Civilinė byla Nr. e2A-387-661/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11420-2022-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.27; 3.3.1.20
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. vasario 14 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Venipak Lietuva“ ir atsakovės MB „Kavos pupelė“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Venipak Lietuva“ ieškinį atsakovei MB „Kavos pupelė“ dėl skolos pagal siuntų vežimo sutartį bei delspinigių priteisimo ir atsakovės MB „Kavos pupelė“ priešieškinį ieškovei UAB „Venipak Lietuva“ dėl žalos atlyginimo ir permokos priteisimo,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl skolos už siuntų ir krovinių vežimo paslaugas priteisimo (pagal ieškinį) ir dėl žalos atlyginimo, krovinio vežėjui pristačius sugadintą krovinį, bei permokos pagal krovinio vežėjo išrašytas sąskaitas priteisimo (pagal priešieškinį).
2. Ieškovė UAB „Venipak Lietuva“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės MB „Kavos pupelė“ 427,14 Eur skolos, 18,21 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad skola susidarė, kai ieškovė atsakovei suteikė siuntų ir krovinių vežimo paslaugas, o atsakovė už suteiktas paslaugas ieškovei neatsiskaitė. 2019 m. lapkričio 27 d. ieškovė ir atsakovė sudarė siuntų ir krovinių vežimo sutartį Nr. AMKP20191127-00. Ieškovė pagal sutartį sulygtas paslaugas atsakovei suteikė ir išrašė dvi 100 proc. padidintas (pritaikytas dvigubas tarifas siuntoms) sąskaitas faktūras Nr. VLT0246028 (sąskaitos suma – 337,33 Eur, galutinė apmokėjimo data – 2020 m. rugsėjo 10 d.) ir Nr. VLT0243500 (sąskaitos suma – 168,66 Eur, galutinė apmokėjimo diena – 2020 m. rugpjūčio 25 d.), kurių pagrindu atsakovė iki šiol neatsiskaitė. Atsakovė 2021 m. balandžio 6 d. atliko 78,85 Eur mokėjimą pagal sąskaitą faktūrą Nr. VLT0243500, todėl galutinis atsakovės skolos likutis ieškovės atžvilgiu ieškinio pateikimo dienai sudaro 427,14 Eur. Atsakovės pretenzijos ieškovės atžvilgiu dėl siuntų apgadinimo bei atsakovės išrašyta sąskaita faktūra ieškovei dėl žalos atlyginimo yra visiškai nepagrįstos. Atsakovė ieškovei pateikė pretenzijas, kuriose nurodė, kad buvo apgadinta dalis siuntos, pateikė apgadinimų nuotraukas, o dar vėliau, t. y. 2020 m. gruodžio 1 d., išrašė sąskaitą faktūrą Nr. SF04387, pagal kurią ieškovės reikalavo apmokėti 427,14 Eur sumą. Siunta, dėl kurios buvo pateikta pretenzija dėl sugadinimo, buvo pristatyta atsakovei 2020 m. birželio 22 d. Atsakovė, apžiūrėjusi siuntą, „proof of delivery“ dokumente pasirašė ir patvirtino, kad siuntą gavo. Pretenzija dėl siuntos apgadinimo ieškovei buvo pareikšta tik 2020 m. liepos 14 d. Pagal Sutartyje esančių siuntų vežimo taisyklių 13.5.6. p., ieškovė neatsako, jeigu gavėjas priėmė siuntą ir pasirašė, kad ją gavo. Siunta buvo priimta, jokie defektai/trūkumai priėmimo dokumentuose nebuvo nurodyti, todėl nėra pagrindo laikyti, kad siuntos sugadinimas yra ieškovės atsakomybė.
4. Atsakovė MB „Kavos pupelė“ pateikė priešieškinis, kuriame atsakovė prašo: ieškinį atmesti, priteisti atsakovei MB „Kavos pupelė“ iš ieškovės UAB „Venipak Lietuva“ 427,14 Eur už padarytą žalą sugadinant prekes, 220,54 Eur už permoką, susidariusią klaidingai išrašant sąskaitas, bylinėjimosi išlaidas.
5. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad terminas pateikti pretenziją nėra praleistas, nes atsakovė kreipėsi su pretenzija nedelsiant. Ieškovė nutyli apie sugadintų siuntų įteikimo aplinkybes: kad įteikiant siuntą buvo aptikti siuntos sugadinimai, apie tai pranešta ieškovei, tačiau siunta priimta, nes atsakovė yra verslo subjektas ir visos ieškovės vežamos prekės (vėluojant) buvo laukiamos pirkėjų. Atsakovė iškrovimo metu informavo ieškovę, fiksavo siuntos apgadinimus darydama nuotraukas, pareiškė pretenziją, siūlė žalos atlyginimą spręsti derybomis. Tai įrodo nuotraukos, susirašinėjimas su ieškovės personalu, priešpriešinės sąskaitos išrašymas. Ieškovė sugadino šias atsakovės prekes: Nr. V00009E4035935, V00009E4035936. Atsakovė išrašė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą Serija Nr. SF04387 427,14 Eur sumai, kuri yra lygi nesumokėtai ieškovei daliai. Tai yra paaiškinimas, kodėl pagal ieškovės pateiktas sąskaitas faktūras Nr. VLT0246028 (sąskaitos suma – 337,33 Eur, galutinė apmokėjimo data – 2020 m. rugsėjo 10 d.) ir Nr. VLT0243500 (sąskaitos suma – 168,66 Eur, galutinė apmokėjimo diena – 2020 m. rugpjūčio 25 d.), atsakovė, atimdama padarytosios žalos kroviniui dydį 427,14 Eur, 2021 m. balandžio 6 d. atliko 78,85 Eur mokėjimą taip gindamasi nuo neteisėtų ieškovės veiksmų, nesprendžiant žalos atlyginimo klausimo. 2020 m. rugsėjo 9 d. atsakovė pateikė ieškovei patikslintą pretenziją. Ieškovė į patikslintą pretenziją neatsakė, ją ignoravo tuo parodydama nenorą komunikuoti ir spręsti iškilusią problemą.
6. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovė su ieškiniu pateikia įrodymus apie viršytą kubatūrą užsakymuose Nr. 033563363, 033650478 ir šios sąskaitos buvo apmokėtos padidintu tarifu, tačiau padidintais tarifais apmokestinti užsakymai Nr. VLT0222074 – už vieną paletę 118 Eur nors sutartyje numatyta 59 Eur (bendra sąskaitos suma 170,76 Eur) VLT0232737 – už vieną paletę 118 Eur nors sutartyje numatyta 59 Eur (bendra sąskaitos suma 167,88 Eur) iš kurių trys neviršijo sutarties priedu Nr. 1 numatytosios kubatūros. Tokiu būdu atsakovė sumokėdama 170,76+167,88 Eur iš viso 338,54 vietoje 59+59 Eur permokėjo ieškovei 220,54 Eur sumą. Ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad važtaraščiuose Nr. VLT0222074 ir VLT0232737 krovinys viršija nustatytus gabaritus. Sąskaita padvigubinta vienašališkai. Ieškovė nepagrįstai gavusi didesnę nei sutartyje numatytą sumą turėtų skirtumą grąžinti ieškovei.
7. Ieškovė UAB „Venipak Lietuva“ pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame prašė jį atmesti, tenkinti ieškovės ieškinį visa apimtimi, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
8. Ieškovė UAB „Venipak Lietuva“ atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad atsakovė teigia, jog remiantis CMR konvencija ji nėra praleidusi pretenzijos pateikimo termino dėl sugadintos siuntos. Iš atsakovės pateiktų nuotraukų matyti, kad tariami siuntos apgadinimai yra išoriškai matomi, akivaizdūs ir turėjo būti pastebėti dar siuntos priėmimo metu be jokios specifinės apžiūros, tačiau jokių įrodymų, kad siuntos priėmimo metu tokie siuntos defektai būtų buvę ar kad atsakovė apie juos būtų pranešusi, atsakovė nepateikė. Atvirkščiai, atsakovė teigia, kad dėl siuntos apgadinimo atsakovė kreipėsi nedelsdama bei pateikia 2020 m. rugpjūčio 27 d. susirašinėjimą, kuriame nurodoma, jog prieš savaitę dėl situacijos buvo komunikuota su ieškovės darbuotoja, taigi faktiškai atsakovė pateikė įrodymus, kad atsakovė kreipėsi į ieškovę tik 2020 m. rugpjūčio mėn. Ieškovė jau su ieškiniu yra pateikusi duomenis, kad pretenzija dėl siuntos, kuri buvo pristatyta atsakovei 2020 m. birželio 22 d., apgadinimo ieškovei buvo pareikšta anksčiau, tačiau tik 2020 m. liepos 14 d. Pretenzijoje atsakovė nurodė, kad: „Ir seniau gaudavome paletes, apibraukytas apibraižytas. Tačiau su šiuo vežimu paletės buvo išdraskytos pažeistas buvo išorinė? apsauga, pirmine? ir antrinės pakuotės prekės netinkamos pardavimui. Pažeistos 8 de?z?e?s po 8 vnt. produkcijos.“ Be to, atsakovė deklaruoja, kad jai turėtų būti taikomas 7 darbo dienų terminas pretenzijai pareikšti, taigi remiantis CMR konvencija, atsakovė mano, kad defektai nebuvo išoriškai akivaizdūs. Tačiau net ir vertinant atsakovės poziciją bei CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalį, akivaizdu, kad atsakovė nepateikė rašytinės pretenzijos ir per atsakovės minimas 7 darbo dienas. Taigi, nei siuntos priėmimo metu, nei per atsakovės deklaruojamus terminus (kurie iš esmės šiai situacijai netaikomi), atsakovė ieškovei pretenzijos nepareiškė, todėl laikoma, kad už siuntos sugadinimą atsakinga pati atsakovė. Remiantis sutartyje esančių siuntų vežimo taisyklių 13.5.6. p., ieškovė neatsako, jeigu gavėjas priėmė siuntą ir pasirašė, kad ją gavo. Kadangi turimi pasirašyti siuntos perdavimo gavėjui dokumentai, ieškovei atsakomybė nekyla, tuo labiau, kai yra akivaizdu, kad sugadinimai yra išoriniai, todėl priėmimo metu turėjo būti aiškiai matomi. Nepaisant to, siunta buvo priimta, jokie defektai/trūkumai priėmimo dokumentuose nebuvo nurodyti, todėl nėra pagrindo laikyti, kad siuntos sugadinimas yra ieškovės atsakomybė.
9. Ieškovė taip pat nurodė, kad abiejų palečių, dėl kurių kilęs ginčas, matmenys viršijo standartinių siuntinių nurodytuosius dydžius, taigi yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog siuntos buvo nestandartinės ir ieškovė turėjo teisę taikyti dvigubą įkainį tokioms siuntoms. Nors atsakovė priešieškinyje nurodo aplinkybes, kad ieškovė išrašė per dideles sąskaitas faktūras, kad atsakovė patyrė žalą, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai: ieškovei iš atsakovės priteista 427,14 Eur skolos, 18,21 Eur delspinigių, šešių procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą (445,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gegužės 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 880,55 Eur bylinėjimosi išlaidų; priešieškinis buvo patenkintas iš dalies: atsakovei iš ieškovės priteista 151 Eur žalos atlyginimo, kita priešieškinio dalis atmesta; iš atsakovės valstybei priteista 15,45 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
11. Teismas pasisakydamas dėl atsakovės priešieškinio reikalavimo priteisti 427,14 Eur žalos atlyginimą, nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovė įrodė patirtos žalos faktą, tačiau tik iš dalies pagrindė patirtų nuostolių dydį. Atsakovė teismo posėdžio metu teigė, kad ginčo krovinys buvo gabenamas kartu su CMR važtaraščiu ir jog apie ginčo kroviniui padarytą žalą atsakovės darbuotojas atžymėjo CMR važtaraštyje, tačiau jokių įrodymų šiai aplinkybei pagrįsti nepateikė, todėl teismas šiuos atsakovės teiginius laiko neįrodytais. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčo krovinį lydėjo tik pristatymo dokumentas („proof of delivery“). Taigi atsakovė šalių sutartu terminu ieškovei rašytinės pretenzijos dėl krovinio apgadinimo nepateikė. Todėl atsakovei šioje byloje teko pareiga paneigti šalių Sutartyje įtvirtintą prezumpciją, kad per Sutartyje nurodytą laiką nepateikus rašytinės pretenzijos, laikoma, kad siunta pristatyta tinkamai.
12. Teismas vertino, kad atsakovė pateikė pakankamai įrodymų, jog apie žalos faktą ieškovę žodžiu informavo iš karto, kai tik gavo ginčo krovinį, ir jog, nepaisant vėlavimo pateikti rašytinę pretenziją, nustatytas faktas, jog ginčo krovinys buvo pristatytas apgadintas. Nors atsakovė, gavusi ginčo krovinį, pristatymo dokumente („proof of delivery“) jokių pastabų dėl krovinio sugadinimo nepažymėjo, tačiau, kaip paaiškino, apie tai tą pačią dieną informavo ieškovę telefonu. Tai patvirtina byloje esantis šalių elektroninis susirašinėjimas. Žalos faktą patvirtina ir šiame elektroniniame susirašinėjime esančios nuotraukos, iš kurių matyti kavos dėžučių sugadinimai.
13. Pirminėje ieškovei 2020 m. liepos 14 d. pretenzijoje buvo nurodyta, kad sugadinta 8 dėžės po 8 vnt. dėžučių, taigi iš viso 64 vnt. kavos dėžučių. Būtent tokio dydžio nuostolį, teismo vertinimu, atsakovė ir laikytina įrodžiusia, kadangi po ilgo laiko nustatytas ženkliai didesnis nuostolio dydis galėjo būti nulemtas kitų, ne su ieškovės veiksmais susijusių, priežasčių. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad sugadintos kavos dėžutės, kurių vieneto kaina, remiantis 2020 m. gruodžio 1 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. SF04387 pateiktais duomenimis, yra 1,95 Eur, taigi įrodytos žalos dydis lygus 151 Eur. Todėl teismas priešieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo tenkintino iš dalies ir priteisė atsakovei iš ieškovės 151 Eur nuostolių atlyginimo.
14. Teismas pasisakydamas dėl atsakovės priešieškinio reikalavimo priteisti iš ieškovės 220,54 Eur permoką, nurodė, kad atsakovės teigimu, ieškovė neįrodė, kad minėtos siuntos buvo nestandartinių gabaritų, todėl ieškovė nepagrįstai pritaikė didesnį užmokesčio už paslaugas tarifą. Toks atsakovės vertinimas nepagrįstas, nes ieškovė pateikė į bylą sistemos išrašus, kurie patvirtina, kad tiek vienas, tiek kitas nurodyti kroviniai viršijo šalių susitartą standartinį dydį. Byloje nesant jokių duomenų apie galimą dokumentų klastojimą, teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti ieškovės pateiktais sistemos išrašais, todėl sprendė, kad ieškovė pagrįstai ir teisėtai išrašė sąskaitas Nr. VLT0222074 ir VLT0232737, pritaikydama nestandartinių gabaritų siuntų tarifus. Todėl priešieškinio reikalavimas dėl permokos priteisimo atmestinas.
15. Dėl ieškovės reikalavimo priteisti 427,14 Eur skolą, teismas nurodė, kad jis yra pagrįstas ir tenkintinas (Sutarties 1.1, 3.3 punktai). Teismas taip pat nurodė, kad šiuo atveju pagrindo stabdyti prievolės vykdymą nebuvo, nesant aiškaus atsakovės reikalaujamos atlyginti žalos dydžio. Pirmą kartą tikslus žalos dydis atsakovės buvo nurodytas ieškovei tik 2020 m. gruodžio 1 d. MB „Kavos pupelė“ PVM sąskaitoje faktūroje Nr. SF04387, t. y. jis nebuvo aiškus atsakovei pareiškiant apie prievolės vykdymo sustabdymą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir į tai, kad atsakovė praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, ieškovės reikalavimas dėl 0,02 proc. dydžio už kiekvieną pradelstą dieną delspinigių, paskaičiuotų neviršijant 180 dienų, t. y. 18,21 Eur, priteisimo iš atsakovės tenkintinas.
16. Dėl atsakovės prašymo skirti ieškovei baudą teismas nurodė, kad nėra nustatyta aplinkybių, jog ieškovė būtų nesąžiningai pareiškusi aiškiai nepagrįstus reikalavimus. Teismas neturi pagrindo ieškovės elgesį pasinaudojus teismo įsakymo išdavimo procedūra laikyti piktnaudžiavimu procesu. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
17. Dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų teismas nurodė, kad ieškovei priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis sudaro 86,19 proc., nes tokia dalimi buvo tenkinti ieškinio reikalavimai (445,35 Eur) ir atmesti priešieškinio reikalavimai (496,68 Eur). Ieškovės patirtos teisinių paslaugų išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ nustatyto maksimalaus priteistino užmokesčio už tokių teisinių paslaugų suteikimą. Ieškovės patirtas išlaidas patvirtina pateikti įrodymai. Atsižvelgiant į tai, ieškovei priteistina iš atsakovės 1 866,79 Eur teisinių paslaugų išlaidų (2 165,90 Eur x 86,19 proc.), taip pat 16,38 Eur žyminio mokesčio (19 Eur x 86,19 proc.), o atsakovei priteistina iš ieškovės 2,62 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį (19 Eur x 13,81 proc.). Atsakovė duomenų apie šioje byloje patirtas teisinių paslaugų išlaidas nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
18. Ieškovė apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimo dalį, kuria atsakovei MB „Kavos pupelė“ priteista 151 Eur žalos atlyginimo ir priimti naują sprendimą – atmesti MB „Kavos pupelė“ priešieškinį visa apimtimi. Nurodė, kad:
18.1. Skundžiamame sprendime buvo nustatytas tik žalos padarymo faktas ir dydis bet nebuvo tinkamai įvertintos visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygos (neteisėti veiksmai, žala, kaltė priežastinis ryšys.
18.2. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji iš karto po siuntos pristatymo būtų skambinusi ieškovei bei siuntusi elektroninį laišką, atsakovė pretenziją pateikė tik po dviejų mėnesių. T. y. nei siuntos priėmimo metu, nei per sutartimi nustatytus terminus, atsakovė ieškovei jokios rašytinės pretenzijos nepareiškė, todėl laikoma, kad už siuntos sugadinimą atsakinga pati atsakovė, nes gavus siuntą ir pasirašius proof of delivery dokumente, atsakovei perėjo visa su atsitiktinio sugadinimo ar žuvimo rizika (Sutarties bendrųjų sąlygų 13.5.6 punktas).
18.3. Teismas nevertino sutarties bendrųjų sąlygų 13.2 punkte numatytos aplinkybės, kad už žalą ieškovė atsako tik tada, kai yra ieškovės tyčia arba didelis neatsargumas. Šiuo atveju jokios ieškovės tyčios ar didelio neatsargumo nebuvo. Atsakovė priėmė siuntą nenurodydama jokių pastabų siuntos būklei, nors sutartimi įsipareigojo joms esant nurodyti pastabas proof of delivery dokumente. Atsakovė neįrodinėjo ieškovės kaltės sąlygos, todėl ji laikytina neįrodyta.
18.4. Pasaulinės pašto konvencijos 24 str. 1 d. nurodyta, kad paskirtieji operatoriai neatsako už registruotąsias siuntas, siuntinius ir įvertintąsias siuntas, kurias jie įteikė laikydamiesi sąlygų, numatytų jų vidaus teisės aktuose tokios pat rūšies siuntoms. Tačiau jie atsako: 1.1. jei iki įteikimo arba įteikimo metu nustatoma, kad siunta buvo išplėšta ar sugadinta. Lietuvos Respublikos Pašto įstatymo 12 str. 9 d., nurodyta, kad pašto paslaugos teikėjas neatsako ir žalos neatlygina, jeigu: 6) gavėjas priėmė pašto siuntą ir pasirašė, kad ją gavo.
18.5. Taigi, teismas ne tik netinkamai vertino įrodymus, Sutarties nuostatas, nenustatinėjo visų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir nesilaikė imperatyvių teisės normų reikalavimų. Už siuntos apgadinimą ieškovei atsakomybė nekyla, byloje nėra įrodytos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškovė neturi atlyginti jokios atsakovės patirtos žalos.
18.6. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovės nuotraukos, įrodančios žalos padarymą, egzistavo susirašinėjimo metu, nes susirašinėjimas vyko daugiau nei po dviejų mėnesių nuo siuntos pristatymo. Taigi, nėra galimybės patvirtinti, jog nuotraukos darytos būtent siuntos gavimo dieną ar tuo labiau, kad jos tą dieną buvo pateiktos ieškovei (jokių įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę, byloje nėra). Lygiai taip pat teismo vertinimas, kad nuotraukos darytos tik gavus krovinį, nes dar nebuvo išpakuotos dėžės, yra nepagrįstas. Pati atsakovė žodinių paaiškinimų metu nurodė, kad išsiardė paletę praėjus kuriam laikui, t. y. ne gavimo metu, o nuotraukose matoma, kad paletė yra be apsauginių juostų ir jau išpakuota. Taigi, akivaizdu, kad nuotraukos darytos ne siuntos gavimo dieną ir negali patvirtinti buvusių/nebuvusių apgadinimų tuo metu, kai siunta buvo pristatyta.
18.7. Ieškovė pateikė visus reikiamus įrodymus, kurie patvirtina, kad tol, kol siunta buvo jos dispozicijoje, ji nebuvo sugadinta. Tai patvirtina ir proof of delivery dokumentai, ir siuntos be trūkumų priėmimo faktas. Perdavus siuntą, jos atsitiktinio sugadinimo ar žuvimo rizika perėjo atsakovei, todėl ieškovė negali būti atsakinga už atsiradusią žalą, jeigu siuntos priėmimo metu jos nebuvo ir jokie byloje esantys faktiniai įrodymai to nepatvirtina. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, kad turint siuntą jos žinioje, ta siunta būtų buvus apgadinta. Dėl išvardintų priežasčių priešieškinis tenkintas nepagrįstai.
19. Atsakovė apeliaciniu skundu prašė:
19.1. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimą pripažįstant kad: 1) MB “Kavos Pupelė“ sulaikydama prievolės sumokėti 427,14 EUR UAB Venipak vykdymą teisėtai taikė civilinę savigyną numatytą CK 6.46 straipsnyje; 2) UAB Venipak sugadino ir neatlygino MB „Kavos Pupelė“ prekes 427,14 EUR sumai; MB „Kavos Pupelė“ sumokėdama 170,76+167,88 Eur iš viso 338,54 vietoje 59+59 Eur permokėjo UAB Venipak 220,54 Eur sumą, o UAB Venipak į bylą nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad važtaraščiuose Nr. VLT0222074 ir VLT0232737 krovinys viršija nustatytus gabaritus; UAB Venipak pakartotinai teikdamas pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo piktnaudžiavo procesine padėtimi.
19.2. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimą nusprendžiant, kad: 1) UAB Venipak ieškinys pareikštas MB „Kavos Pupelė“ nesant turtinio pagrindo, nes šalių reikalavimai buvo vienarūšiai ir priešpriešiniai; 2) Priteisti iš UAB Venipak gautą iš MB „Kavos Pupelė“ 220,54 Eur permoką MB“ Kavos Pupelė“ naudai; 3) Peržiūrėti UAB Venipak patirtų atstovavimo išlaidų pagrįstumą ir jas sumažinti atsižvelgiant į ginčo reikalavimų dydį, bei UAB Venipak procesinį elgesį; 4) Skirti UAB Venipak 1000 EUR baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis; 5) kitą skundžiamo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Nurodė, kad:
19.3. Teismas neteisingai sprendė atsakovės patirtos žalos dydžio klausimą, kadangi atsakovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad žala buvo nustatinėjama dviem etapais, o ieškovė buvo žadėjusi, kad žalą kompensuos.
19.4. Atsakovė nesutinka su teismo išvada, kad atsakovė neturėjo pagrindo stabdyti prievolės vykdymą, nes a) ieškovei priteistinus delspinigius skaičiavo nuo vėlesnės datos nei 2020 m. gruodžio 1 d.; b) ieškovės ir atsakovės reikalavimai buvo priešpriešiniai ir vienarūšiai, todėl savigyna buvo pasinaudota teisėtai.
19.5. Byloje nepagrįstai nustatyta, kad buvo pagrindai išrašyti atsakovei dvigubas sąskaitas faktūras, kadangi atsakovė išrašė sąskaitą už žalą, buvo nustatyti daugybiniai ieškovės bandymai išrašyti dvigubas sąskaitas faktūras, o ieškovė nepateikė į bylą CMR važtaraščių bei nenurodė, kas atliko įrašus sistemoje.
19.6. Ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, nes du kartus pareiškė pareiškimą dėl teismo įsakymo ir nurodė ankstesnį atsakovės adresą, taip pat prašė i?skaitytiz?ymini? mokesti? uz? ies?kini? pareiks?ta? po teismo i?sakymo panaikinimo.
19.7. Teismo ieškovės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįsto dydžio ir turi būti sumažintos.
20. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašė jį atmesti, sprendimą palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė neįrodė savo argumentų pagrįstumo, atsakovės argumentai prieštarauja byloje esantiems įrodymams, teisės aktų nuostatoms bei elementariai logikai, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmestinas pilna apimtimi.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
22. Šioje byloje yra pateikti ieškovės ir atsakovės apeliaciniai skundai, todėl teismas atskirai pasisakys dėl kiekvieno iš jų.
Dėl ieškovės apeliacinio skundo
23. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nes byloje nepakanka įrodymų, įrodančių jog krovinys buvo apgadintas dėl ieškovės kaltės, be to, teismas netyrė visų sąlygų, būtinų ieškovės civilinei atsakomybei kilti. Apeliacinės instancijos teismas su šiais teiginiais sutinka.
24. Byloje kilo ginčas, kada atsakovė pranešė ieškovei apie žalą, t. y. atsakovė teigė, kad ji ieškovei pranešė apie žalą anksčiau nei pirmoji pretenzija, kuri buvo pateikta 2020 m. liepos 14 d. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė pateikė pretenziją ieškovei tą pačią dieną telefonu ir tai patvirtina atsakovės el. laiškas bei pretenzija, pateikti po daugiau nei dviejų mėnesių nuo atsakovės deklaruojamos žalos atsiradimo. Daugiau jokie įrodymai, išskyrus atsakovės paaiškinimą ir atsakovės raštu siųstus paaiškinimus, nepatvirtina aplinkybės, kad atsakovė susisiekė su ieškove dėl atsiradusios žalos.
25. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, kad ji 2020 m. birželio 22 d. telefonu susisiekė su ieškove, išskyrus savo paaiškinimus, o po daugiau nei dviejų mėnesių rašytas laiškas nėra pakankamas įrodymas teismui, jog atsakovė buvo susisiekusi su ieškove anksčiau nei 2020 m. liepos 14 d. Pati atsakovė duodama paaiškinimus nurodė, kad pretenziją per sistemą pateikė tik 2020 m. rugpjūčio 4 d. Atsakovė jokiais įrodymais nepagrindė savo teiginio, kad 2020 m. liepos 14 d. pretenzija galėjo būti pateikta su laišku.
26. Pažymėtina, kad šalys sutartimi buvo sutarę ne dėl žodinių, o dėl rašytinių pretenzijų teikimo, tačiau atsakovė nei el. paštu, nei per ieškovės sistemą iki 2020 m. liepos 14 d. su jokia pretenzija nesikreipė.
27. Taigi, darytina išvada, kad nei siuntos priėmimo metu, nei per sutartimi nustatytus terminus, atsakovė ieškovei jokios rašytinės pretenzijos nepareiškė.
28. Pagal Šalių Sutarties bendrųjų sąlygų 13.5.6 punktą, ieškovė be kitų atvejų, neatsako, jeigu gavėjas priėmė siuntą ir pasirašė, kad ją gavo. Sutarties bendrųjų sąlygų 8.5 punkte nurodyta, kad: „Klientas atsako už tai, kad Gavėjas Siuntą priimtų Sutartyje nustatyta tvarka, sąlygomis ir terminais. Gavėjas privalo priėmimo metu dalyvaujant Kurjeriui apžiūrėti Siuntos Pakuotes. Pastebėjęs Pakuotės pažeidimus, Gavėjas turi tai pažymėti Siuntą lydinčiame dokumente (manifeste). VENIPAK neprisiima jokių įsipareigojimų dėl Siuntos ar jos dalies sugadinimo, jeigu Siuntos priėmimo metu nebuvo apie tai įrašyta Siuntą lydinčiame dokumente (manifeste)“. Sutarties bendrųjų sąlygų 13.10 punkte nurodyta, kad: „Turint pretenzijų dėl Siuntos sugadinimo, Klientas privalo pateikti VENIPAK pretenziją raštu ne vėliau kaip per 10 (dešimt) darbo dienų nuo Siuntos gavimo dienos. <...> Jeigu per nurodytą laiką pretenzija nėra pateikiama, laikoma, kad Siunta pristatyta tinkamai, o užsakymas buvo įvykdytas kokybiškai“.
29. Atsakovei gavus siuntą ir pasirašius proof of delivery dokumente, jai perėjo visa su atsitiktinio sugadinimo ar žuvimo rizika (Sutarties bendrųjų sąlygų 13.5.6 punktas). Be to, Sutarties bendrųjų sąlygų 13.2 punkte numatyta, kad už žalą ieškovė atsako tik tada, kai yra ieškovės tyčia arba didelis neatsargumas. Šiuo atveju jokios ieškovės tyčios ar didelio neatsargumo nustatyta nebuvo. Atsakovė priėmė siuntą nenurodydama jokių pastabų siuntos būklei, nors Sutartimi įsipareigojo nurodyti pastabas proof of delivery dokumente.
30. Lietuvos Respublikos Pašto įstatymo 12 str. 9 d. 6 p. nurodyta, kad pašto paslaugos teikėjas neatsako ir žalos neatlygina, jeigu gavėjas priėmė pašto siuntą ir pasirašė, kad ją gavo. Šiuo atveju turimi pristatymo patvirtinimo dokumentai patvirtina aplinkybę, kad siunta buvo priimta, apžiūrėta ir gavėjas (atsakovė) pasirašė, kad siuntą gavo be jokių pastabų, taigi ir dėl šios priežasties ieškovė neatsako už siuntos sugadinimą.
31. Iš į bylą pateiktų nuotraukų akivaizdu, kad prekių sugadinimai yra išoriniai, todėl priėmimo metu jie turėjo būti aiškiai matomi. Jeigu tokie apgadinimai būtų buvę prekių perdavimo metu, atsakovė turėjo juos nurodyti pasirašydama proof of delivery dokumente.
32. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad byloje esančios apgadinimų nuotraukos patvirtina, jog atsakovė apie apgadinimus ieškovei pranešė tą pačią dieną, kai tai įvyko ir pateikė tas nuotraukas ieškovei. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad elektroninio susirašinėjimo metu šios nuotraukos jau egzistavo, o iš pačių nuotraukų matyti, kad jos darytos tik gavus krovinį, nes jis užfiksuotas dar kavos dėžučių neišpakavus iš dėžių. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais skundžiamo sprendimo motyvais nesutinka, nes pačiose nuotraukose nėra nurodyta jų data, iš nuotraukų neįmanoma tiksliai nustatyti kada ir kur jos yra padarytos. Susirašinėjimas vyko daugiau nei po dviejų mėnesių nuo siuntos pristatymo, taigi tai irgi negali patvirtinti, kad nuotraukos darytos būtent siuntos gavimo dieną ar tuo labiau, kad jos tą dieną buvo pateiktos ieškovei. Pati atsakovė paaiškino, kad ji išsiardė paletę praėjus kuriam laikui, t. y. ne gavimo metu, o nuotraukose matoma, kad paletė yra be apsauginių juostų ir jau išpakuota. Taigi, byloje nėra įrodymų, kokiu konkrečiai metu buvo padarytos nuotraukos, todėl jos negali patvirtinti buvusių/nebuvusių apgadinimų tuo metu, kai siunta buvo pristatyta.
33. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovė atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, t. y. kad siuntai esant ieškovės žinioje ji būtų buvus apgadinta. Taigi, nėra įrodyta viena iš sąlygų ieškovės civilinei atsakomybei kilti (CK 6.246 – 6.249 str.) – ieškovės neteisėti veiksmai, todėl žala iš ieškovės atsakovei neturėjo būti priteista. Dėl šios priežasties panaikinama skundžiamo sprendimo dalis, kuria priešieškinis buvo patenkintas iš dalies – atsakovei MB „Kavos pupelė“ iš ieškovės UAB „Venipak Lietuva“ priteista 151 Eur žalos atlyginimo ir vietoje šios dalies priimamas naujas sprendimas – atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl žalos priteisimo atmetamas visiškai.
Dėl atsakovės apeliacinio skundo
34. Atsakovė pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria buvo patenkintas ieškinys ir atmesta dalis priešieškinio, taip pat nesutinka bylinėjimosi išlaidų paskirstymu.
35. Kadangi apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškovės apeliacinio skundo, konstatavo, jog apskritai nebuvo pagrindo tenkinti priešieškinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo, šioje dalyje nebepasisakoma dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų, susijusių su žalos atlyginimu. Su kitais apeliacinio skundo teiginiais, išskyrus teiginius dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas nesutinka.
36. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, jog teismas teigdamas, kad nevertina atsakovės savigynos tinkama priemone, nes teismo nuomone z?alos dydis buvo nustatytas tik 2020 m. gruodžio 1 d., visgi delspinigius skaičiavo jau po nustatyto žalos dydz?io datos t. y. nuo 2020 m. gruodžio 1 d.
37. Pažymėtina, kad šis atsakovės argumentas nėra nesusijęs su prievolės vykdymo stabdymo galimybe, nes delspinigiai buvo skaičiuoti už vėlesnį laikotarpį, t. y. tik už paskutines 180 d. esant tęstiniam pažeidimui (CK 1.125 str. 5 d.). Todėl nepagrįstas atsakovės argumentas, kad delspinigių skaičiavimas už nesumokėtą skolą ieškovei yra susijęs su savigynos priemonių taikymo galimumu.
38. Apeliacinio skundo teiginiai, kad atsakovė teisėtai sustabdė savo prievolių vykdymą 2020 m. rugsėjo 9 d. pretenzija, yra nepagrįsti, nes tuo metu pati atsakovė dar nežinojo, kokio dydžio žalos reikalauja. Atsakovė, taikydama šią savigynos priemonę, pretenzijoje tik nurodė, kad prašo atlyginti žalą dėl pažeistos pakuotės, kuri nurodyta pretenzijoje LT200800024, tačiau minimoje pretenzijoje nėra nurodyta jokia konkreti žala. Galimos žalos dydis ieškovei buvo pateiktas tik 2020 m. gruodžio 1 d.
39. Taigi tuo metu, kai atsakovė sustabdė prievolių vykdymą, ji neturėjo jokios realios, vykdytinos reikalavimo teisės į ieškovę, atsakovės reikalavimas nebuvo apibrėžtas, priešpriešinis ar vienarūšis, todėl ir prievolių vykdymo sustabdyti atsakovė negalėjo. Dėl šios priežasties negalima teigti, kad atsakovė teisėtai pasinaudojo teise sustabdyti savo prievolės ieškovei vykdymą.
40. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl prievolės vykdymo sustabdymo yra nepagrįsti.
41. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas netinkamai įvertino aplinkybes su dvigubu apmokestinimu už prekių pervežimą. Šis atsakovės argumentas nepagrįstas. Atsakovė siekdama įrodyti, kad ieškovė nepagrįstai išrašė dvigubas sąskaitas-faktūras dėl nestandartinių gabaritų prekių, turėjo pateikti savo paskaičiavimus, nuotraukas ar kokius nors kitus įrodymus, iš kurių būtų galima padaryti išvadą, jog krovinys buvo standartinio dydžio. Atsakovė tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Byloje buvo tik ieškovės pateikti duomenys, kad ginčo krovinys buvo būtent nestandartinių išmatavimų. Taigi, byloje esant įrodymams, kad krovinys buvo nestandartinių išmatavimų ir nesant juos paneigiančių įrodymų, labiau tikėtina, jog būtent ieškovė, o ne atsakovė įrodė savo teiginius. Dėl šios priežasties ieškovei buvo pagrindas išrašyti dvigubas sąskaitas-faktūras, o pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo tenkinti priešieškinio reikalavimo priteisti 220,54 Eur už permoką, susidariusią klaidingai išrašant sąskaitas.
42. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, kadangi a) pateikė du kartus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo; b) pareiškimuose nurodė seną atsakovės adresą; c) kad pareiškimas/ieškinys aiškiai nepagrįstas; d) kad ieškovė, teikdama ieškinį, prašė įskaityti už pareiškimą dėl teismo įsakymo sumokėtą žyminį mokestį.
43. Pagal CPK 95 str. baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir pareiškimo nepagrįstumas, ji? pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš? teisinga? ir greita? bylos išnagrinėjimą? ir išsprendimą?. Šiuo atveju nebuvo nei vienos iš nurodytų būtinųjų sąlygų skirti ieškovei baudą.
44. Kadangi, ieškinys buvo patenkintas, o priešieškinis buvo atmestas, darytina išvada, jog ieškovė buvo sąžininga ir pateikė pagrįstą tiek pareiškimą dėl teismo įsakymo, tiek ir ieškinį. Ieškovė taip pat neveikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, kadangi ši byla buvo išnagrinėta per pakankamai trumpą laiko tarpą.
45. Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą nurodė, kad pareiškimą dėl teismo įsakymo pateikė du kartus, kadangi ieškovė neturi profesionalių teisininkų, o į advokatus kreipėsi tik jau vėliau, konsultavosi, ką daryti tokiu atveju ir jau tuomet advokatai surašė reikiamą ieškinį ir pateikė jį teismui. Šių aplinkybių teismas nelaiko sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Sutiktina, su ieškove, kad ji naudojosi supaprastintu procesu tam, kad byla būtų išnagrinėta operatyviau.
46. Atsakovė taip pat nurodo, kad pareiškimuose dėl teismo įsakymo išdavimo ieškovė nurodė seną atsakovės adresą, tam, kad specialiai suklaidintų teismą, tačiau ieškovė nurodė atsakovės deklaruotą buveinės adresą, todėl tai negali būti laikoma neteisingu ar senu adresu, tuo labiau, kad atsakovei teismo procesiniai dokumentai buvo tinkamai įteikti.
47. Atsakovė nurodo, kad ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir dėl to, kad teikdama ieškinį, prašė įskaityti už pareiškimą dėl teismo įsakymo sumokėtą žyminį mokestį. Teisės aktai leidžia tokiais atvejais, kai yra sumokėtas žyminis mokestis kitoje byloje, kuri neišsisprendė, prašyti jį užskaityti kitoje byloje, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis prašydama užskaityti žyminį mokestį.
48. Dėl išvardintų priežasčių atmetama atsakovės apeliacinio skundo dalis dėl priešieškinio netenkinimo, ieškinio tenkinimo, baudos ieškovei neskyrimo. Apeliacinės instancijos teismas atskirai pasisakys dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
49. Šioje byloje ieškovė iš atsakovės prašė priteisti 427,14 Eur skolos, 18,21 Eur delspinigių, atsakovė priešieškiniu iš ieškovės prašė priteisti 427,14 Eur už padarytą žalą sugadinus prekes, 220,54 Eur už permoką, susidariusią klaidingai išrašant sąskaitas. Skundžiamu sprendimu iš atsakovės ieškovei buvo priteista 1 880,55 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. ne tik kelis kartus daugiau nei ieškinio suma, bet ir vos ne dvigubai daugiau nei ieškinio ir priešieškinio suma kartu sudėjus. Taigi, situacija, kai priteistos bylinėjimosi išlaidos kelis kartus viršija ieškinio sumą, neatitinka protingumo bei teisingumo principų (CK 1.5 str.).
50. Pažymėtina, kad ši byla nėra sudėtinga: jos medžiaga nėra didelės apimties, joje nebuvo sprendžiami retai pasitaikantys teisiniai klausimai, priešingai – ginčo teisiniais klausimais yra suformuota gausi teismų praktika. Taigi, susipažinti su bylos medžiaga, paruošti procesinius dokumentus ar pasirengti bylos nagrinėjimui nereikėjo ypač didelių laiko sąnaudų.
51. Dėl išvardintų priežasčių (t. y., kad gerokai už ieškinio sumą didesnė bylinėjimosi suma neatitinka protingumo bei teisingumo principų ir dėl to, kad ši byla nėra sudėtinga), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas sumažinti ieškovei iš atsakovės skundžiamu sprendimu priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą iki 1000 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
52. Apeliacinės instancijos teismas ieškovės apeliacinį skundą tenkino visiškai, atsakovės apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Atsižvelgiant į tai turi būti paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 str.). Ieškovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 1452 Eur atstovavimo išlaidų ir sumokėjo 21 Eur žyminį mokestį. Atsakovė sumokėjo 19 Eur žyminį mokestį, įrodymų apie atstovavimo išlaidas nepateikė.
53. Pažymėtina, kad ieškovė ginčijo sprendimo dalį, kuria jai iš atsakovės buvo priteista 151 Eur žalos atlyginimo. Taigi jos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, kaip ir pirmosios instancijos teisme (net ir įskaitant atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą surašymą), yra kelis kartus didesnės už bendrą sumą dėl kurios yra kilęs ginčas. T. y. ir šiuo atveju toks bylinėjimosi išlaidų priteisimas neatitiktų protingumo ir teisingumo principų (CK 1.5 str.). Be to, kaip minėta, šita byla nėra didelės apimties, joje nėra sprendžiami sudėtingi teisiniai klausimai. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas ieškovei iš atsakovės priteistiną atstovavimo išlaidų sumą mažina iki 300 Eur. Taip pat ieškovei iš atsakovės priteisiamas 21 Eur žyminis mokestis.
54. Atsakovės apeliacinis skundas buvo tenkintas iš dalies – tik dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų sumažinimo, o tai iš esmės yra procesinio pobūdžio reikalavimas, todėl žyminis mokestis atsakovei nepriteistinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimą pakeisti:
panaikinti sprendimo dalį kuria priešieškinis buvo patenkintas iš dalies – atsakovei MB „Kavos pupelė“ iš ieškovės UAB „Venipak Lietuva“ priteista 151 Eur žalos atlyginimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atsakovės MB „Kavos pupelė“ priešieškinio reikalavimą dėl žalos priteisimo atmesti visiškai;
pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme priteisimo ir ieškovei UAB „Venipak Lietuva“ iš atsakovės MB „Kavos pupelė“ priteisti 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Kitą skundžiamo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei UAB „Venipak Lietuva“ (juridinio asmens kodas 300906055) iš atsakovės MB „Kavos pupelė“ (juridinio asmens kodas 305248892) 300 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme ir 21 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą.
Teisėjas Alvydas Barkauskas