Civilinė byla Nr. 3K-3-222/2009
Procesinio sprendimo kategorijos:
75.4.3; 75.8 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. gegužės 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijaus Baranausko ir Gražinos Davidonienės,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. Ž. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. Ž. ieškinį atsakovei D. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas R. Ž. prašė nutraukti jo ir atsakovės D. Ž. 1985 m. kovo 14 d. sudarytą santuoką dėl atsakovės kaltės, santuokoje įgytą 84,36 kv. m butą padalyti šalims po 1/2 dalį ir nustatyti naudojimosi juo tvarką pagal pateiktą pasiūlymą. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, butą padalyti priteisiant jį natūra atsakovei, o ieškovui iš jos – 200 000 Lt kompensaciją, taip pat priteisti jai iš ieškovo neturtinės žalos atlyginimą.
Byloje sprendžiamas ginčas dėl santuokos nutraukimo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, taip pat dėl turto padalijimo būdo, dalijamo turto vertės nustatymo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2008 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: nutraukė ieškovo R. Ž. ir atsakovės D. Ž. (Š.) santuoką, sudarytą 1985 m. kovo 14 d. Vilniaus miesto CMS, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokines pavardes – Ž. ir Ž.; pripažino ieškovui asmeninės nuosavybės teisę į pianiną „Rosler“ ir į 1/2 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančio Raseinių rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini); santuokoje bendrai įgytą nekilnojamąjį turtą – butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), padalijo šalims po 1/2 dalį ir nustatė naudojimosi juo tvarką: ieškovui skyrė naudotis kambariu, plane pažymėtu žyma 4-2 (10,94 kv. m ploto), ir kambario, plane pažymėto žyma 4-4, 13,63 kv. m dalimi iš bendro 22 kv. m ploto; atsakovei skyrė naudotis kambariu, plane pažymėtu žyma 4-5 (16,20 kv. m ploto) ir likusia 8,37 kv. m dalimi kambario, pažymėto žyma 4-4; 12,88 kv. m prieškambarį, plane pažymėtą žyma 4-1, 7,96 kv. m koridorių, pažymėtą žyma 4-3, 9,47 kv. m virtuvę, pažymėtą žymą 4-6, 4,0 kv. m vonią, pažymėtą žyma 4-7, 0,94 kv. m tualetą, pažymėtą žyma 4-8, paskyrė naudotis abiem šalims bendrai; kitą ieškinio dalį atmetė.
Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovė susituokė 1985 m. kovo 14 d., santuokoje gimė du vaikai, kurie bylos nagrinėjimo metu yra pilnamečiai. Sutuoktinių santykiai pablogėjo dėl skirtingo požiūrio į šeimos ir gyvenimo vertybes, nelojalumo vienas kitam, tarpusavio įžeidinėjimų, užgauliojimų, polinkio į alkoholį. Dėl psichologinės įtampos gyvenimas kartu šeimoje tapo neįmanomas, todėl ieškovas nuo 2004 metų rudens apsigyveno atskirai – kūrybinėje dirbtuvėje. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, kad šeimos konfliktai kildavo tiek dėl atsakovės impulsyvaus, valdingo charakterio bei dominuojamo vaidmens šeimoje, konfliktų po bendrų išgertuvių, tiek dėl ieškovo polinkio į alkoholį, pripažino, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovė neįrodė neturtinės žalos fakto, todėl nėra pagrindo priteisti jai neturtinės žalos atlyginimą. Teismas iš nekilnojamojo turto registro duomenų nustatė, kad butas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), šalims priklauso nuosavybės teisėmis po 1/2 dalį. Ieškovo vardu taip pat įregistruota 1/2 dalis žemės sklypo Raseinių rajone, (duomenys neskelbtini). Į šį žemės sklypą, ieškovo įgytą nuosavybės teisių atkūrimo procese, atsakovė pretenzijų nereiškia, jis yra asmeninė ieškovo nuosavybė, kaip ir pianinas ,,Rosler“, dėl kurio priklausymo ieškovui ginčų taip pat nėra. Spręsdami buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), padalijimo klausimą, abu sutuoktiniai siūlė tą patį variantą – vienam priteisti butą natūra, o kitam kompensuoti jo dalį pinigais. Teismas sprendė, kad toks dalijimo būdas pažeistų vieno iš sutuoktinių interesus, todėl turtas turi būti padalytas natūra. Atsižvelgdamas į CK 3.119 straipsnį ir įvertinęs bendrą situaciją Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje bei pateiktus įrodymus, teismas nustatė, kad buto rinkos vertė siekia 900 000 Lt. Kompensacija vienam sutuoktiniui turėtų sudaryti apie 450 000 Lt. Tokios sumos sutuoktiniai vienas kitam nesiūlė, manydami, kad pakankamo dydžio kompensacija būtų 200 000 – 300 000 Lt. Įvertinęs visas bylos aplinkybes ir atsižvelgęs į tai, kad ieškovas pateikė realiai įgyvendinamą patalpų atidalijimo pasiūlymą ir prisiėmė pareigą įrengti pertvaras, teismas sprendė, kad teisinga padalyti butą sutuoktiniams po 1/2 dalį, nustatant ieškovo siūlomą naudojimosi butu tvarką. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą įtraukti į dalytino turto balansą neįrengtą 55,92 kv. m ploto palėpę, nes ji neįregistruota kaip atskiras daiktas, o ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie palėpės dalių priklausymą jam ar sutuoktinei nuosavybės teise.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2008 m. lapkričio 27 d. nutartimi skundą patenkino iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė: ieškovo ir atsakovės santuokoje įgytą turtą – butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), – priteisė atsakovei natūra, o ieškovui iš atsakovės – 460 000 Lt kompensaciją; kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl santuokos iširimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovė sutiko sumokėti ieškovui piniginę kompensaciją, pageidaudama, kad butas liktų jai. Atsakovės atstovas nurodė, kad butas yra pastate, įrašytame į kultūrinių vertybių paveldo sąrašą, todėl bet koks buto perplanavimas yra negalimas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pagal CK 3.117 straipsnį pripažįstama santuokoje įgyto turto sutuoktinių dalių lygybė ir kad ieškovas iš esmės sutinka gauti 460 000 Lt piniginę kompensaciją už atsakovei tenkančią buto dalį, sprendė, jog toks šalių santuokinio turto padalijimo būdas yra tinkamiausias.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovė D. Ž. prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 27 d. nutartį iš dalies pakeisti ir priimti naują sprendimą, kuriuo santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, priteisti jai iš ieškovo 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, taip pat 217 000 Lt kompensaciją už ieškovui priklausančią turto dalį bei bylinėjimosi išlaidas; kitą nutarties dalį palikti nepakeistą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovas nuo 2004 metų nebevykdo savo kaip sutuoktinio pareigos rūpintis vaikais ir kitu sutuoktiniu, prisidėti prie šeimos turto išlaikymo bei išsaugojimo. Tai įrodo, kad santuoka iširo dėl jo, o ne dėl kasatorės kaltės. Teismas nepagrįstai netaikė CK 3.60 straipsnio 3 dalies, pagal kurią sutuoktinio kaltė preziumuojama, kai jis palieka šeimą. Ieškovas nepateikė objektyvių įrodymų, kad 2004 metais jis buvo iš namų išvarytas. Ieškovo kaltė įrodyta liudytojų parodymais ir paties ieškovo paaiškinimais, kad šeimą jis paliko savo iniciatyva. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius dėl kasatorės kaltės.
2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai butą padalijo lygiomis dalimis.
3. Apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas ieškovui kompensaciją, neatkreipė dėmesio į tai, kad turtas buvo įvertintas prieš metus, o 2008 metų lapkričio mėnesį jau buvo akivaizdus turto nuvertėjimas, dėl to turėjo būti atliktas papildomas turto vertinimas. Pagal kasatorės iniciatyva atliktą 2009 m. vasario 9 d. turto vertinimo ataskaitą buto vertė yra 650 000 Lt, taigi apeliacinės instancijos teismo priteista 460 000 Lt kompensacija yra akivaizdžiai didesnė nei ieškovui tenkanti buto dalis, nes buto 1/2 dalies vertė yra 325 000 Lt. Sprendžiant dėl turto vertės, vienas iš kriterijų yra nekilnojamojo turto registre užfiksuota turto vertė. Jeigu šalys su ja nesutinka, tai turto vertė nustatoma remiantis eksperto išvada, CPK nustatyta tvarka skiriant ekspertizę. Teismas nepagrįstai netaikė CK 3.67 (santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo) ir 3.119 (dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje) straipsnių nuostatų. Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. B. v. D. B., bylos Nr. 3K-3-92/2008, 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. R. v. G. R., bylos Nr. 3K-3-415/2008).
4. Atsižvelgiant į tai, kad dėl ieškovo kaltės iširo santuoka, pablogėjo kasatorės sveikata, jos prašoma priteisti 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma vertintina kaip protinga ir teisinga jos patirtai ir patiriamai neturtinei žalai atlyginti (CK 6.250 straipsnis).
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas R. Ž. prašo kasacinį skundą atmesti, apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir nurodo tokius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:
1. Teismas, iš byloje surinktų įrodymų nustatęs, kad moralines sutuoktinių pareigas pažeidė abi šalys, pagrįstai santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
2. Kasacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai padalijo turtą lygiomis dalimis, nepagrįstas įstatymo nuostatomis. Kasatorė neįrodė jokių aplinkybių, kurios pagal CK 3.123 straipsnį būtų pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.
3. Teismai tinkamai taikė CK 3.67 ir 3.119 straipsnius, nes santuokos nutraukimas pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, o dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Teismai, atsižvelgdami į CK 3.119 straipsnį, įvertino bendrą situaciją Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje bei pateiktus įrodymus ir nustatė, kad ginčo buto vertė siekia 900 000 Lt. Be to, atsakovė tiek apeliaciniame skunde, tiek bylos apeliacinės instancijos teismo posėdyje sutiko sumokėti piniginę kompensaciją, kad butas liktų jai. Šalių ginčo dėl ekspertų nustatytos 920 000 Lt buto vertės bylos nagrinėjimo metu nebuvo, nė viena iš šalių neprašė skirti papildomos ekspertizės.
4. Kasatorė neįrodė neturtinės žalos fakto (CK 6.250 straipsnis), taip pat kitų ieškovo civilinės atsakomybės sąlygų, todėl nebuvo pagrindo priteisti jai neturtinės žalos atlyginimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės
Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta tiek dėl vieno, tiek dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės, o atsakovė, atsikirsdama į ieškinį, atsiliepime pareiškė, kad šeima iširo dėl ieškovo kaltės. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad, esant pareikštam reikalavimui dėl santuokos nutraukimo, atsakovas savo interesus gali visavertiškai ginti pasinaudodamas atsiliepimo į ieškinį procesine forma. Toks požiūris grindžiamas tuo, kad procesiniuose įstatymuose įtvirtintas specifinis (išskirtinis) teismo vaidmuo nagrinėjant šeimos bylas. Šeimos bylose, nepaneigiant jų dispozityvaus pobūdžio, teismui skirtas aktyvus vaidmuo (CPK 376 straipsnis). Tai įgalina teismą išspręsti klausimą dėl santuokos nutraukimo ir kitu, nei ieškovas nurodo, pagrindu. Šį procesinį aspektą patvirtina ir materialinės teisės normos, pagal kurias sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, o teismas turi teisę pagal byloje nustatytas aplinkybes pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad, sprendžiant klausimą, santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, net ir nesant priešieškinio, teismo nesaisto ieškinyje pareikštas reikalavimas nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, nes atsakovui pakanka atsikirtimus dėl ieškinį pareiškusio sutuoktinio kaltės išdėstyti atsiliepime į ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-608/2005).
Kasatorė (atsakovė) kvestionuoja bylą nagrinėjusių teismų išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir nurodo, jog buvo pažeista ieškovo kaltę pagrindžianti įstatyminė prezumpcija. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, t. y. aplinkybės, kurioms esant a priori pripažįstama, jog santuoka iširo dėl įstatyminę prezumpciją atitinkančius veiksmus atlikusio sutuoktinio kaltės. Kasatorė nurodo, kad ieškovas 2004 m. spalio 8 d. paliko šeimą ir nuo to laiko nebevykdo savo kaip sutuoktinio pareigos rūpintis vaikais (išskyrus pavienius veiksmus), kitu sutuoktiniu, prisidėti prie šeimos turto išlaikymo bei išsaugojimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorės nurodytų aplinkybių visuma galėtų būti pagrindas konstatuoti ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo, remiantis viena iš įstatyme nustatytų prezumpcijų – kai sutuoktinis palieka šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Tačiau tam, kad būtų galima nurodytu pagrindu preziumuoti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, įstatyme reikalaujama dviejų aplinkybių viseto: pirma, šeimos palikimo, antra, visiško nesirūpinimo ja daugiau kaip vienerius metus. Šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka šaliai, kuri jomis grindžia savo atsikirtimą, o šios bylos atveju – ir materialinį reikalavimą (nutraukti santuoką) (CPK 178 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nustatant, jog sutuoktinis paliko šeimą, negalima apsiriboti faktu, jog sutuoktinis fiziškai nebūna kartu su kitu sutuoktiniu ir (ar) kitais šeimos nariais vienoje patalpoje. Šiai aplinkybei nustatyti būtina įvertinti objektyviųjų ir subjektyviųjų kriterijų visetą: sutuoktinių tarpusavio psichologinius santykius, šių santykių įtaką ir galimas pasekmes kitiems šeimos nariams, ypač vaikams, sutuoktinio valios dėl gyvenimo (ar negyvenimo) šeimoje savanoriškumą, patalpos, į kurią persikelia, atitiktį būstui keliamiems reikalavimams, kokiomis sąlygomis kitoje patalpoje išvykęs sutuoktinis naudojasi ir kt. Nustatant antrosios sąlygos – visiško nesirūpinimo šeima daugiau kaip vienerius metus – egzistavimą, svarbu įvertinti šeimą palikusio sutuoktinio objektyvias galimybes rūpintis šeima. Be to, teismas turi kompleksiškai įvertinti ir kitas aplinkybes: sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį ir pastangas santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas galinčias būti reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Kita vertus, visa tai yra fakto klausimai, priklausantys pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų prerogatyvai. Teismai nustatė, kad ieškovas rūpinosi šeima ir po to, kai 2004 metų rudenį išėjo gyventi atskirai, nes teikė vaikams išlaikymą, padėjo išlaikyti butą. Šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų vertinimo taisyklės nebuvo pažeistos. Teismai, įvertinę abiejų sutuoktinių asmenines savybes bei elgesį, nustatė, kad moralines sutuoktinių pareigas pažeidė abu sutuoktiniai. Su teismų padarytomis išvadomis kasacinio teismo teisėjų kolegija sutinka (CK 3.61 straipsnis).
Kasacinis skundas taip pat grindžiamas argumentu, kad teismai netinkamai sprendė neturtinės žalos atlyginimo klausimą. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 3.70 straipsnio 2 dalį nustatyta galimybė sutuoktiniui iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio reikalauti atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. CK trečiosios knygos normos detaliau nereglamentuoja neturtinės žalos atlyginimo klausimų, todėl, esant poreikiui spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo, taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis). Tačiau neturtinės žalos atlyginimo galimybė eliminuojama tuo atveju, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.70 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje konstatuota būtent tokia teisinė situacija. Dėl to kasacinio skundo argumentas laikytinas teisiškai nepagrįstu ir detaliau neanalizuotinas, tik atkreiptinas dėmesys į tai, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo, yra savarankiškas reikalavimas, kuris turi būti pareikštas ieškinio arba priešieškinio forma.
Dėl turto padalijimo būdo ir jo vertės nustatymo
Apeliacinės instancijos teismas, keisdamas apylinkės teismo sprendimą, kuriuo sutuoktinių bendras turtas – butas, esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), buvo padalytas natūra lygiomis dalimis, ir priteisdamas butą natūra kasatorei, o atsakovui – 460 000 Lt kompensaciją, iš esmės nemotyvavo savo sprendimo nei dėl turto padalijimo būdo, nei dėl turto vertės nustatymo. Tuo tarpu šalys ginčijosi dėl dalijamo turto vertės (teismui buvo pateikti du turto vertinimai, juose nurodyta skirtinga buto vertė – 602 000 Lt ir 900 000 Lt). Įstatyme nustatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Tuo atveju, jeigu byla nagrinėjama apeliacine tvarka, dalijamo turto vertė fiksuotina pagal teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo metu buvusias turto rinkos kainas. Tiek įstatyme, tiek teismų praktikoje dominuojančiu pripažįstamas turto padalijimas natūra, jeigu taip galima padalyti (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Dalijant turtą natūra, paprastai nereikia kompensuoti antrajam sutuoktiniui jo dalies pinigais. Tokiais atvejais dalytino turto vertės nustatymo klausimas iš esmės neveikia turtą besidalijančių sutuoktinių teisių. Tačiau turtą natūra priteisiant vienam sutuoktiniui bei įpareigojant jį kompensuoti antrajam šio dalį pinigais, dalijamo turto vertės nustatymas tampa itin aktualus. Turto vertei įtaką daro įvairūs veiksniai, tarp jų svarbūs ir ekonominiai pokyčiai (viso ūkio ar jo šakų stabilumas ar nuosmukis). Į tai atsakovė atkreipė dėmesį dar apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu. Pažymėtina, kad, parenkant turto padalijimo būdą, ypač kai turtas nedalijamas natūra, turi būti įvertintas sprendimo dėl turto padalijimo įvykdymo realumas bei kiti interesai ir veiksniai (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, jog ją tenkintų teismo sprendimas, kuriuo jai už jos turto dalį būtų priteista 450 000 Lt kompensacija, tačiau savo pozicijos dėl turto vertės, t. y. kad jo vertė 602 000 Lt, nekeitė. Konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl buto padalijimo neatitinka nei bendrųjų, nei šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus nustatančių proceso teisės normų reikalavimų (CPK 331 straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 4 punktai, 376 straipsnis), nes nebuvo tinkamai nustatyta dalytino daikto vertė, nepagrįstas turto padalijimo būdas. Ši nutarties dalis naikintina ir atitinkama bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 27 d. nutarties dalį dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo panaikinti ir bylos dalį pagal šalių reikalavimus padalyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 27 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Česlovas Jokūbauskas
Egidijus Baranauskas
Gražina Davidonienė