2022 m. gegužės 27 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Erminijus Baziulis,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Svetlanai Anusevičienei,
dalyvaujant ieškovės UAB „Poliprofile“ atstovei advokatei Sigitai Galbuogienei,
dalyvaujant atsakovės UAB „Dirsėjas auto“ atstovei advokatei Redai Aleksynaitei,
dalyvaujant trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atstovei advokato padėjėjai Neringai Petrauskaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Poliprofile“ ieškinį atsakovei UAB „Dirsėjas auto“ dėl žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Eutira“ ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje.
Teismas
n u s t a t ė:
1. ieškovė UAB „Poliprofile“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Dirsėjas auto“ ir prašė iš atsakovės priteisti 12 231,00 Eur žalos atlyginimą, 470,00 Eur krovinio gabenimo išlaidas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė paaiškino, kad nuo 2020 m. kovo mėn. šalis siejo krovinių vežimo į Lenkiją sutartiniai teisiniai santykiai – atsakovė pagal ieškovės užsakymus organizavo ir vykdė ieškovei priklausančių prekių pervežimą. Ieškovė nurodė, kad 2021 m. liepos 26 d. žodžiu pateikė atsakovei užsakymą dėl 33 palečių PVC gaminių pervežimo organizavimo ir vykdymo maršrutu iš ieškovės sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), Lietuva, į gavėjo Castorama Sp. Zo.o. sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), Lenkija, o atsakovė kroviniui pervežti pasitelkė trečiąjį asmenį faktinį vežėją UAB „Eutira“. Ieškovė taip pat nurodė, kad, 2021 m. liepos 28 d. pristačius krovinį į galutinę paskirties vietą, paaiškėjo, kad krovinio dalis suvirtusi, sutvirtinimai sulūžę ir kad dėl to dalis krovinio sugadinta, ir kad krovinio gavėjas pareiškė pretenziją. Ieškovės nuomone, krovinio dalis buvo sugadinta dėl netinkamo transportavimo, todėl, atsakovės civilinę atsakomybę apdraudusiai draudikei Marine Underwriting Sevices SIA nustačius, kad žalos priežastimi buvo netinkamas/nepakankamas pakavimas bei paruošimas transportavimui, ir atsisakius atlyginti žalą, atsakovė, kaip ekspeditorius, yra atsakinga už ieškovės patirtus nuostolius dėl dalies krovinio sugadinimo bei turi atlyginti krovinio pervežimo išlaidas. Ieškovės teigimu, ji tinkamai supakavo ir pakrovė krovinį, o vairuotojas nepadarė jokių įrašų apie netinkamą/nepakankamą supakavimą, todėl nėra jokių vežėjo atleidimo nuo atsakomybės už krovinio sugadinimą sąlygų, o be to, lieka nepaneigta tikimybė, kad vairuotojas galėjo važiuoti nesaugiai, nevengti staigių manevrų, staigių stabdymų, viršyti greitį ir pan.
2. Atsakovė UAB „Dirsėjas auto“ pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad ieškovė neįrodė nei visų būtinų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, nei savo reikalavimo teisės. Atsakovė nurodė, kad nėra aišku, kuo remiantis ieškovė įrodinėja, jog reklamacija buvo pareikšta krovinio perdavimo gavėjui metu, nes ieškovė pateikė važtaraštį be gavėjo atžymos apie krovinio gavimą, todėl, atsakovės teigimu, neįsigaliojo 1956 m. gegužės 19 d. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencijos) 9 straipsnyje, 17 straipsnio 1 dalyje, 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos vežėjo kaltės ir neteisėtų veiksmų prezumpcijos. Atsakovės nuomone, ieškovė neįrodė nuostolių fakto ir dydžio, nes pateikė tik savo pačios vienašališkai surašytą ir pasirašytą žalos paskaičiavimo pažymą, tačiau joje nenurodyta, nei kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo nustatytas žalos dydis, nei kas ir kada atliko krovinio rūšiavimą, kaip apskaičiuota pažymoje nurodyta sugadintos krovinio dalies suma, kuo pagrįsti duomenys apie sugadinto krovinio kiekį. Atsakovė teigė, kad net jei minėtos CMR konvencijoje nustatytos kaltės ir neteisėtų veiksmų prezumpcijos būtų įsigaliojusios, ji atleistina nuo atsakomybės pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies b ir c punktus. Atsakovė paaiškino, kad UAB „Klaipėdos Netas“ 2021 m. rugpjūčio 18 d. dokumentinis tyrimas Nr. V306.21 visiškai patvirtina, kad krovinys vežimo metu buvo pažeistas dėl netinkamo/nepakankamo pakavimo ir paruošimo transportavimui, todėl ieškovei tenka pareiga įrodyti, kad krovinys buvo sugadintas ne dėl netinkamo jo pakavimo ar paruošimo vežimui, bet dėl kitų priežasčių. Atsakovės nuomone, vežėjas neturi pareigos tikrinti krovinio paruošimo pervežimui ar pakuotės tinkamumo, o aplinkybę, kad netinkamas krovinio paruošimas ir supakavimas, dėl kurio vežėjas turėjo derinti pakrovimą su siuntėju arba atsisakyti vežti krovinį, pakrovimo metu buvo akivaizdus ir vežėjui pakrovimo vietoje jau buvo žinomas, turi įrodyti ieškovė, tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad pakrovimo vietoje vežėjo vairuotojas būtų suabejojęs pakrovimo tinkamumu, be to, ir pati ieškovė laikėsi pozicijos, kad paruošimas ir pakavimas buvo tinkamas, toks pat, kokį ji naudojo visų ankstesnių atsakovei patikėtų vežimų atvejais. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė neįrodė nei staigaus stabdymo fakto, nei priežastinio ryšio tarp jo ir atsiradusios žalos, tačiau net jei toks faktas būtų įrodytas, tai neturėtų būti laikoma netinkamu prievolių vykdymu, o priešingai, į tokią eismo riziką turėjo atsižvelgti pati ieškovė, ruošdama krovinį pervežimui, pakuodama ir išdėstydama krovinį transporto priemonėje. Atsakovė laikydamasi pozicijos, kad kompensacija gali būti priteisiama tik nuostolius patyrusiam asmeniui, atkreipė dėmesį, kad ieškovė turėtų pateikti įrodymus, kad ji iš tiesų patyrė žalą, pavyzdžiui, kad krovinio gavėjas ieškovei nesumokėjo už sugadintas prekes, tačiau tokių įrodymų byloje nėra, o krovinio pristatymo sąlygos važtaraštyje nenurodytos, todėl nėra žinoma, kas buvo prisiėmęs atsitiktinio prekių žuvimo riziką – ieškovė ar krovinio gavėjas, kokios buvo apmokėjimo už prekes sąlygos ir kada perėjo prekių nuosavybės teisė. Atsakovė, nesutikdama su reikalavimu priteisti 470,00 Eur krovinio vežimo išlaidas, nurodė, kad ieškovė nepateikė šios sumos apskaičiavimą patvirtinančių įrodymų.
3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovė nepasirūpino reikiama krovinio pakuote, kuri apsaugotų krovinį gabenant jį realiomis transportavimo sąlygomis, bei atitinkamu krovinio pakrovimu ir sutvirtinimu transporto priemonėje, todėl egzistuoja ypatingos rizikos aplinkybės, sudarančios pagrindą atleisti tiek atsakovę, tiek trečiąjį asmenį, kaip faktinį vežėją, nuo krovinio dalinio sugadinimo. Trečiojo asmens nuomone, byloje esant įrodymams, kad žalos atsiradimo priežastis buvo netinkamas krovinio įpakavimas ir paruošimas transportavimui, įrodinėjimo našta, kad krovinys buvo tinkamai supakuotas ir paruoštas transportavimui, perkeliama ieškovei.
4. Ieškovės UAB „Poliprofile“ atstovė advokatė Sigita Galbuogienė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atstovė, pakartodama ieškinyje nurodytus argumentus, paaiškino, kad pristačius krovinį į gavėjo sandėlį buvo nustatyta, kad krovinys suvirtęs ir dalis krovinio buvo apgadinta, o važtaraštyje apie netinkamą krovinio supakavimą nebuvo pažymėta, todėl tikėtina, kad pats vairuotojas netinkamai pritvirtino krovinį. Atstovė nurodė, kad nuo prekių paėmimo iki krovinio iškrovimo už krovinį atsakingas vežėjas, kurio vairuotojas netinkamai sutvirtino krovinį, kad krovinys buvo sugadintas vežimo metu ginčo nėra, ir tikėtina, kad vairuotojas neatsakingai ir nerūpestingai vairavo, todėl krovinys suvirto ir buvo apgadintas. Atstovė paaiškino, kad gavėjos sandėlio darbuotojo surašytas prekių pažeidimo protokolas negali būti laikomas neginčijamu įrodymu, kad krovinio sugadinimo priežastis galėjo būti netinkamas supakavimas, nes sandėlio darbuotojas nėra kompetentingas nustatyti žalos atsiradimo priežastis, o be to, neatmestina galimybė, kad vairuotojas galėjo nurodyti, ką įrašyti į protokolą. Atstovė nurodė, kad UAB „Klaipėdos Netas“ dokumentinio tyrimo išvados negali patvirtinti netinkamo ginčo krovinio įpakavimo, nes tyrimas atliktas realiai neapžiūrėjus krovinio. Atstovė paaiškino, kad ieškovė žalos dydį apskaičiavo pagal CMR konvencijos reikalavimus, t. y. pagal sugadintos krovinio dalies vertę, šią žalą taip pat patvirtina neapmokėtos PVM sąskaitos faktūros, kurios buvo išrašytos krovinio gavėjui. Atstovė nurodė, kad pateiktose apgadintų prekių fotonuotraukose nėra užfiksuota jokių jų identifikavimo ženklų, o prekės negali būti realizuotos su nuolaida.
5. Atsakovės UAB „Dirsėjas auto“ atstovė advokatė Reda Aleksynaitė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atstovė nurodė, kad nėra ginčo, kad vežimo metu dalis krovinio suvirto, tačiau tai, kad krovinys dėl suvirtimo buvo apgadintas, įrodyti turėjo ieškovė, tačiau to nepadarė. Atstovės nuomone, vežėjo atsakomybės nėra, nes krovinio sugadinimą lėmė netinkamas krovinio paruošimas ir supakavimas. Atstovė nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad lūžo krovinio pakuotės medinės lentelės, kurios buvo nekokybiškos, t. y. buvo šakotos ir nenužievintos, todėl nepaisant to, kad pakavimo būdas buvo toks pat kaip ir kitų vežimų metu, tačiau pati pakavimo medžiaga ginčo atveju buvo nekokybiška. Atstovė pabrėžė, kad vežėjas nėra įpareigotas tikrinti pakuotės ir krovinio pakrovimo kokybės, tik tais atvejais, kai pakrovimo metu pakuotė akivaizdžiai netinkama, vežėjui būtų kilusi pareiga tą aptarti. Atstovė nurodė, kad pati ieškovė sprendė, kiek prekių pakrauti ir kaip tas prekes pakrauti. Atstovė pažymėjo, kad krovinys buvo tvirtinamas tekstiliniais tvirtinimo diržais, kurie saugo nuo krovinio pasislinkimo į šoną, bet negali apsaugoti, kad paletės nesuvirstų, be to, tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad tvirtinimo diržai buvo pritvirtinti netinkamai. Atstovė nurodė, kad realios krovinio apžiūros atlikti nebuvo galimybės, nes krovinio gavėjas neatsisakė jo priimti ir jį iškrovė, tačiau nenurodė, kad visos prekės, skirtos tam tikroms parduotuvėms, buvo apgadintos, t. y. nenurodyta, kad buvo sugadintos visos prekės. Atstovė pažymėjo, kad ieškovė nepateikė duomenų, kad apgadintų prekių fotonuotraukos patvirtina, kad tai tos pačios ginčo prekės, o be to, iš fotonuotraukų matyti, kad prekės buvo išrūšiuotos, tačiau išrūšiavimo faktas neužfiksuotas, todėl negalima nustatyti sugadintų prekių kiekio, nors ieškovė turėjo galimybę pateikti įrodymus, kad už sugadintas prekes nebuvo apmokėta arba kad ji parsigabeno sugadintas prekes ir pateikė pakaitines prekes vietoj sugadintų prekių, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Atstovė pažymėjo, kad kitų įrodymų, kurie paneigtų UAB „Klaipėdos Netas“ dokumentinio tyrimo išvadas, ieškovė nepateikė. Atstovė paaiškino, kad nesaugaus vairavimo faktas nėra preziumuojamas, o jokių įrodymų apie vairuotojo nesaugų vairavimą ieškovė nepateikė, be to, staigus stabdymas yra normali eismo situacija, todėl ieškovė turėjo tą įvertinti ir parinkti tinkamą krovinio įpakavimą ir jo sudėjimą. Atsakovė nurodė, kad kitos išlaidos atlyginamos proporcingai sugadinto krovinio dalies vertei, tačiau byloje nėra tikslių įrodymų dėl sugadinto krovinio dalies. Atstovė nurodė, kad ieškovė nepateikė tinkamų įrodymų dėl jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, nes PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta teisinių paslaugų sutartis nepateikta, o pinigų priėmimo kvitas nepasirašytas.
6. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atstovė advokato padėjėja Neringa Petrauskaitė teismo posėdžio metu pritardama atsakovės atstovei išsakytiems argumentams prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atstovė paaiškino, kad draudimo išmoką buvo atsisakyta išmokėti, nes buvo nustatytos ypatingos rizikos egzistavimas, o šioje byloje ieškovė neįrodė vežėjo civilinės atsakomybės sąlygų. Atstovė pažymėjo, kad UAB „Klaipėdos Netas“ dokumentinio tyrimo išvados nenuginčytos, o ieškovė nepatvirtino, kad turi specialių žinių dėl žalos atsiradimo priežasčių nustatymo. Atstovė pažymėjo, kad byloje nėra ginčo ir ieškovė iš esmės sutinka, kad tvirtinimo lentelės sulūžo, o iš fotonuotraukų buvo galima identifikuoti lūžimo priežastis.
Ieškinys atmestinas
Dėl teisinių santykių kvalifikavimo
7. Ieškovė nurodė, kad nuo 2020 m. kovo mėn. atsakovė pagal ieškovės užsakymus organizavo ir vykdė ieškovei priklausančių prekių pervežimą į Lenkiją. Ieškovė 2021 m. liepos 26 d. žodžiu pateikė atsakovei užsakymą dėl 27 822,96 Eur vertės 33 palečių (130 pakuočių, 1257 plokščių) PVC gaminių (dekoruotų dailylenčių, ventiliacinių dailylenčių, plokščių, apdailos kampų ir profilių) krovinio pervežimo organizavimo ir vykdymo maršrutu iš ieškovės sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), Lietuva, į gavėjo Castorama Sp. Zo.o. sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), Lenkija, o atsakovė kroviniui pervežti pasitelkė trečiąjį asmenį faktinį vežėją UAB „Eutira“, kuris krovinį vilkiku su puspriekabe pristatė į galutinę paskirties vietą 2021 m. liepos 28 d. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad tarp šalių susiklostė tiek ekspedijavimo, tiek ir vežimo teisiniai santykiai ir kad ji ieškinį atsakovei reiškia kaip vežėjai ekspeditorei. Atsakovė neginčijo, kad tarp jos ir ieškovės susiklostė krovinių vežimo sutartiniai teisiniai santykiai.
8. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Teisės taikymas yra teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016).
9. Vežimo sutartiniai teisiniai santykiai yra reglamentuoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos IV dalies XL skyriaus normomis (6.807–6.823 straipsniai). CK 6.808 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vežimo sutarties samprata, šioje normoje nurodyta, kad pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Ekspedijavimo sutartiniai teisiniai santykiai yra reglamentuoti CK šeštosios knygos IV dalies XLI skyriaus normomis (6.824–6.829 straipsniai). Pagal CK 6.824 straipsnio 3 dalį krovinių ekspedicijos sutartimi viena šalis (ekspeditorius) įsipareigoja už atlyginimą kitos šalies – užsakovo (užsakovo kliento) – lėšomis teikti arba organizuoti sutartyje numatytas paslaugas, susijusias su krovinių vežimu.
10. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad susitariančiųjų ir (ar) faktiškai vežimą vykdančių vežėjų grandinės atveju susiklosto dvi teisinių santykių grupės: pirma, teisiniai santykiai tarp pervežimo paslaugos užsakovo (kliento) ir vežėjų (išoriniai teisiniai santykiai); antra, vežėjų tarpusavio santykiai (vidiniai teisiniai santykiai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020).
11. Nagrinėjamu atveju rašytinė vežimo sutartis nebuvo sudaryta, tačiau byloje nėra ginčo kad nuo 2020 m. kovo mėn. ieškovė ir atsakovė žodžiu buvo susitarusios dėl ieškovės krovinių pervežimo į Lenkiją ir kad ginčo užsakymas taip pat buvo pateiktas žodžiu. Šalių procesiniai dokumentai ir šalių atstovių paaiškinimai patvirtina, kad atsakovė žodinės sutarties su ieškove pagrindu įsipareigojo pervežti ieškovės krovinį. Byloje nėra įrodymų, kad šalys susitarė, kad atsakovė teiks ekspedijavimo paslaugas. Todėl, nors faktiškai krovinį vežė trečiasis asmuo, kuris įrašytas į važtaraštį kaip vežėjas, tačiau teismas, vadovaudamasis minėta kasacinio teismo praktika, atsižvelgdamas į tarp šalių susiklosčiusią praktiką, daro išvadą, kad tarp ieškovės (krovinio siuntėjos) ir atsakovės (krovinio vežėjos) susiklostė krovinių vežimo sutartiniai teisiniai santykiai, o ne ekspedijavimo teisiniai santykiai.
12. Pažymėtina, jog tais atvejais, jeigu krovinio vežimo teisiniams santykiams būdingi tokie požymiai, kad, pirma, krovinys vežamas kelių transporto priemone už užmokestį, antra, krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose, trečia, krovinio išsiuntimo ir (ar) gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės, vežimo sutarties šalių tarpusavio teisių ir pareigų, be to, ir atsakomybės, klausimams spręsti taikytinas specialusis tarptautinės teisės aktas – CMR konvencija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-611/2019).
13. Nagrinėjamoje byloje pervežimo santykiai, dėl kurių kilo ginčas, patenka į CMR konvencijos taikymo sritį. Pažymėtina, kad, jeigu asmuo sudaro sutartį kroviniui pervežti į paskirties vietą, bet veža ne pats, o paveda tai daryti trečiajam asmeniui, jis vis tiek yra vežėjas CMR konvencijos prasme. Netgi tuo atveju, kai ekspeditorius prisiima atsakomybę už visą pervežimo organizavimą, tačiau nėra atskiro nurodymo, kad jis tik ekspedijuoja krovinį, jis taip pat laikytinas vežėju CMR konvencijos prasme. Todėl jeigu iš sutarties aiškiai matyti, kad šalis įsipareigoja pervežti krovinį, ji laikoma vežėju CMR konvencijos prasme ir atsako kaip krovinio vežėjas nepriklausomai nuo to, kad faktiškai krovinį vežė kitas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2012). Tokia kasacinio teismo praktika dėl vežėjų, priėmusių užsakymą, tačiau jį vykdančių pasitelkiant kitus vežėjus, patvirtina teismo išvadą, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė krovinių vežimo sutartiniai teisiniai santykiai, o ne ekspedijavimo teisiniai santykiai.
Dėl vežėjo atsakomybės už sugadintą krovinio dalį ir vežėjo atleidimo nuo atsakomybės pagrindų
14. Nustatyta, kad 2021 m. liepos 27 d. ieškovė prekes, kurias supakavo ir sutvirtino pati ieškovė, pakrovė į faktinio vežėjo vilkiką, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir buvo surašytas tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis. Kaip minėta, 2021 m. liepos 28 d. krovinys buvo pristatytas į galutinę paskirties vietą, kur paaiškėjo, kad krovinio dalis suvirtusi, pakuotės sutvirtinimai sulūžę ir kad dėl to dalis krovinio sugadinta. Sandėlio, į kurį buvo pristatytas krovinys, vadovas 2021 m. liepos 28 d. surašė prekių pažeidimo protokolą, kuriame pateiktas pažeistų prekių sąrašas, nurodant, kad padėkluose su plokštėmis buvo po keletą pažeistų pakuočių bei kad tikėtina pažeidimo priežastis buvo netinkamas pakavimas arba pakrovimas. Ieškovė 2021 m. rugpjūčio 3 d. atsakovei ir trečiajam asmeniui pateikė pretenziją atlyginti 12 231,00 Eur nuostolius dėl krovinio sugadinimo ir 470,00 Eur krovinio gabenimo išlaidas, tačiau po UAB „Klaipėdos Netas“ 2021 m. rugpjūčio 18 d. atlikto dokumentinio tyrimo, kurio metu buvo nustatyta, kad žalos priežastis buvo netinkamas/nepakankamas pakavimas bei paruošimas transportavimui, atsakovės draudikas Marine Underwriting Sevices SIA ir trečiojo asmens draudikas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ieškovės pretenziją atmetė. Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu laikėsi pozicijos, kad atsakovė, kaip sutartinė ieškovės vežėja, yra atsakinga už faktinio vežėjo padarytą žalą kroviniui, o atsakovė, pateikdama atsiliepimą į ieškinį, laikėsi pozicijos, kad egzistuoja vežėjo atleidimo nuo atsakomybės pagrindai. Todėl laikytina, kad tarp šalių kilo ginčas dėl vežėjo atsakomybės už sugadintą krovinio dalį ir dėl vežėjo atleidimo nuo atsakomybės pagrindų.
15. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje pervežimo santykiai, dėl kurių kilo ginčas, patenka į CMR konvencijos taikymo sritį, todėl vežėjo atsakomybės klausimams spręsti taikytina būtent CMR konvencija. CMR konvencijai būdingas griežto reguliavimo efektas, t. y. laikoma, kad klausimai, patenkantys į šios tarptautinės sutarties reglamentavimo sritį, inter alia (be kita ko), vežimo sutarties šalių civilinė atsakomybė, yra išsamiai sureguliuoti ir nėra galimi jokie nukrypimai nuo šio reglamentavimo. Toks aptariamoje konvencijoje nustatyto teisinio reguliavimo pobūdis suponuoja nacionalinės teisės subsidiarumą klausimams, susijusiems su tarptautinio pervežimo teisiniais santykiais, spręsti – nacionalinės teisės normos taikomos tik tiek, kiek atitinkamas teisės klausimas nėra tiesiogiai sureguliuotas CMR konvencijos nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2009).
16. CMR konvencijos IV skyrius reglamentuoja vežėjo atsakomybės atvejus ir apimtį. Pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalį vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą. Šioje normoje įtvirtinta griežtoji (objektyvioji) vežėjo sutartinė atsakomybė: vežėjas joje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nustatytų 17 straipsnio 2 ir 4 dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2016 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-469/2016).
17. Nors CMR konvencija įtvirtina vežėjo kaltės dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo prezumpciją (CMR konvencijos 17, 18 straipsniai), kurią paneigti turi vežėjas, tačiau krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo faktus turi įrodyti siuntėjas.
18. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ginčo krovinys suvirto krovinio pervežimo metu. Šią aplinkybę iš esmės pripažino ir atsakovė, tačiau, kaip minėta, atsakovė laikėsi pozicijos, kad ieškovė neįrodė krovinio sugadinimo fakto, bei kad, jei teismas nustatytų, kad šis faktas įrodytas, egzistuoja vežėjo atleidimo nuo atsakomybės pagrindai, įtvirtinti CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies b ir c punktuose.
19. Ieškovė, prašydama priteisti nuostolius dėl krovinio (PVC gaminių) sugadinimo, krovinio sugadinimo faktą įrodinėjo tokiais įrodymais: sandėlio, į kurį buvo pristatytas krovinys, vadovo 2021 m. liepos 28 d. surašytu prekių pažeidimo protokolu, kuriame pateiktas pažeistų prekių sąrašas, ieškovės 2021 m. rugpjūčio 3 d. surašytomis žalos paskaičiavimo pažyma ir pretenzija, UAB „Klaipėdos Netas“ 2021 m. rugpjūčio 18 d. atlikto dokumentinio tyrimo raportu Nr. V306.21, ieškovės 2021 m. liepos 26 d. krovinio gavėjai išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis Nr. 0123597991, Nr. 0123561765, Nr. 0125159503, Nr. 0122559315, Nr. 0125051711, Nr. 0121916817, Nr. 0100276337, Nr. 0124028218, Nr. 0406206787, Nr. 0122337831, Nr. 0107793600, Nr. 0125314885, Nr. 0123046085, Nr. 0123955780, Nr. 0121105618, Nr. 0125728775, Nr. 0406206791, Nr. 0124734430, Nr. 0124073729, Nr. 0125734751, Nr. 0118330180, kurios, ieškovės teigimu, nebuvo apmokėtos, bei savo darytomis sugadintų prekių fotonuotraukomis.
20. Kaip teisingai pastebėjo atsakovė, ieškovė nepateikė krovinio gavėjo reklamacijos arba pranešimo apie netinkamą krovinio būklę, o ieškovės pateiktame važtaraštyje nėra gavėjo atžymos apie krovinio gavimą. Sutiktina su atsakove, kad ieškovė, siekdama įrodyti krovinio sugadinimo faktą, turėjo pateikti minėtus įrodymus bei turėjo galimybę iš savo buhalterinės apskaitos pateikti įrodymus, kad už sugadintas prekes nebuvo apmokėta arba kad ji parsigabeno sugadintas prekes ir pateikė pakaitines prekes vietoj sugadintų prekių, tačiau tokių įrodymų nepateikė, o iš ieškovės darytų sugadintų prekių fotonuotraukų negalima nustatyti, kad tai tos pačios ginčo prekės (ieškovės atstovė teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad pateiktose apgadintų prekių fotonuotraukose nėra užfiksuota jokių jų identifikavimo ženklų). Tačiau, teismo vertinimu, byloje esantys netiesioginiai įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad ginčo krovinys suvirto ir buvo apgadintas krovinio pervežimo metu. Pirmiausia krovinio apgadinimo faktą pervežimo metu patvirtinta sandėlio, į kurį buvo pristatytas krovinys, vadovo 2021 m. liepos 28 d. surašytas prekių pažeidimo protokolas. Kaip minėta, ginčo krovinys buvo pristatytas į gavėjo sandėlį 2021 m. liepos 28 d. ir tą pačią dieną, dalyvaujant faktinio vežėjo vairuotojui, sandėlio vadovas surašė šį protokolą, kuriame užfiksuotas pažeistų prekių, skirtų nurodytoms parduotuvėms, sąrašas, nurodant, kad padėkluose su plokštėmis buvo po keletą pažeistų pakuočių. Taip pat krovinio apgadinimo faktą patvirtinta nepriklausomo eksperto
UAB „Klaipėdos Netas“ 2021 m. rugpjūčio 18 d. atlikto dokumentinio tyrimo raportas Nr. V306.21. Šiame raporte nurodyta, kad pagal pateiktus dokumentus ir turimą informaciją nustatyta, kad krovinio pažeidimo atžyma įrašyta į važtaraštį bei kad ginčo krovinys buvo pažeistas transportavimo metu. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad įsigaliojo CMR konvencijoje įtvirtina vežėjo kaltės dėl krovinio sugadinimo prezumpcija, kurią, kaip minėta, paneigti turi vežėjas, įrodydamas jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nustatytų CMR konvencijos 17 straipsnio 2 ir 4 dalyse, egzistavimą.
21. CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti.
22. CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal 18 straipsnio 2 ir 5 punktų nuostatas vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su viena ar keliomis toliau išvardytomis aplinkybėmis: a) buvo naudojamos atviros, be tento transporto priemonės, jeigu toks jų naudojimas buvo suderintas ir nurodytas važtaraštyje; b) kai krovinys, kuris pagal savo savybes netinkamas vežti jo neįpakavus ar blogai įpakavus, vežamas jo neįpakavus arba įpakavus netinkamai; c) jei krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu; d) dėl natūralių kai kurių krovinių savybių, dėl kurių jie buvo visai ar iš dalies prarasti ar sugadinti: surūdiję, supuvę, sudžiūvę, nubyrėję, suslūgę, pažeisti parazitų ar graužikų ir pan.; e) dėl nepakankamo ir nepatenkinamo kroviniams skirtų vietų ženklinimo ir numeravimo; f) vežant gyvūnus. Pagal CMR konvencijos 18 straipsnio 2 dalį, jei vežėjas įrodo, kad susidarius aplinkybėms krovinys prarastas ar sugadintas dėl vieno ar kelių 17 straipsnio 4 punkte nurodytų rizikos faktorių, tai manoma, kad nuostoliai dėl to ir buvo patirti.
23. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad komentuojant CMR konvencijos 18 straipsnio 2 punktą nurodoma, kad jame įtvirtintas įrodinėjimo naštos paskirstymo modelis, pagal kurį iš vežėjo nereikalaujama, kad jis įrodytų, jog žala atsirado būtent dėl 17 straipsnio 4 punkte nustatytų ypatingos rizikos faktorių, užtenka įrodyti, kad šie faktoriai galėjo būti žalos atsiradimo priežastis; kita vertus, tai nereiškia, kad pakanka įrodyti vien žalos faktą ir vienos ar kelių aplinkybių, nurodytų CMR 17 straipsnio 4 punkte, buvimą, vežėjas privalo įrodyti ir ryšį tarp jų, įvertinant sugadinimų pobūdį ir kitas aplinkybes, vežėjui tai įrodžius, įrodinėjimo našta perkeliama reikalavimą pareiškusiam asmeniui, kuris turi teisę įrodyti, kad ypatingos rizikos aplinkybės nebuvo žalos atsiradimo priežastimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-469/2016).
24. Nagrinėjamu atveju, po to kai ieškovė pateikė atsakovei ir trečiajam asmeniui pretenziją dėl žalos atlyginimo, jų draudikai kreipėsi į nepriklausomą ekspertą UAB „Klaipėdos Netas“, siekiant nustatyti krovinio sugadinimo, nuostolių atsiradimo priežastis bei aplinkybes, taip pat nuostolių dydį. Nors šis ekspertas atliko tik dokumentinį tyrimą, tačiau priešingai nei nurodo ieškovė, pritartina atsakovei, kad teisinga išvada apie krovinio sugadinimo priežastis gali būti pateikta ne tik realiai apžiūrint krovinį, bet ir atliekant tik dokumentinį tyrimą, o ieškovė nenurodė dokumentinio tyrimo trūkumų ir nepateikė kitų žalų vertinimo specialistų padarytų išvadų, kurios būtų priešingos UAB „Klaipėdos Netas“ padarytoms išvadoms. Be to, realios krovinio apžiūros atlikti nebuvo galimybės, nes krovinio gavėjas neatsisakė jo priimti ir jį iškrovė 2021 m. liepos 28 d. Todėl atmestini ieškovės argumentai, kad dokumentinio tyrimo išvada negalima remtis įrodinėjant atsakovės atleidimo nuo atsakomybės pagrindus.
25. UAB „Klaipėdos Netas“ tyrimo metu iš pateiktų dokumentų ir fotonuotraukų nustatė, kaip ieškovė transportavimui įpakavo ginčo krovinį, kuris pagal savo savybes (PVC gaminiai) netinkamas vežti jo neįpakavus ar blogai įpakavus, o būtent: krovinys įvairiais kiekiais buvo supakuotas į polietilenines pakuotes, trys mediniai tašeliai paguldyti po PVC gaminiais per jų plotį, nuo kiekvieno gulsčiai paguldyto tašelio iš abiejų pusių buvo iškeltos ir metaliniais kampainiais pritvirtintos vertikalios atraminės lentelės, kurios viena su kita sutvirtintos prikalant lentą ir taip sudarant karkasą, ant gulsčių tašelių buvo patiestas apsauginis lakštas, ant kurio sukrautos PVC gaminio pakuotės, tarp kai kurių atskirų krovinio karkasų padėta medinė plokštė, einanti ne per visą karkaso ilgį, o krovinys puspriekabėje pakrautas po dvi paletes / krovinio karkasus per puspriekabės plotį, 3–7 aukštais. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad pristačius krovinį į gavėjo sandėlį puspriekabėje pakrauto krovinio karkasai buvo išsijudinę / sukrypę (labiausiai išsijudinę / sukrypę puspriekabės priekyje sustatyti krovinio karkasai), o palečių / krovinio karkasų štabelyje, pakrautame puspriekabės priekyje, apačioje pastatyto karkaso viena vertikali lentelė sulūžusi. Ekspertas nustatė, kad lentelės mediena nekokybiška / nenužievinta, todėl tikėtina, kad lentelė lūžo ties šaka, neatlaikiusi ant viršaus sukrauto krovinio svorio. Byloje nėra ginčo ir ieškovė iš esmės sutiko, kad tvirtinimo lentelė sulūžo, o, kaip teisingai teismo posėdžio metu pastebėjo trečiojo asmens atstovė, iš fotonuotraukų galima identifikuoti lūžimo priežastis, t. y. kad ieškovė pasirinko blogos kokybės lentelę. Kadangi šiuo atveju ieškovės, kuri pati pakrovė ginčo krovinį, pasirinktos medžiagos transportavimo pakuotei nebuvo atsparios išorinėms krovinį veikiančios jėgoms, o transportavimo metu krovinys puspriekabėje visada yra veikiamas įvairių fizikinių jėgų, teismo vertinimu, nepriklausomas ekspertas tinkamai įvertino sugadinimų pobūdį ir padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad ginčo krovinys transportavimo metu buvo pažeistas dėl netinkamo / nepakankamo pakavimo bei paruošimo transportavimui ir tai lėmė ginčo krovinio sugadinimą.
26. Aplinkybes, kad krovinys buvo netinkamai supakuotas / netinkamai paruoštas transportavimui, ir kad būtent tai lėmė ginčo krovinio sugadinimą patvirtina ir sandėlio, į kurį buvo pristatytas krovinys, vadovo 2021 m. liepos 28 d. surašytas prekių pažeidimo protokolas, kuriame taip pat prašoma patobulinti pakavimą kitiems pervežimams.
27. Pagal CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalį vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti, ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaraštyje bei krovinio ir pakuotės išorinę būklę. Sutiktina su atsakove, kad toks reglamentavimas neįpareigoja vežėjo tikrinti krovinio paruošimo pervežimui ar krovinio transportavimo pakuotės tinkamumo, nes, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, CMR konvencijos nuostata, kad vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti krovinio ir pakuotės išorinę būklę nereiškia jo pareigos patikrinti, ar tinkamai sudėtas ir sutvirtintas krovinys. Logiška, kad krovinio siuntėjas žino vežamo krovinio specifiką, o jos gali nežinoti vežėjas. Kita vertus, jeigu išoriškai akivaizdus netinkamas krovinio pakrovimas, vežėjas turėtų su siuntėju, pakraunančiu krovinį, derinti jo pakrovimą arba atsisakyti vežti krovinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2013). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad vežėjo pareigos siuntėjui kraunant krovinį apsiriboja tik išorinių ir aiškiai matomų krovinio savybių patikrinimu bei krovinio išdėstymo automobilyje kontrole, ar vežėjas šias pareigas įvykdė, sprendžiama pagal sąžiningo ir rūpestingo vežėjo elgesio standartą.
28. Nustatyta, kad faktinio vežėjo vairuotojas puspriekabėje pakrautą ginčo krovinį sutvirtino tvirtinimo diržais per plastikinius kampučius. Krovinys buvo tvirtinamas tekstiliniais tvirtinimo diržais, kurie apsaugojo krovinį nuo pasislinkimo į šoną, bet negalėjo apsaugoti nuo suvirtimo. Ekspertai tyrimo metu nenustatė, kad tvirtinimo diržai buvo pritvirtinti netinkamai. Teismo vertinimu, faktinio vežėjo vairuotojas negalėjo pakrovimo vietoje akivaizdžiai nustatyti, kad ieškovė pasirinko netinkamą tvirtinimo lentelę. Vežėjas pagal byloje nustatytas aplinkybes buvo pakankamai atidus, tačiau negalėjo iš anksto įvertinti, ar lentelė, kurią tvirtinimui pasirinko pati ieškovė, sulūš, todėl ir nebuvo atsisakyta vežti krovinį ir nebuvo padarytos atitinkamos žymos važtaraštyje. Be to, pati ieškovė nurodė, kad ginčo krovinio paruošimas ir pakavimas buvo tinkamas, toks pat kaip ir kitų atsakovei patikėtų vežimų atvejais. Todėl, jei pačiai ieškovei nebuvo akivaizdu, kad transportavimo pakuotei pasirinktos medžiagos gali būti su defektais, negalima padaryti išvados, kad vežėjas, tikrindamas krovinio ir pakuotės išorinę būklę, buvo nepakankamai sąžiningas ir rūpestingas.
29. Atmestini ieškovės deklaratyvūs teiginiai, kad lieka nepaneigta tikimybė, kad vairuotojas galėjo važiuoti nesaugiai, nevengti staigių manevrų, staigių stabdymų, viršyti greitį ir pan. Ekspertas pagal karkasų išsijudinimo / sukrypimo pobūdį (jie buvo sukrypę į skirtingas puses) padarė teisingą išvadą, kad krovinio transportavimo metu eismo įvykių / staigaus stabdymo / staigaus pagreitėjimo nebuvo (priešingu atveju krovinio karkasai būtų sukrypę / išsijudinę viena kryptimi). Ginčo krovinys nebuvo perkrautas ir gavėjui pristatytas su ta pačia transporto priemone, kurioje buvo pakrautas siuntėjo. Be to, kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad asmuo, atliekantis krovinio pakrovimą ir sudėjimą, turi atsižvelgti į kelių transporto rizikas, tokias kaip staigus stabdymas, kelio nelygumai ir pan. Staigus stabdymas, jei nepažeidžiamos viešosios teisės normos, laikytinas normalia eismo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
2014 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2014). Todėl atsakovė teisingai nurodė, kad ieškovė neįrodė nesaugaus vairavimo fakto, o be to, pati ieškovė turėjo įvertinti galimas transporto eismo rizikas.
30. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad byloje įrodytos CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies b ir c punktuose nurodytos aplinkybės, atleidžiančios atsakovę, kaip vežėją, nuo atsakomybės už krovinio sugadinimą. Todėl ieškovės ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo atmestinas. Pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalį užmokestis už vežimą atlyginamas visas arba proporcingai sugadinto krovinio dalies vertei, todėl netenkinus reikalavimo dėl žalos atlyginimo, nėra pagrindo tenkinti ir ieškovės reikalavimo dėl krovinio gabenimo išlaidų priteisimo. Kadangi procesinės palūkanos išieškotinos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, o ieškinys atmestas, ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo nespręstinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
32. Atsakovė prašė iš ieškovės priteisti 1 331,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurias patvirtina 2021 m. spalio 19 d. atstovavimo sutartis Nr. DRS-2021(1), 2021 m. lapkričio 10 d. PVM sąskaita faktūra Serija RDA Nr. 2021-146, 2022 m. sausio 7 d. PVM sąskaita faktūra Serija RDA Nr. 2022-005, 2022 m. vasario 7 d. PVM sąskaita faktūra Serija RDA Nr. 2022-022, 2022 m. balandžio 12 d. PVM sąskaita faktūra Serija RDA Nr. 2022-055, 2022 m. gegužės 10 d. PVM sąskaita faktūra Serija RDA Nr. 2022-071, 2021 lapkričio 11 d. mokėjimo nurodymas Nr. 8877, 2022 m. sausio 10 d., 2022 m. vasario 8 d. ir balandžio 13 d. patvirtinimai apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą. Teismo skaičiavimu, šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos), nustatytų dydžių, todėl, ieškovės ieškinį atmetus, atsakovė turi teisę į išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovei iš ieškovės priteistinos 1 331,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
33. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 47 straipsnio 2 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises, įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje prašė priteisti iš atsakovės 484,00 Eur išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Trečiasis asmuo pagrindė turėtas išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti 2015 m. liepos 24 d. atstovavimo sutartimi, 2022 m. vasario 28 d. PVM sąskaita faktūra Serija NP Nr. 22-05, suteiktų teisinių paslaugų ataskaita ir 2022 m. kovo 22 d. mokėjimo nurodymu Nr. 0000477312. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl trečiojo asmens prašymas priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas tenkintinas ir trečiajam asmeniui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje iš ieškovės priteistina 484,00 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
34. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 21,50 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Todėl, ieškinį atmetus, jos priteistinos valstybei iš ieškovės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 268 straipsnio 5 dalimi, 269–270, 282–283 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės UAB „Poliprofile“, kodas 302699274, atsakovei UAB „Dirsėjas auto“, kodas 302694245, 1 331,00 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų trisdešimt vieno euro 00 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš ieškovės UAB „Poliprofile“, kodas 302699274, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje, kodas 300665654, 484,00 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų 00 ct) išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
Priteisti iš ieškovės UAB „Poliprofile“, kodas 302699274, valstybei 21,50 Eur (dvidešimt vieno euro 50 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, įrodymą pateikiant teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.
Teisėjas Erminijus Baziulis