Civilinės bylos Nr. e2-840-302/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00748-2023-1
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.4; 3.3.2.3; 3.3.2.4
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugpjūčio 31 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo Nacionalinio vėžio instituto atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 20 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo užtikrinimo, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sormedica“ ieškinį atsakovui Nacionaliniam vėžio institutui dėl viešojo pirkimo sąlygų,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sormedica“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti atsakovo Nacionalinio vėžio instituto vykdomo viešojo pirkimo „4 rankų chirurginio roboto pirkimas“ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pirkimas) sąlygų Techninės specifikacijos 4.5.1 punkto reikalavimą dėl chirurgo kėdės su ne mažiau kaip 5 ratukais arba jį pakeisti, nustatant, kad chirurgo kėdė turi būti suderinama su siūlomos robotinės chirurgijos sistemos chirurgo konsole; patikslinti Techninių pranašumų (T) ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus T5 parametro vertinimo tvarką, nustatant, jog ekonominio naudingumo balai bus skiriami tiekėjams, atitinkantiems bent vieną iš T5 kriterijuje nurodytų funkcionalumų arba T5 kriterijuje įtvirtintus funkcionalumus išskirti į savarankiškus, atskirai vertinamus kriterijus (t. y. (1) kamera seka pagrindinį instrumentą; (2) nurodomi taškai, kuriuose reikia atlikti siuvimą fiksuojantį tinklelį).
2. Atsakovas Nacionalinis vėžio institutas pateikė teismui prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, kuriuo prašė įpareigoti ieškovę UAB „Sormedica“ sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą 2 312 288,83 Eur sumą arba pateikti tokios pat sumos banko garantiją. Atsakovas teigė, kad 2 312 288,83 Eur dydžio nuostoliai gali atsirasti dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 30 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Prašyme akcentavo, kad Pirkimas yra finansuojamas iš Europos Sąjungos fondo lėšų, todėl privalu laikytis terminų, t. y. jeigu iki 2023 m. spalio 31 d. Pirkimo objektas bus pristatytas į perkančiosios organizacijos nurodytą vietą ir išrašyta sąskaita faktūra, atsakovė galės iš karto gauti visas Europos Sąjungos fondo skirtas lėšas ir jai nereikės investuoti savo lėšų, o jeigu Pirkimo objektas pristatomas po 2023 m. spalio 31 d., bet iki 2023 m. gruodžio 31 d., perkančioji organizacija bus priversta Pirkimo objektą įsigyti savo lėšomis ir Europos Sąjungos fondo skirtas lėšas galės gauti tik 2024 metais. Atsakovo teigimu, dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių perkančioji organizacija negalės 2023 m. liepos 10 d. atplėšti vokų ir paskelbti Pirkimo laimėtojo, pasirašyti su juo sutarties bei reikalauti iki 2023 m. spalio 31 d. įvykdyti įsipareigojimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 20 d. nutartimi atmetė atsakovo Nacionalinio vėžio instituto prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo užtikrinimo.
4. Teismas sprendė, kad vien tai, jog Pirkimas yra finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų savaime nesudaro pagrindo taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą.
5. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovas nepagrindė prašomų užtikrinti nuostolių atlyginimo dydžio.
6. Teismas akcentavo, kad atsakovui yra pratęstas projekto įgyvendinimo terminas, o tai leidžia spręsti, jog atsakovas turi galimybę pratęsti projekto įgyvendinimo terminą ir taip užsitikrinti reikiamą finansavimą.
7. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo galimų nuostolių atlyginimo apsunkinimą ar negalimumą. Teismas nustatė, kad ieškovės 2022 metais pardavimo pajamos sudarė apie 4,5 mln. Eur, be to, ieškovės ilgalaikio bei trumpalaikio turto bendra vertė viršija 3 mln. Eur, todėl sprendė, jog ieškovė turi finansines galimybes kompensuoti atsakovui patirtus nuostolius.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovas Nacionalinis vėžio institutas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Atsakovui yra nustatytas galutinis išlaidų tinkamumo finansuoti pabaigos terminas – 2023 m. gruodžio 31 d. Pažeidus šį terminą kyla rizika, kad atsakovui Pirkimas nebus finansuotas Europos Sąjungos fondo lėšomis.
1.2. Jeigu prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė būtų prašiusi tik stabdyti Pirkimo sutarties pasirašymą, bet ne stabdyti visas Pirkimo procedūras, atsakovas nepraleistų termino gauti Europos Sąjungos fondo finansavimą tuo atveju, jei ieškinys būtų atmestas.
1.3. Ieškovės grynasis pelnas 2022 metais sudarė tik 210 536 Eur, t. y. ieškovė neturi finansinių galimybių atlyginti atsakovui patirtus nuostolius.
9. Ieškovė UAB „Sormedica“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad atsakovo projekto įvykdymo terminas gali būti pratęstas. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad yra nustatytas naujas galutinio mokėjimo prašymo pateikimo pabaigos terminas – 2024 m. sausio 31 d., o įvertinus trumpus viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminus, šis terminas yra pakankamas. Ieškovė teigia, kad jos pardavimo pajamos 2022 metais viršijo 4,5 mln. Eur, be to, turimo turto bendra vertė viršija 3 mln. Eur.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo užtikrinimo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
11. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
12. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė prašymo dėl nuostolių užtikrinimo bei atsiliepimo į jį kopijas, pirmosios instancijos teismo 2023 m. liepos 20 d. nutarties kopiją, 2023 m. birželio 20 d. atsakovo atsakymo į ieškovės pretenziją, Centrinės projektų valdymo agentūros raštų dėl sutarties keitimo, atsakovės 2023 m. liepos 21 d. rašto Centrinei projektų valdymo agentūrai kopijas, taip pat ieškovės 2022 m. finansinės atskaitomybės ataskaitą, Pirkimo plano bei atsakovo ir Centrinės projektų valdymo agentūros sudarytos finansavimo sutarties kopijas.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovo pateikti nauji įrodymai, t. y. 2023 m. birželio 20 d. atsakovo atsakymas į ieškovės pretenziją, Centrinės projektų valdymo agentūros raštai dėl sutarties keitimo, atsakovės 2023 m. liepos 21 d. raštas Centrinei projektų valdymo agentūrai, ieškovės 2022 m. finansinės atskaitomybės ataskaita, Pirkimo planas bei atsakovo ir Centrinės projektų valdymo agentūros sudaryta finansavimo sutartis, yra byloje pateikti kartu su šalių procesiniais dokumentais (ieškiniu, atsiliepimu į ieškinį, tripliku, rašytiniais paaiškinimais), todėl nėra pagrindo pakartotinai šių įrodymų priimti į bylą. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas turi teisę naudoti duomenis iš informacinių sistemų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl nėra pagrindo priimti pateiktų šalių procesinių dokumentų bei teismo procesinio sprendimo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir minėtų įrodymų į bylą nepriima.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo
14. Atsakovas Nacionalinis vėžio institutas pateikė teismui prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, kuriuo prašė įpareigoti ieškovę UAB „Sormedica“ pateikti 2 312 288,83 Eur dydžio nuostolių, galinčių atsirasti dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 30 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimą sumokant į teismo depozitinę sąskaitą 2 312 288,83 Eur sumą arba pateikti tokios pat sumos banko garantiją.
15. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, konstatavo, kad atsakovas neįrodė visų sąlygų, kurios yra būtinos nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutui taikyti. Apeliantas nesutinka su tokia teismo išvada ir nurodo, kad atsakovas CPK 146 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų visumą įrodė, o priešingą išvadą skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas padarė tik dėl to, jog neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, t. y. netinkamai nustatė galutinį išlaidų tinkamumo finansuoti Europos Sąjungos fondo lėšomis pabaigos terminą ir netinkamai vertino ieškovės finansines galimybes atlyginti nuostolius. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.
16. CPK 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, jog ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija.
17. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas yra nukreiptas į ieškovo bei atsakovo interesų ir procesinių jų tarpusavio poveikio priemonių pusiausvyros, šalių lygiateisiškumo principo, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo siekiamiems tikslams, o taip pat į ieškovo galimybės padengti dėl nepagrįstai jo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius užtikrinimą. CPK 146 straipsnyje nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti taikomas, kai nustatoma tokių sąlygų visuma: pirma, realiai tikėtinas nuostolių atsiradimas, antra, tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti priežastiniu ryšiu susijęs su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, trečia, tikėtinas nuostolių kompensacijos išieškojimo apsunkinimas arba galimybės juos kompensuoti nebuvimas, netaikius užtikrinimo priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1149-178/2017; 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-150-302/2022). Galimų nuostolių tikėtinumą ir kitas pirmiau nurodytas sąlygas turi pagrįsti ir įrodyti asmuo, reiškiantis prašymą užtikrinti galimų nuostolių atlyginimą (CPK 178 straipsnis, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1441-516/2017; 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-989-1120/2021).
18. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutai, nors tarpusavyje ir susiję (nuostolių atlyginimo užtikrinimas galimas esant taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms), tačiau tai nereiškia, jog pastarojo instituto taikymo pagrįstumas neturi būti įrodytas. Nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas nėra gynimosi nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priemonė, todėl negali paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-488-178/2017). Tiek laikinosios apsaugos priemonės (CPK 144 straipsnio 1 dalis), tiek nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas (CPK 146 straipsnio 1 dalis) siejamas su CPK įtvirtintų sąlygų, plėtojamų teismų praktikoje, įrodinėjimu kiekvienu konkrečiu atveju. Tokioje situacijoje galioja bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).
19. Vadinasi, būtent apeliantui, prašančiam taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą kilo pareiga įrodyti nuostolių priežastinį ryšį su taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis bei tokių nuostolių atsiradimą ir preliminarų jų dydį (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-989-1120/2021). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktas tik suteikia prielaidas tokio prašymo pateikimui, bet jis savaime nelemia nuostolių atlyginimo užtikrinimo poreikio konstatavimo, teismui nenustačius šio instituto taikymui būtinų pagrindų.
20. Nagrinėjamu atveju atsakovas Nacionalinis vėžio institutas prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 30 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo grindė finansavimo iš Europos Sąjungos fondo, skirto projektui „Inovatyvių kompleksinių sprendimų onkologinių ligų diagnostikos ir gydymo srityje vystymas Nacionaliniame vėžio institute (duomenys neskelbtini)“, kartu ir ginčo Pirkimui, praradimu. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo Pirkimas yra projekto, kuris yra finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, dalis. Kaip matyti iš Centrinės projektų valdymo agentūros rašto į 2023 m. gegužės 16 d. prašymą dėl projekto Nr. 13.1.1-CPVA-V-606-01-0001 sutarties keitimo, atsakovui pratęstas projekto įgyvendinimo terminas iki 2023 m. gruodžio 31 d., taip pat nustatytas naujas terminas iki 2024 m. sausio 31 d. pateikti galutinį mokėjimo prašymą. Taigi, nustačius, kad atsakovui pratęstas projekto įgyvendinimo terminas, o kitų duomenų, jog atsakovas gali patirti nuostolių, susijusių ir su kito viešojo pirkimo sąlygų nevykdymu į bylą nepateikus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra objektyvaus pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog atsakovas turi galimybę pratęsti projekto įgyvendinimo terminą ir taip užsitikrinti reikiamą finansavimą, t. y. atsakovas neįrodė realiai tikėtino nuostolių atsiradimo. Be to, aplinkybė, kad atsakovui jau kartą pratęsti projekto veiklų įgyvendinimo bei galutinio mokėjimo prašymo pateikimo terminai, neužkerta galimybės dar kartą teikti analogiško pobūdžio prašymą, atitinkamai reaguojant į ginčo Pirkime susiklosčiusią situaciją, todėl atskirojo skundo argumentas, kad neįvykdžius projekto iki 2023 m. gruodžio 31 d. bus prarastas finansavimas, vertinamas kaip nepagrįstas.
21. Atsakovo prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo pirmosios instancijos teismas atmetė taip pat neįrodžius kitos nuostolių atlyginimo užtikrinimo sąlygos – tikėtino nuostolių išieškojimo apsunkinimo arba neįmanomumo, kitaip tariant, kad dėl kokių nors ieškovės veiksmų ar kitų aplinkybių atsakovo nuostolių atlyginimas ateityje (priėmus galutinį galbūt ieškovei nepalankų teismo sprendimą) gali būti apsunkintas arba pasidaryti nebeįmanomas. Su tokia teismo išvada nesutinka apeliantas, laiko, kad įrodė ir šios sąlygos egzistavimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiems atskirojo skundo argumentams.
22. Kaip jau minėta, nustatęs, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas patiria ar neišvengiamai patirs nuostolių, teismas turi nustatyti, jog dėl kokių nors ieškovės veiksmų ar kitų aplinkybių, atsakovo nuostolių atlyginimas ateityje (priėmus galutinį galimai ieškovei nepalankų teismo sprendimą) gali būti apsunkintas arba pasidarys nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1016-943/2016). Šių aplinkybių įrodymas yra prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo pareiškusio asmens pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-989-1120/2021).
23. Atsakovas atskirajame skunde įrodinėja, kad jo nuostolių suma yra didelė, o ieškovės grynasis pelnas 2022 metais sudarė tik 210 536 Eur, t. y. ieškovė neturi finansinių galimybių atlyginti atsakovui patirtus nuostolius.
24. Taigi, atsakovas grėsmę galimam nuostolių atlyginimui iš esmės įrodinėja sunkia ieškovės finansine situacija. Atskirojo skundo argumentais yra apeliuojama į sunkią ieškovės finansinę padėtį, kuri apeliacinės instancijos teismo vertinimu, savaime nei palengvintų, nei pasunkintų apeliantui palankaus procesinio sprendimo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo įvykdymo (CPK 146 straipsnio 2 dalis). Antroji CPK 146 straipsnyje nustatyto instituto taikymo sąlyga galėtų būti siejama su ieškovės nesąžiningumu, pavyzdžiui, kad pastaroji ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-645-180/2017), tačiau nagrinėjamu atveju tokių duomenų apeliantas nepateikė (CPK 178 straipsnis).
25. Pagal byloje pateiktus 2022 m. finansinės atskaitomybės dokumentus (balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą) matyti, kad ieškovė 2022 m. turėjo turto už 3 363 474 Eur (iš kurių 3 260 411 Eur yra ilgalaikis turtas), be to, ieškovė gavo 623 886 Eur pelną. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovės finansinė padėtis yra tokia sunki, kad ji negalėtų atlyginti atsakovo patirtų nuostolių (CPK 178 straipsnis).
26. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog apeliantas neįrodė, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galinčių kilti nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas ar neįmanomas.
27. Pasisakydamas dėl atskirojo skundo argumento, kad jeigu prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė būtų prašiusi tik stabdyti Pirkimo sutarties pasirašymą, bet ne stabdyti visas Pirkimo procedūras, atsakovas nepraleistų termino gauti Europos Sąjungos fondo finansavimą tuo atveju, jei ieškinys būtų atmestas, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-798-790/2023, išnagrinėjęs atsakovo atskirąjį skundą, pakeitė byloje taikomų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, t. y. uždraudė sudaryti Pirkimo sutartį iki bus priimtas galutinis sprendimas byloje, o kitoje dalyje prašymą atmetė (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tuo atveju, jeigu byloje būtų priimtas ieškovei nepalankus teismo sprendimas, Pirkimo procedūros galėtų būti užbaigtos sudarant Pirkimo sutartį, likus pakankamam laikui iki projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos termino (2023 m. gruodžio 31 d.), tuo būdu grėsmės prarasti Pirkimo objektui skirtą finansavimą nekiltų. Atsakovas atskirajame skunde iš esmės pripažįsta šią aplinkybę.
28. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl jis atmetamas, o skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Romualda Janovičienė