Teismingumo byla Nr. T-34/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00778-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 94.5

(S)

NUTARTIS

2015 m. kovo 16 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Kauno apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, patikslintą prašymą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir R. P., tretiesiems suinteresuotiems asmenims AB SEB bankui ir R. P. dėl įsakymo dalies panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė:

pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Marijampolės apskrities viršininko 2007 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. ŽM-353 „Dėl asmeninio ūkio žemės sklypų pardavimo“ priedo 2 eilutės įrašą dėl 2,04 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kazlų Rūdos savivaldybėje, pardavimo R. P.; 2) pripažinti negaliojančia 2007 m. kovo 28 d. valstybinės žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Kazlų Rūdos savivaldybėje, pirkimo-pardavimo sutartį nuo jos sudarymo dienos; 3) pripažinti negaliojančiu ginčo valstybinės žemės sklypo 2007 m. kovo 28 d. perdavimo-priėmimo aktą Nr. 294; 4) pripažinti negaliojančia 2007 m. gegužės 23 d. dovanojimo sutartį Nr. 1455 nuo jos sudarymo dienos; 5) pripažinti negaliojančiomis 2008 m. spalio 14 d. kredito sutartį Nr. 2050818070774-04 ir 2010 m. gruodžio 16 d. susitarimą pakeisti 2008 m. spalio 14 d. kredito sutarties Nr. 2050818070774-04 sąlygas Nr. 1 dalyse dėl ginčo žemės sklypo įkeitimo kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės; 6) taikyti restituciją – grąžinant valstybei 2,0384 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Kazlų Rūdos savivaldybėje, o R. P. įpėdiniui R. P. gražinant už žemės sklypą sumokėtą įmoką.

Pareiškėjas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 308 patvirtintos Žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 816 patvirtintos Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos nuostatas, asmeninio ūkio žemė buvo suteikiama šeimai, jos nariams pateikus prašymus dėl asmeninio ūkio skyrimo. Tačiau šiuo atveju R. P. ar jos sutuoktinio J. Z. P. pirminio prašymo suteikti asmeninio ūkio žemę Nacionalinėje žemės tarnyboje nėra. Taip pat Marijampolės apskrities archyve nėra R. P. ar jos sutuoktinio prašymo suteikti asmeninio ūkio žemę Kazlų rūdos savivaldybėje. Pažymėjo, kad pagal galiojusį teisinį reguliavimą, asmuo įgyja teisę iš valstybės įsigyti privačion nuosavybėn (ar nuomoti iš valstybės) asmeninio ūkio žemę tik priėmus apylinkės tarybos sprendimą dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo ar apskrities valdytojo sprendimą dėl asmeninio ūkio žemės naudojimosi teisėtumo arba apskrities viršininko sprendimą dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo patvirtinimo ir šią žemę naudojant pagal paskirtį. Marijampolės rajono žemėtvarkos skyriaus 2000 m. sausio 5 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad Kazlų Rūdos apylinkės tarybos 1993 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. 1 R. P. skirtas 1,94 ha asmeninio ūkio žemės plotas, nėra asmeninio ūkio žemės suteikimą patvirtinantis dokumentas, kadangi ši asmeninio ūkio žemė nebuvo skirta nei apylinkės tarybos sprendimu dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo, nei apskrities valdytojo sprendimu dėl asmeninio ūkio žemės naudojimosi teisėtumo, nei apskrities viršininko sprendimu dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo patvirtinimo, šiame dokumente yra tik duota nuoroda į 1993 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. 1. Pasak pareiškėjo, net ir vertinant, kad „Kazlų Rūdos girininkijoje fizinių asmenų žemės naudojimo arba nuomojimo sąraše“ ar Marijampolės rajono Kazlų Rūdos apylinkės Miškų ūkio urėdijos pagalbinio ūkio 1983-1992 m. fizinių asmenų žemės naudojimo arba nuomojimo sąraše nurodytas Z. P. yra R. P. sutuoktinis, asmeninio ūkio žemė jam negalėjo būti suteikta, kadangi šis asmuo gyveno ne kaimo, o miesto gyvenamojoje teritorijoje. J. Z. P. buvo paskirta ne 1,94 ha asmeninio ūkio žemės, o tarnybinė dala, kuria po jo mirties galėjo naudotis sutuoktinė R. P.. Be to, R. P. parduotas asmeninio ūkio žemės sklypas buvo suprojektuotas toje pačioje vietoje kaip ir tarnybinė dala, nors teisės aktuose nenumatyta galimybė privatizuoti suteiktą tarnybinę dalą. Atsižvelgiant į tai, naikintinas Marijampolės apskrities viršininko 2007 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. ŽM-353 priedo 2 eilutės įrašas dėl 2,04 ha žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), Kazlų Rūdos savivaldybėje, pardavimo R. P..

Kauno apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas bylą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Kauno apygardos administracinis teismas nurodo, kad reikalavimas dėl viešojo administravimo subjekto įsakymo parduoti asmeninio ūkio žemės sklypą panaikinimo yra susijęs su ikisutartiniais valstybinės žemės pirkimo – pardavimo santykiais ir yra civilinio teisinio pobūdžio. Be to, valstybinės žemės sklypo pirkimas – pardavimas yra civilinis sandoris, kiti reikalavimai – dėl minėto įsakymo pagrindu sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo taip pat yra civilinio teisinio pobūdžio. Pareikšdamas šiuos reikalavimus, pareiškėjas siekia nuginčyti nuosavybės teises, atsiradusias juridinių faktų pagrindu į žemės sklypą. Ginčijamos civilinės teisinės pasekmės yra atsiradusios kaip ginčijamojo įsakymo rezultatas. Todėl kilęs ginčas, kaip susijęs su civiliniais teisiniais santykiais, turėtų būti sprendžiamas ne administraciniame, o bendrosios kompetencijos teisme.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Byla teisminga administraciniam teismui.

Pareiškėjo reikalavimas panaikinti viešojo administravimo subjekto administracinį aktą, t. y. Marijampolės apskrities viršininko įsakymo dalį, kuria nuspręsta parduoti atitinkamą valstybinės žemės sklypą asmeniniam ūkiui, yra administracinio teisinio pobūdžio. Šio reikalavimo esmė yra ar viešojo administravimo procedūros metu buvo ir ar turėjo būti įvykdyti tam tikri procedūriniai reikalavimai bei priimti tam tikri administraciniai aktai. Kiti reikalavimai – dėl minėto įsakymo pagrindu sudarytos valstybinės žemės sutarties, priėmimo-perdavimo akto, dovanojimo sutarties, kredito sutarties pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo yra civilinio teisinio pobūdžio.

Pagal šiuo metu įtvirtintą teisinį reguliavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (dominuojančio teisinio santykio taisyklė) (CPK 36 straipsnio 2 dalis). Specialioji teisėjų kolegija pažymi, kad nors valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties, priėmimo-perdavimo akto, dovanojimo sutarties ir kredito sutarties pripažinimas negaliojančiais bei restitucijos taikymas yra civilinio pobūdžio reikalavimai, tačiau šiuo atveju bylą nagrinėjantis teismas turės įvertinti, ar egzistuoja prielaidos minėtas sutartis pripažinti negaliojančiomis ir taikyti restituciją – t. y. tik panaikinus aukščiau nurodytą administracinį aktą, galės būti sprendžiamas klausimas dėl byloje pareikštų civilinio teisinio pobūdžio reikalavimų. Taigi, ginčijamas administracinis aktas šiuo atveju lemia ginčo priskirtinumą administraciniam teismui, todėl vyraujančiais (dominuojančiais) santykiais pripažintini būtent administraciniai teisiniai santykiai.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

n u t a r i a :

Byla teisminga administraciniam teismui.

Bylą pagal pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, patikslintą prašymą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir R. P., tretiesiems suinteresuotiems asmenims AB SEB bankui ir R. P. dėl įsakymo dalies panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo grąžinti Kauno apygardos administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.