Baudžiamoji byla Nr. M1-1218-1109/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16736-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.4; 1.1.14; 1.2.14.1.3; 2.1.10.1; 2.10.1; 2.10.11

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 20 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė,

sekretoriaujant Rūtai Balčiūnaitei,

dalyvaujant prokurorei Rasai Norai Kamantauskienei,

asmeniui, kurio atžvilgiu sprendžiamas klausimas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo – M. S., jos gynėjui advokatui Broniui Varsackiui,

nukentėjusiajai N. S.,

teismo psichiatrėms ekspertėms J. D., I. J.,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai 1992 m. liepos 13 d. Kaune, Lietuvos Respublikos pilietei, lietuvei, netekėjusiai, aukštojo išsilavinimo, gyvenančiai (duomenys neskelbtini), neteistai, dėl baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), padarymo.

Teismas

n u s t a t ė :

M. S. 2020 m. gegužės 1 d., apie 6.35 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą šeimos nario – mamos N. S. atžvilgiu, t. y. žodinio konflikto metu tyčia dešine ranka sudavė nukentėjusiajai N. S. du smūgius per kairės pusės skruostą ir ausį, po ko N. S. atsisėdus ant kėdės, suėmusi dešine ranka už sprando, stumdė ją į priekį, tokiu būdu smurtaudama nukentėjusiajai N. S. sukėlė fizinį skausmą.

Šiais veiksmais M. S. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, M. S. 2020 m. birželio 9 d., apie 18.45 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą šeimos nario – mamos N. S. atžvilgiu, t. y. žodinio konflikto metu tyčia trenkė ledukų padėklu nukentėjusiajai N. S. į galvos sritį, po ko sugriebė jai už plaukų, juos tempė, tokiu būdu smurtaudama nukentėjusiajai N. S. sukėlė fizinį skausmą.

Šiais veiksmais M. S. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Įstatymo uždraustos veikos padarymo aplinkybes įrodo M. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, teismo psichiatrijos ekspertizės aktas, eksperčių paaiškinimai, įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros protokolai ir kita rašytinė bylos medžiaga.

M. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prisipažįsta dėl įvykių. Pripažino, kad 2020 m. birželio 9 d. su ledukų padėklu trenkė mamai ir tampė už plaukų, o 2020 m. gegužės 1 d. ji su ranka trenkę mamai per žandą. Taip elgėsi, nes buvo konfliktai, nesusivaldė. Sutinka gydytis ambulatoriškai pagal gyvenamąją vietą.

Nukentėjusioji N. S. teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus, kadangi M. S. yra jos dukra. Prašė M. S. leisti gydytis ambulatoriškai pagal gyvenamąją vietą.

Nukentėjusioji N. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. gegužės 1 d. apie 06.35 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jos dukra M. S. žodinio konflikto metu tyčia sudavė jai du smūgius dešine ranka per kairės pusės skruostą ir ausį. Nuo smūgių jai atsisėdus ant kėdės, M. S. suėmė dešine ranka jai už sprando, stūmė (lenkė) ją į priekį. Konflikto metu jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Jos dukra M. S. turi psichikos sutrikimų, buvo gydyta Kauno klinikų psichiatrijos skyriuje (1 t., b. l. 40–42).

Ekspertė J. D. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad tvirtina pateiktą komisijos išvadą. Nusikalstamos veikos padarymo metu M. S. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir savo veiksmų valdyti. Ekspertizės metu nustatyta ta pati diagnozė, taip pat jai konstatuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Priklausomybės sindromas nustatytas ne tik iš medicininių dokumentų, bet ir atliekant ekspertizę. Buvo surinkta narkologinė anamnezė. Kadangi alkoholiu piktnaudžiavo eilę metų ir gėrė kartais ir kiekvieną dieną, vartojo silpnesnius gėrimus, tačiau vėliau ir stipresnius. Elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo neturi esmės dėl pakaltinamumo. Išanalizavus medicininę dokumentaciją, psichologinius tyrimus, atlikus psichologinius įvertinimus, pakartotiniai rasti žymūs mąstymo sutrikimai, kurie būdingi šiam lėtiniam psichikos sutrikimui. Mąstymo nenuoseklumas, padrikumas, neadekvačios emocijos, sujaudinimo epizodai, kritikos stoka, santykių idėjos motinos atžvilgiu. M. S. nepripažino esanti sveika, nesuprato kokiu tikslu atvyko, nesuprato, jog atvyko ekspertizei, nesuprato ekspertizės tikslo, buvo pasimetusi, neorientuota. Elgesio motyvacija baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu taip pat buvo sąlygota lėtinio psichikos sutrikimo, kritikos stokos, santykių idėjos motinos atžvilgiu. Teigė motinai sudavusi ledukų padėklu dėl to, kad buvo karšta, kad ją atvėsinti. Pirmojo epizodo metu elgesį įtakojo impulsų kontrolės stoka, prognostinių galimybių stoka tam tikroje sunkioje psichotraumuojančioje situacijoje. Įvertinus visą šitą turimą medžiagą, atlikus tyrimus, buvo priimtos tokios išvados ir tokios rekomendacijos. Komisija rekomendavo jai priverstinį stacionarinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos priežiūros įstaigoje, tai yra, Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Tiriamoji kelis kartus gydyta psichiatrijos stacionaruose, jai buvo išrašyti medikamentai, kurių niekada nevartojo, todėl kilo abejonių ar ji namuose savarankiškai tikrai vartos vaistus. Niekada nebuvo gydyta ilgesnį laiką. Jai reikalingas ilgesnis gydymas. Stebėta kritikos stoka, ji nelaikė savęs ligone, tiesiog kritiškai nežiūrėjo į visą tą situaciją, kaip į baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką. Ekspetizės metu stebėti agresyvūs protrūkiai: buvo durų daužymas, buvo įsiveržusi į vyrų skyrių, mėtė knygas. Kadangi stebėtos agresijos apraiškos, todėl rekomendavo bent pradžioje, nors kurį laiką, gydytis stacionaro sąlygomis, kad būtų ilgesnėje gydytojų priežiūroje. M. S. kol kas negali gydytis namuose.

Ekspertė I. J. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad tvirtina išvadą.  Įvertinimo metu buvo nustatyti mąstymo pakitimai, kurie būdingi lėtiniam sutrikimui. Jos mąstymas nenuoseklus, stokojantis kryptingumo, fiksuojama mąstymo operacinės pusės netolygumai ir pakitimai, kurie būdingi lėtiniam sutrikimui. Buvo fiksuota, kad asmenybė buvo emociškai nebrandi, įtari, su apsunkintais tarpasmeniniais santykiais, impulsų kontrolės stoka – agresijos prasiveržimas, buvo pastebėta labai menka ir socialinė adaptacija apsunkina. Taip pat apsunkinta socialinė adaptacija – neturėjo darbo, nedirbo, jokių pajamų, santykiai su artimaisiais apsunkinti. Pasireiškia kritikos stoka ir visa tai daro įtaką socialinei adaptacijai. Prie lėtinio šizofrenijos sutrikimo ryškiausias aspektas – mąstymo sutrikimai. Buvo nustatyti mąstymo pakitimai, kurie būdingi šizofrenija sergantiems asmenims.

Liudytojas T. P. teismo posėdžio metu parodė, kad neprisimena įvykio, prašė pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojo T. P. parodymus (1 t., b. l. 47–48), kuriuose nurodyta, kad 2020 m. gegužės 1 d. patruliavo kartu su kolega. Ryte, iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini)vyksta konfliktas, t. y. smurtas tarp mamos ir dukros. Atvykus į nurodytą butą, juos pasitiko N. S., kuri paaiškino, kad jos dukra M. S. be priežasties, neįvykus jokiam konfliktui, ėmė ją stumdyti, ranka sudavė į kairę veido pusę, po to sugriebė už sprando, lenkė žemyn. N. S. skundėsi sprando skausmu. Moteris buvo akivaizdžiai išsigandusi, susijaudinusi, minėjo, jog dėl suduotų dukros smūgių ji patyrė fizinį skausmą, dukra išsakė grasinimą ją užmušti. Nukentėjusioji paaiškino, jog M. S. yra gulėjusi psichiatrinėje ligoninėje, todėl galimai jos liga paūmėjo. Į įvykio vietą iškviesta greitoji medicinos pagalba, kurios darbuotojai apžiūrėjo M. S., tačiau į gydymo įstaigą jos nevežė. M. S. apie įvykusią situaciją nieko neaiškino.

Liudytojas T. P. patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, papildomai paaiškino, kad M. S. elgesys buvo keistas, neatsakinėjo į policijos pareigūnų klausimas, sukėlė įtarimų.

Liudytojas V. D. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykis galėjo būti 2020 m. birželio 9 d., ryte arba po pietų. Liudytojas su kolega A. S. vyko į įvykį, Šilainiuose, Baltų prospekte, nes dukra smurtavo.  

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojo V. D. parodymus (1 t., b. l. 105–108), kuriuose nurodyta, kad 2020 m. birželio 9 d. dirbo kartu su kolega A. S.. Apie 19.00 val. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą apie tai, kad Baltų pr. 57-73, Kaune, vyksta smurtas artimoje aplinkoje. Nuvykus nurodytu adresu, policijos pareigūnus pasitiko N. S., kuri paaiškino, jog bute dukra M. S., pasiėmusi padėklą su ledukais, trenkė nukentėjusiajai į galvos sritį, po ko sugriebė jai už plaukų ir tampė. Tokiais veiksmais dukra N. S. sukėlė fizinį skausmą. Nukentėjusioji buvo susijaudinusi, tačiau kalbėjo rišliai. Jai ant kaktos matėsi pakilęs guzas, jokių kitų akivaizdžių sužalojimų ant N. S. kūno nematė. Medikų pagalbos N. S. atsisakė. M. S. buvo pristatyta į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę. Ji buvo nusiteikusi priešiškai, teigė, jog jos mama pati prie jos kabinėjasi žodžiais, vartojo necenzūrinius žodžius, kalbėjo pakeltu tonu.

Liudytojas V. D. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Iš 2020 m. gegužės 1 d. pranešimo prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2020 m. gegužės 1 d. apie 06.35 val. Baltų pr. 57-73, Kaune, M. S., žodinio konflikto metu su savo šeimos nare – motina N. S., tyčia sudavė jai du smūgius dešine ranka per kairį skruostą ir ausį, po to suėmusi dešine ranka už sprando, stumdė į priekį ir tokiais veiksmais sukėlė fizinį skausmą (1 t., b. l. 11–13).

Iš 2020 m. gegužės 1 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2020 m. gegužės 1 d., 06.45 val. Kauno apskrities VPK KP NVRS buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), dukra smurtauja prieš motiną, dukrai galimai sutriko psichika. Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog 2020 m. gegužės 1 d., apie 06.30 val., (duomenys neskelbtini), M. S. be priežasties ėmė stumdyti savo motiną N. S., du kartus ranka trenkė jai į kairę veido pusę, griebė už sprando, lenkė į priekį. Tokiems dukros veiksmams galėjo turėti įtakos jos psichinė būklė, nes ji ankščiau gydyta psichiatrinėje ligoninėje. M. S. buvo sulaikyta ir pristatyta į Kauno apskrities VPK VTV OVS (1 t., b. l. 16–17).

Iš 2020 m. gegužės 1 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, matyti, kad atvykus į įvykio vietą, policijos pareigūnus pasitiko N. S., gyvenanti (duomenys neskelbtini), kuri nurodė, kad 2020 m. gegužės 1 d., apie 06.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), koridoriuje, jos dukra M. S. be priežasties ėmė ją stumdyti, ranka jai trenkė du kartus į kairę veido pusę, griebė už sprando, kurį jai skaudėjo. Be to, dukra pasiėmusi lazdą grasino, sakydama, kad nukentėjusiąją užmuš, pakars. Tokiais bendrais veiksmais dukra sukėlė jai fizinį skausmą. N. S. nurodė, kad dukros veiksmams galėjo turėti įtakos jos psichinė būklė. Ant nukentėjusios N. S. vizualiai sužalojimų nesimatė (1., b. l. 19–28).

Iš 2020 m. gegužės 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 31–37).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas BPC garso įrašas, kuriame užfiksuotas nukentėjusios N. S. pokalbis su centro darbuotoja, kuriame N. S. nurodė, kad jos atžvilgiu smurtauja dukra (1 t., b. l. 56–58).

Iš 2020 m. birželio 9 d. pranešimo prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2020 m. birželio 9 d., apie 15.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, M. S. abejomis rankomis, koridoriuje, prirėmė savo mamą N. S. prie sienos. Apie 18.30 val., konfliktui besitęsiant, dukra iš stiklinės pylė ką tik užšaldytus ledukus N. S. į įvairias kūno vietas, tampė ją už plaukų. Savo veiksmais M. S. sukėlė N. S. fizinį skausmą. Duktė prieš mamą smurtauja ne pirmą kartą (1 t., b. l. 61–63).

Iš 2020 m. birželio 9 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad 2020 m. birželio 9 d. apie 18.45 val. policijos pareigūnams nuvykus į butą, esantį (duomenys neskelbtini), N. S. paaiškino, kad tarp jos ir dukros M. S. kilo žodinis konfliktas, kurio metu dukra, pasiėmusi iš šaldytuvo padėklą ledukų, tyčia trenkė juo per galvą savo motinai, vėliau griebė už plaukų ir pradėjo tampyti, taip sukeldama fizinį skausmą. M. S. dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo sulaikyta ir pristatyta į Kauno AVPK OVS patalpas. Įvykis buvo filmuojamas ,,Body“ kamera (1 t., b. l. 69–72).

Iš 2020 m. birželio 9 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 77–86).

Iš 2020 m. rugsėjo 4 d. objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, kuriame užfiksuotas nukentėjusios N. S. pokalbis su centro darbuotoja, kuriame N. S. nurodė, kad jos atžvilgiu smurtavo dukra (1 t., b. l. 113–115).

Iš 2020 m. rugsėjo 4 d. objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas DVD diskas, kuriame užfiksuoti vaizdo įrašai iš policijos pareigūnų ,,body“ kameros. Užfiksuotas pareigūnų pokalbis su N. S. ir M. S.. N. S. pasakojo apie dukros panaudotą fizinį smurtą jos atžvilgiu, taip pat girdimi M. S. paaiškinimai (1 t., b. l. 118–122).

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos akto Nr. 75U-II-64/2020 matyti, kad M. S. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paprastąja šizofrenija, negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Jai taip pat nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Šiuo metu M. S. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paprastąją šizofrenija, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Jai taip pat nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. M. S. negali duoti parodymų, negali dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus. Jai nerekomenduojama dalyvauti teisme, nes dėl lėtinio psichikos sutrikimo ji nebus pilnavertė teismo proceso dalyvė ir tai gali pabloginti jos psichikos būseną. M. S. negali atlikti bausmės. Jai rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis (1 t., b. l. 47–53).

BK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai patvirtina, kad M. S. padarė jai inkriminuotas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti rašytine bylos medžiaga, ekspertų  išvadomis, nukentėjusiosios, liudytojų parodymų objektyvumu ir pagrįstumu, todėl darytina išvada, jog jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Šie duomenys tarpusavyje nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo ir sudaro nuoseklią įrodymų grandinę, patvirtinančią, jog M. S. 2020 m. gegužės 1 d., apie 6.35 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą šeimos nario – mamos N. S. atžvilgiu, t. y. žodinio konflikto metu tyčia dešine ranka sudavė nukentėjusiajai N. S. du smūgius per kairės pusės skruostą ir ausį, po ko N. S. atsisėdus ant kėdės, suėmusi dešine ranka už sprando, stumdė ją į priekį, tokiu būdu smurtaudama nukentėjusiajai N. S. sukėlė fizinį skausmą.

Be to, M. S. 2020 m. birželio 9 d., apie 18.45 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą šeimos nario – mamos N. S. atžvilgiu, t. y. žodinio konflikto metu tyčia trenkė ledukų padėklu nukentėjusiajai N. S. į galvos sritį, po ko sugriebė jai už plaukų, juos tempė, tokiu būdu smurtaudama nukentėjusiajai N. S. sukėlė fizinį skausmą.

Nors nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus prieš savo dukrą M. S., tačiau faktines šių baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų aplinkybes įrodo M. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojų parodymai, kurie patvirtina nukentėjusiosios N. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, įvykio vietos apžiūros protokolai, objektų apžiūros protokolai, tarnybiniai pranešimai ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Pažymėtina, jog M. S. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme neneigė smurtavusi prieš savo motiną 2020 m. gegužės 1 d. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad žodinio konflikto su mama metu sudavė jai dešine ranka du kartus per veidą, po to sugriebusi už sprando stūmė į priekį. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvo parodžiusi, kad jos dukra M. S. 2020 m. gegužės 1 d., kilusio žodinio konflikto metu tyčia sudavė jai du smūgius dešine ranka per kairės pusės skruostą ir ausį. Nuo smūgių nukentėjusiajai atsisėdus ant kėdės, M. S., suėmė dešine ranka jai už sprando, stūmė (lenkė) ją į priekį. Konflikto metu jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina liudytojo T. P. parodymai bei tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuotos aplinkybės. Liudytojas T. P. parodė, kad 2020 m. gegužės 1 d. nuvykus nurodytu adresu į įvykio vietą, N. S. paaiškino, kad jos dukra M. S. be priežastis ėmė ją stumdyti, ranka sudavė į kairę veido pusę, po to sugriebė už sprando, lenkė žemyn. N. S. skundėsi sprando skausmu, moteris buvo akivaizdžiai išsigandusi, susijaudinusi. Iš esmės tos pačios smurtavimo aplinkybės nurodytos ir tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo. Iš BPC garso įrašo matyti, kad N. S. kvietė pagalbą, nes jos atžvilgiu smurtavo dukra – smaugė, davė į galvą. Šie įrodymai patvirtina ne tik patį fizinio smurto naudojimo faktą – smūgių sudavimą į galvą, stumdymą paėmus už sprando, bet ir tai, kad dėl tokių M. S. veiksmų nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, kuris neabejotinai yra M. S. neteisėto elgesio pasekmė, t. y. M. S. panaudotas fizinis smurtas savo mamos atžvilgiu susijęs priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis – fizinio skausmo sukėlimu. Visi šie įrodymai patvirtina M. S. veiksmuose esant objektyviuosius fizinio smurto vartojimo sukeliant fizinį skausmą savo šeimos nariui ir artimam giminaičiui požymius.

Nors N. S. atsisakė duoti parodymus dėl 2020 m. birželio 9 d. įvykio, tačiau M. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog ji taip pat vartojo fizinį smurtą mamos atžvilgiu ir 2020 m. birželio 9 d., t. y. trenkė mamai su ledukų padėklu per galvą ir tampė už plaukų. Tokios pačios smurto vartojimo aplinkybės užfiksuotos ir tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, kurį užpildė nešališkas pareigūnas A. S.. Jame nurodyta, kad pareigūnus kvietusi N. S. paaiškino, jog žodinio konflikto metu dukra Milda tyčia trenkė ledukų padėklu per galvą savo motinai, vėliau griebė už plaukų ir pradėjo tampyti, taip sukeldama fizinį skausmą. Kartu su A. S. į įvykį atvykęs V. D. taip pat patvirtino, jog 2020 m. birželio 9 d. nuvykus nurodytu adresu, N. S. paaiškino, kad jos dukra M. S., paėmusi padėklą su ledukais, juo trenkė jai į galvos sritį, po to sugriebė jai už plaukų ir tempė. Tokiais veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas. Tai, kad tokias smurto vartojimo aplinkybes nukentėjusioji nurodė į įvykį atvykusiems pareigūnams, patvirtina ir vaizdo įrašai iš policijos pareigūnų ,,Body“ kamerų, kur užfiksuota, kaip N. S. pareigūnams rodydama į savo pakaušį sako, kad dukra ledukais daužė į galvą, tąsė už plaukų.

Apibendrinant darytina išvada, kad šie įrodymai patvirtina ne tik patį fizinio smurto naudojimo faktą – sudavimą ledukų padėklu į galvą, tąsymą už plaukų, bet ir tai, kad dėl tokių M. S. veiksmų nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, kuris neabejotinai yra M. S. neteisėto elgesio pasekmė, t. y. M. S. panaudotas fizinis smurtas savo mamos atžvilgiu susijęs priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis – fizinio skausmo sukėlimu. Visi šie įrodymai patvirtina M. S. veiksmuose esant objektyviuosius fizinio smurto vartojimo sukeliant fizinį skausmą savo šeimos nariui ir artimam giminaičiui požymius.

Būtina asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn sąlyga yra pakaltinamumas. Tik pakaltinamas asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir jam gali būti skiriama bausmė, nes tik toks asmuo suvokia savo veikos pavojingumą ir bausmės paskirtį bei prasmę. Tuo tarpu nepakaltinamiems asmenims gali būti skiriamos priverčiamojo medicinos priemonės.

BK 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas BK uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų.

Byloje 2020 m. lapkričio 30 d. – gruodžio 15 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 75U-II-64/2020 nustatyta, kad baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu, t. y. 2020 m. gegužės 1 d. ir 2020 m. birželio 9 d., M. S. konstatuojamas psichikos sutrikimas – paprastoji šizofrenija (F20.6). Jai taip pat nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (F10.2). M. S. konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas, dėl ko ji šiuo metu negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Nurodyta, kad M. S. negali duoti parodymų, dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, nagrinėjant bylą teisme ir atlikti bausmę. M. S. reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis (VšĮ Rokiškio PL).

Teismo posėdžio metu ekspertės J. D. bei I. J. patvirtino ekspertizės akto išvadas bei paaiškino, jog M. S. elgesį baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu lėmė mąstymo sutrikimai, kurie būtent būdingi M. S. diagnozuotam lėtiniam psichikos sutrikimui. 

Įvertinęs šiuos duomenis, o taip pat ir liudytojų parodymus, rašytinę bylos medžiagą, teismas konstatuoja, jog dėl psichinės ligos M. S. inkriminuotų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ji padarė būdama nepakaltinama, todėl jos veiksmuose nėra kaltės.

Ekspertizės akte rekomenduojama M. S. taikyti priverstinį stacionarinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos priežiūros įstaigoje, tai yra, Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Ekspertė paaiškino, kad tokio pobūdžio priverstinė medicinos priemonė rekomenduota įvertinus tai, kad M. S. kelis kartus buvo gydyta psichiatrijos stacionaruose, jai buvo išrašyti medikamentai, kurių niekada nevartojo, todėl kilo abejonių ar ji namuose savarankiškai tikrai vartos vaistus. Niekada nebuvo gydyta ilgesnį laiką. Jai reikalingas ilgesnis gydymas. Stebėta kritikos stoka, ji nelaikė savęs ligone, tiesiog kritiškai nežiūrėjo į visą tą situaciją, kaip į baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką. Be to, ekspertizės metu stebėti agresijos protrūkiai.

Įvertinęs ekspertės, nukentėjusiosios paaiškinimus, kad ji prižiūrėtų M. S., nors jos atžvilgiu dukra kaip tik ir smurtavo, tai, jog M. S. kelis kartus buvo gydyta psichiatrijos stacionaruose, jai buvo išrašyti medikamentai, kurių niekada nevartojo, savo ligos atžvilgiu nėra kritiška, o taip pat įvertinus ir ekspertės akte komisijos išvadą, eksperčių J. D., I. J. paaiškinimus bei rekomendacijas, teismas daro išvadą, kad ambulatorinį gydymą užtikrinti nėra jokios realios galimybės. Teismo vertinimu, nukentėjusioji nebūtų pajėgi užtikrinti ambulatorinį gydymą, kaip to negalėjo užtikrinti ir anksčiau.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad M. S. yra nepakaltinama ir yra pavojinga visuomenei, todėl tikslinga skirti specialistų rekomenduojamą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis (BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas, BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 2 dalies 2 punktas).

Teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko, jos taikomos kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Kiekvienu atveju teismas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą (BK 98 straipsnio 6 dalis) ne rečiau kaip per šešis mėnesius privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo.

2020 m. gegužės 1 d. nutarimu M. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 102–103). Nutarčiai įsiteisėjus ir pradėjus ją vykdyti, M. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina.

Procesinė prievartos priemonė – atidavimas į sveikatos priežiūros įstaigą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę, paliktina galioti iki nutarties įsiteisėjimo ir vykdymo pradžios. Nutarčiai įsiteisėjus ir pradėjus ją vykdyti, ši procesinė prievartos priemonė panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais saugomi byloje (1 t., b. l. 55, 112, 117), nutarčiai įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, 107 straipsniu, 112 straipsniu, 318 straipsnio 1 dalimi, 392 straipsniu, 400–404 straipsniais, bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu,

n u t a r i a :

pripažinti, kad M. S. būdama nepakaltinama padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), ir taikyti M. S. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje – bendro stebėjimo sąlygomis.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 (šešis) mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

M. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus ir pradėjus ją vykdyti, panaikinti.

M. S. paskirtą procesinę prievartos priemonę – atidavimą į sveikatos priežiūros įstaigą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę, nutarčiai įsiteisėjus ir pradėjus ją vykdyti, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais, esančius byloje, nutarčiai įsiteisėjus, palikti byloje.

Nutartį per 20 (dvidešimt) dienų Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus apeliacine ar kasacine tvarka gali apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusieji, jų atstovai ir prokuroras.

Teisėja                Jolanta Ramonienė