Civilinė byla Nr. e2YT-7326-1030/2019

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04327-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 3.2.6.1; 3.4.5.2

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

                      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugpjūčio 28 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Monika Lapukaitė

rašytinio proceso proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, A. K..

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėja kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu dėl juridinio fakto nustatymo, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. K. mirties atsiradusį palikimą priėmė pareiškėja, R. K., pradėjusi faktiškai valdyti paveldimą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 25-26). Nurodė, kad 1970 m. pareiškėjai darbovietė suteikė vieno kambario butą (duomenys neskelbtini). Ji gautą butą iškeitė į vieno kambario didesnio ploto butą (duomenys neskelbtini), kuriame apsigyveno kartu su savo sūnumi. (duomenys neskelbtini) susituokė su A. K.. Gyvendami santuokoje, 1992 m. rugpjūčio 25 d. privatizavo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Butas buvo perkamas pareiškėjos vardu, dalį pinigų sumokant grynais, dalį – valstybės vienkartinėmis išmokomis. (duomenys neskelbtini) sutuoktinis A. K. mirė, testamento nepaliko. Palaidojusi vyrą, liko gyventi tame pačiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad 2019 m. pradžioje nutarė sudaryti testamentą ir savo butą palikti sūnui. Notarė atsisakė tvirtinti testamentą ir išaiškino, kad butas yra įgytas santuokoje ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė ne tik jai, bet ir A. K., todėl pirmiausia reikia kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jog po vyro mirties ji priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti visą butą. Pareiškėja pažymėjo, jog valdo ir naudojasi visu butu, moka komunalinius mokesčius, įsiskolinimų neturi, atliko buto remontą, sumokėjo už atliktą namo renovaciją.

Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“,  pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame prašo sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (el. b. l. 32-33). Nurodė, kad suinteresuotas asmuo valstybės įmonė ,,Turto bankas“ nėra gavusi pranešimo apie galimą A. K. palikimo perėmimą valstybei, taip pat neturi duomenų, apie paveldimo turto faktinį valdymą.

Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, kad paveldimą turtą sudaro nekilnojamasis turtas, kurį palikimo perėjimo valstybei atveju administruotų Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – valstybės įmonė „Turto bankas“, o ne VMI, civilinė byla e2YT-7326-1030/2019 nėra susijusi su VMI teisėmis ir pareigomis. Informavo, kad VMI iki 2019 m. birželio 26 d. nėra gavusi pranešimo apie galimą palikimo perėjimą valstybei. Prašo sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra. Bylą nagrinėti VMI atstovui nedalyvaujant (el. b. l. 38-39).

Suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Teismas

konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad A. K. buvo pareiškėjos R. K. sutuoktinis, santuokos sudarymo data (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 4). (duomenys neskelbtini) A. K. mirė (el. b. l. 14). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog santuokos metu 1992 m. rugpjūčio 25 d. R. K. vardu buvo įgytas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 6-7). Valstybės įmonės „Registrų centras“ Gyventojų registro pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą patvirtina, kad R. K. nuo 1980 m. kovo 3 d. yra registruota adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 15). Iš pareiškėjos pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad po A. K. mirties pareiškėja mokėjo renovacijos ir komunalinius mokesčius už butą, esantį (duomenys neskelbtini), išlaikė turtą (el. b. l. 18-19). 2019 m. rugpjūčio 16 d. Lietuvos notarų rūmų rašte Nr. S-445 nurodyta, kad 1993-2001 m. archyviniuose dokumentuose, saugomuose Lietuvos notarų rūmų archyve, duomenų apie A. K., mirusio (duomenys neskelbtini), gyvenusio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo bylos sudarymą nėra (el. b. l. 54). Klaipėdos miesto 8-ojo notaro biuro 2019 m. rugpjūčio 19 d. pranešime dėl informacijos pateikimo Nr. 0131 nurodyta, kad A. K. įstatyminiai bei testamentiniai įpėdiniai dėl turto paveldėjimo į Klaipėdos miesto 8-ąjį notaro biurą nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta. Pažymima, kad A. K. nebuvo deklaravęs savo gyvenamosios vietos, todėl paveldėjimo byla negali būti užvesta Klaipėdos m. 8-ajame notaro biure, ar paveldėjimo byla buvo užvesta kitame notaro biure, informacijos neturi (el. b. l. 55).

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).

2000 m. liepos 18 d. priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiuo įstatymu patvirtinto Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Atsižvelgiant į tai, kad A. K. mirė (duomenys neskelbtini), po jo mirties susiklosčiusiems paveldėjimo teisiniams santykiams taikytinos 1964 m. liepos 7 d. priimto Civilinio kodekso su vėlesniais pakeitimais ir papildymais nuostatos (toliau – 1964 m. CK).

1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalį, paveldint pagal įstatymą, pirmosios eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra mirusiojo vaikai (jų tarpe ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai). Šio kodekso 592 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu įstatyminis ar testamentinis įpėdinis nepriėmė palikimo arba jeigu testatorius atėmė iš įpėdinio paveldėjimo teisę, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įstatyminiams įpėdiniams ir padalijama tarp jų lygiomis. 1964 m. CK 587 straipsnyje numatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis (1 dalis); laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (2 dalis); šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (3 dalis).

Tesimų praktikoje pripažįstama, kad palikimo priėmimas, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais per įstatyme nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių interesą įgyti visas teises į palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Pareiškėjos R. K. nurodytas aplinkybes, kad po vyro mirties ji liko gyventi bute, prižiūrėjo butą, tvarkė, mokėjo mokesčius ir naudojo kaip savo, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Šie duomenys, taip pat Lietuvos notarų rūmų bei notaro pateiktas raštas leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja vienintelė priėmė A. K. palikimą – jam priklausiusią dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), pradėdama šį turtą faktiškai valdyti.

Paveldėjimas (taip pat ir priimant palikimą faktinio valdymo būdu) yra laikomas universaliu mirusio asmens teisių perėmimu, kadangi visos mirusiojo turtinės teisės ir pareigos pereina įpėdiniui. Taigi teismas daro išvadą, kad pareiškėja priėmė visą A. K. palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

CPK 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Teismas konstatuoja, kad kitokia tvarka nei nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjai nėra galimybės gauti paveldėjimą ir palikimo priėmimą patvirtinančių dokumentų.

Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams, darytina išvada, kad pareiškėjos pareiškimas yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas. Nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja R. K. po sutuoktinio A. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 444 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                Monika Lapukaitė