Civilinė byla Nr. 2-1179-1099/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09312-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

2.6.18.3; 2.6.10.5.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1

 

 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. sausio 31 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič,

sekretoriaujant Agnei Pitrėnienei,

dalyvaujant ieškovės mažosios bendrijos „Ametra“ atstovams vadovui L. V. ir teisininkui E. G.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Restos investicijos“ atstovei vadovei D. S.,

liudytojams V. M., I. T., R. V.,

vertėjai A. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Ametra“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Restos investicijos“ dėl skolos priteisimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė:

 

I. Bylos esmė

 

1.       Byloje kilo ginčas dėl (ne)tinkamo statybos rangos darbų atlikimo ir atsiskaitymo už juos.

 

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

 

2.       Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Ametra“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Restos investicijos“ 17 124,84 Eur skolą, 6 proc. metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.       Nurodo, kad šalys 2020 m. lapkričio 12 d. sudarė rangos sutartį (toliau – rangos sutartis), pagal kurią ieškovė atliko ir 2020 m. gruodžio 14 d. perdavė atsakovei sutartus darbus, taip pat už juos išrašė sąskaitą faktūrą. Teigia, kad darbų atlikimo metu šalių atstovai nuolat susitikdavo ir bendravo darbų atlikimo vietoje, tarėsi dėl darbų atlikimo ir pan. Pažymi, kad po minėtoje rangos sutartyje numatytų darbų atlikimo šalių santykiai nenutrūko; atsakovė buvo tokia patenkinta ieškovės atliktų darbų rezultatais, kad užsakė atlikti ir daugiau darbų tame pačiame objekte, dėl ko tarp šalių susiklostė ilgalaikiai rangos santykiai.

4.       Teigia, kad ieškovė atlikinėjo atsakovės užsakomus darbus ir laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 12 d. iki 2022 m. gegužės 9 d. pateikė apmokėjimui 6 sąskaitas faktūras bendrai 76 124,84 Eur sumai (be PVM, nes taikomas atvirkštinis apmokestinimas; pati atsakovė privalėjo sumokėti PVM), tačiau, anot ieškovės, atsakovė sumokėjo tik 59 000 Eur, t. y. neapmokėtas likutis sudaro 17 124,84 Eur. Ieškovės teigimu, ji ragino atsakovę vykdyti savo įsipareigojimus, tačiau atsakovė vis žadėjo tai padaryti ateityje. Be to, pažymi, kad tarp šalių rangos santykiai klostėsi ir toliau – ieškovė 2022 m. liepos 30 d. ir 2023 m. kovo 31 d. atliktų darbų aktais perdavė atsakovei rangos darbų dar už 37 379,60 Eur, tačiau šiuo ieškiniu šitos skolos neprašo priteisti.

5.       Ieškovė nurodo, kad atsakovė ginčo darbus priėmė (pasirašydama atliktų darbų aktus ir/ar sąskaitas faktūras), jokių pretenzijų nereiškė, tačiau atsiskaitė tik iš dalies, todėl likusi suma turėtų būti priteista iš atsakovės. Ieškovė aiškina, kad nors ji pastoviai ragino atsakovę pasirašyti minėtą rangos sutartį, faktiškai ji atsakovės atstovų nebuvo pasirašyta; kita vertus, anot ieškovės, šalių fizinių parašų sutartyje buvimas negali būti suabsoliutinamas, kadangi sutartyje yra visi šalių rekvizitai, šalys sutartį derino, koregavo ir vėliau ją vykdė; be to, atsakovė, atlikdama pavedimus, mokėjimo paskirtyje nurodydavo, jog mokėjimai atliekami būtent pagal minėtą rangos sutartį.

6.       Ieškovės atstovai teismo posėdžių metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. Iš esmės palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją. Pakartotinai paaiškino, kad nors atsakovė faktiškai nepasirašė rangos sutarties, tačiau šalys veikė būtent pagal ją. Patikslino, kad rangos darbai buvo atliekami ne tik (duomenys neskelbtini), kaip nurodyta aktuose, bet ir (duomenys neskelbtini), t. y. aktai sudaryti dėl darbų abiejuose objektuose. Pažymėjo, kad atsakovė periodiškai priimdavo atliktus darbus – tuo pagrindu pasirašydavo aktus ir/ar sąskaitas faktūras, jokių pretenzijų nereiškė (nors statybose dalyvavo ir darbų techninis prižiūrėtojas; pretenzijos prasidėjo tik atsakovei gavus ieškovės ieškinį), darė pavedimus, tačiau atsiskaitė nevisiškai. Atstovai nesutiko su atsakovės pozicija, kad buvo mokama ir grynaisiais pinigais, teigdami, jog tai yra tik atsakovės gynybinė pozicija.

7.       Atsakovė UAB „Restos investicijos“ atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.

8.       Nurodo, kad ieškovė tam tikrus darbus atliko nesuderinusi jų su atsakove; be to, darbus atliko su defektais, kurie buvo konstatuoti techninio prižiūrėtojo A. Č.. Atsakovės teigimu, nebuvo pasirašytos sutarties, nebuvo atsakovės pritarimo ieškovės trokštamoms sumoms, šalys nesusitarė dėl darbų apmokėjimo; be to, ieškovė nepateikė sąmatų, čekių, orderių, kvitų ar atsakovės pasirašytų sąskaitų. Aiškina, kad nurodytus ieškovės darbų defektus atsakovė privalėjo skubiai šalinti pati, pasitelkdama trečiuosius asmenis, nes ieškovė atsisakė tai padaryti; tai kainavo apie 12 000-15 000 Eur. Be to, anot atsakovės, su ieškove iš dalies buvo atsiskaityta grynaisiais – sumokant bendrą 10 000 Eur sumą, tačiau dėl draugiškų santykių tai raštiškai neužfiksuota.

9.       Atsakovės atstovė teismo posėdžių metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Iš esmės palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Patvirtino, kad į bylą pateikta rangos sutartis tarp šalių faktiškai buvo sudaryta ir vykdyta (nors ir nepasirašyta), tačiau joje buvo sutarta tik dėl konkrečių darbų atlikimo (dėl pamatų); vėliau darbai buvo atliekami pagal žodinius pavedimus – buvo sutarta, jog bus atsiskaitoma po darbų atlikimo; be to, ieškovė atliko kai kuriuos nesutartus darbus. Pažymėjo, kad nors ieškovės atliktų darbų defektai buvo matomi iš karto, buvo vis žadama, jog jie bus pašalinti (dėl to atsakovės vadovė ir pasirašinėjo ieškovės teiktus aktus ir sąskaitas faktūras; buvo žadama viską suderinti po darbų pabaigos), tačiau faktiškai jie nebuvo pašalinti; dėl to atsakovės pasitelktas statybų techninis prižiūrėtojas sudarė defektų aktą, pagal kurį kiti asmenys pašalino ieškovės darbų defektus (nes ieškovė atsisakė), todėl ieškovei mokėtina suma turėtų būti mažinama defektų šalinimo suma (apie 10 000 Eur suma). Teigė, kad defektai buvo nustatyti ir dėl kitų ieškovės darbų, dėl kurių ieškovė šioje byloje nereikalauja apmokėjimo. Be to, nurodė, kad ieškovės darbuotojams grynaisiais buvo perduota 8 200 Eur už atliktus darbus (R. V. – 2 500 Eur, V. M. – 5 700 Eur), todėl atsakovė yra visiškai atsiskaičiusi su ieškove. Prašė skirti baudas – ieškovei už nepagrįsto ieškinio pateikimą, ieškovės vadovui ir liudytojui R. V. už melagingų parodymų davimą, ieškovės atstovui teisininkui E. G. už etikos pažeidimus.

10.       Liudytojas V. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis ginčui aktualiu laikotarpiu buvo/ir yra ieškovės darbuotojas ir vykdė statybos darbus. Paaiškino, kad ilgą laiką negaudavo atlyginimo iš ieškovės, todėl atsakovės vadovė pažadėjo padėti iš žmogiškos pusės ir bendrai jam sumokėjo apie 2 500 Eur (per maždaug keturis kartus). Liudytojas negalėjo paaiškinti už ką jam buvo mokėta – jam tuo metu buvo svarbu, kad gavo pinigų; atsakovės vadovė sakė vėliau dėl šitų mokėjimų išsiaiškins su R. V.. Liudytojas nurodė, kad neinformavo savo darbovietės, t. y. ieškovės, apie gautus pinigus iš atsakovės vadovės.

11.       Liudytojas I. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2022 m. pabaigoje-2023 m. pradžioje buvo atsakovės darbuotojas. Paaiškino, kad atsakovės vadovės pavedimu maždaug tuo metu du kartus perdavė grynuosius pinigus – bendrai apie 1 400 Eur, liudytojui V. M. (raštiškai tai nebuvo niekur fiksuota). Teigė, kad atsakovės vadovė aiškiai pasakė, jog tai pinigai už atliktus darbus; šią aplinkybę, anot liudytojo, suprato ir V. M..

12.       Liudytojas R. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad apie 4 metus dirba ieškovės bendrovėje. Paaiškino, kad iš atsakovės atstovų jokių grynųjų pinigų negavo; kai jis pradėjo aiškintis situaciją dėl grynųjų mokėjimo, kitas ieškovės darbuotojas V. M. patvirtino, jog gavo 500 Eur premiją iš atsakovės. Teigė, kad ieškovės darbuotojai apie metus negaudavo atlyginimo, kadangi atsakovė vis neapmokėdavo už atliktus darbus.

 

III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

 

13.       Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalys 2020 m. lapkričio 12 d. sudarė rangos sutartį (nors sutartyje ir nėra atsakovės atstovų parašų, tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovės vadovė patvirtino, jog faktiškai ši sutartis buvo sudaryta ir šalių vykdoma), pagal kurią atsakovė pavedė, o ieškovė įsipareigojo objekte (duomenys neskelbtini), atlikti rūsio sienų blokų montavimo darbus; sutarta darbų kaina (tiesioginės išlaidos su medžiagomis) 12 000 Eur + PVM.

14.       Nustatyta, kad ieškovė parengė 2020 m. gruodžio 14 d. atliktų darbų aktą dėl pamatų blokų montavimo darbų bendrai 12 000 Eur sumai + PVM (14 520 Eur su PVM), taip pat tuo pagrindu 2020 m. gruodžio 14 d. išrašė atsakovei sąskaitą faktūrą Serija AM Nr. 10 minėtai sumai. Nors minėtas aktas ir sąskaita atsakovės atstovų nepasirašyti, tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovės vadovė patvirtino, kad nurodyti darbai buvo atlikti ir už juos atsiskaityta.

15.       Byloje nekilo ginčo dėl to, kad po nurodytų darbų pagal rangos sutartį atlikimo, tarp šalių toliau vyko rangos teisiniai santykiai, t. y. atsakovė ir toliau užsakinėjo statybos rangos darbus, tik jau žodžiu, o ieškovė juos vykdė.

16.       Į bylą pateiktas 2021 m. vasario 28 d. atliktų darbų aktas (objekte (duomenys neskelbtini) už pamatų įrengimo darbus) bendrai 12 356,46 Eur sumai + PVM (14 951,32 Eur su PVM), tuo pagrindu taip pat išrašyta 2021 m. kovo 22 d. sąskaita faktūra serija AM Nr. 12 nurodytai sumai (nurodyta, kad sąskaita pagal rangos sutartį 2020-11-12, pamatų įrengimo darbai); ši sąskaita faktūra pasirašyta abiejų šalių atstovų; aktas pasirašytas tik ieškovės.

17.       Į bylą pateiktas 2021 m. gegužės 27 d. atliktų darbų aktas (objekte (duomenys neskelbtini) už mūro šiltinimo darbus) bendrai 7 769,10 Eur sumai + PVM (9 400,61 Eur su PVM), tuo pagrindu taip pat išrašyta 2021 m. kovo 22 d. sąskaita faktūra serija AM Nr. 13 nurodytai sumai (nurodyta, kad sąskaita pagal rangos sutartį 2020-11-12, pamatų šiltinimo mūro darbai); šis aktas pasirašytas abiejų šalių atstovų; sąskaita faktūra šalių nepasirašyta.

18.       Į bylą pateiktas 2021 m. birželio 23 d. atliktų darbų aktas (objekte (duomenys neskelbtini) už betonavimo darbus) bendrai 7 329,20 Eur sumai + PVM (8 868,33 Eur su PVM), tuo pagrindu taip pat išrašyta 2021 m. birželio 29 d. sąskaita faktūra serija AM Nr. 17 nurodytai sumai (nurodyta, kad sąskaita už statybos montavimo darbus); šie aktas ir sąskaita faktūra pasirašyti abiejų šalių atstovų.

19.       Į bylą pateiktas 2022 m. kovo 30 d. atliktų darbų aktas (objekte (duomenys neskelbtini) už mūro montavimo darbus) bendrai 23 134,46 Eur sumai + PVM (27 992,62 Eur su PVM), tuo pagrindu taip pat išrašyta 2022 m. kovo 30 d. sąskaita faktūra serija AM Nr. 32 nurodytai sumai (nurodyta, kad sąskaita už mūro montavimo darbus); šie aktas ir sąskaita faktūra pasirašyti abiejų šalių atstovų.

20.       Į bylą pateiktas 2022 m. gegužės 9 d. atliktų darbų aktas (objekte (duomenys neskelbtini) už stogo-fasado darbus) bendrai 13 535,62 Eur sumai + PVM (16 378,10 Eur su PVM), tuo pagrindu taip pat išrašyta 2022 m. gegužės 9 d. sąskaita faktūra serija AM Nr. 35 nurodytai sumai (nurodyta, kad sąskaita už stogo-fasado darbus); šie aktas ir sąskaita faktūra pasirašyti abiejų šalių atstovų.

21.       Taigi, bendrai ieškovė atsakovei ginčui aktualiu laikotarpiu išrašė sąskaitų faktūrų 76 124,84 Eur (be PVM) sumai. Nustatyta (ir ginčo dėl to nekilo), kad atsakovė laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. kovo 23 d. bendrai ieškovei pervedė (pavedimais) 59 000 Eur sumą.

22.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė ir A. Č. 2020 m. spalio 12 d. sudarė sutartį, pagal kurią šalys sutarė dėl vienbučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), statinio statybos darbų vadovo paslaugų.

23.       Nustatyta, kad A. Č. 2023 m. gegužės 5 d. surašė neatitikimų sąrašą pagal MB „Ametra“ atliktus darbus objektuose (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad:

–       (duomenys neskelbtini) name:

1)       (duomenys neskelbtini) nesutvarkyti cokoliai – ne pilnai sumontuota šiltinimo medžiaga; reikia pabaigti šiltinimo sluoksnio įrengimą;

2)       (duomenys neskelbtini) nenužemintas, per aukštai išmūrytas, keramzitbetonio blokelių kraštinės sienos skliautas iki 50 mm žemiau gegnės apačios ir monolitinės apjuosiamosios juostos betonas; reikia nužeminti mūrą, suformuojant vietą šiltinamajam sluoksniui;

3)       (duomenys neskelbtini) korpuse netinkamai sumontuota templė 80x80 antrame aukšte, ji tiesiog per mūrlotą prisukta vienu varžtu; reikia pataisyti/sumontuoti taip kaip numatyta projekto korektūroje – virinant per HEB140;

4)       (duomenys neskelbtini) nesumontuota stogo templė 80x80 antrame aukšte prie laiptinės; reikia sumontuoti taip kaip numatyta projekto korektūroje – virinant per HEB140;

5)       (duomenys neskelbtini) kraigo skarda susilanksčiusi nuo temperatūrinių svyravimų; reikia pataisyti tvirtinimo mazgą.

–       (duomenys neskelbtini):

1)       (duomenys neskelbtini) korpuse nesutvarkyti cokoliai – ne pilnai sumontuota šiltinimo medžiaga; reikia pabaigti šiltinimo sluoksnio įrengimą;

2)       (duomenys neskelbtini) korpuse neištiesintas pietinis fasadas; reikia ištiesinti pietinę fasado plokštumą;

6)       (duomenys neskelbtini) korpuse nesumontuota stogo templė 80x80 antrame aukšte prie laiptinės; reikia sumontuoti taip kaip numatyta projekto korektūroje – virinant per HEB140;

3)       (duomenys neskelbtini) korpusuose pastebėtas mūrlotų sujudėjimas; reikia atstatyti ir sutvirtinti;

4)       (duomenys neskelbtini) korpuse nenužemintas mūrinis kraštinės sienos skliautas ir vidinės pertvaros iki 50 mm žemiau gegnės apačios; reikia nužeminti mūrą, suformuojant vietą šiltinamajam sluoksniui;

7)       (duomenys neskelbtini) kraigo skarda susilanksčiusi nuo temperatūrinių svyravimų; reikia pataisyti tvirtinimo mazgą;

5)       (duomenys neskelbtini) korpuso stogo templė (80x80) neperdėta į projektinę vietą; reikia pataisyti/sumontuoti taip kaip numatyta projekto korektūroje – virinant per HEB140;

6)       (duomenys neskelbtini) korpuso mūrlotai iš atskirų, tarpusavyje nesujungtų gabalų; reikia pakeisti vientisu arba suderinti su konstruktoriumi tvirtinimo būdą ir sutvirtinti;

7)       (duomenys neskelbtini) korpuso kraštinė gegnė (iš galinio fasado) sumontuota 350 mm atstumu nuo sienos – turi būti 250 mm; reikia permontuoti į projektinę vietą.

24.       Be to, į bylą pateikti A. Č. el. laiškai (2022 m. lapkričio 14 d. ir 2023 m. birželio 8 d.), adresuoti atsakovei, dėl objektuose atliktų darbų defektų nustatymo.

25.       Atsakovės vadovė į bylą pateikė ranka surašytus mokėjimus grynaisiais pinigais (anot atsakovės – ieškovei) bendrai 8 200 Eur sumai: 2 500 Eur 2020 m. gruodžio 7 d.; 2 000 Eur 2021 m. balandžio mėn.; 500 Eur 2022 m. vasarą; 500 Eur 2023 m. gruodžio 22 d.; 500 Eur 2023 m. balandžio 6 d.; 500 Eur 2023 m. sausio 3 d.; 1 000 Eur 2023 m. sausio 22 d.; 700 Eur 2023 m. kovo 28 d.

26.       Byloje nekilo ginčo dėl to, kad objektai (duomenys neskelbtini), yra parduodami; į bylą pateikti pardavimo skelbimai.

27.       Į bylą pateikta UAB „Strateginių projektų sprendimai“ lokalinė sąmata bendrai 10 780 Eur (be PVM) sumai; sąmatoje nurodyti darbai – pamatų šiltinimo sluoksnių įrengimas (1 880 Eur), mūro nužeminimas suformuojant vietą šiltinamajam sluoksniui (550 Eur), templės 80x80 montavimas (1 600 Eur), fasado ištiesinimas (2 450 Eur), stogo darbai (3 500 Eur), skardos montavimas (kraigo tvirtinimo mazgas) (800 Eur).

28.       Atsakovė pateikė į bylą 2022 m. gegužės 22 d. el. laišką, adresuotą ieškovei, kuriame nurodytos rangos darbų kainos ir atlikti mokėjimai, įskaitant ir mokėjimus grynaisiais pinigais; nurodoma, jog likutis sudaro 1 317 Eur.

 

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

 

IV. Teismo argumentai ir motyvai

 

Dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo

 

29.       Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo dėl to, kad tarp šalių susiklostė statybos rangos santykiai. Kaip rangos sutartis kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Statybos rangos sutartys iš kitų rangos sutarčių išskiriamos pagal savo dalyką – tai sutartys dėl statinių statymo ar kitų statybos darbų atlikimo (CK 6.681 straipsnis), iš statybos rangos kylantiems santykiams kaip specialiosios prioritetu taikomos CK 6.681–6.699 straipsnių normos, o bendrosios rangos sutarties nuostatos (CK 6.644–6.671 straipsniai) – tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosioms bei jomis nesureguliuotiems klausimams (CK 6.644 straipsnio 2 dalis).

30.       CK

 6.681 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Pagal CK 6.681 straipsnio 2 dalį statybos rangos sutartis sudaroma įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statybai ar rekonstrukcijai, taip pat montavimo, paleidimo ar kitokiems darbams atlikti. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti pareigos priimti darbą bei už jį apmokėti ir priešingai.

31.       Atlikęs sutartus darbus, rangovas praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, o šis turi nedelsiant pradėti jų priėmimą (CK 6.694 straipsnio 1 dalis). Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad abiejų sutarties šalių pasirašomas darbų perdavimo–priėmimo aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 straipsnio 2 dalis); nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui (subrangovui) už atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009). Akte yra faktinio pobūdžio duomenys apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas.

32.       Kaip minėta, byloje tarp šalių ginčas iš esmės kilo dėl darbų defektų (ne)egzistavimo ir apmokėjimo už atliktus darbus – atsakovei, be kita ko, teigiant, kad už dalį darbų atsiskaityta grynaisiais pinigais.

 

Dėl darbų perdavimo/priėmimo ir jų defektų, skolos priteisimo

 

33.       CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai.

34.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės, yra pažymėjęs, kad tai yra įstatyme įtvirtintas įrodymų šaltinis (dokumentas), kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimą, jų atitiktį sutarties sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009). Atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016).

35.       CK

 6.38 straipsnyje nustatyti prievolių vykdymo principai: prisiėmusi prievolę šalis turi ją įvykdyti tinkamai, sąžiningai ir laikantis nustatytų terminų, o jei prievolės vykdymas yra profesinė veikla, – laikantis tokiai veiklai taikomų reikalavimų. Atsižvelgdamas į statybos rangos sutarties specifiką, įstatymų leidėjas specialiai aptarė tokios sutarties šalių pareigą bendradarbiauti (CK 6.691 straipsnis). Tinkamas šios pareigos vykdymas yra priemonė, įgalinanti maksimaliai išvengti vykdant sutartį galimų nuostolių, ginčų dėl darbų atlikimo, atsiskaitymo, net sutarties nutraukimo. CK 6.691 straipsnyje įtvirtinta statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) pareiga sutarties vykdymo metu reiškia, kad jei kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis (užsakovas, rangovas ar subrangovas) privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti.

36.       Kasacinis teismas, aiškindamas statybos rangą reglamentuojančias CK normas, yra konstatavęs, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011). Rangovas, atlikęs sutartus darbus, praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, o šis turi nedelsdamas pradėti jų priėmimą. Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Įstatyme nenustatyta specialios privalomos priėmimo–perdavimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo–perdavimo akto požymius. Iš CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatų akivaizdu, kad priėmimo perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinys – nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009).

37.       Pagal CK straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2005; 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-421/2016; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016).

38.       Rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai; įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį; rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys). Šios materialiosios teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės; užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CPK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

39.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas tokį reikalavimą ginčija remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatyme nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus, ir atitinkamai spręsti, ar užsakovas turi teisę reikalauti sumažinti darbų kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2018 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

40.       Atsakovei, kaip užsakovei, įstatymas suteikia teisę pasinaudoti vienu iš savo teisių gynimo būdų, numatytų CK 6.665 straipsnio 1 dalyje, t. y. prašyti neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą arba atitinkamai sumažinti sutartyje nustatytą kainą už atliktus darbus, arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Šie teisių gynimo būdai vertintini kaip alternatyvūs ir negali būti naudojami kartu dėl to paties teisių pažeidimo. Analizuojant CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 6.665 straipsnio 3 dalies normas darytina išvada, kad užsakovas turi teisę pasirinkti vieną iš jose įtvirtintų teisių gynimo būdų. Tokį aiškinimą patvirtina ir aukščiau nurodyta CK 6.658 straipsnio 5 dalies norma. Tokią teisminę praktiką šios kategorijos bylose yra suformavęs ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2011).

41.       Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ieškovė laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 28 d. iki 2022 m. gegužės 9 d. pateikė atsakovei 5 atliktų darbų aktus (neįskaitant 2020 m. gruodžio 14 d. atliktų darbų akto, dėl kurio ginčo byloje iš esmės nekilo) ir jų pagrindu išrašytas sąskaitas faktūras. Atsakovės vadovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad pasirašė minėtus aktus ir/ar sąskaitas faktūras (bent vieną iš jų, o dažniausiai abu), nors, anot jos, ieškovės atliktų darbų defektai buvo matomi iš karto, tačiau buvo vis žadama, jog jie bus pašalinti. Pažymėtina, kad nurodytuose aktuose ir/ar sąskaitose faktūrose, kurios, teismo vertinimu, taip pat gali būti vertinamos kaip ieškovės atliktų darbų perdavimo aktai, atsakovė nenurodė jokių ieškovės atliktų darbų defektų/trūkumų, taigi darytina išvada, jog atsakovė ieškovės darbus priėmė be jokių pretenzijų, atitinkamai jai atsirado prievolė atsiskaityti už ieškovės atliktus ir atsakovės priimtus darbus. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodytų darbų defektai, anot atsakovės, nebuvo paslėpti, jie buvo matomi iš karto, t. y. nereikėjo laiko jų nustatymui, todėl pripažintina, jog atsakovė, be jokių pastabų/pretenzijų priėmusi ieškovės atliktus darbus – pasirašydama atliktų darbų aktus ir/ar sąskaitas faktūras, taip pat periodiškai darydama pavedimus už atliktus darbus, buvo patenkinta darbais ir jų kokybe, t. y. ją tenkino ieškovės atlikti darbai, net jeigu ir būtų nustatyta, jog tam tikri darbai atlikti su trūkumais, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negali (CK 6.662 straipsnio 2 dalis)

42.       Pažymėtina ir tai, kad atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog minėtų darbų vykdymo metu ar po jų priėmimo atsakovė reiškė ieškovei kažkokias pretenzijas dėl darbų kokybės ir/ar defektų pašalinimo, apsiribodama tik savo deklaratyviais teiginiais, kuriuos kategoriškai neigė ieškovė (taigi, vienai šaliai teigiant, o kitai neigiant, nesant jokių kitų įrodymų, aplinkybė laikytina neįrodyta). Vien tai, kad techninis prižiūrėtojas siuntė atsakovei el. laiškus dėl galimai ieškovės atliktų darbų defektų (tuo labiau po visų darbų priėmimo), nepatvirtina aplinkybės, jog atsakovė ir/ar tas pats techninis prižiūrėtojas reiškė pretenzijas/pastabas pačiai ieškovei; priešingai, kaip minėta, atsakovė, net ir pasitelkusi techninį prižiūrėtoją, reguliariai priimdavo ieškovės atliktus darbus be jokių pastabų. Teismas kritiškai vertina atsakovės į bylą pateiktą techninio prižiūrėtojo A. Č. 2023 m. gegužės 5 d. surašytą neatitikimų sąrašą, kuris buvo surašytas po daugiau nei metų nuo bylai aktualių darbų atlikimo ir priėmimo; tuo labiau, jog, kaip minėta, atsakovė teigė, jog visi defektai/trūkumai buvo matomi iš karto, todėl nesuprantama kodėl atsakovei ir jos pasitelktam techniniam prižiūrėtojui prireikė vienerių metų užfiksuoti tariamai ieškovės atliktų darbų defektus. Teismas taip pat kritiškai vertina atsakovės atsikirtimus, jog ieškovė tam tikrus darbus atliko nesuderinusi jų su atsakove, t. y. atsakovei jų neužsakius, kadangi, visų pirma, atsakovė net konkrečiai nenurodė kokius darbus ieškovė atliko, nors atsakovė nebuvo jų užsakiusi; antra, kaip minėta, atsakovė visus ieškovės atliktus darbus priėmė, tokiu būdu pripažindama jų užsakymą ir poreikį.

43.       Be to, nors atsakovė bylos nagrinėjimo metu teigė, kad ji pasitelkė trečiuosius asmenis dėl ieškovės atliktų darbų defektų pašalinimo ir tai jai kainavo apie 10 000 Eur sumą (atitinkamai prašė ieškovei mokėtiną sumą mažinti defektų šalinimo suma), tačiau, teismo vertinimu, atsakovė šios aplinkybės neįrodė, iš esmės apsiribodama tik savo deklaratyviais teiginiais (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Atsakovės į bylą pateikta UAB „Strateginių projektų sprendimai“ lokalinė sąmata bendrai 10 780 Eur (be PVM) sumai nepatvirtina, kad atsakovė patyrė nurodyto dydžio nuostolius, tariamai šalindama ieškovės atliktų darbų defektus, atitinkamai nėra pagrindo mažinti ieškovės prašomų apmokėti atliktų rangos darbų kainos. Visų pirma, pažymėtina, kad pateikta tik lokalinė sąmata, tačiau nėra jokių duomenų (atliktų darbų aktų, sąskaitų faktūrų, jų apmokėjimą patvirtinančių įrodymų), jog sąmatoje nurodyti darbai iš tiesų buvo atlikti; antra, atsakovės vadovė bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad dalis sąmatoje nurodytų darbų yra ir dėl ieškovės vėliau atliktų darbų, dėl kurių apmokėjimo šioje byloje nekyla ginčo, t. y. ieškovė neprašo jų apmokėjimo. Byloje nekilo ginčo ir dėl to, kad objektai, kuriuose ieškovė vykdė nurodytus statybos rangos darbus, atsakovės yra parduodami, t. y. faktiškai yra naudojami/eksploatuojami. Teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse nurodoma, kad pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2017 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017).

44.       Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu tam tikri darbai buvo atlikti su trūkumais, atsakovė savo pažeistas teises turėjo ginti įstatyme nustatyta tvarka, o ne ignoruodama tiek įstatyme, tiek sutartyje įtvirtintą pareigą priimti rangovės-ieškovės darbo rezultatus ir atsiskaityti už atliktus darbus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai, nagrinėdami panašaus pobūdžio ginčus (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-565-302/2021).

45.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad ieškovė atliko ir perdavė darbų rezultatą atsakovei, kurį atsakovė priėmė ir faktiškai naudojosi, konstatuotina, kad atsakovei kilo pareiga atsiskaityti su ieškove už šios atliktus statybos darbus (CK 6.687 straipsnio 1 dalis).

46.       Kita vertus, atsakovė taip pat įrodinėjo, kad ji atsiskaitinėjo su ieškove ne tik darydama pavedimus, tačiau ir ieškovės atstovams – darbuotojams, perdavus grynuosius pinigus.

47.       Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). CPK 176 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020). Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).

48.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovei (jos darbuotojams) sumokėjo bendrą 10 000 Eur sumą; bylos nagrinėjimo metu teigė, jog ieškovės darbuotojams grynaisiais buvo perduota 8 200 Eur už atliktus darbus (R. V. – 2 500 Eur, V. M. – 5 700 Eur). Ieškovė su tokia atsakovės pozicija nesutiko ir neigė atsakovės grynųjų pinigų perdavimą. Kaip minėta, liudytojas V. M. (ieškovės darbuotojas) teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovės vadovė sumokėjo jam apie 2 500 Eur; kitas liudytojas R. V. (ieškovės darbuotojas) teismo posėdžio metu teigė, kad esą girdėjęs, jog kitas ieškovės darbuotojas V. M. gavo 500 Eur premiją iš atsakovės; liudytojas I. T. (buvęs atsakovės darbuotojas) teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovės vadovės pavedimu perdavė grynuosius pinigus – bendrai apie 1 400 Eur, liudytojui V. M..

49.       Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius duomenis, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, sprendžia, kad atsakovė neįrodė nei 10 000 Eur, nei 8 200 Eur sumų perdavimo ieškovei (ar jos atstovams), kadangi nepateikė jokių objektyvių įrodymų, galinčių patvirtinti šią aplinkybę, apsiribodama tik savo deklaratyviais teiginiais ir atsakovės vadovės ranka surašytais mokėjimais grynaisiais pinigais (niekaip jų nepatvirtinant) (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Kita vertus, liudytojui V. M. (ieškovės darbuotojui) patvirtinus, kad atsakovės vadovė sumokėjo jam apie 2 500 Eur, teismas vertina, kad nurodyta suma buvo sumokėta, labiausiai tikėtina, kaip atsiskaitymas už ieškovės atliktus statybos rangos darbus (o ne kaip premija, padėka ir pan., kaip kad bandė įrodyti ieškovė), todėl ieškovės reikalaujama priteisti 17 124,84 Eur skola mažintina nurodyta 2 500 Eur suma, laikant, jog atsakovė iš dalies atsiskaitė su ieškove grynaisiais pinigais, juos perdavus ieškovės darbuotojui (CK 2.133 straipsnis).

50.       Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies ir ieškovei iš atsakovės priteistina 14 624,84 Eur (17 124,84 Eur - 2 500 Eur) skolos už statybos rangos darbus (CK 6.662 straipsnio 2 dalis, 6.681 straipsnis; CPK 12, 178, 185 straipsniai).

 

Dėl baudų skyrimo

 

51.       Atsakovės vadovė prašė skirti baudas – ieškovei už nepagrįsto ieškinio pateikimą, ieškovės vadovui ir liudytojui R. V. už melagingų parodymų davimą, ieškovės atstovui teisininkui E. G. už etikos pažeidimus.

52.       CPK 95

 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus (nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą ieškinį ir (ar) kitą procesinį dokumentą; arba sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą), gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

53.       Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Tačiau teismų praktikoje pažymima, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės, numatytos CPK 95 straipsnyje, taikymą. Tam tikrais atvejais dalyvaujančio asmens elgesys gali būti įvertintas tik kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Pastebėtina ir tai, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).

54.       Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys šiuo sprendimu tenkintas iš dalies, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo ieškovės veiksmus (teikiant ieškinį) vertinti kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Be to, teismas sprendžia, kad nenustatyta ir kitų išskirtinių aplinkybių, leidžiančių teigti, jog piktnaudžiavimo procesu požymių buvo kituose ieškovės veiksmuose. Atsižvelgiant į tai, kad teismas nenustatė ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, atsakovės prašymas dėl baudos skyrimo ieškovei atmestinas.

55.       Be to, teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis bei šalių paaiškinimus, sprendžia, kad byloje surinkta nepakankamai duomenų, jog teismas galėtų konstatuoti, kad ieškovės vadovo L. V., liudytojo R. V. ir ieškovės atstovo E. G. veiksmuose galimai buvo/yra priešingos Lietuvos Respublikos įstatymams veikos požymių ir (ar) piktnaudžiavimo teisėmis, taip pat kad minėti asmenys davė aiškiai melagingus parodymus ir/ar pažeidė etiką, todėl nurodytų atsakovės prašymų taip pat netenkina.

56.       Teismas išaiškina, kad asmuo, manantis, kad buvo padarytos veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių, pats turi teisę su motyvuotu pareiškimu kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas.

 

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

 

57.       Tenkinant ieškovės prašymą, iš atsakovės priteistinos 6 proc. metinės procesinės palūkanos už priteisiamą 14 624,84 Eur sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 22 d. – teismo įsakymo išdavimo) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

58.       Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

 

59.       CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

60.       Ieškovė patyrė byloje 564 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis.

61.       Atsakovė patyrė byloje 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

62.       Teismo vertinimu, atsakovės patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių; be to, teismas nenustatė, jog minėtos išlaidos būtų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai didelės ir reikėtų jas mažinti.

63.       Nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas 85,40 proc. (ieškovė prašė priteisti 17 124,84 Eur sumą, priteista – 14 624,84 Eur), todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 481,66  Eur (564 Eur x 85,40 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų; atsakovei atitinkamai priteistina 73 Eur (500 Eur x 14,60 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistina 408,66 Eur (481,66 Eur - 73 Eur) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

64.       Byloje iš viso patirta 55,70 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos, tenkinus didžiąją dalį ieškinio, priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

 

n u s p r e n d ž i a:

 

ieškovės mažosios bendrijos „Ametra“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Restos investicijos“ dėl skolos priteisimo tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Restos investicijos“, j. a. k. 304686546, ieškovei mažajai bendrijai „Ametra“, j. a. k. 305253455, 14 624,84 Eur (keturiolika tūkstančių šešis šimtus dvidešimt keturis eurus 84 ct) skolos, 6 (šešių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (14 624,84 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 408,66 Eur (keturis šimtus aštuonis eurus 66 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Restos investicijos“, j. a. k. 304686546, valstybei 55,70 Eur (penkiasdešimt penkis eurus 70 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėjas                                                     Pavel Liubkevič