Baudžiamoji byla Nr. 1-121-113/2010
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.6.2.; 1.2.30.1.; 1.1.4.2. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. spalio 12 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų
bylų skyriaus teisėjas Valentinas Janonis,
sekretoriaujant Aurelijai Urbšaitytei,
dalyvaujant prokurorui Ruslanui Ušinskui,
gynėjui
advokatui Mariui Venckui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą,
kurioje:
Kaltinamasis M. K., apklaustas teisme, kaltu prisipažino iš dalies ir
parodė, kad L. G. skelbimą apie teikiamas
masažo paslaugas „Vakarų ekspreso“ laikraštyje pamatęs atsitiktinai, ieškodamas
darbo 2010 m. vasario mėnesį. Skelbime buvo nurodyta, jog mergina ieško gerai
apmokamo darbo, teikianti masažo paslaugas. Supratęs, jog teikiamos seksualinės
paslaugos, nutaręs jai paskambinti ir pateikti savo pasiūlymą tokias paslaugas
teikti užsienyje. Paskambinęs nurodytu numeriu ir paklausęs, kokias paslaugas
ji teikianti. Ji pasiūlė suteikti seksualines paslaugas tą pačią dieną.
Pasakęs, jog tokių paslaugų nepageidauja, pasiūlęs jai legalų darbą Ispanijoje.
Jis yra gyvenęs ir dirbęs Ispanijoje, žinojęs, kad ten prostitucija legali, nes
pats lankydavosi viešnamiuose. Viename iš jų dirbo pažįstamas apsauginis. Iš jo
pasakojimų detaliai žinojo merginų darbo ir gyvenimo sąlygas. Su L.
G. buvo susitikęs du kartus prie Taikos pr. 55 namo, Klaipėdoje. Šiaip
bendraudavo telefonu. Mergina buvo susidomėjusi, tačiau pasakius, kad į
Ispaniją reikės važiuoti už savo pinigus, ji suabejojo. Jo tikslas buvo
palydėti merginą bei parodyti darbo vietą ir tuo užsidirbti pinigų sau. Jam
buvo žinoma, kad ji ten dirbs prostitute. Su mergina bendravo vasario ir kovo
mėnesiais. Jis nemanęs, kad padėdamas merginai, norinčiai dirbti prostitute,
daro nusikaltimą. Abu susitikimai įvyko L. G. iniciatyva.
Pirmo susitikimo metu paaiškino, kad ten kada nori
gali išeiti, nėra laisvės apribojimo. Ji pasakė, kad jai reikia laiko
pagalvoti. Daugiau jai neskambino. Jei ji nebūtų jam paskambinusi, jis nebūtų
jos ieškojęs. Jokių duomenų apie ją nerinko, nežino net jos vardo. Ji parašė
žinutę, klausė, kada galima susitikti. Susitikimo metu jai paaiškinęs visas
aplinkybes, kaip reikia ten nuvykti, pasakęs, kad reikia pačiai susimokėti už
kelionę. Po 2-3 savaičių ji parašė žinutę, klausdama, ar pasiūlymas
tebegalioja. Ją informavo, kad pasiūlymas galioja, susitarė susitikti ir iš
naujo aptarti visas detales. Susitikę toje pačioje vietoje, aptarė, kad jai
kelionė kainuos 3000 Lt. Jis iš tų pinigų būtų nupirkęs bilietus jai ir sau,
būtų ją palydėjęs į Ispaniją, nes ji pati nebūtų radusi jo nurodyto apsauginio.
Jis neprašė parūpinti merginų, jis tik paaiškino, kad merginos ten gali dirbti
legaliai. Šią merginą būtų vežęs pas jį. Buvo tariamasi, kad už 1500 Lt bus
perkami bilietai jai ir jam, o visi kiti pinigai liktų jam, jeigu mergina
tikrai važiuotų į Ispaniją. Už merginos pristatymą į Ispaniją iš baro
šeimininko jis nebūtų gavęs pinigų. Apsauginis už merginą būtu gavęs apie 100
eurų. Jis turėjo tik atvežti merginą į barą, o apsauginis ją būtų supažindinęs
su baro viršininkais ir apgyvendinęs. Su mergina kalbėjo, kad ji Ispanijoje
turės suteikti seksualines paslaugas, kad mažiausia kaina yra 50 eurų, tačiau,
susitarusi su klientu, gali pareikalauti ir didesnio užmokesčio. Už apgyvendinimą,
maitinimą barui turėtų susimokėti 50 eurų. Viešnamio kainas žinojo, kadangi
pats ten lankydavosi. Būnant klientu, su mergina tariamasi, už kiek ji sutiks,
bet mažiausiai yra 50 eurų. Konkrečiai merginų neieškojęs, tik draugas, kuriam
yra pasakojęs ir paaiškinęs tas pačias sąlygas, kaip kad aiškino L. G., yra
pasakęs, kad kažkokios merginos nori teikti seksualines paslaugas.
Turi du mažamečius vaikus, išlaiko šeimą. Šiuo metu
yra tėvystės atostogose. Savo poelgį vertina labai blogai, prisipažįsta kaltu
ir gailisi.
Liudytoja L. G., apklausta teisme, parodė, kad su kaltinamuoju buvo
susitikusi du kartus. Jis siūlė važiuoti į Ispaniją. Pirmą kartą jis jai
paskambino, o po to parašė žinutę, kad reikia kitą savaitę važiuoti į Ispaniją,
kad yra dar 2-3 merginos. Uždarbis ir gyvenimo sąlygos geros, todėl reikia
susitikti ir pakalbėti. Ji susidomėjo tokio pobūdžio žinute. Laikraštyje
„Vakarų ekspresas“ ji buvo paskelbusi, kad simpatiška mergina ieško darbo. Kada
skelbimas buvo įdėtas, tiksliai neprisimena. Taip pat neprisimenanti, ar
kaltinamasis jai paskambinęs prieš, ar po šio skelbimo įdėjimo. Po to
paskambino, pasiūlė susitikti ir susitarti dėl kelionės sąlygų. Jam pasakiusi,
kad norinti pagalvoti. Maždaug po savaitės su juo susitiko prie Taikos pr. 55 namo.
Susitikimo metu jis konkrečiai pasakė, kad tai yra intymus darbas, kad ten yra
daug merginų. Taip pat sakė, kad reikia sumokėti pinigus už bilietus, kuriuos
nupirks jis pats. Minėjo, kad už kiekvieną klientą gaunama 50 eurų. Jis nurodė
visas sąlygas, ką ji turėtų daryti. Taip pat jis paaiškino, kad jai už bilietą
reikės sumokėti 500 Lt, o po to už jo paslaugą, kad jis ją nuveš į Ispaniją ir
pristatys į vietą, jam reikėtų sumokėti 1000 eurų. Minėjo, kad kažkurią dalį
pinigų jam turi sumokėti oro uoste. Po susitikimo kaltinamasis parašė žinutę,
klausė, ar ji važiuos į Ispaniją. Ji niekur nesiruošė važiuoti. Jos įdėtą
skelbimą kas kaip nori, tas taip ir supranta. Tiksliai neprisimena, kiek
žinučių rašė M. K. Jo pasiūlyme nebuvo jokios prievartos.
Pareiškimo policijai nerašė, nes M. K. jai negrasino.
Kreipėsi į policiją tik saugumo sumetimais. Anksčiau su M. K. nėra
bendravusi. Susitikimo su M. K. metu ji neslėpė, kad
pelnėsi iš prostitucijos. Neprisimena, ar kalbėjosi apie jos gyvenimo sąlygas.
Jis neprašė jokių dokumentų, o ji ir nesiruošė kur nors važiuoti. Antras
susitikimas įvyko policijos darbuotojo iniciatyva. Šio susitikimo metu ji turėjo
diktofoną, jį davė jos pažįstamas policijos pareigūnas. M. K. jai
negrasino, tačiau pokalbį įrašiusi saugumo sumetimais. Pažįstamas policijos
pareigūnas jau buvo išėjęs į pensiją, todėl pasiūlė kreiptis į kitą pareigūną –
Ž. S. Jis davė nurodymus, ką ir kaip kalbėti, kontroliavo
jos ir M. K. veiksmus. Susitikimo metu kaltinamasis
minėjo, kad yra dar 2-3 merginos iš Šiaulių ir kad jos nori skubiai išvažiuoti.
Ji klausė, kodėl pati negali nusipirkti bilietus, tačiau jis atsakęs, kad turi
draugą, kuris internetu užsakinėja bilietus. Be to, jis pasakęs, kad pati
negaus bilietų į tą patį lėktuvą, kuriuo skris ir merginos iš Šiaulių. Ji
nesijaučia nukentėjusiąja. Kada nutraukė prostitutės veiklą, negali pasakyti,
tačiau dabar šia veikla neužsiima. Šiuo metu dirba R. P. gamybinėje-komercinėje
firmoje valytoja.
Liudytojas Ž. S., apklaustas teisme, parodė, kad yra Klaipėdos VPK ONTB
vyr. tyrėjas, jo darbo specifika yra prekyba žmonėmis, sąvadavimas, įtraukimas
į prostituciją.
L. G. asmeniškai
nepažinojo. Dirbdamas šioje srityje apie ją žinojo, nes anksčiau ji
bendradarbiavo su jo kolega. Klaipėdoje L. G. buvo žinoma
kaip prostitutė. L. G. nurodytos aplinkybės sutapo su
turėta informacija. Technines priemones davęs jis. Pirmas susitikimas įvyko dar
tikrinant operatyvinę informaciją, ir ikiteisminis tyrimas dar nebuvo pradėtas.
L. G. pranešė,
kad jai nežinomas M. siūlo vykti į Ispaniją ir ten užsiimti prostitucija.
Biuras turėjo informacijos, kad kažkoks M. užsiima šia nusikalstama veikla,
tačiau neturėjo tikslių jo asmens duomenų. Turėjo tik jo telefono numerį, o
kada į juos kreipėsi L. G., pamatė, kad kažkas sutampa su
jų turima informacija. Šiai informacijai patikrinti buvo suorganizuotas
susitikimas su M. L. G. buvo duotas diktofonas. L. G. buvo nurodyta detaliai išklausinėti M.
K. siūlomas sąlygas. Informacijai pasitvirtinus, buvo pradėtas ikiteisminis
tyrimas. Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti įrodymai, kad M.
K. realiai planuoja įvykdyti šį nusikaltimą. L. G. pareiškimo
nerašė, nes ji nelaikė savęs nukentėjusiąja. L. G. nenukentėjo,
tačiau galėjo nukentėti.
M. K. kaltinamas
tuo, jog, pasinaudodamas nukentėjusio asmens pažeidžiamumu, verbavo asmenį ir
siekė, kad būtų pelnomasi iš šio asmens prostitucijos,
t. y. tuo, kad „M. K. 2010 m. vasario 25 d., apie 16 val., prie Taikos pr. 55 namo, Klaipėdos mieste, pasinaudodamas L. G. pažeidžiamumu
dėl blogos materialinės padėties, siekdamas, kad būtų pelnomasi iš jos
prostitucijos, įkalbinėdamas
teikti seksualines paslaugas, siūlė jai gerą atlygį bei geras gyvenimo sąlygas,
taip verbuodamas L. G. vykti
dirbti prostitute, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2010 m. kovo 10 d., apie 15 val., prie Taikos pr. 55 namo, Klaipėdoje, siekdamas pelnytis iš L. G. prostitucijos, toliau įkalbinėdamas teikti seksualines paslaugas, siūlydamas gerą uždarbį,
gyvenimo sąlygas, verbavo L.
G. vykti į Alikantės miesto Ispanijoje klubą dirbti prostitute.“
Prekyba žmonėmis yra vienas iš nusikaltimų žmogaus
laisvei, numatytas BK XX skyriuje. Veika pagal BK 147 str. gali būti
kvalifikuojama tik nustačius, kad žmogaus laisvė buvo pažeista (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-332/2006).
Byloje nustatytos aplinkybės neleidžia teigti, kad
kaltinamasis M. K. kaip nors pažeidė ar kaip nors kitaip
suvaržė L. G. laisvę. BK 147 str. 1 d. tarp kitų šio
straipsnio dispozicijoje nurodytų objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių yra
nurodyti ir verbavimo bei nukentėjusiojo asmens pažeidžiamumo požymiai.
Įstatymas verbavimą įvardija kaip specifinę nukentėjusiojo asmens įgijimo
formą, kuri pasireiškia aktyviais kaltininko veiksmais, siekiančiais paveikti
nukentėjusiojo asmens valią. Verbavimas pasireiškia pačiame įstatyme (BK 147
str.) išvardintais asmens valios palenkimo būdais – apgaulės, fizinio smurto
vartojimu, pasinaudojimu asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu.
Byloje nėra surinkta jokių duomenų, kad kaltinamasis M. K. atliko tokius veiksmus. Tai patvirtina ir pačios L. G. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai, kad
kaltinamasis jai nekėlė jokių grasinančių ar kitaip ją siekiančių paveikti
reikalavimų. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių kaltinime nurodytą
objektyvųjį nusikaltimo požymį – pasinaudojimą L. G. pažeidžiamumu
dėl blogos materialinės padėties. Tokios aplinkybės, kad buvo bloga jos
materialinė padėtis, L. G. kaltinamajam nenurodė, kitų tai
patvirtinančių duomenų byloje taip pat nėra, todėl visiškai nesuprantamas
prokuroro pateikto kaltinimo teiginys, kad kaltinamasis, pats to nežinodamas,
pasinaudojo L. G. pažeidžiamumu dėl jos blogos
materialinės padėties. Nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinime
nurodytas nusikaltimo objektyvusis požymis – pasinaudojimas pažeidžiamumu dėl
blogos materialinės padėties – yra tik niekuo nepagrįsta prokuroro padaryta
prielaida. Be to, atskirai pažymėtina, kad L. G.,
nenurodydama konkrečių priežasčių, kodėl kreipėsi į policiją, parodė, kad po M. K. telefoninio pasiūlymo vykti į Ispaniją ir ten verstis
prostitucija ji kreipėsi į policiją, jau pirmojo susitikimo su M.
K. metu buvo daromas pokalbio įrašas (b. l. 26-32, t. 1), kitų L. G. susitikimų su M. K. metu taip pat
buvo daromi pokalbių įrašai, vykdomas slaptas sekimas, tai neabejotinai
patvirtina, jog kaltinamasis, priešingai, nei teigiama kaltinamajame akte,
neturėjo jokios galimybės riboti L. G. laisvę, palenkdamas
jos valią BK 147 str. 1 d. išvardintais asmens valios palenkimo būdais. Be to,
iš teisiamojo posėdžio metu pateiktos kaltinamo gynėjo medžiagos matyti, kad L. G. ir bylos ikiteisminio tyrimo metu nenutraukė savo
veiklos. Tai patvirtina kaltinamojo advokato pateiktos laikraščio „Vakarų
ekspresas“ skelbimų kopijos, iš kurių matyti, kad L. G. savo
paslaugas siūlė iki 2010 m. liepos 22 d.
Nustatytos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog
nėra pagrindo konstatuoti, kad kaltinamojo M. K. veiksmais
L. G. asmens laisvė buvo suvaržyta, palenkiant jos valią
bent vienu iš BK 147 str. dispozicijoje nurodytų valios palenkimo būdų. Nenustačius,
kad L. G. laisvė buvo suvaržyta, veika pagal BK 147 str.
negali būti kvalifikuojama.
Tačiau atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes,
teismas mano, kad yra pagrindas kaltinamojo veiksmus kvalifikuoti kaip
pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 307 str. 2 d. Pagal
šį straipsnį atsako tas, kas organizavo ar vadovavo prostitucijai arba gabeno
asmenį šio sutikimu prostitucijai į Lietuvos Respubliką ar iš Lietuvos Respublikos.
Kaltinamasis M. K. neneigia, kad
radęs laikraštyje „Vakarų ekspresas“ L. G. skelbimą apie
teikiamas masažo paslaugas bei įsitikinęs, kad L. G. verčiasi
prostitucija, turėjo tikslą užsidirbti pinigų, pasiūlydamas jai teikti tokias
pat, tačiau geriau apmokamas seksualines paslaugas užsienyje, konkrečiai, Ispanijoje.
2010-02-25, 2010-03-10 užfiksuotų
pokalbių prie Taikos pr. 55 namo, Klaipėdoje, tarp M. K. ir L. G., 2010-03-18 operatyvinių veiksmų atlikimo,
2010-03-30 savo tapatybės neatskleidžiančio asmens veiksmų atlikimo, 2010-05-10
elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo
ir kaupimo protokolų turinys patvirtina, kad M. K. siūlė L. G. vykti į Ispaniją dirbti prostitute (t. 1,
b. l. 29-33, 37-46, 54-67). Šių techninėmis priemonėmis užfiksuotų duomenų ir
jų turinio kaltinamasis neginčija, pripažindamas, kad bendraudamas su L. G. tiesiogiai ir telefonu, turėjo tikslą
įtikinti L. G. ir nugabenti ją į Ispaniją dirbti
prostitute jam žinomame bare, kuriame pažinojo baro apsaugos darbuotoją,
pravarde „Žora“, kuris ją būtų supažindinęs su baro savininku ir ją
apgyvendinęs. Ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme kaltinamasis nurodė, kad
nugabendamas L. G. į Ispaniją, tikėjosi uždirbti.
Byloje surinktų duomenų visuma ir nustatytos
aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes tyčios valinis momentas suponuoja kaltinamojo siekį
veikti pelnymosi tikslais – nugabendamas L. G. į Ispaniją,
siekė gauti turtinės naudos iš jos prostitucijos. Ir ikiteisminio tyrimo metu,
ir apklausiama teisme L. G. bei kaltinamasis nurodė
skirtingas pinigų sumas, kurias L. G. turėjo sumokėti
kaltinamajam už jos nugabenimą į Ispaniją, tačiau nusikaltimo,
numatyto BK 307 str. 2 d., kvalifikavimui neturi reikšmės, kokio dydžio turtinės
naudos kaltininkas siekia gauti iš kito asmens prostitucijos.
BK 307 str. 2 d. numatyta nusikaltimo
sudėtis yra formalioji. Gabenimas prostitucijai laikomas baigtu, kai
kaltininkas pradeda vežti arba lydėti asmenį jo kelionėje į užsienį. Būtinas
šios nusikalstamos veikos požymis yra gabenamo asmens sutikimas vykti į kitą
šalį verstis prostitucija. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinamajam
nebuvo žinoma, jog L. G., kaip ji teigia apklausiama teisme, nesiruošė vykti į
Ispaniją. Tokius parodymus ji davė tik teisme. Kitų duomenų apie jos neketinimą
vykti į kaltinamojo siūlomą šalį byloje nenustatyta. Pačiam kaltinamajam L. G. apie tai nėra sakiusi, todėl
siūlydamas ir įkalbinėdamas L. G. nuvežti į Ispaniją, kur ji verstųsi prostitucija,
kaltinamasis atliko veiksmus tikėdamas, kad jo norimas tikslas pasipelnyti bus
pasiektas. Nusikalstamą veiką pagal BK 307 str. 2 d. sudaro ne tik kaltinamojo
veiksmai, bet ir kitų asmenų veikimas arba neveikimas. Šiuo atveju kaltinamojo M. K. veiksmai subjektyviąja prasme
visiškai priartėjo prie baigtos nusikalstamos veikos stadijos, tačiau L. G. pradėjus bendradarbiauti su
policija, nusikaltimas buvo nebaigtas, t. y. veika nebuvo baigta dėl ne nuo
kaltinamojo M. K. valios priklausančių aplinkybių. Jo padaryta veika
kvalifikuotina kaip pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką pagal BK 22 str.
1 d., 307 str. 2 d.
Kaltinamojo gynėjo teiginiai, kad kaltinamasis M. K. buvo provokuojamas daryti nusikalstamą veiką, kad
byloje L. G. nėra pripažinta nukentėjusiąja, kas
baudžiamojoje byloje yra būtina, laikytini nepagrįstais. BPK 2 str. nustato, kad prokuroras ir ikiteisminio
tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių,
privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad per
trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. BPK 4
str. nustatyta, kad baudžiamasis procesas Lietuvos Respublikos teritorijoje
vyksta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą. Tai reiškia, kad
reikšmingi bylai duomenys yra renkami BPK nustatyta tvarka, tačiau BPK 20 str.
1 d. numato galimybę įrodymais pripažinti ir duomenis, gautus ne BPK, o kitų
įstatymų numatyta tvarka. 2000 m. gegužės 8 d. Konstitucinio Teismo nutarime
akcentuojama teismų pareiga „...tikrinti ir vertinti visų jiems pateiktų
įrodymų teisėtumą, patikimumą, tikrumą, leistinumą“.
Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo
tyrėjas, tirdamas nusikaltimo aplinkybes, rėmėsi 2010-02-25 užfiksuoto L. G. ir M. K. pokalbio suvestinės duomenimis.
Šio pokalbio fakto bei jo turinio kaltinamasis neginčija. Šis pokalbis į
diktofoną, kaip teigia L. G., buvo įrašytas jos
iniciatyva, kada ji kreipėsi į policijos pareigūną. Šią aplinkybę patvirtino ir
teisme apklaustas kaip liudytojas Klaipėdos VPK ONTB pareigūnas Ž. S. Kaltinamojo
gynėjo teiginys, kad ne pagal BPK normas gautos informacijos įrodomoji vertė baudžiamojoje
byloje kelia daugiau abejonių, yra pagrįstas, tačiau teismas neturi pagrindo
nesiremti šiais duomenimis. Bylos duomenys patvirtina, kad gauta informacija
buvo patikrinta ir jai pasitvirtinus, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Operatyviniais veiksmais gauta informacija (2010-02-25 užfiksuotas L. G. ir M. K. pokalbis) įstatymo
nustatyta tvarka buvo išslaptinta (b. l. 26-30), o toliau sekę ikiteisminio
tyrimo veiksmai buvo atliekami vadovaujantis BPK normomis, procesinės
prievartos priemonės buvo taikomos gavus Klaipėdos miesto apylinkės teismo
leidimą (b. l. 36, 52). BPK 20 str. 4 d., nustatančios, kad įrodymais
gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame
Kodekse numatytais proceso veiksmais, reikalavimai nebuvo pažeisti.
BPK 28 str. nustato, kad asmuo, kuriam padaryta
fizinė, turtinė ar moralinė žala, pripažįstamas nukentėjusiuoju ikiteisminio
tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. Šie procesiniai
dokumentai priimami gavus atitinkamą prašymą arba pareigūnų ar teismo
iniciatyva. Apklausiama teisme L. G. pareiškė, kad ji
nelaiko savęs nukentėjusiąja ir neprašo tokia pripažinti. Nukentėjusiuoju asmuo
pripažįstamas esant faktiniam (fizinė, turtinė, moralinė žala) ir juridiniam
pagrindams. BPK atskirai nėra reglamentuojama pripažinimo nukentėjusiuoju procedūra.
Nukentėjusysis privalo duoti parodymus, prisiekia ir atsako už melagingus parodymus
kaip liudytojas. Taigi asmens nepripažinimo nukentėjusiuoju aplinkybė negali
būti vertinama kaip kliūtis nagrinėti baudžiamąją bylą, nes šiuo atveju
liudytojo duoti parodymai turi tokią pat įrodomąją reikšmę, kaip ir
nukentėjusiojo parodymai.
Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti
kategorišką išvadą, kad nusikalstami veiksmai buvo pradėti ne L.
G., o paties kaltinamojo iniciatyva. Taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad M. K. nusikalstamą veiką padarė išprovokuotas L.
G.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais
bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis
teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme
pilnai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, duodamas
nuoširdžius parodymus, padėjo išaiškinti jo nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d.
2 p.), nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nusikaltimu nesukelti
sunkūs padariniai. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis pasikėsino padaryti apysunkį nusikaltimą.
Kaltinamasis anksčiau teistas už nusikalstamą veiką, padarytą 1999 m., pritaikius 2000-04-11 įstatymą dėl amnestijos, nuo bausmės buvo atleistas, administracine
tvarka baustas už KET pažeidimus. Kaltinamasis dirba, charakterizuojamas
teigiamai. Atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, kaltinamojo atsakomybę
lengvinančias aplinkybes, įvertinęs kiekvienos iš jų svarbą ir reikšmę, teismas
mano, jog kaltinamajam, nesant jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skirtina
mažesnė bausmė, negu sankcijoje už šį nusikaltimą numatytos laisvės atėmimo
bausmės vidurkis. Taip pat teismas mano, kad yra pakankamas
pagrindas manyti, jog paskirtos bausmės tikslai
bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant BK 75 str. nuostatas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302
str., teismas
n u s p r e n d ž i a:
M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 str. 1 d. 307 str. 2 d., ir jį
nubausti laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d.,
2 d. 7 p., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant nuteistąjį
be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš
gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo
dienos. Į paskirtos bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2010-05-03
iki 2010-05-04.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą
neišvykti, dokumentų paėmimą, registruotis policijos įstaigoje – iki nuosprendžio
įsiteisėjimo palikti nepakeistas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o
nuteistajam M. K. – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo
dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui
per šį teismą.
Teisėjas
Valentinas Janonis