Civilinė byla Nr. 2A-1739-560/2020

Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00703-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 2.6.1.5.

                                                                                                (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Agrimos grūdai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „EXPERT GROUP LT“ ieškinį atsakovui UAB „Agrimos grūdai“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 484 Eur skolą, 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad atsakovas 2018 m. lapkričio 26 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatų profesine bendrija „ConsulTax“, pagal kurią atsakovui buvo teikiamos teisinės paslaugos. Bendrija už suteiktas teisines paslaugas atsakovui 2019 m. gegužės 17 d. išrašė ir elektroniniu paštu išsiuntė PVM sąskaitą faktūrą TAX Nr. 1834, pagal kurią atsakovas turėjo sumokėti bendrijai 484 Eur, per 5 dienas nuo PVM sąskaitos faktūros gavimo, tačiau atsakovas nurodytos PVM sąskaitos faktūros per 5 dienas nuo PVM sąskaitos faktūros gavimo neapmokėjo. Bendrija ragino atsakovą apmokėti PVM sąskaitą faktūrą, siuntė priminimus ir pretenziją dėl įsiskolinimo, tačiau atsakovas į priminimus ir pretenziją nereagavo, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų atlyginti susidariusį įsiskolinimą. 2019 m. spalio 29 d. bendrija ir ieškovas pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios 1.1. punkte nurodė, kad Sutartimi pradinis kreditorius neatšaukiamai ir besąlygiškai perleidžia naujajam kreditoriui (ieškovui) reikalavimo teisę į įsiskolinimą. Sutarties 3.1. punkte nurodyta, kad naujasis kreditorius (ieškovas) įsipareigoja informuoti skolininką (atsakovą) apie Sutarties sudarymo faktą, kaip tai numatyta CK 6.109 straipsnyje. Ieškovas Sutarties 3.1. punkte nurodytą pareigą atliko 2019 m. spalio 30 d. išsiųsdamas registruota pašto siunta atsakovo buveinės adresu atsakovui pranešimą dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo. Ieškovas tą pačią informaciją 2019 m. lapkričio 5 d. atsakovui išsiuntė elektroniniu paštu. Pranešimas, siųstas registruota pašto siunta buvo įteiktas atsakovui 2019 m. lapkričio 6 d. Atsakovui nesiėmus jokių veiksmų dėl įsiskolinimo apmokėjimo, ieškovas 2019 m. gruodžio 2 d. nusprendė kreiptis į teismą. Ieškovas, kaip naujas kreditorius pagal Sutartį, turi teisę reikalauti atsakovo (skolininko) įvykdyti prievolę apmokėti įsiskolinimą.

3.       Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad CK 6.101 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimą, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę. Ieškovas savo reikalavimą atsakovui kildina iš 2019 m. spalio 29 d. reikalavimo perleidimo sutarties, kuri buvo sudaryta tarp advokatų profesinės bendrijos ir ieškovo, taip pat iš prie jos pridėtos PVM sąskaitos-faktūros Serija TAX Nr. 1834. Tarp advokatų profesinės bendrijos ir atsakovo susiformavę teisiniai santykiai ir jų turinys bei specifiškumas lemia, kad remiantis minėtoje CK 6.101 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta imperatyvia nuostata tokia 2019 m. spalio 29 d. reikalavimo perleidimo sutartis be atsakovo sutikimo negalėjo būti sudaryta, kadangi kreditoriaus asmuo (advokatų profesinė bendrija) skolininkui (atsakovui) turi esminę reikšmę ir toks perleidimas pažeidžia atsakovo teises į informacijos konfidencialumą bei pagal Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalį garantuojamą tarp advokato ir kliento saugomą profesinę paslaptį. Atsakovui jo kreditoriaus asmuo turi esminę reikšmę, nes tarp jų buvo susiklostę fiduciariniai pasitikėjimo teisiniai santykiai, dėl ko jų abiejų tarpusavio santykis lemia minėtą reikšmingumą atsakovui ir draudimą sudaryti 2019 m. spalio 29 d. reikalavimo perleidimo sutartį. Atsakovo padėtis esant 2019 m. spalio 29 d. reikalavimo perleidimo sutarčiai pažeidžia jo teises, kadangi ieškovas nėra tiesioginis paslaugas teikęs subjektas atsakovui, o įvertinus teisinių paslaugų specifiškumą bet kokias pastabas dėl suteiktų paslaugų tikslingumo, jų tvirtinimo, priėmimo ir pan. turi teisę pateikti atsakovas tiesiogiai tik tokių teiktų paslaugų teikėjui, šiuo atveju advokatų profesinei bendrijai, tačiau ne uždarajai akcinei bendrovei, kuri formaliai perėmė reikalavimą, prieštaraujant imperatyvioms nuostatoms, nesant atsakovo sutikimo. Atsakovo padėtis yra ženkliai blogesnė prieš ieškovą, kaip naująjį kreditorių, už buvusią pradiniam jo kreditoriui - advokatų profesinei bendrijai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. birželio 30 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui iš atsakovo 484 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 5 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir 20 Eur žyminį mokestį; iš atsakovo valstybės naudai priteisė 10,37 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

5.       Teismas nurodė, kad advokatų profesinė bendrija „ConsulTax“ ir atsakovas 2018 m. lapkričio 26 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį, kurios pagrindu atsakovui buvo teikiamos teisinės paslaugos. Bendrija už suteiktas teisines paslaugas atsakovui išrašė ir elektroniniu paštu išsiuntė 2019 m. gegužės 17 d. PVM sąskaitą faktūrą TAX Nr. 1834 484 Eur sumai. Šią PVM sąskaitą faktūrą atsakovas turėjo apmokėti per 5 dienas nuo atitinkamos PVM sąskaitos faktūros gavimo dienos, tačiau nustatytais terminais PVM sąskaitos faktūros atsakovas neapmokėjo ir liko skolingas 484 Eur.. Pradinis kreditorius advokatų profesinė bendrija „ConsulTax“ ir naujasis kreditorius ieškovas 2019 m. spalio 29 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu pradinis kreditorius neatšaukiamai ir besąlygiškai perleido naujajam kreditoriui (ieškovui) reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą. Ieškovas 2019 m. spalio 30 d. registruota pašto siunta išsiuntė pranešimą „Dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo“, kuriame buvo nurodytas reikalavimo į įsiskolinimą perleidimo ieškovui faktas, bei pridėta 2019 m. spalio 29 d. Reikalavimo perleidimo sutarties kopija. Ieškovas pakartotinai tą pačią informaciją 2019 m. lapkričio 5 d. atsakovui išsiuntė elektroniniu paštu. Registruota pašto siunta siųstas 2019 m. spalio 30 d. pranešimas įteiktas 2019 m. lapkričio 6 d.

6.       Atsakovas teigia, kad remiantis CK 6.101 straipsnio 5 dalimi 2019 m. spalio 29 d. reikalavimo perleidimo sutartis be atsakovo sutikimo negalėjo būti sudaryta, nes kreditoriaus asmuo (advokatų profesinė bendrija) skolininkui (atsakovui) turi esminę reikšmę ir toks perleidimas pažeidžia atsakovo teises į informacijos konfidencialumą bei pagal Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalį garantuojamą tarp advokato ir kliento saugomą profesinę paslaptį. Teismas su šiais argumentais nesutiko ir manė, jog reikalavimas galėjo būti perleidžiamas. Teismas sprendė, kad atsakovas nenurodė jokių svarių argumentų, kodėl kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę, išskyrus tai, kad juos siejo pasitikėjimo santykiai ir kad perleidus reikalavimą gali būti atskleista profesinė paslaptis. Su 2019 m. spalio 29 d. reikalavimo perleidimo sutartimi nebuvo perduoti pradinio kreditoriaus atsakovui suteiktų paslaugų įrodymai, kurie patvirtintų, jog realiai buvo suteiktos tokios paslaugos kaip nurodyta PVM sąskaitos - faktūros Serija TAX Nr. 1834 išklotinėje. Taigi, jokia profesinė paslaptis šiuo atveju nebuvo atskleista. Šiuo atveju buvo perleistas paprastas turtinis reikalavimas už suteiktas paslaugas. Atsakovas atsiliepime neginčija, jog pradinis kreditorius jam suteikė paslaugas nurodytas PVM sąskaitoje - faktūroje Serija TAX Nr. 1834. Teismas iš atsakovo priteisė 484 Eur skolą už teisines paslaugas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Atsakovas UAB „Agrimos grūdai“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

8.       Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino, jog apelianto nurodyti argumentai nėra svarūs ir kad apeliantas tarimai neįrodė, jog kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę. Juos siejo pasitikėjimo fiduciariniai santykiai ir jų turinys būtent ir sudarė profesinę paslaptį, o ji buvo atskleista sudarius neteisėtą reikalavimo perleidimo sutartį kartu su ja perdavus ieškovui PVM sąskaitas faktūras ir išklotines už suteiktas advokato paslaugas. Kreditoriaus asmuo turėjo skolininkui didelę ir esminę reikšmę, kadangi pasitikėjimo santykiai susiformuoja tarp konkrečių subjektų, kuriuos sieja ne vien komerciniai ūkiniai teisiniai santykiai, tačiau šiuo atveju grįsti profesine paslaptimi. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti tokios prievolės kilmę - kad tai tarp advokato ir kliento susiklostę fiduciariniai atstovo ir atstovaujamojo santykiai, grįsti pasitikėjimu. Ieškovo iš advokatų profesinės bendrijos gauti duomenys neabejotinai leido jam sužinoti advokato honorarą, kas savaime sudarė profesinės etikos ir fiduciarinių santykių turinį. Nors galimai ir nebuvo pridėti kiti dokumentai, kaip suteiktų paslaugų įrodymai, tačiau iš prie PVM sąskaitų faktūrų išklotinių taip pat buvo aiškiai matyti suteiktų paslaugų turinys, o tai irgi sudaro advokato profesinę paslaptį. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino imperatyvios teisės normos, įtvirtintos Advokatūros įstatymo 46 str. 5 d. turinio, pagal kurią advokato profesinę paslaptį sudaro kreipimosi i advokatą faktas, sutarties su klientu sąlygos, kliento suteikta informacija ir pateikti duomenys, konsultacijos pobūdis bei pagal kliento pavedimą advokato surinkti duomenys, taip pat kitas advokato ir kliento bendravimo (susitikimų, korespondencijos, pokalbių telefonu ar kitų formų bendravimo) turinys.

9.       UAB „EXPERT GROUP LT“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad reikalavimo perleidimo sutarties 1.1. punkte nurodyta, kad pradinis kreditorius neatšaukiamai ir besąlygiškai perleidžia, o naujasis kreditorius (ieškovas) priima reikalavimo teisę būtent į apelianto įsiskolinimą, o ne komercines, profesines ar kitas paslaptis t. y. pradinis kreditorius su ieškovu susitarė išimtinai tik dėl reikalavimo į apelianto 484 Eur įsiskolinimą perleidimo ieškovui. Apeliaciniame skunde, taip pat, kaip ir atsiliepime į ieškinį bei kituose byloje pateiktuose dokumentuose nėra pateikta jokių, konkrečių įrodymų, kaip, nagrinėjimu atveju, sudarius Reikalavimo perleidimo sutartį, pasireiškė profesinės paslapties saugojimo pažeidimas ar atskleidimas. Pats apeliantas nurodė tai, kad ieškovui su Reikalavimo perleidimo sutartimi nebuvo perduoti pradinio kreditoriaus suteiktų paslaugų įrodymai. Ieškovui pradinio kreditoriaus buvo perduota išimtinai tik PVM sąskaita faktūra. Apelianto manymu, bet koks advokatas, sutaręs su savo klientu dėl teikiamų paslaugų įkainio (honoraro) ir negavęs iš kliento atlyginimo už suteiktas paslaugas, negali imtis jokių veiksmų susijusių su skolos išieškojimu ar reikalavimo į kliento įsiskolinimą perleidimu. Apeliantas nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų. Nei Advokatūros įstatyme, nei CK nėra jokių imperatyvių draudimų advokatui perleisti reikalavimo teisę į kliento į įsiskolinimą. Apeliantas siekia suklaidinti teismą ir advokato profesinę paslaptį susisieti, sugretinti su turtinio pobūdžio prievolės kriterijais. Nebuvo perleista nei advokato paslaptis, nei kitokia apeliantui galimai svarbi informacija.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

10.       Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

11.       Byloje nustatyta, kad advokatų profesinė bendrija „ConsulTax“ ir atsakovas 2018 m. lapkričio 26 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį, kurios pagrindu atsakovui buvo teikiamos teisinės paslaugos. Bendrija už suteiktas teisines paslaugas atsakovui išrašė ir elektroniniu paštu išsiuntė 2019 m. gegužės 17 d. PVM sąskaitą faktūrą TAX Nr. 1834 484 Eur sumai. Šią PVM sąskaitą faktūrą atsakovas turėjo apmokėti per 5 dienas nuo atitinkamos PVM sąskaitos faktūros gavimo dienos, tačiau nustatytais terminais PVM sąskaitos faktūros atsakovas neapmokėjo ir liko skolingas 484 Eur. Bendrija siuntė atsakovui pretenziją, kurioje ragino apmokėti susidariusį įsiskolinimą, tačiau atsakovas į bendrijos pretenziją nereagavo, įsiskolinimo neapmokėjo.  

12.       Pradinis kreditorius advokatų profesinė bendrija „ConsulTax“ ir naujasis kreditorius ieškovas 2019 m. spalio 29 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu pradinis kreditorius neatšaukiamai ir besąlygiškai perleido naujajam kreditoriui (ieškovui) reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą (Sutarties 1.1. punktas). Sutarties 3.1. punkte nurodyta, kad naujasis kreditorius (ieškovas) įsipareigoja informuoti skolininką apie Sutarties sudarymo faktą, kaip tai numatyta CK 6.109 straipsnyje. Ieškovas 2019 m. spalio 30 d. registruota pašto siunta išsiuntė pranešimą „Dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo“, kuriame buvo nurodytas reikalavimo į įsiskolinimą perleidimo ieškovui faktas, bei pridėta 2019 m. spalio 29 d. Reikalavimo perleidimo sutarties kopija. Ieškovas pakartotinai tą pačią informaciją 2019 m. lapkričio 5 d. atsakovui išsiuntė elektroniniu paštu. Registruota pašto siunta siųstas 2019 m. spalio 30 d. pranešimas įteiktas 2019 m. lapkričio 6 d.

13.       Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi, apelianto teigimu, pradinis kreditorius negalėjo perleisti reikalavimo teisės į apeliantą. Remiantis CK 6.101 straipsniu kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Pagal 6.101 straipsnio 5 dalį be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimą, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar perleidžiant reikalavimą pažeista CK 6.101 straipsnio 5 dalis, ši norma turi būti sistemiškai taikoma kartu su kitomis reikalavimo perleidimą reglamentuojančiomis teisės normomis. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad CK 6.101 straipsnio 5 dalis taikoma tada, kai reikalavimo perleidimas negali būti pateisinamas, nes kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę, todėl reikalavimo perleidimas kitam kreditoriui pažeistų skolininko teises. Įstatyme neapibrėžta ir atvejų, kada kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę. Tai - vertinamoji sąvoka. Dėl to įstatyme įtvirtintos sąlygos „kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę“ turinį konkrečioje byloje turi nustatyti teismas, įvertinęs kreditoriaus ir skolininko teisinį statusą, jų tarpusavio santykių pobūdį, kitas kiekvienu individualiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916-2018 ir kt.). Visais atvejais reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės (CK 6.101 straipsnio 1 dalis), t. y. naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius, ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų.

14.       CK 6.101 straipsnio 5 dalis taikoma tada, kai reikalavimo perleidimas negali būti pateisinamas, nes kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę, todėl reikalavimo perleidimas kitam kreditoriui pažeistų skolininko teises. Šiuo atveju, apeliantas, teigia, jog jį ir pradinį kreditorių siejo pasitikėjimo fiduciariniai santykiai ir jų turinys sudarė profesinę paslaptį, o ji buvo atskleista sudarius reikalavimo perleidimo sutartį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog pradinis kreditorius, perleisdamas reikalavimo teisę į apeliantą naujajam kreditoriui, būtų atskleidęs profesinę paslaptį. Kaip pagrįstai nurodo ieškovas, Reikalavimo perleidimo sutartimi buvo perleistas apelianto įsiskolinimas, o ne komercinės, profesinės ar kitos paslaptys. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino prievolės kilmės, tai yra, jog prievolė kilo iš tarp advokato ir jo kliento susiklosčiusių fiduciarinių santykių. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka, kadangi iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę vertino ir dėl jos skundžiamame sprendime pasisakė. Pirmosios instancijos teismas vertino tai, kad Reikalavimo perleidimo sutartimi naujajam kreditoriui nebuvo perleisti suteiktų paslaugų įrodymai, tai yra advokatų profesinės bendrijos darbo rezultatai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad apeliantui kreditoriaus asmuo turėjo esminę reikšmę, ar kad reikalavimo perleidimas naujajam kreditoriui labiau suvaržė ar išplėtė apelianto prievoles naujajam kreditoriui labiau negu pradiniam kreditoriui, todėl ieškovas ir pradinis kreditorius sudarydami Reikalavimo perleidimo sutartį, neturėjo pareigos gauti apelianto sutikimą (CK 6.101 straipsnio 5 dalis).

15.       Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti atsakovės apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

Atsakovo UAB „Agrimos grūdai“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                      Dainius Rinkevičius