Civilinė byla Nr. 3K-3-341-823/2021
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06380-2020-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11; 3.5.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės (pranešėja), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Antano Simniškio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. Z. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 31 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. Z. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys „North American Fur Auctions Inc.“, K. R. ir antstolis Tomas Ubartas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių antstolio veiklos ribas, antstolio, vykdančio teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisę gauti nutarties vykdymui reikalingą informaciją iš trečiųjų asmenų ir trečiųjų asmenų pareigą tokią informaciją teikti antstoliui, taip pat proceso teisės normų, reglamentuojančių bylos nagrinėjimo teisme ribas ir pareigą motyvuoti teismų procesinius sprendimus, aiškinimo ir taikymo.
2. Pareiškėjas prašė teismo panaikinti antstolio Tomo Ubarto 2020 m. lapkričio 5 d. patvarkymą dėl informacijos pateikimo Nr. S-20-136-68025 vykdomojoje byloje Nr. 0136/20/00472, kuriuo pareiškėjas įpareigotas iki 2020 m. lapkričio 13 d. pateikti su skolininku K. R. 2019–2020 metais sudarytas paskolos sutartis ir paskolos suteikimą pagrindžiančius dokumentus (mokėjimo pavedimus ir pan.), taip pat paaiškinimus, ar skolininkas nuo 2019 m. sausio 1 d. yra bet kokiu pagrindu perdavęs audines ar jų kailius, jei taip – kokiu pagrindu, pateikti visus tai pagrindžiančius dokumentus.
3. Pareiškėjas nurodė, kad antstolis vykdo vykdomąjį dokumentą – teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-705-777/2020, kuria antstoliui yra pavesta areštuoti ūkininkui K. R. (skolininkui) priklausančius, tiek pas jį, tiek pas trečiuosius asmenis esančius 334 918 vnt. audinių kailiukų, jų esant nepakankamai – ir gyvas audines, uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, leidžiant įvykdyti sutartinius įsipareigojimus ieškovui, atitinkamą audinių kailių ar audinių kiekį perduodant tik ieškovui. Pareiškėjo įsitikinimu, antstolio 2020 m. lapkričio 5 d. patvarkyme nurodytas reikalavimas yra neteisėtas, prieštaraujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normoms, teismų praktikai bei nutarties, kurią vykdo antstolis, turiniui. Antstolis reikalauja pateikti duomenis apie pareiškėjo ir skolininko sudarytus sandorius, tačiau nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo to nenurodyta, taigi antstolis neturi teisės tokių įpareigojimų pareiškėjui sukurti. Be to, antstolis gali reikalauti pateikti informaciją dėl laikotarpio, tik ne ankstesnio kaip nuo 2020 m. kovo 4 d., t. y. nuo to momento, kai tapo vykdytini teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatyti draudimai. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad kreditoriui negali būti atskleidžiami jokie pareiškėjo asmens duomenys.
4. Suinteresuotas asmuo antstolis T. Ubartas su skundu nesutiko. Nurodė, kad vykdo skolininko K. R. atžvilgiu vykdomąją bylą Nr. 0136/20/00472 pagal 2020 m. kovo 4 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-705-777/2020 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; 2020 m. liepos 1 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi turto arešto mastas išplėstas, areštuojant visą skolininko turtą, neviršijant bendros 12 619 681,20 Eur sumos. K. R. atžvilgiu taip pat vykdomas 7 740 000 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0136/20/01011 bei vykdomojoje byloje Nr. 0136/20/01013. Atliekant išieškojimo veiksmus paminėtose vykdomosiose bylose buvo nustatyta, kad skolininkas 2019 m. balandžio 1 d. – 2020 m. liepos 23 d. laikotarpiu sumokėjo įvairiems fiziniams bei juridiniams asmenims dideles pinigų sumas. Tai leidžia daryti prielaidą, kad minėti fiziniai ir juridiniai asmenys turi skolininkui priklausančio turto. Todėl visi fiziniai ir juridiniai asmenys, minėtu laikotarpiu gavę lėšų iš K. R., antstolio patvarkymais buvo įpareigoti pateikti atitinkamą informaciją, kuri galėtų paneigti arba patvirtinti nurodytas prielaidas. Kadangi pareiškėjui skolininkas sumokėjo 150 000 Eur sumą už „paskolos grąžinimą“, pareiškėjas atitinkamai buvo įpareigotas pateikti su skolininku 2019–2020 metais sudarytas paskolos sutartis, paskolos suteikimą pagrindžiančius dokumentus. Taip pat pareiškėjas įpareigotas pateikti paaiškinimus, ar skolininkas nuo 2019 m. sausio 1 d. yra bet kokiu pagrindu perdavęs audines ar jų kailius, kadangi ši informacija taip pat reikalinga siekiant išaiškinti, kam skolininkas galimai perleido išieškotojo naudai įkeistą turtą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
5. Šiaulių apylinkės teismas 2021 m. sausio 22 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.
6. Teismas nustatė, kad antstolis T. Ubartas vykdo priverstinį išieškojimą iš skolininko K. R. išieškotojui „North American Fur Auctions Inc.“ pagal 2020 m. kovo 4 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-705-777/2020, kurios pagrindu užvesta pirminė vykdomoji byla Nr. 0136/20/00472, ir 2020 m. liepos 1 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartį, kuria skolininko turto arešto mastas minėtoje vykdomojoje byloje buvo išplėstas (vykdomoji byla Nr. 0136/20/00472), taip pat pagal Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro 2020 m. birželio 3 d. vykdomuosius įrašus Nr. JŠ-4331, JŠ-4333, JŠ-4335, išduotus hipotekos ir įkeitimo sandorių pagrindu dėl 7 740 000 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo (vykdomoji byla Nr. 0136/20/01013). Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-705-777/2020 ieškovo „North American Fur Auctions Inc.“ ieškinį tenkino iš dalies, priteisė jam iš K. R. 10 308 447,71 Eur pagrindinę skolą, 610 552,72 Eur palūkanas, priskaičiuotas iki ieškinio pareiškimo, 1 030 844,77 Eur kaip 10 proc. iš anksto sutartų išlaidų dėl ieškovo teisių gynybos, 8 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą 11 949 845,20 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 28 752,58 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Sprendimui įsiteisėjus teismas paliko galioti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, sumažinęs areštuotų audinių kailiukų kiekį iki 316 107 vnt., ir 2020 m. liepos 1 d. nutartimi taikytas papildomas laikinąsias apsaugos priemones iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Sprendimas įsiteisėjo 2020 m. gruodžio 17 d.
7. Teismas nurodė, kad vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir teisėtus interesus. Antstolio reikalavimų procesinė forma – patvarkymas – yra privaloma visiems asmenims, taip pat ir trečiajam asmeniui, ne tik skolininkui. Asmuo, privalantis pagal įstatymą teikti informaciją, turi pareigą tokį antstolio reikalavimą vykdyti ir neturi teisės atsisakyti teikti informaciją antstoliui, spręsdamas už antstolį, ar jam informacija reikalinga, ar ji bus pagal įstatymus panaudota. CPK 585 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolio reikalavimo privalomumo išimtis gali nustatyti įstatymai. Tai reiškia, kad įstatymais gali būti apribota ir nustatyta, jog konkretus asmuo neprivalo teikti informacijos, jog apie tam tikrą turtą negali būti teikiama informacija, taip pat kitokie ribojimai ar draudimai teikti informaciją antstoliui, arba įstatymo pagrindu dėl to gali būti nuspręsta teismo.
8. Teismas pažymėjo, kad visos vykdomosios bylos to paties antstolio vykdomos iš vieno skolininko. Nutartyse dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismo yra nurodyta, kad antstolis turto privalo ieškoti tiek pas skolininką, tiek pas trečiuosius asmenis, šiuo atveju antstolis tai ir darė priimdamas skundžiamą patvarkymą pareiškėjo atžvilgiu. Antstolis, vykdydamas nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, prie kurių vėliau buvo prijungtas dar išieškojimas pagal notaro išduotus vykdomuosius įrašus, iš skolininko pareikalavo dokumentų, susijusių su sandoriais, sudarytais dėl audinių ar jų kailiukų, dėl skolininkui priklausančio ir perleisto turto. Skolininkas su pareiškėju susijusių duomenų antstoliui pateikti negalėjo, nurodė, kad jų neturi, todėl antstolis, teismo vertinimu, teisėtai ir pagrįstai dėl minėtų duomenų pateikimo kreipėsi į pareiškėją. Antstolio įpareigoti pateikti dokumentai ir duomenys nesudaro valstybės paslapties, nėra su ja susiję, nesusiję ir su įmonės komercine paslaptimi ar išimtinai su pareiškėjo asmeniu, kuriuos pateikus būtų pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai ir kurie negalėtų būti pateikti antstoliui arba pateikiami tik su teismo leidimu. Antstolis prašo pateikti tik su skolininku ir vykdomu išieškojimu susijusius duomenis, o tai, teismo vertinimu, yra teisėta.
9. Teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, kad antstolis informacijos gali reikalauti tik už laikotarpį, ne ankstesnį kaip nuo 2020 m. kovo 4 d., t. y. nuo to momento, kai tapo vykdytini Klaipėdos apygardos teismo nutartimi nustatyti draudimai. Teismas nurodė, kad skolininko skola išieškotojui susiformavo anksčiau, nei buvo priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pradėta vykdomoji byla, todėl informacijos pagrįstai prašoma nuo 2019 m. pradžios. Siekdamas išvengti atsiskaitymo su „North American Fur Auctions Inc.“, kuris turi pirmumo teisę pagal įkeitimo ir hipotekos lakštus, skolininkas galėjo sudaryti turto perleidimo sandorius, taip pat neteisėtai suteikti pirmumą kitam kreditoriui, todėl minėti antstolio veiksmai pripažintini teisėtais ir pagrįstais.
10. Teismas pažymėjo, kad Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje neįtvirtinta, jog antstolio teisė gauti iš fizinių ir juridinių asmenų informaciją apie skolininką būtų ribojama konfidencialaus dokumentų pobūdžio. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi antstolis įpareigojamas saugoti komercines ir kitas įstatymų saugomas paslaptis. Taigi vykdant vykdomuosius dokumentus antstoliui tapusi žinoma informacija ir duomenys privalo būti saugomi ir neatskleisti, todėl pareiškėjas nepagrįstai abejoja dėl reikalaujamos pateikti informacijos saugumo. Antstolio prašomi pateikti duomenys bus naudojami konkrečiam tikslui – siekiant tinkamai įvykdyti teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei užtikrinti įstatyme nustatytus laikinųjų apsaugos priemonių tikslus ir išieškoti skolą pagal notaro išduotus vykdomuosius įrašus, pagal kuriuos išieškojimas prijungtas vėliau.
11. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą, 2021 m. kovo 31 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. nutartį paliko nepakeistą.
12. Teismas nurodė, kad antstolis, vykdydamas kelias vykdomąsias bylas iš to paties skolininko, gali remtis kitose jo vykdomosiose bylose, kuriuose vykdomas išieškojimas iš to paties skolininko, nustatytais duomenimis, nes tokio draudimo įstatymas neįtvirtina. Antstolis turi teisę reikalauti skundžiamame patvarkyme nurodytos informacijos, nes ji būtina vykdomajai bylai vykdyti, siekiant nustatyti, kam skolininkas galbūt perleido išieškotojo „North American Fur Auctions Inc.“ naudai įkeistą turtą. Teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių antstolis įpareigotas ieškoti skolininko turto, esančio ne tik pas jį, bet ir pas trečiuosius asmenis. Taigi antstolis pagrįstai pareikalavo iš pareiškėjo pateikti informaciją, susijusią su skolininko turtu, antstolio vykdomoms vykdomosioms byloms skolininko atžvilgiu. Tik antstoliui patikrinus skundžiamu patvarkymu reikalaujamus duomenis bus nustatyta, ar pas pareiškėją nėra skolininko turto (jam priklausančių lėšų). Antstolis neaprašė ir neareštavo pareiškėjo turto, jis tik renka informaciją, vadovaudamasis teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
13. Teismas vertino, kad antstolio prašoma pateikti informacija nesuponuoja konfidencialumo pažeidimo, nes įstatymas nedraudžia antstoliui, vykdančiam vykdomuosius dokumentus, gauti informaciją apie skolininko turtinius santykius su trečiaisiais asmenimis, priešingai, suteikia jam tokius įgaliojimus. Antstolio pagrįstai reikalaujami pateikti duomenys yra reikalingi sklandžiam vykdymo procesui užtikrinti. Antstolis neviršijo savo įgaliojimų, nepažeidė teisės normų, ėmėsi teisės aktuose nustatytų priemonių išieškotojo interesams apginti.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
14. Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartį ir Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismai netinkamai aiškino ir taikė Antstolių įstatymo 22 straipsnio, CPK 585 straipsnio 1 dalies nuostatas, nukrypo nuo jas aiškinančios kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Antstolis turi teisę rinkti duomenis, reikalingus jo funkcijoms vykdyti, atlikti vykdomajame dokumente nurodytus veiksmus. Nors šiuo atveju vykdomajame dokumente – teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (teismų pripažintas antstolio veiksmų pagrindas) – buvo nurodyta galimybė antstoliui imtis vykdymo veiksmų tik K. R. konkretaus turto atžvilgiu, skundžiamu patvarkymu duomenų reikalauta apie pareiškėjo turtą, jo įgijimo pagrindą (pareiškėjo ir skolininko praeityje atsiradusius paskolos teisinius santykius), t. y. su vykdomuoju dokumentu nesusijusios informacijos, taigi antstolis viršijo įgaliojimus, peržengė savo kompetencijos ribas, nes sukūrė naujus, teismo nutartyje nenurodytus, įpareigojimus. Pareiškėjas neturėjo pareigos vykdyti akivaizdžiai neteisėto patvarkymo. Net gavęs prašomus duomenis apie pareiškėjo turto įgijimo pagrindus, antstolis nieko su jais būtų negalėjęs padaryti, nes neturi įgaliojimų kvalifikuoti šalių santykius, spręsti, ar jie atsirado teisėtai.
14.2. Teismai nesivadovavo Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisėtumo, kooperacijos, teisėtų interesų apsaugos principais, nepagrįstai konstatavo, kad antstolis, siekdamas apsaugoti kreditoriaus interesus, turi teisę reikalauti bet kokios informacijos, neatsižvelgdamas į informacijos reikšmę vykdymo procesui, jos sąsajas su skolininko turtu, į tai, ar teisės aktai nustato antstoliui teisę gauti konkrečią informaciją.
14.3. Teismai netinkamai pritaikė viešosios teisės principą, kad draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama. Teisės aktuose nėra tiesioginio leidimo visas antstolių vykdomas vykdomąsias bylas sujungti į visumą.
14.4. Teismai peržengė šalių nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 13 straipsnis), pažeidė teisėtų lūkesčių principą. Teismai analizavo kitas antstolio vykdomas vykdomąsias bylas ir vadovavosi jomis, o ne vykdomąja byla, užvesta nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu. Taigi, teismai antstolio teisę reikalauti duomenų kildino ne iš vykdomos nutarties, o iš kitų jo vykdomų bylų, kuriose nebuvo priimti ginčijami patvarkymai. Teismai analizavo aplinkybes, dėl kurių pareiškėjas į teismą nesikreipė, pažeidė proceso teisės normas.
14.5. Teismai priėmė nemotyvuotas nutartis (CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kuo vadovaudamasis priėjo prie išvados, kad bet kokios informacijos, net ir neturinčios realios reikšmės antstolio vykdomoje vykdomojoje byloje, rinkimas yra teisėtas. Patvarkymas buvo priimtas vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o ne išieškojimą kitose jo vykdomosiose bylose. Teismų motyvavimas nesusijęs su nagrinėjamu ginču. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nes, esant absoliučiam pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindui (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), jos nepanaikino ir neperdavė bylos nagrinėti pirmosios instacijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
15. Suinteresuotas asmuo antstolis T. Ubartas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą nutartį palikti galioti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
15.1. Vykdymo metu buvo gauta duomenų apie K. R. ir pareiškėjo komercinius santykius. Vykdydamas CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą bei nustatyta tvarka išduotus vykdytinus vykdomuosius dokumentus, antstolis privalėjo reaguoti į turimą informaciją ir įpareigoti pareiškėją bei kitus asmenis pateikti konkrečią informaciją. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, pareiškėjas buvo įpareigotas pateikti duomenis ne apie bet kokį pareiškėjo turtą, o tik apie su skolininku K. R. sudarytų komercinių sandorių pagrindu įgytą turtą.
15.2. Pareiškėjas nepagrindžia ir nepaaiškina, kaip skundžiamas patvarkymas pažeidžia jo ir (ar) skolininko teises ir teisėtus interesus, kuo šis patvarkymas per daug užtikrina kreditoriaus interesus.
15.3. Vykdomųjų bylų Nr. 0136/20/00472, Nr. 0136/20/01013, Nr. 0136/20/02012 ir Nr. 0136/20/01011 šalys yra tos pačios ir skundžiamu patvarkymu prašoma pateikti informacija yra vienodai reikšminga tiek vykdomojoje byloje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek vykdomosiose bylose pagal notaro išduotus vykdomuosius įrašus, kurių pagrindu išieškoma iš įkeisto turto. Taigi tiek antstolis, priimdamas skundžiamą patvarkymą, tiek teismai galėjo remtis visomis paminėtomis vykdomosiomis bylomis.
16. Suinteresuotas asmuo „North American Fur Auctions Inc.“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamas nutartis palikti nepakeistas, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
16.1. Teismai pagrįstai konstatavo, kad antstolis neviršijo savo įgaliojimų ribų ir pagrįstai kreipėsi į pareiškėją reikalaudamas pateikti duomenis. „North American Fur Auctions Inc.“ turi galiojančią ir neginčytiną teisę į skolininką pagal 2020 m. gruodžio 17 d. įsiteisėjusį Klaipėdos apygardos teismo sprendimą, kurio įvykdymui užtikrinti buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės vykdomojoje byloje Nr. 0136/20/00472. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktos galioti iki visiško sprendimo įvykdymo. Nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismo yra nurodyta, kad antstolis turto privalo ieškoti tiek pas skolininką, tiek pas trečiuosius asmenis. Taigi antstolis turi teisę reikalauti informacijos apie skolininko sudarytus sandorius iš trečiųjų asmenų, tokie antstolio patvarkymai yra privalomi.
16.2. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad skundžiamame patvarkyme nurodytas reikalavimas pateikti informaciją prieštarauja CPK normoms ir jas aiškinančiai teismų praktikai.
16.3. Pareiškėjas nepagrįstai argumentuoja, kad teismai neva konstatavo, jog antstolis turi teisę reikalauti bet kokios informacijos, neatsižvelgdamas į tai, ar tokia informacija susijusi su skolininko turtu ar vykdomąja byla. Teismai pagrįstai konstatavo, kad antstolio reikalauti duomenys yra susiję su skolininku ir turi būti patikrinti, antstolis neprašo pareiškėjo pateikti duomenis apie visą jo turimą turtą ar visus jo sudarytus sandorius.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl teisės normų, reglamentuojančių antstolio veiklos ribas ir antstolio teisę gauti informacijq apie skolininko turtą iš trečiųjų asmenų, aiškinimo ir taikymo
17. Teismo procesinių sprendimų įgyvendinimas užtikrinamas per vykdymo institutą. Vykdymo procesas yra imperatyviai sureguliuotas viešosios teisės normomis. Antstolis, kaip valstybės įgaliotas viešasis subjektas – asmuo, kuriam valstybė suteikia, be kitų, vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, turi teisę veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-334-469/2021, 30 punktą).
18. CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad be pateikto vykdomojo dokumento draudžiama atlikti vykdomuosius veiksmus. Vykdomasis dokumentas apibrėžia antstolio veiklos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017, 23 punktas; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 27 punktas). Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antstoliai vykdo teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka (CPK 152 straipsnio 6 dalis).
19. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Be to, antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, inter alia (be kita ko), suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliūtis ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jos būtų pašalintos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015; 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020 19 punktą). Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus įvykdymo pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės bei teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2017 ir jos 12 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika). Nurodytieji antstolio veiklos principai svarbūs aiškinant ir taikant vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, be to, jie yra antstolio veiksmų teisėtumo matas ir tais atvejais, kai įstatyme tiesiogiai neįtvirtinta taisyklė, kaip susiklosčiusioje situacijoje antstolis privalo veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020, 20 punktas).
20. Atlikdamas įstatymo jam priskirtas funkcijas antstolis turi teisę neatlygintinai gauti reikalingus duomenis ir dokumentus apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti (Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalis). CPK 585 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinta antstolio reikalavimo privalomumo taisyklė – nustatyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą.
21. CPK 585 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolio reikalavimo privalomumo išimtis gali nustatyti įstatymai. Tai reiškia, kad įstatymais gali būti apribota ir nustatyta, jog konkretus asmuo neprivalo teikti informacijos, jog apie tam tikrą turtą negali būti teikiama informacija, taip pat ar kitokie ribojimai ar draudimai teikti informaciją antstoliui, arba įstatymo pagrindu dėl to gali būti nuspręsta teismo. Asmuo, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar neteikia informacijos apie skolininko turtinę padėtį, nesant įstatymo pagrindo ar teismo sprendimo, pripažįstamas atlikusiu neteisėtus veiksmus ir pažeidusiu įstatymo reikalavimus (CPK Išduodamas vykdomąjį raštą, teisėjas patikrina, ar trečiųjų teismo sprendimas neprieš ..." \t "_blank" 18, 585 straipsniai). Privalantis pagal įstatymą teikti informaciją pagal antstolio reikalavimą asmuo neturi teisės atsisakyti ją teikti antstoliui, spręsdamas už antstolį, ar jam informacija reikalinga, ar ji bus pagal įstatymus panaudota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-219/2018, 25 punktas).
22. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl anstolio teisės rinkti informaciją, pažymėta, kad antstolio reikalavimas pateikti informaciją pripažintinas teisėtu, jei informacija renkama apie turtą, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas arba nėra aiškaus draudimo išieškoti iš turto. Jeigu prašoma pateikti informacija renkama apie turtą, į kurį neabejotinai negali būti nukreipiamas išieškojimas, toks antstolio reikalavimas būtų pripažintas neteisėtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2011).
23. Nagrinėjamoje byloje teismui pateiktu skundu pareiškėjas ginčija antstolio T. Ubarto 2020 m. lapkričio 5 d. patvarkymo, priimto vykdomojoje byloje Nr. 0136/20/00472, teisėtumą. Šiuo patvarkymu antstolis įpareigojo pareiškėją pateikti su skolininku K. R. 2019–2020 m. sudarytas paskolos sutartis ir paskolos suteikimą pagrindžiančius dokumentus (mokėjimo pavedimus ir pan.), taip pat paaiškinimus, ar skolininkas nuo 2019 m. sausio 1 d. yra bet kokiu pagrindu perdavęs pareiškėjui audines ar jų kailius, jei taip – kokiu pagrindu, pateikti visus pagrindžiančius dokumentus.
24. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad vykdomoji byla Nr. 0136/20/00472 užvesta Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. ir 2020 m. liepos 1 d. nutarčių civilinėje byloje Nr. e2-705-777/2020 pagal ieškovo „North American Fur Auctions Inc.“ ieškinį atsakovui (skolininkui) K. R. pagrindu. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas K. R. priklausantis turtas: tiek pas jį, tiek pas trečiuosius asmenis esantys 334 918 vnt. audinių kailiukų, o jų esant nepakankamai – gyvos audinės (334 918 vnt.). 2020 m. liepos 1 d. nutartimi taikytos papildomos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas K. R. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis, kilnojamasis turtas bei turtinės teisės, esantys pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, neviršijant 12 619 681,20 Eur, leidžiant atsakovui areštuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį (išskyrus Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartimi nustatytą draudimą K. R. valdyti 16 528 vnt. audinių kailiukų ir jais naudotis, kurie yra pas K. R., laikomi patalpose (duomenys neskelbtini)), uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias turtines ir neturtines teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti. Nutartyje nurodyta, nustačius, jog K. R. neturi pakankamai materialaus turto, neviršijant bendros 12 619 681,20 Eur sumos, areštuoti atsakovo lėšas, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, bankų sąskaitose, leidžiant atlikti atsiskaitymus su ieškovu, taip pat leidžiant atlikti mokėjimus, pirkimus, būtinus atsakovo turimų ir auginamų gyvų audinių tinkamai priežiūrai užtikrinti. Areštuoti bet kokias gautinas sumas ir atsakovui priklausančias turtines teises. Surasti ir aprašyti pirmiau nurodytomis teismo nutartimis areštuotiną turtą pavesta ieškovo pasirinktam antstoliui. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-705-777/2020 teismas paliko galioti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, sumažinęs areštuotų audinių kailiukų kiekį iki 316 107 vnt., ir 2020 m. liepos 1 d. nutartimi taikytas papildomas laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
25. Nesutikdamas su šioje byloje teismų priimtais procesiniais sprendimais, kuriais skundžiamas antstolio patvarkymas pripažintas teisėtu, pareiškėjas kasaciniame skunde argumentuoja, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai konstatavo, jog antstolis turėjo teisę reikalauti bet kokios informacijos, neatsižvelgiant į jos reikšmę vykdymo procesui, sąsajas su skolininko turtu ir į tai, ar teisės aktai nustato antstoliui teisę gauti konkrečią informaciją. Pareiškėjo teigimu, skundžiamu patvarkymu antstolis pareikalavo su vykdomuoju dokumentu nesusijusios informacijos – duomenų ne apie skolininko, o apie pareiškėjo turtą, todėl viršijo savo įgaliojimus, sukūrė naujus, vykdomoje teismo nutartyje nenurodytus, įpareigojimus. Kasaciniame skunde akcentuojama, kad, net gavęs prašomus duomenis apie pareiškėjo turto įgijimo pagrindus, antstolis nieko su jais būtų negalėjęs padaryti, nes neturi įgaliojimų kvalifikuoti šalių santykius, spręsti, ar jie atsirado teisėtai. Be to, pareiškėjo vertinimu, bylą nagrinėję teismai nepagrįstai analizavo kitas antstolio vykdomas bylas ir jomis vadovavosi, ne vien vykdomąja byla, kuri užvesta teismo nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių skolininko turtui taikymo pagrindu, ir tokiu būdu peržengė šalių nustatytas bylos nagrinėjimo ribas, tinkamai nemotyvavo priimtų procesinių sprendimų.
26. Pasisakydama dėl šių pareiškėjo argumentų teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį į tai, jog byloje priimtų teismų procesinių sprendimų turinys nesudaro pagrindo teigti, kad jais būtų konstatuota, jog antstolis turėjo teisę reikalauti iš pareiškėjo bet kokios informacijos, neatsižvelgdamas į jos reikšmę vykdymo procesui. Teismai skundžiamą antstolio patvarkymą pripažino teisėtu konstatavę, kad antstolis, jį priimdamas, veikė įstatymų nustatyta tvarka pateikto vykdyti vykdomojo dokumento pagrindu ir neperžengdamas jo ribų, t. y. laikydamasis antstolio veiklos teisėtumo principo reikalavimų. Atsižvelgdama į teismų šioje byloje nustatytas aplinkybes (CPK 353 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija šią bylą nagrinėjusių teismų išvadą pripažįsta teisiškai pagrįsta, o ją ginčijančius kasacinio skundo argumentus – teisiškai nepagrįstais ir atmestinais.
27. Byloje nustatyta ir neginčijama, kad skundžiamas patvarkymas priimtas vykdomojoje byloje Nr. 0136/20/00472, kuri užvesta Klaipėdos apygardos teismo nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu. 2020 m. kovo 4 d. ir 2020 m. liepos 1 d. nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turinys (šios nutarties 24 punktas) suponavo skolininko turto – audinių bei jų kailiukų, nekilnojamojo, kilnojamojo turto, turtinių teisių, lėšų – paiešką ne tik pas skolininką, bet ir pas trečiuosius asmenis. Taigi, bylą nagrinėję teismai pagrįstai nusprendė, kad vykdant šias nutartis antstoliui kilo pareiga išsiaiškinti, ar pas trečiuosius asmenis esantis turtas nėra skolininko turtas, kuris turėtų būti antstolio aprašytas ir areštuotas. Tam, kad ši pareiga būtų įvykdyta tinkamai, antstolis turėjo teisę pareikalauti iš trečiųjų asmenų pateikti atitinkamą informaciją ir dokumentus, susijusius su skolininko turto galimu perdavimu jiems ir tokio perdavimo teisiniu pagrindu, juolab kad skolininkas, kaip nustatė teismai, tokių duomenų antstoliui nepateikė.
28. Teismai nustatė, kad prielaidas kreiptis į pareiškėją dėl informacijos pateikimo sudarė antstolio turima informacija, kad skolininkas laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. liepos 23 d. sumokėjo įvairiems fiziniams bei juridiniams asmenims dideles pinigų sumas. Konkrečiai pareiškėjui skolininkas sumokėjo 150 000 Eur, nurodydamas, kad tokiu būdu yra grąžinama paskola, todėl pareiškėjas buvo antstolio įpareigotas pateikti paskolos teisinius santykius patvirtinančius dokumentus – su skolininku 2019–2020 m. sudarytas paskolos sutartis, paskolos suteikimą pagrindžiančius dokumentus, t. y. atitinkamą informaciją, kuri galėtų paneigti arba patvirtinti prielaidą, kad pareiškėjas disponuoja skolininkui priklausančiomis piniginėmis lėšomis. Taip pat pareiškėjas įpareigotas pateikti paaiškinimus, ar skolininkas nuo 2019 m. sausio 1 d. yra bet kokiu pagrindu jam perdavęs audines ar jų kailius, nes ir ši informacija antstoliui reikalinga siekiant išaiškinti, kam skolininkas galbūt perleido išieškotojo „North American Fur Auctions Inc.“ naudai įkeistą turtą. Taigi, skundžiamam patvarkymui priimti buvo pakankamas tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas – prašoma pateikti informacija yra reikšminga antstoliui siekiant įvykdyti teismo nutartis, kuriomis, be kita ko, jam buvo pavesta surasti, aprašyti ir areštuoti pas trečiuosius asmenis esantį skolininko turtą, o antstolio turimi faktiniai duomenys leido daryti prielaidą, kad tokio turto galimai yra pas pareiškėją. Teismai nenustatė, kad prašoma pateikti informacija dėl savo pobūdžio yra tokia, kurios pateikimą antstoliui ribotų įstatymas ar teismo sprendimas (šios nutarties 21 punktas), ir ši teismų nustatyta aplinkybė kasaciniu skundu iš esmės nėra ginčijama.
29. Teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai nepagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad skundžiamu patvarkymu antstolis reikalavo duomenų apie pareiškėjo, ne skolininko, turtą. Kaip teisingai nurodė teismai, antstolis tik rinko su vykdomąja byla susijusią informaciją. Pažymėtina, kad ne bet koks turto perdavimas trečiajam asmeniui pagal įstatymą lemia nuosavybės teisės į šį turtą perėjimą, todėl antstolio veiksmai, kuriais buvo siekiama išsiaiškinti, ar skolininko turtas pareiškėjui iš tiesų buvo perduotas nuosavybės teisę sukuriančiais pagrindais, pagrįstai buvo pripažinti susijusiais su skolininko turto paieška, kurią atlikti antstolis buvo įpareigotas vykdomu teismo procesiniu sprendimu. Tik gavęs reikalaujamus duomenis antstolis galėtų nustatyti, ar turtas yra skolininko ir jį galima areštuoti, ar vis dėlto šis turtas priklauso pareiškėjui, kaip šis teigia. Šiuo aspektu nėra reikšminga, kuriuo momentu (iki nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmimo ar jau ją priėmus) skolininko turtas buvo perduotas pareiškėjui, – esminė aplinkybė yra ta, ar teismo nutarties vykdymo metu yra pagrindas konstatuoti, jog perduotas turtas tebėra skolininko, o ne asmens, kuriam jis perduotas, nuosavybė.
30. Kasaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad antstoliui, vykdančiam teismo procesinį sprendimą, nėra suteikti įgaliojimai spręsti dėl skolininko ir trečiųjų asmenų sudarytų sandorių (turto perdavimo pagrindo) teisėtumo. Tačiau tam, kad antstolis galėtų konstatuoti, jog skolininko turtas pareiškėjui buvo perduotas atitinkamo sandorio ar kitu pareiškėjo nuosavybės teisę sukuriančiu pagrindu, jam yra reikalinga informacija apie skolininką ir pareiškėją siejusius teisinius santykius, šia informaciją ir buvo pareikalauta pateikti skundžiamu patvarkymu. Pareiškėjui pateikus antstoliui jo reikalaujamą informaciją apie konkretaus skolininko turto perdavimo faktą bei tokio perdavimo teisinį pagrindą (nagrinėjamu atveju tai būtų, pvz., dokumentai, patvirtinantys audinių pirkimą ir pardavimą, atsiskaitymą; dokumentai, patvirtinantys paskolos suteikimą, jos grąžinimą), antstolis tokiais duomenimis turėtų vadovautis ir, atsižvelgiant į įstatymo jam suteiktus įgaliojimus, savarankiškai negalėtų vertinti turto perdavimo pagrindo (ne)teisėtumo. Kita vertus, pareiškėjui jokiais duomenimis nepagrindus, kad skolininko jam perduotas turtas yra perėjęs pareiškėjo nuosavybėn (nepateikus jokių paaiškinimų, kokiu teisiniu pagrindu jam buvo perduotas skolininko turtas, ir tai pagrindžiančių dokumentų), toks turtas galėtų būti laikomas pas trečiuosius asmenis (pareiškėją) esančiu skolininko turtu, kuris antstolio galėtų būti areštuojamas pagal jo vykdomas teismų nutartis. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad skundžiamas antstolio patvarkymas yra neteisėtas dėl to, jog juo buvo renkama informacija apie turtą, į kurį neabejotinai negali būti nukreipiamas išieškojimas (ar kuris negali būti areštuojamas) konkrečioje vykdomojoje byloje (šios nutarties 22 punktas).
31. Įstatymo nuostatos, įtvirtinančios antstolio teisę rinkti ir gauti informaciją, reikalingą antstolio funkcijoms atlikti (konkrečiu atveju – įvykdyti teismų nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), neriboja šaltinių, iš kurių ši informacija gali būti gaunama, išskyrus bendrąjį antstolio veiklai taikytiną reikalavimą laikytis teisėtumo principo ir nepažeisti vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Taigi, kaip pagrįstai nusprendė bylą nagrinėję teismai, faktiniu pagrindu antstoliui kreiptis į pareiškėją dėl atitinkamos informacijos suteikimo galėjo būti ne tik vykdomojoje byloje Nr. 0136/20/00472 surinkti duomenys, bet ir informacija, antstolio teisėtai gauta iš kitų jo vykdomų bylų. Tokia situacija, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, nereiškia, kad antstolis savo teisę gauti informaciją iš pareiškėjo (skundžiamo patvarkymo teisinį pagrindą) kildina iš kitų jo žinioje esančių vykdomųjų bylų. Antstolio pareiga surasti pas trečiuosius asmenis esantį skolininko turtą ir su šia pareiga susijusi antstolio teisė gauti informaciją iš trečiųjų asmenų apie jų žinioje galimai esantį skolininko turtą kyla iš konkrečioje vykdomojoje byloje vykdomo teismo procesinio sprendimo (šiuo atveju – nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), o tai, kad prielaida antstoliui manyti, jog pas pareiškėją gali būti skolininkui priklausančio turto, susiformavo antstoliui teisėtai gavus informaciją kitose jo vykdomose bylose, nereiškia antstolio veikimo peržengiant konkrečioje byloje vykdomo vykdomojo dokumento ribas, t. y. teisėtumo principo pažeidimo. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad kasaciniame skunde pareiškėjas nepagrindžia, kuo konkrečiai ta aplinkybė, kad informacija apie skolininko tretiesiems asmenims, įskaitant pareiškėją, pervestas sumas nagrinėjamu atveju antstolio buvo gauta iš kitų jo žinioje esančių vykdomųjų bylų, o ne pakartotinai surinkta šioje vykdomojoje byloje, pažeidžia ar galėjo pažeisti jo teises ar teisėtus interesus.
32. Atsižvelgiant į šios nutarties 31 punkte išdėstytus motyvus nėra pagrindo pripažinti teisiškai pagrįstu ir kasacinio skundo argumentą, kad apeliacinės instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje konstatuodamas, jog antstolis, vykdydamas kelias vykdomąsias bylas, gali remtis kitose jo vykdomosiose bylose, kuriose vykdomas išieškojimas iš to paties skolininko, nustatytais duomenimis, kadangi tokio draudimo įstatymas neįtvirtina, netinkamai pritaikė viešosios teisės principą, pagal kurį draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama. Minėta, kad įstatymas suteikia antstoliui teisę ir pareigą imtis visų būtinų teisėtų priemonių tam, kad konkrečioje vykdomojoje byloje vykdomas teismo procesinis sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Vykdydamas šią pareigą antstolis gali ir turi naudotis visa jo žinioje teisėtai esančia informacija, o toks antstolio veikimas, kiek jis neperžengia ribų, būtinų konkrečioje byloje vykdomam teismo procesiniam dokumentui įvykdyti, negali būti pripažintas antstolio veikimu ultra vires ir teisėtumo principo pažeidimu.
33. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas (kartu su atsakovo pateiktais atsikirtimais). Teismas neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatymo nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-701/2018, 22 punktas). Nagrinėjamoje byloje antstoliui atsikertant į skundo reikalavimus, kad prielaidas kreiptis dėl informacijos pateikimo į pareiškėją sudarė kitose jo vykdomose vykdomosiose bylose dėl išieškojimo iš to paties skolininko surinkta informacija, bylą nagrinėję teismai, dėl to pasisakydami, bylos nagrinėjimo ribų neperžengė ir, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, proceso teisės normų reikalavimų šiuo aspektu nepažeidė.
34. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015, kt.). Aplinkybė, kad byloje dalyvaujantis asmuo nesutinka su teismų nurodytais motyvais, neteikia pagrindo spręsti, jog skundžiami teismų procesiniai sprendimai yra nemotyvuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-313/2020, 25 punktas). Šioje byloje teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose pateikti išsamūs tiek teisiniai, tiek faktiniai argumentai, kuriais remdamiesi bylą nagrinėję teismai skundžiamą antstolio patvarkymą pripažino teisėtu. Vien tai, kad pareiškėjas su šiais argumentais nesutinka, kasaciniame skunde pateikia savitą teismų išvadų interpretaciją, nesudaro pagrindo teigti, kad teismų šioje byloje rimti sprendimai yra nemotyvuoti ir pažeidžiantys kasaciniame skunde nurodomas proceso teisės normas.
35. Apibendrindama išdėstytus motyvus ir jais vadovaudamasi teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias antstolio kompetenciją vykdant nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisės duoti nurodymus (įpareigojimus) tretiesiems asmenims apimtį, neperžengė bylos nagrinėjimo ribų ir tinkamai motyvavo priimtus procesinius sprendimus. Kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o pareiškėjo kasacinis skundas atmetamas (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36. Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatas ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
37. Suinteresuotas asmuo „North American Fur Auctions Inc.“ pateikė įrodymus, patvirtinančius patirtas 1375,20 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į pareiškėjo kasacinį skundą parengimą, prašo priteisti šių išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamos bylos atveju, įvertinusi šio suinteresuoto asmens ir pareiškėjo skirtingą suinteresuotumą bylos baigtimi, kasacinės bylos išnagrinėjimo rezultatą, teisėjų kolegija nusprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, kuris atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.14 punktų nuostatas, suinteresuotam asmeniui priteistinas iš pareiškėjo.
38. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 16 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 10,35 Eur tokių išlaidų. Šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš pareiškėjo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti suinteresuotam asmeniui „North American Fur Auctions Inc.“ (kodas 102420353) iš pareiškėjo G. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1375,20 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus septyniasdešimt penkis Eur 20 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti valstybei iš pareiškėjo G. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) 10,35 Eur (dešimt Eur 35 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Sigita Rudėnaitė
Antanas Simniškis