Baudžiamoji byla Nr. 1-790-1057/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41419-2021-7
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.6.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 17 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė,
sekretoriaujant Romai Railianienei,
dalyvaujant prokurorei Aušrai Zakarkienei,
kaltinamajam M. Ž. ir jo gynėjui advokatui D. Ž.,
prašymą dėl laidavimo pateikusiam V. Ž.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
M. Ž. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: 2021 m. lapkričio 28 d. apie 03:15 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai 03:21 val. pirmą kartą patikrinus alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510 Nr. ARJK-0139 (patikros sertifikato Nr. 1487560) nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,85 promilės etilo alkoholio koncentracija, 03:37 val. patikrinus pakartotinai, nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,75 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Šiais savo veiksmais M. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. Ž. nurodė, kad gėrėm aikštelėje, 2021 m. lapkričio 28 d., 11 val. susitiko su draugais, išvažiavo į miestą, vartojo alkoholį. Litrą alaus ir 150 gramų konjako. Nusprendė važiuoti namo. Sustabdė pareigūnai. Jautėsi neblogai, galvojo saugiai grįš į namus. To tikrai nepasikartos. Prašo laidavimo. Tėtis šeimoje yra autoritetas. Gyvena su tėvais. Jis yra (duomenys neskelbtini). Teisių nereikia. Tik iki darbo toli važinėti. Tėvai sakė, kad blogai pasielgė. Gauna 1000 Eur į mėnesį. Su tėčiu važiuoja žvejoti, bendrauja kasdien. Už mašiną moka 300 Eur. Mašinai paimta vartojimo paskola. Smerkia tokį poelgį.
Teisiamojo posėdžio metu prašymą pateikęs būti laiduotoju V. Ž. nurodė, kad jie gyvena (duomenys neskelbtini), jis teisių neturi, gyvena kartu. Jis sekmadienį pasakė apie įvykį. Suprato, kad pasielgė blogai, kad gresia didelė bausmė. Šiai minutei situacija sudėtinga, bet laiduos. Dabar pinigai ,,kapsi“ už saugojimo aikštelę. Mano jis jo paklausys. Su alkoholiu problemų nėra. Suklydo. Vakarais bus namuose. Gali jį kontroliuoti.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teisme, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, kaltinamajam sutinkant bei prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas M. Ž. parodė, kad jam pareikštą įtarimą suprato, savo kaltę pripažįsta visiškai. Jo teisės jam išaiškintos, jas suprato. Su pranešimu apie įtarimą, įteiktu jam 2021 m. lapkričio 29 d. susipažinęs, jį suprato, savo kaltę pripažįsta pilnai ir nori parodyti, kad teisę vairuoti transporto priemonę jis turi. Automobilis ,,VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso jam. 2021 m. lapkričio 28 d. jis buvo susitikęs su savo draugais M. J. ir E. K.. Apie 03:00-03:15 val. jie atvažiavo visi trys jo automobiliu, kurį vairavo jis, į automobilių stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini) (tikslaus adreso nežino), ten jie kalbėjosi, vartojo alkoholinius gėrimus. Jis gėrė iš pradžių alų (išgėrė apie 1 litrą), po to gėrė konjaką (išgėrė apie 150 g). Po to nusprendė važiuoti namo, visi įsėdo į jo mašiną ,,VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jis atsisėdo už vairo. Nuo paskutinio karto, kai išgėrė alkoholio iki atsisėdimo už vairo praėjo maždaug 15-20 min. Jis suprato, kad atsisėsdamas už vairo ir vairuodamas neblaivus, jis daro teisės pažeidimą, bet tada fiziškai jautėsi pakankamai gerai, nesijautė labai girtu, todėl nusprendė, kad galės normaliai vairuoti ir saugiai parvažiuoti namo. Pajudėjus iš vietos ir važiuojant link (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „Maxima“ (duomenys neskelbtini) (tikslaus adreso nežino), jis išgirdo ir pamatė policijos šviesos ir garso signalus ir iškarto sustojo. Jis atsidarė langą ir pamatė policijos pareigūną. Ką jis jam sakė, jis gerai neatsimena. Jis pateikė dokumentus, ir pareigūnas pasakė, kad reikės patikrinti jo blaivumą. Jis du kartus (su apie 20 min. skirtumu tarp putimų) pūtė į alkoholio kiekio matuoklį, jam pirmą kartą buvo nustatytas 1,85 promilių girtumas, antrą kartą buvo nustatytas 1,75 promilių girtumas. Pareigūnai pasakė, kad jo mašina bus paimta, o jį pavežė iki namų ir įteikė šaukimą 2021 m. lapkričio 29 d. ateiti į policijos įstaigą. Jis nuoširdžiai gailisi, kad vairavo automobilį, būdamas neblaivus, tai jam atsitiko pirmą kartą, savo veiksmus vertina neigiamai (b. l. 58).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta K. N. parodė, kad 2021 m. lapkričio 18 d. patruliuojant kartu su vyr. patruliu V. S., (duomenys neskelbtini), apie 03:15 val. patikrinimui sustabdė automobilį ,,VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Minėtą automobilį vairavo M. Ž., kartu su juo automobilyje buvo keleiviai M. J. ir E. K.. Nuo automobilio vairuotojo sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, todėl kilo įtarimas, kad jis yra neblaivus ir buvo nuspręsta patikrinti jo blaivumą. Pasiteiravus, ar M. Ž. vartojo alkoholį, jis atsakė, kad nevartojo. M. Ž. sutiko patikrinti jo blaivumą. 03:21 val. patikrinus jo blaivumą alkoholio kiekio matuokliu ,,Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0139, patikros sertifikato Nr. 1487560, buvo nustatytas 1,85 prom. neblaivumas. Pakartotinai patikrinus jo blaivumą 03:37 val. buvo nustatytas 1,75 promilių neblaivumas. Automobilis buvo apžiūrėtas ir nugabentas į automobilių laikino saugojimo aikštelę Vilniuje, Minsko pl. 21. M. Ž. buvo perduotas ekipažui V1010, su juo buvę keleiviai liko vietoje (b. l. 29).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. J. parodė, kad jis pažįsta M. Ž., jis yra jo draugas. 2021 m. lapkričio 28 d. jis namuose šventė (duomenys neskelbtini), apie 23:00 val. pas jį į namus atvažiavo jo draugai M. Ž. ir E. K. Jie atvažiavo su M. Ž. mašina ,,VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) už vairo buvo M. Ž. Jis tada buvo jau neblaivus. Jis išėjo į lauką ir jie lauke netoli jo namo vartojo alkoholį, kiek atsimena, gėrė tik jis ir E. K., jis nematė, kad M. Ž. gertų. Po to jis jau neatsimena kas buvo, nes buvo labai neblaivus. Nežino, kaip jie atsidūrė mieste, galimai jis buvo užmigęs. Po to pirmas prisiminimas buvo, kad jis yra M. Ž. mašinoje, o policijos pareigūnas prašo jo pateikti dokumentus. Po to pareigūnas išlaipino jį ir E. K. iš M. Ž. mašinos. M. Ž. įsodino į policijos automobilį, jo mašiną išvežė su tralu, o jie su E. K. iškvietė taksi ir nuvažiavo namo. Jis gali pasakyti, kad M. Ž., vairuodamas mašiną, jam neatrodė neblaivus. Jis nematė, kad M. Ž. gertų, bet galimai jis to tiesiog nepastebėjo ar neatsimena, nes pats tada buvo stipriai neblaivus ir daug ko neatsimena. Daugiau dėl šio įvykio nieko nežino, papasakojo viską, ką atsimena (b. l. 34).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato OVS 2021 m. lapkričio 28 d. 03.22 val. įregistruotas įvykis apie tai, kad 2021 m. lapkričio 28 d. apie 03.15 val., (duomenys neskelbtini), patikrinimui buvo sustabdytas automobilis ,,VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Kaip vėliau paaiškėjo, automobilį vairavo M. Ž., kartu automobilyje važiavo M. J. ir E. K.. Nuo automobilio vairuotojo M. Ž. sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, todėl buvo nuspręsta patikrinti vairuotojo blaivumą. Pasiteiravus ar M. Ž. vartojo alkoholį, jis atsakė, kad nevartojo. Alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARJK-0139 patikros sertifikato Nr. 1487560 3.21 val. nustatytas 1,85 promilių neblaivumas, 3.37 val. - 1,75 promilių neblaivumas (b. l. 7).
Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini), atlikta transporto priemonės ,,VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančio M. Ž., apžiūra, kurios metu apgadinimų nenustatyta (b. l. 9-15).
Iš neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio kvito duomenų matyti, kad M. Ž. buvo du kartus patikrintas alkotesteriu: 1. 2021 m. lapkričio 28 d. 03:21 val. M. Ž. buvo nustatytas 1,85 promilių girtumas; 2. 2021 m. lapkričio 28 d. 03:38 val. M. Ž. buvo nustatytas 1,75 promilių girtumas. Patikrinimas buvo atliktas alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0139, patikros sertifikato Nr. 1487560 (b. l. 19-22).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio ,,VW Passat Variant 2.0 Bi-TDI Highline 4Motion“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 37,38).
Iš VšĮ ,,EMPREKIS“ duomenų matyti, kad 2021 m. lapkričio mėnesį automobilio ,,VW Passat Variant 2.0 Bi-TDI Highline 4Motion“, 2016 m. gamybos, kaina su PVM buvo 18320 Eur (b. l. 39).
Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. lapkričio 28 d. patruliuojant (duomenys neskelbtini), apie 03.15 val. patikrinimui buvo sustabdytas automobilis ,,VW PASSAT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Kaip vėliau paaiškėjo automobilį vairavo M. Ž., kartu automobilyje važiavo M. J. ir E. K.. Nuo automobilio vairuotojo M. Ž. sklido stiprus alkoholio, kalba buvo nerišli, todėl buvo nuspręsta patikrinti vairuotojo blaivumą. Pasiteiravus ar M. Ž. vartojo alkoholį, jis atsakė, kad nevartojo. Alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARJK-0139, patikros sertifikato Nr. 1487560 03.21 val. buvo nustatytas 1,85 prom. neblaivumas. Pakartotinai 03.37 val. buvo nustatytas 1,75 prom. neblaivumas ( b. l. 8).
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281-1 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog M. Ž. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje, vairavo kelių transporto priemonę (automobilį) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas, t. y. 1,75 promilių neblaivumas.
M. Ž. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. lapkričio 28 d., 11 val. susitiko su draugais, išvažiavo į miestą, vartojo alkoholį. Litrą alaus ir 150 gramų konjako. Nusprendė važiuoti namo. Faktines įvykio aplinkybes be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio kvitų duomenys apie kaltininko neblaivumo laipsnį, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas bei fotonuotraukos bei kita byloje esanti rašytinė medžiaga. Minėti duomenys atitinka tarpusavyje ir pakankami neteisėtos veikos aplinkybėms įrodyti, M. Ž. kaltei pagrįsti.
Taigi, įvertinus visa tai, M. Ž. veika teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 2811 straipsnio 1 dalyje.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teismui buvo pateiktas M. Ž. prašymas jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Prašo laiduotoju skirti jo tėvą V. Ž. Jis nurodo, kad tarp jo ir tėvo vyko pokalbis, jam davė suprasti, kad tai kas įvyko buvo didžiausia gyvenimo klaida ir toks atvejis nepasikartos. Nurodo, kad tėvas jam daro ir darys įtaką ateityje. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje charakteristikoje M. Ž. apibūdinamas teigiamai, kaip darbštus, sąžiningas darbuotojas. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis taip pat nurodė, jog jo tėvas jam yra autoritetas.
Taip pat pateiktas V. Ž. prašymas atleisti jo sūnų M. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jį paskirti laiduotoju. Prašyme nurodoma, kad su sūnumi jie palaiko artimus santykius, todėl gali daryti jam teigiamą įtaką ir yra vertas pasitikėjimo asmuo. Teisiamojo posėdžio metu V. Ž. paaiškino, kad sūnumi jo paklausys ir tai daugiau nepasikartos. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pažymoje V. Ž. apibūdinamas teigiamai, kaip atsakingas, tolerantiškas, sąžiningas darbuotojas. Darbo laikotarpiu jokių šiurkščių nuobaudų dėl darbo pareigų pažeidimo neturėjo.
Prokurorė teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog pritaria kaltinamojo atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant tėvo V. Ž. atsakomybėn.
BK 40 straipsnyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, bei yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 1 ir 2 d.). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 str. 3 d.).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis M. Ž. padarė nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, t. y. vairavo automobilį ,,VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore nustatyta ne mažiau kaip 1,75 promilės. M. Ž. anksčiau nebuvo teistas, taigi jis šiuo atveju pirmą kartą padarė minimą nusikalstamą veiką. Be to, kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų. Nusikalstamos veikos padarymo metu žala nepadaryta.
Sprendžiant dėl kaltinamojo asmenybės, kaip minėta, kaltinamasis yra neteistas, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta (b. l. 46,47), vienerių metų laikotarpyje vieną kartą baustas administracine tvarka (b. l. 49), dirbantis (b. l. 50). Šios aplinkybės kaltinamąjį charakterizuoja teigiamai, proceso metu teismas įžvelgė kaltinamojo didelį gailėjimąsi, ryžtą nebepažeidinėti teisės normų reikalavimų, taip pat padarytas reikalingas išvadas. Teismas sprendžia, jog yra pagrindas manyti, kad M. Ž. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Bylos duomenimis, V. Ž., kuris prašė perduoti M. Ž. jo atsakomybei pagal laidavimą, yra kaltinamojo tėvas, neteistas (b. l. 106), administracine tvarka baustas tris kartus (b. l. 108), dirbantis, yra kaltinamojo tėvas ir autoritetas, nuolatos bendrauja ir palaiko artimus ryšius. Teismo vertinimu, V. Ž. asmenybė pagal jį apibūdinančias savybes, tai, kad juos sieja tarpusavio supratimas ir pasitikėjimas, bei ilgalaikis ryšys su kaltinamuoju, sudaro teismui pagrindą spręsti, kad jis gali daryti nuolatinę bei teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, t. y. vertas teismo pasitikėjimo.
Taigi, atsižvelgiant į nurodytus argumentus, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, bei į tai, kad pats baudžiamasis procesas kaltinamajam M. Ž. turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino ateityje atsakingiau rinktis elgesio modelį, laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų, teismas sprendžia, kad kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą, nustatant minimalų 1 metų terminą be užstato, o baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina (BK 40 straipsnio 1 – 4 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Išnagrinėjus bylą teismas pripažįsta, kad M. Ž. nusikalto neleistinai naudodamasis įgyta specialia teise vairuoti transporto priemones, šia teise šiurkščiai ir neteisėtai piktnaudžiaudamas. Dėl to atleidžiamam nuo atsakomybės M. Ž. turi būti skirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas. Tinkamam neteisėto elgesio turinio įvertinimui kaltininkui reikalingos atitinkamo pobūdžio pasekmės.
BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad M. Ž. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, ankščiau nebuvo teistas, piktnaudžiavimo specialia teise vairuoti transporto priemones būdamas vidutinio neblaivumo laipsnio, tuo sukeldamas padidintą grėsmę tiek savo, tiek aplinkinių saugumui, praeityje vieną kartą baustas administracine tvarka, paskirtą baudą sumokėjęs, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, kurios terminas nustatytinas šiek tiek didesnis negu minimalus, t. y. 1 metams ir 6 mėnesiams, įvertinus ir atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės reikšmingas aplinkybes, be to įvertinus šio termino dydžiui reikšmingą aplinkybę, kad automobilyje, kurį M. Ž. vairavo neblaivus, kartu su juo automobilyje buvo ir du keleiviai (M. J. ir E. K.). Taigi, kaltinamasis rizikavo ne tik savo, bet ir kitų žmonių sveikata ir gyvybe. Trumpesnio šios baudžiamojo poveikio priemonės termino, kaip to prašo kaltinamojo gynėjas, nustatymas šiuo atveju neužtikrintų pakankamos ir reikšmingos prevencijos.
Šiuo atveju uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo (b. l. 73), paskyrimo dienos, t. y. nuo 2021 m. lapkričio 30 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).
Nors kaltinamasis M. Ž. prašyme dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašė, kad vietoje turto konfiskavimo būtų taikoma kita baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, teismas mano, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas nebus teisingas ir proporcingas padarytai nusikalstamai veikai. Todėl teismas svarstė klausimą dėl BK 72 straipsnio taikymo ir plačiau pasisako dėl proporcingumo principo, ir konkrečios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslingumo.
Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).
Teismų praktikoje pažymima, kad asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 str. 6 d., 67 str. 3 d.). Remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą, išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tačiau, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi (atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju), baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, konkrečiai turto konfiskavimo atveju, klausimas paliekamas teismo nuožiūrai.
Atkreiptinas dėmesys, jog bendra taisyklė yra ta, kad privalomas turto – nusikalstamos veikos įrankio arba priemonės – konfiskavimas arba tokio turto vertės išieškojimas, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir kasacinio teismo jurisprudencija, gali būti netaikomas tik tuo atveju, kai šios poveikio priemonės taikymas pažeistų proporcingumo principo reikalavimus, t. y. išimtis iš minėtos taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34-699/2018, 2K-51-699/2018, 2K-392-699/2017, 2K-80-511/2018, 2K-112-942/2021).
Byloje nustatyta, kad šiuo atveju automobilis ,,VW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyto M. Ž. padaryto nusikaltimo priemonė ir pagal BK 72 straipsnio nuostatas laikomas konfiskuotinu turtu. Pagal VĮ ,,Regitra“ duomenis automobilis ,,VW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso M. Ž., todėl turi būti konfiskuotinas. Visgi, teismas pažymi, jog negali neatsižvelgti į tai, kad šiuo atveju automobilio ,,VW“, konfiskuotina vertė yra 18 320 Eur su PVM, o M. Ž. nurodė, jog šiam automobiliui įsigyti jis skolinosi pinigų, paskolos nėra grąžinęs, yra pateikęs 2021 m. gegužės 25 d. Vartojimo kredito sutartį (duomenys neskelbtini)EUR sumai, be to iš VĮ Regitra duomenų matyti, kad automobilis ,,VW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) M. Ž. vardu registruotas nuo 2021-06-01, kas leidžia pagrįstai manyti, jog vartojimo kreditas paimtas būtent šiam automobiliui įsigyti.
Taigi, jeigu automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir priklauso nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, tas automobilis konfiskuojamas nepriklausomai nuo jo vertės. Tačiau jeigu nusikalstamos veikos padarymo priemonė priklauso trečiajam asmeniui, tada paprastai yra išieškoma konfiskuotino automobilio vertė. Siekiant nesudaryti situacijos, kuomet už tokios pačios nusikalstamos veikos padarymą vienam asmeniui būtų paskirta mažesnė baudžiamosios atsakomybės našta, negu kitam asmeniui baudžiamam už tą patį nusikaltimą, teismas remdamasi proporcingumo principu ir vadovaudamasi BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo M. Ž. išieško konfiskuotino automobilio vertę.
Minėta, kad M. Ž. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jis yra neteistas, administracine nuobauda baustas ne už šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą, bauda sumokėta, jis visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, atsižvelgiant į kaltinamojo teisme duotus paaiškinimus, M. Ž. yra padaręs tinkamas išvadas dėl neteisėto savo elgesio, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, už jį laiduoja vertas pasitikėjimo asmuo, tai leidžia teismui daryti išvadą, kad M. Ž. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad visos automobilio vertę atitinkančios sumos, t. y. 18 320 Eur, konfiskavimas šiuo konkrečiu atveju, kai vartojimo kreditas, paimtas automobiliui įsigyti, dar nėra grąžintas, būtų neproporcingas ir nesuderinamas su argumentais, kuriais vadovautasi priimant sprendimą atleisti M. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės, be to suvaržytų atleistino nuo baudžiamosios atsakomybės asmens teises daugiau, negu būtina. Todėl atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, iš M. Ž. konfiskuotina 7 000 Eur suma, t. y. dalis sumos, atitinkančios minėto automobilio vidutinę kainą Lietuvoje su PVM (18 320 EUR), tokios baudžiamojo poveikio priemonės pakaks šios baudžiamojo poveikio priemonės prevenciniams tikslams įgyvendinti. Juo labiau, kad išieškoti dalį konfiskuotino automobilio vertės prašė ir valstybinis kaltintojas. Mažesnės automobilio vertės dalies, kaip to prašo kaltinamojo gynėjas, konfiskavimas šiuo atveju absoliučiai nederėtų su teisingumo principu, pateisintų tik kaltininko suinteresuotumą išvengti neigiamų pasekmių, formuotų nebaudžiamumo nuostatas ar klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką.
Svarbu ir tai, kad kaltinamasis yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl jam nėra paskirta piniginio pobūdžio bausmė, kurios dydis, vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktu, už nesunkaus nusikaltimo padarymą nustatomas nuo 50 MGL (2 500 Eur) iki 2 000 MGL (100 000 Eur).
Kiti klausimai
Kaltinamajam M. Ž. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 73,75) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisinus nuosprendžiui – panaikintinos.
Nuosprendžiui įsiteisėjus dėl byloje esančių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismas nusprendžia pagal BPK 94 straipsnio nuostatas: M. Ž. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl jam skirto draudimo vairuoti kelių transporto priemones perduotinas Valstybės įmonei „Regitra“.
Dėl proceso išlaidų atlyginimo
Valstybės institucija – policijos įstaiga yra prisiėmusi įsipareigojimą ūkio subjektui apmokėti transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo paslaugas, kurios sudaro prielaidas taikyti adekvačias priemones, užtikrinančias visuomenės saugumą nuo galimos nusikalstamos veikos, ir kai yra pagrindas taikyti tokias priemones, turi teisę baudžiamajame procese į atitinkamų išlaidų išieškojimą iš kalto asmens (LAT 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-156-222/2020).
Bylos duomenimis nustatyta, kad nustačius M. Ž. neblaivumą, 2021 m. lapkričio 28 d. transporto priemonė buvo priverstinai nuvežta į saugojimo aikštelę (Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas) (b. l. 16). Kadangi M. Ž. dėl neblaivumo negalėjo vairuoti, automobilio ,,VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai nuvežtas ir saugomas, už ką policijos įstaiga privalo atsiskaityti su paslaugos teikėju, t. y. šiuo atveju – sumokėti 262,80 Eur (b. l. 42), yra pagrindas policijos išlaidas pripažinti proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnio 6 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 313 straipsniu,
n u s p r e n d ė :
M. Ž., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį laiduotojo V. Ž. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 2 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato.
Baudžiamąją bylą M. Ž. atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, M. Ž. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. lapkričio 30 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi iš M. Ž. konfiskuoti automobilio ,,VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią 7000 Eur (septynių tūkstančių eurų) sumą.
M. Ž. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, po ko jas panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus M. Ž. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)perduoti Valstybės įmonei „Regitra“.
Priteisti iš M. Ž. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai 262, 80 Eur (du šimtus šešiasdešimt du eurus ir aštuoniasdešimt euro centų) už transporto priemonės – automobilio ,,VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvežimą ir saugojimą, pervedant juos į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke, mokėjimo paskirtyje nurodant automobilio valstybinį numerį ir vardą, pavardę.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti M. Ž., kad:
- jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
- jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojui V. Ž., kad jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Teisėja Evelina Petraitienė
Nuorašas tikras: