Civilinė byla Nr. e2A-484-407/2022

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00208-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.2.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 8 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančio fizinio asmens G. K., atstovaujamo nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Idėjų rinka“, apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančio fizinio asmens G. K., atstovaujamo bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Idėjų rinka“, ieškinį atsakovui V. J. dėl sutartinių delspinigių sumažinimo, piniginio reikalavimo dalies pripažinimo neteisėta bei jos sumažinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, K. K., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „B2KAPITAL“, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, uždaroji akcinė bendrovė „GF bankas“, uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“, Aktiva Finants OU, Omega Invest OU, uždaroji akcinė bendrovė „Reikalavimas Lt“, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“, uždaroji akcinė bendrovė „Vilbeksa“.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas bankrutuojantis fizinis asmuo G. K., atstovaujamas nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Idėjų rinka“, patikslinęs ieškinį, prašė: 1) pripažinti 67 907,60 Eur piniginio reikalavimo dalį, išieškomą atsakovo V. J. naudai, neteisėta; 2) piniginio reikalavimo dalį, išieškomą atsakovui, sumažinti iki 14 815,36 Eur; 3) pripažinti paskolos sutartyje nustatytus 0,5 procento delspinigius neteisėtais; 4) patvirtinti 0,02 procento dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą paskolos termino vykdymo dieną.

2.       Nurodė, kad ieškovas 2016 m. gegužės 30 d. sudarė paskolos sutartį su kreditoriumi V. J., kurios pagrindu ieškovui buvo suteikta 10 000 Eur beprocentinė paskola. Skoliniams įsipareigojimams užtikrinti 2016 m. gegužės 30 d. buvo sudaryta sutartinė hipoteka, kuria buvo įkeistas ieškovo tėvui K. K. priklausantis 2,24 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovas ir atsakovas 2017 m. kovo 9 d. pasirašė susitarimą, kuriuo atsakovas sutiko pratęsti paskolos terminą iki 2017 m. gegužės 31 d. Per šį terminą ieškovas turėjo realizuoti hipoteka įkeistą žemės sklypą, tačiau sklypo ieškovui iki minėtos datos realizuoti nepavyko. 2017 m. liepos 25 d. atsakovui išduotas notaro vykdomasis įrašas, kurio pagrindu buvo pradėtas priverstinis 10 000 Eur skolos, 0,5 procento delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimas hipotekos kreditoriaus naudai. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 31 d. nutartimi iškėlė ieškovui G. K. fizinio asmens bankroto bylą bei paskyrė bankroto administratore UAB „Idėjų rinka“. Atsakovo finansinis reikalavimas 2021 m. balandžio 8 d. sudarė 82 722,96 Eur (10 047,88 Eur skola + 70 737,08 Eur 0,5 procento delspinigiai + 1 938 Eur 5 procentų kompensuojamosios palūkanos). 0,5 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną praleistą termino dieną yra neprotingai dideli bei neatitinka jokių protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Atsižvelgiant į tai, kad įkeisto sklypo vertė, 2020 m. gruodžio 23 d. nustatyta turto vertintojų, yra 50 500 Eur, kreditoriaus turtinės teisės yra maksimaliai apsaugotos. Kadangi atsakovas, suteikdamas paskolą, neplanavo uždirbti, yra netikslinga išieškoti iš ieškovo tokią didelę ir lupikišką sumą, kuri net 8 kartus viršija pagrindinės skolos sumą.

3.       Atsakovas V. J. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog yra sąžininga šalis ir siekė atsiskaityti su atsakovu, t. y. realizuoti hipoteka įkeistą žemės sklypą. Priešingai – ieškovas slapstėsi, nebendradarbiavo, neatsiliepdavo į telefono skambučius, todėl laikytina, kad ieškovas yra nesąžininga proceso šalis. Ieškovas negrąžino paskolų ir kitiems kreditoriams, kurie gali paliudyti, kad ieškovas paskolos nepanaudojo pagal paskirtį. Ieškovas iš anksto žinojo, kad nevykdys savo prievolių pagal 2016 m. gegužės 30 d. paskolos sutartį. Ieškovas pats pripažįsta, kad nei iki 2016 m. lapkričio 30 d. termino, nei jį pratęsus iki 2017 m. gegužės 31 d. negrąžino net dalies paskolos. Ieškovas apgavo atsakovą, nutylėdamas apie dideles skolas kitiems kreditoriams, sukėlė atsakovui turtinę ir neturtinę žalą, kurią kompensuoti gali tik 0,5 procento dydžio delspinigiai nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, kurie nagrinėjamu atveju yra protingi, teisingi ir sąžiningi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apygardos teismas 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5.       Teismas nustatė, kad ieškovas G. K. 2016 m. gegužės 30 d. sudarė paskolos sutartį su atsakovu V. J., kurios pagrindu atsakovas suteikė ieškovui 10 000 Eur paskolą. Ieškovas sutartyje nurodytą paskolos sumą gavo, ją įsipareigojo grąžinti ne vėliau kaip iki 2016 m. lapkričio 30 d. (sutarties 1.1, 1.2, 2.1 punktai). Šalys 2017 m. kovo 9 d. papildomu susitarimu pratęsė paskolos grąžinimo terminą iki 2017 m. gegužės 31 d. Paskolos davėjas ir paskolos gavėjas susitarė, kad paskolintais pinigais paskolos gavėjas naudosis neatlygintinai, nemokant palūkanų (sutarties 1.3 punktas). Paskolos sutartyje šalys susitarė, kad paskolos gavėjas, neįvykdęs nustatytu terminu prievolės grąžinti paskolą, moka paskolos davėjui 0,5 procento dydžio delspinigius nuo nesumokėtos pinigų sumos už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojamus iki visiško prievolės įvykdymo (sutarties 2.5 punktas). Paskolos gavėjas sutartinio įsipareigojimo grąžinti paskolą ar bent jos dalį šalių nustatytais terminais neįvykdė, teismo sprendimo priėmimo dieną jis nėra grąžinęs visos gautos paskolos sumos, nėra sumokėjęs ir sutartinių delspinigių. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ (toliau – Liteko) duomenų nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartimi ieškovui G. K. iškelta fizinio asmens bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Idėjų rinka“, bankroto byloje yra patvirtintas paskolos sutarties pagrindu atsiradęs V. J. kreditorinis reikalavimas (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2FB-4001-863/2021).

6.       Teismas vadovavosi kasacinio teismo praktika, kad negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, jog netesybos neatitinka nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021, 46 punktas). Teismas pažymėjo, kad įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kadangi šiuo atveju prievolės grąžinti paskolą paskolos gavėjas nėra nei kiek įvykdęs, teismas sprendė tik dėl netesybų mažinimo antru teisiniu pagrindu – dėl jų per didelio dydžio.

7.       Teismas nustatė, kad 2016 m. gegužės 30 d. paskolos sutartį sudarė du niekaip anksčiau nesusiję fiziniai asmenys, paskolos sutarties sudarymą inicijavo ieškovas, kuris, bylą nagrinėjant 2021 m. spalio 20 d. teismo posėdyje, nurodė, kad „jam tuo metu labai reikėjo pinigų“. Paskolintais pinigais ieškovui buvo suteikta galimybė naudotis neatlygintinai, nemokant palūkanų (sutarties 1.3 punktas). Teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad gautą paskolą panaudojo savo vartojimo poreikiams tenkinti. Įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad paskolos sutartį sudarė du lygiaverčiai patirtimi ir derybine prasme asmenys, sutartis sudaryta laisva šalių valia, paskolos davėjui nesiekiant gauti pelno ir pajamų iš sudarytos paskolos sutarties, todėl ieškovas, sudarydamas sutartį, turėjo (galėjo) įvertinti jos nuostatas bei savo galimybes vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, o jų pažeidimo atveju – galimas neigiamas sutarties nevykdymo teisines pasekmes. Iš paskolos sutarties teksto matyti, kad netesybų dydžio nustatymą inicijavo paskolos gavėjas, paskolos sutarties 2.6 punkte nurodęs, kad 0,5 procento mokėtini delspinigiai kas dieną nuo negrąžintos paskolos yra protingi ir teisingi. Bylą nagrinėjant 2021 m. spalio 20 d. teismo posėdyje ieškovas pripažino, kad tokio dydžio delspinigius paskolos davėjui įrašyti į paskolos sutartį pasiūlė jis pats, nes „kitu atveju nebūtų gavęs paskolos, kurios jam labai reikėjo“. Teismas pažymėjo, kad byloje ieškovas nepateikė jokių įrodymų, nenurodė svarių argumentų, kad sudarydamas paskolos sutartį su atsakovu, neturėjo galimybės derėtis dėl sutarties, jos sąlygų (įskaitant ir sąlygą dėl netesybų), ir kad sutarčių sudarymo metu 0,5 procento dydžio netesybos buvo neprotingos, neatitinkančios paskolos gavėjo tikrosios valios.

8.       Teismas taip pat iš Liteko duomenų nustatė, kad fizinio asmens G. K. bankroto byloje yra patvirtinti G. K. kreditorių finansiniai reikalavimai, kurių bendra suma viršija 250 000 Eur sumą (Vilniaus miesto civilinė byla Nr. e2FB-4001-863/2021). Teismas nustatė, kad visi kreditorių patvirtinti reikalavimai G. K. asmens bankroto byloje susidarė iki 2016 metų gegužės 30 d., kai ieškovas su atsakovu tarėsi ir derėjosi dėl paskolos sutarties sudarymo, jos sąlygų nustatymo, pinigų gavimo. Bylą nagrinėjant 2021 m. spalio 20 d. teismo posėdyje ieškovas pripažino, kad paskolos sudarymo metu nuslėpė nuo paskolos davėjo informaciją apie savo sunkią finansinę padėtį, turimus skolinius įsipareigojimus kitiems kreditoriams. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadas, kad sudarant paskolos sutartį ieškovas veikė nesąžiningai atsakovo atžvilgiu, nes nuslėpė savo nemokumą, siekdamas turėti galimybę nemokamai naudotis atsakovo paskolintais pinigais, pats pasiūlė įrašyti į sutartį šiuo metu byloje ginčijamą netesybų dydį, o paskolintų pinigų nei paskoloje nustatytu terminu, nei iki šiol paskolos davėjui negrąžino. Dėl to teismas ieškovo reikalavimą sumažinti sutartines 0,5 procento kas dieną mokamas netesybas nuo negrąžintos paskolos dalies atmetė kaip nepagrįstą.

9.       Teismas nurodė, kad, atmetus pagrindinį reikalavimą sumažinti sutartines netesybas, nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo sumažinti išieškomas V. J. antstolio apskaičiuotas sumas, ieškovui negrąžinus gautos paskolos.

III. Apeliacinio skundo argumentai

10.       Ieškovas bankrutuojantis fizinis asmuo G. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir ieškinio klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Skundą grindžia šiais argumentais:

10.1.                      Pagal viešai internete prieinamą informaciją fizinis asmuo V. J. vien nuo 2009 m. iki 2013 m. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos surinktais duomenimis paskolino 1 mln. 146 tūkst. eurų. Jo suteikiamose paskolose įtvirtinti 0,5 procento dydžio delspinigiai. Ieškovas, siūlydamas tokio dydžio delspinigius, neturėjo jokios kitos išeities, nes kitu atveju atsakovas būtų atsisakęs suteikti paskolą. Galima daryti išvadą, kad atsakovas, suteikdamas paskolą, piktnaudžiavo savo teisėmis, pasinaudodamas prasta ieškovo finansine padėtimi. Dėl to teismas nepagrįstai konstatavo, kad paskolos sutartį sudarė du lygiaverčiai patirtimi ir derybine prasme asmenys.

10.2.                      Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas nuslėpė savo sunkią finansinę padėtį sudarant paskolos sutartį. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad kreditingumo vertinimo pareiga yra suteikiama būtent kredito davėjui, bet ne gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Teismo posėdyje ieškovas tokios aplinkybės nepatvirtino. Teismas netinkamai vertino ieškovo mokumą 2016 m. Faktas, kad ieškovo nemokumas buvo nustatytas tik 2021 m. iškeliant fizinio asmens bankroto bylą leidžia teigti, kad teismo išvada, jog ieškovas buvo nemokus jau 2016 m., tėra prielaidos. Teismas nesiaiškino, ar paskolos davėjas atliko visus įmanomus veiksmus ieškovo mokumui nustatyti.

10.3.                      Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad kontaktavo tiek su atsakovu, tiek vėliau su antstoliu Valdu Čegliku. Teismas šiais ieškovo paaiškinimais nesirėmė. Ieškovo iniciatyva jo tėvas K. K., kuriam priklauso įkeistas žemės sklypas, buvo sudaręs sutartį su nekilnojamojo turto brokeriu „Capital“ dėl žemės sklypo pardavimo, siekdamas kaip galima greičiau atsiskaityti su atsakovu V. J. Ieškovas elektroniniais laiškais bendravo su atsakovu, kuriam kaip atsiskaitymo būdą siūlė perimti įkeistą žemės sklypą, o taip pat su antstoliu Valdu Čegliku, kurį ragino paskelbti įkeisto turto varžytines. Šių dokumentų ieškovas neturėjo galimybių pateikti posėdžio metu, tačiau šie įrodymai turi esminės reikšmės.

10.4.                      Teismas nevertino kitos ieškinyje nurodytos svarbios aplinkybės, kad paskolos gavėjo prievolės buvo užtikrintos hipoteka. 2020 m. turto vertintojų nustatyta turto kaina yra 50 050 Eur. Ieškovas siekė maksimaliai apsaugoti atsakovo turtinius interesus. Tai, kad sklypas nebuvo realizuotas iki tol, kol ieškovui buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla, yra asmenų, kurie atliko priverstinį skolos išieškojimą, atsakomybė, o ne ieškovo.

10.5.                      Teismas neatliko sutarties vertinimo sąžiningumo aspektais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kai ginčo sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais sutarties sąlygas ex officio (savo iniciatyva) turi vertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl nagrinėjamu atveju 0,5 procento dydžio delspinigiai yra teisingi bei atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus.

11.       Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

13.       Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

14.       Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: 2016 m. gruodžio 14 d. tarpininkavimo paslaugų sutartį, sudarytą K. K. su brokeriu dėl žemės sklypo pardavimo; 2017 m. birželio 26 d. ieškovo susirašinėjimą su atsakovu bei 2018 m. vasario 19 d. ieškovo el. laišką antstoliui, kuris vykdo skolos išieškojimą atsakovo naudai. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad šių dokumentų ieškovas neturėjo galimybės pateikti posėdžio metu. Tačiau apeliantas nenurodo jokių priežasčių, dėl kurių minėtų įrodymų nebuvo galimybės pateikti, kai byla buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme. Minėtais įrodymais apeliantas grindžia apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurių, anot jo, pirmosios instancijos teismas neįvertino. Šios aplinkybės susijusios su ieškovo veiksmais, siekiant grąžinti skolą atsakovui. Tačiau apeliantas nepagrindžia, kaip tokios aplinkybės ir joms pagrįsti pateikti minėti įrodymai gali turėti įtakos sprendžiant šalių ginčą. Nenustačius būtinybės apeliantui pateikti minėtus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, taip pat siekiant neužvilkinti bylos nagrinėjimo, šiuos naujus įrodymus atsisakytina priimti.

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

15.       Byloje nustatyta, kad ieškovas su atsakovu 2016 m. gegužės 30 d. sudarė paskolos sutartį, kurios pagrindu atsakovas suteikė ieškovui 10 000 Eur paskolą. Ieškovas sutartyje nurodytą paskolos sumą įsipareigojo grąžinti ne vėliau kaip iki 2016 m. lapkričio 30 d. Šalys 2017 m. kovo 9 d. papildomu susitarimu pratęsė paskolos grąžinimo terminą iki 2017 m. gegužės 31 d.

16.       Šalys susitarė, kad paskolintais pinigais paskolos gavėjas naudosis neatlygintinai, palūkanų paskolos davėjui nemokės (sutarties 1.3 punktas). Paskolos gavėjas, neįvykdęs nustatytu terminu prievolės grąžinti paskolą (ar atitinkamą jos dalį), įsipareigojo mokėti paskolos davėjui 0,5 procento dydžio delspinigius nuo nesumokėtos pinigų sumos už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojamus iki visiško prievolės įvykdymo (sutarties 2.5 punktas). Sutarties 2.6 punkte nurodyta: „Paskolos gavėjas patvirtina, kad 0,5 procento dydžio delspinigiai nuo nesumokėtos pinigų sumos už kiekvieną uždelstą dieną, jo manymu, yra protingi ir teisingi. Delspinigių dydį prievolės užtikrinimui pasiūlė paskolos gavėjas. Paskolos davėjas su paskolos gavėjo pasiūlytais delspinigiais sutinka.“

17.       Ieškovo prievolių pagal paskolos sutartį įvykdymui užtikrinti 2016 m. gegužės 30 d. sudaryta sutartinė hipoteka, kuria buvo įkeistas ieškovo tėvui K. K. priklausantis 2,24 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).

18.       Ieškovas sutartu terminu paskolos atsakovui negrąžino ir iki šiol savo prievolės visiškai neįvykdė, taip pat nesumokėjo sutartyje numatytų delspinigių.

19.       Atsakovui 2017 m. liepos 25 d. išduotas notaro vykdomasis įrašas priverstinai išieškoti iš skolininko G. K. hipotekos kreditoriaus V. J. naudai 10 000 Eur skolą; 0,5 procento dydžio delspinigius nuo negrąžintos paskolos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojamus iki visiško prievolės įvykdymo; 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo nesumokėtos paskolos sumos nuo termino pabaigos iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo dienos; 38,54 Eur notaro atlyginimą, 6,31 Eur kompensaciją už patikrą registruose ir 3,03 Eur pašto išlaidų.

20.       Vykdomasis įrašas buvo pateiktas vykdyti antstoliui. Vykdymo procese buvo areštuotas įkeistas turtas, t. y. 2,24 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Paskyrus ekspertizę nustatyta, kad šio turto vertė 2020 m. gruodžio 23 d. yra 50 500 Eur. Turtas buvo parduodamas iš varžytynių, tačiau pirmosios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, nes jose nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis. Antstolis 2021 m. balandžio 16 d. priėmė patvarkymą skelbti antrąsias varžytynes.

21.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartimi ieškovui G. K. iškelta fizinio asmens bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2021 m. balandžio 8 d. ir nuo šio momento pagal antstolio 2021 m. rugsėjo 9 d. patvarkymą nutrauktas netesybų ir palūkanų skaičiavimas vykdomojoje byloje Nr. 0035/18/09173 pagal minėtą vykdomąjį įrašą. 

22.       Ieškovo nemokumo administratorė bankroto byloje 2021 m. rugsėjo 13 d. pateikė prašymą, kuriame, be kita ko, prašė patvirtinti kreditoriaus V. J. 14 815,36 Eur reikalavimo dalį, o kitos reikalavimo dalies, kuri ginčijama šioje civilinėje byloje, prašė netvirtinti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančio G. K. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, į kurį įtraukė ir hipotekos kreditorių V. J. su 87 770,48 Eur reikalavimu. Teismas patvirtino V. J. reikalavimą visa apimtimi, motyvuodamas tuo, kad vykdomasis įrašas, kurio pagrindu pareikštas reikalavimas, nėra nuginčytas ir yra vykdytinas.

23.       Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė sumažinti piniginį reikalavimą, išieškomą atsakovo V. J. naudai pagal minėtą vykdomąjį įrašą, iki 14 815,36 Eur, remdamasis tuo, kad 2016 m. gegužės 30 d. paskolos sutarties pagrindu apskaičiuoti delspinigiai yra neprotingai dideli. Pirmosios instancijos teismui atmetus ieškovo ieškinį, apeliaciniame skunde ieškovas nesutinka su teismo išvadomis, kad paskolos sutartį sudarė du lygiaverčiai patirtimi ir derybine prasme asmenys; kad ieškovas nuslėpė savo sunkią finansinę padėtį sudarant paskolos sutartį. Taip pat nurodo, jog teismas neįvertino, kad paskola buvo užtikrinta hipoteka; jog teismas neatliko sutarties vertinimo sąžiningumo aspektais; nemotyvavo, kodėl nagrinėjamu atveju 0,5 procento dydžio delspinigiai yra teisingi bei atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus. Taigi byloje iš esmės keliamas paskolos sutartyje nustatytų netesybų (delspinigių) mažinimo klausimas.

Dėl netesybų mažinimo pagrindų

24.       Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Šalių teisė susitarti dėl netesybų ir dėl jų dydžio yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Netesybos tarp šalių nustatomos siekiant keleto tikslų. Pirmiausia, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009). Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, kaip nurodoma kasacinio teismo jurisprudencijoje, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013).

25.       Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

26.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas savo prievolės grąžinti paskolą nėra nei kiek įvykdęs, todėl šiuo atveju, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, dėl netesybų mažinimo spręstina tik tuo pagrindu, ar jos yra (ar nėra) aiškiai (neprotingai) per didelės. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatyme nesukonkretintos, todėl nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021, 26 punktas). Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-916/2021, 27 punktas). Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo.

27.       Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021, 46 punktas).

28.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2016 m. gegužės 30 d. paskolos sutartį sudarė du niekaip anksčiau nesusiję fiziniai asmenys. Ieškovas 2021 m. spalio 20 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovas paskolino pinigus neatlygintinai, tačiau tik su sąlyga, kad sutartyje bus numatyti 0,5 procento dydžio delspinigiai, skaičiuojami nuo negrąžintos pinigų sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško prievolės įvykdymo. Viena vertus, skundžiamame sprendime iš dalies teisingai nurodyta, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog sudarydamas paskolos sutartį su atsakovu neturėjo galimybės derėtis dėl sutarties sąlygų (įskaitant ir sąlygą dėl netesybų). Kita vertus, šias aplinkybes ieškovui gali būti sunku įrodyti, tačiau tikėtina, kad atsakovas kitomis sąlygomis nebūtų suteikęs paskolos ieškovui. Be to, ieškovas minėtame teismo posėdyje paaiškino, kad pasirašė sutartį tokiomis sąlygomis, nes buvo numatęs paskolą grąžinti laiku, pardavus jo tėvui priklausantį žemės sklypą, kuris buvo įkeistas atsakovui. Ieškovo teigimu, gautą paskolą jis panaudojo savo vartojimo poreikiams tenkinti, tačiau nepavykus parduoti minėto žemės sklypo, su atsakovu negalėjo atsiskaityti.

29.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas veikė nesąžiningai atsakovo atžvilgiu, nes sudarydamas 2016 m. gegužės 30 d. paskolos sutartį nuslėpė savo nemokumą. Ieškovas minėtame teismo posėdyje teigė, kad prieš sudarant 2016 m. gegužės 30 d. paskolos sutartį atsakovą žodžiu informavo, jog turi skolų kitiems kreditoriams. Jokių įrodymų, kurie patvirtintų šią aplinkybę, ieškovas nenurodė ir nepateikė. Tačiau šiuo atveju, sprendžiant dėl šalių (ne)sąžiningumo, būtina atsižvelgti ir į tai, kad atsakovas byloje neatskleidė, dėl kokių priežasčių sutiko paskolinti ieškovui 10 000 Eur iš pradžių 6 mėn. terminui, kurį po to pratęsė dar 6 mėn., nereikalaudamas už tai jokių palūkanų. Dėl to kyla abejonių, kad atsakovas, užsitikrindamas paskolos grąžinimą įkeistu turtu ir susitardamas dėl 0,5 procento dydžio delspinigių, siekė tik geranoriškai padėti su juo niekaip anksčiau nesusijusiam asmeniui ir pats neturėjo jokių nesąžiningų tikslų.

30.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į šalių sutartinių santykių pobūdį ir beprocentinės paskolos sutarties sudarymo tikslus bei tai, kad paskolos gavėjo prievolės įvykdymas užtikrintas nekilnojamojo turto hipoteka, ieškovui taikytos netesybos tiek procentine išraiška (0,5 procento delspinigiai, skaičiuojami nuo negrąžintos paskolos sumos už kiekvieną pradelstą dieną, atitinka 182,5 procento metines palūkanas), tiek pinigine išraiška (už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 31 d. iki 2021 m. balandžio 8 d. delspinigių suma sudaro 70 400 Eur, kai pagrindinė skola – tik 10 000 Eur) yra neprotingai didelės ir neproporcingos pagrindinei prievolei. Šalių sudarytos 2016 m. gegužės 30 d. paskolos sutarties 2.5 punkto sąlyga, nustatanti tokio dydžio delspinigius, prieštarauja gerai moralei, nes šiuo atveju netesybos nėra skirtos kompensuoti paskolos davėjo patiriamus nuostolius dėl negalėjimo naudotis laiku negrąžintais pinigais, o kvalifikuotinos kaip baudinio pobūdžio, be kita ko, leidžiančios paskolos davėjui lupikiškai pasipelnyti iš sutarties pažeidimo. Juolab kad pagal notaro vykdomąjį įrašą, išduotą neįvykdžius hipoteka užtikrintos prievolės, skolininkui taip pat buvo skaičiuojamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo nesumokėtos paskolos sumos nuo termino pabaigos iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo dienos (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

31.       Atsakovas savo finansinį reikalavimą, pareikštą ieškovo bankroto byloje, grindė notaro vykdomuoju įrašu. Pažymėtina, kad notaras, atlikdamas vykdomąjį įrašą, vadovaujasi hipotekos kreditoriaus prašyme nurodytu negrąžintos skolos dydžiu (CK 4.192 straipsnio 3 dalis). Taigi notaras, atlikdamas vykdomąjį įrašą, neturi nei teisės, nei pareigos kontroliuoti hipoteka užtikrintame sandoryje nustatytų netesybų dydžio. Tačiau tokią teisę ir pareigą turi teismas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad atsakovo reikalaujamų delspinigių dydis yra neprotingai didelis, šis dydis mažintinas iki 0,02 procento už kiekvieną pradelstą dieną, skaičiuojant tokio dydžio delspinigius nuo paskolos grąžinimo termino pabaigos (2017 m. gegužės 31 d.) iki teismo nutarties, kuria ieškovui iškelta bankroto byla, įsiteisėjimo dienos (2021 m. balandžio 8 d.). Tokiu atveju bendra sumažintų delspinigių suma už minėtą laikotarpį sudaro 2 816 Eur (10 000 Eur × 0,02 procento × 1 408 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, toks delspinigių dydis šiuo atveju atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (CK 1.5 straipsnis), nepažeidžia sutarties šalių interesų pusiausvyros bei yra proporcingas pagrindinės skolos sumai, atsižvelgiant į tai, kad paskolos gavėjo prievolių įvykdymas yra užtikrintas paskolos davėjo naudai įkeistu nekilnojamuoju daiktu (žemės sklypu), kurio vertė pagal bylos duomenis yra kelis kartus didesnė už paskolos sumą. Nors ieškovas ilgą laiką negrąžino paskolos ar bent jos dalies, atsakovas kaip hipotekos kreditorius skolos išieškojimą galėjo nukreipti į įkeistą turtą, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Tačiau vien tai, kad skolos išieškojimas užsitęsė antstoliui nepavykus realizuoti įkeisto turto, nepateisina neprotingo dydžio delspinigių skaičiavimo, dėl ko bendra išieškotina suma šiuo atveju tapo daugiau nei aštuonis kartus didesnė už pasiskolintą sumą.

32.       Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šalių pateiktus paaiškinimus ir įrodymus, pernelyg sureikšmino aplinkybes, kurių ieškovas negalėjo įrodyti objektyviais duomenimis, akcentuodamas jo nesąžiningumą, tačiau neatsižvelgdamas į kitas reikšmingas aplinkybes, susijusias su atsakovo tikslais suteikiant paskolą būtent tokiomis sąlygomis, šalių sutartinių santykių pobūdžiu, nustatyto delspinigių dydžio (ne)proporcingumu pagrindinės prievolės sumai. Dėl to pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė minėtas teisės normas, reglamentuojančias netesybų mažinimo pagrindus, ir nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą sumažinti jam priskaičiuotus delspinigius. Šis pažeidimas sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismui panaikinti skundžiamą sprendimą (CPK 330 straipsnis) ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai.

33.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagrindinė skola su notaro atlyginimu už vykdomąjį įrašą ir kitomis išlaidomis sudaro 10 047,88 Eur, 5 procentų metinės palūkanos, priskaičiuotos už minėtą laikotarpį, sudaro 1 938 Eur, taigi kartu su 2 816 Eur delspinigiais bendra atsakovo reikalavimo, grindžiamo 2017 m. liepos 25 d. notaro vykdomuoju įrašu (notarinio registro Nr. RK-4041), suma nutarties iškelti bankroto bylą ieškovui momentu (2021 m. balandžio 8 d.) sudarytų 14 801,88 Eur. Tačiau ieškovas patikslintame ieškinyje prašo atsakovui išieškotiną piniginio reikalavimo dalį sumažinti iki 14 815,36 Eur, todėl, neperžengiant ieškinio ribų, nustatytina, kad pagal minėtą vykdomąjį įrašą hipotekos kreditoriaus naudai iš skolininko priverstinai išieškotina bendra suma, susidariusi 2021 m. balandžio 8 d., yra 14 815,36 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai.

Sumažinti ieškovo G. K. ir atsakovo V. J. 2016 m. gegužės 30 d. sudarytos paskolos sutarties 2.5 punkte ir atitinkamai 2017 m. liepos 25 d. notaro vykdomajame įraše (notarinio registro Nr. RK-4041) nustatytus 0,5 procento dydžio delspinigius iki 0,02 procento dydžio delspinigių, skaičiuojamų nuo negrąžintos paskolos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško prievolės įvykdymo.

Nustatyti, kad pagal 2017 m. liepos 25 d. notaro vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. RK-4041) hipotekos kreditoriaus V. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš skolininko G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priverstinai išieškotina bendra suma, susidariusi 2021 m. balandžio 8 d., yra 14 815,36 Eur (keturiolika tūkstančių aštuoni šimtai penkiolika eurų 36 ct).

Teisėjai                                                                        Marius Bajoras

                                                                Rasa Gudžiūnienė

                                                                Vigintas Višinskis