Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-06-04][nuasmenintas sprendimas byloje][I1-2922-1047-2020].docx
Bylos nr.: I1-2922-1047/2020
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 188604955 atsakovas
Kategorijos:
Turtinė žala
Teismo sprendimas
Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skundų dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas nagrinėjimas
Civilinės atsakomybės sąlygos
Neturtinė žala
Žala
Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Bausmių vykdymo ir suėmimo sąlygos
Teismo procesiniai dokumentai

?

        Administracinė byla Nr. I1-2922-1047/2020

        Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01033-2020-4

                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1

                                                                 (S)            

 

img1 

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. birželio 4 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Beata Martišienė

 viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

 

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

 

nustatė:

 

Pareiškėjas K. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Ministerija), 320 Eur turtinei žalai ir 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1– 3).

Skunde pareiškėjas nurodė, kad Ministerija 2020 m. kovo 1 d. uždraudė įkalinimo įstaigose nuteistiesiems, kurie yra paprastojoje grupėje, turėti žaidimų konsoles. Paaiškino, kad jis yra nuteistas bausmę atlikti kalėjimo režime (paprastojoje grupėje) ir dėl to negali būti perkeltas į lengvąją grupę. Prieš keletą metų įsigijo žaidimų konsolę už 320 Eur. Uždraudus naudotis žaidimų konsole, ji turi būti perduota artimiesiems arba bus laikoma pataisos namų sandėlyje. Pažymėjo, kad perduoti artimiesiems konsolės neturi galimybių, nes nepalaiko ryšių. Pareiškėjo vertinimu, laikant žaidimų konsolę sandėlyje, ji per 11 metų, kuomet jis atliks laisvės atėmimo bausmę, nuvertės. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas asmenų lygybės principas, kuris šiuo nagrinėjamu atveju buvo pažeistas.

Pareiškėjo vertinimu, būtent Ministerijos veiksmai sukėlė jam turtinę ir neturtinę žalą, kurią pareiškėjas ir prašo priteisti.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 7– 11).

Atsiliepime nurodė, kad Teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 „Dėl Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) buvo patvirtintos Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Šiose taisyklėse, inter alia (be kita ko), nustatytas diferencijuotas pagal nuteistųjų grupes ir laikymo sąlygas nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašas. Šiuo atveju pareiškėjas tik abstrakčiai ir deklaratyviai nurodo, kad Teisingumo ministras, priimdamas pareiškėjui netinkamą Įsakymą, padarė jam turtinės ir neturinės žalos, nes Įsakymu buvo nustatyti ribojimai turėti žaidimų kompiuterį. Taip pat formuluodamas savo reikalavimą pareiškėjas nedetalizuoja, kurie Įsakymo punktai konkrečiai padarė jam žalą. Taigi skunde pareiškėjas išreiškia nepasitenkinimą Teisingumo ministro Įsakymu, bet konkrečiai nenurodo jokių faktinių ir teisinių argumentų.

Diferencijuotas pagal nuteistųjų grupes ir laikymo sąlygas nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašas nustatytas siekiant paskatinti nuteistuosius aktyviai siekti pozityvių resocializacijos proceso rezultatų. Pavyzdžiui, jei nuteistasis priskiriamas į lengvąją grupę, jam suteikiamos galimybės įsigyti ir turėti daugiau daiktų nei paprastoje grupėje ar drausmės grupėje esantiems nuteistiesiems. Jei nuteistasis atlieka bausmę kalėjimo režimo sąlygomis, jo galimybės daugiau apribojamos, kad toks nuteistasis daugiau dėmesio skirtų socialinei reabilitacijai. Į kalėjimo režimą nuteistieji paskiriami už labai sunkius nusikaltimus.

Lietuvoje laisvės atėmimo vietų sistema (atviros kolonijos, pataisos namai, kalėjimai) orientuota į asmenų, padariusių nusikalstamas veikas, pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę atlieka už neatsargius bei nesunkius tyčinius nusikaltimus nuteisti pilnamečiai asmenys. Kadangi šių asmenų padarytų nusikaltimų, o kartu ir pasirinkto elgesio pavojus visuomenei yra mažas, atitinkamai ir jų izoliavimas nuo visuomenės taip pat yra minimalus. Pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atlieka asmenys, padarę tyčinius apysunkius ir sunkius nusikaltimus. Šių asmenų padarytų nusikaltimų ir elgesio pavojus visuomenei didesnis nei asmenų, padariusių neatsargius ar nesunkius tyčinius nusikaltimus, todėl jų izoliavimo nuo visuomenės laipsnis yra didesnis nei atvirose kolonijose laikomų asmenų. Kalėjimai – maksimalaus izoliavimo nuo visuomenės lygio laisvės atėmimo vietos, nes jose bausmę atlieka asmenys, nuteisti už labai sunkius nusikaltimus. Kalėjimai yra griežčiausio režimo laisvės atėmimo vietos, todėl juose laikomų asmenų teisės turėtų skirtis nuo pataisos namuose ar atvirose kolonijose laikomų asmenų teisių.

Pareiškėjas teigia, kad Taisyklėmis pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas asmenų lygybės principas. Tačiau Konstitucinis Teismas 1996 m. vasario 28 d. nutarime konstatavo, kad „konstitucinis asmenų lygybės principas savaime nepaneigia to, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu“. Pareiškėjo teisės Taisyklėmis nebuvo apribotos išskirtinai kitaip nei kitų nuteistųjų, esančių toje pačioje padėtyje t. y. atliekančių bausmę kalėjimo režimu. Taigi dėl pareiškėjo elgesio pavojingumo pareiškėjas priskirtas nuteistųjų grupei, kuriai taikomas tam tikras bausmės atlikimo režimas (taip pat ir nustatant atskirą leidžiamų turėti daiktų sąrašą). Be to, pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas.

Atsakovės atstovė taip pat atkreipė dėmesį, jog ateityje pareiškėjui galimai atsiras galimybė būti perkeltam į pataisos namus ir atitinkamai, jei jo elgesys bus pozityvus, į lengvąją grupę. 2019 m. birželio 27 d. priimto Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) pakeitimo įstatymo (Nr. XIII-2264) 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigalios 38 straipsnis, kuriuo minėtas kodeksas papildomas 881 straipsniu. Šiame straipsnyje nustatytos sąlygos, kurioms esant nuteistieji galės būti perkelti iš kalėjimo į pataisos namus. O visi nuteistieji, atliekantys bausmę pataisos namuose, gali būti priskirti lengvajai grupei, jei jų elgesys nepriekaištingas ir stebima akivaizdi jų pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Taigi pareiškėjo perkėlimo į lengvąją grupę galimybė priklausys nuo paties pareiškėjo elgesio, pastangų reabilituotis, požiūrio į darbą bei mokymąsi. Nors šiuo metu pareiškėjas neturi galimybės turėti ir naudotis savo turimu kompiuterinių žaidimų aparatu, atsižvelgiant į netrukus įsigaliosiančius teisės aktų pakeitimus, pareiškėjas savo pozityviu elgesiu įkalinimo įstaigoje galės šią galimybę įgyti ateityje. Tad minėti laikini suvaržymai, kuriais siekiama bausmių vykdymo principų įgyvendinimo, nesudaro pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo.

Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų veiksmų. Teisingumo ministras, tvirtindamas Taisykles, veikė Ministerijai priskirtų kompetencijų ribose. Taisyklių nuostatos, pagal kurias numatytas skirtingas leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašas atskiroms nuteistųjų grupėms, atitinka BVK įtvirtintą teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principą, neprieštarauja aukštesnės teisinės galios teisės aktams. Teisingumo ministro Įsakymas, kuriuo patvirtintos Taisyklės, yra norminis administracinis aktas, kuris gali būti pripažintas neteisėtu tik Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Nustatyta tvarka nepripažintas neteisėtu ir negaliojančiu norminis administracinis aktas negali būti pripažintas neteisėtais veiksmais civilinės atsakomybės prasme.

Ministerijos teigimu, turtinės žalos pareiškėjas nepatyrė – pareiškėjo nuosavybės teisė į žaidimų konsolę nėra apribota, šis turtas dėl atsakovo veiksmų nėra sunaikintas ar sugadintas. Pabrėžė, kad Ministerija jokių neteisėtų veiksmų neatliko, todėl Ministerijos nuomone, nesant būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų ir žalos, nėra ir teisinio pagrindo valstybės civilinei atsakomybei kilti.

2020 m. gegužės 11 d. teisme gautas pareiškėjo atsikirtimas į atsakovės atstovės atsiliepimą (b. l. 18), kuriame nurodoma, kad būtent Teisingumo ministras priėmė Taisykles, todėl Ministerija yra atsakinga už pareiškėjo patirtą žalą. Pareiškėjas skeptiškai vertino atsakovės atstovės argumentus, kad ateityje, keičiantis teisės aktams, pareiškėjui atsiras galimybė naudotis savo turimu daiktu.

 

Teismas

 

konstatuoja: 

 

Byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui, kurios atsiradimą pareiškėjas kildina iš draudimo pareiškėjui naudotis žaidimų kompiuteriu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.

CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) išaiškinęs, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė), pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, neatsižvelgiant į konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltę.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos Ministerijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios atsakomybės sąlygų valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla prievolė atlyginti žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę).

Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms.

CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai, išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007, 2012 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1810/2012).

BVK 72 straipsnis nustato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atliekantys nuteistieji suskirstomi į paprastąją, lengvąją ir drausmės grupes.

Teisingumo ministras 2020 m. sausio 21 d. Įsakymu patvirtino Taisykles. Šių Taisyklių 21 punkte įtvirtinta, jog paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems (išskyrus atliekančius Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą nuobaudą) leidžiama įsigyti ir pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) turėti Taisyklių 20.1.1–20.1.12, 20.1.17, 20.2, 20.3, 20.4.1–20.4.7 ir 20.5 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų. Lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų pataisos įstaigoje sąrašą nustato Taisyklių 20 punktas.

Pareiškėjo nurodomas žaidimų kompiuteris („žaidimų konsolė“) patenka į lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti pataisos įstaigoje sąrašą (Taisyklių 20.4.9 punktas).

Pareiškėjo teigimu, žala jam kilo būtent dėl Įsakymo. Teismas pabrėžia, jog pareiškėjo minimi apribojimai yra nustatyti galiojančiu Įsakymu, dėl kurio teisėtumo pareiškėjas ginčo nekelia, todėl teismas neturi teisinio pagrindo atsakovės atstovės veiksmų, priimant ir (ar) taikant šį įsakymą, vertinti kaip neteisėtų. Atitinkamai teismas neabejoja Įsakymo teisėtumu, nes, be kita ko, pataisos įstaigose, siekiant užtikrinti visų nuteistųjų bei juos prižiūrinčių pareigūnų saugumą, taip pat higienos sąlygas, būtina riboti nuteistųjų galimybę turėti tam tikrus daiktus. Pažymėtina, kad proporcingi ir kompetencijos ribų neperžengiantys valdžios institucijų veiksmai, kuriais siekiama apriboti tam tikrus kalinamų asmenų turimus daiktus ar jų kiekius, siekiant pateisinamų ir pozityvių tikslų, negali būti laikomi neteisėtais. Atsižvelgiant į tai pareiškėjo reikalavimai priteisti jam žalos atlyginimą (turtinės ir neturtinės) negali būti laikomi pagrįstais. 

Pasisakant dėl pareiškėjo argumento, jog Taisyklėmis buvo pažeistas asmenų lygybės principas, pastebėtina, kad pareiškėjo teisės nebuvo apribotos išskirtinai kitaip nei kitų nuteistųjų, esančių toje pačioje padėtyje t. y. atliekančių bausmę kalėjimo režimu. Atkreiptinas dėmesys, jog asmenų lygybės principas savaime nepaneigia to, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu. Pažymėtina, jog pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje H. prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje D. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).

Atsakovės atstovė atsiliepime į pareiškėjo skundą paaiškino, jog, jei nuteistasis atlieka bausmę kalėjimo režimo sąlygomis, jo galimybės daugiau apribojamos, kad toks nuteistasis daugiau dėmesio skirtų socialinei reabilitacijai. Į kalėjimo režimą nuteistieji paskiriami už labai sunkius nusikaltimus. Be to, pabrėžtina, jog BVK 140 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinta, jog už nepriekaištingą elgesį ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems gali būti skiriamas perkėlimas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę, asmenims, atlikusiems ne mažiau kaip vienerius metus, o nepilnamečiams, atlikusiems ne mažiau kaip šešis mėnesius paskirtos bausmės.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo (2019 m. birželio 27 d. Nr. XIII-2264) 38 straipsniu BVK buvo papildytas 881 straipsniu „Nuteistųjų perkėlimas iš kalėjimo į pataisos namus“. Šiame straipsnyje nurodyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausme nuteisti asmenys, atliekantys šią bausmę kalėjime, perkeliami į pataisos namus, kai jie atitinka visas šias sąlygas: 1) yra atlikę ne mažiau kaip vieną trečdalį bausmės; 2) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones; 3) jų elgesys nekelia pavojaus aplinkiniams. Aptariamo straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog iš kalėjimo į pataisos namus perkelti nuteistieji skiriami į paprastąją grupę. Pažymėtina, jog nurodyto straipsnio 3 dalyje taip pat įtvirtinta, jog iš kalėjimo į pataisos namus perkelti nuteistieji, kurie kelia pavojų pataisos namų administracijai ar kitiems asmenims arba sistemingai daro teisės pažeidimus, grąžinami iš pataisos namų į kalėjimą toliau atlikti bausmės. Šie nuteistieji pakartotinai iš kalėjimo į pataisos namus gali būti perkeliami, tik jei jie atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas ir nuo jų grąžinimo į kalėjimą dienos praėjo ne mažiau kaip dveji metai. Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo (2019 m. birželio 27 d. Nr. XIII-2264) 75 straipsnyje nurodyta, jog 11, 12, 13, 28, 36, 38, 39, 42, 44, 47, 63, 64, 65, 66, 67 ir 70 straipsniai įsigalioja nuo 2020 m. liepos 1 d. Taigi pritartina Ministerijos išdėstytai pozicijai, kad pareiškėjas, savo pozityviu elgesiu įkalinimo įstaigoje darydamas pažangą, galės pasinaudoti šia įstatymo numatyta galimybe.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra ir jos atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį sąlygos, todėl pareiškėjo skundas negali būti tenkinamas.

Taigi, šiuo atveju pareiškėjui žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimas nepriteistinas, nenustačius pareiškėjo nurodytų atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 4 punktu, 132 – 134 straipsniais teismas

  

n u s p r e n d ž i a :

 

Pareiškėjo K. K. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

Teisėja                                                      Beata Martišienė

 

 

 

 

 


Paminėta tekste:
  • BVK
  • CK
  • CK6 6.250 str. Neturtinė žala
  • CK6 6.271 str. Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
  • CK6 6.246 str. Neteisėti veiksmai
  • BVK 72 str. Nuteistųjų grupės pataisos namuose
  • BVK 140 str. Laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems skiriamos paskatinimo priemonės