors tiesiogiai įstaigos nuostatuose tai nebuvo nurodyta. Bylos duomenimis, konkurse dalyvavo du pretendentai, daugiausiai balų surinkęs pretendentas atsisakė sudaryti darbo sutartį, antrajam nebuvo siūlyta pasirašyti darbo sutarties. Teismas pripažino, kad ieškovė, į direktoriaus pavaduotojo rinkodarai ir menui pareigas I. P. pervesdama ne konkurso būdu, pažeidė DK 101 straipsnio 1 dalį, BĮĮ 9 straipsnio 2 dalį, Teatro nuostatų 20.1, 20.4 punktus, Teatro direktoriaus pareigybės aprašymo11.2 punktą, taip padarydama darbo drausmės pažeidimą. Padaryto darbo drausmės pažeidimo kaip sąmoningo elgesio pasekmė – prarastas pasitikėjimas, kaltės forma – tyčia. Teismo vertinimu, ieškovei skirta pastaba yra adekvati padarytam pažeidimui.
14. Teismas konstatavo, kad Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T-357 drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – skirta nepažeidžiant drausminės nuobaudos skyrimo termino. Teismas nurodė, kad ieškovei ne vieną kartą buvo suteikta ir garantuota galimybė per protingą terminą pasiaiškinti ir nurodyti reikšmingas aplinkybes dėl konkretaus darbo drausmės pažeidimo, tačiau ji tiesiogiai nesinaudojo šia teise. Tarybos sprendime buvo įvardytas konkretus vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas. 
15. Teismas sprendė, kad už tuos pačius veiksmus (dokumentų nepateikimą Alytaus miesto savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriui (toliau – CVAS) ieškovei galėjo būti taikoma ir administracinė, ir drausminė atsakomybė, nes pažeidimas tiriamas ir vertinamas skirtingų teisės normų aspektu.  Tai nevertinama kaip dvigubas baudimas.
16. Tarybos 2014 m. gruodžio 22 d. sprendime dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo pagrįstumo nurodyti trys darbo drausmės pažeidimai, kuriuos atsakovė vertino kaip visumą. Pirmasis darbo drausmės pažeidimas – netinkamas pareigų atlikimas (nepanaudoti Tarybos 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu skirti 20 273,40 Eur (70 000 Lt) asignavimai įsipareigojimams UAB „Litesko“ vykdyti). Bylos duomenimis, teatras turėjo skolų už šildymą, todėl Tarybos 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu pagal paraišką teatrui pervesta 20 273,40 Eur suma šioms išlaidoms apmokėti, tačiau šios lėšos grąžintos neįvykdžius mokėjimų. Teismas nepripažino reikšmingomis ieškovės nurodytų aplinkybių, kad ji aiškinosi dėl ankstesnio vadovo išrašyto vekselio už šildymo skolą ir taikos sutarties dėl skolos mokėjimo termino, nes šios aplinkybės buvo iki tarybos sprendimu nustatytų asignavimų pervedimo. Ieškovės poziciją, kad, net ir esant teismo sprendimui dėl skolos už šildymą priteisimo, palankiau yra derėtis dėl taikos ar galimo skolos išdėstymo, teismas pripažino prieštaraujančia protingumo ir sąžiningumo principams. Dėl to teismas pripažino, kad ieškovė kaip vadovė neracionaliai planavo teatrui skirtus asignavimus, be pagrindo ir laiku neatsiskaitė su teatro kreditore. 
17. Antrasis darbo drausmės pažeidimas – teatro administracijos darbo laiko nesuderinimas su Taryba. TKĮĮ nereglamentuojamas teatro įstaigos, jos struktūrinių padalinių bei darbuotojų darbo ir poilsio laiko nustatymas, todėl teatro įstaigos darbo laikas nustatytinas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 990 2.3 punktą, o ne 2.5 punktą. Aplinkybė, kad teatre dar iki ieškovės atėjimo buvo nusistovėjusi būtent tokia laiko nustatymo ir tvirtinimo tvarka, nepaneigia nustatyto pažeidimo fakto ir neatleidžia įstaigos vadovo nuo pareigos suderinti darbo laiką pagal teisės aktų reikalavimus. Teismas pripažino, kad ieškovė, nesuderinusi įstaigos darbo ir poilsio laiko su steigėju, netinkamai vykdė įstaigos vadovo pareigas ir pažeidė Vyriausybės nutarimo Nr. 990 2.3 punktą, Teatro nuostatų 20.14. punktą., BĮĮ 9 straipsnio 2 dalies 2 punktą, taip padarydama darbo drausmės pažeidimą.
18. Trečiasis pažeidimas grindžiamas dokumentų ir duomenų nepateikimu CVAS auditorėms, atliekant pažangos stebėjimo (veiklos po audito) vidaus audito procedūras. Teismas nustatė, kad teatre 2013 m. savivaldybės administracijos CVAS atliko veiklos vertinimo vidaus auditą ir Administracijos direktorius 2013 m. liepos 3 d. įsakymu patvirtino priemonių įgyvendinimo planą; 2014 metais Alytaus miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba atliko finansinį (teisėtumo) auditą ir parengė rekomendacijų įgyvendinimo planą; 2014 m. spalio 14 d. savivaldybės administracijos CVAS vedėjos pavedimu nuspręsta atlikti Teatro pažangos stebėjimo (veiklos po audito) vidaus auditą; šios procedūros teatre pradėtos 2014 m. spalio 17 d., baigtos 2014 m. lapkričio 14 d. dėl to, kad nepateikta reikalautų dokumentų ir informacijos, pakankamos vidaus audito įrodymams rinkti ir vidaus audito tikslų išvadoms pagrįsti. Teismas pažymėjo, kad Teatro vidaus auditas 2014 metų administracijos CVAS plane nebuvo numatytas, todėl turėjo būti suderintas su Administracijos direktoriumi. Atsakovė nepateikė į bylą rašytinių įrodymų, kad pažangos stebėjimo (veiklos po audito) vidaus audito atlikimas teatre suderintas su administracijos direktoriumi. Teismas, įvertinęs byloje esančius kitus dokumentus, pripažino, kad toks suderinimas galėjo būti, tačiau rašytinis administracijos direktoriaus suderinimas, lemiantis procedūros teisėtumą, negali būti įrodinėjamas tik liudytojos parodymais. Toks galimas procedūros pažeidimas negali būti pripažintas formaliu, todėl padaryta teismo išvada, kad vidaus audito procedūros atitiko teisės aktų reikalavimus.
19. Teismas nustatė ir tai, kad 2014 m. spalio 17 d. bei 2014 m. lapkričio 4 d. CVAS auditorėms buvo pateikti dokumentai. Remdamasis liudytojų parodymais, teismas, nustatęs, kad dokumentai buvo teikiami, padarė išvadą, kad pareiga teikti dokumentus buvo vykdoma. Tai, kad pateikti ne visi prašomi dokumentai, neleido teismui daryti išvados, kad buvo pažeista pareiga teikti dokumentus.  Teismo padarytos išvados dėl vidaus audito procedūros neteisėtumo leido konstatuoti, kad nebuvo įrodytos reikšmingos aplinkybės drausminės atsakomybės sąlygoms atsirasti dėl šio darbo drausmės pažeidimo.
20. Atsakovės nurodyti ieškovės padaryti darbo drausmės pažeidimai pasitvirtino tik iš dalies (netinkamas pareigų atlikimas dėl asignavimų pervedimo ir įstaigos darbo laiko nesuderinimas su Taryba), todėl drausminė atsakomybė galėjo būti taikoma tik dėl pirmo ir antro pažeidimų. Griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – už padarytus pažeidimus yra neadekvati, t. y., nesant padarytų darbo drausmės pažeidimų kaip visumos, nebuvo pagrindo atleisti pagal ieškovę DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė turėjo galiojančią drausminę nuobaudą – papeikimą, teismas pripažino, kad darbo sutartis turėjo būti nutraukta pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą.
21. Nors ir pakeitus atleidimo pagrindą, ieškovės atleidimas iš darbo nepripažintas neteisėtu, todėl teismas nesprendė dėl išvestinais laikytinų reikalavimų grąžinti ieškovę į darbą, išmokėti su darbo santykiais susijusias išmokas bei atlyginti neturtinę žalą.
22. Netenkinus ieškovės reikalavimo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, nors pakeitus atleidimo iš darbo pagrindą, nėra teisinio pagrindo svarstyti kitų ieškovės reikalavimų – grąžinimo į darbą, su darbo santykiais susijusių išmokų ir neturtinės žalos atlyginimo.
23. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės Alytaus miesto savivaldybės ir ieškovės apeliacinius skundus, 2016 m. birželio 28 d. nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimą pakeitė, tenkino dalį ieškinio, panaikino darbo ginčų komisijos 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą; Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalį dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą; pripažino ieškovės atleidimą neteisėtu, į darbą negrąžino; laikė, kad darbo sutartis nutraukta šia teismo nutartimi nuo jos įsiteisėjimo dienos – 2016 m. birželio 28 d.; priteisė ieškovei iš atsakovės Alytaus miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos Alytaus miesto teatro 1986,18 Eur kompensaciją, 3972,36 Eur vidutinio darbo užmokesčio sumą už priverstinės pravaikštos laiką, 1500 Eur neturtinės žalos, 1463,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, taip pat iš atsakovės Alytaus miesto savivaldybės 443,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kitus ieškinio reikalavimus atmetė.
24. Kolegija, sistemiškai įvertinusi DK 101 straipsnio 2 dalies, TKĮĮ 8 ir 10 straipsnių nuostatas, pritarė pirmosios instancijos  teismo argumentams, kad ieškovė, pervesdama I. P. į direktoriaus pavaduotojo rinkodarai ir menui pareigas ne konkurso būdu, neterminuotai, padarė darbo drausmės pažeidimą. Atitinkamai kolegija nepritarė pirmosios instancijos teisės normų sisteminės analizės išvadai ir ieškovės argumentams, kad savivaldybės teatro vadovo pavaduotojo pareigos nėra konkursinės.
25. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes ir drausminės nuobaudos skyrimo procedūros ypatumus ginčo atveju, kolegija taip pat pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovei buvo suteikta ir garantuota ne viena galimybė pasiaiškinti ir nurodyti reikšmingas aplinkybes dėl konkretaus darbo drausmės pažeidimo, bet ieškovė šia teise pasinaudojo.
26. Kolegija padarė išvadą, kad ieškovės 2014 m. rugpjūčio 8 d. pateiktas atsakymas į administracijos direktoriaus paklausimą dėl viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos, negali būti laikoma darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo data, nes atsakovė tuo metu tik siekė patikrinti ir išanalizuoti galimai padaryto darbo drausmės pažeidimo faktus, o ne skirti nuobaudą. Tik po administracijos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu sudarytos komisijos 2014 m. rugpjūčio 21 d. išvadų paaiškėjo ieškovės padarytas darbo drausmės pažeidimo faktas. Dėl to pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad drausminė nuobauda paskirta nepažeidžiant nuobaudos skyrimo termino.
27. Alytaus miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos Alytaus miesto teatro direktorius yra pavaldus savivaldybės administracijos direktoriui ir atskaitingas Alytaus miesto savivaldybės tarybai. Darbo sutartį su ieškove darbdavio vardu pasirašė administracijos direktorius. Dėl to kolegija padarė išvadą, kad ieškovės darbdavio atstovas pagal įstatymą yra administracijos direktorius, kuris tirdamas galimą darbo drausmės pažeidimą neviršijo jam suteiktų įgaliojimų.
28. Kolegija pažymėjo, kad atsakovės sprendime dėl ieškovės atleidimo nenurodyta, kokiu konkrečiu DK 235 straipsnio 2 dalies pagrindu ji atleidžiama iš darbo. Kolegija pripažino, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog teatre 2013 metais CVAS atliko veiklos vertinimo vidaus auditą, o 2014 metais Alytaus miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba atliko finansinį (teisėtumo) auditą; 2014 m. spalio 14 d. administracijos CVAS vedėjos pavedimu nuspręsta atlikti teatro pažangos stebėjimo (veiklos po audito) vidaus auditą, tačiau į 2014 m. veiklos planą teatras nebuvo įtrauktas kaip audituojamas subjektas, todėl pažangos stebėjimas turėjo būti suderintas su savivaldybės administracijos direktoriumi. Dėl tokio pažeidimo kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog neteisėtos pažangos stebėjimo (veiklos po audito) vidaus audito procedūros metu netinkamas pareigų atlikimas negali užtraukti darbuotojui drausminės atsakomybės. Bylos duomenimis patvirtinta, kad pareiga teikti dokumentus buvo vykdoma.
29. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad ieškovė, kaip įstaigos vadovė, netinkamai ir neracionaliai planavo teatrui skirtus asignavimus, be pagrįsto pagrindo laiku ir tinkamai neatsiskaitydama su kreditoriumi UAB „Litesko“ už suteiktas paslaugas, taip pažeidė Teatro nuostatų 20.1, 20.10, 20.11 punktus, BĮĮ 9 straipsnio 2 dalį; nesuderinusi įstaigos darbo ir poilsio laiko su steigėju, pažeidė Vyriausybės nutarimo Nr. 990 2.3 punktą, Teatro nuostatų 20.14 punktą., BĮĮ 9 straipsnio 2 dalies 2 punktą, teisingai sprendė, kad ieškovės atleidimas iš pareigų pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą laikytinas nepagrįstu. Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu yra laikomas pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat savavaliavimas ar biurokratizmas. Šiuo atveju atsakovė neįrodė, kad ieškovė savivaliavo delsdama sumokėti UAB „Litesko“ Tarybos sprendimu skirtą tikslinę pinigų sumą, nesuderindama teatro darbo laiko su Taryba. Abu darbo drausmės pažeidimai atsakovės lokaliniuose teisės aktuose tiesiogiai nenurodyti kaip šiurkštūs darbo pareigų pažeidimai, todėl pirmosios instancijos teismas atleidimą iš darbo už šiuos pažeidimus pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą vertino kaip neadekvačią nuobaudą.
30. Kadangi nagrinėjamu atveju konstatuotas faktinių aplinkybių visetas, teismas turėjo teisę atleidimo pagrindą perkvalifikuoti iš DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto į DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą.
31. Vertindama drausminės nuobaudos pagrįstumą, kolegija atkreipė dėmesį į byloje nustatytas aplinkybes, kad didžioji dalis skolos už šildymą susidarė iki ieškovei tampant teatro direktore; ieškovė derėjosi su UAB „Litesko“ dėl skolos dengimo; Tarybos 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu skirtos lėšos pervestos UAB „Litesko“ (2014 m. lapkričio 10 d. mokėjimo nurodymu pervesta 9955,27 Eur (34 373,56 Lt), 2014 m. gruodžio 15 d. – 10 318,13 Eur (35 626,44 Lt). Bylos duomenimis nustatyta, kad tik Tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu suderintas Alytaus miesto savivaldybės kultūros įstaigų darbo laikas, analogiškų sprendimų ankstesnės kadencijos savivaldybės taryba nesvarstė. Dėl to kolegija konstatavo, kad ieškovės atleidimas iš darbo ir pagal pirmosios instancijos teismo nurodytą DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą yra neteisėtas, neadekvatus.
32. Nors ieškovė prašė ją grąžinti į teatro direktoriaus pareigas, tačiau remdamasi įrodymų visuma kolegija sprendė, kad darbuotojos ir atsakovių konfliktas užsitęsęs, įsisenėjęs, apie jį žino ir pašaliniai asmenys, ieškovė drausminių nuobaudų skyrimą vertino kaip susidorojimą, todėl darbo sutartį su ieškove nutraukė teismo procesiniu sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos. Pripažinusi atleidimą neteisėtu, kolegija priteisė ieškovei dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką (47,29 Eur (ieškovės vienos dienos vidutinis darbo užmokestis x 21 (vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius) x 2 (mėn.) = 1986,18 Eur (priskaičiuota suma). Ieškovės priverstinės pravaikštos laikas iki teismo sprendimo įvykdymo dienos yra 343 darbo dienos. Ieškovei priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką sudarytų 16 220 Eur. Kolegija, atsižvelgdama į bylos nagrinėjimo trukmę, kitas aplinkybes (abiejų šalių naudojimasis procesinėmis teisėmis buvo viena iš ilgesnės bylos nagrinėjimo trukmės priežasčių, tik dalis ieškovės reikalavimų pripažinta pagrįstais, šalių nesiejo ilgalaikiai darbo teisiniai santykiai, ieškovė turėjo nedideles pajamas), įvertinusi kompensacijos paskirtį, darbuotojo ir darbdavio interesus, ieškovės įsidarbinimą, šalių tarpusavio konfliktiškus santykius, sumažino  kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką ir priteisė 3972,36 Eur darbo užmokesčio (4 mėn. vidutinių darbo užmokesčių dydžio) kompensaciją.
33. Kadangi atsakovė, siekdama atleisti ieškovę iš darbo, sukėlė šiai dvasinių išgyvenimų, dėl šių atsakovės veiksmų pablogėjo ieškovės sveikata ir ieškovė buvo paguldyta į ligoninę, tai kolegija priteisė ieškovei 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
34. Tenkinusi dalį ieškinio, kolegija atitinkamai perskirstė bylinėjimosi išlaidas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

35. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 28 d. nutarties dalį, kuria atmesti reikalavimai dėl drausminės nuobaudos – pastabos panaikinimo, kompensacijos dėl neteisėto atleidimo iš darbo, neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, pripažinti neteisėta drausminę nuobaudą – pastabą ir ją panaikinti, priteisti iš atsakovės 12 532,74 Eur kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką ir 0,07 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną, iš Alytaus miesto savivaldybės 10 000 Eur neturtinei žalai dėl pastabos skyrimo ir neteisėto atleidimo iš darbo atlyginti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas DK 101 straipsnio 2 dalies ir Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimo Nr. 301 1.2 punkto nuostatas, padarė išvadą, kad savivaldybių teatrų vadovų pareigos yra konkursinės. Minėtą nutarimą teismas aiškino neatsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1676 „Dėl Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo koncepcijos“ patvirtintą TKĮĮ koncepciją. Minėtame TKĮĮ nereglamentuojama savivaldybių teatrų vadovų pavaduotojų priėmimo į darbą tvarka. Apeliacinės instancijos teismas be pagrindo sprendė, kad tokiu atveju taikytina Vyriausybės nutarimo Nr. 301 1.2 punkto nuostata, pagal kurią įstaigos vadovo pavaduotojas patenka į konkursinių pareigybių sąrašą. Minėtas nutarimas netaikomas iš savivaldybių biudžetų finansuojamoms įstaigoms, kuriose konkursines pareigas ir konkursų organizavimo tvarką nustato specialieji įstatymai. Kadangi šiuo atveju teatro veikla reglamentuojama specialiųjų teisės normų (TKĮĮ), tai teatro pavaduotojo pareigybei netaikytinos konkurso sąlygos. Be to, Alytaus miesto teatro veiklos nuostatose nėra imperatyvios pareigos skelbti konkursą teatro vadovo pavaduotojo pareigoms. Šiuo atveju atsakovas pagal byloje esančias faktines aplinkybes neįrodė kasatorės kaltės dėl pavaduotojos priėmimo į darbą be konkurso ir tyčios, todėl neįrodytos drausminės atsakomybės sąlygos. Tokiu atveju negalimas ir drausminės atsakomybės taikymas.
2. Apeliacinės instancijos teismas  netinkamai aiškino ir taikė DK 240 straipsnio 1 dalies nuostatą, pagal kurią darbdavys, skirdamas drausminę nuobaudą, turi raštu pareikalauti iš darbuotojo pasiaiškinimo. Įstatyme nenustatyta galimybė darbdaviui gauti pasiaiškinimus žodžiu. Šiuo atveju atsakovė nepareikalavo tokio pasiaiškinimo, Tarybos posėdžiuose dalyvavo nesupažindinta su išvadomis, viskas vyko žodžiu. Kadangi drausmės pažeidimo paaiškėjimo momentu pripažinta savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu sudarytos komisijos 2014 m. rugpjūčio 21 d. išvada, tai apeliacinės instancijos teismas be pagrindo pripažino, kad kasatorės 2014 m. rugpjūčio 20 d. pateiktas atsakymas administracijai į pareikalavimą iki 2014 m. rugpjūčio 20 d. pateikti informaciją laikytinas pasiaiškinimu DK 240 straipsnio 1 dalies prasme. Pasiaiškinimo raštu data negali būti ankstesnė nei nustatyto drausmės pažeidimo. Pažeisdamas DK 240 straipsnio 1 dalies reikalavimus, darbdavys pats apriboja savo galimybę išsiaiškinti ir atsižvelgti į visas aplinkybes, reikšmingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad jeigu darbuotojo pateiktas pasiaiškinimas tam tikrais aspektais yra neišsamus ir (ar) nepakankamas tam, jog darbdavys galėtų maksimaliai objektyviai įvertinti susidariusią situaciją, tai jis turėtų pareikalauti, kad darbuotojas pateiktų trūkstamą būtiną informaciją, jeigu taip darbdaviui leidžia elgtis DK 241 straipsnyje nustatyti drausminės nuobaudos skyrimo terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2009; 2010 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2010).
3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė DK 300 straipsnio 4 dalį, mažindamas vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką dydį, netinkamai vadovavosi teismų praktika (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2015). Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į kompensacijos už priverstinę pravaikštą specialiuosius tikslus: kompensuoti darbuotojui netektas pajamas, prevenciškai veikti darbdavį, kad būtų išvengiama neteisėto atleidimo atvejų, nubausti neteisėtai pasielgusį darbdavį. Mažindamas priteistiną kompensaciją teismas iš esmės atsižvelgė į tai, kad sankcija darbdaviui nebūtų per griežta. Tokiu atveju neatsižvelgiama į siekį kompensuoti darbuotojo praradimus, darbuotojo teisėtus lūkesčius dėl teisingo sumokėjimo už darbą, kurio neteko dėl neteisėtų atsakovų veiksmų.
4. Apeliacinės instancijos teismas, mažindamas kompensacijos dydį, atsižvelgė į bylos nagrinėjimo nuo ieškinio pateikimo teisme trukmę, kad kasatorė reiškė atskirus ieškinius dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, vėliau ieškinį pildė ir tikslino, teikė prašymus dėl teismo posėdžių atidėjimo ir pan. Kasacinis teismas nelaiko proceso trukmės aplinkybe, turinčia įtakos mažinant priteistiną vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2012; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2010).  Šiuo atveju teismas, pasisakydamas dėl ilgesnės bylos nagrinėjamo trukmės priežasčių, neįvertino šių aplinkybių: nagrinėjamoje byloje yra sujungtos dvi civilinės bylos, jos sujungtos būtent atsakovės prašymu; atsakovė Alytaus miesto savivaldybė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis (tik atsiliepime į ieškinį įvardijo atleidimo iš darbo priežastis, neteikė bylai reikšmingų dokumentų, visų jos žinioje esančių įrodymų ir kt.); pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų reikiamų priemonių per įmanomai trumpiausią laiką užbaigti bylos nagrinėjimą; apeliacinis procesas truko pusę metų.?
5. Mažindamas kompensacijos dydį, apeliacinės instancijos teismas rėmėsi tuo, kad kasatorė turėjo nedideles pajamas ginčo metu (nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2016 m. gegužės 31d. yra gavusi 3687,26 Eur darbo užmokesčio ir 443,84 Eur ligos pašalpų). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad mažinant vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką neturi reikšmės aplinkybė, kad darbuotojas įsidarbino kitoje darbovietėje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 218/2008; 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2012). Šioje byloje neįvertinta, kad kasatorė tas pačias papildomas pareigas ėjo iki 2013 m. lapkričio 4 d. tapdama Alytaus miesto teatro vadove, tiek ir pradėjusi dirbti ši darbą. Ligos pašalpos išmokėtos už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 24 d. iki darbo sutarties nutraukimo, be to, ligos išmoka negali būti išskaičiuojama iš priteistino iš darbdavio vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką, nes darbdavio prievolė mokėti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nesusijusi su darbuotojo teise į socialinę apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2008). Tai, kad kasatorė dirbo 15 mėn., taip pat negali būti priežastis mažinti darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, nes jos atleidimas buvo politizuotas, tendencingas.
6. Apeliacinės instancijos teismas neturtinės žalos atlyginimą priteisė iš vienos atsakovės – biudžetinės įstaigos Alytaus miesto teatro, tačiau turėjo priteisti ir iš atsakovės Alytaus miesto savivaldybės Būtent dėl šios atsakovės neteisėtų veiksmų kasatorė patyrė neturtinės žalos (sveikatos sutrikimų, didžiulį stresą, patyčias, šmeižtą, viešą pažeminimą, todėl visuomenė galėjo susidaryti negatyvų požiūrį į ją, suabejoti jos reputacija, profesiniais gebėjimais). Atsakovės neteisėti veiksmai sukėlė padarinių ir jos šeimai, nes kasatorė viena augina mažametį vaiką, turi ilgalaikių įsipareigojimų bankui, todėl pragyvenimo šaltinio praradimas stipriai paveikė jos šeimos gerovę. Dėl sumenkintos reputacijos negalėjo susirasti kito darbo.
7. Atsakovė biudžetinės įstaiga Alytaus miesto teatras neturėjo būti įtraukta į bylą kaip atsakovė. Teismo sprendimas įtraukti į bylą šią atsakovę lėmė tai, kad kasatorė buvo priversta grįsti savo poziciją dėl abiejų atsakovių veiksmų ir taip pasunkėjo jos teisė į gynybą. Neteisėtas teatro įtraukimas byloje dalyvaujančiu asmeniu atsakovo teisėmis prieštaravo proceso ekonomiškumo, koncentracijos principams.
36. Atsakovės Alytaus miesto savivaldybė ir Alytaus miesto savivaldybės biudžetinė įstaiga Alytaus miesto teatras atsiliepimais į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimuose nurodomi šie argumentai:
1. Įgyvendinant DK 101 straipsnio 2 dalį Vyriausybės nutarimu Nr. 301 patvirtintas Konkursų pareigoms, įtrauktoms į konkursinių pareigų sąrašą, organizavimo aprašas (toliau – Aprašas), kuriame nustatytas konkursinių pareigų iš savivaldybių biudžetų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose sąrašas. Į jį patenka įstaigos vadovo pavaduotojo pareigybė. Minėtas nutarimas netaikomas, jei konkursines pareigas ir konkurso organizavimo tvarką nustato specialieji įstatymai. TKĮĮ yra specialusis įstatymas, tačiau jame nenustatytas konkursinių pareigų sąrašas ir konkurso organizavimo tvarka. Tokiu atveju  priimant į teatro vadovo pavaduotojo pareigas taikytinos nutarimo Nr. 301 nuostatos. Kasatorė konkliudentiniais veiksmai patvirtino, kad tokiai pareigybei užimti būtinas konkursas. 2014 m. gegužės–liepos mėn. teatre buvo organizuotas konkursas teatro direktoriaus pavaduotojo pareigoms, tačiau jis neužbaigtas.
2. Vyriausybės 2002 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1675 patvirtinta Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo koncepcija (toliau – Koncepcija) parodo įstatymo leidėjo išreikštą valią dėl TKĮĮ įstatymo priėmimo, jo reglamentavimo tikslų ir ribų. Koncepcijoje nustatomi TKĮĮ reguliavimo tikslai bei ypatumai orientuoti tik į darbo santykius kūrybinės veiklos procese, o teatro vadovo pavaduotojas nėra kūrybinis darbuotojas. Teatro veikla reglamentuota Teatro nuostatuose, tačiau šis aktas nelaikytinas specialiuoju įstatymo įgyvendinamuoju aktu. Teatro nuostatai nereglamentuoja  vadovo pavaduotojų priėmimo į darbą tvarkos, tačiau, jeigu tokia ir būtų, ji negalėtų prieštarauti kitiems įstatymams ar norminiams teisės aktams. Valstybinės darbo inspekcijos konsultacijos (nuomonė) nėra privalomos darbo ginčus nagrinėjantiems organams, todėl šios institucijos nuomonė byloje nereikšminga. Faktas, kad kitos biudžetinės įstaigos neorganizuoja konkursų teatro vadovo pavaduotojo pareigoms, taip pat šioje byloje nereikšmingas.
3. Šiuo atveju nustatytos visos kasatorės drausminės atsakomybės sąlygos: ji pažeidė tiek Teatro direktoriaus pareigybės aprašyme, tiek norminiuose teisės aktuose nustatytas pareigas (DK 101 straipsnio 2, 3 dalis, BĮĮ 9 straipsnio 2 dalis, Vyriausybės nutarimo Nr. 301 1.2 punktas, Teatro nuostatų 20.1, 20.4 punktai, Teatro direktoriaus pareigybės aprašymo 11.2 punktas). Aplinkybė, kad kasatorei nebuvo aiški vadovo pavaduotojo priėmimo į darbą tvarka, konkurso skelbimo, organizavimo ir vykdymo būtinybė, nepašalina būtinųjų drausminės atsakomybės sąlygų buvimo.
4. Bylos duomenimis, nustatyta, kad kasatorė ne kartą teikė rašytinius paaiškinimus, dokumentus dėl pažeidimo, kurio padarymu buvo įtariama, dalyvavo Tarybos posėdžiuose ir jai buvo sudarytos visos sąlygos visapusiškai pateikti pasiaiškinimus žodžiu. Tokie kasatorės veiksmai vertintini kaip darbuotojo pasiaiškinimas DK 241 straipsnio 1 dalies nuostatos prasme. DK nenustato darbo drausmės pažeidimo tyrimo procedūros, jame nurodyta tik pareiga darbdaviui pareikalauti pasiaiškinti dėl pažeidimo, kurį darbdavys įtaria, kad darbuotojas padarė. Nėra pareigos darbdaviui surašyti išvadą, su ja supažindinti darbuotoją ir dar pareikalauti pasiaiškinti.
5. DK 300 straipsnio 4 dalies taikymas nuosekliai plėtojamas kasacinio teismo praktikoje. Nustatomas sankcijos dydis pamatuotinas konkrečios bylos aplinkybių kontekste įvertinant, ar sankcijos griežtumas atitinka darbdavio padaryto pažeidimo atleidžiant darbuotoją pobūdį, ir priežastis, turėjusias įtakos priverstinės pravaikštos trukmei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37- 469/2016). Taigi kiekvienu konkrečiu atveju vertintina išmokos kompensuojamoji ir baudžiamoji paskirtis. Šiuo atveju teismas nenukrypo nuo teismų praktikos.
6. Pagal kasacinio teismo praktiką kompensacijos už priverstinę pravaikštą dydis mažintinas dėl ilgos bylos nagrinėjimo trukmės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2014; 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2014). Šiuo atveju ilga bylos nagrinėjimo trukmė sudaro savarankišką pagrindą mažinti kasatorei priteistą kompensaciją už priverstinę pravaikštą. Atsakovės savivaldybės veiksmai nelėmė proceso trukmės, nes buvo būtinybė sujungti abi bylas, be to, nenustatyta, kaip bylų sujungimas užvilkino šią bylą; atsakovės biudžetinės įstaigos Alytaus miesto teatro įtraukimas į bylą taip pat buvo būtinas; nenustatyta, kad atsakovė tyčia vilkino procesą, neteikė įrodymų byloje ar atliko kitus neteisėtus veiksmus.
7. Kompensacijos už priverstinę pravaikštą mažinimo galimybė, atsižvelgiant į darbuotojo pajamas priverstinės pravaikštos laikotarpiu, nustatyta tiesiogiai įstatyme. Dėl to toks kasatorės argumentas prieštarauja tiek DK 300 straipsnio 4 dalies nuostatai, tiek teismo praktikai. Kadangi kasatorė gavo pajamų priverstinės pravaikštos laikotarpiu, tai ji nepatyrė turtinių praradimų. Jeigu ji ėjo nurodomas pareigas iki atleidimo iš darbo, tokios aplinkybės nėra pagrindas neatsižvelgti į kasatorės gautas pajamas. Teigdama, kad sprendžiant dėl kompensacijos mažinimo negali būti atsižvelgiama į jai išmokėtą laikinojo nedarbingumo pašalpą, kasatorė be pagrindo remiasi civiline byla Nr. 3K-3-400/2008, nes nesutampa faktinės nagrinėjamos ir nurodomos bylos aplinkybės. Minėtoje byloje kilo ginčas dėl nedarbo išmokos ir jos dydžio įtraukimo sprendžiant klausimą dėl priteistino vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką.
8. Priteisiant išmoką už priverstinės pravaikštos laiką, privalu atsižvelgti ne tik į darbuotojo gautą vidutinį darbo užmokestį atsakovo įmonėje, bet ir į šalis siejusių darbo teisinių santykių trukmę, t. y. darbuotojo nepertraukiamo darbo stažą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012). Kasatorė teatre dirbo kiek ilgiau nei vienerius metus. Ši aplinkybė svarbi mažinant priteistiną vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką.
9. Materialiniai reikalavimai, susiję su atleidimu iš darbo ir su tuo susijusiais padariniais, reiškiami būtent Alytaus miesto teatrui. Savivaldybė yra teatro steigėja, todėl neturtinės žalos atlyginimas pagrįstai priteistas iš teatro. Atsakovės mano, kad kasatorei priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra šiuo atveju pakankamas. Jos prašoma priteisti 10 000 Eur suma akivaizdžiai per didelė, prieštaraujanti teismų praktikoje formuojamiems orientaciniams neturinės žalos dydžiams.
10. Minėta, kad savivaldybė nėra kasatorės darbdavys, ji yra tik teatro steigėja. Taigi biudžetinė įstaiga Alytaus miesto teatras yra tinkama atsakovė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl priėmimo į teatro pavaduotojo pareigas tvarkos (Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo, DK 101 straipsnio 1, 2 dalių ir Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimo Nr. 301 nuostatų aiškinimo ir taikymo)

37. DK 101 straipsnio1 dalyje nustatyta, kad darbuotojas gali būti skiriamas konkurso būdu į vadovaujančiųjų darbuotojų ir specialistų pareigas, taip pat tokias pareigas, kurias eiti gali asmenys, turintys tam tikrų gebėjimų arba kuriems keliami ypatingi intelekto, fiziniai, sveikatos ar kiti reikalavimai. Pagal DK 101 straipsnio 2 dalį konkursinių pareigų sąrašą ir konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, tvarką nustato Vyriausybė, išskyrus įstaigas, kuriose konkursines pareigas ir konkursų tvarką nustato specialūs įstatymai. Kitose darbovietėse konkursinių pareigų sąrašus ir konkursų nuostatus tvirtina darbdavys arba jo įgaliotas asmuo, atsižvelgdamas į darbuotojų atstovų nuomonę.
38. Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 301 patvirtinto Aprašo, priimto vadovaujantis DK 101 straipsnio 2 dalimi, 1 punkte nustatytas konkursinių pareigų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose bei viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra savivaldybė, sąrašas. Konkursinėmis minėtose įstaigose pripažįstamos šio pareigos: įmonės, įstaigos vadovo; įstaigos vadovo pavaduotojo (Aprašo 1.1, 1.2 punktai).
39. Minėtas Vyriausybės nutarimas Nr. 301 netaikomas iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamoms valstybės ir savivaldybių įstaigoms, kuriose konkursines pareigas ir konkursų organizavimo tvarką nustato specialūs įstatymai (3 punktas). Taigi tuo atveju, kai konkursinių pareigų sąrašas ir konkursų organizavimo tvarka reglamentuojama specialiuoju įstatymu, netaikomos minėto nutarimo Nr. 301 nuostatos.
40. Vyriausybės 2002 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1676 dėl Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo koncepcijos 4 punktu siūlyta parengti teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymą, kuris reguliuotų su teatrų steigimu, finansavimu, valdymu, veikla susijusius visuomeninius santykius, tarp jų ir teatrų darbuotojų darbo santykius ir su jais susijusias socialines garantijas (4.4 punktas). Šio nutarimo 5 punktu pažymėta, kad įstatymu būtų teisiškai reglamentuoti teatrų ir koncertinių įstaigų valdymo, finansavimo, darbo santykių ypatumai, nes specifinius visuomeninius santykius, atsirandančius kūrybinės veiklos procese, gali reguliuoti tik specialus įstatymas. Taigi TKĮĮ yra specialusis įstatymas, kuriame aiškiai išreikšta įstatymo leidėjo valia ir reglamentavimo ribos.
41. Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatyme (2014 m. gegužės 15 d. įstatymo Nr. XII-897 redakcija) nustatyta teatrų ir koncertinių įstaigų vykdoma profesionalaus scenos meno veikla, šių įstaigų finansavimas, darbuotojų darbo sąlygų ir socialinių garantijų ypatumai (TKĮĮ 1 straipsnio 1 dalis). Šio įstatymo nuostatos taikomos visiems juridiniams asmenims, kurie užsiima profesionalaus meno veikla ir kurie yra pripažinti įstatymo nustatyta tvarka teatro įstaiga (TKĮĮ 1 straipsnio 2 dalis).
42. Pagal TKĮĮ 8 straipsnį teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų darbo santykius reglamentuoja DK, TKĮĮ ir kiti teisės aktai. TKĮĮ 10 straipsnio 1 dalyje aptarti teatrų vadovų darbo santykių ypatumai – teatrų vadovai į pareigas priimami konkurso būdu. Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatyme nenustatyta kitų darbuotojų (direktoriaus pavaduotojo), kurie į pareigas būtų priimami konkurso būdu. Taigi ir teatro direktoriaus pavaduotojo darbo santykių reglamentavimas patenka į minėto įstatymo reglamentavimo sritį. Būtų neprotinga įstatymo nuostatas aiškinti kaip reglamentuojančias visų šios srities darbuotojų, jų vadovų darbo santykius, išskyrus teatro vadovo pavaduotojo. Taigi sistemiškai vertinant minėtų teisės aktų nuostatas darytina išvada, kad tik teatro vadovas privalo būti skiriamas į pareigas konkurso būdu.
43. Pažymėtina, kad Alytaus miesto teatro veiklą reglamentuoja Teatro nuostatai, kuriuose taip pat nėra nustatyta teatro vadovo pavaduotojo priėmimo į darbą konkurso būdu tvarka. Vertinant pirmiau nurodytas įstatymo nuostatas neturi teisinės reikšmės aplinkybė, kad kasatorė buvo pradėjusi organizuoti konkursą teatro vadovo pavaduotojo pareigoms, tačiau konkursas nebuvo baigtas. Nesant įstatyme reikalavimo skelbti konkursą direktoriaus pavaduotojo pareigoms, negali būti konstatuojamas pareigos skelbti konkursą pažeidimas, net jei tokios pareigos vykdymas pradėtas savo iniciatyva.
44. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino DK 101 straipsnio 2 dalies, TKĮĮ ir Vyriausybės nutarimo Nr. 301 3 punkto nuostatas, todėl padarė teisės normomis nepagrįstą išvadą dėl kasatorės pareigos rengti konkursą teatro vadovo pavaduotojo pareigoms pažeidimo. Nesant pareigos skelbti konkursą teatro direktoriaus pavaduotojo pareigoms, nebuvo sąlygų drausminei nuobaudai – pastabai skirti. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, netinkamai aiškindamas ir taikydamas materialiosios teisės normas, be pagrindo konstatavo buvus sąlygas skirti kasatorei drausminę nuobaudą – pastabą.

Dėl drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimo

45. DK 240 straipsnio 1 dalyje nustatyta darbdavio pareiga prieš skiriant drausminę nuobaudą raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Ši nuostata atitinka tiek darbdavio, tiek ir darbuotojo interesus, o šio reikalavimo vykdymo pažeidimas prieštarauja abiejų darbo sutarties šalių interesams, nes tokio reikalavimo tikslas yra ne tik užtikrinti darbuotojo teisę pasiaiškinti darbdaviui dėl darbo drausmės pažeidimo, kurį, darbdavio nuomone, darbuotojas yra padaręs, bet ir maksimaliai užtikrinti, kad darbdavys, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, žinotų visas aplinkybes, reikšmingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti.
46. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, pažeisdamas DK 240 straipsnio 1 dalies reikalavimus, darbdavys apriboja savo galimybę išsiaiškinti ir atsižvelgti į visas aplinkybes, reikšmingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti, be to, prisiima galimų neigiamų padarinių riziką, nes darbuotojas, nesutikdamas su paskirta drausmine nuobauda ir ją ginčydamas, gali nurodyti aplinkybes, netgi eliminuojančias galimybę taikyti jam drausminę atsakomybę arba skirti tam tikros rūšies nuobaudą, kurias žinodamas darbdavys būtų kitaip išsprendęs šio darbuotojo drausminės atsakomybės klausimą. Darbuotojo nurodytos aplinkybės, kurių jis, darbdaviui pažeidus DK 240 straipsnio 1 dalį, negalėjo nurodyti darbdaviui, darbo ginčą nagrinėjančiam teismui gali sudaryti pagrindą netgi panaikinti paskirtą drausminę nuobaudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2009). Tačiau teismas, nustatęs, kad drausminė nuobauda paskirta pažeidžiant DK 240 straipsnio 1 dalies reikalavimus, turi patikrinti ir įvertinti ir kitas aplinkybes, reikšmingas paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumui ir pagrįstumui, nes įstatymuose nenustatyta, jog vien dėl tokio įstatymo reikalavimo pažeidimo, darbdaviui pažeidus reikalavimą raštu pareikalauti iš darbuotojo pasiaiškinimo dėl darbo drausmės pažeidimų, paskirta drausminė nuobauda savaime būtų laikoma neteisėta (minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2009).
47. Kasatorė teigia, kad darbdavys pažeidė DK 240 straipsnio 1 dalies reikalavimą, nes prieš skirdamas drausminę nuobaudą – pastabą jis raštu nepareikalavo pasiaiškinimo. Bylos duomenimis, nustatyta, kad kasatorė raštu atsakė į paklausimą dėl galimo pavaduotojo priėmimo į darbą tvarkos pažeidimo; ji buvo informuota apie darbo drausmės pažeidimą, jai buvo pasiūlyta teikti pasiaiškinimą, tačiau ši jų neteikė, nurodė, jog darbdavys privalo pateikti papildomus dokumentus; kasatorė dalyvavo 2014 m. rugpjūčio 27 d. Alytaus miesto savivaldybės tarybos jungtinio komiteto posėdyje, 2014 m. rugpjūčio 28 d., rugsėjo 19 d. Alytaus savivaldybės tarybos posėdžiuose, kurių metu ji buvo supažindinta su komisijos išvada dėl drausminės nuobaudos skyrimo, žodžiu teikė paaiškinimus, jai buvo suteikta galimybė pasakyti savo nuomonę. Tokios teismų nustatytos drausminės nuobaudos skyrimo procedūros aplinkybės sudarė pagrindą konstatuoti, kad šiuo atveju kasatorei buvo suteikta galimybė per protingą terminą pasiaiškinti ir nurodyti reikšmingas aplinkybes dėl įvardyto darbo drausmės pažeidimo ir ji savo nuomonę pareiškė. Teisėjų kolegija šiuo atveju nekonstatuoja DK 240 straipsnio 1 dalies netinkamo aiškinimo ir taikymo. 
48. Apibendrindama nutarties 44 ir 47 punktų išvadas teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nekonstatavo drausminės nuobaudos skyrimo procedūros pažeidimo, tačiau be teisinio pagrindo pripažino sąlygas skirti drausminę nuobaudą. Tai sudaro pagrindą naikinti apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalį, kuria atmestas kasatorės reikalavimas panaikinti Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. T-213 skirti drausminę nuobaudą – pastabą, ir dėl jo priimti naują sprendimą – šį reikalavimą tenkinti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas pripažino kasatorės atleidimą iš direktoriaus pareigų neteisėtu, todėl konstatuotas materialiosios teisės normų netinkamas taikymas ir drausminės nuobaudos – pastabos nepagrįstumas nekeičia teismo atleidimo iš darbo pripažinimo kaip nepagrįsto esmės ir taikytinų padarinių.

Dėl išmokos už priverstinę pravaikštą mažinimo kriterijų

49. DK 300 straipsnio 4 dalyje (2012 m. birželio 26 įstatymo Nr. XI-2127 redakcija) nustatyta, kad teismas, pripažinęs darbuotojo atleidimą iš darbo neteisėtu, nustatęs, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje.
50. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant DK 300 straipsnio nuostatas dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, nurodyta, kad ši norma turi būti taikoma atsižvelgiant į šios teisės normos paskirtį ir siekiamus tikslus, taip pat neatskirtai nuo darbo teisės subjektų principų: lygybės, protingumo, sąžiningumo, teisingumo ir pan., įtvirtintų DK 2, 35, 36 straipsniuose; priteistina suma turėtų būti skirta kompensuoti dėl neteisėto atleidimo iš darbo praradimus darbuotojui ir kartu būti proporcinga suvaržymo priemonė darbdaviui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-469/2016  48 punktą ir jame nurodytą praktiką).
51. Kasacinio teismo konstatuota, kad, spręsdamas dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio, teismas turi įvertinti, ar konkretus priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus DK nustatytam kompensavimo tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai, nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis. Nustatęs, kad prašomos priteisti kompensacijos dydis prieštarauja teisingumo principui, yra iš esmės neproporcingas ar sukelia sunkių neigiamų padarinių, teismas kompensacijos už priverstinę pravaikštą dydį gali mažinti. Sprendžiant dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgtina į tokias reikšmingas aplinkybes: darbdavio turtinę padėtį ir galimybę sumokėti tam tikro dydžio kompensaciją, darbdavio, kaip juridinio asmens, specifinį teisinį statusą, funkcijas ir darbuotojo pareigų ypatumus, į šalis siejusių darbo teisinių santykių trukmę, darbuotojo nepertraukiamo darbo stažą, šalių tarpusavio santykių pobūdį, taip pat aplinkybes, susijusias su teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpio trukme ir ją lėmusiomis priežastimis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-469/2016 49 punktą, 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2015). Šis teismų praktikoje suformuluotas aplinkybių, reikšmingų kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio vertinimui, sąrašas nėra baigtinis.
52. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sumažino kompensaciją už priverstinę pravaikštą, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus: ilgą bylos nagrinėjimo trukmę; netenkintą dalį kasatorės reikalavimų (nenuginčytas reikalavimas pripažinti nepagrįsta drausminę nuobaudą – pastabą); šalis siejusius trumpalaikius darbo santykius, kasatorės turėtas nedideles pajamas. Kasatorė teigia, kad netinkamai taikius kompensacijos mažinimo kriterijus, paneigta darbuotojo patirtų praradimų kompensavimo funkcija, be to, kompensacija iš esmės sumažinta atsižvelgiant į tai, kad tai nebūtų per griežta sankcija darbdaviui.
53. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimo trukmė yra vienas kriterijų, lemiančių iš darbdavio priteisiamos kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydį. Darbo bylos turėtų būti nagrinėjamos operatyviai dėl šio pobūdžio bylose sprendžiamų klausimų reikšmės asmeniui. Nagrinėjamu atveju byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta per vienuolika mėnesių, o apeliacine tvarka – per šešis mėnesius. Procesas pirmosios instancijos teisme užtruko dėl įvairių priežasčių: buvo sujungtos dvi civilinės bylos (dėl drausminės nuobaudos panaikinimo ir atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu); ieškovė pildė ir tikslino ieškinį po to, kai atsiliepime į ieškinį atsakovas sukonkretino atleidimo iš darbo priežastis ir nurodė tai patvirtinančias aplinkybes; tiek ieškovė, tiek atsakovė savivaldybė teikė prašymus dėl teismo posėdžių atidėjimo, teikė naujus įrodymus. Taigi nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ilgesnį bylos nagrinėjimo procesą lėmė abiejų šalių naudojimasis procesinėmis teisėmis. Byloje nėra duomenų, kad kasatorė tyčia vilkino procesą, todėl atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės atsiliepime į kasacinį skundą nurodytas argumentas, jog proceso trukmę lėmė išimtinai kasatorės veiksmai.
54. Kasatorės teigimu, priverstinės pravaikštos metu jos gautas kitų darbo santykių pagrindu darbo užmokestis buvo gana nedidelis, todėl apeliacinės instancijos teismas remdamasis šia aplinkybe negalėjo mažinti kompensacijos dydžio, be to, šį užmokestį ji gavo tiek iki tampdama teatro vadove, tiek ir dirbdama šį darbą, taip pat gavo nedidelę ligos pašalpą. Iš esmės aplinkybė, kad darbuotojas neteisėto atleidimo iš darbo metu turėjo kitų papildomų pajamų, iš dalies kompensuojančių jo pragyvenimo išlaidas, kurias jis gavo dar iki įsidarbindamas pas darbdavį ir per visą pas jį darbo laiką, nepripažįstama pakankamu pagrindu mažinti įstatymo nustatytas iš darbo atleidžiamam darbuotojui mokėtinas išmokas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015), tačiau kasatorės nurodoma aplinkybė nėra teismų ištirta ir nustatyta – kasatorė šios aplinkybės žemesnės instancijos teisme neįrodinėjo.
55. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nagrinėdamas ginčą dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, teismas kiekvienu atveju individualiai įvertina konkrečios bylos aplinkybes ir nustato DK 300 straipsnio tikslus atitinkančios kompensacijos dydį. Aplinkybė, kad darbuotojas priverstinės pravaikštos metu gavo pajamų iš kito darbdavio, reikšminga visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste vertinant, ar nepažeidžiama šalių interesų pusiausvyra ir proporcingumo principas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kasatorė prašė priteisti 16 220 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą, priverstinės pravaikštos metu (nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d.) ji yra gavusi 3687,26 Eur darbo užmokesčio, 443,84 Eur ligos pašalpą, ji viena augina mažametį vaiką, todėl nedidelis darbo užmokestis, kurį ji gavo priverstinės pravaikštos laikotarpiu, lyginant su netektomis pajamomis, nepripažintinas galėjusiu tinkamai kompensuoti darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus. Taigi priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą galėjo būti teismo sumažintas ne didesne kaip gautos pajamos ir ligos pašalpa dalimi – kompensacijos už priverstinę pravaikštą mažinimas didesne dalimi neatitiktų šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principo, nepakankamai kompensuotų darbuotojo patirtus praradimus.
56. Apeliacinės instancijos teismo įvardyta aplinkybė, kad šalių nesiejo ilgalaikiai  darbo santykiai (15 mėn.), gali sudaryti pagrindą mažinti priteistinos kompensacijos dydį. Tokia teismo išvada atitinka kasacinio teismo praktiką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2014; 2012 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 245/2012). Šiuo atveju svarbu ir kitos su darbo santykių trukme susijusios aplinkybės – darbo santykiai nutrūko atsakovei neteisėtai skyrus drausminę nuobaudą – pastabą, vėliau kitą nuobaudą – atleidimą iš darbo. Šios drausminės nuobaudos apeliacinės instancijos teismo ir kasacinio teismo pripažintos kaip skirtos be teisinio pagrindo ar parinkus neadekvačią nuobaudą. Kadangi atsakovė kryptingai siekė atleisti kasatorę iš darbo, tai darbo santykių trukmė šiuo atveju nepripažintina svarbia aplinkybe, leidžiančia didele dalimi sumažinti kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką.
57. Atsižvelgdama į pirmiau aptartus apeliacinės instancijos teismo taikytus kriterijus, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė nustatytoms aplinkybėms DK 300 straipsnio 4 dalies nuostatas, todėl be pagrindo gana smarkiai nusprendė sumažinti priteistiną kompensaciją. Įvertinusi tai, kad kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką yra gana didelė (16 220 Eur), kasatorė yra gavusi nedidelį darbo užmokestį ir ligos pašalpą priverstinės pravaikštos metu, atsakovė Alytaus teatras yra savivaldybės biudžetinė įstaiga, bylos nagrinėjimas užsitęsė abiem šalims naudojantis procesinėmis teisėmis, taip pat konstatuotą aplinkybę, kad kasatorei nepagrįstai taikyta drausminė nuobauda – pastaba ir atleidimas iš darbo iš esmės pripažintas nepagrįstu, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas priteisti kasatorei 7944,72 Eur (8 mėn vidutinių darbo užmokesčių dydžio) kompensaciją. Dėl to keistina apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalis, kuria kasatorei priteista  3972,36 Eur kompensacija, ją padidinant – iš atsakovės kasatorei priteisiant 7944,72 Eur kompensaciją. 

Dėl neturtinės žalos atlyginimo ir tinkamo atsakovo šiai žalai atlyginti

58. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos dydis kiekvienu atveju nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), juos taikant individualioms bylos aplinkybėms.
59. Patvirtinančiomis darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą aplinkybėmis teismų praktikoje pripažįstamas padaryto darbuotojo teisių pažeidimo šiurkštumas, neteisėtas atleidimas iš darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieš darbuotoją naudotas psichologinis spaudimas siekiant nulemti jo apsisprendimą išeiti iš darbo, pakenkimas dalykinei reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, šeimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkūs pragyvenimo šaltinio paradimo turtiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3 -562/2011; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-469/2015).
60. Kai padaryta neturtinė žala nedidelė (darbuotojo atleidimo pagrindas nėra diskredituojantis, nepakenkta jo reputacijai, nesumažėja galimybės konkuruoti darbo rinkoje, pažeidimas nelemia neigiamos aplinkinių nuomonės, paties darbuotojo veiksmai nėra nepriekaištingi ir kt.), pažeidimo konstatavimas gali būti pripažintas pakankama satisfakcija (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2014).
61. Įvertinusi apeliacinės instancijos teismo argumentus kompensacijos dėl patirtos neturtinės žalos dydžiui nustatyti ir pagrįsti, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nepažeidė nurodytų įstatymo ir teismų praktikos nuostatų. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs kasatorės ieškinį iš dalies pagrįstu, priteisė jai 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė, siekdama kasatorę atleisti iš darbo, savo veiksmais sukėlė jai dvasinių išgyvenimų, be to, dėl tokių atsakovės veiksmų pablogėjo kasatorės sveikata.
62. Nors kasatorė nesutinka su teismo priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžiu ir teigia, kad jis turi būti padidintas iki 10 000 Eur, tačiau nenurodo išsamių teisinių argumentų dėl DK 250 straipsnio netinkamo taikymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorės argumentai grindžiami išimtinai faktinių aplinkybių vertinimu, be to, jos nurodomos aplinkybės (stresas, sunkūs dvasiniai išgyvenimai, sveikatos sutrikimai) apeliacinės instancijos teismo įvertinti priteisiant jai neturtinės žalos atlyginimą.
63. Kasatorė nurodo ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimas priteistinas ne tik iš Alytaus teatro, bet ir jo steigėjos Alytaus miesto savivaldybės. Pasisakydama dėl šio argumento teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė Alytaus miesto savivaldybė yra atsakovės biudžetinės įstaigos Alytaus miesto teatro steigėja, bet nėra darbo sutarties šalis (nėra kasatorės darbdavys DK prasme).
64. Darbo sutarties šalis, darbuotojas, įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys – suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu (DK 93 straipsnis). Darbdavys gali būti įmonė, įstaiga, organizacija arba kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, pagal DK 14 straipsnį turinčios darbinį teisnumą ir veiksnumą (DK 16 straipsnio 1 dalis). Darbdavių darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo jų įsteigimo momento (DK 14 straipsnio 1 dalis). Darbdaviai įgyja darbo teises ir prisiima darbo pareigas, taip pat jas įgyvendina per savo organus ir administraciją; šie organai formuojami ir veikia pagal įstatymus ir darbdavių veiklos dokumentus (DK 14 straipsnio 2 dalis). Taigi darbo sutarties pagrindu materialinis teisinis darbo santykis susiklosto tarp darbuotojo ir darbdavio.
65. Darbdavio organai, nepaisant to, kad būtent per juos darbdavys įgyja darbo teises ir prisiima darbo pareigas, taip pat jas įgyvendina, nėra tiesioginiai tarp darbo sutarties šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, o yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių – darbdaviu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad tinkamas atsakovas yra darbo materialinių teisinių santykių antroji šalis – darbdavys, o ne pastarojo organai, nepriklausomai nuo jų rūšies, teisinės formos ir pan. Ši taisyklė taikytina nepriklausomai nuo to, kokias pareigas pagal darbo sutartį ėjo darbuotojas, ginčijantis atleidimo iš darbo teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009).
66. Nagrinėjamu atveju nepaisant to, kad kasatorė ginčijo Alytaus miesto teatro steigėjo sprendimą skirti drausminę nuobaudą ir atleisti iš darbo, materialiniai reikalavimai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir taikytinų padarinių susiję būtent su darbdaviu Alytaus miesto teatru. Kadangi  darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios lėšos mokamos iš Alytaus miesto teatro biudžeto, tai ir iš darbo teisinių santykių kilusią neturtinę žalą turi atlyginti darbo sutarties šalis – darbdavys. Dėl to šis kasacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
67. Teisėjų kolegija, remdamasi nutarties 48 ir 57 punktuose nurodytais argumentais, konstatuoja, kad nustatytas netinkamas materialiosios teisės normų aiškinimas ir taikymas sudaro pagrindą pakeisti apeliacinės instancijos teismo dalis, kuriomis atmestas reikalavimas dėl drausminės nuobaudos – pastabos panaikinimo, kasatorei priteista 3972,36 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą, ir ieškinio reikalavimą dėl drausminės nuobaudos panaikinimo tenkinti, taip pat iš atsakovės kasatorei priteistą kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką padidinti iki 7944,72 Eur.
68. Kiti kasacinio skundo argumentai pripažintini nesudarantys pagrindo pakeisti ar panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

69. Pakeitus apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalį, keistina ir jo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme paskirstymo.
70. Ieškiniu pareikšti 3 neturtiniai ir 2 turtiniai reikalavimai; šiuo atveju byloje pagrindiniais laikytini neturtiniai reikalavimai, o turtiniai – išvestiniais, susijusiais su neturtiniais reikalavimais. Kadangi iš esmės tenkinti visi ieškinyje pareikšti neturtiniai reikalavimai ir dalis turtinių, tai pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtos šalių bylinėjimosi išlaidos perskirstytinos pagal proporciją, jog ieškinys tenkintas 70 proc.
71. Byloje apeliacinės instancijos teismo pripažinta, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 4692,78 Eur atstovavimo, taip pat 185,14 Eur būtinų ir pagrįstų išlaidų. Atsižvelgiant į tenkintų ieškinio reikalavimų proporciją, iš atsakovės biudžetinės įstaigos Alytus miesto teatro priteistina 3414,54 Eur šių išlaidų atlyginimo.
72. Atsakovė Alytaus miesto savivaldybė pirmosios instancijos teisme patyrė 4768,47 Eur atstovavimo išlaidų. Atsakovė Alytaus miesto savivaldybė yra viešojo administravimo subjektas, todėl teismas, spręsdamas, ar priteisti atstovavimo išlaidas jos naudai ir kokio dydžio jas priteisti, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, buvo būtina pasitelkti advokatą. Nustatant bylos pobūdį, atsižvelgiama į byloje keliamų klausimų naujumą, bylos apimtį ir sudėtingumą, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, taip pat viešajam interesui ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016, 45 punktas). Dėl to įvertinus, kad bylos apimtis didelė, bet byla nėra labai sudėtinga, joje pareikšti trys neturtiniai ir du turtiniai reikalavimai jau aptartų teismų praktikoje teisės klausimų pagrindu (tik klausimas dėl teatro direktoriaus pavaduotojo priėmimo į darbą tvarkos atitinka naujumo kriterijų), bylos baigtis neturi platesnio poveikio kitiems teisiniams santykiams, viešajam interesui, tiek savivaldybė, tiek teatras turi savo teisininkų, pripažintina, kad iš kasatorės atsakovės Alytaus miesto savivaldybės naudai priteistina atstovavimo išlaidų suma mažintina iki 2384,24 Eur. Atsižvelgiant į tenkintų ieškinio reikalavimų dalį, iš kasatorės atsakovės savivaldybės naudai priteistina 715,20 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
73. Iš dalies tenkinus ieškinio reikalavimus iš atsakovės biudžetinės įstaigos Alytaus miesto teatro priteistinas pirmosios instancijos teisme mokėtinas žyminis mokestis valstybei 469,62 Eur (123 Eur (41 Eur x 3 neturtiniai reikalavimai) + 346,62 Eur (1986,18 Eur (išeitinė išmoka) + 7944,72 Eur (vidutinis darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą) + 1500  Eur (neturtinės žalos atlyginimas) x 3 proc.).
74. Pirmosios instancijos teisme patirta 37,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tenkintų reikalavimų proporciją, valstybės naudai iš kasatorės priteistina 11,34 Eur (37,79 Eur x 30 proc.), o iš atsakovės biudžetinės įstaigos Alytaus miesto teatro – 26,45 Eur (37,79 Eur x 70 proc.).
75. Apeliacinės instancijos teisme kasatorė patyrė 3141,70 Eur atstovavimo išlaidų, todėl iš atsakovės biudžetinės įstaigos Alytaus miesto teatro kasatorės naudai priteistina 2199,19 Eur šių išlaidų atlyginimo.
76. Atsakovės Alytaus miesto savivaldybė apeliacinės instancijos teisme patyrė 2219,46 Eur atstovavimo išlaidų, todėl atsižvelgus į nutarties 72 punkte nurodytus kriterijus ir proporcingai atmestų reikalavimų daliai iš kasatorės jo naudai priteistina 332,92 Eur (2219,46 : 2 x 30 proc.) šių išlaidų atlyginimo.
77. Iš atsakovės biudžetinės įstaigos Alytaus miesto teatro priteistinas apeliacinės instancijos teisme mokėtinas žyminis mokestis valstybei 469,62 Eur.
78. Sudėjus iš atsakovės biudžetinės įstaigos Alytaus miesto teatro kasatorės naudai priteistinas sumas (nutarties 71 ir 75 punktai), iš viso jos naudai priteistina 5613,73 Eur šių išlaidų atlyginimo.
79. Sudėjus iš kasatorės atsakovės Alytaus miesto savivaldybės naudai priteistinas sumas (nutarties 72 ir 76 punktai), iš viso šios atsakovės naudai priteistina 1048,12 Eur šių išlaidų atlyginimo.
80. Sudėjus iš atsakovės biudžetinės įstaigos Alytaus miesto teatro valstybės naudai priteistinas sumas (nutarties 73, 74 ir 77 punktai), iš viso jos valstybės naudai priteistina 965,69 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
81. Kadangi keičiama apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalis dėl drausminės nuobaudos panaikinimo ir kompensacijos už priverstinę pravaikštą, tai laikytina, kad kasacinis skundas tenkintinas 50 proc. ir kasaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal šią proporciją.
82. Kasatorė patyrė 800 Eur  atstovavimo išlaidų, todėl proporcingai tenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovės biudžetinės įstaigos Alytaus miesto teatro priteistina 400 Eur šių išlaidų atlyginimo.
83. Atsakovė Alytaus miesto savivaldybė kasaciniame teisme patyrė 1440,70 Eur atstovavimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad nors byla didelės apimties, tačiau nėra itin sudėtinga, kasaciniame skunde keliami tie patys klausimai, ši atsakovė turi vidinių administravimo pajėgumų būti atstovaujamai teisme (nutarties 72 punktas), atlygintinomis pripažintina 700 Eur šių išlaidų. Dėl to proporcingai atmestų kasacinio reikalavimų daliai iš kasatorės šios atsakovės naudai priteistina 350 Eur išlaidų atlyginimo.
84. Iš atsakovės biudžetinės įstaigos Alytaus miesto teatro priteistinas kasaciniame teisme mokėtinas žyminis mokestis valstybei 160,18 Eur (3972,36 Eur (vidutinis darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą) x 3 proc. + 41 Eur (neturinis reikalavimas).
85. Kasacinis teismas turėjo 19,27 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 17 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Iš dalies tenkinus kasacinį skundą, iš kasatorės ir atsakovės biudžetinės įstaigos Alytaus miesto teatro priteistina valstybės naudai po 9,63 Eur šių išlaidų atlyginimo.
86. Iš viso iš atsakovės biudžetinės įstaigos Alytaus miesto teatro valstybės naudai priteistina 169,81 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo (nutarties 85 ir 86 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 28 d. nutartį pakeisti.

Panaikinti nutarties dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl drausminės nuobaudos – pastabos panaikinimo, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – panaikinti Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. T-213 paskirtą drausminę nuobaudą – pastabą.

Nutarties dalį, kuria ieškovei L. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Alytaus miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos Alytaus miesto teatro (j. a. k. 191059358) priteista 3972,36 Eur (trys tūkstančiai devyni šimtai septyniasdešimt du Eur 36 ct) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą, pakeisti padidinant ieškovei priteistiną vidutinį darbo užmokestį už privertinę pravaikštą iki 7944,72 Eur (septynių tūkstančių devynių šimtų keturiasdešimt keturių Eur 72 ct).

Pakeisti nutarties dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės Alytaus miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos Alytaus miesto teatro (j. a. k. 191059358) ieškovės L. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 5613,73 Eur (penkis tūkstančius šešis šimtus trylika Eur 73 ct) atstovavimo išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės L. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės Alytaus miesto savivaldybės (j. a. k. 188706935) naudai 1048,12 Eur (vieną tūkstantį keturiasdešimt aštuonis Eur 12 ct) atstovavimo išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, taip pat 11,34 Eur (vienuolika Eur 34 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Priteisti iš Alytaus miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos Alytaus miesto teatro (j. a. k. 191059358) valstybės naudai 965,69 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt penkis Eur 69 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Kitas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 28 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš atsakovės Alytaus miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos Alytaus miesto teatro (j. a. k. 191059358) ieškovės L. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 400 (keturis šimtus) Eur atstovavimo išlaidų, patirtų kasaciniame teisme.

Priteisti iš ieškovės L. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės Alytaus miesto savivaldybės (j. a. k. 188706935) naudai 350 (tris šimtus penkiasdešimt) Eur atstovavimo išlaidų, patirtų kasaciniame teisme.

Priteisti valstybės naudai iš Alytaus miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos Alytaus miesto teatro (j. a. k. 191059358) 169,81 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt devynis Eur 81 ct), iš ieškovės L. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) – 9,63 Eur (devynis Eur 63 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai              Sigitas Gurevičius

              Janina Januškienė

              Donatas Šernas