Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-2598-389/2016

Teisminio proceso Nr. 4-08-3-02212-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija:

2.1.2.; 2.7.4.3.; 2.14.3.;

   PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2016 m. spalio 7 d.

Panevėžys

Panevėžio miesto apylinkės teismas,

pirmininkaujant teisėjai Gražinai Kazilionienė,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. A.,

išnagrinėjo J. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nebausto administracine tvarka, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

n u s t a t ė :

J. A. 2016-09-15, apie 8.30 val., S. Kerbedžio gatvėje, Panevėžyje, vairavo automobilį „Volkswagen LT 35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, jam nustatytas lengvas–0,43 promilių (įskaičius matavimo prietaiso paklaidą) girtumas. Tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 126 str. 1 d.

Bylos nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas J. A. savo kaltę pripažino visiškai ir dėl pažeidimo nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad iš vakaro išgėrė vieną butelį degtinės su iš Norvegijos grįžusiu broliu, kurio nematė dvejus metus. Ryte, jausdamasis visiškai blaivus, nei neįtardamas, kad gali viršyti leistiną normą, nepapusryčiavęs, automobiliu išvyko į darbą. Prašo neatimti vairuotojo pažymėjimo, nenori prarasti darbo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo J. A. kaltė įrodyta jo prisipažinimu ir byloje esančiais įrodymais: asmens blaivumo testu (b.l. 3), iš kurio matyti, kad 2016-09-15, 08.45 val., J. A. nustatytas 0,45 prom. girtumas; 2016-09-15 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 39P-71781235-16 (b.l. 6-7); policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b.l. 8); pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (b.l. 9); pažyma apie asmens baustumą (b.l. 10-11) bei kitais byloje esančiais duomenimis.

Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas J. A. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu metu ir nurodytoje vietoje vairavo transporto priemonę, būdamas lengvo girtumo laipsnio, kas atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d., sudėtį, todėl jam administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal šią įstatymo normą surašytas pagrįstai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo J. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pažymėtina, jog Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. ATPK prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 301 str., kurio 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į ATPK 31 str. nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau–LAT) nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-29-2013). Nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 301 str. nuostatos. LAT yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013, 2AT-18-2014 ir kt.).

Skiriant J. A. administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto pažeidimo pobūdį bei pavojingumą (nors vairavo, būdamas neblaivus, ir toks vairavimas potencialiai yra pavojingas, tačiau nesukėlė realių neigiamų padarinių, nežymiai viršijo leistiną neblaivumo normą), pažeidimo padarymo motyvus ir aplinkybes (alkoholį vartojo tik iš vakaro, pažeidimo padarymo dieną alkoholio nevartojo, jautėsi visiškai blaivus, nemanė, kad galėtų viršyti leistiną neblaivumo normą, todėl vairavo), į asmenybę–pažeidimo padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, per savo ilgą vairavimo stažą tik du kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, už kuriuos paskirtas nuobaudas yra įvykdęs, anksčiau nebuvo baustas administracine tvarka už itin šiurkščius KET pažeidimus, neteistas, todėl darytina išvada, kad J. A. padarytas pažeidimas yra atsitiktinio pobūdžio, į tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į visas bylos aplinkybes, į nustatytą girtumą. Pažymėtina, kad J. A. darbdavio–(duomenys neskelbtini) charakterizuojamas kaip sąžiningas, pareigingas, drausmingas darbuotojas, reiklus sau ir kitiems, operatyviai vykdantis vadovybės nurodymus ir užduotis. Darbdavys nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones J. A. būtina jo darbe, kadangi statybiniai objektai, kuriuose jis vykdo darbus, išsidėstę po visą Lietuvą, be to, vairuoja įmonės brigadinį transportą. Atsižvelgdamas į šias darbdavio nuorodas, teismas mano, kad J. A. nuogąstavimai dėl rizikos būti atleistam iš darbo, netekus teisės vairuoti, yra pagrįsti.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, pažeidėjo asmenybę, jo elgesį po pažeidimo padarymo, teismas konstatuoja, kad ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytų minimalių nuobaudų – 289 Eur baudos ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 1 (vieneriems) metams–paskyrimas J. A. būtų neproporcinga poveikio priemonė padarytam teisės pažeidimui, pažeidėjo asmenybei bei sukeltų neadekvačiai neigiamas pasekmes pažeidėjui, jam kiltų rizika prarasti darbą kaip vienintelį pajamų šaltinį, todėl būtų per griežta ir neteisinga. Šiuo atveju yra pagrindas taikyti ATPK 301 str. nuostatas ir J. A. paskirti švelnesnę nuobaudą, nei ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali. Teismo vertinimu, ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, J. A. paskyrus ATPK 126 str. 1 d. numatytą minimalaus dydžio baudą, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Teismas, vadovaudamasis ATPK 24 str., 302 str., 126 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 291-293 str.,

n u t a r i a :

J. A., a.k. (duomenys neskelbtini) už ATPK 126 straipsnio 1 dalies pažeidimą paskirti administracinę nuobaudą – 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Paskirta bauda privalo būti sumokėta per 40 dienų į AB „Swedbank“ banke esančią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, mokėjimo nurodyme nurodant gavėjo kodą 188 659 752, įmokos kodą 1001, pažeidimo identifikacinį Nr. ROIK: 16061534398.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                       Gražina Kazilionienė