Administracinė byla Nr. eA-315-968/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02415-2022-1
Procesinio sprendimo kategorija 30.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gegužės 21 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „AVEC“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „AVEC“ (toliau – ir pareiškėjas, ir Bendrovė) su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2022 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. 3-733 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Ministeriją organizuoti konkursą dėl atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijos gamybai Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje pagal UAB „AVEC“ 2022 m. balandžio 6 d. paraišką per 6 mėnesius nuo paraiškos gavimo dienos. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. Jis pateikė Ministerijai 2022 m. balandžio 6 d. paraišką inicijuoti konkursą dėl atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijos gamybai Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje (toliau – ir Paraiška). Skundžiamu Sprendimu Ministerija nusprendė, kad tokio konkurso pagal pateiktą Bendrovės Paraišką šiuo metu neturi teisės organizuoti. Ministerija nurodė, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. 697 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalių, kuriose tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir šių elektrinių įrengtųjų galių nustatymo“ (toliau – ir Nutarimas), nustatančio jūrinės teritorijos dalį, kurioje tikslinga organizuoti konkursą atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai iki 2030 metų, 1 ir 2 punktai, kuriuose nurodyta tiksli teritorija, skirta atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, jos ribos ir tikslinga plėtoti elektrinių įrengtoji galia, įsigalioja nuo 2023 m. vasario 1 d.
2.2. Atsakovas privalo (turi) organizuoti konkursą dėl atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijos gamybai Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje (toliau – ir Konkursas) pagal Paraišką. Ministerija neteisėtai ir nepagrįstai atsisako organizuoti Konkursą ir tokiu atveju yra tiesiogiai pažeidžiami pareiškėjo įstatymais saugomi interesai – dalyvauti Konkurse, kurio inicijavimui yra paduota Paraiška, kurioje aiškiai nurodoma, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – ir AIEĮ) 22 straipsnio 4 dalimi, Konkursą gali inicijuoti bet kuris asmuo, atitinkantis šio įstatymo 22 straipsnio 11 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytus reikalavimus, pateikdamas paraišką Vyriausybės įgaliotai institucijai. Konkursą privalo organizuoti Vyriausybės įgaliota institucija per 6 mėnesius nuo paraiškos gavimo dienos šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytame Vyriausybės nutarime nustatytoms dalims ir įrengtosioms galioms nustatyti. Vadovaujantis Vyriausybės 2011 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 1217 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą“ 1.17 punktu Vyriausybė įgaliojo Ministeriją organizuoti Konkursą. Bendrovė visiškai tenkino šių teisės aktų reikalavimus ir pateikė juos atitinkančią Paraišką – to savo Sprendime Ministerija neginčija. Šiuo atveju Ministerija nurodydama, jog šiuo metu neturi teisės organizuoti Konkursą pagal pateiktą Paraišką, pažeidžia ne tik aktualias AIEĮ nuostatas, bet ir nepaiso konstitucinių principų, taip veikia ultra vires (viršijant įgaliojimus), tokiu būdu nesilaikydama Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) imperatyvų.
2.3. Atsakovas skundžiamame Sprendime, kuris klaidinančiai pavadintas „Informacijos pateikimas“ (realiai sukelia pareiškėjui teisinius padarinius), nurodomi būtent tie jo priėmimo teisiniai pagrindai (AIEĮ 22 str. 2, 3, 4 d., Nutarimo 1 ir 2 p.), kuriais vadovaujantis atsakovas negalėjo prieiti prie išvados, jog šiuo metu neturi teisės organizuoti Konkurso. AIEĮ 22 straipsnio 4 dalis numato, jog Konkursas organizuojamas ir leidimas plėtrai ir eksploatacijai išduodamas ne anksčiau negu yra priimtas Vyriausybės nutarimas dėl Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalių, kuriose tikslinga organizuoti konkursą atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir dėl šių įrengtųjų galių nustatymo. AIEĮ 22 straipsnio 4 dalyje nustatytas terminas per 6 mėnesius nuo paraiškos gavimo dienos organizuoti Konkursą yra siejamas ne su Vyriausybės Nutarimo įsigaliojimu, o su Nutarimo priėmimu. Todėl Ministerijos atsisakymas organizuoti Konkursą, grindžiant tuo, kad ji šiuo metu neturi teisės organizuoti konkursą, kol neįsigaliojo Nutarimo tam tikri punktai, prieštarauja teisiniam reguliavimui ir neteisėtai bei nepagrįstai bandoma jį pakeisti pažeidžiant konstitucinius principus bei imperatyvias viešojo administravimo subjektų veiklą reglamentuojančias aukštesnės galios teisės aktų nuostatas. Ministerija niekaip nepaaiškino, kodėl Vyriausybės priimto (AIEĮ 22 str. 4 d.) Nutarimo vėlesnis atskirų nuostatų įsigaliojimo momentas jai trukdo vykdyti administracinę procedūrą pagal galiojantį teisinį reguliavimą, t. y. organizuoti Konkursą. Šie Sprendimo trūkumai suponuoja jo neatitikimą VAĮ įtvirtintiems administraciniam sprendimui taikomiems reikalavimams.
2.4. Skundžiamas aktas yra administracinis sprendimas VAĮ 2 straipsnio 5 dalies prasme, todėl jo formai ir turiniui taikomi VAĮ 3, 10 straipsniuose įtvirtinti reikalavimai, būtent – įstatymo viršenybės, išsamumo, nepiktnaudžiavimo valdžia ir proporcingumo principas. Atsakovas privalėjo laikytis įstatymo (AIEĮ) normų, atsižvelgti į tai, kai Nutarimo 1 ir 2 punktų įsigaliojimo momentas neeliminuoja atsakovo pareigos veikti pagal įstatymą, nepakeisti jo nuostatų ir ne piktnaudžiauti savo diskrecijos teise (veikimas ultra vires), kadangi Ministerijos aktai ir sprendimai negali pakeisti įstatymo normų turinio ir sukurti naujų tokio pobūdžio elgesio taisyklių, kurios savo galia konkuruotų su įstatymo normomis ar joms prieštarautų. Tai, kad atsakovas nepaisė nurodytų ir jos veikloje privalomų laikytis teisinių imperatyvų, patvirtina ir ta aplinkybė, jog jis savavališkai sutapatino teisės teorijoje ir teismų praktikoje aiškiai atskiriamas teisės akto priėmimo (kartu ir / ar pasirašymo) ir teisės akto (jo dalies ar atskirų nuostatų) įsigaliojimo sąvokas, nurodydamas, kad Nutarimo, kuris yra priimtas, 1 ir 2 punktai įsigalios 2023 m. vasario 1 d., t. y. šiuo metu dar nėra įsigalioję. Įstatymo leidėjo yra aiškiai numatyta, jog teisės akto (nagrinėjamu atveju – Nutarimo) priėmimas yra savarankiška teisėkūros stadija (Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 2 str. 6 d., 4 str. 1 d. 4 p.), kuri neapima teisės akto (Nutarimo) ar jo dalies įsigaliojimo sąvokos.
2.5. Nagrinėjama ginčo situacija absoliučiai pažeidžia teisinį tikrumą pareiškėjo atžvilgiu. Bendrovė, atsižvelgdama į AIEĮ nustatytą teisinį reguliavimą, pagrįstai tikėjosi, kad Ministerija imsis organizuoti Konkursą, o, negalėdamas pabaigti projekto, pareiškėjas yra verčiamas patirti realius finansinius nuostolius. Atsakovas, nesilaikydamas viešojo administravimo principų, ne tik formaliai taikė įstatymą, bet net ir formalų įstatymo taikymą suprato klaidingai. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) pabrėžia, jog teisinis tikrumas – tai valstybės valdžios institucijų pareiga užtikrinti, kad teisės normos, naujas teisinis reguliavimas bus numanomas, tikėtinas. Teisinio tikrumo principu, kuris susijęs su teisėtų lūkesčių apsaugos principu, reikalaujama, kad teisės normos būtų aiškios, tikslios ir nuspėjamo poveikio, ypač kai jos gali turėti neigiamas pasekmes.
2.6. Šiuo atveju ypatingai svarbi aplinkybė yra tai, jog nuo 2022 m. liepos 1 d. įsigalioja nauja AIEĮ redakcija, kuria iš esmės pakeičiama 22 straipsnio 4 dalis, numatanti (i) teisę bet kuriam asmeniui, atitinkančiam 22 straipsnio 11 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytus reikalavimus, pateikti paraišką ir (ii) Ministerijos pareigą organizuoti Konkursą per 6 mėnesius nuo paraiškos gavimo dienos. Tai reiškia, kad faktiškai susiklosto situacija, kuomet, vadovaujantis Sprendime pateiktu išaiškinimu, Bendrovė, pateikusi Paraišką pagal šiuo metu galiojantį aktualų teisinį reguliavimą, turėtų laukti iki 2023 m. vasario 1 d., nors tuo metu jau būtų įsigaliojusi nauja AIEĮ redakcija, keičianti pačią Konkurso tvarką. Akivaizdu, kad tokia situacija neproporcingai pažeidžia pareiškėjo teisėtus interesus.
2.7. Bendrovė įsteigta 2002 m. ir veikianti daugiau nei 20 metų, yra atlikusi ženklias investicijas, orientuotas į projekto vystymą – savo lėšomis pagal galiojančius įstatymus yra atlikusi Baltijos jūros Lietuvos akvatorijoje galimybių poveikio aplinkai vertinimą (toliau – ir PAV). PAV dar 2022 m. buvo pratęstas ir galioja iki 2027 m. rugsėjo 23 d. Aplinkybė, jog Bendrovė yra atlikusi ženklią investiciją gaunant PAV, kas yra esminis dokumentas vykdant projektą, visų pirma, patvirtina, jog egzistuoja objektyvi galimybė nurodytoje teritorijoje Baltijos jūroje vystyti vėjo jėgainių projektą – šiuo atveju yra reikalingas Ministerijos sprendimas inicijuoti Konkursą, tačiau Ministerija tą daryti neteisėtai atsisakė. Be kita ko, faktas, jog jau yra išduotas ir galiojantis PAV, leidžia įgyvendinti vėjo jėgainių projektą siūlomoje teritorijoje ženkliai greičiau, nei kitus numatomus projektus, sutaupant nuo 3 iki 5 metų. Ministerijos Sprendimas, kuriuo atsisakoma organizuoti Konkursą, pažeidžia ir pačios valstybės interesus, nes yra ne tik trukdoma konkurencijai ir elektros energijos generacijos pajėgumų Lietuvos Respublikoje vystymui, bet ir remiamas brangios elektros energijos importas.
2.8. Rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjas papildomai paaiškino, kad nuo pat veiklos pradžios siekė inicijuoti vėjo jėgainių statybą Baltijos jūroje. Bendrovės iniciatyva 2003–2008 metais, aktyviai tarpininkaujant ir padedant Vyriausybei, buvo vykdomas aktyvus raštiškas nuomonių ir galimybių plėtoti jūrinę vėjo energetiką apsikeitimas ir aptarimas, kurio metu buvo išsiaiškinta labiausiai (visuomenės ir valstybės interesų, statybos ir pasijungimo požiūriu) tokiai veiklai tinkama teritorija, taip pat nubrėžtos esminės vystymo ir plėtros gairės. 2004 m. Europos Sąjungos iniciatyva Lietuvos teritoriniuose vandenyse įsteigiamas Baltijos jūros talasologinis draustinis Natura 2000. Po intensyvių derybų buvo sutarta nurodyto parko ribas nustatyti iki 20 m gylio izobatos, neapimant numatytos vėjo jėgainių parko teritorijos, iš esmės išspręsta aplinkosauginė rizika. 2006 m. birželio 6 d. pareiškėjas taip pat gavo naujas techninės sąlygas 85 MW galios parko pajungimui. Pareiškėjas taip pat kreipėsi į Vyriausybę su prašymu suteikti projektui nacionalinės svarbos objekto statusą. Pastaroji atsakė, jog toks statusas galėtų būti suteiktas atlikus PAV, tačiau iš esmės yra perteklinis. Todėl 2007 m. pareiškėjas pradėjo rengti PAV programą. Ją rengiant pakartotinai buvo kreiptasi į visas suinteresuotas institucijas dėl vėjo jėgainių parko atviroje jūroje statybos. Tais pačiais metais buvo gautos nuomonės / pozicijos, kurios iš esmės neprieštarauja ankstesnėms. Aptariamais metais buvo parengta ir PAV programa, kuri 2008 m. buvo suderinta su visomis suinteresuotomis institucijomis. Pareiškėjas 2009 m. pradėjo ir iki 2017 m. vykdė PAV tyrimus pagal programoje numatytas apimtis. 2015 m. Lietuvos Respublikos bendrasis planas buvo papildytas jūrine dalimi, kurioje nurodyti plotai, kur galima statyti vėjo jėgaines. Bendrovės tyrinėjama teritorija pateko į Lietuvos Respublikos bendrojo plano numatytus plotus jūrinės vėjo energetikos plėtrai. Pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, jog, kadangi Lietuvos Respublikos bendrojo plano sprendiniai yra patvirtinti (jūrinės dalies apimtyje) ir yra palankūs pareiškėjui, baigęs PAV procedūras, turės teisę iškart kreiptis dėl konkurso inicijavimo, nes bus tenkinamos abi AIEĮ nurodytos sąlygos, kurios yra būtinos konkurso iniciavimui. Negalėdama pabaigti projekto, Bendrovė patiria realius finansinius nuostolius (tiesioginius ir netiesioginius).
3. Atsakovas Ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad:
3.1. Ministerija teisėtai ir pagrįstai atsisakė organizuoti konkursą dėl atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijos gamybai Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje pagal pareiškėjo Paraišką.
3.2. Ministerija, pagal kompetenciją išnagrinėjusi teisės aktus, pagrįstai Bendrovę informavo, kad Vyriausybė Nutarimu nustatė jūrinės teritorijos dalį, kurioje tikslinga organizuoti konkursą atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai iki 2030 metų, plėtotinų elektrinių tipą – vėjo elektrinės, ir šių elektrinių įrengtąją galią – iki 700 MW. Nutarimo 1 ir 2 punktai, kuriuose nurodyta tiksli teritorija, skirta atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, jos ribos ir tikslinga plėtoti elektrinių įrengtoji galia, įsigalioja nuo 2023 m. vasario 1 d.
3.3. Ministerija, vadovaudamasi galiojančiu teisiniu reguliavimu, surašė skundžiamą Sprendimą, kuris atitinka VAĮ įtvirtintiems administraciniam sprendimui taikomiems reikalavimams. Ministerija, priimdama Sprendimą, vadovavosi teisės aktais. Sprendimas yra pagrįstas, motyvuotas, jį priimant nebuvo padaryta materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, taip pat nebuvo nukrypta nuo Lietuvos teismų formuojamos praktikos.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimu pareiškėjo UAB „AVEC“ skundą tenkino iš dalies, panaikino Energetikos ministerijos 2022 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. 3-733 ir įpareigojo Ministeriją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo UAB „AVEC“ 2022 m. balandžio 6 d. pateiktą paraišką inicijuoti konkursą dėl atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijos gamybai Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje; pareiškėjo UAB „AVEC“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tenkino iš dalies, priteisiant 11,25 Eur sumokėto žyminio mokesčio dalį.
5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2022 m. balandžio 6 d. pateikė Ministerijai paraišką inicijuoti konkursą dėl atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijos gamybai Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje. Ministerija, atsakydama į Paraišką, pateikė skundžiamą Sprendimą, kuriuo informavo, kad Vyriausybė Nutarimu nustatė jūrinės teritorijos dalį, kurioje tikslinga organizuoti konkursą atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai iki 2030 metų, plėtotinų elektrinių tipą – vėjo elektrinės, ir šių elektrinių įrengtąją galią – iki 700 MW. Nutarimo 1 ir 2 punktai, kuriuose nurodyta tiksli teritorija, skirta atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, jos ribos ir tikslinga plėtoti elektrinių įrengtoji galia, įsigalioja nuo 2023 m. vasario 1 d. Ministerija Rašte informavo, kad kol nėra įsigaliojusios Nutarimo reikalingos nuostatos, konkursai dėl atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijos gamybai Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje nėra organizuojami. Įvertinusi tai, Ministerija nurodė, kad Konkurso pagal Bendrovės pateiktą Paraišką šiuo metu organizuoti neturi teisės.
6. Teismas įvertino AIEĮ 22 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatas, Vyriausybės 2020 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. 697 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalių, kuriose tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir šių elektrinių įrengtųjų galių nustatymo“ 1 ir 2 punktų nuostatas. Teismas nurodė, kad minėto Nutarimo 3 punktu nustatyta, kad šio nutarimo 1 ir 2 punktai įsigalioja 2023 m. vasario 1 d.
7. Teismas pažymėjo, kad pareiga motyvuoti administracinį sprendimą yra įtvirtinta VAĮ (10 str. 5 d. 6 p.). Teismas, be kita ko, akcentavo, kad VAĮ 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas. Gero administravimo principas suponuoja taip pat tai, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu. Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs ginčijamo Sprendimo turinį, padarė išvadą, kad toks Sprendimas neatitinka nurodytų reikalavimų ir surašytas ydingai. Šiuo atveju atsakovas nepateikė aiškių ir pakankamų motyvų, kokios priežastys turėjo įtakos Sprendimo dėl konkurso dėl atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijos gamybai Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje pagal UAB „AVEC“ 2022 m. balandžio 6 d. paraišką organizavimo atsisakymo. Visų pirma, atsakovas nevertino, ar Paraiškoje siūloma teritorija Baltijos jūroje, dėl kurios pareiškėjas prašo inicijuoti Konkursą ir kuriose jis atliko PAV tyrimus, net neapima (nepatenka) į Nutarimu nustatytos Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalį, kurioje tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai iki 2030 metų. Teismo vertinimu, kaip galima spręsti iš teisminio nagrinėjimo metu teiktų paaiškinimų (ypač liudytoja apklaustos atsakovo darbuotojos J. J. paaiškinimų) Paraiškoje nurodyta teritorija galbūt nepatenka į Nutarime nurodytą teritoriją. Taigi ginčijamame Sprendime pateiktos teisės aktų normos ir Nutarimo nuostatos nėra susietos su konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. nepakankamai atskleidžia, kokios konkrečiai aplinkybės turėjo įtakos Ministerijos išvadai, kad Ministerija Konkurso pagal Bendrovės pateiktą Paraišką neturi teisės organizuoti. Taigi, siekiant išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, nagrinėjamoje byloje, be kita ko, yra būtina įvertinti Bendrovės Paraišką, ar pareiškėjo prašoma teritorija vis tik patenka ar / nepatenka į Sprendime minimame Nutarime 2 priede pateiktos teritorijos ribas. Tokiu atveju atsakovas turi pareigą pareiškėjo 2022 m. balandžio 6 d. pateiktą paraišką inicijuoti konkursą dėl atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijos gamybai Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje išnagrinėti iš naujo bei įvertinusi Paraiškoje pateiktą situaciją priimti atitinkamą sprendimą, kuris atitiktų VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 6 punkto reikalavimus.
8. Dėl pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti Ministeriją organizuoti konkursą dėl atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijos gamybai Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje pagal UAB „AVEC“ 2022 m. balandžio 6 d. paraišką teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra ne kartą pasisakęs, jog teismai nėra viešojo administravimo institucijos ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, dėl ko paprastai negali įpareigoti viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, o gali tik pavesti iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų (LVAT 2018 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018). Šiuo atveju ginčas dėl vilkinimo atlikti veiksmus nevyksta, taigi toks skundo reikalavimas negali būti tenkinamas, nes, panaikinus skundžiamą Sprendimą, teismas gali tik įpareigoti atsakovą pašalinti padarytą pažeidimą, t. y. iš naujo iš nagrinėti paraišką, ką šiuo atveju ir padarė.
9. Dėl pareiškėjo prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas akcentavo, kad pareiškėjui priteistina pusė sumokėto 22,50 Eur žyminio mokesčio, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies – 11,25 Eur. Pareiškėjas nėra pateikęs detalaus savo patirtų išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo, todėl teismas netenkino prašymo dėl kitų jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
III.
10. Atsakovas Energetikos ministerija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą visa apimtimi. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismo sprendimas neatitinka jam keliamų motyvavimo reikalavimų, teismas neišnagrinėjo bylos, neatskleidė jos esmės ir neįvertino bylos rezultatui reikšmingų argumentų ir įrodymų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 87 str. 4 d.). Teismas netinkamai įvertino ginčijamo Sprendimo turinį ir padarė išvadą, kad toks Sprendimas neatitinka nurodytų reikalavimų ir surašytas ydingai. Teismo sprendimas grindžiamas vien tik atsakovo teiktais mažiau svarbiais argumentais, kuriuos teismas priima net nemotyvuodamas, kodėl jie vertintini kaip esminiai, kaip jie paneigia pareiškėjo teiktus argumentus ir įrodymus, ir kodėl būtent jie lėmė tokią teismo poziciją. Teismas de facto (faktiškai) neišnagrinėjo bylos, neįvykdė jam tenkančios konstitucinės pareigos įvykdyti teisingumą. Teismo sprendime net nėra pasisakyta, kodėl atsakovo pateikti argumentai ir įrodymai apskritai neverti teismo pozicijos. Teismas klaidingai taikė ginčui aktualias teisės normas, ignoravo LVAT praktiką.
10.2. Energetikos ministerija, atsakydama į Paraišką, pateikė išsamų Sprendimą, pagrįstą teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis. Sprendimas atitinka VAĮ nurodytiems reikalavimams ir formai ir turiniui. Konkursas organizuojamas ir leidimas plėtrai ir eksploatacijai išduodamas ne anksčiau, negu yra priimtas Vyriausybės nutarimas dėl jūrinės teritorijos dalių, kuriose tikslinga organizuoti konkursą atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir dėl šių elektrinių įrengtųjų galių nustatymo. Ministerija informavo, kad Vyriausybė Nutarimu nustatė jūrinės teritorijos dalį, kurioje tikslinga organizuoti konkursą atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai iki 2030 metų, plėtotinų elektrinių tipą – vėjo elektrinės, ir šių elektrinių įrengtąją galią – iki 700 MW. Nurodyto Nutarimo 1 ir 2 punktai, kuriuose nurodyta tiksli teritorija, skirta atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, jos ribos ir tikslinga plėtoti elektrinių įrengtoji galia, įsigalioja nuo 2023 m. vasario 1 d. Ministerija pagrįstai informavo, kad kol nėra įsigaliojusios minėto Nutarimo reikalingos nuostatos, konkursai dėl atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijos gamybai Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje nėra organizuojami. Ministerija nurodė savo veiksmų apskundimo terminus ir tvarką.
10.3. Įstatymai, reglamentuojantys atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių plėtrą Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje (toliau – jūrinė teritorija), yra priimti ir numato galimybę organizuoti konkursus dėl leidimo naudoti jūrinės teritorijos dalį (dalis) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių (tarp jų ir vėjo elektrinių) plėtrai ir eksploatacijai su galimybe įgyti teisę į skatinimą ir be skatinimo. Vyriausybė taip pat priėmė nutarimus, kuriais nustatytos jūrinės teritorijos dalys, kuriose tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai. 2023 m. spalio 12 d. paskelbtas vieno iš nurodytuose Vyriausybės nutarimuose numatytų konkursų laimėtojas, o kitą konkursą numatoma skelbti 2024 m. sausio 15 d. 2023 m. spalio 4 d. yra gautas Europos Komisijos pritarimas (toliau – ir EK pritarimas) dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 5, 11, 13, 14, 16, 18, 20, 201, 21, 22, 23, 26, 29, 49, 50, 55, 56, 57, 63 straipsnių, dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 54 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1001 (toliau – ir AIEĮ pakeitimo įstatymas) ir nurodytas AIEĮ pakeitimo įstatymas įsigaliojo praėjus 2 mėnesiams po EK pritarimo gavimo, tai yra 2023 m. gruodžio 5 d., t. y. nuo 2023 m. gruodžio 5 d. įsigaliojo nauja AIEĮ 22 straipsnio redakcija.
10.4. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, kurioje pažymima, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja ir teisės aktų hierarchiją, inter alia (be kita ko), tai, jog įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai, kad įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais, kad įstatymo įgyvendinamasis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas, nepaisant to, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc) taikymo, ar nuolatinio galiojimo. Teismas atkreipė dėmesį, kad jeigu Vyriausybės nutarimuose nustatytas teisinis reguliavimas konkuruotų su nustatytuoju įstatymuose arba nebūtų grindžiamas įstatymais, būtų pažeisti ne tik konstitucinis teisinės valstybės principas ir Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktas, bet ir Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad valdžios galias riboja Konstitucija; taip pat galėtų būti pažeistas konstitucinis valdžių padalijimo principas (2006 m. gegužės 31 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2009 m. balandžio 29 d., 2009 m. spalio 8 d. nutarimai). LVAT jurisprudencijoje taip pat nuosekliai pabrėžiama viešojo administravimo subjektų pareiga laikytis teisės principų. Energetikos ministerija, priimdama Sprendimą, vadovavosi teisės aktais, priešingi jos veiksmai būtų laikomi veikimu ultra vires.
11. Pareiškėjas UAB „AVEC“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš atsakovo Ministerijos visas pareiškėjo turėtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Pareiškėjas atsiliepime nurodo šiuos argumentus:
11.1. Nagrinėjamoje byloje, priešingai nei nurodo atsakovas, nėra jokio pagrįsto pagrindo teigti, kad teismas neįvertino tam tikrų bylos aplinkybių ar nenagrinėjo atsakovo atsiliepimo į pareiškėjo skundą ar atsakovo atstovės pasisakymų teisme argumentų. LVAT šiuo aspektu yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o, vertindamas įrodymus, teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas. Teismas tinkamai įvardijo teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, iš esmės teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, priėmė iš esmės teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus.
11.2. Atsakovas privalėjo organizuoti Konkursą pagal pareiškėjo pateiktą Ministerijai Paraišką, kurią jis pateikė remdamasis tuo metu galiojusiais AIEĮ 22 straipsnio 4 dalimi, Vyriausybės 2011 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. 1217 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą“ 1.17 punktu. Konkursą privalėjo organizuoti Vyriausybės įgaliota institucija, t. y. Ministerija, per 6 mėnesius nuo paraiškos gavimo dienos AIEĮ 5 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytame Vyriausybės Nutarime nustatytoms dalims ir įrengtosioms galioms nustatyti. Todėl yra akivaizdu, kad būtent pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą, savalaikiai pateikus Paraišką, pareiškėjas pagrįsta tikėjosi, jog bus organizuojamas Konkursas.
11.3. Nors teismas nagrinėjamu aspektu aiškiai nepasisakė, tačiau egzistuoja ir savarankiškas pagrindas Sprendimo neteisėtumui ir nepagrįstumui konstatuoti bei iš to kylančiai atsakovo pareigai organizuoti Konkursą, t. y. nurodyta pareiga siejama ne su Nutarimo įsigaliojimu, o su Nutarimo priėmimu.
11.4. Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodydamas, jog šiuo metu neturi teisės organizuoti Konkursą pagal pareiškėjo pateiktą Paraišką, būtent ir pažeidė (pažeidžia) ne tik aktualias AIEĮ nuostatas, bet ir nepaiso konstitucinių principų, veikia ultra vires savavališkai poįstatyminiu teisės aktu pakeisdamas aukštesnės galios teisės aktų nuostatas ir tokiu būdu nesilaiko VAĮ imperatyvų. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
12. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Energetikos ministerijos 2022 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. 3-733 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Ministeriją organizuoti konkursą dėl atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijos gamybai Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje pagal UAB „AVEC“ 2022 m. balandžio 6 d. pateiktą paraišką per 6 mėnesius nuo paraiškos gavimo dienos.
13. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo ginčijamą Sprendimą panaikino iš esmės konstatavęs, kad šis sprendimas yra netinkamai motyvuotas, t. y. neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktuose įtvirtintų reikalavimų. Teismas vertino, kad Ministerija Sprendime nepateikė aiškių ir pakankamų atsisakymo pagal pareiškėjo 2022 m. balandžio 6 d. paraišką (Paraiška) organizuoti konkursą dėl atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijos gamybai Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje (Konkursas) motyvų, kadangi nenustatė, ar Paraiškoje nurodyta teritorija Baltijos jūroje patenka į Vyriausybės 2020 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 697 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalių, kuriose tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir šių elektrinių įrengtųjų galių nustatymo“ (Nutarimas) nustatytos Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalį, kurioje tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai iki 2030 metų.
14. Atsakovas Energetikos ministerija apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir teigia, kad Sprendimas yra teisėtas ir tinkamai pagrįstas.
15. Apeliacine tvarka nagrinėjant bylą paprastai patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Šioje byloje nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), dėl kurių teismo sprendimas paprastai naikintinas, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas, vadovaudamasis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (AIEĮ) 22 straipsnio 4 dalimi, 2022 m. balandžio 6 d. pateikė Ministerijai paraišką inicijuoti konkursą dėl atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijos gamybai Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje (Paraiška). Pareiškėjas Paraiškoje nurodė, kad jis atitinka AIEĮ 22 straipsnio 11 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytus reikalavimus, ir paprašė organizuoti konkursą Paraiškoje nurodytai pareiškėjo siūlomai teritorijai Baltijos jūroje per 6 mėnesius nuo Paraiškos gavimo.
17. Ministerija, atsakydama į Paraišką, priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo ji pareiškėją informavo apie tai, kad: Vyriausybė Nutarimu nustatė jūrinės teritorijos dalį, kurioje tikslinga organizuoti konkursą atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai iki 2030 metų, plėtotinų elektrinių tipą – vėjo elektrinės, ir šių elektrinių įrengtąją galią – iki 700 MW; Nutarimo 1 ir 2 punktai, kuriuose nurodyta tiksli teritorija, skirta atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, jos ribos ir tikslinga plėtoti elektrinių įrengtoji galia, įsigalioja nuo 2023 m. vasario 1 d.; kol nėra įsigaliojusios Nutarimo reikalingos nuostatos, konkursai dėl atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijos gamybai Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje nėra organizuojami. Atsižvelgusi į tai, Ministerija nurodė, kad Konkurso pagal Bendrovės pateiktą Paraišką šiuo metu organizuoti neturi teisės.
18. Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad Sprendime nebuvo vertinamas Paraiškos tinkamumas kitais aspektais, kurie galbūt yra reikšmingi tokio pobūdžio konkursams organizuoti. Todėl nagrinėjamu atveju Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas pirmiausiai turi būti patikrintas tuo aspektu, ar jame (Sprendime) nurodyti motyvai buvo pakankami pagrįsti Ministerijos pozicijai, kad Ministerija neturi teisės organizuoti Konkurso pagal Bendrovės pateiktą Paraišką, ir ar dėl Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
19. Ginčo nagrinėjimui reikšmingos šios Paraiškos padavimo metu galiojusios redakcijos AIEĮ nuostatos:
19.1. „Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalis (dalys) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai naudojama (naudojamos) tik turint Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą leidimą. Šis leidimas išduodamas 35 metams be pratęsimo galimybės“ (AIEĮ 22 str. (2020 m. balandžio 28 d. įstatymo Nr. XIII-2869 redakcija) 2 d.);
19.2. „Leidimai naudoti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalį (dalis) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai (toliau – leidimas plėtrai ir eksploatacijai) išduodami konkurso būdu“ (AIEĮ 22 str. (2020 m. balandžio 28 d. įstatymo Nr. XIII-2869 redakcija) 3 d.);
19.3. „<...> konkursas (konkursai) organizuojamas (organizuojami) ir leidimas (leidimai) plėtrai ir eksploatacijai šioje dalyje numatytais atvejais išduodamas (išduodami) ne anksčiau, negu yra priimtas Vyriausybės nutarimas dėl Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalių, kuriose tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir dėl šių elektrinių įrengtųjų galių nustatymo. Konkursą gali inicijuoti bet kuris asmuo, atitinkantis šio straipsnio 11 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytus reikalavimus, pateikdamas paraišką Vyriausybės įgaliotai institucijai. Konkursą privalo organizuoti Vyriausybės įgaliota institucija per 6 mėnesius nuo paraiškos organizuoti konkursą gavimo dienos šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytame Vyriausybės nutarime nustatytoms dalims ir įrengtosioms galioms nustatyti“ (AIEĮ 22 str. (2020 m. balandžio 28 d. įstatymo Nr. XIII-2869 redakcija) 4 d. (2020 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XIII-3107 redakcija);
19.4. „Konkurso laimėtojas nustatomas Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka, vadovaujantis objektyviais, skaidriais ir nediskriminaciniais principais“ (AIEĮ 22 str. (2020 m. balandžio 28 d. įstatymo Nr. XIII-2869 redakcija) 5 d.);
19.5. „Leidimai plėtrai ir eksploatacijai šio įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis išduodami <...> Lietuvos Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims <...> 2) kurie yra įvykdę įsipareigojimus, susijusius su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu. Asmuo laikomas įvykdžiusiu įsipareigojimus, susijusius su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu, jeigu jo neįvykdytų įsipareigojimų suma yra mažesnė kaip 50 eurų; 3) kuriems nėra pradėta bankroto, reorganizavimo ir (ar) likvidavimo procedūra;“ (AIEĮ 22 str. (2020 m. balandžio 28 d. įstatymo Nr. XIII-2869 redakcija) 11 d. 1, 2 p.).
20. Pareiškėjui pateikus ginčijamą Paraišką, galiojo originalios redakcijos Vyriausybės 2020 m. birželio 22 d. nutarimas Nr. 697 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalių, kuriose tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir šių elektrinių didžiausios leistinos generuoti galios ir mažiausios įrengtosios galios nustatymo“. Šiuo Nutarimu Vyriausybė, be kita ko, nutarė: „nustatyti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalį, kurioje tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai iki 2030 metų, ir šių elektrinių įrengtąją galią (1 priedas)“ (1 punktas); „nustatyti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalies, kurioje tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai iki 2030 metų, ribas (2 priedas)“ (2 punktas); „Nustatyti, kad šio nutarimo 1 ir 2 punktai įsigalioja 2023 m. vasario 1 d.“ (5 punktas).
21. Nutarimas laikytinas AIEĮ 22 straipsnio (2020 m. balandžio 28 d. įstatymo Nr. XIII-2869 redakcija) 4 dalyje (2020 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XIII-3107) redakcija) minimu Vyriausybės nutarimu dėl Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalių, kuriose tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir dėl šių elektrinių įrengtųjų galių nustatymo, su kurio „priėmimu“ įstatymų leidėjas inter alia (be kita ko) sieja konkurso (konkursų) organizavimą ir leidimo (leidimų) plėtrai ir eksploatacijai išdavimą. Vadinasi, nagrinėjamu atveju pirmiausiai, būtina nustatyti, ar Ministerija teisėtai ir pagrįstai, gavusi Bendrovės Paraišką, atsisakė organizuoti konkursą joje nurodytų atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai vien dėl to, kad Paraiškos pateikimo metu nors ir buvo „priimtas“ Nutarimas, tačiau dar nebuvo įsigalioję šio Nutarimo 1 ir 2 punktai.
22. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime yra konstatavęs, kad lingvistinio teisės aiškinimo metodo taikymas, kaip ir apskritai griežtas įstatymo raidės laikymasis taikant teisę, dažniausiai yra pagrįstas; šio teisės aiškinimo metodo svarbos negalima paneigti; taikant lingvistinį teisės aiškinimo metodą (kartu su kitais) yra užtikrinamas formalių teisės reikalavimų paisymas ir atitinkamo teisinio reguliavimo turinio vienodas supratimas. Kita vertus, lingvistinis teisės aiškinimo metodas nėra vienintelis ar universalus, jo reikšmė neturi būti perdedama. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip savo aktuose (inter alia 2004 m. gegužės 25 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose) ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijos negalima aiškinti vien pažodžiui, vien taikant lingvistinį (verbalinį) metodą, kad aiškinant Konstituciją privalu taikyti įvairius teisės aiškinimo metodus: sisteminį, bendrųjų teisės principų, loginį, teleologinį, įstatymų leidėjo ketinimų, precedentų, istorinį, lyginamąjį ir kt. Konstatuota ir tai, kad tas pats pasakytina ir apie visų žemesnės galios teisės aktų aiškinimą (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).
23. Pabrėžtina, kad „teisės akto priėmimas“ ir „teisės akto paskelbimas“ yra atskiros teisėkūros stadijos (Teisėkūros pagrindų įstatymo 2 str. 6 d., 4 str. 1 d. 3 ir 4 p.).
24. Teisėjų kolegijos vertinimu, AIEĮ 22 straipsnio (2020 m. balandžio 28 d. įstatymo Nr. XIII-2869 redakcija) 4 dalyje (2020 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XIII-3107 redakcija) konkurso (konkursų) organizavimas ir leidimo (leidimų) plėtrai ir eksploatacijai šioje dalyje numatytais atvejais išdavimas yra aiškiai susietas su konkrečia teisėkūros stadija – Vyriausybės nutarimo dėl Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalių, kuriose tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir dėl šių elektrinių įrengtųjų galių nustatymo, „priėmimu“, o ne, kaip ginčijamame Sprendime nurodė Ministerija, su atskirų šio teisės akto nuostatų „įsigaliojimu“. Kitaip tariant, Vyriausybei „priėmus“ tokį Nutarimą, tiek Bendrovė, tiek bet kuris kitas asmuo, jeigu jie atitinka AIEĮ 22 straipsnio (2020 m. balandžio 28 d. įstatymo Nr. XIII-2869 redakcija) 11 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytus reikalavimus (Sprendime nevertinta, ar pareiškėjas Paraiškos pateikimo metu tokius reikalavimus atitiko, ar ne), gali inicijuoti konkursą, teisės aktuose nustatyta tvarka pateikdami paraišką Vyriausybės įgaliotai institucijai. Atitinkamai tokį konkursą Vyriausybės įgaliota institucija (t. y. Energetikos ministerija; žr. ginčui aktualios redakcijos Vyriausybės 2011 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. 1217 1 ir 1.17 p.) privalėjo organizuoti per 6 mėnesius nuo tinkamai pateiktos ir teisės aktus atitinkančios paraiškos organizuoti konkursą gavimo dienos.
25. Teisėjų kolegijos nuomone, aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui pateikus Paraišką, Nutarimo 1 ir 2 punktai dar nebuvo įsigalioję, ypač įvertinus tai, kad paminėtuose punktuose įtvirtintas teisinis reguliavimas, nors ir neįsigaliojęs, buvo žinomas nuo pat Nutarimo priėmimo momento, negali būti vertinama kaip užkertanti kelią konkurso organizavimui. Toks AIEĮ 22 straipsnio (2020 m. balandžio 28 d. įstatymo Nr. XIII-2869 redakcija) 4 dalies (2020 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XIII-3107 redakcija) aiškinimas nėra nepagrįstas ar nesuderinamas su šio įstatymo tikslu – užtikrinti darnią atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtrą ir integraciją į energetikos sistemą (AIEĮ 1 str. 2 d. (2020 m. balandžio 28 d. įstatymo Nr. XIII-2869 redakcija), ir pagrindiniu uždaviniu – siekti, kad 2025 metais energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalis, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, sudarytų ne mažiau kaip 38 procentus ir kad ši dalis toliau būtų didinama, tam panaudojant naujausias ir veiksmingiausias atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo technologijas ir skatinant energijos vartojimo efektyvumą (AIEĮ 1 str. 4 d. (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1890 redakcija).
26. Vadinasi, nagrinėjamu atveju Ministerija netinkamai aiškino aktualų teisinį reguliavimą, todėl nepagrįstai, gavusi Bendrovės Paraišką, Sprendimu atsisakė organizuoti konkursą joje nurodytų atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai vien dėl to, kad Paraiškos pateikimo metu nors ir buvo „priimtas“ Nutarimas, tačiau dar nebuvo įsigalioję šio Nutarimo 1 ir 2 punktai. Tai sudaro pakankamą pagrindą panaikinti Sprendimą kaip nepagrįstą ir įpareigoti Ministeriją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Paraišką.
27. Konstatavus, kad Sprendime nurodyti motyvai nebuvo pakankami pozicijai, jog Ministerija neturi teisės organizuoti Konkurso pagal Bendrovės pateiktą Paraišką, pagrįsti, taip pat atsižvelgus į šio ginčo ribas (žr. šios Nutarties 17 p.), pirmosios instancijos teismo motyvai, kad vien dėl to, jog, nagrinėjamu atveju Ministerija, vertindama Paraišką, nenustatė, ar Paraiškoje nurodyta teritorija Baltijos jūroje patenka į Nutarimu nustatytos Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalį, kurioje tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai iki 2030 metų, yra pakankamas pagrindas Sprendimą pripažinti netinkamai motyvuotu, t. y. neatitinkančiu VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktuose įtvirtintų reikalavimų, šalinami kaip pertekliniai.
28. Tai konstatavus kiti šalių procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo motyvai neturi esminės teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
29. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai panaikino atsakovo Sprendimą ir įpareigojo Ministeriją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Paraišką. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
30. Pareiškėjas UAB „AVEC“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš atsakovo Ministerijos pareiškėjo turėtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, kurių dydį pagrindžiančius įrodymus pateiks papildomai, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, susijusių su bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, todėl pareiškėjo prašymas dėl išlaidų netenkinamas (ABTĮ 41 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Beata Martišienė
Skirgailė Žalimienė