Civilinė byla Nr. 2A-1110-619/2014 Teisminio proceso Nr. 2-02-3-10853-2011-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 73.2.6.1; 114.7; 121.13; 121.14; 121.21.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. spalio 17 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ritos Kisielienės ir Alvydo Barkausko,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. T. ieškinį atsakovui „ERGO Insurance SE“, Lietuvoje veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, tretieji asmenys A. S., AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvoje veikianti per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, dėl draudimo išmokos ir palūkanų priteisimo.
Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,
n u s t a t ė :
- Ginčo esmė
Ieškovas D. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš „ERGO Insurance SE“ 28 702,01 Lt draudimo išmokos, 1 281,76 Lt palūkanų už laiku neišmokėtą draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad su atsakovu sudarė savo transporto priemonės BMW 740, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savanoriško draudimo sutartį (draudimo liudijimas Nr. 851-0356538). 2011-09-24 įvykusio eismo įvykio metu automobilis buvo apgadintas dėl trečiojo asmens kaltės. Apie įvykį pranešta atsakovui, automobilis pateiktas atsakovui apžiūrėti. Nepriklausomi ekspertai turto vertintojai UAB „Klasera“ 2011-10-17 automobilio apgadinimus įvertino 28600 Lt. Atsakovas tik 2012 m. balandžio 26 d. priėmė sprendimą dėl draudimo išmokos, atsisakydamas atlyginti nuostolius, nors įvykio nedraudžiamuoju nepripažino. Atsisakymą mokėti išmoką atsakovas motyvavo Taisyklių 17.3.1 p. ir 17.3.6 p. pažeidimu – dėl neteisingos informacijos apie įvykį pateikimo. Atsakovas nurodė, kad jis neteisingai užpildė Įvykio deklaraciją ir suklaidino atsakovą dėl kažkokių aplinkybių, tačiau nenurodė kokius pateiktus duomenis jis įvertino kaip neteisingus ar net klaidinančius, kaip ir kokia apimtimi jie įtakojo sprendimą nemokėti draudimo išmokos. Nepaisant nurodyto Taisyklių tariamo pažeidimo, mano, kad jo veiksmai neturėjo įtakos draudimo rizikos padidėjimui, nuostolių padidėjimui, neapsunkino atsakovo teisės tirti ir analizuoti įvykio aplinkybes, nustatinėti draudimo išmokos dydį, neapsunkino subrogacijos, todėl negali būti vertinami kaip esminiai draudimo sutarties pažeidimai. Suabsoliutindamas jo ar įvykio kaltininko tariamą kaltę klaidingai užpildant deklaraciją, esant tik formaliam pažeidimui, atsakovas pažeidė draudimo sutarties šalių lygiateisiškumo principą. Dėl įvykio taip pat patyrė 181,50 Lt automobilio transportavimo išlaidų ir automobilio vertinimo išlaidas – 321,01 Lt. Įvertinus besąlyginę išskaitą, draudimo išmoka turėjo sudaryti 28 702,01 Lt. Neišmokėjus išmokos iki 2011 m. spalio 24 d., iki kreipimosi į teismą praėjo 326 dienos, todėl atsakovas privalo sumokėti 5 proc. dydžio palūkanas nuo laiku neišmokėtos draudimo išmokos iki kreipimosi į teismą dienos.
Atsakovas „ERGO Insurance SE“ atsiliepimu į ieškinį prašė prašo jį atmesti. Nurodė, jog ieškovas draudikui pateikė objektyviai neteisingą bei klaidinančią informaciją apie transporto priemonės apgadinimą. Buvo pažeistos esminės draudėjo draudimo sutartimi prisiimtos pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas draudikui atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Ieškovas draudikui teiktuose paaiškinimuose nurodė, kad iki įvykio važiavo 60 km/h greičiu, kita transporto priemonė judėjo 30 km/h greičiu, taip pat paaiškino, kad kito automobilio vairuotojas apsisukinėdamas Baltijos pr. iš apsisukimo vietos įvažiavo iš karto į trečią eismo juostą, taip sudarydamas jam kliūtį. Transporto priemonės BMW 530 XI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas taip pat nurodė, kad iki įvykstant įvykiui važiavo 20-30 km/h greičiu, o kitas automobilis – apie 60 km/h, automobilio nepastebėjo, nes jį apakino saulė. Priimdamas 2011-10-17 sprendimą atsakovas rėmėsi 2011-10-07 Dr. V. M. įmonės Impulsana specialisto – technikos mokslų daktaro V. M., parengta specialisto išvada Nr. MV2011-65. Išvadoje konstatuota, kad automobilių sugadinimai paaiškinami jų betarpiškais pirminiu ir antriniu kontaktais, kai pirminio kontakto metu automobilis BMW 530 stovėjo, o automobilis BMW 740 judėjo apie 45 km/h greičiu. Pagal automobilių apgadinimo pobūdį spręstina, kad susidūrimo metu automobilis BMW 530 stovėjo trečioje eismo juostoje praktiškai statmenai automobilio BMW 740 krypčiai, o ne suko į trečią eismo juostą. Automobilių BMW 530 ir BMW 740 sugadinimai negalėjo būti padaryti automobilių vairuotojų D. T. ir A. S. nurodytomis aplinkybėmis. Tuo atveju, jei draudėjas pateikė melagingą, tikrovės neatitinkančią informaciją, draudikas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką.
Trečiasis asmuo A. S. atsiliepimu ieškinį prašė tenkinti. Nurodė, kad ieškovo automobilis iš tikrųjų buvo sugadintas ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, ieškovo automobiliui susidūrus su jo vairuojamu automobiliu.
Trečiasis asmuo AAS „Gjensidige Baltic“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad specialisto išvadoje labai aiškiai pažymėta, kad deklaruoto eismo įvykio dalyvių parodymai dėl automobilio BMW 530 XI greičio prieš susidūrimą (t.y. kad jis važiavo apie 20-30 km/h greičiu), prieštarauja objektyviems duomenims. Automobilis BMW 530 XI susidūrimo metu stovėjo, o ne suko į trečią eismo juostą. Taip pat ekspertas pažymėjo, kad deklaruoti eismo įvykio dalyvių parodymai nepagrįsti dėl nurodytos aplinkybės, kad automobilio BMW 530 vairuotojas nematė artėjančio automobilio BMW 740 dėl blogo matomumo ir dėl to, kad jį tariamai akino saulė.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino pilnai ir priteisė ieškovui D. T. iš atsakovo “ERGO Insurance SE“, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, 28 702,01 Lt draudimo išmokos, 1 281,76 Lt palūkanų už laiku neišmokėtą draudimo išmoką, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 29 983,77 Lt sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-09-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3099 Lt bylinėjimosi išlaidų. Valstybei iš atsakovo “ERGO Insurance SE“, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą priteisė išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu 41,82 Lt. Grąžino atsakovui į teismo depozitinę sąskaitą įmokėtą ir liudytojų atvykimui nepanaudotą 41,94 Lt sumą. Pirmos instancijos teismas, ištyręs visas bylos aplinkybes konstatavo, jog ieškovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nebūdami specialistai, galėjo nevisiškai tiksliai schemoje automobilių padėtį eismo įvykio metu, tačiau tai nesudaro pagrindo išvadai, eismo įvykio nebuvus kaip tokio, nedaro jo nedraudiminiu ir nepašalina atsakovo pareigos išmokėti ieškovui draudimo išmoką. Specialistai teikdami išvadas pripažino, jog kontaktas tarp automobilių buvo, o automobilių sugadinimai paaiškinami jų betarpiškais pirminiu ir antriniu kontaktais. Teismas pažymėjo, kad įvykis, kurio metu buvo apgadinta apdrausta transporto priemonė pagal ieškovo ir atsakovo sudarytą draudimo sutartį (Transporto priemonių draudimo liudijimas Nr. 851 – 0356538) yra draudžiamasis įvykis. Draudžiamasis įvykis įvyko draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu. Todėl atsakovas privalėjo sumokėti draudimo liudijime nurodytam naudos gavėjui sutartyje numatyto dydžio draudimo išmoką (CK 6.987 str.). Draudimo išmokos dydis nustatomas pagal šalių sudarytos draudimo sutarties nuostatas (atsakovo Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 14 skirsnis). Ieškovo pateiktais paskaičiavimais (su kuriais atsakovas sutiko) draudimo išmokos suma - 28 702,01 Lt. Todėl ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo draudimo išmoką - 28 702,01 Lt teismas laikė pagrįsta ir visiškai tenkino. Draudimo išmoka privalėjo būti išmokėta ne vėliau kaip per 7 dienas nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydį (Taisyklių Nr. 030 15.1.1 p.). Atsakovas 2011-10-17 pranešimu, kuriuo atsisakė mokėti draudimo išmoką, patvirtino, kad turėjo visą reikiamą informaciją draudimo išmokos sumokėjimo klausimui išspręsti, tačiau per įstatyme ir taisyklėse Nr. 030 nustatytą terminą nesumokėjo draudimo išmokos. Iš prievolių nevykdančio atsakovo, teismas priteisė 5 % dydžio metinių palūkanų už priteistą draudimo išmoką - 28 702,01 Lt, t.y. 1281,76 Lt. Taip pat ieškovui iš atsakovo priteisė 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo (2012-09-18) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str.). Palūkanas ieškovui priteisė motyvuodamas tuo, kad draudimo išmokos nemokėjimas ieškovui sukėlė neigiamas pasekmės, t.y. atsakovas be pagrindo naudojosi ieškovui priklausančiomis lėšomis, kurios turėjo kompensuoti ieškovo išlaidas, sutvarkant apgadintą automobilį. Pilnai tenkinus ieškovo reikalavimus, teismas jam priteisė ir bylinėjimosi išlaidas, t.y. 899 Lt žyminio mokesčio ir 2200 Lt už teisines paslaugas ruošiant procesinius dokumentus bei atstovavimą pirmos instancijos teisme.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atsakovas „ERGO Insurance SE“ veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 birželio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo reikalavimus atmesti bei priteisti iš ieškovo atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo, kad priimdamas 2011-10-17 sprendimą rėmėsi 2011-10-07 dr. V. M. įmonės Impulsana specialisto - technikos mokslų daktaro V. M. parengta Specialisto išvada MV 2011-65. Ši išvada paneigė ieškovo nurodytas faktines aplinkybes, kad ieškovo vairuojamas automobilis BMW 740 važiavo 60 km/h greičiu, o kita, trečiojo asmens vairuojama transporto priemonė BMW 530 judėjo 20-30 km/h greičiu. Atlikus su kompiuterio programa automobilių susidūrimų ir judėjimo modeliavimą, Specialistas paneigė tokius ieškovo paaiškinimus apie eismo įvykį. Nurodė, kad automobilių BMW 530 ir BMW 740 sugadinimai paaiškinami jų betarpiškais pirminiu ir antriniu kontaktais, kai pirminio kontakto metu automobilis BMW 530 stovėjo, o automobilis BMW 740 judėjo apie 45 km/h greičiu. Taip pat eismo įvykio dalyviai nurodė, kad automobilių susidūrimas įvyko, kai BMW 740 važiavo trečia eismo juosta, o automobilis BMW 530 suko iš apsisukimo vietos į trečią eismo juostą. Kadangi automobilis BMW 740 turėjo važiuoti daugiau lygiagrečiai važiuojamosios dalies kraštui, tai pagal automobilių sugadinimų pobūdį Specialistas nurodė, kad susidūrimo metu automobilis BMW 530 stovėjo trečioje eismo juostoje praktiškai statmenai automobilio BMW 740 krypčiai, o ne suko į trečią eismo juostą (nes šiuo atveju ties susidūrimo vieta jis būtų pasisukęs ženkliu kampu į kairę). Taip pat Specialistas kritiškai vertino ir automobilio BMW 530 vairuotojo nurodytą aplinkybę, kad jis nematė artėjančio automobilio BMW 740, nes jį akino saulė. Pagal šešėlių kryptį taipogi vienareikšmiškai spręstina, kad saulė buvo pasisukusi ženkliu kampu į dešinę deklaruotos automobilio BMW 740 judėjimo krypties atžvilgiu, t.y. negalėjo akinti automobilio BMW 530 vairuotojo. Atsakovas mano, kad ieškovo parodymų keitimas 2011-10-06 paaiškinime, kuriame jis nurodė, jog negali pasakyti, kokiu greičiu važiavo transporto priemonė, pažeidžia bendradarbiavimo ir kooperavimosi sąlygas ir tai rodo nesąžiningą ieškovo elgesį. Apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad „ieškovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo, nebūdami specialistai, galėjo nevisiškai tiksliai schemoje <pažymėti> automobilių padėtį eismo įvykio metu“. Apeliantas nurodo, kad faktinės (specialistų išvadomis nustatytos) transporto priemonių susidūrimo aplinkybės, t.y. tai, kad transporto priemonės susidūrė automobiliui BMW 740 judant tiesiai ir atsitrenkiant į statmenai jam sankryžoje stovintį (arba lėtai judantį) automobilį BMW 530, leidžia daryti išvadą, jog toks transporto priemonių kontaktas nelaikytinas susiklosčiusiu natūraliai, o pripažintinas kaip inscenizuotas, dirbtinai sukuriant eismo įvykio situaciją.
Atsakovas nurodo, kad 2013-07-18, t.y. jau po skundžiamo sprendimo priėmimo atsakovas gavo Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus pranešimą, kuriame nurodyta, jog piliečio J. P., kuris įtariamas inscenizuotų draudžiamųjų įvykių, susijusių su žalomis transporto priemonėms, organizavimu, namuose atliekant kratą, buvo rasti aptariamame eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės BMW 530, valst. nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), dokumentai (techninės ekspertizės pažyma bei sutartis dėl automobilio atitikties įvertinimo). Be viso to, buvo nustatyta, kad šie rasti dokumentai yra suklastoti. Atsakovas mano, kad iš Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus gauta informacija yra, nors ir netiesioginis, tačiau svarbus papildomas įrodymas, todėl prašo apeliacinės instancijos teismo jį prijungti prie bylos, kadangi šios informacijos atsakovas neturėjo bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme.
Ieškovas D. T. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas nurodo, kad 2011-10-04 paaiškinimuose jo nurodytas trečiojo asmens transporto priemonės greitis buvo tik orientacinis ir negalėjo būti tikslus, o vėliau teikdamas 2011-10-06 paaiškinimus jis tiesiog patikslino, jog trečiojo asmens greičio nurodyti tiksliai negali. Pažymi, kad ieškovo prašymu teisėsaugos institucijos atliko ikiteisminį vertinimą dėl trečiojo asmens veiksmų, tačiau jokių nusikaltimo požymių nenustatė. Atsižvelgiant į tai, mano, jog apelianto prielaidos apie galimą eismo įvykio inscenizavimą yra nepagrįstos, siekiant išvengti sutartinės prievolės įvykdymo.
Tretysis asmuo AAS „Gjensidige Baltic“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, kad po eismo įvykio jo dalyviai gali duoti ir netikslius parodymus, tačiau tai, kad abu dalyviai nurodo visiškai netikslius greičius, automobilių pozicijos avarijos metu nėra tokios, kokios turėtų būti pagal deklaruotas judėjimo kryptis, draudikui pagrįstai kyla įtarimas, jog eismo įvykis buvo apgalvotas iš anksto.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kadangi absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.), toliau ši byla nagrinėjama ieškovo pateikto apeliacinio skundo ribose.
Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu teismui pateikė ir naujų įrodymų, kurie nebuvo pateikti pirmos instancijos teisme, taip pat jais grindė ir apeliacinio skundo reikalavimus. LR CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Kita vertus, draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Tame pačiame LR CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paaiškėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Šias išimtines sąlygas turi nurodyti ir privalo jas pagrįsti dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus, apie kuriuos sužinojo tik po pirmos instancijos teismo sprendimo, ir prašo juos prijungti prie bylos. Teisėjų kolegija įvertinusi apelianto motyvus ir nustačiusi, kad jie tikrai atsirado tik po sprendimo pirmos instancijos teisme priėmimo, priima juos ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Bylos duomenimis nustatyta, kad jog 2011 m. vasario 14 d. UADB „ERGO Lietuva“ ir ieškovas pasirašė Transporto priemonių draudimo liudijimą Nr. 851–0356538 su priedu Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 030 (b.l. 6-14), pagal kurį transporto priemonių kasko draudimu (transporto priemonės verte įvykio dieną) buvo apdraustas automobilis BMW 740 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartyje numatytas draudimo laikotarpis nuo 2011-02-15 iki 2012-02-14, draudimo išskaita eismo įvykio metu - 400 Lt. 2011-09-24 įvyko eismo įvykis, kurio metu tretysis asmuo A. S. vairuodamas automobilį BMW 530 XI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukdamas į kairę, nesuteikė pirmumo teisės ieškovui vairuojančiam automobilį BMW 740 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl draudimo išmokos išmokėjimo, tačiau atsakovas 2011-10-17 pranešimu atsisakė mokėti draudimo išmoką, teigdamas, kad nėra galimybės nustatyti būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos priežastinio ryšio su A. S. veiksmais).
Teisėjų kolegija pažymi, kad gavęs pretenziją, civilinės atsakomybės draudikas privalo atlikti eismo įvykio aplinkybių tyrimą ir gali atsisakyti mokėti draudimo išmoką tik tuo atveju, jeigu pateikia įrodymus, kad jo apdraustos transporto priemonės valdytojas nėra atsakingas už pretenziją pateikusiam asmeniui padarytą žalą. Nurodytas transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo santykių teisinis reguliavimas suponuoja ir atitinkamas procesines šalių įrodinėjimo pareigas nagrinėjant ginčą teisme. Pagal CPK 178 straipsnį šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. sausio 25 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-3/2011). Atsisakydamas mokėti draudimo išmoką atsakovas privalėjo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo, t. y. kad ieškovas pateikė klaidinančią, neteisingą, melagingą ar tikrovės neatitinkančią informaciją apie eismo įvykį. Atsakovas sprendimą – atsisakyti išmokėti draudimo išmoką - priėmė vadovaudamasis dr. V. M. 2011-10-07 parengta specialisto išvada, kurioje konstatuota, jog deklaruoto eismo įvykio dalyvių parodymai apie eismo įvykio mechanizmą techniniu požiūriu yra nepagrįsti dėl nurodyto trečiojo asmens vairuojamo automobilio BMW 530 judėjimo greičio ir krypties, susiduriant su automobiliu BMW 740 bei aplinkybės, kad automobiliui BMW 530 buvo blogas matomumas, jį akino saulė. Šiais argumentais atsakovas grindžia ir apeliacinį skundą. Atsakovas mano, kad transporto priemonių kontaktas nelaikytinas atsiradusiu natūraliai, o pripažintinas kaip inscenizuotas, dirbtinai sukuriant eismo įvykio situaciją. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apelianto pozicija ir pažymi, kad kiti byloje esantys įrodymai paneigia šiuos apelianto argumentus. Pažymėtina, kad atsakovui „ERGO Insurance SE“ kilus įtarimui, jog eismo įvykis buvo inscenizuotas, buvo pateiktas prašymas Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai atlikti ikiteisminį tyrimą dėl galimo sukčiavimo. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra 2012-07-09 priėmė nutarimą Nr. 30-2-00010-12 nutraukti ikiteisminį tyrimą, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šis nutarimas buvo priimtas atlikus išsamų tyrimą ir remiantis Lietuvos Teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus vyriausiojo eksperto D. J. pateikta 2012-06-28 Specialisto išvada Nr. 11K-48(12). Ekspertas D. J. išvadoje nurodė, kad pateiktoje tirti medžiagoje nėra duomenų, kurių pagrindu techniniu požiūriu būtų galima tvirtinti, jog automobiliai susidūrė ne 2011-09-24 eismo įvykio metu arba ne šių vairuotojų D. T. ir A. S. nurodytomis aplinkybėmis. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad abu eismo dalyviai pildydami pradines eismo įvykio deklaracijas nurodė vienokį automobilių judėjimo greitį, o vėliau keitė parodymus, nurodydami, jog negali tiksliai pasakyti, kokiu greičiu judėjo automobiliai. Taip pat nurodė kitokias automobilių padėtis kelyje, automobilių susidūrimo metu. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pritaria pirmos instancijos teismo argumentams, jog ieškovas ir trečiasis asmuo nebūdami specialistais, galėjo suklysti dėl automobilių judėjimo greičio bei jų padėties po smūgio. Akivaizdu, jog eismo įvykis dažniausiai būna staigus ir netikėtas, todėl visiškai pagrįstas ir suprantamas ieškovo pasimetimas ir negalėjimas tiksliai įvertinti savo vairuojamos transporto priemonės greičio, juolab trečiojo asmens. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad turi būti kritiškai vertinama ir trečiojo asmens nurodyta aplinkybė, jog eismo įvykio metu buvo blogas matomumas, jį apakino saulė. Šiuos trečiojo asmens teiginius paneigė specialisto dr. V. M. pateikta išvada, kurioje nurodyta, jog pagal šešėlių kryptį saulė buvo pasisukusi ženkliu kampu į dešinę, todėl negalėjo akinti automobilio BMW 530 vairuotojo. Kolegija atmeta šį apelianto argumentą, kaip neturintį esminės reikšmės sprendžiant žalos atlyginimo klausimą ieškovui. Tai, jog tretysis asmuo nurodė, jog jam matomumas buvo blogas dėl saulės ar kitų aplinkybių, negali turėti įtakos atsakovui „ERGO Insurance SE“ atsisakyti išmokėti draudimo išmoką ieškovui, kadangi draudimo sutartimi draudikas yra įsipareigojęs sumokėti draudimo išmoką, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis (CK 6.987 str. 1 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad abu specialistai (tiek dr. V. M., tiek D. J.) pateiktose išvadose nepaneigė, jog tarp ieškovo ir trečiojo asmens vairuojamų automobilių buvo eismo įvykis, o automobilių sugadinimai paaiškinami jų betarpiškais pirminiu ir antriniu kontaktais. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas teisingai vertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog įvykis, kurio metu buvo apgadinta ieškovo transporto priemonė yra draudžiamasis įvykis, todėl ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo ieškovui sumokėti draudimo išmoką – 28 702,01 Lt.
Kritiškai vertintini ir atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateikti nauji įrodymai, t.y. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus pranešimas, kuriame nurodyta, kad piliečio J. P., kuris įtariamas inscenizuotų draudžiamųjų įvykių, susijusių su žalomis transporto priemonėms, organizavimu, namuose atliekant kratą, buvo rasti aptariamame eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. WBANF73527CU26122, dokumentai (techninės ekspertizės pažyma bei sutartis dėl automobilio atitikties įvertinimo). Be viso to, buvo nustatyta, kad šie rasti dokumentai yra suklastoti. Pažymėtina, kad pateiktuose dokumentuose konkrečių duomenų dėl galimo ieškovo ar trečiojo asmens dalyvavimo nusikalstamose veikose nėra, todėl šie įrodymai nesudaro pagrindo apeliacinį skundą patenkinti, o ginčijamą pirmos instancijos teismo sprendimą panaikinti. Be to, kitų asmenų ryšiai su trečiuoju asmeniu, neturi jokio ryšio su pačiu ieškovu ir niekaip nepaneigia ieškovo teisės, vadovaujantis savanoriškojo draudimo sutartimi, gauti žalos atlyginimą dėl buvusio eismo įvykio. Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Pagal CPK 93 straipsnį bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas konkrečioje teismo instancijoje. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str.). Ieškovas patyrė 1 000,00 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą surašymą, tai patvirtina byloje esantys dokumentai (t. II, b.l. 18-19). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme dydis neviršija rekomenduotino, todėl laikytinas pagrįstu ir priteistinu. Apeliacinės instancijos teismui atmetus apeliacinį skundą, ieškovui iš atsakovo priteisiama 1 000,00 Lt apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 2 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo „ERGO Insurance SE“ veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti ieškovo D. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo „ERGO Insurance SE“ veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (įm.k. 302912288) 1 000,00 Lt (tūkstantį litų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Andrutė Kalinauskienė
Rita Kisielienė
Alvydas Barkauskas