Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.13.-3798-997/2015
Proceso Nr. 4-06-3-02149-2014-6
Procesinio sprendimo kategorija: 2.15.
(S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2015 m. lapkričio 10 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Bystriakovienė,
sekretoriaujant Erikai Grigišienei, Linai Pazdrazdienei,
vertėjaujant Danutei Kontarienei,
dalyvaujant administracinėn patrauktam asmeniui D. O. (D. O.), jo atstovui advokatui Vitalijui Katėnui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi D. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbančio, nevedusio pateiktą prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, ir
nustatė:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-1805-526/2014 D. O. (D. O.) nubaustas už tai, kad jis 2014 m. balandžio 6 d., 3.30 val., Taikos pr. - Kauno g. sankryžoje, Klaipėdoje, vairavo automobilį Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,63 promilės). Už šio teisės pažeidimo padarymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalimi, D. O. buvo paskirta administracinė nuobauda – 2000,00 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.
Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2015 m. spalio 13 d. gautas D. O. prašymas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo. Prašyme nurodoma, kad yra išpildyti visi ATPK 329 straipsnio formalieji reikalavimai, pridedami tai pagrindžiantys duomenys, nurodyta, kad paskirta bauda buvo sumokėta. Savo prašymą motyvuoja tuo, jog suvokė padaryto pažeidimo sunkumą, supranta, kad transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam yra netoleruotinas, įvertino savo negatyvų elgesį, pasitaisė. Pažymėjo, kad savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino ir jos neginčijo. Teigia, kad būdamas Estijos Respublikos piliečiu jis gerbia Lietuvos Respubliką ir jos įstatymus, bendro pobūdžio gyvenimo taisykles, yra ir bus drausmingu visuomenės nariu. Taip pat nurodoma, kad prašymo pateikimo teismui metu yra praėję daugiau nei 17 mėnesių paskirtos nuobaudos termino, šiuo laikotarpiu administracinių teisės pažeidimų nebuvo padaręs. Be to, atkreipia dėmesį, kad už tokio pobūdžio pažeidimo padarymą buvo nubaustas pirmą kartą, toks jo poelgis buvo labiau atsitiktinio pobūdžio, neatsakingas ir neapgalvotas, nei sąlygotas jo gyvenimo būdo. Nurodo, kad dėl prarastos teisės vairuoti transporto priemones sumažėjo jo darbo užmokestis, kadangi jis negalintis tinkamai atlikti visų pavestų darbo funkcijų, tačiau darbovietės charakterizuojamas teigiamai, jeigu atgautų teisę vairuoti, galėtų vykti į komandiruotes užsienyje ir gauti didesnį darbo užmokestį. Taip pat nurodo, jog yra sudėtinga lankyti Estijoje gyvenančius pagyvenusius tėvus. Atsižvelgiant į tai, prašo sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą (b.l. 17-19).
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos biuro (toliau – Klaipėdos AVPK KPB) atsiliepime (b.l. 40) nurodyta, jog D. O. prašymas yra nepagrįstas ir turi būti netenkinamas, o teisės vairuoti transporto priemones atėmimas turi būti įvykdytas iki galo, nes priešingu atveju nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Nesutikimas su prašymu motyvuojamas tuo, kad buvo padarytas grubus Kelių eismo taisyklių pažeidimas – D. O. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis. Prašė nagrinėti bylą Klaipėdos AVPK KPB atstovui nedalyvaujant.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, jog palaiko savo prašymą, prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga dėl darbo, vykimui į objektus, komandiruotes, kurios būna ne tik Lietuvoje, bet Suomijoje. Vykdamas į komandiruotes su komanda vairuodavo pats, kad darbdaviams nereikėtų papildomai samdyti vairuotojo. Jų komandoje, be D. O., yra tik vienas asmuo turintis teisę vairuoti, tačiau vieno asmens nepakanka, nes nėra galimybės vairuotojams pasikeisti. Teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga taip pat vykimui pas tėvus į Taliną (Estija), pas kuriuos vyksta su dideliu kiekiu daiktų, dėl ko vykti autobusu sudėtinga. Teigia pusantrų metų vaikščiojantis pėsčiomis, esant poreikiui įveikti didesnį atstumą, naudojasi taksi paslaugomis.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas prašė D. O. prašymą tenkinti. Mano, kad prašymas yra pagrįstas, motyvuotas, atkreipė dėmesį, kad D. O. per teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį jokių pažeidimų nepadarė, suvokė savo veiksmų pasekmes, padarė tinkamas išvadas. Taip pat prašė įvertinti byloje esančius rašytinius įrodymus, pateiktus paaiškinimus.
Prašymas netenkintinas.
ATPK 329 straipsnyje numatyta, kad, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, vidaus vandenų transporto priemonę arba teisė medžioti ar užsiimti žvejyba, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Iš šios teisės normos analizės matyti, jog paskyrusi nuobaudą, institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes.
Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog sprendžiant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, tiriama ne tik tai, ar egzistuoja paminėtos formalios sąlygos, bet vertinama visuma byloje nustatytų aplinkybių ir tuo remiantis sprendžiama, ar yra pagrindas konstatuoti, kad buvo pasiekti paskirtos nuobaudos tikslai. Įvertinama pažeidėjo asmenybė, jo požiūris į nuobaudą bei atsižvelgiama, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N261-932/2012, Nr. N575-994/2012, Nr. N575-831/2012), koks buvo pažeidėjui nustatytas girtumo laipsnis pažeidimo metu bei kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Būtent įvertinimas, ar paskirtos nuobaudos tikslai jau gali būti laikomi pasiektais, paprastai yra pagrindinis materialusis kriterijus, sprendžiant dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.
ATPK 20 straipsnyje įstatymo leidėjo nustatyta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama (taikoma) administracinės teisės pažeidimą įvykdžiusiems asmenims nubausti (nubaudimo tikslas) bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (atgrasymo, prevencijos tikslas). Teisingumo principas, taikant administracinę atsakomybę kaip valstybės prievartos priemonę, reikalauja, kad kiekvienas teisės pažeidimą įvykdęs asmuo atliktų tokios rūšies ir tokios trukmės administracinę nuobaudą, kad būtų visiškai pasiekti aukščiau pažymėti nuobaudos skyrimu valstybės vardu siekiami nubaudimo ir prevencijos tikslai. Nuobaudų rūšis ir trukmę, ar bent jų ribas kiekviename ATPK straipsnyje yra nustatęs įstatymų leidėjas, todėl bendrasis principas yra toks, kad kiekvienas pažeidimą įvykdęs asmuo privalo atlikti jam teisėtai paskirtą nuobaudą ir atlikti ją visą (visa apimtimi ir trukme). Iš tiesų, ATPK 329 straipsnyje aptarta norma yra išimtis iš tik ką paminėtos bendrosios taisyklės, nustatanti nuobaudą paskyrusiai institucijai (pareigūnui) diskreciją (teisę, bet ne pareigą) sutrumpinti specialios teisės atėmimo terminą.
Bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog visi įstatymo leidėjo ATPK 329 straipsnyje imperatyviai nurodyti reikalavimai, sąlygos yra įvykdytos. Iš administracinių teisės pažeidimų registro duomenų (b.l. 32-33) bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad po administracinės nuobaudos skyrimo, D. O. daugiau teisės pažeidimų nepadarė. VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centro sveikatos žinių atestavimo pažymėjimas patvirtina, kad D. O. išklausė 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą (b.l. 28-29). Nustatyta ir tai, kad šios teismo nutarties priėmimo dieną nuo administracinės nuobaudos D. O. paskyrimo praėjo daugiau kaip pusė paskirtojo laiko. Taip pat į bylą pateikta vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma (b.l. 26-27), sveikatos žinių atestavimo pažymėjimas (b.l. 30), papildomo vairuotojo mokymo baigimo pažyma (b.l. 34), UAB (duomenys neskelbtini) 2015-09-17 D. O. charakteristika (b.l. 35). Prašyme taip pat nurodyta, kad paskirta bauda yra sumokėta, tai patvirtina ir administracinių teisės pažeidimų registro išraše esanti žyma, kad bauda buvo sumokėta 2014-06-19. Tačiau pažymėtina ir tai, jog formalus įstatyminių reikalavimų įvykdymas, vienareikšmiai ir besąlygiškai nesudaro pagrindo taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatų.
Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo atitinka ATPK 329 straipsnyje numatytas sąlygas, tačiau šiuo atveju teismas vertina tiek pažeidėjo asmenybę, tiek aplinkybę, ar sutrumpinus specialiosios teisės atėmimo terminą bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad D. O. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (pagal byloje esančią neblaivumo nustatymo pažymą – 1,63 promilės, b.l. 11), tokiais savo veiksmais sukeldamas pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, taip pat viso eismo saugumui. Tai leidžia daryti išvadą, kad D. O. pasielgė ypatingai neatsakingai, kad būdamas tokios būsenos sėdo už automobilio vairo. Negalima neįvertinti to, kad pažeidėjui buvo nustatytas vidutinis – 1,63 promilės girtumo laipsnis, kuris keturis kartus viršija leistiną ribą, tačiau teismui įvertinus visas bylos aplinkybes buvo paskirta minimali administracinė nuobauda už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą. Iš administracinių teisės pažeidimų registro duomenų (b.l. 32-33) matyti, kad D. O. anksčiau nebuvo baustas administracine tvarka už panašaus pobūdžio pažeidimus kelių eismo saugumui, tačiau jam 2011-06-13 buvo paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 174 straipsnį, kadangi jis būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,01 promilės neblaivumo laipsnis (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis administracinė byla A2.9.-2765-642/2011), viešoje vietoje dalyvavo muštynėse. Iš to seka logika paremta išvada, kad pavartojęs alkoholinių gėrimų D. O. yra linkęs daryti teisės pažeidimus. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad D. O., kuris teismo posėdžio metu parodė, kad yra neteistas,– to paties įvykio metu, už kurį jam buvo taikyta administracinė atsakomybė pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, policijos pareigūnui tiesiogiai pasiūlė bei davė kyšį, siekdamas jo neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus (t.y. kad D. O. nebūtų rašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas už nustatytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą), dėl ko Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-12 baudžiamuoju įsakymu jis buvo pripažintas kaltu už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 4 dalyje, padarymą (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis baudžiamoji byla Nr. 1-744-972/2014). Teismas pažymi, kad ši aplinkybė nebuvo vertinama ATPK 329 straipsnio aspektu, kadangi baudžiamoji atsakomybė buvo taikyta už nusikalstamą veiką, kuri buvo atlikta tapačiu metu, kaip ir administracinis teisės pažeidimas, už kurį buvo taikytas specialiosios teisės atėmimas, tačiau teismas į šią aplinkybę atsižvelgia vertindamas pažeidėjo asmenybę, spręsdamas, ar jau yra pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.
Teismas, vertindamas pažeidėjo D. O. nurodytas aplinkybes, kad dėl prarastos teisės vairuoti transporto priemones sumažėjo jo darbo užmokestis, atgavus teisę vairuoti, galėtų vykti į komandiruotes užsienyje ir gauti didesnį darbo užmokestį, taip pat sudėtinga susisiekimą su Estijoje gyvenančiais tėvais,– pažymi, kad prieš darydamas teisės pažeidimą, D. O. privalėjo numatyti ir įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias jam, todėl turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius. D. O. teismo posėdžio metu parodė dirbantis suvirintoju, o komandiruočių metu vairuodavęs transporto priemonę, tai patvirtina ir UAB (duomenys neskelbtini) D. O. charakteristika (b.l. 35), tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad charakteristikoje nėra užsimenama apie suvirintojo darbo užmokesčio priklausomybę nuo vykimo į komandiruotes, taip pat į bylą nėra pateikta jokių duomenų pagrindžiančių darbo užmokesčio sumažėjimą, dėl šios priežasties teismas šias aplinkybes vertina kritiškai. Teismo vertinimu, pažeidėjo D. O. nurodytos aplinkybės, nors iki šios teismo nutarties priėmimo dienos nuo administracinės nuobaudos jam paskyrimo praėjo daugiau kaip pusę paskirtojo laiko, nėra pakankamas pagrindas taikyti įstatymų išimtis ir sutrumpinti jam skirtą specialiosios teisės atėmimo terminą bei grąžinti teisę vairuoti transporto priemones. Pabrėžtina tai, kad pažeidėjo interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu. Įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Teismas pažymi, kad nubaustojo gyvenime kilę neigiami padariniai ir sunkumai nėra išimtinės aplinkybės, leidžiančios sutrumpinti paskirtos nuobaudos terminą, nes pažeidėjo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padarytų pažeidimų rezultatui ir už tai yra atsakingas pats pažeidėjas. Aplinkybes, jog D. O. paskirtą baudą sumokėjo, išklausė privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą, padarė išvadas dėl padaryto pažeidimo, teigia suvokęs padaryto pažeidimo sunkumą, supratęs, kad transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam yra netoleruotinas,– teismas vertina kaip siekį pasitaisyti, procesą, kurio metu asmuo patiria ATPK 20 straipsnyje numatytą auklėjamąjį poveikį, tačiau ne kaip pakankamą pagrindą sutrumpinti paskirtos nuobaudos terminą. Teismo vertinimu, D. O., teikdamas prašymą sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas švelninti specialiosios teisės atėmimo terminą, nenurodė.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog šiuo metu pažeidėjui sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nebūtų pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai, todėl jo prašymas netenkinamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30215 straipsniu, 329 straipsniu,
n u t a r i a :
D. O. (D. O.) prašymo dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo – termino sutrumpinimo netenkinti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.
Teisėja Skaistė Bystriakovienė