Civilinė byla Nr. e2-1078-943/2020

        Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00603-2020-8

        Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.10

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ ieškinį atsakovėms bankrutavusiai kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ ir uždarajai akcinei bendrovei „EDS INVEST“ dėl hipotekos pripažinimo pasibaigusia ir reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Interbesta“, antstolis D. K., antstolis V. M.,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Emilė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: pripažinti hipoteką pagal 2012 m. spalio 5 d. sutartinę hipoteką, 2013 m. gegužės 10 d. susitarimą dėl sutartinės hipotekos pakeitimo ir papildymo, dalyje dėl gamybinio pastato su vaistinės patalpomis, adresu (duomenys neskelbtini), hipotekos, pasibaigusia; 2) pripažinti įkeitimą pagal 2012 m. spalio 5 d. sutartinį įkeitimą pasibaigusiu; 3) pripažinti negaliojančia iš dalies    2018 m. vasario 8 d. bankrutavusios kredito unijos (toliau – KU) „Vilniaus taupomoji kasa“ ir UAB „EDS INVEST“ sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį dalyje, kuria KU „Vilniaus taupomoji kasa“ perleido, o UAB „EDS INVEST“ įsigijo reikalavimus pagal 2012 m. spalio 5 d. sutartinę hipoteką, pagal 2013 m. gegužės 10 d. susitarimą dėl sutartinės hipotekos pakeitimo ir papildymo, dalyje dėl gamybinio pastato su vaistinės patalpomis, adresu (duomenys neskelbtini), hipotekos, ir pagal 2012 m. spalio 5 d. sutartinį įkeitimą.

2.       Pareikšto ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo procesą (veiksmus) antstolio D. K. vykdomoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)dėl ieškovei UAB „Emilė“ nuosavybės teise priklausančio turto ir turtinių teisių – gamybinio pastato su vaistinės patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies nuomos teisės, adresu (duomenys neskelbtini), perleidimo.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. 

4.       Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, padarė išvadą, jog pagal ieškinyje nurodytą pagrindą ir dalyką nėra pagrindo teigti, kad ieškovės pareikšti reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti.

5.       Pasisakydamas dėl antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistavimo, teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė reikalavimus dėl pripažinimo. Ieškiniai dėl pripažinimo paprastai turi prejudicinę galią ieškiniams dėl priteisimo ir nereikalauja priverstinio vykdymo. Užtikrinti įvykdymą to, ko faktiškai nereikės vykdyti, negalima. Dėl šios priežasties teismas konstatavo, kad ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, siekiant užtikrinti teismo galimo sprendimo vykdymą pagal ieškinyje išdėstytus reikalavimus pripažinti pasibaigusius sutartinę hipoteką, susitarimą dėl sutartinės hipotekos pakeitimo ir papildymo (dalyje dėl gamybinio pastato su vaistinės patalpomis adresu (duomenys neskelbtini), hipotekos) ir sutartinį įkeitimą, neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslo ir paskirties. Kadangi prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė nėra susijusi su ieškinio reikalavimais ir neužtikrintų būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymo, teismas konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

6.       Atskirajame skunde apeliantė UAB „Emilė“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.       Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovės pareikštas ieškinys priskirtinas ieškiniams dėl pripažinimo, kurie paprastai turi prejudicinę galią ieškiniams dėl priteisimo ir nereikalauja priverstinio vykdymo. Ieškovė prašo pripažinti pasibaigusia sutartinę hipoteką jos turto atžvilgiu, nes prievolė pagal paskolos sutartį, kurios vykdymo užtikrinimui buvo sudaryta sutartinė hipoteka, jau yra įvykdyta. Hipoteka pasibaigia, kai yra tinkamai įvykdytas skolinis įsipareigojimas arba hipoteka užtikrinta prievolė pasibaigia kitais hipotekos sandoryje ar įstatymuose nustatytais pagrindais. Hipoteka taip pat pasibaigia, kai teismo sprendimu ar kitu pagrindu panaikinama hipoteka. Taigi, jau pats ieškovei palankus teismo sprendimas, kuriuo būtų patenkinti ieškovės pareikšti reikalavimai, būtų pagrindas išregistruoti hipoteką ir ieškovei nebūtų jokios būtinybės vėliau reikšti ieškinius dėl priteisimo bei reikalauti priverstinio įvykdymo.

6.2.       Teismui patenkinus ieškinį atsakovė UAB „EDS INVEST“ prarastų galimybę vykdyti išieškojimą iš ieškovės turto, kad galėtų tenkinti reikalavimus pagal su UAB „Interbesta“ sudarytą paskolos sutartį. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei priklausantis turtas gali būti parduotas iš varžytynių, kas padarytų beprasmį šioje byloje priimtiną sprendimą (jei ieškinys būtų tenkintas), nes priverstinis įkeisto turto realizavimas taip pat išlaisvina turtą nuo visų hipotekų. Turto realizavimas iš varžytynių taip pat būtų žalingas ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo požiūriu ir dėl to, kad ieškovei priklausantis turtas, kuris yra įkeistas pagal hipotekos sandorį, galimai būtų parduotas už žemesnę nei rinkos kaina.

2.       Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė UAB „EDS INVEST“ teismo prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

7.1.       Ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, siekiant užtikrinti galimo teismo sprendimo vykdymą pagal ieškinyje išdėstytus reikalavimus pripažinti pasibaigusiais sutartinę hipoteką, susitarimą dėl sutartinės hipotekos pakeitimo ir papildymo ir sutartinį įkeitimą, neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslo ir paskirties. Taigi ieškovės prašomą hipoteką / įkeitimą pripažinus pasibaigusiais nebūtų reikalingas joks priverstinis vykdymas.

7.2.       Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas paprastai taikomas įstatymo leidėjo nustatytais išimtiniais atvejais, o nagrinėjamu atveju šis ieškovės inicijuotas teisminis ginčas neatitinka nei vienos nurodytų bylų kategorijų.

7.3.       Ieškovė nepagrįstai teigia, kad varžytynėse parduodamo turto kaina yra mažesnė nei rinkos vertė. Dar daugiau, šiuo atveju vykdomojoje byloje nustatyta turto rinkos vertė nėra nuginčyta, tuo tarpu ieškovė į bylą nepateikė atskirajame skunde minimo turto vertinimo, pagal kurį turto vertė neva yra didesnė nei nustatyta vykdomojoje byloje.

7.4.       Ieškovės ieškinyje pateiktos aplinkybės yra neteisingos ir klaidinančios, todėl ieškinys neturėtų būti laikomas preliminariai pagrįstu.

7.5.       Pareikštu ieškiniu ieškovė siekia ne savo tariamų teisių pažeidimo gynimo, bet vykdymo veiksmų vilkinimo išieškant iš ieškovei įkeisto turto. Atsakovės įsitikinimu, pareikštas ieškinys yra dalis ieškovės strategijos bet kokiomis priemonėmis sustabdyti atsakovės vykdomą išieškojimą iš ieškovės turto.

3.       Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo antstolis V. M. teismo prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

8.1.       Ieškovė ieškinyje nurodo, kaip, jos manymu, turėtų būti panaudotos trečiojo asmens už realizuotą turtą gautos ir pervestos atsakovei lėšos, tačiau įvertinant visas ieškovės iniciatyva užvestas civilines bylas, ieškovės prieštaravimai tarp nurodytų bylų ir šios bylos yra akivaizdūs, todėl prašymas (atskirasis skundas) dėl laikinųjų apsaugos priemonių negali būti tenkinamas, nes neįvykdyta taip pat ir pirmoji būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

8.2.       Dėl antrosios būtinos sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismas išsamiai pasisakė ir trečiasis asmuo su tuo pilnai sutinka, todėl plačiau nepasisako.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

5.       Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 324 straipsnio 3 dalį, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, juos pripažįsta galimus priimti ir tirti. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti argumentuotas (CPK 306 straipsnio 3 dalis, 314 straipsnis, 324 straipsnio 3 dalis).

6.       Ieškovė kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė papildomą įrodymą – nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitą. Atsakovė UAB „EDS INVEST“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą teismui taip pat pateikė papildomus įrodymus: UAB „Emilė“ ir UAB „Kardos“ sutikimą / prašymą parduoti turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui; el. susirašinėjimą tarp antstolio padėjėjo ir UAB „Emilė“ atstovo; antstolių informacinės sistemos išrašą apie įvykusias varžytynes Nr. 188370.

7.       Kaip minėta, bylos šalys, teikdamos naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, turi argumentuoti, kodėl būtina pridėti naujai pateikiamus įrodymus, nes naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas, tačiau nei atsakovai, nei ieškovė nenurodo jokių motyvų, kodėl jų apeliacinės instancijos teismui teikiami nauji įrodymai turėtų būti pridėti prie nagrinėjamos bylos. Taip pat, teismo vertinimu, pateikiami įrodymai neatitinka sąsajumo reikalavimų, nes jais įrodinėjamos aplinkybės nėra susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti šalių pateiktus įrodymus, jų nevertina ir dėl jų nepasisako. Taip pat išaiškintina, kad šalys, manydamos, jog jų teikiami dokumentai gali turėti reikšmės bylos nagrinėjimui iš esmės, parengę atitinkamus procesinius prašymus pagal civilinio proceso reikalavimus, gali juos pateikti pirmosios instancijos teismui.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

8.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes tokių priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas ir teisinės taikos atkūrimas tarp šalių, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios galėtų turėti įtakos būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamą įvykdymą, status quo padėties išlaikymas, kuri leistų ieškovui, priėmus jam palankų sprendimą, tikėtis, jog sprendimas bus realiai įvykdytas.

9.       Pažymėtina, jog teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016). Teismų praktikoje išaiškinta, kad laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių bei įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų atsakovui taikymas pažeidžia ekonomiškumo principą, todėl yra neteisėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008).

10.       Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog ieškovės reikalavimams nėra taikomas priverstinis vykdymas, neatsižvelgė į tai, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei priklausantis turtas gali būti parduotas iš varžytynių, kas padarytų beprasmį šioje byloje priimtiną sprendimą (jei ieškinys būtų tenkintas), nes priverstinis įkeisto turto realizavimas taip pat išlaisvina turtą nuo visų hipotekų.

11.       Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ieškiniu prašo pripažinti pasibaigusiais sutartinę hipoteką, susitarimą dėl sutartinės hipotekos pakeitimo ir papildymo ir sutartinį įkeitimą. Kaip nurodo ir pirmosios instancijos teismas, doktrinoje ir teismų praktikoje ieškiniai pagal procesinį tikslą skirstomi į ieškinius dėl pripažinimo, priteisimo ir dėl teisinių santykių modifikavimo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad byloje pareikšti reikalavimai yra dėl pripažinimo (dalies hipotekos ir įkeitimo pripažinimo pasibaigusiais), todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai identifikavo byloje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų prigimtį ir teismo sprendimu tokius reikalavimus patenkinus kilsiančias teisines pasekmes. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad tokių reikalavimų pagrindu galėtų būti panaikintas (išnykti) išieškojimo pagrindas priverstinio vykdymo procese. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje susiklosčiusioje procesinėje situacijoje, nustačius visas būtinas sąlygas, galėtų būti taikoma laikinoji apsaugos priemonė, įtvirtinta CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte.

12.       CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, gali būti taikoma, kai prasidėjus vykdymo procesui skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas (šiuo atveju hipotekos ir įkeitimo sandoriai, kurių pagrindu yra išduoti notaro vykdomieji įrašai). Tačiau kaip minėta, tokiu atveju būtina nustatyti ar egzistuoja sąlygos tokios priemonės taikymui. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad egzistuoja tikėtino ieškinio pagrįstumo sąlyga, todėl spręstina, ar egzistuoja antroji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmė būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įgyvendinimui.

13.       Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis ir esmė – rizikos (grėsmės), kad ieškovui galbūt palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas ar jo įvykdymas bus apsunkintas, eliminavimas. Būtent grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nustatymas (kartu egzistuojant preliminaraus ieškinio pagrįstumo sąlygai) ir apsprendžia poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tokios grėsmės buvimas ar nebuvimas kiekvienu atveju vertinamas individualiai konkrečioje byloje pagal joje nustatytas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-464/2020).

14.       Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad teismui patenkinus ieškinį, atsakovė UAB „EDS INVEST“ siekdama patenkinti reikalavimus pagal su UAB „Interbesta“ sudarytą paskolos sutartį, prarastų galimybę vykdyti išieškojimą iš ieškovės turto. Tačiau vien hipotetinis teiginys, kad lėšos bus išieškotos iš ieškovės įkeisto turto, dabartinėje proceso stadijoje nepagrindžia grėsmės galimai ieškovei palankaus sprendimo įgyvendinimui.

15.       Grėsmę būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimui įvykdymui ieškovė taip pat grindžia tuo, kad ieškovei priklausantis turtas, kuris yra įkeistas pagal hipotekos sandorį, galimai būtų parduotas už žemesnę nei rinkos kaina. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie hipotetiniai apeliantės svarstymai neparemti jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Nors CPK vykdymo proceso taisyklės numato mažesnę nei rinkos kaina pradinę turto pardavimo varžytynėse kainą (CPK 718 straipsnis), tačiau visa priverstinio vykdymo sistema orientuota į turto pardavimą už įmanomai didžiausią kainą, kartu suteikiant skolininkui procesines garantijas dalyvauti turto įkainojimo procese (CPK 681–682 straipsniai), taip pat skolininkas turi teisę iki varžytinių pradžios pasiūlyti turto pirkėją (CPK 704 straipsnis). Teismo vertinimu, apeliantė šiame proceso etape neįrodė grėsmės būsimo galbūt jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl nėra pagrindo taikyti jos prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

16.       Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).        

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                              Egidija Tamošiūnienė