Civilinė byla Nr. e2-2865-889/2020
(Proceso Nr. 2-06-3-01071-2020-4)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.3; 2.1.2.6; 2.5.4.1; 2.5.4.7.1; 2.5.4.10; 3.1.7.6; 3.2.6.1
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugsėjo 7 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Milda Skersienė (buvusi pavardė – Valiulytė),
sekretoriaujant I. G., L. E. – K.,
dalyvaujant ieškovei S. G., jos atstovui advokatui O. M.,
atsakovės atstovei advokatei G. M.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovei Neringos miesto savivaldybei dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo.
Teismas
nustatė:
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) Neringos miesto savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, pagal kurią ieškovei išnuomotas 16,87 kv. m. butas, adresu (duomenys neskelbtini), sąlygą, suteikiančią teisę nuomotojui (atsakovei) nutraukti nuomos sutartį tuo atveju, jeigu nuomininko šeimos narys nuosavybės teise įsigyja kitą tinkamą gyventi būstą. Ieškinyje nurodoma, jog ieškovė nuo 1994 m. gyvena (duomenys neskelbtini). Pradžioje jai buvo suteiktas 21,82 kv. m. dydžio kambarys Nr. 27a (pagal 1994-11-07 bendrabučio gyvenamos patalpos nuomos sutartį), o vėliau – pagal 2000-05-10 savivaldybės gyvenamos patalpos (butų) nuomos sutartį. 2002-11-13 Neringos m. savivaldybė iš privataus asmens išpirko tame pačiame (duomenys neskelbtini) pastate esantį 16,87 kv. m. butą Nr. 13 ir leido ieškovei persikelti į jį. Persikėlus į šį butą Nr. 13, buvo sudaryta 2003-01-31 savivaldybės gyvenamos patalpos nuomos sutartis. Nuo tada iki pat dabar ieškovė gyvena šiame 18,87 kv. m. bendro ploto Neringos m. savivaldybei priklausančiame vieno kambario bute (be virtuvės) Nr. 13. Visose turimose buto nuomos sutartyse (2003-01-31 ir vėlesniuose pakeitimuose) yra įtraukta nuostata, kad nuomininkas ir jo šeimos nariai gali būti iškeldinti iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, įspėjus jį (juos) prieš tris mėnesius, jeigu nuomininkas ar jo šeimos narys nuosavybės teise įsigyja tinkamą gyventi būstą. Ieškovė nurodo, jog 2010 m. rugsėjo 10 d. sudarė santuoką su O. G. 2012 m. gegužės 4 d. jos sutuoktinis O. G. iš savo mamos R. G. (dovanotojos) gavo dovanų asmeninė nuosavybė 46,97 kv. m. butą, (duomenys neskelbtini). Ieškovė pažymi, jog jos teisiniai savivaldybės buto nuomos santykiai susiformavo iki 2003 m. sausio 1 d. kai įsigaliojo Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas. Todėl naujos teisinės nuostatos negali pabloginti ieškovės teisinės padėties, o galiojusios senosios teisinės nuostatos negali pabloginti jos teisinės padėties, lyginant su naujai įsigaliojusiomis. Ieškovė 2019 m. spalio 28 d. pateikė Neringos savivaldybės administracijos direktoriui prašymą leisti nusipirkti butą, kuriame gyvena, adresu (duomenys neskelbtini). Neringos savivaldybės administracija 2019 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. (4.17) V15-2904 informavo apie vienašališką nuomos sutarties nutraukimą. Ieškovė mano, jog nuomos sutartyje esanti nuostata, kad nuomininkas ir jo šeimos nariai gali būti iškeldinti iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, įspėjus jį (juos) prieš tris mėnesius, jeigu nuomininkas ar jo šeimos narys nuosavybės teise įsigyja tinkamą gyventi būstą, yra neteisėta ir prieštaraujanti imperatyvioms teisės nuostatoms ir todėl negaliojanti nuo pat sutarties sudarymo momento, t. y. „ab initio“. Ieškovė nurodo, jog ši nuostata buvo įrašyta į buto nuomos sutartį jai dar nesant susituokus su dabartiniu sutuoktiniu ir apriboja jos teisę gyventi atskirai nuo sutuoktinio ir laikytina kišimusi į šeimos gyvenimą, daro ją socialiai pažeidžiama, nes ištuokos su dabartiniu sutuoktiniu atveju liktų be būsto. Pažymi, jog ši nuostata nustato ieškovės civilinę atsakomybę - daro ją sutarties pažeidėja, nesant jos kaltės, nes aplinkybė, kad sutuoktinis priėmė savo mamos dovaną, nėra jos kaltės. Nurodyta sutarties nuostata nebuvo nustatyta jokiais teisės aktais, reglamentavusiais savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomą. Tai buvo padaryta vienašališka Neringos savivaldybės, kaip stipresnės sandorio šalies, valia.
Atsiliepime atsakovė prašo ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, jog šalių sudarytos nuomos sutarties 12.4 punktas numato, kad nuomininkas ir jo šeimos nariai gali būti iškeldinti išnuomojamos patalpos, įspėjus jį prieš tris mėnesius, jeigu nuomininkas ar jo šeimos narys nuosavybės teise įsigyja tinkamą gyventi būstą. Neringos savivaldybės administracija, įvertinusi komisijos išvadas bei vadovaudamasi Nuomos sutarties 1.1, 10.4, 12.4 punktais, konstatavo, kad ieškovė pažeidė nuomos sutarties esmines sąlygas ir 2019 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. (4.17)V15-2904 įspėjo ieškovę apie nuomos sutarties nutraukimą. Atsakovė nesutinka, kad nuomos sutarties 12.4 punktas, numatantis, kad nuomininkas ir jo šeimos nariai gali būti iškeldinti iš nuomojamos patalpos, įspėjus jį prieš tris mėnesius, jeigu nuomininkas ar jo šeimos narys nuosavybės teise įsigyja tinkamą gyventi būstą, numato nuomininkės civilinę atsakomybę be kaltės, kadangi ši nuostata nustato sąlygas, kurioms esant sutartis galioja arba nebegalioja. Civilinei atsakomybei taikyti būtina sąlygų visuma: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė. Šiuo atveju ginčijama nuomos sutarties sąlyga nenustato atsakomybės taikymo pagrindų ir nutraukiant nuomos sutartį 12.4 punkto pagrindu nėra reikalaujama žalos atlyginimo. Ginčijama nuomos sutarties sąlyga nustato nuomos sutarties nutraukimo tvarką, ši tvarka ieškovei buvo žinoma ir suprantama, todėl nėra pagrindo ja nesivadovauti. Būstas ieškovei buvo nuomojamos teikiant jai valstybės paramą (dėl ekonominių ir socialinių priežasčių; kadangi ieškovė atitiko sąlygas tokiai paramai gauti; neturėjo kito gyvenamojo būsto), todėl logiškai seka ir tai, kad nuomos sutarties galiojimas yra siejamas su tuo, ar nuomininkas dar turi teisę gauti valstybės paramą (nuomos forma). Ieškovei buvo žinoma, kokiomis sąlygomis jai yra nuomojamos patalpos, buvo žinoma ir tai, kad jei ji ar kiti šeimos nariai įgys kitą gyvenamąjį būstą, savivaldybės būstas jai nebebus nuomojamas, todėl teisinio pagrindo abejoti ginčijamos nuomos sutarties sąlygos teisėtumu ir teisingumu, nėra.
Dublike ieškovė nurodo, jog palaiko savo poziciją ir prašo ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Ieškovei, buvo žinomos nuomos sutarties sąlygos, tačiau, ji yra silpnesnioji sutarties šalis, todėl privalėjo sutikti su atsakovės diktuojamomis sutarties nuostatomis. Nurodo, jog nuomos sutarties nutraukimas ginčijamos nuostatos pagrindu, reiškia ne ką kitą kaip turtinės teisės panaikinimą, t. y. turtinę sankciją, nesant ieškovės kaltės. Pažymi, kad ieškovės nuomojamas būstas nėra ir niekada nebuvo įtrauktas į savivaldybės socialinio būsto sąrašą.
Triplike atsakovė palaiko savo poziciją, išsakytą atsiliepime ir prašo atmesti ieškinį ir priteisti iš ieškovo atsakovės naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog atsakovė nuomos sutartį nutraukė ne dėl to, kad ieškovė sudarė santuoką bet dėl to, kad ieškovės šeimos nariai įgijo nuosavybės teisę į kitą būstą. Pažymi, jog ieškovė nepateikia absoliučiai jokių kitų argumentų, kurie pagrįstų ieškovės ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) nuomos sutarties sąlygą, suteikiančią teisę nuomotojui (Neringos m. savivaldybei) nutraukti nuomos sutartį tuo atveju, jeigu nuomininko šeimos narys nuosavybės teise įsigyja kitą tinkamą gyventi būstą.
Teismo posėdžio metu, ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaikė jame nurodytais argumentais ir pagrindais. Pažymėjo, jog ginčijama nuomos sutarties nuostata buvo įrašyta į buto nuomos sutartį jai dar nesant susituokus su dabartiniu sutuoktiniu ir apriboja jos teisę gyventi atskirai nuo sutuoktinio ir laikytina kišimusi į šeimos gyvenimą, daro ją socialiai pažeidžiama. Be kita ko, minėta nuostata nustato ieškovės civilinę atsakomybę - daro ją sutarties pažeidėja, nesant jos kaltės, nes aplinkybė, kad sutuoktinis priėmė savo mamos dovaną, nėra jos kaltės. Taip pat sutarties nuostata nebuvo nustatyta jokiais teisės aktais, reglamentavusiais savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomą
Teismo posėdžio metu, atsakovė prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Nurodė, jog civilinei atsakomybei taikyti būtina sąlygų visuma: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė. Šiuo atveju ginčijama nuomos sutarties sąlyga nenustato atsakomybės taikymo pagrindų ir nutraukiant nuomos sutartį 12.4 punkto pagrindu nėra reikalaujama žalos atlyginimo. Ginčijama nuomos sutarties sąlyga nustato nuomos sutarties nutraukimo tvarką, ši tvarka ieškovei buvo žinoma ir suprantama, todėl nėra pagrindo ja nesivadovauti. Būstas ieškovei buvo nuomojamos teikiant jai valstybės paramą (dėl ekonominių ir socialinių priežasčių; kadangi ieškovė atitiko sąlygas tokiai paramai gauti; neturėjo kito gyvenamojo būsto), todėl logiškai seka ir tai, kad nuomos sutarties galiojimas yra siejamas su tuo, ar nuomininkas dar turi teisę gauti valstybės paramą (nuomos forma).
Teismas
konstatuoja:
bylos duomenimis nustatyta, kad butas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise nuo 2002 m. lapkričio 13 d. priklauso Neringos savivaldybei. Ieškovė nuo 1994 m. gyvena (duomenys neskelbtini). Pagal 1994-11-07 bendrabučio gyvenamos patalpos nuomos sutartį jai buvo suteiktas 21,82 kv. m. dydžio kambarys Nr. 27a , o vėliau – pagal 2000-05-10 savivaldybės gyvenamos patalpos (butų) nuomos sutartį. 2002-11-13 Neringos m. savivaldybė iš privataus asmens išpirkus tame pačiame (duomenys neskelbtini) pastate esantį 16,87 kv. m. butą Nr. 13 ir leido ieškovei persikelti į jį. Persikėlus į šį butą Nr. 13, buvo sudaryta 2003-01-31 savivaldybės gyvenamos patalpos nuomos sutartis. Nuo tada iki pat dabar ieškovė gyvena šiame 18,87 kv. m. bendro ploto Neringos m. savivaldybei priklausančiame vieno kambario bute Nr. 13.
Visose šalių buto nuomos sutartyse (2003-01-31 ir vėlesniuose pakeitimuose) yra įtraukta nuostata, kad nuomininkas ir jo šeimos nariai gali būti iškeldinti iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, įspėjus jį (juos) prieš tris mėnesius, jeigu nuomininkas ar jo šeimos narys nuosavybės teise įsigyja tinkamą gyventi būstą.
2010 m. rugsėjo 10 d. sudarė santuoką su O. G. 2012 m. gegužės 4 d. jos sutuoktinis O. G. iš savo mamos R. G. (dovanotojos) gavo dovanų asmeninės nuosavybės teise 46,97 kv. m. butą, (duomenys neskelbtini).
2019 m. spalio 28 d. ieškovė Neringos savivaldybės administracijos direktoriui pateikė prašymą dėl nuomojamų gyvenamųjų patalpų įsigijimo, kuriuo prašė, vadovaujantis 2019 m. vasario 12 d. Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1959 V skyriaus 25 straipsnio 2 dalies 5 punktu, leisti nusipirkti šiuo metu jai išnuomotas gyvenamąsias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. lapkričio 25 d. Neringos savivaldybės administracijos raštu ieškovė informuota, jog savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos problemų sprendimo komisija, sudaryta 2019 m. liepos 31 d. įsakymu, atlieka savivaldybės gyvenamųjų patalpų (butų) nuomos sutarčių vykdymo kontrolę; ieškovės prašymo nagrinėjimas pratęsiamas 10 darbo dienų, kol komisija pateiks išvadas. 2019 m. gruodžio 5 d. Neringos savivaldybės administracijos pranešimu dėl savivaldybės gyvenamosios patalpos (butų) nuomos sutarties nutraukimo, ieškovė informuota apie tai, kad Komisija, atlikusi savivaldybės gyvenamosios patalpos (butų) nuomos sutarčių vykdymo kontrolę nustatė nuomos sutarties pažeidimą: pagal sutarties 10.4 papunktį nuomininkas įsipareigoja per 10 dienų pranešti nuomotojui apie šeimos narių skaičiaus pasikeitimą - ieškovė neinformavo nuomotojo apie 2010 m. rugsėjo 10 d. įregistruotą santuoką su O. G.; Nekilnojamojo turto registre išviešinti duomenys, kad O. G. nuosavybės teise nuo 2012 m. gegužės 5 d. priklauso gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Remiantis sutarties 12.4 punktu, numatančiu, jog nuomininkas ir jo šeimos nariai gali būti iškeldinti iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, įspėjus jį (juos) prieš 3 mėnesius, jeigu nuomininkas ar jo šeimos narys nuosavybės teis įsigyja tinkamą gyventi būstą, ieškovė buvo įspėta apie vienašališką sutarties nutraukimą.
Dėl ieškinio reikalavimo
2000 m. gegužės 10 d. šalių sudarytos nuomos sutartyje nurodyta, kad butas suteiktas ieškovei (vienam asmeniui) naudotis iki „nuomininkui ar jo šeimos nariui paveldėjus, įsigijus iš lengvatinio kredito ar kitu būdu nuosavą gyvenamąjį plotą“ (Sutarties 1.1 punktas); „nuomininkui ar jo šeimos nariui išsinuomojus kitą savivaldybės gyvenamojo fondo butą ar butą iš įstaigos, įmonės ar organizacijos“ (1.2 punktas). Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir 2003 m. sausio 31 d. nuomos sutarties pakeitime. 2005 m. vasario 28 d. nuomos sutarties pakeitime sąlygos, kuriomis išnuomotas butas, šiek tiek pakeistos (papildytos) ir nurodyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomininkams išnuomojamos terminuotai naudotis iki tokių įvykių (aplinkybių): „1.1. kol jie neįsigyja Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, išskyrus atvejus, kai jų įgyto gyvenamojo būsto bendras naudingas plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kv. m.; 1.2. kol jie neišsinuomoja valstybės ar savivaldybės reguliuojamomis nuomos kainomis gyvenamųjų patalpų iš valstybės ar savivaldybės įstaigų, išskyrus atvejus, kai jų išsinuomotų gyvenamųjų patalpų bendras naudingas plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kv. m.“ Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir 2009 m. sausio 13 d. nuomos sutarties pakeitime.
Ieškovė mano, jog nuomos sutartyje esantis nuostata, kad nuomininkas ir jo šeimos nariai gali būti iškeldinti iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, įspėjus jį (juos) prieš tris mėnesius, jeigu nuomininkas ar jo šeimos narys nuosavybės teise įsigyja tinkamą gyventi būstą, yra neteisėta ir prieštaraujanti imperatyvioms teisės nuostatoms ir todėl negaliojanti nuo pat sutarties sudarymo momento, t. y. „ab initio“. Ieškovė nurodo, jog ši nuostata buvo įrašyta į buto nuomos sutartį jai dar nesant susituokus su dabartiniu sutuoktiniu ir apriboja jos teisę gyventi atskirai nuo sutuoktinio ir laikytina kišimusi į šeimos gyvenimą, daro ją socialiai pažeidžiama, nes ištuokos su dabartiniu sutuoktiniu atveju liktų be būsto. Pažymi, jog ši nuostata nustato ieškovės civilinę atsakomybę – daro ją sutarties pažeidėja, nesant jos kaltės, nes aplinkybė, kad sutuoktinis priėmė savo mamos dovaną, nėra jos kaltės.
Pažymėtina, jog civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinės atsakomybės teisiniai santykiai gali atsirasti tik tuomet, kai nustatomos visos atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltė, tais atvejais, kai ją reikia įrodinėti. Žala (nuostoliai) yra asmens turto netekimas, pakenkimas tam tikram objektui, dėl ko mažėja objekto ekonominė vertė, prarandamos jo kokybinės savybės. Žala atsiranda kaip tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos), taip pat negautos pajamos. Įstatymuose kai kuriais atvejais civilinė atsakomybė numatyta be kaltės. Vienas iš tokių atvejų įtvirtintas CK 6.256 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodoma, kad jeigu sutarties prievoles nevykdo ar netinkamai vykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją vykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymas ar sutartis nenumato ko kita.Nagrinėjamu atveju, ieškovės teiginys, jog minėta nuomos sąlyga numato jos atsakomybę be kaltės yra nepagrįstas.
Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių sudarymo, vykdymo ir pasibaigimo tvarką reglamentuoja Civilinio kodekso šeštosios knygos XXXI skyrius. Į šių teisės normų reglamentavimo sritį patenka ir gyvenamųjų patalpų, priklausančių valstybei ar savivaldybėms, nuomos santykiai (CK 6.575 straipsnis).
Prejudiciniai faktai – tai aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2A-785-513/2020 pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovei Neringos savivaldybei, kuriuo ieškovė prašė įpareigoti atsakovę Neringos savivaldybę parduoti jai 16,87 kv. m ploto nuomojamą butą / gyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), už Paramos būstui įsigyti ar išnuomoti įstatyme Nr. XII-1215 (2019 m. vasario 12 d. red.) nustatytą kainą ir numatyta tvarka bei sąlygomis. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. birželio 25 d. įsiteisėjusiame sprendime, kuriuo atmetė ieškinį, konstatavo, jog ieškovei gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), išnuomotas būtent socialinio būsto nuomos sąlygomis.
Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymas įsigaliojo nuo 2003 m. sausio 1 d., todėl iki šalių sudarytos 2003 m. sausio 31 d. nuomos sutarties pakeitimo, sąlygas dėl savivaldybės suteikiamo būsto nustatė šalių sudaryta sutartis ir Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Savivaldybei nuosavybės teise priklausančių ar patikėjimo teise valdomų (savivaldybės socialinio būsto fondui priklausančių) patalpų nuomos sąlygas ir tvarką nustato specialusis 1992 m. balandžio 7 d. Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymas (toliau – Valstybės paramos būstui išsinuomoti įstatymas).
Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-785-513/2020, vertindamas ieškovės ir atsakovės nuomos sutarčių sąlygas, pažymėjo, jog sąvoka „socialinis būstas“ teisės aktuose apibrėžta tik nuo 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo pakeitimo įstatymui. Pagal šio Įstatymo 2 straipsnio 7 dalį socialinis būstas – tai nekomerciniu pagrindu, pagal Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nuomojamos savivaldybės gyvenamosios patalpos, skirtos mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti pagal šio Įstatymo nustatytas sąlygas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi sąlygas, kuriomis ieškovei 2000 m. buvo išnuomotas butas, ir jo nuomos kainą, reguliuojamą Neringos savivaldybės, konstatavo, jog ginčo butas ieškovei buvo išnuomotas būtent socialinio būsto nuomos, o ne komercinės nuomos sąlygomis, juo labiau kad, atsakovės teigimu, ieškovė buvo įtraukta į piliečių, turinčių teisę gauti valstybės paramą apsirūpinant gyvenamosiomis patalpomis, sąrašus.
Ieškovės nurodyta nuomos sutarčių sąlyga - iki „nuomininkui ar jo šeimos nariui paveldėjus, įsigijus iš lengvatinio kredito ar kitu būdu nuosavą gyvenamąjį plotą“ – pagal savo turinį yra nuomos sutartyje numatytas pasibaigimo pagrindas – terminas. Toks nuomos sutarties punktas nustatytas kaip speciali sąlyga socialinio būsto nuomos sutartyje (savo esme suprantama kaip socialinės paramos forma), specialiam subjektui (ieškovei), kuris turi atitikti įstatyme nustatytus reikalavimus, tam, jog įgytų teisę išsinuomoti tokį būstą. Taigi, iš aptartų sutarties ir jos pakeitimų nuostatų matyti, kad ginčo butas ieškovei išnuomotas terminuotai, terminas apibrėžtas įvykiu, siejamu su jos turtinės padėties pagerėjimu, t. y. nuosavybės teisės į gyvenamąją patalpą (būstą) įgijimu arba kito valstybės ar savivaldybės reguliuojamomis nuomos kainomis gyvenamojo būsto išsinuomojimu, t. y. iki išnyks poreikis nuomotis Neringos savivaldybei priklausantį būstą. Aptartos nuomos sąlygos leidžia daryti išvadą, jog iš esmės būstas ieškovei buvo išnuomotas teikiant savivaldybės socialinę paramą asmeniui, kuris neturi nuosavo būsto.
Asmens teisė į savivaldybei priklausančių ar patikėjimo teise valdomų gyvenamųjų patalpų nuomą turi specifinę socialinę prigimtį, nes tai yra valstybės paramos mažas pajamas turinčioms asmenims (šeimoms) forma. Gyvenamosios patalpos, sudarančios savivaldybės socialinio būsto fondą, išnuomojamos konkrečiai nustatytai tikslinei paskirčiai – asmenims (šeimoms), turintiems teisę į socialinį būstą, apgyvendinti nekomercinėmis sąlygomis (Valstybės paramos būstui išsinuomoti įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Sudarant 2000 m. gegužės 10 d. savivaldybės buto nuomos sutartį galiojusios Valstybės paramos būstui išsinuomoti įstatymo aktualios redakcijos (galiojusios nuo 1997-10-30 iki 2000-07-12) 12 straipsnio 1 dalis numatė, kad piliečiai, turintys teisę į valstybės paramą, gali išsinuomoti iš savivaldybių pagrindinio butų fondo gyvenamąsias patalpas. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymo tvarką ir su jos vykdymu susijusius klausimus reguliuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (Valstybės paramos būstui išsinuomoti įstatymo aktualios redakcijos 24 straipsnis).
Civilinio kodekso (aktualios redakcijos, galiojusios nuo 1999-12-17 iki 2000-07-05) 319 – 320 straipsniai numatė, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja leisti apsigyventi nuomininkui gyvenamojoje patalpoje, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa, mokėti nuomos mokestį. Šalys įsipareigoja vykdyti ir kitas nuomos sutartyje numatytas sąlygas (prievoles). Savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys sudaromos remiantis savivaldybės valdymo organo sprendimu. Tuo metu galiojęs teisinis reglamentavimas numatė, kad gyvenamosios patalpos sutartys galėjo būti terminuotos ir siejamos su tam tikru įvykiu, jose galėjo būti nustatomos ir kitos sąlygos (aktualios redakcijos 1964 m. CK 323 straipsnio 1 dalis ir 325 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad atsakovė turėjo teisę šalių sudarytose socialinio būsto nuomos sutartyse suformuluoti kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar asmuo turi teisę gauti valstybės paramą nuomos forma, pagal kokias sąlygas ir nustatyti su tam tikrais įvykiais siejamus sutarties galiojimo terminus.
Nagrinėjamu atveju ieškovei savivaldybės reguliuojama kaina buvo išnuomotas būstas, kurio nuoma, kaip minėta, ir buvo siejama su nuosavo būsto neturėjimu ir pagal tuometinį reglamentavimą su ieškove sudarytose nuomos sutartyse ir buvo įtvirtinta viena iš nuomos termino pabaigos sąlygų – nuomininko ar jo šeimos nario nuosavo būsto įsigijimas. Socialinio būsto specifinė paskirtis taip pat lemia tokio būsto nuomos sutarties specialius pasibaigimo pagrindus, pvz., nustačius, kad nuomininkui (ar jo šeimos nariams) valstybės parama būstui išsinuomoti nebeteiktina dėl pagerėjusios materialinės padėties ne tik pagal nuomos sutartį, bet ir socialinio būsto nuomą reglamentuojančias specialiąsias normas, įtvirtintas teisės aktuose.
Ieškovė rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012, suformuota teismų praktika, kurioje konstatuota, jog iki 2002 m. gruodžio 31 d. būstą nuomojantys asmenys pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo nuostatas neturi tokio pobūdžio ribojimų, taikomų gyvenamųjų patalpų nuomos sutartims, sudarytoms galiojant Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo redakcijai nuo 2003 m. sausio 1 d. Nagrinėjamu atveju, nuomos sutarties nuostata, kuri numato nuomos sutarties pabaigą, kai nuomininkas ar jo šeimos narys nuosavybės teise įsigyja tinkamą gyventi būstą, buvo įtraukta nuo pat šalių sudarytos nuomos sutarties pradžios. Todėl naujos teisinės nuostatos negali pabloginti ieškovės teisinės padėties. Atsižvelgiant į tai teigti, kad yra taikomi ribojimai pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą, kurie blogina ieškovės teisinę padėtį – nėra pagrindo, kadangi tokia sutarties nuostata buvo įtraukta į sutartį ir buvo žinoma ieškovei nuo pat nuomos sutarties sudarymo pradžios.
Be kita ko, pažymėtina, jog jau minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012 konstatuota, jog asmenų teisė išsinuomoti savivaldybės gyvenamąsias patalpas, taikant savivaldybių reguliuojamus nuomos mokesčio tarifus, yra viena iš valstybės savo piliečiams teikiamų paramos formų. Pagal tuometį reguliavimą valstybė suteikdavo gyvenamąsias patalpas nuomotis asmenims, kurie negalėdavo patys įsigyti gyvenamųjų patalpų, buvo iškeldinti iš manevrinių fondų, gyveno grąžintinuose savininkams namuose, nepasinaudojo Butų privatizavimo įstatymo nustatytomis lengvatomis ir kt. Savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuoma yra socialinė valstybės ir savivaldybių kartu įgyvendinama funkcija, nekomercinės veiklos forma. Dėl to, nepriklausomai nuo įstatymo nuostatų redakcijų, t. y. jose įvairiu metu įtvirtintų sąvokų, gyvenamųjų patalpų nuomos, teikiamos Lietuvos piliečiams, reikalingiems valstybės paramos teisės į gyvenamąjį būstą įgyvendinimu, objektas buvo ir yra socialinis (nekomercinis) būstas. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad visais atvejais toks būstas, kad ir kaip jis būtų įvardytas, suteikiamas tik tokiam asmeniui, kuris atitinka specialias valstybės ir savivaldybių nustatytas sąlygas, susijusias su valstybės paramos teikimu, ir gali būti naudojamas tik tokio asmens ir tokiu tikslu, kuriuo jis jam suteiktas nuomotis.
Atsižvelgdamas byloje nustatytas aplinkybes bei pateiktus duomenis, teismas visumos byloje esančių įrodymų pagrindu sprendžia, kad nuomos sutartyje numatyta sąlyga, kuri leidžia iškeldinti nuomininką iš nuomojamos patalpos, įspėjus jį prieš tris mėnesius, jeigu nuomininkas ar jo šeimos narys nuosavybės teise įsigyja tinkamą gyventi būstą, savo esme atitinka tokios sutarties specifiką ir neprieštarauja imperatyvioms teisės nuostatoms – priešingai, atitinka specialiuose teisės aktuose nustatytus valstybės paramos teikimo, socialinio būsto nuomos pagrindus, paskirtį ir socialinio būsto nuomos subjektams taikomus kriterijus. Todėl byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad minėta sutarties nuostata yra prieštaraujanti imperatyvioms normoms ir negaliojanti nuo pat sutarties sudarymo momento, t. y. „ab initio“ – ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo
Teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis). 2020 m. vasario 24 d. nutartimi teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovei Neringos miesto savivaldybei imtis veiksmų dėl ieškovei nuomojamo 16,87 kv. m. buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties nutraukimo vykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys atmestas, laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal bendrąją taisyklę, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis 1 dalis). Teismui netenkinus ieškinio ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsakovė nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu patyrė 710,57 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą bei atstovavimą teismo posėdyje.
Konstatuotina, jog atsakovės bylinėjimosi išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais ir advokato išlaidos neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių už jo pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, atsakovei iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos 710,57 Eur sumai (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis 98 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
atmesti ieškinį.
Palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. vasario 24 d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atsakovei Neringos miesto savivaldybei, į. k. 188754378, (duomenys neskelbtini), imtis veiksmų dėl ieškovei nuomojamo 16,87 kv. m. buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties nutraukimo vykdymo.
Priteisti iš ieškovės S. G. 710,57 Eur (septynis šimtus dešimt Eur 57 ct) bylinėjimosi išlaidas atsakovei Neringos miesto savivaldybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Teisėja Milda Skersienė