Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2024-12-16][nuasmeninta nutartis byloje][E1-1325-1175-2024].docx
Bylos nr.: E1-1325-1175/2024
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Panevëþio apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Rikosseuraamuslaitos pareiškėjas
Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūra (Rokiškis) 191885074 prokuroras
Kategorijos:
Bylos susijusios su Europos Sąjungos teisės ir tarptautinės teisės aktų taikymu
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Europos Sąjungos valstybių narių teismų ir kitų kompetentingų institucijų priimtų sprendimų pripažinimas ir vykdymas Lietuvos Respublikoje (BPK 365¹–3655 str.)
Sprendimų dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir probacijos pripažinimas ir vykdymas Lietuvos Respublikoje (BPK 3655 str.)
Užsienio valstybių teismų ir kitų teisminių institucijų priimtų sprendimų vykdymas

?

Baudžiamoji byla Nr. E1-1325-1175/2024

Teisminio proceso Nr. 1-37-3-00014-2024-7

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.2.2

 (S)

 

 

img1 

 

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. lapkričio 28 d.

Rokiškis

 

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjas Giedrius Nemeikšis,

sekretoriaujant Larisai Vizbarienei,

dalyvaujant prokurorei Virginijai Kliaugienei,

nuteisėtojo V. J. atstovei advokatei Donatai Juozumienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Suomijos Respublikos Baudžiamųjų sankcijų departamento prašymą dėl Suomijos Respublikos Vakarų Ūsimos pirmos instancijos teismo 2024 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. 24/113414 byloje Nr. 23/2590 V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės - viešųjų darbų bausmės pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje pagal 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/947/TVR.

 

Teismas

 

n u s t a t ė:

 

Suomijos Respublikos Vakarų Ūsimos pirmos instancijos teismo 2024 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. 24/113414 byloje Nr. 23/2590 V. J. pripažintas kaltu, padaręs Suomijos Respublikoje nusikalstamas veikas, numatytą Suomijos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 3 dalyje, 23 straipsnio 2 dalyje, 23 straipsnio 4 dalyje ir jam paskirta galutinė bausmė - 180 valandų trukmės viešųjų darbų bausmė. V. J. nuteistas dėl šių nusikalstamų veikų Suomijos Respublikoje:

1) grubus pažeidimas dėl vairavimo išgėrusiam 2023 m. liepos 1 d., Lohia: jis vairavo sunkvežimio ir priekabos junginį viešaisiais keliais, vartojęs alkoholio, kai alkoholio koncentracija jo kraujyje po vairavimo, imant kraują ištirti, buvo nustatyta 2,89 prom. (Suomijos Respublikos baudžiamojo kodekso 23 straipsnio 4 dalis);

2) Didelio pavojaus eismo saugumui sukėlimas 2023 m. liepos 1 d., Lohia: jis, kaip eismo dalyvis, vairuodamas sunkvežimio ir priekabos junginį, tyčia arba dėl grubaus neatsargumo pažeidė Kelių eismo įstatymą, kas galėjo sukelti rimtą pavojų kito asmens gyvybei ar sveikatai, štai šitokiu būdu: vairuodamas transporto priemonių junginį, nors dėl punkte „1 nusikalstama veika“ nepaisė saugaus eismo reikalaujamos pareigos praleisti kitus išvažiuojant įkelią iš degalinės ar kitos panašios su keliu sujungtos zonos; nesilaikė kelių eismo taisyklių ir susiklosčiusių aplinkybių reikalaujamo atidumo bei atsargumo, kad būtų išvengta pavojaus ir žalos; važiavo priešpriešinio eismo juosta situacijose, kai tai yra neleidžiama pagal įstatymą. Važiuodamas su transporto priemonių junginiu iš „Hiidenveden grilli“ kepsninės stovėjimo aikštelės į Turuntie kelią, Jasinevičius nepraleido Turuntie keliu važiavusio lengvojo automobilio, kurio vairuotojas, siekdamas išvengti susidūrimo, buvo priverstas aplenkti šio asmens vairuojamo transporto priemonių junginį. Dar tame pačiame punkte išvažiuojant į Turuntie kelią, šis asmuo transporto priemonių junginiu apsisukdamas išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą taip, kad bent vienas priešinga kryptimi važiuojantis automobilis buvo priverstas atsilenkti transporto priemonių junginio. Tęsiant kelionę Turuntie keliu link Helsinkio, šis asmuo, vairuojamas transporto priemonių junginys, dažnai naršė tarp eismo juostų, ne kartą važiuodamas priešpriešinio eismo juosta taip, kad kelios priešinga kryptimi artėjančios transporto priemonės, siekdamos išvengti susidūrimo, buvo priverstos atsilenkti J. vairuojamo transporto priemonių junginio. Šis asmuo toliau važiavo į Turku greitkelį, kur jis sustabdė transporto priemonių junginį ant kelkraščio, kur po akimirkos vėliau jį rado policija. Šio asmens poelgis galėjo sukelti rimtą pavojų kito asmens gyvybei ar sveikatai, atsižvelgiant į tai, kad jis, būdamas stipriai neblaivus ir vairuodamas sunkiasvorį transporto priemonių junginį, sukėlė daugybę pavojingų situacijų (Suomijos Respublikos baudžiamojo kodekso 23 straipsnio 2 dalis);

3) Kliudymas pareigūnui atlikti veiksmus 2023 m. liepos 1 d., Lohja: nenaudodamas smurto arba juo negrasindamas, šis asmuo neteisėtai kliudė arba bandė sukliudyt atlikti viešajai valdžiai priklausančius tarnybinius veiksmus arba bent jau apsunkino tai: kai policijos patrulis rado ant greitkelio kelkraščio sustojusį šį asmenį, jis sėdėjo sunkvežimio kabinoje ir nevykdė policininkų įsakymų atidaryti kabinos dureles ir išlipti iš transporto priemonės. Policininkai buvo priversti jį sutramdyti, kad ištrauktų iš transporto priemonės, o tam procedūriniam veiksmui jis priešinosi, sukiodamas rankas, kad jo nesugriebtų. Policija turėjo uždėti šiam asmeniui antrankius, kad palaužtų pasipriešinimą (Suomijos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 3 dalyje).

Teismo posėdžio metu nuteistojo V. J. atstovė prašė teismo pripažinti šią sankciją ir vykdyti ją Lietuvos Respublikoje, nes tam yra visos sąlygos. Kreipė dėmesį į tai, kad Suomijos Respublikos teismo sprendimą esminė nusikalstama veika yra transporto priemonės vairavimas, esant neblaiviam asmeniui, o tai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio sudėtį. Tuo tarpu trečioji jo padaryta veika neturėjo įtakos sankcijos skyrimui, o antroji veika - eismo saugumo pažeidimas laikytina pirmos nusikalstamos veikos sudedamąja dalimi.

Prokurorė teismo posėdyje su teikimu nesutiko, prašė jį atmesti, kadangi pagal Lietuvos Respublikos įstatymus reikalinga atriboti administracinę atsakomybę ir baudžiamąją, o tada jau yra nebeaišku, kokia bausmė turėtų būti paskirta. Kreipiamas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnį V. J. atsakytų už tai, kad jis vairavo neblaivus, tačiau, kaip jis vairavo - tai jau administracinė atsakomybė, todėl nėra aišku, kiek reikėtų skirti viešųjų darbų.

Suomijos Respublikos kompetentingos institucijos prašymas tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3655 straipsnyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, sprendimai konfiskuoti turtą ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Įstatymas) ir BPK VII dalies nuostatas. Tuo tarpu Įstatymo 25 straipsnio 3 dalies 9 punkte nustatyta, jog įstatyme numatytais atvejais pripažįstama ir vykdoma alternatyvioji bausmė ar probacijos priemonė, kurių turinį sudaro įpareigojimas atlikti viešuosius ar nemokamus darbus.

Pagal Įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punktą teismas atsisako pripažinti sprendimą dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimą dėl probacijos, jeigu sprendimas dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimas dėl probacijos priimtas dėl nusikalstamos veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą nėra laikoma nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs Suomijos Respublikos Baudžiamųjų sankcijų departamento pateiktą 2024 m. spalio 28 d. pateikto liudijimo pagal 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/947/TVR ir Suomijos Respublikos Vakarų Ūsimos pirmos instancijos teismo 2024 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. 24/113414 byloje Nr. 23/2590, sprendžia, kad V. J. Suomijos Respublikoje padaryta pirmoji nusikalstama veika pagal Suomijos Respublikos baudžiamojo kodekso 23 straipsnio 4 dalį atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – nusikaltimą, kurį padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Taip pat vertintina ir tai, kad V. J. Suomijos Respublikoje padaryta antroji nusikalstama veika pagal Suomijos Respublikos baudžiamojo kodekso 23 straipsnio 2 dalį taip pat iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nors ir dalis šiam asmeniui inkriminuotų veikų šioje kaltino dalyje atitiktų ir administracinio nusižengimo sudėtį, tačiau tai vis tiek nekeičia pačios nusikalstamos veikos kvalifikacijos. Tuo tarpu V. J. Suomijos Respublikoje padaryta trečioji nusikalstama veika pagal Suomijos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 3 dalį nepripažindintina Lietuvos Respublikoje, kadangi tokie V. J. neteisėti veiksmai atitiktų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnyje numatyto nusižengimo sudėtį.

Įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas, nusprendęs pripažinti sprendimą dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimą dėl probacijos, ta pačia nutartimi suderina kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą alternatyviąją bausmę ar probacijos priemonę su Lietuvos Respublikos baudžiamuosiuose ir bausmių vykdymo įstatymuose numatytomis bausmėmis ar kitomis priemonėmis. Pažymėtina, jog pagal Įstatymo 28 straipsnio 2 dalį suderinant alternatyviąją bausmę, draudžiama bausmę keisti kita priemone ir kitą priemonę keisti bausme. Taigi, Įstatymas nenumato aiškaus draudimo keisti bausmės rūšį, tačiau pagal Įstatymo 28 straipsnio 2 dalį suderintos alternatyviosios bausmės ar probacijos priemonės trukmė, pobūdis ir gresiančios teisinės pasekmės už jos nevykdymą turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtos alternatyviosios bausmės ar probacijos priemonės trukmę, pobūdį ir gresiančias teisines pasekmes už jos nevykdymą. Be to, Įstatymo 28 straipsnio 5 dalis reglamentuoja, kad suderinta alternatyvioji bausmė ar probacijos priemonė negali būti griežtesnė negu kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje paskirta alternatyvioji bausmė ar probacijos priemonė.

Iš Suomijos Respublikos Baudžiamųjų sankcijų departamento 2024 m. spalio 28 d. pateikto liudijimo pagal 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/947/TVR matyti, jog Suomijos Respublikoje vykusio baudžiamojo proceso metu nuteistasis V. J. su kaltinimu sutiko, teismo sprendimą gavo asmeniškai, jo neskundė. Sprendimas yra įsiteisėjęs ir vykdytinas. Šias aplinkybes patvirtino ir nuteistojo atstovė teismo posėdyje, patvirtinusi nuteistojo sutikimą su pateiktu Suomijos Respublikos Baudžiamųjų sankcijų departamento prašymu. 

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog suderintos alternatyviosios bausmės, be kita ko, pobūdis turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtos alternatyviosios bausmės, be kita ko, pobūdį, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo nuteistajam V. J. skiriant suderintą bausmę, keisti jam Suomijos Respublikos kompetentingos institucijos sprendimu paskirtos bausmės rūšį. Dėl to, teismo nuomone, nėra teisinių kliūčių šiam nuteistajam skirti viešuosius darbus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatas.

Remiantis visu tuo, Suomijos Respublikos Vakarų Ūsimos pirmos instancijos teismo 2024 m. kovo 25 d. sprendimas Nr. 24/113414 byloje Nr. 23/2590 dalyje, kurio V. J. nuteistas  pagal Suomijos Respublikos baudžiamojo kodekso 23 straipsnio 4 dalį, 23 straipsnio 2 dalį nepripažintinas Lietuvos Respublikoje ir šiuo pagrindu jam paskirta 180 valandų trukmės viešųjų darbų bausmė suderintina su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalimi, paskiriant šiam asmeniui 9 mėnesių trukmės viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti visuomenės labui po 20 valandų. Tuo tarpu likusi šio Vakarų Ūsimos pirmos instancijos teismo sprendimo dalis, kuriuo V. J. nuteistas pagal Suomijos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 3 dalį, nepripažintina Lietuvos Respublikoje, tačiau už šią veiką skirta bausmė neturi įtakos galutinės bausmės paskyrimui V. J., kaip matyti iš paties prašomo pripažinti teismo sprendimo turinio (b. l. 55). Dėl to, toks dalinis šio Vakarų Ūsimos pirmos instancijos teismo sprendimo pripažinimas neturi įtakos visos paskirtos viešųjų darbų bausmės pripažinimui.

Teismas, vadovaudamasis Įstatymo 25 straipsnio 3 dalies 9 punktu, 26, 28 straipsniais, BPK 362, 364, 3655 straipsniais,

 

n u t a r i a :

 

Suomijos Respublikos Baudžiamųjų sankcijų departamento prašymą tenkinti iš dalies.

Pripažinti Suomijos Respublikos Vakarų Ūsimos pirmos instancijos teismo 2024 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. 24/113414 byloje Nr. 23/2590, kuriuo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirta 180 valandų viešųjų darbų bausmė pagal Suomijos Respublikos baudžiamojo kodekso 23 straipsnio 4 dalį, 23 straipsnio 2 dalį ir vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Likusioje dalyje šio teismo sprendimo nepripažinti Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Suomijos Respublikos Vakarų Ūsimos pirmos instancijos teismo 2024 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. 24/113414 byloje Nr. 23/2590 nuteistam V. J. paskirtą bausmę pagal Suomijos Respublikos baudžiamojo kodekso 23 straipsnio 4 dalį, 23 straipsnio 2 dalį – 180 valandų viešųjų darbų, suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatomis, Suomijos Respublikoje įvykdytas nusikalstamas veikas prilyginant veikai, numatytai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir V. J. skirti 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui - iš viso 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) valandų viešųjų darbų.

Išaiškinti V. J., kad darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal šį straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BPK IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai nuo viešųjų darbų bausmės atleidžiamas nepilnametis. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal BPK 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Apie priimtą sprendimą informuoti Suomijos Respublikos Baudžiamųjų sankcijų departamentą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.

 

 

Teisėjas                                                         Giedrius Nemeikšis

 


Paminėta tekste:
  • BPK