Baudžiamoji byla Nr. e1-943-1100/2022

        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44605-2021-7        Procesinio sprendimo kategorijos:

        1.2.4.6.1; 2.12.1.4

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O  B A U D Ž I A M A S I S  Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 7 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Šarūno Šimonio pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje V. B. (V. B.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį 40 parų areštu;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nuosprendžiu pagal BK 149 straipsnio 3 dalį 3 metų laisvės atėmimo bausme. Pritaikius BK 92 straipsnio nuostatas, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas (bausmę atliko 2020 m. spalio 27 d.);

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Teismo nustatytos aplinkybės

V. B. 2021 m. gruodžio 24 d. apie 23.05 val. (duomenys neskelbtini), esančio daugiabučio namo laiptinėje, tyčia du kartus rankomis trenkdamas nukentėjusiajam N. B. (N. B.) į veidą, praskeldamas jam lūpą ir sumušdamas nosį, sukėlė nukentėjusiajam N. B. fizinį skausmą.

V. B. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II.                      Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis V. B. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos ir parodė, kad tiksliai neprisimena, bet galimai įtarime nurodytą dieną 2021 m. gruodžio 24 d. apie 22–23 val. atvyko adresu (duomenys neskelbtini), pasimatyti su savo mergina M. B.. Jie kartu draugauja jau apie porą mėnesių, jai yra (duomenys neskelbtini) metų. Jiems susitikus bendravo lauke, minėto adreso namo laiptinėje, prie lauko durų. Jiems bendraujant neužilgo pasirodė M. B. tėvas ir, nieko nepasakęs iškart jį (V. B.) užsipuolė, rėkė ant jo. Kaltinamojo teigimu, iškart suprato, kad čia kažkas bus ir nieko nelaukdamas, kada M. B. tėvas jam trenks, jis iš susijaudinimo nukentėjusiajam trenkė pirmas dešinės rankos kumščiu du kartus į veido sritį. Prieš 3–4 val. prieš šį įvykį, M. B. jam sakė, kad tėvas ją muša, mušė rankomis per šoną ir veidą. M. B. sakė, kad su tėvu ji dažnai konfliktuoja. Į laiptinę buvo išbėgusios ir jos mama su močiute, kurios kažką gal ir sakė, rėkė, bet neprisimena ką. Apklausos metu išsikrovęs jo mobilusis telefonas, todėl negali nurodyti jų kontaktų. M. B. tėtis pasakė, kad veltui jam (N. B.) trenkė bei išėjo. Pasak kaltinamojo, jis su M. B. iki šiol gerai sutaria, bendrauja. Nežino, kodėl nukentėjusysis taip elgėsi, bėgo ir rėkė laiptais, anksčiau nieko panašaus nebūdavo. Ateidavo pasakydavo, kad laikas namo ir viskas, gražiai išsiskirstydavo. Jokių konfliktų tarp jų anksčiau nėra buvę. Labai gailisi, kad trenkė nukentėjusiajam. Kol vyks ikiteisminis tyrimas, gyvens (duomenys neskelbtini) (b. l. 76–78).

Nukentėjusysis N. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. gruodžio 24 d. apie 23.05 val. adresu (duomenys neskelbtini), išėjo į namo laiptinę pakviesti savo dukrą M. B. kuri prie laiptinės lauko durų bendravo su savo pažįstamu V., kuris yra policijos įskaitoje ir jam uždėta apykojė. Paprašius dukros eiti namo, V. puolė muštis, du kartus su kumščiais trenkdamas į veidą, praskėlė lūpą ir sutrenkė nosį, tuo sukeldamas fizini skausmą. Po muštynių V. pasišalino (b. l. 17).

Nepilnametė liudytoja M. B., apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad viskas įvyko 2021 m. gruodžio 24 d., per Kūčias. V. stovėjo laiptinėje, jis buvo atėjęs pas ją, o tėvas atėjo kažką pasakyti ir įvyko konfliktas, jie susimušė. Ji su V. gynėsi ir trenkė jos tėvui į veidą kumščiu. Tai buvo savigyna iš V. pusės. Neskaičiavo smūgių, trenkė nestipriai. Tėtis išlėkė į laiptinę, norėjo gal jai trenkti, V. gynė ją ir save ir trenkė tėvui. Tėvo veidas atrodė gerai, nieko nebuvo. Tėvas po suduoto smūgio nieko nesakė. V. irgi nieko nesakė. Tėvas iškvietė policiją. V. pavardė B. (b. l. 65–66).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2021 m. gruodžio 24 d. apie 23.21 val. Bendrajame pagalbos centre registruotas A. B. pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos dukros draugas smogė pranešėjos vyrui į veidą. Konfliktas vyko laiptinėje prie nurodyto buto, mušeika, kuris yra su apykoje, pasišalino (b. l. 6).

2021 m. gruodžio 25 d. N. B. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad 2021 m. gruodžio 24 d. apie 23.05 val. adresu (duomenys neskelbtini), namo laiptinėje prie lauko durų jį sumušė dukros draugas V., kurio duomenų daugiau nežino. Jis puolė jį kumščiais, du kartus trenkė į veidą, praskėlė lūpą ir sutrenkė nosį, tuo sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 16–24).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021 m. gruodžio 31 d. specialisto išvadoje Nr. G 3587/2021 (01) nustatyta, kad remiantis N. B. apžiūros duomenimis, jam nustatyta viršutinės lūpos kairės pusės odos ir raudonio odos nubrozdinimai, viršutinės lūpos kairės pusės odos ir raudonio poodinė kraujosruva, viršutinės lūpos gleivinės kraujosruva. Sužalojimai padaryti kietu buklu daiktu (daiktais), labiausiai tikėtina vienmomentiškai 3–7 parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2021 m. gruodžio 24 d.). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimuose individualūs žalojančio daikto, daiktų požymiai neužsifiksavo. Sužalojimai galėjo atsirasti tiek suduodant smūgius kitam asmeniui, tiek pačiam tiriamajam nugriuvus ir sužalota sritimi kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais) ar paviršiumi (b. l. 52–53).

III.        Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. B. 2021 m. gruodžio 24 d. apie 23.05 val. (duomenys neskelbtini) esančio daugiabučio namo laiptinėje, tyčia du kartus rankomis trenkdamas nukentėjusiajam N. B. į veidą, praskeldamas jam lūpą ir sumušdamas nosį, sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino savo kaltę padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir parodė, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje sudavė nukentėjusiajam dešinės rankos kumščiu du kartus į veido sritį. Tokius kaltinamojo neteisėtus veiksmus patvirtina policijos įvykio registro išraše užfiksuotos aplinkybės, nukentėjusio N. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (teismas nenustatė pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais), 2021 m. gruodžio 25 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti duomenys, taip pat liudytojos M. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Tai, kad išties N. B. buvo sukeltas fizinis skausmas, patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021 m. gruodžio 31 d. specialisto išvadoje Nr. G 3587/2021 (01) konstatuoti duomenys.

Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad V. B. sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam N. B.. Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis ir lokalizacija neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajam gali būti sukeltas fizinis skausmas, ir to norėjo. Taigi V. B. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad V. B. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV.        Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. B. pareiškė, kad sutinka su bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 102–106).

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. 

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. B. padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad jis padarė šią nusikalstamą veiką būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas (b. l. 83–93), Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, šiuo metu jis dėl jo kitų galimai padarytų nusikalstamų veikų Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, per 1 metus administracine tvarka nebaustas (b. l. 94), nedirba (b. l. 82). Duomenų apie gydymą psichiatrinėje ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. B. už padarytą nusikalstamą veiką parinkus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė V. B. su skirtinais draudimais (BK 48 straipsnio 5 dalies 1, 2, 4 punktai), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Prokuroro pareiškime pasiūlytos bausmės mažinti nėra pagrindo, bausmė optimali ir tinkama.

V. B. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 641 straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V.        Kiti klausimai

V. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – 1) rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 80–81) ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nutartimi iki 2022 m. kovo 28 d. paskirta namų areštas, įpareigojant nuo 21 val. iki 7 val. būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini); nesilankyti prie nukentėjusiojo N. B. gyvenamosios vietos – namo, esančio (duomenys neskelbtini); nebendrauti bei neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju N. B.. Jos paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, prie bylos viršelio prisegtą voką su CD kompaktiniu disku, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

V. B. (V. B.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros uždraudžiant:

1) lankytis (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, kurioje yra (duomenys neskelbtini) butas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 1 punktas);

2) bendrauti su nukentėjusiuoju N. B. (N. B.) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 2 punktas);

3) vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. B. paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros uždraudžiant:

1) lankytis (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, kurioje yra (duomenys neskelbtini) butas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 1 punktas);

2) bendrauti su nukentėjusiuoju N. B. (N. B.) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 2 punktas);

3) vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

V. B. paskirtas kardomąsias priemones – 1) rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir 2) namų areštą, su skirtinais įpareigojimais nuo 21 val. iki 7 val. būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini); nesilankyti prie nukentėjusiojo N. B. gyvenamosios vietos – namo, esančio (duomenys neskelbtini); nebendrauti bei neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju N. B. – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, prie bylos viršelio prisegtą voką su CD kompaktiniu disku, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

V. B. išaiškinti, kad:

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

V. B. taip pat išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas                               Darius Lukaitis