Baudžiamoji byla Nr. 1A-242-168/2012
Teisminio proceso Nr. 1-50-9-00030-2011-2
Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. kovo 30 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Nijolės Sušinskienės (kolegijos pirmininkė), Algirdo Gapučio ir Ričardo Gilio, sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei, dalyvaujant prokurorei Jolitai Pocienei, gynėjai advokatei Lidijai Blinkevičienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal V. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-01-25 nuosprendžio, kuriuo V. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 245 str. 18 MGL (2340 litų) bauda.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
V. J. nuteistas už tai, kad jis nevykdė Panevėžio apygardos teismo 2011-05-24 nutarties, nesusijusios su bausmėmis, t.y. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), privalėdamas pagal Panevėžio apygardos teismo 2011-05-24 nutartį civilinėje byloje Nr. B2-674-198/2011 per 10 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo, t.y. nuo 2011-07-28, perduoti bankrutuojančios įmonės administratoriui, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui, įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, jų neperdavė.
V. J. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-01-25 nuosprendį ir faktiškai prašo jį išteisinti, panaikinti iš jo priteistą proceso išlaidų atlyginimą valstybei. Taip pat V. J. apeliaciniu skundu prašo iš valstybės priteisti 10000 Lt už patirtą moralinę žalą.
Apeliantas nurodo, kad nuo 2011-07-28 iki 2011-08-01 pagal įsiteisėjusią 2011-05-24 Panevėžio apygardos teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. B2-674-198/2011, niekas nesikreipė į jį dėl turto ir dokumentų paėmimo, nurodo, kad nuo 2011-08-02 buvo išleistas eilinių atostogų. Pažymi, kad pagal bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriaus veiklos ataskaitą, sudarytą 2011-12-04, matyti, kad dėl įmonės turto ir dokumentų perėmimo kreiptasi 2011-08-29 ir tą pačią dieną užregistruotas prašymas Panevėžio apygardos prokuratūroje dėl teismo nutarties nevykdymo. Pagal 2011-09-15 kratos orderį atlikus kratą įmonės vadovo namuose, buvo paimta dalis įmonės 2007m., 2008 m. dokumentų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonė VW Transporter, priklausanti A. J.. Nurodo, kad nors buvo pateikti transporto priemonių liudijimai, pareigūnai neatsižvelgė į nuosavybės teises. Apeliantas teigia, kad kratos atlikimas nebuvo reikalingas, nes administratoriaus D. S. teigimu bankroto procedūros vykdymui buvo reikalingi dokumentai tik už 36 mėnesius iki bankroto iškėlimo datos. Nurodo, jog atostogų metu pasijuto blogai, jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas nuo 2011-08-30 iki 2011-10-10. Apie jo nedarbingumą buvo informuota Panevėžio apygardos teismo teisėja ir darbdavys D. S..
Apeliantas teigia, kad nepagrįstai nuosprendyje nurodoma, kad jis turėjo galimybę perduoti administratoriui įmonės dokumentus net atostogų metu, kadangi tai prieštarauja DK 119 str., kuriame teigiama, kad darbuotojo neturi būti reikalaujama atlikti papildomus darbus jo atostogų metu. Taip pat nurodo, kad D. S., būdamas jo darbdavys, galėjo jį iškviesti iš atostogų ir perimti visus dokumentus, tačiau to nepadarė. Pagal 2011-10-13 priėmimo-perdavimo aktą įmonės dokumentai buvo perduoti.
Teismo posėdyje gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
V. J. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 245 str., jo kaltė yra įrodyta bylos įrodymų visuma.
Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjusių teismų sprendimų (tarp jų ir nesusijusių su bausme) nevykdymas yra pavojinga veika, kuria trukdoma vykdyti teisingumą, griaunamas teismų valdžios autoritetas, neatkuriamos nukentėjusiųjų pažeistos teisės ir teisėti interesai.
BK 245 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis. Pagal teismų praktiką teismo sprendimo nevykdymas – tai susilaikymas nuo teismo sprendimu paskirtos pareigos vykdymo, turint objektyvią galimybę ją įvykdyti. Asmuo atsako pagal šį straipsnį, jeigu jis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos, ir to norėjo (kasacinės nutartys Nr. 2K-47/2009, 2K-584/2010).
Nors apeliantas skunde teigia, kad į jį nebuvo kreiptasi dėl įmonės turto ir dokumentų perėmimo, jis buvo išleistas atostogų, o vėliau jis susirgo, baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybės visuma nekelia teismui abejonių, kad V. J. veiksmuose yra baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 245 str. požymiai, taip pat ir tiesioginė tyčia padaryti minėtą nusikalstamą veiką.
2011-05-24 Panevėžio apygardos teismo nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. J. įpareigotas per 10 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės turtą pagal balansą ir visus dokumentus (b.l. 3-5). Iš baudžiamosios bylos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) V. J. dėl minėtos nutarties padavė atskirąjį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui, pats jį pasirašė ( b.l. 22). 2011-05-24 Panevėžio apygardos teismo nutartis, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, įsiteisėjo 2011-07-28, Lietuvos apeliaciniam teismui išnagrinėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą (b.l. 24). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pats V. J. pripažino, kad Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, kuria, buvo atmestas atskirasis skundas dėl 2011-05-24 Panevėžio apygardos teismo nutarties iškelti bankroto bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis gavo ( b.l. 109-110). Taigi, iš šių aplinkybių matyti, kad V. J. buvo žinoma, jog pagal nutartį, kuria iškelta bankroto byla jo vadovaujamai bendrovei, jis per 10 dešimties dienų laikotarpį turi bankroto administratoriui perduoti įmonės turtą pagal balansą, sudarytą minėtai nutarčiai įsiteisėjus, ir visus dokumentus. Nors apeliantas teigia, kad bendrovės dokumentų jis neperdavė, nes atostogavo, tačiau pirmosios instancijos teisme jis paaiškino, kad atostogų išėjo nuo 2011-08-02, ką patvirtina ir byloje esantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) V. J. 2011-07-29 įsakymas Nr. 6, iš kurio matyti, kad matyti, kad jis buvo išleistas eilinių atostogų nuo 2011-08-02 iki 2011-08-29 (b .l. 92), tačiau nutartis, kuria buvo iškelta bankroto byla ir V. J. įpareigotas perduoti bendrovės turtą ir dokumentus, įsiteisėjo jau 2011-07-28. Net ir tuo atveju, jei apeliantas iki įsakymo dėl atostogų priėmimo apie atskirojo skundo išnagrinėjimo rezultatą nežinojo, tačiau to, kad 2011-07-28 Lietuvos apeliacinio teismo nutartį jis gavo, kaip minėta, V. J. neneigė, todėl jis būdamas informuotas, apie 2011-05-24 Panevėžio apygardos teismo nutarties įsiteisėjimą, privalėjo šią nutartį vykdyti. Kartu teismas pažymi, kad LR Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 2 p. nurodyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų. Todėl V. J. pareigos grąžinti bendrovės, kuriai iškelta bankroto byla, dokumentus ir turtą, aplinkybė, jog jis buvo atostogose, nepašalina. Nepagrįstai apeliantas teigia ir tai, kad jis neperdavė dokumentų, kadangi į jį niekas dėl to nesikreipė. Iš 2011-05-24 Panevėžio apygardos teismo nutarties matyti, kad būtent V. J. minėta nutartimi buvo įpareigotas bendrovės turtą ir dokumentus perduoti nutartyje nurodytam paskirta administratoriui. Be to, liudytojas V. S., parodė, kad jis netgi buvo atvykęs pas V. J. į namus, tačiau V. J. prašė pasišalinti iš privačios teritorijos (b.l. 109-110). Nors apeliantas skunde teigia, kad nuo 2011-08-30 iki 2011-10-10 jis sirgo ir buvo nedarbingas, tai patvirtina ir baudžiamojoje byloje esanti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pažyma (b.l. 28), tačiau atsižvelgiant į tai, kad jo ligos pradžia 2011-08-30, t.y. daugiau nei mėnuo nuo nutarties perduoti bendrovės dokumentus ir turtą įsiteisėjimo, apie kurią jam buvo žinoma, bei į tai, kad iš baudžiamojoje byloje esančio kratos protokolo matyti, kad bendrovės dokumentai 2011-09-15 buvo rasti pas V. J. namuose (b.l. 34-35), teismas sprendžia, kad jam neabejotinai buvo žinoma, kad pagal įsiteisėjusią nutartį niekas kitas šių jo turimų dokumentų paskirtam bankrutuojančios įmonės administratoriui perduoti negalės, todėl jis tinkamu pareigos perduoti bendrovės dokumentus įvykdymu nepasirūpino.
Esant šioms aplinkybėms, buvo pagrįstai nustatyta, kad V. J., privalėdamas vykdyti teismo sprendimu (nutartimi dėl bankroto bylos iškėlimo) jam nustatytą pareigą – per dešimt dienų nuo jos įsiteisėjimo perduoti bankrutuojančios bendrovės administratoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės turtą pagal balansą ir visus dokumentus, tyčia to nedarė. Tai, kad jis vengė vykdyti teismo nutartį, rodo tos aplinkybės, jog žinodamas apie nutarties įsiteisėjimą bei tai, kad jis bendrovės dokumentus laiko namuose, ir jokios objektyvios galimybės juos perduoti administratoriui niekas kitas neturėjo, išskyrus jį patį, jis jų neperdavė, jų neperdavė ir atvykusiam į jo namus D. S., o liepė jam pasišalinti, nors kaip įmonės direktorius jau buvo netekęs savo įgaliojimų iki ligos. Tik atlikus jo namuose kratą, bendrovės dokumentai buvo paimti. Šios aplinkybės rodo, kad V. J. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos, ir to norėjo. Kadangi įmonės finansiniai dokumentai buvo laikomi V. J. namuose, teismo nutarties niekas kitas negalėjo įvykdyti, dėl ko jo veika pagrįstai pripažinta nusikalstama ir įvertinta pagal BK 245 straipsnį (kasacinė nutartis 2K-7-233/2007).
Kadangi V. J. pripažintas kaltu pagal BK 245 str. iš jo 203.06 Lt atlyginimas valstybei proceso išlaidų priteistas pagrįstai.
Kolegija V. J. prašymo jam priteisti iš valstybės 10000 Lt neturinės žalos atlyginimą nenagrinėja. Jeigu apeliantas mano, kad jam neteisėtais valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmais buvo padaryta kokia nors žala, jis dėl jos atlyginimo gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r i a :
V. J. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkė Nijolė Sušinskienė
Teisėjai Ričardas Gilys
Algirdas Gaputis