Civilinė byla Nr. e2-2142-560/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02552-2017-9
Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.5.2.15.; 3.2.6.1.; 3.2.6.5.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugsėjo 29 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Dainius Rinkevičius,
sekretoriaujant Rūtai Miltinytei,
dalyvaujant ieškovei J. T.,
atsakovo atstovei advokatei R. I.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. T. ieškinį atsakovei VšĮ Vilniaus universiteto ligoninei Santaros klinikoms, trečiasis asmuo If P&C Insurance AS filialas.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. bylos 1 t., b. l. 1-14), kuriuo prašė panaikinti kaip nepagrįstą LR Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2017 m. spalio 3 d. sprendimą ir priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 55 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Nurodė, jog LR Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija (toliau – ir Komisija) 2017 m. spalio 3 d. sprendimu nusprendė, kad žala sveikatai teikiant J. T. skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientui V. T. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninei Santaros klinikoje, nebuvo padaryta, ir ieškovės prašymo atlyginti žalą netenkino. Ieškovė nesutinka su šiuo sprendimu, kadangi jis yra nepagrįstas motyvuotomis ekspertų išvadomis ir neteisėtas. Sprendimas yra nemotyvuotas, komisija nesudarė sąlygų ieškovei posėdyje paklausti ekspertų.
3. Teigia, jog ieškovės tėvas V. T. 2016 m. rugsėjo 14 d. dėl žarnų nepraeinamumo buvo operuotas VšĮ „Šiaulių respublikinė ligoninė“, buvo atlikta Hartmano tipo operacija distalinį galą užsiuvant su stapleriu, proksimalinį galą išvedant kaip stomą. Nuo 2016 m. lapkričio 14 d. VšĮ „Santariškių klinikos“ ieškovės tėvui V. T. buvo užvesta gydymo stacionare istorija Nr. 16T-805. 2016 m. lapkričio 14 d. V. T. buvo rekomenduota sisteminė chemoterapija kabecitabinu/ Oxaliplatina, o patikslinus histologiją gydymas bus papildytas angiogenezės inhibitoriais. 2016 m. lapkričio 15 d. diagnostiniame tyrime Nr. ESA-16-6467 nurodytos išvados: tiesiosios žarnos Ca. Biopsija. 2016 m. lapkričio 15 d. pradėtas gydymas, atliktas 1 chemoterapijos ciklas. 2016 m. lapkričio 2 d. nustatytas 2 storojo žarnyno navikas. 2016 m. lapkričio 16 d. kaip galutinę patologijos diagnozę Valstybinis patologijos centras nurodo vidutiniškai diferencijuotą G2 tiesiosios žarnos adenokarcinomą. Tame pačiame dokumente prie mikroskopinio aprašymo apibūdintas storosios žarnos navikas. 2016 m. gruodžio 6 d. atliktas 2 chemoterapijos ciklas, 2016 m. gruodžio 28 d. buvo atliktas 3 chemoterapijos ciklas. Prie būklės įvertinimo nurodyta, kad vėžio žymuo yra mažėjantis. 2017 m. sausio 18 d. atliktas 4 chemoterapijos ciklas, o 2017 m. vasario 8 d. buvo atliktas 5 chemoterapijos ciklas. Pagal biocheminius tyrimus – CEA sumažėjo, normalizavosi. 2017 m. kovo 1 d. atliktas 6 chemoterapijos ciklas, 2017 m. kovo 22 d. atliktas 7 chemoterapijos ciklas XELOX. 2017 m. kovo 24 d. įvyko gydytojų konsiliumo aptarimas, kurio išvados buvo: rekomenduota tęsti sisteminį gydymą dar du kursus, po to - operacinis rectum naviko gydymas. 2017 m. kovo 27 d. V. T. buvo suleista bevacizumab. 2017 m. balandžio 12 d. buvo suleista 8 xelox vaistų dozė.
4. 2017 m. gegužės 16 d. V. T. atsakovo įstaigoje hospitalizuotas planine tvarka, į I Pilvo chirurgijos skyrių, planuojant, kad operaciją atliks E. P.. 2017 m. gegužės 17 d. V. T. buvo atlikta operacija. 2017 m. gegužės 18 d. pilvas palpuojant minkštas, jautrus nežymiai ties operaciniais pjūviais, be peritonito, buvo suformuoti 2 drenai. 2017 m. gegužės 19 d. pilvas palpuojant minkštas, jautrus nežymiai ties operaciniais pjūviais, be peritonito, drenas ištraukiamas. 2017 m. gegužės 20 d. V. T. buvo ištrauktas antras drenas. Medicininiuose dokumentuose nėra jokių įrašų apie V. T. apžiūrą 2017 m. gegužės 20 d. Vadinasi, jis arba buvo neapžiūrėtas, arba buvo apžiūrėtas, tačiau nebuvo tinkamai užpildyti medicininiai dokumentai, kas lėmė itin didelį V. T. būklės pablogėjimą ir mirtį. Atsakovas teigia, kad 2017 m. gegužės 21 d. ryte V. T. buvo matuotas kraujo spaudimas, tačiau tai daryta nebuvo, taip informavo seselė. Medicininiuose dokumentuose rytinis kraujo spaudimas nėra fiksuotas. Atsakovas nurodo, kad ieškovės tėvas 2017 m. gegužės 21 d. ryte išėjo galimai parūkyti, tačiau jis nerūkė daugiau nei 35 metus. Atsakovas teigia, jog tik 16.00 val. gydytojams paaiškėjo kraujo tyrimai, kuriuose leukocitų buvo -1,18x109 /l. Iš tiesų šie kraujo rodikliai atsakovui buvo žinomi 13.34 val. Atsakovas nepaaiškina, kodėl nuo 13 val. iki 16 val. ieškovės tėvas nebuvo apžiūrėtas medikų. Ieškovės tėvas prieš operaciją reanimacijoje jau buvo intubuotas, be sąmonės. Jau prieš 18.10 val. reanimacijoje jam buvo taikytas elektrošokas dėl širdies darbo sutrikimo ir į operacinę ieškovės tėvas buvo išvežtas be sąmonės. Po operacijos reanimacijoje ieškovės tėvas nebuvo atgavęs sąmonės, taip ir mirė. Neaišku, ar atsakovo reanimacijos skyrius, nesant kraujo krešėjimo V. T. galėjo atlikinėti operaciją. Pas ieškovės tėvą 2017 m. gegužės 21 d. 13.30 val. buvo 2 iš 3 sepsiui būdingi požymiai. V. T., gavus tyrimų rezultatus 13.34 val., turėjo būti arba iškart pervežtas į reanimacijos skyrių, arba turėjo būti griežtai stebimas gydytojų. V. T. nebuvo suteikta profesionali medikų pagalba per 1 valandą nuo blogų kraujo tyrimų paaiškėjimo, kas lėmė jo mirtį. V. T. operavęs gydytojas ir jo pooperacinę priežiūrą atlikę gydytojai nebuvo tinkamos kvalifikacijos. 2017 m. gegužės 21 d. 13 val. V. T. apžiūrėjo tik gydytojas rezidentas, kuris dar ir paskyrė vaistus, skatinančius vidinį kraujavimą ir iš esmės netinkančius senyvo amžiaus žmonėms.
5. 2017 m. gegužės 21 d. V. T. stoma funkcionavo, tačiau tuštinimasis tą dieną jam prasidėjo kas 1 valandą, kai normaliai stoma prisipildo kur kas lėčiau. Toks dažnas stomos prisipildymas rodė, kad V. T. organizmas jau viską atmeta, ir tai yra akivaizdus sparčiai blogėjančios būklės požymis. Į šiuos būklės blogėjimo požymius nebuvo atsižvelgta. Drenas po 2017 m. gegužės 17 d. operacijos buvo suformuotas blogai. Sveikatos istorijoje yra pažymėta, kad kraujavimas galėjo prasidėti būtent dreno išėmimo vietoje. Antras drenas buvo išimamas šeštadienį (2017 m. gegužės 20 d.), dokumentuose tai nefiksuota, nors būtent dreno išėmimas lėmė prasidėjusį vidinį kraujavimą dreno išėmimo vietoje. V. T. 2017 m. gegužės 21 d. 13.00 val. paskirta Diclofenaci 75 mb į/r., Amoxiklav 1,2 g. Metronidasoli 0,5 g. Paskirtas Diclofenaci 75 mg taip pat lėmė kraujavimą, o gydytojai to nefiksavo ir 3 valandas nesidomėjo. 2017 m. gegužės 21 nuo 13 val. iki 16 val. prie ieškovės tėvo nebuvo priėjęs joks gydytojas. Gydytojai, ieškovei lankant tėvą, visą laiką ramino ir tvirtino, kad tėvo tyrimai yra geri. Vėžio kraujo tyrimas V. T. neberodė. Operacija negalėjo būti rekomenduojama. V. T. būklė buvo netinkamai įvertinta. Buvo grubiai pažeistos ieškovės tėvo ir ieškovės teisės ieškovės tėvui gauti tinkamą profesionalų gydymą. Ieškovė patyrė didžiulį šoką, staiga ir neprognozuotai netekus tėvo. Ieškovei jos tėvas buvo itin artimas ir brangus žmogus, su tėvu ją siejo stiprus ryšys. Ieškovė patyrė didelę moralinę žalą, neteko tėvo, kuris buvo jos draugas, patarėjas, užtarėjas. Šis neprognozuotos, staigios ir nesuprantamos netekties jausmas lydi iki šiol, sukeldamas stiprius emocinius išgyvenimus, todėl patirtą neturtinę žalą ieškovė vertina 55 000 Eur.
6. Atsakovas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos pateikė atsiliepimą į ieškinį (2 t., b. l. 4-15), kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad asmenys, turintys teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, nesutikdami su Komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys - per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės. Komisija sprendimą dėl J. T. pareiškimo priėmė 2017 m. spalio 3 d., dalyvaujant ieškovei. Taigi, pastaroji su ieškiniu dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės kreiptis į teismą galėjo iki 2017 m. lapkričio 3 d. Ieškovė, pateikusi ieškinį teismui 2017 m. gruodžio 4 d., praleido ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą. Ieškovė nurodo, kad Komisijos sprendimą atsiėmė pašte 20117 m. lapkričio 4 d., ir nuo tos datos skaičiuoja terminą. Ieškovė nenurodo, kada gavo pranešimą apie siuntą, o pateikia tik savo laiško atsiėmimo pašte datą. Atsakovas Komisijos sprendimą gavo 2017 m. spalio 9 d., todėl tikėtina, kad ir ieškovė pranešimą iš pašto apie laišką gavo panašiu laiku. Ieškovė, pati dalyvavusi Komisijos posėdyje, savo teisėmis piktnaudžiavo, sąmoningai delsė atsiimti pašte gautą sprendimą. J. T. ieškinyje nepateikia jokios Komisijos sprendimo analizės, o skundžia jį tik formaliais pagrindais.
7. Nurodo, jog V. T. dar 2016 m. rugsėjo 14 d. VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje buvo operuotas dėl žarnų nepraeinamumo. Operacijos metu rastas apie 4 cm diametro tumoras rektosigmoidiniame kampe, obturavęs storžamės spindį. Taigi, V. T. buvo nustatytas išplitęs vėžinis susirgimas su metastazėmis. 2016 m. spalio 18 d. pacientas buvo konsultuotas atsakovo gydytojos onkologės chemoterapeutės I. P., kuri nustatė diagnozę: riestinės žarnos karcinoma pT3NlMx G2. Gautas histologinio tyrimo atsakymas: vidutiniškai diferencijuota tiesiosios žarnos adenokarcinoma. Taigi, V. T. nustatytas antras vėžinis susirgimas. 2016 m. lapkričio 15 d. Onkologijos chemoterapijos skyriuje jam buvo pradėta pirmos eilės chemoterapija. Įvertinus ikichemoterapinį periodą, paciento ištyrimas buvo labai operatyvus, išsamus, jam buvo nustatytas antros lokalizacijos piktybinis navikas, dedant maksimalias pastangas bei ieškant galimybių per trumpą laiką atlikti reikalingus tyrimus ir pradėti gydymą, atitinkantį jo diagnozes. Nuo 2016 m. lapkričio 15 d. iki operacijos pacientas buvo intensyviai gydomas. Jam taikyti 8 chemoterapijos ciklai, 4 biologinė terapija (bevacizumabu), gydymas antiemetikais ir kita medikamentinė terapija. J. T., nurodydama, jog vėžio žymenys nerodė vėžio, galimai neteisingai interpretuoja tyrimų rezultatus: V. T. ligos istorijoje nurodytas CEA sumažėjimas nerodo vėžio nebuvimo, nes CEA nėra vėžys, o tik vienas antigenų. V. T. atliktų tyrimų rezultatai bei sveikatos būklė po gydymo buvo lyginami su jo būkle prieš gydymą, ir lyginant su šia būkle buvo stebimas pagerėjimas. Tačiau net ir po chemoterapijos taikymo pacientas liko sergantis IV stadijos vėžiu, o chemoterapinis gydymas buvo taikytas ligos progresavimui pristabdyti, ką pavyko pasiekti. V. T. buvo rekomenduojama tęsti sisteminį gydymą chemoterapija dar du kursus, po to buvo numatytas operacinis rectum naviko gydymas.
8. 2017 m. gegužės 17 d. jam atlikta operacija - Resectio recti anterior. Po operacijos paciento būklė buvo patenkinama, jis skundų neišsakė, nekarščiavo, hemodinamika (kraujotaka) buvo stabili, kontroliniuose kraujo tyrimuose anemija kompensuota. 2017 m. gegužės 19 d. 07:37 kraujo tyrimo atsakyme kritinių pakitimų nenustatyta. 2017 m. gegužės 19 d. 10:00 pacientas buvo apžiūrėtas su skyriaus vedėju prof. E. P. ir Pilvo chirurgijos centro vadovu prof. V. B.. Buvo nutarta dreną iš pilvo ertmės ištraukti. 2017 m. gegužės 21 d. 08:30 pacientas buvo apžiūrėtas su vyr. budinčiu abdominalinės chirurgijos gydytoju A. O.. Konstatuota, kad bendra paciento būklė buvo patenkinama. 2017 m. gegužės 21 d. 13.00 val. 4-ą parą po operacijos, V. T. atsirado šaltkrėtis, temperatūra pakilo iki 38°C, hemodinamika buvo stabili, kvėpavimo dažnis normalus. Pacientui buvo paimtas kraujo pasėlis, siekiant nustatyti galimą karščiavimo priežastį. Kadangi V. T. skundėsi skausmu, pacientui buvo paskirti vaistai nuo skausmo - sol. Diclofenac 75 mg į/r. Dar neturint atsakymo dėl infekcijos sukėlėjo, siekiant užkirsti kelią infekcijos plitimui, buvo pakartoti paciento laboratoriniai tyrimai, jam paskirti plataus spektro antibiotikai sol. Amoxiklav 1,2 g į/v 3 kartus per parą ir sol. Metronidasoli 0,5 g į/v 3 kartus per parą. Tačiau 2017 m. gegužės 21 d. 16.00 val. paciento būklė pablogėjo. Pacientui buvo paskirta sol. Gelofusini 1000 ml į/v, iškviestas gydytojas anesteziologas- reanimatologas. V. T. atliktos pilvo sonoskopijos metu buvo stebėtas laisvas skystis pilvo ertmėje, hemoglobino kritimas nuo 108 g/1 iki 69 g/1. Įtarus kraujavimą į pilvo ertmę, pacientas 2017 m. gegužės 21 d. 18.10 val. skubos tvarka buvo operuotas, atlikta relaparotomija, koaguliacija, tamponavimas. Pilve buvo rasta 2 litrai kraujo ir krešulių, buvo išsiurbta, išsausinta. Tačiau pacientui išliko besitęsiantis difuzinis kraujavimas iš pararektalinio tarpo audinių bei randinių audinių rectum bigės srityje. Bandyta koaguliuoti bipoliariniu koaguliatoriumi, argono dujomis, kraujavimo intensyvumas kiek apmažėjo, bet nesustojo, buvo 2 tamponais tamponuotas pararektalinis tarpas, paliktas drenas. Po operacijos pacientas buvo sąmoningas, bet labai vangus, skundėsi skausmu pilvo apačioje. Skubos tvarka buvo kateterizuota v. subclavia dextra, ir a. radialis sinistra, taikyta masyvi skysčių ir noraderanlino infuzija. Dėl skilvelinės tachikardijos ir nestabilios hemodinamikos atlikta sinchronizuota kardioversija 200 J, atsistatė sinusinis ritmas, bet po 5 min. vėl sutriko. Pacientui buvo skirta kordarono 150 mg, ŠSD buvo 117 k./min. 16.25 val. pacientas buvo intubuotas ir pradėta dirbtinė plaučių ventiliacija. Gautas patvirtintas augimas iš kraujo pasėlio (augo e.coli). Tęstas gydymas masyvia kristaloidų, koloidų transfuzija, kraujo komponentų transfuzija, krešėjimo faktorių korekcija. 16.55 val. noradrenalino 1,5 mkg/kg/min. infuzijos fone įvyko asistolija, pradėtas gaivinimas: išorinis širdies masažas, DPV 100 proc. deguonimi, leista sol. Adrenalini 0,1 proc. 1 ml į/v., kas 3- 5 min. Gaivinimas tęstas 20 min., visą gaivinimo laiką išliko asistolija. Progresuojant dauginiam organų disfunkcijos sindromui (duomenys neskelbtini) 7.15 val. buvo konstatuota V. T. biologinė mirtis.
9. J. T. nurodo faktines aplinkybes bei vertina V. T. medicinos dokumentuose užfiksuotus duomenis - tyrimų atsakymus bei atsakovo atliktus gydymo veiksmus. Ieškovė nepateikia įrodymų apie savo medicininį išsilavinimą, o iš jos pateikto medicinos faktų vertinimo akivaizdu, kad ieškovė daro tai neprofesionaliai bei vadovaudamasi tik savo subjektyviu supratimu. Ieškovė netinkamai aiškina Europos pacientų teisių chartijos nuostatas. Ši chartija nereglamentuoja medicinos paslaugų teikimo proceso kiekvienu konkrečiu gydymo atveju. Ieškovė įrašus medicinos dokumentuose interpretuoja pernelyg laisvai, teigdama, kad 2017 m. gegužės 20 d. „tik 16.00 gydytojams paaiškėjo kraujo tyrimai“. Pacientas dėl atsiradusio šaltkrėčio buvo apžiūrėtas 13:00 budinčio pilvo chirurgo kartu su vyr. budinčiu pilvo chirurgu. Ieškovė nurodo, kad 2017 m. gegužės 20 d. medicinos dokumentuose nėra jokių įrašų, kas, jos manymu, įrodo, jog pacientas tą dieną nebuvo apžiūrėtas. Tačiau taip pat ieškovė nurodo, kad tą dieną jam buvo ištrauktas drenas. 2017 m. gegužės 20 d. buvo šeštadienis, pacientas nebuvo sunkios būklės, todėl įrašai jo ligos istorijoje nebuvo daromi pagrįstai. Tyrimų, kuriais siekiama nustatyti ligos sukėlėją - bakteriją, rezultatai gali būti gauti tik pradėjus augti bakterijai, kas gali užtrukti iki kelių dienų, priklausomai nuo to, ar yra bakterijų augimas. Bakterijos nustatymo laikas yra objektyvus procesas, t. y. nepriklauso nuo gydymo personalo veiksmų ar neveikimo. Ieškovė neteisingai interpretuoja stomos funkcionavimo bei dreno pašalinimo aplinkybes. Suformuota stoma funkcionavo tinkamai, ką patvirtina pacientui atliktų tyrimų atsakymai, o jos prisipildymo laikas atitiko medicinos mokslo bei praktikos normas, bei, priešingai, nei nurodo ieškovė, nerodė paciento būklės blogėjimo. Neteisingai įvedus dreną pasekmės būtų matyti iš karto: iš jo pradeda gausiai kraujuoti. Jei po jo išėmimo būtų pradėję kraujuoti, kraujavimas būtų išorinis, o ne vidinis. Taigi, V. T. vėliau įvykęs kraujavimas su dreno įvedimu ar išėmimu nėra niekaip susijęs. V. T. vidinį staigų kraujavimą vėlyvu pooperaciniu periodu galėjo lemti tai, kad pacientas sirgo išplitusia onkologine liga - IV stadijos vėžiu. Jam buvo nustatyti net dviejų lokalizacijų piktybiniai navikai, jis gavo chemoterapiją, biologinę terapiją, dėl ko buvo imunosupresinės būklės, išsekę organizmo kompensaciniai rezervai. Ieškovė netinkamai vertina vaistų Diclofenac skyrimo V. T. aplinkybes. Vaisto informacinis lapelis yra skirtas pacientams, jau vartojantiems paskirtą vaistą, siekiant laiku nustatyti kilusį nepageidaujamą poveikį. Tuo tarpu medicinos specialistai - profesionalai, skirdami vaistą, naudojasi Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos patvirtintomis terapinėmis vaisto indikacijomis. Kiekvienas vaistas turi šalutinį poveikį, todėl jį skiriant visada vertinama jo naudos ir žalos santykis. Ieškovė neteisingai nurodo bei interpretuoja informacinio lapelio turinį: jame nėra draudimo skirti vaistą senyviems pacientams; V. T. nebuvo netekęs daug skysčių bei jam nebuvo kitų požymių, dėl kurių negalima būtų skirti Diclofenac. Ieškovė nurodo, kad Komisijos sprendimą laiko neteisėtu dėl to, jog ji negalėjo ekspertų apklausti dėl pateiktų išvadų. Komisija negali skirti medicininės ekspertizės bei leisti ekspertus apklausti pareiškėjui posėdyje. Priimdama sprendimą Komisija gali tik atsižvelgti į pasitelktų ekspertų išvadas, kas ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju. Ieškovė nurodo, kad patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 55 000 Eur. Nurodytos ieškinyje sumos ieškovė negrindžia bei neįrodo neturtinės žalos dydžio. Ieškovės nurodomas priteistinos neturtinės žalos dydis nėra proporcingas bei pagrįstas.
Ieškinys netenkinamas.
10. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad V. T. 2016 m. rugsėjo 14 d. VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje buvo operuotas dėl žarnų nepraeinamumo. 2016 m. rugsėjo 14 d. pacientui V. T. buvo atlikta Hartmano tipo operacija. Operacijos metu rastas apie 4 cm diametro tumoras rektosigmoidiniame kampe, obturavęs storžamės spindį. Histologiškai nustatyta: adenokarcinoma G2 pT3NlMlR0 LV1 MSS, KRAS Ex2 Cdl2 mutuota. 2016 m. lapkričio 4 d. nustatytas 2-as navikas, rekomenduotas sisteminis gydymas. 2016 m. lapkričio 15 d. Onkologijos chemoterapijos skyriuje jam buvo pradėta chemoterapija (3 ciklai). 2017 m. kovo 7d. jam atliktas dubens magnetinio rezonanso branduolių tyrimas, kurio išvados: būklė po sigmos rezekcijos, matoma rectum bigė. Tiesiosios žarnos navikas pT3N2, dinamikoje - dalinis atsakas. 2017 m. kovo 14 d. kepenų MRT išvados: lyginta dinamikoje su 2016 m. lapkričio 2 d. kompiuterinės tomografijos vaizdais; stebėta teigiama dinamika - kepenų S7-6 MTS židinys sumažėjo 60 proc., su nekrozės požymiais; naujų židinių nematyti. Kraujo tyrime karcinoembrioninis antigenas sumažėjo nuo 11.5 iki 2,1 mkg/1. (e. b. 1 t. b. l. 43). V. T. 2017 m. gegužės 16 d. planine tvarka buvo hospitalizuotas VUL SK operaciniam gydymui. 2017 m. gegužės 17 d. jam atlikta operacija - Resectio recti anterior, operacijos metu buvo rastas tiesiosios žarnos navikas apatiniame trečdalyje, retroperitoninėje dalyje. Naviko dydis 4x3x2 cm, paslankus, serozos neperaugęs, nepenetravęs, vėžinio limfangoito požymių nerasta, aplinkiniai limfiniai mazgai nepadidinti, atokių metastazių nerasta. Identifikuojant kairįjį ureterį, mobilizuota rėktum bigė, distalinis galas išdalintas link naviko, laikantis mezorectum ribų ir išsaugojant plexus hypogastricus ir jo šakas. Mezorectum pašalintas visas, žarna išdalinta 2 cm žemiau naviko ir perpjauta aparatu contur, bigė pašalinta, operacija sklandi, komplikacijų nestebėta. Po operacijos paciento būklė buvo patenkinama, jis skundų neišsakė, nekarščiavo, hemodinamika (kraujotaka) buvo stabili, kontroliniuose kraujo tyrimuose anemija kompensuota (e. b. 1 t., b. l. 45).
11. 2017 m. gegužės 19 d. 10:00 val. pacientas buvo apžiūrėtas su skyriaus vedėju prof. E. P. ir Pilvo chirurgijos centro vadovu prof. V. B.. Konstatuota, kad 2-ą parą po operacijos pooperacinė gijimo eiga sklandi. Objektyviai - pilvas palpuojant minkštas, jautrus nežymus ties operaciniais pjūviais, be peritonito. Tvarsčiai sausi. Per dreną išsiskyrė apie 100 ml turinio. Drenas ištraukiamas. Pacientui anksčiau skirtas gydymas nekoreguotas (e. b. 1 t., b. l. 99).
12. 2017 m. gegužės 21 d. 08:30 val. pacientas buvo apžiūrėtas su vyr. budinčiu abdominalinės chirurgijos gydytoju A. O.. Konstatuota, kad bendra paciento būklė buvo patenkinama, jis nekarščiavo, kraujotaka buvo stabili - AKS 120/80 mmHg, ŠSD 74 k/min., pacientas judėjo, vaikščiojo, buvo sąmoningas, kontaktiškas, orientuotas. Objektyviai - pilvas buvo minkštas, neskausmingas, be peritonito, peristaltika išklausoma, kolostoma funkcionavo. Operaciniai pjūviai gijo, pacientas skundų neturėjo (e. b. 1 t., b. l. 100).
13. 2017 m. gegužės 21 d. 13.00 val., 4-ą parą po operacijos, V. T. atsirado šaltkrėtis, temperatūra pakilo iki 38° C, hemodinamika buvo stabili, kvėpavimo dažnis normalus. Pacientui buvo paimtas kraujo pasėlis, siekiant nustatyti galimą karščiavimo priežastį - infekcijos sukėlėją, bei parinkti adekvatų gydymą. Pacientui buvo paskirti vaistai nuo skausmo - sol. Diclofenac 75 mg į/r, buvo pakartoti paciento laboratoriniai tyrimai, paskirti antibiotikai sol. Amoxiklav 1,2 g į/v 3 kartus per parą ir sol. Metronidasoli 0,5 g į/v 3 kartus per parą (e. b. 1 t., b. l. 45, 101).
14. 2017 m. gegužės 21 d. 16.00 val. paciento būklė pablogėjo, išliko karščiavimas iki 38° C, šaltkrėtis nesikartojo, atsirado hipotonija, arterinis kraujo spaudimas krito, sistolinis iki 50 mmHg, diastolinis tapo neišmatuojamas, atsirado ryškus skausmingumas apatinėje pilvo dalyje, kraujo tyrimuose buvo: leukocitų - 1,18x109/1, hemoglobino - 108 g/1, CRB - 15,7 mg/1. Pacientui buvo paskirta sol. Gelofusini 1000 ml į/v, iškviestas gydytojas anesteziologas- reanimatologas. Po gydytojo anesteziologo-reanimatologo konsultacijos pacientas buvo perkeltas tolimesniam gydymui į I reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių (e. b. 1 t., b. l. 45, 101).
15. 2017 m. gegužės 21 d. 18:00 val. paciento būklė įvertinta kaip labai sunki, nuspręsta ekstra tvarka vežti į operacinę relaparotomijai, kraujavimo sustabdymui (e. b. 1 t., b. l. 37). Pacientas 2017 m. gegužės 21 d. 18.10 val. skubos tvarka buvo operuotas, atlikta relaparotomija, koaguliacija, tamponavimas. Pilve buvo rasta 2 litrai kraujo ir krešulių, buvo išsiurbta, išsausinta, nes kraujavo difuziškai iš promontorium, pararektalinio tarpo bei kai kur matėsi aktyvus kraujavimas iš smulkių 1 mm kraujagyslių. Buvo koaguliuota, aktyvus kraujavimas sustabdytas. Tačiau pacientui išliko besitęsiantis difuzinis kraujavimas iš pararektalinio tarpo audinių bei randinių audinių rectum bigės srityje. Bandyta koaguliuoti bipoliariniu koaguliatoriumi, argono dujomis, kraujavimo intensyvumas kiek apmažėjo, bet nesustojo, buvo 2 tamponais tamponuotas pararektalinis tarpas, paliktas drenas (e. b. 1 t., b. l. 36).
16. Po operacijos tolimesniam gydymui pacientas buvo perkeltas į I RITS. Jis buvo sąmoningas, bet labai vangus, skundėsi skausmu pilvo apačioje. Kvėpavimo funkcija buvo kompensuota. Auskultuojant - šiurkštus vezikulinis alsavimas, Sp02 - 94 proc. AKS - 50/20 mmHg, širdies susitraukimų dažnis (toliau - ŠSD) - 150-200 k./min., skilvelinė tachikardija, periferinė kraujotaka prasta, išpiltas šalto prakaito, pilvas papūstas, skausmingas visame plote, buvo pilvaplėvės dirginimo reiškiniai. Skubos tvarka buvo kateterizuota v. subclavia dextra, ir a. radialis sinistra, taikyta masyvi skysčių ir noraderanlino infuzija. Dėl skilvelinės tachikardijos ir nestabilios hemodinamikos atlikta sinchronizuota kardioversija 200 J, atsistatė sinusinis ritmas, bet po 5 min. vėl sutriko. Pacientui buvo skirta kordarono 150 mg, ŠSD buvo 117 k./min. 16.25 val. pacientas buvo intubuotas ir pradėta dirbtinė plaučių ventiliacija (toliau - DPV). Gautas patvirtintas augimas iš kraujo pasėlio (augo e.coli). Tęstas gydymas masyvia kristaloidų, koloidų transfuzija, kraujo komponentų transfuzija, krešėjimo faktorių korekcija. Nepaisant taikomų intensyvių priemonių, gydymo eigoje progresavo paciento dauginis organų disfunkcijos sindromas, vyraujant kraujotakos nepakankamumui (noradrenalino dozė buvo iki 1,6 mkg/kg/min.), krešėjimo sutrikimui. 2017 m. gegužės 22 16.55 val. noradrenalino 1,5 mkg/kg/min. infuzijos fone įvyko asistolija, pradėtas gaivinimas: išorinis širdies masažas, DPV 100 proc. deguonimi, leista sol. Adrenalini 0,1 proc. 1 ml į/v., kas 3- 5 min. Gaivinimas tęstas 20 min., visą gaivinimo laiką išliko asistolija. Progresuojant dauginiam organų disfunkcijos sindromui (duomenys neskelbtini)17.15 val. buvo konstatuota V. T. biologinė mirtis (e. b. 1 t. b. l. 43-46).
17. Patologinės anatomijos autopsijos tyrimo Nr. 17A-36 duomenimis, V. T. patologinės anatomojos diagnozė: pagrindinė liga - storosios žarnos rektosigmoidinės dalies vidutiniškai diferencijuota G2 adenokarcinoma tubulinėje adenomoje: PT3PN1APL/VI. Būklė po rektosigminės dalies Hartmano tipo operacijos ir kairės kolostomos suformavimo 2016-09-14. Storosios (tiesiosios) žarnos vidutiniškai diferencijuota G2 adenokarcinoma YPT3 YPN1A YPLVI. Apie 50 proc. adenokarcinomos ploto po poterapinė nekrozė ir fibrozė: 1 regresijos laipsnis pagal Dworak. Būklė po tiesiosios žarnos rezekcijos operacijos 2017 m. gegužės 17 d. Komplikacijos: Būklė po relaparotomijos, kraujo ir krešulių (2 1) pašalinimo iš pilvo ertmės ir kraujavimo stabdymo 2017 m. gegužės 21. Ūminė posthemoraginė anemija, išeminė inkstų žievės nekrozė, ūmūs išeminiai galvos smegenų pakitimai. Dauginis organų disfunkcijos sindromas. Gretutinės ligos: generalizuota aterosklerozė (aortos aterosklerozė II laipsnio, II stadijos; vainikinių arterijų aterosklerozė ir stenozė: kairės vainikinės arterijos kamienas - 60 proc., priekinė tarpskilvelinė šaka - 60 proc., apsukinė šaka - 20 proc. Miokardo hipertrofija, skydliaukės mazginė hiperplazija (e. b. 1 t., b. l. 173-179). Medicininis mirties liudijimas Nr. 17-1519281 patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) V. T. mirė (e. b.1 t., b. l. 39).
18. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018 m. vasario 20 d. asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo T3-356/2017 ataskaitoje padarė išvadą, jog pacientui V. T. 2017 m. gegužės 16 d. – 2017 m. gegužės 22 d. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų (e. b. 2 t., b. l. 52-61). Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorius 2018 m. vasario 21 d. įsakymu nustatė, kad pacientui V. T. 2017 m. gegužės 16 d. – 2017 m. gegužės 22 d. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų (e. b. 2 t., b. l. 62). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, J. T. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl šio Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2018 m. vasario 21 d. įsakymo panaikinimo. Vilniaus apygardos administracinio teismas 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2366-473/2018 byla dalyje dėl reikalavimo panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2018 m. vasario 20 d. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo T3-356/2017 ataskaitą Nr. D17-54 (1.27.) nutraukta, o kita skundo dalis atmesta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. vasario 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-596-1062/2020 pareiškėjos J. T. apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimą paliko nepakeistą.
19. J. T. 2017 m. liepos 31 d. su skundu dėl netinkamai ir nekokybiškai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kreipėsi į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninę Santaros klinikas (e. b.1 t., b. l. 195-196). VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos 2017 m. rugpjūčio 18 d. raštu nurodė, jog mano, kad pacientui V. T. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose buvo teikiamos tinkamos ir savalaikės sveikatos priežiūros paslaugos (e. b. 1 t., b. l. 197-200).
20. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2017-10-03 sprendimu nusprendė, kad žala sveikatai, teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientui V. T. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninėj Santaros klinikose nebuvo padaryta ir pareiškėjo prašymo dėl žalos atlyginimo netenkino (e. b.1 t., b. l. 15-17).
Dėl ekspertizės
21. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 30 d. nutartimi byloje buvo paskirta deontologinė ekspertizė, kurią atliko Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyrius. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos gydytojas anesteziologas reanimatologas prof. Dr. D. T., VšĮ Kauno klinikų Chirurgijos klinikos Abdominalinės chirurgijos gydytojas koloproktologas doc. Dr. T. L., Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas S. M., įvertinę ieškovės skundą, civilinės bylos medžiagą, medicininius dokumentus, Ekspertizės akte Nr. EDM 25/2018 (02) pateikė atsakymus į teismo nutartyje iškeltus klausimus:
21.1. Kokia informacija apie paciento būklę vadovaujantis gydytojai teikė priežiūrą V. T. bei paskyrė jam gydymą 2017-05-21 – 2017-05-22 dienomis? Vertinant medicininę dokumentaciją į šį klausimą atsakyti negali.
21.2. Ar galėjo augančios bakterijos V. T. kraujyje būti 2017-05-20 dieną? Kokias pasekmes ir per kurį laiką galėjo sukelti bei ar sukėlė tokių bakterijų augimas V. T. kraujyje? Vertinant turimą informaciją bakterijų augimo kraujyje negali nei patvirtinti nei paneigti.
21.3. Kokių paciento V. T. priežiūros priemonių po antro dreno išėmimo iš paciento kūno 2017-05-20 dieną turėjo imtis medikai ir ar jų ėmėsi? Ištraukus dreną rekomenduotinas tolesnis paciento stebėjimas. Taip, pacientas buvo stebimas toliau.
21.4. Ar 2017-05-21 dieną V. T. buvo matuotas kraujo spaudimas ir jei taip, kada buvo matuotas kraujo spaudimas ir ar to pakako tinkamam, profesionaliam bei rūpestingam gydymui paskirti? 2017-05-21 AKS buvo matuotas. Pagal turimą informaciją AKS buvo matuotas 16 val., to pakako tinkamam, profesionaliam bei rūpestingam gydymui paskirti.
21.5. Ar atsakovo gydytojai 2017-05-21 dieną, laikotarpiu nuo 13.30 val. iki 16 val. vykdė paciento V. T. priežiūrą, paaiškėjus pirmiesiems sepsio požymiams? Jei taip, kokiais konkrečiai veiksmais pasireiškė ši priežiūra ir ar tokia paciento priežiūra laikoma rūpestinga ir profesionalia? Vertinant turimą medicininę informaciją į šį klausimą atsakyti negali.
21.6. Kokius paciento sveikatos rodiklius, pagal medicininę dokumentaciją, rodo V. T. svorio kitimo duomenys laikotarpiu nuo 2017-05-16 iki 2017-05-21? Ar po 2017-05-17 operacijos V. T. skiriamų nuskausminamųjų vaistų kiekiai leido gydytojams daryti išvadą, kad V. T. objektyviai būklė yra gera? ar šie sveikatos rodikliai buvo tinkamai, rūpestingai ir profesionaliai vertinti ir pagal juos skirtas tinkamas, rūpestingas ir profesionalus gydymas? Vertinant medicininę dokumentaciją svorio kritimas gali būti susijęs su didele operacijos apimtimi ir pagrindine liga. Skiriamų nuskausminamųjų vaistų kiekiai leido daryti išvadą, kad V. T. objektyviai būklė yra gera. Šie sveikatos rodikliai buvo tinkamai, rūpestingai ir profesionaliai vertinti ir pagal juos skirtas tinkamas, rūpestingas ir profesionalus gydymas.
21.7. Ar I reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrius galėjo atlikti operaciją V. T. 2017-05-21 dieną po 16.25 val., susidarius tyrimuose aprašytai V. T. būklei? Operaciją atlieka gydytojai chirurgai, o ne reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrius.
21.8. Kas 2017-05-21 dieną sukėlė V. T. vidinį kraujavimą? Ar vidinio kraujavimo požymiai galėjo būti matomi, atlikus tyrimus 2017-05-20 dieną? Vidinis kraujavimas galėjo būti susijęs su buvusios operacijos apimtimi. Atlikus tyrimus 2017-05-20 dieną, vidinio kraujavimo požymiai negalėjo būti matomi.
21.9. Ar gydytojas rezidentas, esant V. T. fiksuotai sveikatos būklei 2017-05-21, 13 val. ir kraujo tyrimų rezultatams 13.30 val., skyrė tinkamus vaistus V. T., ir ar galėjo jis skirti gydymą V. T. be gydytojo profesionalo priežiūros? Gydytojas rezidentas skyrė tinkamus vaistus V. T.. Be gydytojo profesionalo priežiūros gydytojas rezidentas negalėjo skirti gydymo.
21.10. Ar tinkamai buvo įvertinta V. T. sveikatos ir organizmo būklė prieš 2017-05-17 operaciją? ar V. T. atlikta operacija yra laikytina sudėtinga, kuriai užteko vieno operuojančio gydytojo? ar vėžio žymenų atitikimas normai V. T. kraujo tyrimuose prieš 2017-05-16 reiškė, kad vėžys yra nuslopintas? Tinkamai. Taip, laikytina sudėtinga. Operaciją atiko chirurgų komanda. Nereiškė.
21.11. Ar V. T. 2017-05-16 – 2008-05-22 Santaros klinikose buvo paskirtas adekvatus nustatytai diagnozei bei moksliškai pagrįstas gydymas? Taip, adekvatus.
21.12. Ar Santaros klinikose V. T. buvo tinkamai suteiktos medicinos paslaugos, adekvačios paciento sveikatos būklei? Jei ne – kokios paslaugos buvo teiktos netinkamai, kieno veiksmais, kokių konkrečiai teisės aktų ir kokie reikalavimai buvo pažeisti? Santaros klinikose V. T. medicinos paslaugos buvo suteiktos tinkamai.
21.13. Ar Santaros klinikų gydytojų veiksmais buvo padaryta žala V. T. sveikatai? Jei taip, tai kokiais veiksmais ir kokia žala? Nebuvo.
21.14. Ar tarp Santaros klinikų gydytojų veiksmų ir V. T. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys? Jei taip – prašome nurodyti gydytojus ir jų veiksmus, esančius tiesioginiame priežastiniame ryšyje su mirtimi. V. T. mirties priežastis yra liga. Santaros klinikos gydytojų veiksmai buvo gydymas. Tiesioginiame priežastiniame ryšyje su mirtimi buvo liga (navikas).
21.15. Ar buvo galima išvengti V. T. mirties? Kokiais veiksmais ir priemonėmis tai galėjo būti padaryta? Ar galima išvengti mirties, nėra medicininis klausimas ir į teismo medicinos ekspertizės kompetenciją nepatenka.
22. Taigi, iš Ekspertizės akto matyti, jog ekspertizę atlikę gydytojai specialistai, įvertinę byloje esančią medžiagą padarė išvadą, jog Santaros klinikose V. T. medicinos paslaugos buvo suteiktos tinkamai. Ieškovė prašo nesivadovauti ekspertizės išvada, kadangi joje yra neatsakyta į kai kuriuos klausimus, teigia, jog ekspertizės aktas yra neišsamus, nedetalus, nėra dokumentų analizės. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai: ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-469/2011; kt.). Dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-3-183/2012; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis, c. b. Nr. 3K-7-478/2014). Turi būti įvertinti visi įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant vertinimą atsižvelgiama į tų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.).
23. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, sudarančių pagrindą laikyti ekspertizės išvadas neteisingomis, neišsamiomis ar prieštaringomis ar nepagrįstomis. Vien ta aplinkybė, jog ekspertai, vertindami medicininę dokumentaciją, negalėjo atsakyti į kai kuriuos klausimus, bei nurodė, jog klausimas apie galimybę išvengti mirties nėra medicininis klausimas ir į teismo medicinos ekspertizės kompetenciją nepatenka, nėra pagrindas nesivadovauti tikėtinomis ekspertų išvadomis paremtomis specialiomis žiniomis, kartu vertinant jas kitų byloje esančių įrodymų kontekste. Šiuo atveju ekspertizės akte pateiktos išvados neprieštarauja byloje esančių įrodymų visumai, kadangi iš esmės tokias pačias išvadas padarė Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba. Savo atliktos ekspertizės išvadas teismo posėdyje patvirtino ir ekspertizę atlikę ekspertai S. M., D. T. ir T. L.. Be to, ieškovė, nors ir prašė nesivadovauti byloje atlikta ekspertize, tačiau kitos, papildomos ar pakartotinės ekspertizės skirti neprašė. Tokiu būdu teismo vertinimu byloje paskirta ekspertizė yra atlikta šios srities specialistų, yra paremta medicinine dokumentacija, jos išvados sutampa su kitų institucijų padarytomis išvados, todėl pagrindo nesivadovauti šiuo įrodymu teismas neturi.
Dėl ieškinio reikalavimų
24. Šiuo atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo jos patirtą neturtinę 55 000 Eur žalą, kadangi, jos teigimu, jos tėvui V. T. nebuvo suteikta profesionali medikų pagalba per 1 valandą nuo blogų kraujo tyrimų paaiškėjimo, kas lėmė V. T. mirtį. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta paciento teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Pacientas turi teisę į žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą. Žalos atlyginimo sąlygos ir tvarka nustatyta šio įstatymo V skyriuje, Civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme ir kituose teisės aktuose (PTŽSAĮ 13 straipsnis). Pareiga asmens sveikatos priežiūros įstaigai atlyginti teikiant paslaugas paciento sveikatai padarytą žalą įtvirtinta ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme (Įstatymo 45 straipsnio 7 punktas).
25. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Pareiškus ieškinį dėl žalos atlyginimo tuo pagrindu, kad gydytojas atliko savo profesines pareigas neatsargiai, nerūpestingai ir pacientą gydė netinkamai, gydytojo nerūpestingumo, neatidumo faktą turi įrodyti ieškovas, o atsakovas (gydytojas, gydymo įstaiga) turi įrodyti, kad pacientą jis gydė tinkamai ir gydymo metodai atitiko tam keliamus reikalavimus. Siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp abiejų šalių įrodinėjimo pareigos, ieškovas visada turi įrodyti žalą, atsakovo veiksmų neteisėtumą ir priežastinį ryšį. Atsakovas turi įrodinėti savo nekaltumą, kartu ir veiksmų teisėtumą, t. y. jis laikomas kaltu, kol įrodo, kad jo kaltės dėl žalos atsiradimo nėra. Pacientas, pareikšdamas ieškinį medicinos įstaigai dėl jos darbuotojų atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo), turi įrodyti pareigos teikti kvalifikuotą ir rūpestingą pagalbą pažeidimą, žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp gydytojo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2012; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016).
26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016). Taigi, šioje byloje sprendžiant, ar atsakovo gydytojai elgėsi maksimaliai atidžiai, kvalifikuotai, rūpestingai, vertinimo prioritetas teikiamas byloje esančioms gydytojų padarytoms išvadoms, nebent kiti byloje surinkti įrodymai paneigtų šių išvadų teisingumą arba leistų suabejoti jų pagrįstumu.
27. Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotoje praktikoje konstatuota, kad, be formaliųjų teisinių, gydytojo profesinė atsakomybė turi ir objektyviąsias ribas, kurias nubrėžia objektyvūs žmogaus organizme vykstantys biologiniai procesai bei medicinos mokslo ir praktikos raidos lygis ir jų galimybių ribos. Medicina, kaip ir visas visuomenės pažinimo procesas, plėtojasi ir tobulėja, tačiau neišvengiamai tenka susitaikyti su realybės faktu, kad gydytojas gali apsaugoti ne nuo visų ligų, ir ne visos ligos gali būti išgydytos, gydydamas pacientą, gydytojas negali padaryti daugiau nei leidžia medicinos galimybės ir ligonio būklė. Civilinėje atsakomybėje galioja principas impossibilium nulla obligatio ėst (lot. - iš nieko negalima reikalauti to, kas neįmanoma), todėl sprendžiant dėl gydytojų atsakomybės už netinkamą gydymą reikšminga aplinkybė yra ir tai, kokias objektyvias galimybes medicinos mokslo ir praktikos lygis suteikia gydytojui. Jeigu gydytojas savo darbą atliko rūpestingai, atidžiai ir taip, kaip yra tikimasi iš kvalifikuoto gydytojo, bet žala vis dėlto atsirado, nuo atsakomybės gydytojas turi būti atleidžiamas ir žala laikoma atsitiktine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje D. B. v. VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos, bylos Nr. 3K-3-408/2009). Pagrindinė gydytojo pareiga - teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą; pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Taigi teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. S. v. Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninė, bylos Nr. 3K-3-1140/2001; 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3- 556/2005; 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-77/2010).
28. Šiuo atveju ieškovė atsakovo netinkamą pareigų atlikimą įrodinėja tuo, jog galimai atsakovo reanimacijos skyrius, nesant kraujo krešėjimo, negalėjo atlikinėti operacijos V. T. 2017 m. gegužės 21 d., nes pas ieškovės tėvą 2017 m. gegužės 21 d. 13:30 val. buvo 2 iš 3 sepsio požymių. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pacientas 2017 m. gegužės 21 d. 18.10 val. skubos tvarka buvo operuotas, atlikta relaparotomija, koaguliacija, tamponavimas. Pilve buvo rasta 2 1 kraujo ir krešulių, buvo išsiurbta, išsausinta, nes kraujavo difuziškai iš promontorium, pararektalinio tarpo bei kai kur matėsi aktyvus kraujavimas iš smulkių 1 mm kraujagyslių. Ieškovė, teigdama, jog atsakovas negalėjo operuoti jos tėvo, šių savo teiginių nepagrindžia jokiais medicininiais įrodymais. Byloje esanti medžiaga patvirtina, jog V. T. atlikta operacija nebuvo planuota iš anksto, ji buvo atlikta skubos tvarka, kadangi paciento būklė buvo įvertinta kaip labai sunki, buvo pastebėtas vidinis kraujavimas, todėl skubos tvarka buvo nuspręsta jį vežti į operacinę relaparotomijai, kraujavimo sustabdymui. Ieškovės teigimu, V. T. operavęs gydytojas ir jo pooperacinę priežiūrą atlikę gydytojai nebuvo tinkamos kvalifikacijos, tačiau šie ieškovės teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, ieškovė neįrodinėja jokių konkrečių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog jos minimi gydytojai būtų neturėję tinkamos kvalifikacijos. Ieškovė teigia, jog 2017 m. gegužės 21 d. dažnas stomos prisipildymas rodė, jog V. T. organizmas viską atmeta, tai yra akivaizdus sparčiai blogėjančios būklės požymis, tai lėmė V. T. mirtį, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog stoma būtų funkcionavusi netinkamai, jog jos prisipildymas būtų neįprastas (CPK 178 straipsnis).
29. Ieškovės teigimu, drenas V. T. buvo išimtas šeštadienį, dokumentuose tai nefiksuota, tyrimai nebuvo atlikti, nors būtent dreno išėmimas lėmė prasidėjusį vidinį kraujavimą dreno išėmimo vietoje. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog V. T. vidinis kraujavimas prasidėjo dreno išėmimo vietoje. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, jog V. T. prasidėjo difuzinis kraujavimas iš promontorium ir pararektalinio tarpo, bei kai kur matėsi aktyvus kraujavimas iš smulkių 1 mm kraujagyslių. Teismo posėdžio metu liudijęs gyd. E. P. nurodė, jog ištraukiant dreną pažeisti organizmo neįmanoma, poveikis žmogaus organizmui ištraukus dreną būna teigiamas. Byloje atliktoje ekspertizėje yra nurodyta, jog ištraukus dreną rekomenduotinas tolesnis paciento stebėjimas, šiuo atveju pacientas buvo stebimas toliau. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie rodytų, jog dreno išėmimas V. T. būtų sukėlęs vidinį kraujavimą.
30. Ieškovė teigia, jog V. T. 2017 m. gegužės 21 d. 13 val. paskirti vaistai Diclofenaci 75 mb lėmė kraujavimą, o gydytojai to nefiksavo. Atsakovo teigimu, vaistai V. T. buvo paskirti pagrįstai, pagal indikacijas, jį pacientas vartojo trumpą laiką, o kraujavimas nėra susijęs su vaisto vartojimu. Byloje atliktoje ekspertizėje yra padaryta išvada, jog gydytojas rezidentas skyrė tinkamus vaistus V. T.. Taip pat ekspertizės akte yra nustatyta, jog vidinis kraujavimas galėjo būti susijęs su buvusios operacijos apimtimi. Objektyvių duomenų, jog V. T. būtų prasidėjęs vidinis kraujavimas nuo paskirtų vaistų Diclofenaci 75 mb, byloje nėra. Byloje atliktoje ekspertizėje yra padaryta išvada, jog Santaros klinikose V. T. medicinos paslaugos buvo suteiktos tinkamai, o jo mirties priežastis buvo liga.
31. Ieškovė teigia, jog atsakovo medicininiai dokumentai nebuvo tinkamai pildomi, jog V. T. nebuvo tinkamai prižiūrimas 2017 m. gegužės 20 d., jog šią dieną jam nebuvo atliekami tyrimai, jog buvo fiksuota sepsio pradžia. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. vasario 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-596-1062/2020 nagrinėdamas J. T. skundą pažymėjo, jog „Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja nepateikė jokių objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą manyti (kiek tai priskirta administracinio teismo kompetencijai), kad 2017 m. gegužės 21 d. laikotarpiu nuo 13 val. iki 16 val. sveikatos priežiūros paslaugos V. T. buvo teikiamos netinkamai, inter alia (be kita ko, įskaitant), kad laboratorinių tyrimų rezultatai 13 val. 30 min. rodė sepsio pradžią, į kurį, pasak pareiškėjos, nebuvo laiku sureaguota“; „vienos dienos įrašo trūkumas Ligos istorijoje savaime nereiškia, kad tuo ligonio sveikatai sukeliamos neigiamos pasekmės, ypač atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja neteigia, jog ligonio būklė 2017 m. gegužės 20 d. buvo pakitusi“; „Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog ligonio būklė būtų buvusi nestabili 2017 m. gegužės 20 d., o ši diena buvo šeštadienis, t. y. ne darbo diena, laikytina, kad įrašas gydymo stacionare ligos istorijoje šią dieną nebuvo būtinas“. Šios teismo išvados yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl pakartotinai jų įrodinėti nereikia. Ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo padarytas išvadas, todėl šie jos argumentai atmetami kaip neįrodyti.
32. Ieškovė ieškinyje teigia, jog atsakovo suteiktos gydymo paslaugos buvo atliktos nesilaikant teisės aktų ir vidinių įstaigos reikalavimų. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorius 2018 m. vasario 21 d. įsakymu nustatė, kad pacientui V. T. 2017 m. gegužės 16 d. – 2017 m. gegužės 22 d. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2366-473/2018 ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. vasario 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-596-1062/2020 ieškovės skundas dėl šio įsakymo panaikinimo atmestas. Taigi, faktas, jog V. T. gydymo paslaugos buvo suteiktos nepažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų yra nustatytas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, todėl teismas pakartotinai šių ieškovės ieškinio argumentų nenagrinėja.
33. Pagal civilinės atsakomybės sampratą civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos kilimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė ir atlieka kompensacinį vaidmenį. Civilinė atsakomybė atsiranda esant asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002). Civilinės atsakomybės atsiradimui būtinos sąlygos yra neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246?6.249 straipsniai. CK 6.247 straipsnyje reglamentuotas priežastinis ryšys, kaip būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga, reiškia, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę taip, jog nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Taigi ieškovė turi įrodyti žalą, atsakovo veiksmų neteisėtumą ir priežastinį ryšį.
34. Ieškovė neteisėtus atsakovo veiksmus įrodinėja tuo, jog buvo pažeistos V. T. ir ieškovės teisės jam gauti tinkamą profesionalų gydymą, kas lėmė jo mirtį. Byloje esančių įrodymų visuma neleidžia daryti išvados, jog V. T. būtų gavęs netinkamą ar neprofesionalų gydymą. Priešingai, byloje esanti medžiaga patvirtina, jog atsakovo gydytojai medicinos paslaugas suteikė tinkamai ir V. T. mirties priežastis yra liga, o ne atsakovo gydytojų veiksmai. Byloje ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovo gydytojų veiksmų ir V. T. mirties.
35. Ieškovė prašo priteisti jai 55 000 Eur neturtinės žalos. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais ir t.t. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Ieškovė nurodo, jog jos neturtinė žala pasireiškė tuo, jog dėl staigios tėvo mirties jai buvo sukelti stiprūs emociniai išgyvenimai, ji patyrė didžiulį šoką, su tėvu ją siejo stiprus ryšys. Šalis, siekdama prisiteisti neturtinę žalą, turi įrodyti savo teiginius (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju ieškovė neįrodo kaip jai pasireiškė jos įvardinami stiprūs emociniai išgyvenimai, didžiulis šokas, neprideda jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Abstraktūs teiginiai apie patirtus nepatogumus, jų nekonkretizavus ir neįrodžius, nesudaro pagrindo konstatuoti neturtinę žalą. Taigi, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog ieškovė neįrodė savo ieškinio reikalavimų pagrįstumo, tai yra civilinės atsakomybė sąlygų: neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir žalos, todėl ieškinys atmetamas kaip neįrodytas.
Dėl ieškinio senaties
36. Atsakovas teigia, jog ieškovė praleido ieškinio senaties terminą. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalis numato, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimas priimtas 2017 m. spalio 3 d., ieškovė J. T. dalyvavo komisijos posėdyje 2017 m. spalio 3 d. svarstant pareiškimą, ji yra asmuo, turintis teisę į žalos atlyginimą, laikytina, kad jai apie sprendimą buvo žinoma nuo sprendimo priėmimo dienos, tai yra nuo 2017 m. spalio 3 d. Ieškovė, nesutikdama su šiuo sprendimu turėjo teisę kreiptis į teismą per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo, tai yra per laikotarpį iki 2017 m. lapkričio 2 d. Ieškovė kreipėsi į teismą 2017 m. gruodžio 5 d., tai yra daugiau kaip mėnesį praleidusi ieškinio senaties terminą, kas sudaro atskirą pagrindą atmesti ieškinį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
37. CPK 93 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šiuo atveju ieškinio netenkinus, iš ieškovės priteistinos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 straipsnis). Atsakovas patyrė 1 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgdamas į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, atsakovo atstovui rengiant atsiliepimą į ieškinį, tripliką, rengiantis bylos nagrinėjimui bei atstovaujant teisme teismas sprendžia, jog prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra pagrįsta, neviršija maksimalaus rekomendacijų numatyto dydžio, todėl prašymas tenkinamas.
Vadovaudamasis LR CPK 260 str., 268 str., 270 str., 307 str., teismas
n u s p r e n d ė:
Ieškovės J. T. ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės J. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės VšĮ Vilniaus universiteto ligoninei Santaros klinikų (j. a. k. 124364561) naudai 1 500 Eur.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėjas Dainius Rinkevičius