Administracinė byla Nr. I-4195-428/2016
Proceso Nr. 3-62-3-01798-2016-8
Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3..;15.2.3.2.;21.;74.
(S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gruodžio 22 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Medvedevienė,
sekretoriaujant Laurai Mukaitei,
nedalyvaujant pareiškėjui A. G. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir
n u s t a t ė :
Pareiškėjas A. G. skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 17000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde (b.l. 4-8) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 21 d. iki 2016 m. gegužės 20 d. kalėjo Pravieniškių PN-AK 3-ojo lokalinio sektoriaus 11 būrio 113 brigados 7 sekcijoje pažeidžiant teisės aktuose reglamentuotą vienam nuteistajam tenkančią minimalią gyvenamojo ploto normą. Šios gyvenamosios patalpos gyvenamasis plotas buvo 34,82 kv.m., joje įrengta 14 miegamųjų vietų, dalį ploto užėmė patalpoje buvę baldai ir nuteistųjų asmeniniai daiktai. Dėl pataisos namų perpildymo, 10-11 būrio sanitariniame mazge trūko sanitarinių įrenginių, trūko dušų arba karšto vandens, todėl tekdavo laukti eilėje, praustis po šaltu vandeniu. Dėl per didelio nuteistųjų skaičiaus nepakako vietos pasivaikščioti pasivaikščiojimo kieme, kur vienam nuteistajam teko 0,5 kv.m. ploto. Gyvenamoji patalpa nebuvo remontuojama, sienos buvo purvinos ir dėmėtos, buitinių ir cheminių priemonių gyvenamosios patalpoms susitvarkyti nebuvo išduodama, jas teko pirkti už savo lėšas. Gyvenamosios patalpose buvo blakių, tarakonų bei graužikų. Pareiškėjui išduotas minkštas inventorius – čiužinys, pagalvė ir antklodė buvo seni ir purvini. Pastato, kuriame gyveno pareiškėjas, stogas dengtas asbesto šiferio danga, kuri kenksminga sveikatai ir yra dažnų onkologinių susirgimų priežastis. Pareiškėjas serga epilepsija, jam būna dažni šios ligos priepuoliai, o turėdavo miegoti antrame lovos aukšte, todėl, priepuolių metu, kelis kartus buvo iškritęs iš lovos. 10-11 būrių virtuvėlė labai maža, joje buvo tik trys šaldytuvai, skirti 200 nuteistųjų, todėl maistas netilpdavo, maistą laikydavo spintelėse gyvenamosiose patalpose, kur jis greitai sugesdavo, dėl to atsirasdavo tarakonų ar graužikų. Virtuvėlėje neremontuojama, joje veisėsi tarakonai. Kalėdamas tokiomis sąlygomis pareiškėjas pastoviai jautė stresą, nuolatinę įtampą, smarkiai pablogėjo sveikata ir savijauta, pastoviai jautė psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, negali ramiai miegoti, jaučia padidėjusią fobiją aplinkai, pasidarė dirglus, sumažėjo bendravimo galimybės, t.y. patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 17 000 Eur ir prašė priteisti iš atsakovo.
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija atsiliepime į skundą (b. l. 19-25 ) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 14 d. iki 2016 m. gegužės 12 d. kalėjo 11 būrio 7 gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas 34,82 kv.m., joje įrengtos 6 miegamosios vietos, todėl jam tekusi minimali reglamentuota gyvenamojo ploto norma pažeista nebuvo. Pažymėjo, kad ne visada visos gyvenamosios vietos būna užimtos, todėl likusiems nuteistiesiems tenka santykinai daugiau gyvenamojo ploto. Pataisos namai nėra kalėjimo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo patalpose, todėl jo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimo laiko. Nuteistieji, pagal pataisos namų direktoriaus nustatytą darbotvarkę, gali lankytis sporto aikštynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje, bendruose masiniuose renginiuose ir pan. Gyvenamosios patalpos, kuriose gyveno pareiškėjas, vėdinamos per langus ir ventiliacines angas, jose užtikrinama tinkama oro temperatūra, esant nuteistųjų prašymams, jiems išduodami elektriniai šildytuvai. Pravieniškių PN-AK sudariusi sutartį su UAB „Dezinfa“, pagal kurią įstaigos objektuose periodiškai teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Informacija apie suteiktas paslaugas registruojama Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale. Gyvenamąsias ir bendrojo naudojimo patalpas turi valyti patys nuteistieji, todėl, pelėsis, nešvara, patalpose, kuriose ginčo laikotarpiu gyveno pareiškėjas, buvo sąlygota paties pareiškėjo ar kitų nuteistųjų netinkamai atliktos pareigos tvarkytis. Apie tai pareiškėjas galėjo informuoti būrio viršininką, tačiau to nepadarė. Nuteistieji patalpų švarai palaikyti aprūpinami valymo priemonėmis ir valymo inventoriumi. 10-11 būrių virtuvėlės plotas 15,89, ji suremontuota 2014 m., joje buvo trys šaldytuvai, kas atitinka galiojantį teisinį reglamentavimą. 11 būrio sanitariniame mazge įrengta 10 klozetų, pisuarų nėra. Nedezinfekuoti, neišskalbti (neišvalyti) čiužiniai, pagalvės, antklodės ir neskalbti lovos skalbiniai, drabužiai, ir rankšluosčiai kitiems asmenims neperduodami. Pareiškėjas buvo aprūpintas minkštuoju inventoriumi, todėl jo argumentai dėl senos ir purvinos pagalvės, čiužinio ir antklodės atmestini. Pripažino, kad gyvenamųjų pastatų, kuriuose gyveno pareiškėjas, stogo dangoje buvo asbesto, tačiau asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant. Įstaigoje tokie darbai nebuvo vykdomi. Pravieniškių PN-AK pirminėje gydytojų apžiūroje 2015 m. gegužės 4 d. pareiškėjas nurodęs, kad serga epilepsija, tačiau priepuolių nebuvo jau tris metus. Per visą kalėjimo laiką Pravieniškių PN -AK į Sveikatos priežiūros tarnybos specialistus pareiškėjas yra kreipęsis dėl slogos ir kelio sąnario skausmo, konsultuotas gydytojo odontologo, atžymų apie ištikusius epilepsijos priepuolius pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra. Į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl netinkamų gyvenimo sąlygų pareiškėjas nėra kreipęsis. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų, jam padarytos neturtinės žalos, todėl nėra pagrindo neturtinės žalos atlyginimo priteisimui.
Į teismo posėdį neatvyko pareiškėjas ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, atstovas, apie teismo posėdį jiems pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTĮ 77 str.).
Skundas tenkinamas iš dalies
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo neturtinės žalos, kurią kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų, neužtikrinus pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų 11 būrio 7 gyvenamojoje patalpoje laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 21 d. iki 2016 m. gegužės 20 d.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv.m. vienam žmogui. Minėtoje teisės normoje nurodytas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas nėra įvardijamas kaip neužstatytas patalpos plotas, todėl laikytina, kad teisės aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m viso bendro gyvenamosios patalpos ploto. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas 11 būrio 7 gyvenamosiose patalpose gyveno laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 14 d. iki 2016 m. gegužės 12 d. (b.l. 27), šios patalpos gyvenamasis plotas yra 34,82 kv.m. (b.l 47).
Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad 11 būrio 7 gyvenamojoje patalpoje buvo 6 miegamosios vietos. Šį tvirtinimą grindžia Pravieniškių PN-AK l.e. 3-io sektoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko pareigas A. L. 2016 m. rugsėjo 28 d. pažyma Nr. 63-2234 (b.l. 27). Pareiškėjas skunde nurodė, kad 11 būrio 7 gyvenamojoje patalpoje buvo 14 miegamųjų vietų. Šią aplinkybę pagrindžia į bylą pateiktas Pravieniškių PN-AK 11 būrio 7 patalpos planas, patvirtintas direktoriaus pavaduotojo D. P. (b.l.11).
Kadangi į bylą pateikti rašytiniai įrodymai dėl 11 būrio 7 patalpos gyvenamųjų vietų skaičiaus yra skirtingi, todėl visos abejonės vertintinas silpnesnės bylos šalies, t.y. skundą padavusio asmens naudai, todėl laikytina, kad pareiškėjo kalėjimo metu 11 būrio 7 patalpoje buvo 14 miegamųjų vietų.
Nors iš į bylą pateikto 11 būrio 7 patalpos plano matyti, kad ne visos šios patalpos gyvenamosios vietos yra užimtos, tačiau objektyvių duomenų apie ginčo patalpoje kartu su pareiškėju buvusį nuteistųjų skaičių, konkrečiu pareiškėjo buvimo joje metu, atsakovo atstovas į bylą nepateikė, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas gyvenamosios patalpos, kurioje ginčo laikotarpiu gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš joje įrengtų miegamųjų vietų skaičiaus.
Atlikus aritmetinius skaičiavimus, akivaizdu, kad laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 14 d. iki 2016 m. gegužės 12 d. pareiškėjui kalint 11 būrio 7 gyvenamojoje patalpoje, jam teko 2,49 kv.m. gyvenamojo ploto, t.y. jo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje buvo pažeista, todėl yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą.
Pareiškėjas skunde tvirtina, kad gyvenamoji patalpa nebuvo remontuojama, sienos buvo purvinos ir dėmėtos, buitinių ir cheminių priemonių gyvenamosios patalpoms susitvarkyti nebuvo išduodama, jas teko pirkti už savo lėšas. Gyvenamosios patalpose buvo blakių, tarakonų bei graužikų.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (Toliau tekste – Higienos norma HN 76:2010) (akto redakcija galiojusi iki 2015-11-01)) 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.
Pagal Higienos normos HN 76:2010 56 p. gyvenamosios patalpos turi būti kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių. Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventorium (Higienos normos HN 76:2010 58 p.). (Higienos normos HN 76:2010 56 p.). Analogiškos nuostatos išdėstytos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (Toliau tekste – Higienos norma HN 134:2015) 37 ir 39 punktuose.
Į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad gyvenamosios patalpos Pravieniškių PN-AK valomos pačių nuteistųjų Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos apraše, patvirtintame Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2011 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-415, nustatyta tvarka (b.l. 41-42). Švarai ir tvarkai palaikyti nuteistiesiems išduodamas sanitarinis valiklis, rūgštinis valiklis, šveitimo milteliai, valymo inventoriaus komplektas, šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis ir kibiras. Iš sandėlio higienos ir valymo priemonės išduodamos būrio viršininkui, kuris jas išduoda nuteistiesiems (b.l.47).
Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl nešvarių gyvenamųjų patalpų bei jam neišduotų valymo priemonių yra bendro pobūdžio, jis nenurodė konkretaus atvejo, susijusio su nešvariomis gyvenamosiomis patalpomis, jam neišduotomis valymo priemonėmis, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad kreipėsi į Pravieniškių PN-AK pareigūnus ar administraciją dėl netinkamai valomų gyvenamųjų patalpų, dėl valymo priemonių išdavimo, o šie jo prašymo netenkino, todėl abstrakčių, įrodymais nepagrįstų aplinkybių, pagrindu negalimas atsakovo neteistų veiksmų, tariamai neišduodant valymo priemonių pareiškėjui, konstatavimas.
Pareiškėjas savo teisių pažeidimą sieja su nenaikinamais buitiniais parazitais ir graužikais gyvenamosiose patalpose bei 11 būrio virtuvėlėje, t.y. su Higienos normos HN 76:2010 60 punkto, nustatančio, kad laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų, pažeidimu. Minėtoje normoje nurodyta, kad esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją deratizaciją) [4.19], kurį teisės akto nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą registruojama laisvės atėmimo vietų administracijos nustatyta tvarka.
Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusios Higienos normos HN 134:2015 20 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, - jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka (10.5).
Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK yra sudariusi su UAB „Dezinfa“ sutartį dėl buitinių kenkėjų monitorinio, kontrolės ir naikinimo paslaugų teikimo (b.l.36-39), pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje bei virtuvėlėje ginčui aktualiu laikotarpiu buvo atlikti profilaktiniai nariuotakojų (blakių ir tarakonų) naikinimai (b.l. 45-46), kas patvirtina, kad sutartiniai įsipareigojimai yra vykdomi, todėl nėra pagrindo konstatuoti Higienos normos HN 76:2010 60 punkto (vėliau - Higienos normos HN 134:2015 20 punkto) pažeidimo. Be to, į bylą nepateikta pareiškėjo prašymų įkalinimo įstaigos administracijai, visuomenės sveikatos centrui ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl buitinių parazitų jam keliamų nepatogumų, problemų, kuriuose būtų prašoma šias problemas spręsti, šių institucijų atsisakymų tai daryti, todėl, Pravieniškių PN-AK neteisėti veiksmai šiame kontekste nenustatyti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Pravieniškių PN-AK jam buvo išduotas nešvarus ir senas minkštasis inventorius – pagalvė, čiužinys ir antklodė.
Higienos normos HN 76:2010 65 punkte nurodyta, jog draudžiama laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nedezinfekuotą (neišvalytą) minkštąjį inventorių (čiužinį, pagalvę, antklodę) ir neskalbtus lovos skalbinius bei rankšluosčius perduoti kitiems asmenims. Lovų čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, patvaraus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinių, tinkamų skalbti ir/arba dezinfekuoti įstaigoje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje (Higienos normos HN 76:2010 66 p.)
Byloje esantys Aprūpinimo drabužiais, avalyne ir patalyne žurnalo duomenys (b.l. 49-50) patvirtina, kad 2015 m. gegužės 14 d. pareiškėjui buvo išduotas čiužinys, antklodė ir pagalvė, tai pareiškėjas patvirtino parašu. Įrašų apie pareiškėjo pretenzijas dėl minkštojo inventoriaus netinkamos būklės šiame žurnale nėra, taip pat nėra jokių duomenų, kad dėl netinkamos minkšto inventoriaus būklės, jo išvalymo ar pakeitimo, pareiškėjas kreipėsi į atsakovo atstovą, todėl jo argumentai dėl seno ir nešvaraus minkštojo inventoriaus atmestini, kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas tvirtino, kad dėl per didelio nuteistųjų skaičiaus sanitariniuose mazguose ir dušinėje trūko sanitarinių įrenginių, duše pasibaigdavo šiltas vanduo.
Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose (toliau – ir Aprūpinimo normos), patvirtintose 2004 m. birželio 9 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 nurodyta, kad prausykloje turi būti įrengta po vieną praustuvę dešimčiai asmenų, tualete – po klozetą arba unitazą dvylikai asmenų, pisuarą – dvylikai asmenų, dušinėje – po vieną dušo sietelį 15 asmenų.
Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad 11 būrio nuteistųjų sanitariniame mazge įrengta 10 klozetų, pisuarų nėra, kas, teismo nuomone, neatitinka Aprūpinimo normų nuostatų. Duomenų apie dušinės įrengimą, dušo sietelių skaičių atsakovo atstovas į bylą nepateikė. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo argumentai dėl sanitarinių įrenginių trūkumo sanitariniame mazge ir dušinėje lieka nepaneigti.
Pareiškėjas skunde kelia pretenzijas dėl per mažo pasivaikščiojimo kiemo, neremontuojamos, mažos virtuvėlės, nurodė, kad joje buvo tik trys šaldytuvai, į kuriuos netilpo nuteistųjų maistas.
Pataisos namų pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), 18-21 punktai. Teismas pažymi, kad šiame akte reikalavimai pasivaikščiojimo kiemo plotui nėra reglamentuoti, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl pasivaikščiojimo kiemo dydžio laikomos nepagrįstomis.
Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.11. punkte yra nurodyta, kad pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose esant techninėms galimybėm įrengiama virtuvėlė (kiekvienam būriui).
Reikalavimai virtuvės įrangai nurodyti Aprūpinimo normose, pagal kurias bendrabučio gyvenamosios patalpos virtuvėlėje pagal plotą ir reikmę turi būti stalas, maisto produktų spintelė, suolas, elektrinė viryklės, 1 šiukšlių dėžė, 1 komplektas valymo inventoriaus, 1 dviejų dalių plautuvė, 1 darų surinktuvas, 1 buitinis šaldytuvas, 2 sieninės rankšluosčių pakabos, 1 pakabinama indų džiovykla, virduliai (2 vnt. vienam būriui).
Akivaizdu, kad įrengdamas 11 būrio virtuvėlėje tris šaldytuvus, atsakovo atstovas Aprūpinimo normų nuostatų nepažeidė. Pažymėtina, kad Aprūpinimo normose virtuvėlės plotas nėra reglamentuotas, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl per mažos virtuvėlės atmestinos. Į bylą pateikti duomenys (b.l. 47) patvirtina, kad 11 būrio virtuvėlė buvo suremontuota 2014 m., kas paneigia pareiškėjo nurodytą aplinkybę dėl neremontuojamos būrio virtuvėlės.
Pareiškėjas nurodė, kad pastato, kuriame buvo 11 būrys, stogas dengtas kenksminga sveikatai asbesto šiferio danga.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“, Lietuvos Respublikos teritorijoje uždrausta naudoti gofruotus ir kitus lakštus iš asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panašius dirbinius iš asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose.
Atsiliepime į skundą (b.l. 20-25) nurodyta, jog pastato, kuriame yra 11 būrys, stogo dangoje yra asbestinio šiferio. Asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimi nematomos skaidulos. Įstaigoje nevykdomi darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantis Kauno visuomenės sveikatos centro 2012 m. rugsėjo 4 d. patikrinimo aktas Mr.36-1248 (7) (b.l. 43-44).
Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nenurodė, kokias neigiamas pasekmes jo sveikatai kėlė gyvenamųjų patalpų konstrukcijoje buvęs asbestas, į bylą nepateikti pareiškėjo skundai Pravieniškių PN-AK administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl asbesto buvimo, todėl, neesant tokių duomenų, pareiškėjo deklaratyvūs argumentai dėl asbesto buvimo atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde tvirtino, kad, sirgdamas epilepsija miegojo lovoje, esančioje antrame aukšte, todėl, epilepsijos priepuolių metu, iš jos iškrisdavo.
Byloje esanti Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros tarnybos vedėjo 2016 m. rugsėjo 30 d. pažyma Nr. 81(3)-414 patvirtina, kad pirminės gydytojų apžiūros Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu 2014 m. balandžio 3 d. pareiškėjas nurodė, kad serga epilepsija, pirminės gydytojų apžiūros Pravieniškių PN-AK metu (2015 m. gegužės 4 d. ) pareiškėjas teigė, kad epilepsijos priepuolių jam nebuvo apie 3 metus. Kalėjimo Pravieniškių PN-AK laikotarpiu pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje atžymų apie epilepsijos priepuolius nėra.
Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas būtų skundęsis Pravieniškių PN-AK pareigūnams, Sveikatos priežiūros tarnybos specialistams dėl ligos sąlygotų nepatogumų miegant antrame aukšte esančioje lovoje. Neesant aukščiau nurodytų duomenų, pareiškėjo pretenzijos dėl miegojimo antrame aukšte esančioje lovoje, laikomos nepagrįstomis.
Byloje esantys duomenys apie pareiškėjo sveikatos būklę vertinamuoju laikotarpiu (b.l. 51) patvirtina, kad pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros tarnybą yra kreipęsis dėl slogos ir kelio sąnario skausmo, konsultuotas odontologo, tačiau tokiais sveikatos sutrikimais skundžiasi ir laisvėje esantys asmenys, todėl, teismo nuomone, priežastinis ryšys tarp šių sveikatos sutrikimų ir byloje nustatytų pažeidimų nenustatytas. Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos 2016 m. rugsėjo 26 d. pažyma Nr. 73(3)-211 patvirtina, kad vertinamu laikotarpiu pareiškėjas į Psichologinės tarnybos specialistus dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė (b.l. 52).
Darytina išvada, kad byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, jų pablogėjimą, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio pareiškėjui masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio.
Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamo kalinimo sąlygų (per mažo gyvenamojo ploto, per mažo kiekio sanitarinių įrenginių) pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t.y. A. G. patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, yra konstatavęs, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009), tačiau nustatant padarytos žalos dydį, privalu atsižvelgti į bylos aplinkybes.
Nagrinėjamu atveju gyvenamojo ploto norma buvo pažeista gana žymiai (jam teko 2,49 kv.m. gyvenamojo ploto), šis pažeidimas truko apie metus, be to, byloje konstatuotas Aprūpinimo normų pažeidimas (netinkamas kiekis sanitarinių įrenginių). Ginčo kontekste svarbios ir bausmės atlikimo Pravieniškių PN- AK bendrosios sąlygos - t.y. kad ši įstaiga nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga. Pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kurios susideda iš bendro miegamojo ir nuo jo atskirtų bendro naudojimo patalpų. Jis turėjo reglamentuotą judėjimo laisvę lokalinio sektoriaus teritorijos ribose, taip pat galėjo sportuoti įrengtose salėse ir aikštelėse, užsiimti kita leistina veikla, dalyvauti socialinėse programose ir t.t. Taigi, buvimas gyvenamojoje patalpoje buvo privalomas tik pagal dienotvarkę skirtu laiku arba nerandant kito užsiėmimo laisvalaikiu, todėl, darytina išvada, jog santykinai mažą patalpų plotą pareiškėjui iš dalies kompensavo suteikta judėjimo laisvė lokalinio sektoriaus ribose (ABTĮ 57 str.).
Byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Nustatytos aplinkybės, teismo nuomone, nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad nustatyti pažeidimai galėjo sukelti pareiškėjui tokio laipsnio neigiamas pasekmes, kurias galima būtų įvardinti kaip nežmoniškas kalinimo sąlygas, tačiau, nagrinėjamu atveju, vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Įvertinus pažeidimų trukmę, jų pobūdį, neesant duomenų apie tai, kad pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų vertinamuoju laikotarpiu buvo kreipęsis į Pravieniškių PN- AK administraciją, Sveikatos priežiūros ar Psichologinę tarnybą, neesant įrodymų apie tai, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui atsirado kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 400 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti A. G. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.
Teisėja Jolanta Medvedevienė