Civilinė byla Nr. e2-647-567/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00023-2021-5
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.5.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugsėjo 3 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič, Astos Radzevičienės ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Propack powder and formula“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 6 d. nutarties atsisakyti patvirtinti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Propack powder and formula“ finansinį reikalavimą likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „IEVROKA“ bankroto byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Propack powder and formula“ (buvęs pavadinimas UAB „Panerių metalas“) prašė patvirtinti 16 919,33 Eur finansinį reikalavimą likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB) „IEVROKA“ bankroto byloje.
2. Pareiškėja nurodė, kad Alytaus apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2878-308/2023 nusprendė pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2020 m. kovo 1 d. UAB „IEVROKA“ ir UAB „Diguva“ sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį bei taikyti vienašalę restituciją – grąžinti UAB „IEVROKA“ 16 919,33 Eur reikalavimo teisę į UAB „Propack powder and formula“. Kauno apygardos teismas 2024 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-115-587/2024 nutarė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėja nurodytą teismo sprendimą įvykdė, t. y. sumokėjo atsakovei 16 919,33 Eur. Pareiškėja tapo atsakovės kreditore, nes atsakovė iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo buvo skolinga pareiškėjai. Pareiškėjos pareiga sumokėti LUAB „IEVROKA“ 16 919,33 Eur kilo dėl to, kad ji anksčiau neatliko teisės aktų reikalaujamos formos priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo, o šiuo metu toks įskaitymas yra negalimas, nes atsakovei iškelta bankroto byla.
3. Atsakovės LUAB „IEVROKA“ nemokumo administratorė UAB „Tamtamas“ (toliau – ir nemokumo administratorė) su pareiškėjos prašymu nesutiko, nurodė, kad pareiškėja praleido terminą finansiniam reikalavimui pareikšti, o prašomas patvirtinti finansinis reikalavimas yra nepagrįstas įrodymais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 6 d. nutartimi nutarė atsisakyti patvirtinti pareiškėjos UAB „Propack powder and formula“ 16 919,33 Eur finansinį reikalavimą.
5. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2024 m. vasario 22 d. nutartimi paliko nepakeistą Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2020 m. kovo 1 d. LUAB „IEVROKA“ ir UAB „Diguva“ sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį ir taikyti vienašalę restituciją, grąžinant LUAB „IEVROKA“ reikalavimo teisę į UAB „Propack powder and formula“ dėl 16 919,33 Eur skolos išreikalavimo, bei priteisti LUAB „IEVROKA“ iš UAB „Propack powder and formula“ 16 919,33 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 16 919,33 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. kovo 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
6. Teismas nurodė, kad pareiškėja praleido terminą kreiptis į LUAB „IEVROKA“ nemokumo administratorę dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, nes terminas baigėsi 2024 m. kovo 25 d., o pareiškėja kreipėsi tik 2024 m. balandžio 17 d. Teismas nenustatė akivaizdaus pareiškėjos nerūpestingumo ar piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Teismas pažymėjo, kad dėl pareiškėjos praleisto termino finansiniam reikalavimui pareikšti neatsiras neigiamų padarinių likviduojamai dėl bankroto įmonei, todėl priėjo išvadą, jog nustatytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą atnaujinti pareiškėjai terminą finansiniam reikalavimui pareikšti.
7. Teismas nurodė, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, jog ji įvykdė įsiteisėjusį Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą, t. y. sumokėjo LUAB „IEVROKA“ 16 919,13 Eur skolą, o jei ir būtų tai padariusi, tai savaime nepatvirtina pareiškėjos prašomo finansinio reikalavimo pagrįstumo.
8. Teismas pažymėjo, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 22 d. nutartyje ir Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendime konstatuota dėl UAB „Propack powder and formula“ įsiskolinimo LUAB ,,IEVROKA“ ir nepasisakyta dėl LUAB ,,IEVROKA“ įsiskolinimo pareiškėjai. Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 22 d. nutartyje nustatyta, kad pareiškėjos UAB „Propack powder and formula“ pateikta 2020 m. kovo 1 d. skolos išklotinė nėra tinkamas buhalterinis dokumentas, patvirtinantis, jog LUAB ,,IEVROKA“ yra skolinga pareiškėjai UAB „Propack powder and formula“.
9. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, nutarė nepatvirtinti pareiškėjos UAB „Propack powder and formula“ 16 919,13 Eur finansinio reikalavimo LUAB „IEVROKA“ bankroto byloje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atskirajame skunde pareiškėja UAB „Propack powder and formula“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti pareiškėjos 16 919,33 Eur finansinį reikalavimą LUAB „IEVROKA“ bankroto byloje. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Teismas nepagrįstai nepatvirtino pareiškėjos finansinio reikalavimo. Atsakovės nemokumo administratorė neginčijo, kad pareiškėja įvykdė Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą, todėl teismas nepagrįstai suabejojo, jog pareiškėja neįvykdė minėto sprendimo, t. y. jog nesumokėjo atsakovei priteistos 16 919,13 Eur skolos.
10.2. Teismas nepagrįstai vadovavosi Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 4 d. nutartyje nurodyta aplinkybe, kad pareiškėjos 2020 m. kovo 1 d. skolos išklotinė nėra tinkamas buhalterinis dokumentas, patvirtinantis, jog LUAB „IEVROKA“ yra skolinga pareiškėjai. Teismas neatsižvelgė, kad Kauno apygardos teismas 2024 m. vasario 4 d. nutartyje nurodė, jog pareiškėja nepateikė įrodymų, jog pranešė LUAB „IEVROKA“ apie priešpriešinių skolų įskaitymą, todėl nurodytos skolos išklotinės nelaikė įrodymu, patvirtinančiu tarpusavio skolų įskaitymą. Kauno apygardos teismas pažymėjo, kad LUAB „IEVROKA“ neįrodė, jog pareiškėja įskaitė 16 919,33 Eur skolą pagal sąskaitą faktūrą, todėl konstatavo, jog šis reikalavimas yra galiojantis.
10.3. Atsakovės skolą pareiškėjai pagrindžiantys įrodymai (pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai) yra pateikti Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-136-1080/2024. Nurodytoje byloje LUAB „IEVROKA“ dalyvauja ieškovės procesinius statusu, todėl šios įmonės nemokumo administratorei yra žinoma apie pareiškėjos finansinio reikalavimo pagrįstumą, tačiau nemokumo administratorė šią informaciją nuslėpė. Toks nesąžiningas atsakovės nemokumo administratorės elgesys užkirto galimybę teismui nustatyti esmines bylos aplinkybes ir atskleisti bylos esmę.
11. Atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą atsakovė LUAB „IEVROKA“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Tamtamas“, prašo pareiškėjos atskirąjį skundą laikyti nepaduotu arba atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
11.1. Pareiškėja atskirąjį skundą dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2024 m. birželio 6 d. nutarties pateikė tik 2024 m. liepos 8 d., t. y. po nutarties įsiteisėjimo. Pirmosios instancijos teismas, atnaujindamas terminą atskirajam skundui paduoti, buvo suklaidintas, nes pareiškėja naudojasi Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalu, todėl atskirąjį skundą galėjo pateikti laiku.
11.2. Pareiškėjos atskirasis skundas turi trūkumų, nes pareiškėja už atskirąjį skundą nesumokėjo žyminio mokesčio.
11.3. Pareiškėjos nurodytuose Alytaus apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo procesiniuose sprendimuose nebuvo pasisakyta dėl pareiškėjos turimų materialinių teisių į LUAB „IEVROKA“, o kitų įrodymų, patvirtinančių prašomą patvirtinti finansinį reikalavimą, pareiškėja nepateikė. Nurodytose bylose teismai pažymėjo, kad pareiškėjos skolos išklotinė nepatvirtina tarpusavio 16 919,33 Eur skolos įskaitymo.
11.4. Pareiškėjos finansinis reikalavimas negali būti tvirtinamas ir dėl to, kad pareiškėja daugiau kaip 3 metus praleido terminą finansiniam reikalavimui pareikšti. Pareiškėja prašyme patvirtinti finansinį reikalavimą nenurodė argumentų dėl termino pareikšti finansinį reikalavimą praleidimo priežasčių.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų
12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti patvirtinti pareiškėjos finansinį reikalavimą likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens bankroto byloje yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl esminių faktinių aplinkybių
13. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 15 d. nutartimi LUAB ,,IEVROKA“ iškelta bankroto byla, įmonės nemokumo administratore paskirta UAB ,,Tamtamas“, kreditoriams nustatytas 30 dienų terminas nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje dienos pateikti paskirtai nemokumo administratorei savo finansinius reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. vasario 23 d.
14. 2023 m. kovo 6 d. LUAB „IEVROKA“ kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą, prašydama:
14.1. pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2020 m. kovo 1 d. LUAB „IEVROKA“ ir UAB „Diguva“ sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 2020-03-01;
14.2. taikyti vienašalę restituciją – grąžinti ieškovei LUAB „IEVROKA“ reikalavimo teisę į UAB „Propack powder and formula“ dėl 16 919,33 Eur skolos išreikalavimo;
14.3. priteisti iš UAB „Propack powder and formula“ ieškovei LUAB „IEVROKA“ 16 919,33 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 16 919,33 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
15. LUAB „IEVROKA“ ieškinyje nurodė, kad reikalavimo perleidimo sutartis pažeidė ieškovės ir jos kreditorių interesus, nes reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovė perleido UAB „Diguva“ 16 919,33 Eur reikalavimo teisę į skolininkės UAB „Propack powder and formula“ mokėtinas sumas, susijusias su 16 919,33 Eur skolos išieškojimu, nors sutarties sudarymo metu LUAB „IEVROKA“ buvo nemoki. UAB „Propack powder and formula“ skolinga ieškovei 16 919,33 Eur pagal neapmokėtą 2019 m. sausio 2 d. sąskaitą faktūrą už armatūros įsigijimą.
16. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2878-308/2023 nusprendė tenkinti LUAB „IEVROKA“ ieškinį visiškai:
16.1. pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2020 m. kovo 1 d. LUAB „IEVROKA“ ir UAB „Diguva“ sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 2020-03-01;
16.2. taikyti vienašalę restituciją – grąžinti ieškovei LUAB „IEVROKA“ reikalavimo teisę į UAB „Propack powder and formula“ dėl 16 919,33 Eur skolos išreikalavimo;
16.3. priteisti iš UAB „Propack powder and formula“ ieškovei LUAB „IEVROKA“ 16 919,33 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 16 919,33 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. kovo 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
17. Kauno apygardos teismas 2024 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-115-587/2024 nutarė palikti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą nepakeistą ir priteisti iš UAB „Propack powder and formula“ ieškovei LUAB „IEVROKA“ 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kauno apygardos teismas nurodė, kad reikalavimo perleidimo sutartis pažeidė ieškovės ir jos kreditorių interesus, nes sutarties sudarymo metu ieškovė buvo nemoki, sutartis buvo neatlygintinė, sandorio šalys buvo nesąžiningos. Teismas dėl UAB „Propack powder and formula“ 16 919,33 Eur įsiskolinimo ieškovei nurodė, kad UAB „Propack powder and formula“ pateikta 2020 m. kovo 1 d. skolos išklotinė (lentelė) nepatvirtina tarpusavio skolų įskaitymo, ši lentelė nelaikytina buhalterinės apskaitos dokumentu, joje nėra atsakingų asmenų parašų, skolų tarpusavio suderinimo žymų. Teismas konstatavo, kad UAB „Propack powder and formula“ neįrodė, jog apie tarpusavio skolų įskaitymą informavo ieškovę. Teismas priėjo išvadą, kad LUAB „IEVROKA“ 16 919,33 Eur reikalavimas į UAB „Propack powder and formula“ yra galiojantis.
Dėl naujų įrodymų ir termino atskirajam skundui pateikti atnaujinimo
18. Atsakovės nemokumo administratorė prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikė išrašus iš Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (toliau – EPP) apie UAB „Propack powder and formula“ teiktus procesinius dokumentus civilinėse bylose Nr. e2S-719-343/2023 ir Nr. e2-544-516/2023, taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 8 d. pranešimą civilinėje byloje Nr. e2-544-516/2023 apie nutarties išsiuntimą UAB „Propack powder and formula“. Šiais įrodymais atsakovė įrodinėja, kad pareiškėja UAB „Propack powder and formula“ naudojasi EPP, todėl atskirąjį skundą šioje byloje galėjo pateikti laiku.
19. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021).
20. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atsakovės pateiktais naujais įrodymais, prieina išvadą, kad juose nurodyti duomenys nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku ir nėra reikšmingi, vertinant apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, nes šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalykas yra aplinkybės, susijusios su pareiškėjos prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo pagrįstumu.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 78 straipsnio 5 dalį, atnaujindamas procesinį terminą, teismas priima rezoliuciją, o atsisakydamas patenkinti tokį pareiškimą – motyvuotą nutartį. Pagal šio straipsnio 6 dalį dėl teismo nutarties, kuria atmetamas pareiškimas dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo, gali būti duodamas atskirasis skundas. Įstatyme nereglamentuojama, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl teismui, nagrinėjančiam prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo, suteikta diskrecijos teisė įvertinti nurodytų priežasčių svarbą. Svarbiomis priežastimis gali būti pripažįstamos tik tokios priežastys, kurios iš tikrųjų buvo per įstatymo nustatytą ar teismo paskirtą terminą ir objektyviai sutrukdė asmeniui ar atėmė iš jo galimybę atlikti procesinį veiksmą per įstatymo nustatytą ar teismo paskirtą terminą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-917-381/2016).
22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į praleisto termino trukmę, įvertinti termino praleidimo trukmę ir nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo ir kitus elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, ginčo esmę bei kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013).
23. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. liepos 8 d. rezoliucija nutarė priimti apeliantės atskirąjį skundą, t. y. iš esmės teismas rezoliucija įvertino termino atskirajam skundui paduoti praleidimo priežastis, šiuo procesiniu veiksmu pripažindamas jas svarbiomis ir faktiškai atnaujino terminą atskirajam skundui dėl 2024 m. birželio 6 d. nutarties paduoti. Taigi, apeliantė praleido terminą atskirajam skundui paduoti, kita vertus, pirmosios instancijos teismas atskirąjį skundą rezoliucija priėmė (CPK 310, 335, 338 straipsniai) ir jį persiuntė nagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teismui, vadinasi, rezoliucija faktiškai atnaujino ir praleistą terminą (CPK 78 straipsnio 5 dalis). Įstatymų leidėjas nėra nustatęs reikalavimo motyvuoti rezoliucijas, nenustato pareigos motyvuoti ir priimto procesinio sprendimo dėl termino atnaujinimo, nes motyvus reikalinga nurodyti tik atsisakant atnaujinti praleistą terminą, taip pat nenumato ir tokio atlikto teismo procesinio veiksmo apskundimo (apeliacijos) galimybės (CPK 78 straipsnio 6 dalis).
24. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo pakartotinai (t. y. iš naujo) spręsti atskirojo skundo priėmimo klausimą, nes šis klausimas teismo jau yra išspręstas. Panašios pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1042-381/2017; 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-231-464/2018).
25. Taigi, nurodytas pirmosios instancijos teismo procesinis veiksmas nėra apeliacijos objektas, todėl apeliacinės instancijos teismas nepriima atsakovės pateiktų naujų įrodymų ir nepasisako dėl atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytų argumentų, kad apeliantė terminą atskirajam skundui paduoti praleido be svarbių priežasčių.
Dėl žyminio mokesčio
26. Atsakovės nemokumo administratorė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad apeliantės atskirasis skundas turi trūkumų, nes apeliantė nesumokėjo žyminio mokesčio, todėl atskirasis skundas turėtų būti laikomas nepaduotu.
27. CPK 80 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad už atskiruosius skundus bankroto ir restruktūrizavimo bylose mokamas 50 Eur žyminis mokestis. Jeigu procesiniai dokumentai teikiami į bylą tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 proc. už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos sumos (CPK 80 straipsnio 7 dalis).
28. CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurio bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šioje byloje paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio už ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo (CPK 83 straipsnio 2 dalis).
29. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad atskirieji skundai bankroto ar restruktūrizavimo bylose žyminiu mokesčiu neapmokestinami tik esant CPK ar kituose įstatymuose nustatytiems atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindams, pavyzdžiui, kai atskiruosius skundus paduoda bankrutuojančio ar restruktūrizuojamo asmens darbuotojai (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas), valstybės ir savivaldybės institucijos, siekdamos apginti valstybės ar savivaldybės interesus (pvz., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir pan.) (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas; Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 8 dalis), Lietuvos bankas, akcinė bendrovė Turto bankas, valstybės įmonė Valstybės turto fondas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 11 punktas), asmenys, kuriems iškeltos bankroto ar restruktūrizavimo bylos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), kreditoriai, pareiškę finansinius reikalavimus bankroto ar restruktūrizavimo bylose, kai pirmosios instancijos teismas jų reikalavimų netenkina visiškai arba iš dalies – dėl teismo nutarties netenkinti jų reikalavimo ar jo dalies (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), asmenys, kurių atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindai įtvirtinti kituose įstatymuose (pvz., asmenys, turintys teisę į antrinę teisinę pagalbą). Kitais atvejais, siekiant užtikrinti nemokumo procesų efektyvumą ir apriboti nepagrįstus skundus, žyminis mokestis už atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose CPK 80 straipsnio 2 dalies pagrindu yra mokamas. Pavyzdžiui, žyminį mokestį moka bankrutuojančio ar restruktūrizuojamo asmens kreditoriai – už visus bankroto ar restruktūrizavimo bylose kylančius ginčus, išskyrus dėl savo pareikšto reikalavimo patvirtinimo, taip pat bankrutuojančio ar restruktūrizuojamo juridinio asmens dalyviai ar kiti bankroto ir restruktūrizavimo bylose sprendžiamais klausimais suinteresuoti asmenys (laiduotojai, garantai ir pan.), nemokumo administratorius, kai ginčas išimtinai susijęs su jo statusu ir (ar) interesu (pvz., dėl administravimo išlaidų dydžio, atlyginimo, atstatydinimo ar pan.), ir kt. (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1206-790/2020 20 punktas).
30. Taigi, atskirieji skundai bankroto bylose žyminiu mokesčiu neapmokestinami, kai atskiruosius skundus paduoda likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens kreditoriai, pareiškę finansinius reikalavimus bankroto bylose, kai pirmosios instancijos teismas jų reikalavimų netenkina visiškai arba iš dalies – dėl teismo nutarties nepatvirtinti jų reikalavimo ar jo dalies (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
31. Nagrinėjamu atveju žyminis mokestis už pareiškėjos paduotą atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties atsisakyti patvirtinti pareiškėjos finansinį reikalavimą atsakovės bankroto byloje neturi būti mokamas pagal CPK 83 straipsnyje nurodytą teisinį reglamentavimą (atleidimas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų) ir Lietuvos apeliacinio teismo praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1206-790/2020). Taigi, aplinkybė, kad pareiškėja nagrinėjamu atveju už paduotą atskirąjį skundą nesumokėjo žyminio mokesčio, nėra šio skundo trūkumas, nes ji pagal įstatymą yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Dėl termino finansiniam reikalavimui pareikšti
32. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti likviduojamos dėl bankroto įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai ir apsaugoti likviduojamos dėl bankroto įmonės interesai. Bankroto teisiniai santykiai susiklosto ne tik dėl kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo, bet paprastai daro įtaką ir kitų subjektų, kuriems įmonės bankroto procedūros sukelia ar gali sukelti atitinkamas teises ar pareigas, teisėtiems interesams, todėl bankroto procesui yra taikomas specifinis teisinis reguliavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012). Taigi, asmenys, siekiantys, kad būtų patenkinti jų finansiniai reikalavimai, nukreipti likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens atžvilgiu, ir būtų tinkamai apginti jų interesai kito juridinio asmens bankroto procese, savo teises turi įgyvendinti laikydamiesi specialiame įstatyme nustatytos tvarkos ir sąlygų.
33. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis). Taip pat teismas turi teisę priimti iki bankroto bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą JANĮ 41 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, ir po bankroto bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą JANĮ 41 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis (JANĮ 41 straipsnio 4 dalis).
34. Kadangi iš esmės analogiškos nuostatos dėl kreditorių finansinių reikalavimų pateikimo ir termino jiems pateikti atnaujinimo buvo numatytos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ), galiojusiame iki 2019 m. gruodžio 31 d., tikslinga remtis teismų praktika, suformuota galiojant ĮBĮ (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1289-781/2021).
35. Nei CPK, nei JANĮ (anksčiau ir ĮBĮ) nėra detalizuota, kurios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, tai kiekvienu atveju vertina teismas. Įstatyme taip pat nenurodyti kriterijai, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Klausimą dėl konkrečių termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis teismas turėtų spręsti, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 6 dalis), atsižvelgdamas į termino paskirtį, termino praleidimo laikotarpį, aplinkybes, kurios pateisintų termino praleidimo trukmę, taip pat realiai sutrukdžiusias asmeniui laiku įgyvendinti teisę per nustatytą terminą, bylos šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes.
36. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas dėl konkrečių termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis, turėtų atsižvelgti į termino paskirtį, termino praleidimo laikotarpį, aplinkybes, kurios pateisintų termino praleidimo trukmę, aplinkybes, realiai sutrukdžiusias asmeniui laiku įgyvendinti teisę per nustatytą terminą, asmenų elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Spręsdamas dėl praleisto termino atnaujinimo, teismas turi: 1) nustatyti, kada atsirado ir kiek truko aplinkybės, kuriomis grindžiamos termino praleidimo priežastys ir jų svarba, taip pat, ar išnykus kliūtims asmuo (kreditorius) per protingą laiką kreipėsi į teismą ar į likviduojamos dėl bankroto įmonės administratorių su finansiniu reikalavimu; 2) vertinti, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai – šiems kriterijams turi reikšmės praleidusio terminą asmens veikla, patirtis ir kitos su juo susijusios savybės, turėjusios įtakos terminui praleisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-690/2018).
37. Kuo ilgesnis yra termino finansiniam reikalavimui pateikti praleidimo laikotarpis, tuo objektyvesnės priežastys, pateisinančios pažeidimą, turi egzistuoti, kad būtų pripažinta, jog finansinis reikalavimas gali būti priimtas tvirtinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1309-798/2022).
38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėja prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą, grindžiamą teismų procesiniais sprendimais, t. y. Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2878-308/2023 ir Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-115-587/2024 palikti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą nepakeistą, nemokumo administratorei pateikė 2024 m. balandžio 17 d., t. y. pakankamai operatyviai, nes, pareiškėjos manymu, reikalavimo teisė į atsakovę jai buvo grąžinta pasibaigus nurodytam teisminiam ginčui ir pareiškėjai įvykdžius nurodytą pirmosios instancijos teismo sprendimą (grąžinus atsakovei skolą).
39. Pagal JANĮ nuostatas klausimas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo gali būti sprendžiamas iki sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo, todėl negalima prioriteto teikti formalioms praleisto procesinio termino pasekmėms ir paneigti pareiškėjos teisę bankroto byloje pareikšti finansinį reikalavimą.
40. Teisėjų kolegija prieina išvadą, kad, nesant duomenų, jog dėl pareiškėjos praleisto termino finansiniam reikalavimui pareikšti būtų užvilkintos bankroto procedūros, nenustačius pareiškėjos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, siekiant užtikrinti teisę pareikšti finansinį reikalavimą teismine tvarka, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino terminą finansiniam reikalavimui pareikšti ir išnagrinėjo pareiškėjos prašymą iš esmės.
Dėl finansinio reikalavimo
41. Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra juridinio asmens bankroto byloje pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į likviduojamą dėl bankroto juridinį asmenį, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020).
42. Bankroto bylose egzistuoja viešasis interesas, reikalaujantis teismui spręsti visus klausimus, atsižvelgiant į likviduojamos dėl bankroto bendrovės ir jos kreditorių interesus. Bankroto procese siekiama apsaugoti tiek finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, darbuotojų, tiek pačios likviduojamos dėl bankroto bendrovės interesus, todėl teismas turi būti aktyvus, nes tinkamu bankroto procesą nustatančių teisės normų aiškinimu ir taikymu iš esmės grindžiamas būtinumas apginti viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-684/2017; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-219/2020). Viešasis interesas, o tuo pačiu ir teismo pareiga būti aktyviu, neišnyksta ir bendrovei iškėlus bankroto bylą, todėl teismui tvirtinant kreditorių finansinius reikalavimus, išlieka pareiga ex officio (pagal pareigas savo iniciatyva) įvertinti jų pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).
43. Kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų likviduojamos dėl bankroto įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Gali būti tvirtinamas tik patikrintas kreditoriaus reikalavimas. Pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka nemokumo administratorius ir teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme. Nepriklausomai nuo nemokumo administratoriaus pozicijos dėl konkretaus reikalavimo, teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).
44. Tinkamas kreditorių finansinių reikalavimų dydžio nustatymas yra svarbus sklandžiam bankroto proceso vykdymui bei kreditorių tarpusavio santykiams. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš likviduojamos dėl bankroto įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai, todėl, siekiant įgyvendinti minėtus bankroto proceso tikslus, svarbu įvertinti kiekvieno kreditoriaus teikiamo reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-862-450/2022).
45. Esminis kreditorių reikalavimų pagrįstumo vertinimas atliekamas pirmosios instancijos teisme, kuris, gavęs reikiamus duomenis, sprendžia, ar reikalavimas yra tinkamai pareikštas (nėra praleistas įstatyme nustatytas pareiškimo terminas), ar jis yra pagrįstas, ar pateikti jo pagrįstumą įrodantys duomenys. Įvertinęs šias aplinkybes, bankroto bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą tvirtinti pareikštą reikalavimą arba jo netvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-313/2023).
46. Byloje kilo ginčas dėl pareiškėjos 16 919,33 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo LUAB „IEVROKA“ bankroto byloje. Apeliantės teigimu, jos finansinis reikalavimas turėjo būti patvirtintas, nes finansinio reikalavimo pagrįstumą patvirtina teismų procesiniai sprendimai, t. y. Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2878-308/2023 ir Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-115-587/2024.
47. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Šia CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtinta taisykle siekiama proceso ekonomiškumo, kad nebūtų pakartotinai tiriama tai, kas jau yra patikimai ir privalomai nustatyta teismo sprendimu. Šio reguliavimo tikslas, be kita ko, yra užtikrinti teisinį stabilumą, įgytų teisių apsaugą. Prejudicinę galią turi kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės (faktai), t. y. tokios aplinkybės, kurias teismas pripažino įrodytomis ir priešingai – neturi prejudicinės galios faktai, kurie kitu teismo sprendimu pripažinti nenustatytais dėl įrodymų stokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-219/2015).
48. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Tai yra viena iš esminių teisinio stabilumo prielaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657-248/2015).
49. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CPK 182 straipsnio 2 punkto taikymas siejamas su tokiais reikalavimais: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-695/2019). Svarstant, ar dėl konkretaus teismo sprendime paminėto fakto atsirado jo prejudicija, reikia įvertinti, koks tiksliai faktas ar aplinkybės buvo nustatomi teismo sprendimu, atsižvelgiant į nagrinėjamą ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-695/2017).
50. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, taip pat Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2878-308/2023 ir Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-115-587/2024 turinį, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad pareiškėjo finansinis reikalavimas negali būti tvirtinamas, nes nurodytuose teismų procesiniuose sprendimuose nepasisakyta dėl apeliantės turimos reikalavimo teisės į LUAB „IEVROKA“.
51. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės nurodytose Alytaus apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo civilinėse bylose buvo sprendžiama dėl 2020 m. kovo 1 d. LUAB „IEVROKA“ ir UAB „Diguva“ sudarytos reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir vienašalės restitucijos taikymo, t. y. LUAB „IEVROKA“ reikalavimo teisės į UAB „Propack powder and formula“ dėl 16 919,33 Eur skolos išreikalavimo grąžinimo, bei 16 919,33 Eur skolos ieškovei LUAB „IEVROKA“ priteisimo iš UAB „Propack powder and formula“ pagal neapmokėtą 2019 m. sausio 2 d. sąskaitą faktūrą už armatūros įsigijimą. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu LUAB „IEVROKA“ ieškinį tenkino visiškai, o Kauno apygardos teismas 2024 m. vasario 22 d. nutartimi, atmesdamas UAB „Propack powder and formula“ apeliacinį skundą, paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
52. Pažymėtina, kad nurodytuose teismų procesiniuose sprendimuose teismai nepasisakė, jog LUAB „IEVROKA“ yra skolinga UAB „Propack powder and formula“. Kaip minėta, Kauno apygardos teismas 2024 m. vasario 22 d. nutartyje dėl UAB „Propack powder and formula“ 16 919,33 Eur įsiskolinimo ieškovei LUAB „IEVROKA“ nurodė, kad UAB „Propack powder and formula“ pateikta 2020 m. kovo 1 d. skolos išklotinė (lentelė) nepatvirtina tarpusavio skolų įskaitymo, ši lentelė nelaikytina buhalterinės apskaitos dokumentu, joje nėra atsakingų asmenų parašų, skolų tarpusavio suderinimo žymų. Teismas priėjo išvadą, kad LUAB „IEVROKA“ 16 919,33 Eur reikalavimas į UAB „Propack powder and formula“ yra galiojantis.
53. Taigi, apeliantės akcentuojamuose civilinėse bylose teismai nesprendė dėl skolos priteisimo iš LUAB „IEVROKA“ pareiškėjai UAB „Propack powder and formula“, netyrė ir neanalizavo aplinkybių, susijusių su LUAB „IEVROKA“ galimai turimu įsiskolinimu pareiškėjai UAB „Propack powder and formula“, juolab nurodytoje byloje UAB „Propack powder and formula“ net nebuvo pareiškusi priešpriešinių reikalavimų. Taigi, apeliantės nurodoma aplinkybė, kad ji įvykdė įsiteisėjusį Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2878-308/2023, t. y. sumokėjo LUAB „IEVROKA“ skolą, savaime nepatvirtina, jog LUAB „IEVROKA“ tapo jos skolininke, nes šalis siejo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai ir po bankroto bylos iškėlimo pareiškėja neturi galimybės įskaityti galimai turimo priešpriešinio reikalavimo.
54. Kasacinis teismas išaiškino, kad, atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą, teismas bankroto bylose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių reikšmingoms kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui aplinkybėms išaiškinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-381/2023).
55. Tais atvejais, kai dėl konkrečių kreditorių reikalavimų kyla ginčas, teismas tokių kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir atlieka išsamų įrodymų tyrimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1004-934/2023). Tačiau teismo aktyvumas neturi pažeisti esminių civilinio proceso principų: aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1407-241/2020; 2023 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-998-450/2023).
56. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankroto procese siekiama apsaugoti tiek finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, tiek pačios likviduojamos dėl bankroto bendrovės interesus, todėl teismas turi būti aktyvus, nes tinkamu bankroto procesą nustatančių teisės normų aiškinimu ir taikymu iš esmės grindžiamas būtinumas apginti viešąjį interesą. Be kita ko, nepaisant teismo aktyvumo pareigos bankroto byloje, CPK 178 straipsnyje yra įtvirtinta proceso šalies pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis yra grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai.
57. Pareiškėjos teisinis statusas (potenciali kreditorė) nagrinėjamu atveju savaime nelemia nei didesnio teismo aktyvumo pareigos, nei pagrindo pareiškėjai nesilaikyti jai įstatyme numatytos pareigos pagrįsti prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo faktinėmis aplinkybėmis ir pateikti visus su pareikšto reikalavimo faktiniu pagrindu susijusius įrodymus.
58. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad finansinio reikalavimo pagrįstumą patvirtinantys duomenys yra Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-136-1080/2024.
59. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-136-1080/2024 nusprendė atmesti LUAB „IEVROKA“ ieškinį priteisti iš UAB „Propack powder and formula“ 39 855,31 Eur žalos atlyginimą. LUAB „IEVROKA“ įrodinėjo, kad UAB „Propack powder and formula“ iš LUAB „IEVROKA“ mokėjimo nurodymais gavo 323 660,31 Eur, iš kurių 39 855,31 Eur panaudojimo tikslas yra neaiškus. Teismas nurodė, kad LUAB „IEVROKA“ nepagrindė, jog UAB „Propack powder and formula“ yra skolinga ieškovei. Išnagrinėtoje byloje nebuvo sprendžiama dėl LUAB „IEVROKA“ įsiskolinimo ir (ar) jo dydžio pareiškėjai. Sprendimas įsiteisėjo 2024 m. rugpjūčio 26 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
60. Pareiškėja teigia, kad byloje yra įrodymai, patvirtinantys jos 16 919,33 Eur finansinio reikalavimo pagrįstumą, tačiau civilinėje byloje Nr. e2-136-1080/2024 pateiktame atsiliepime į ieškinį UAB „Propack powder and formula“ nurodė, jog pagal tarpusavio pervedimų suvestinę LUAB „IEVROKA“ yra skolinga 11 057,69 Eur. Iš nurodytoje byloje esančių dokumentų (banko išrašų, tarpusavio pervedimų, lentelių ir pan.) negalima spręsti, kad LUAB „IEVROKA“ yra skolinga UAB „Propack powder and formula“ būtent pareiškėjos nagrinėjamoje byloje prašomą patvirtinti 16 919,33 Eur finansinį reikalavimą. Pažymėtina, kad pati pareiškėja negalėjo nurodyti, kokie konkretūs duomenys, esantys šiuo metu jau išnagrinėtoje byloje dėl žalos atlyginimo, patvirtina jos 16 919,33 Eur finansinį reikalavimą nagrinėjamoje byloje.
61. Apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad apeliantė, teigdama, jog jos finansinis reikalavimas yra pagrįstas, nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos finansinio reikalavimo pagrįstumą. Toks apeliantės elgesys ir tai, kad apeliantė skirtingose bylose nurodo skirtingą LUAB „IEVROKA“ skolos dydį, patvirtina jos argumentų deklaratyvų pobūdį ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kurios padarytos, iš esmės tinkamai įvertinus aplinkybes ir pateiktus įrodymus dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismo išvados paremtos faktinėmis aplinkybėmis, kurios patvirtina, kad pareiškėja leistinais įrodymais nepagrindė prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo, todėl tokio finansinio reikalavimo patvirtinimas LUAB „IEVROKA“ bankroto byloje pažeistų kitų įmonės kreditorių teises ir teisėtus interesus gauti kuo didesnį savo finansinių reikalavimų patenkinimą iš likviduojamos dėl bankroto įmonės turto.
Dėl bylos procesinės baigties
62. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymų visumą, iš esmės tinkamai pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas bei padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nebuvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai neatitinka apeliantės pozicijos, nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, nes byla išnagrinėta teisingai. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas esmines faktines aplinkybes, iš esmės tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, išvados atitinka byloje surinktų įrodymų visetą. Pirmosios instancijos teismas finansinio reikalavimo nepagrįstumą įvertino teisingai. Taigi, apeliantės atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista. Kiti apeliantės argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjos Jadvyga Mardosevič
Asta Radzevičienė
Neringa Švedienė